Byla II-5-1093/2020

1Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėja Monika Benetė, sekretoriaujant Onai Pumputienei, Sigitai Saugūnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. J., jos atstovei advokatei Irinai Beleškienei, nukentėjusiajai M. P.,

2teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. J. atstovės advokatės Irinos Beleškienės skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato 2019 m. spalio 23 d. nutarimo, kuriuo S. J. (gimusi ( - ), gyvenanti ( - ), dirbanti UAB „( - )“, spec. aukštesniojo išsilavinimo, našlė) nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnio 1 dalį 16 Eur bauda ir ji įpareigota per 60 dienų atlyginti nukentėjusiajai M. P. 40 Eur žalą (ROIK: ( - )).

3Teismas

Nustatė

41.

5Saulė J. U. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato (toliau ir – Institucija) 2019 m. spalio 23 d. nutarimu (toliau ir – Institucijos nutarimas) buvo nubausta už tai, kad ji ( - ), laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 14 d. 15 val. 00 min. iki 2019 m. rugsėjo 16 d. 10 val. 00 min., tikslus laikas nežinomas, savavališkai, manydama, kad pasiima savo daiktą, nuėmė lietvamzdį nuo M. P. priklausančio tvarto, esančio ( - ). Institucijos nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais S. J. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 518 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už tai jai buvo paskirta 16 Eur bauda ir ji įpareigota per 60 dienų atlyginti nukentėjusiajai M. P. 40 Eur žalą.

62.

7S. J. advokatė I. B. pateikė skundą teismui, prašydama panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną S. J. atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties. Skunde nurodoma, kad S. J. yra M. J., mirusios ( - ), sūnaus A. J., mirusio ( - ), sutuoktinė. M. P. yra mirusios M. J. dukters dukra, t. y. mirusiosios M. J. vaikaitė. S. J. su mirusiu sutuoktiniu kartu su M. J. nuolat gyveno ( - ), ir prižiūrėjo pastatus, vykdė ūkinę veiklą žemės sklype. Po M. J. mirties S. J. paveