Byla 2-1342-125/2012
Dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą BUAB „Ekogama“ bankroto byloje

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Bronius Valius, sekretoriaujant Tomui Dryžui, dalyvaujant atsakovo UAB „Ekogama“ atstovui G. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ įgalioto asmens T. V. pareiškimą dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą BUAB „Ekogama“ bankroto byloje,

Nustatė

2Lietuvos apeliacinis teismas 2012-05-15 nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2011-05-30 nutartį, kuria UAB „Ekogama“ bankroto byloje UAB „Swedbank lizingas“ buvo įrašyta į kreditorių sąrašą su 450 008,41 Lt reikalavimo teise.

3Gautas UAB „Swedbank lizingas“ įgalioto asmens pareiškimas dėl įrašymo į kreditorių sąrašą. Pareiškime nurodyta, jog pareiškėjas ir BUAB „Ekogama“ (toliau - skolininkas) buvo sudarę lizingo sutartį, kurios pagrindu skolininkui valdyti ir naudotis buvo perduotos pareiškėjui nuosavybes teise priklausantis turtas – administracinis pastatas, (duomenys neskelbtini), statybos metai (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog savo sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai, sudarė pastato pirkimo-pardavimo sutartį, kuria įgijo pastatą ir perdavė jį skolininkui (kaip lizingo) gavėjui valdyti ir naudotis. Sutartyje nurodė atlyginimo dydį už suteiktą teisę valdyti ir naudotis minėtuoju pastatu. Skolininkas savo prievolę vykdė netinkamai, t.y. vėlavo mokėti įmokas, dėl to susidarė įsiskolinimas. Siekiant palengvinti skolos padengimą pareiškėjas su skolininku sudarė įsiskolinimo mokėjimo sutartį, kuria skolininkas įsipareigojo sutartyje numatytais terminais ir sąlygomis padengti įsiskolinimą ir toliau vykdyti lizingo sutartį. Tačiau skolininkas pažeidė ir šią sutartį, vėlavo mokėti įmokas, todėl pareiškėjas vienašališkai nutraukė visas su skolininku sudarytas sutartis ir nurodė, jog skola siekia 450 008,41 Lt. Pažymėjo, jog pagal lizingo sutarties 11.2.2. punktą lizingo gavėjas (skolininkas) privalo sumokėti visas iki sutarties nutraukimo nesumokėtas įmokas, jei sutartis nutraukiama. Pareiškime paaiškino, jog lizingo sutartis yra viena iš nuomos sutarčių, todėl sprendžiant ginčą turi būti taikomos bendrosios nuomos teisinus santykius reglamentuojančios normos tiek kiek neprieštarauja specialiosioms normoms. Taip pat pažymėjo, jog pareigos grąžinti sutarties pagrindu valdytą turtą tinkamas įvykdymas negali eliminuoti pareigos sumokėti sutartines įmokas. Taigi pareiškėjas nurodo, jog turi teisę reikalauti grąžinti skolininkui perduotą turtą, sumokėti susidariusi įsiskolinimą ir reikalauti atlyginti dėl pirmalaikio lizingo sutarties nutraukimo patirtus nuostolius. Pažymėjo, jog lizingo gavėjo pelnas pardavus sutarties dalyku buvusį turtą, negali būti laikomas lizingo davėjo nepagrįstu praturtėjimu. Nurodė, jog pastato areštas negalėjo turėti ir neturėjo įtakos pareiškėjo finansinių reikalavimų dydžiui.

4Atsakovas bei Kreditorius ir trečiasis asmuo A. M. L. prašo teismo UAB „Swedbank lizingas“ reikalavimą atmesti ir nurodo, jog palaiko savo poziciją išdėstytą kasaciniame skunde bei 2012-04-16 rašytiniuose paaiškinimuose. Minėtuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.574 straipsnį. Nurodė, jog pagal šį straipsnį lizingo davėjui galimos tik dvi galimybės nutraukus lizingo sutartį: pirma, pareikalauti visų įmokų sumokėjimo anksčiau laiko ir daiktas atitenka lizingo gavėjui, antra, reikalauti grąžinti daiktą lizingo davėjui ir išieškoti nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Taigi norint išieškoti nuostolius juos būtina įrodyti. Kadangi lizingo gavėjas grąžino lizingo sutarties pagrindu įgytą turtą lizingo davėjui, tai lizingo davėjui įstatymas numato vienintelę galimybę ginti savo teises: išieškoti tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Taip pat nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismui 2006-12-18 nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, pagal kurias pareiškėjui buvo uždrausta perleisti BUAB „Ekogama“ lizinguojamą pastatą, reiškia, kad lizinguojamo pastato negalima perleisti net ir lizingo davėjui.

5Pareiškimas netenkintinas.

6Lizingo (finansinės nuomos) santykiai reglamentuoti CK 6.567–6.574 straipsniuose. CK 6.567 straipsnyje įtvirtinta lizingo (finansinės nuomos) sutarties samprata, pagal kurią lizingo sutartimi lizingo davėjas įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudotis verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje nustatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jei sutartimi nėra numatyta ko kita. Įstatyme įtvirtintoje lizingo sutarties sampratoje atskleidžiama lizingo, kaip finansavimo sandorio, esmė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad lizingo davėjas gali būti ir nuomojamo turto savininkas, tokiam sandoriui labiau būdingi pirkimo-pardavimo požymiai, lizingo santykius reglamentuojančios normos jam taikomos mutatis mutandis (CK 6.567 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo mėn. 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012).

7Lizingo gavėjas neturi nuosavybės teisės į daiktą, tačiau turi iš lizingo sutarties kylančias prievolines teises, kurių vertė priklauso nuo daikto vertės rinkoje ir įmokėtų įmokų pagal sutartį. Pareiškėjo ir BUAB „Ekogama“ lizingo sutartis nutraukta dėl to, kad lizingo gavėjas nesumokėjo dalies įmokų. Tokia lizingo davėjo teisė įtvirtinta ir įstatyme. Kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį (CK 6.574 straipsnis).

8Iš faktinių bylos duomenų matyti, jog tarp pareiškėjo (lizingo davėjo) ir atsakovo (lizingo gavėjo) 2006-08-28 buvo sudaryta lizingo sutartis, kurios pagrindu atsakovui valdyti ir naudotis buvo perduotos lizingo davėjui nuosavybes teise priklausantis turtas – administracinis pastatas, (duomenys neskelbtini), statybos metai (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Minėtos sutarties 11.2.2. punktu šalys susitarė, jog tais atvejais, kai klientas iš esmės pažeidžia sutartį, tai lizingo bendrovė turi teisę nutraukti šią sutartį, pareikalauti nedelsiant grąžinti lizingo bendrovei turtą, sumokėti visas iki sutarties nutraukimo nesumokėtas sumas, netesybas, palūkanų įmokas pagal įmokų grafiką, o taip pat pareikalauti apmokėti išlaidas, kurias sukėlė pirmalaikis sutarties nutraukimas bei kompensuoti turto rinkos vertės ir neišpirktos turto vertės su PVM skirtumą, atsiradusį dėl turto eksploatacijos arba kitų priežasčių (t. 1, b.l. 152). Tačiau teismas pažymi, kad įstatyme aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta nuostata, jog tais atvejais kai lizingo sutartis nutraukta lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką ir nuostolius, kurių atlyginimas grąžintų lizingo davėją į tokią padėti, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs prievolę. Taigi iš esmės CK 6.574 straipsnis numato du lizingo davėjo interesų patenkinimo būdus, kurie gali būti taikomi lygiagrečiai, nutraukus sutartį: pirma, grąžinant lizingo sutarties dalyką lizingo davėjui, antra, išieškant iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kurie grąžintų jį į tokią padėti, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs prievolę. Teismas pažymi, jog vertinant sudarytus sandorius vadovaujamasi ne tik teisės, bet ir geros moralės normomis. Siekiant įgyvendinti teisingumą svarbu užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl sandorio turinys vertintinas ne tik remiantis geros moralės, socialinio teisingumo kriterijais, tačiau ir visuomenėje vyraujančiomis sąžiningumo ir nesąžiningumo sampratomis. Analizuojant minėtos sutarties 11.2.2. punktą tampa aišku, jog lizingo davėjas įgyja teisę reikalauti kur kas daugiau nei numato įstatymai. Vadovaujantis lizingo sutarties 11.2.2. punktu lizingo gavėjas įgyja teisę reikalauti ne tik sutarties dalyku esančio turto ir nuostolių atsiradusių dėl pirmalaikio sutarties nutraukimo, bet ir teisę reikalauti sumokėti visas iki sutarties nutraukimo nesumokėtas įmokas. Vadovaujantis šia nuostata, logiška teigti, jog lizingo davėjas yra suinteresuotas, kad lizingo gavėjas laiku nesumokėtų reikalaujamų įmokų. Tokia praktika prieštarauja teisingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis). Vadovaujantis išdėstytu, teismas ex officio turėdamas pareiga konstatuoja, jog lizingo sutarties 11.2.2. punktas ta apimtimi, kuria lizingo davėjui nutraukus sutartį suteikiama teisė reikalauti visų iki sutarties nutraukimo nesumokėtų sumų, netesybų bei palūkanų, prieštarauja gerai moralei, teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl yra niekinis ir negalioja.

9Pagal CK 6.547 straipsnį nutraukus lizingo sutartį lizingo davėjas įgyja teisę reikalauti patirtų nuostolių dėl pirmalaikio sutarties nutraukimo. Tačiau teismas pažymi, jog nuostolius būtina pagrįsti ir įrodyti civilinio proceso normų leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ir būdais. Tuo tarpu byloje nėra surinkta duomenų, leidžiančių pagrįsti nuostolių faktą ir jų dydį, todėl jie teismo nepriteisiami.

10Pareiškėjas nepagrįstai nurodo Lietuvos Aukščiausio teismo praktiką byloje Nr. 3K-3-397/2011, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Šiuo atveju nesprendžiamas klausimas, ar pareiškėjas gali parduoti jam nuosavybes teise priklausantį turtą ir ar tai bus laikoma jo nepagrįstu praturtėjimu, šiuo atveju sprendžiamas klausimas ar pareiškėjas gali reikalauti iš lizingo gavėjo pradelstų įmokų sumokėjimo kai turtas jau yra perduotas lizingo davėjo nuosavybėn.

11Iš bylos duomenų matyti, jog lizingo sutarties dalyku esančiam turtui nuo 2006-12-18 buvo taikoma laikinoji apsaugos priemonė – areštas. Laikinoji apsaugos priemonė panaikinta tik Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-06 nutartimi patvirtinus taikos sutartį. Tuo tarpu, pagal lizingo sutarties įmokų grafiką lizingo sutarties išpirkimo terminas turėjo baigtis 2008-08-30 (t. 1, b.l. 145). Taigi tuo metu buvo aišku, jog lizingo davėjas lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius prievolę, mokėti įmokas, nebūtų galėjęs įvykdyti priešpriešinės prievolės – perduoti lizingo sutarties dalyko, administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat iš rašytinių bylos duomenų nustatyta, jog lizingo davėjui buvo žinoma, jog lizingo gavėjo tikslas yra įgyvendinti projektą: pastatą rekonstruoti ir jį parduoti, taip siekiant patenkinti lizingo davėjo finansinį reikalavimą. Taigi logiška, jog lizingo gavėjas nebūdamas tikras dėl investicinio projekto ir areštuoto turto ateities bei priešpriešinės prievolės įvykdymo sustabdė prievolės vykdymą (CK 6.58 straipsnio 1 dalis). Esant šioms aplinkybėms prievolė mokėti įmokas pagal lizingo sutarties sąlygas buvo sustabdyta remiantis CK 6.58 straipsnio 1 dalimi, todėl pradelsti įsiskolinimai negalėjo atsirasti.

12Byloje taip pat yra duomenų, jog trečiojo asmens (prokuroro pareikštas ieškinys dėl mainų sutarties pripažinimo negaliojančia ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės) veikla sutrukdė įgyvendinti lizingo gavėjo tikslus, todėl UAB „Ekogama“ pagal CK 6.253 straipsnio 4 dalį atleistina nuo civilinės atsakomybės.

13Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pareiškėjo UAB „Swedbank lizingas“ pareiškimas dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

14Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

Nutarė

15pareiškimo netenkinti.

16Atsisakyti į BUAB „Ekogama“ kreditorių sąrašą įtraukti UAB „Swedbank lizingas“ su 450 008,41 Lt dydžio finansiniu reikalavimu.

17Pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2006-08-28 lizingo sutarties, Nr. 708204564, 11.2.2. punktą ta apimtimi, kuria lizingo davėjui nutraukus sutartį suteikiama teisė reikalauti visų iki sutarties nutraukimo nesumokėtų sumų, netesybų bei palūkanų.

18Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai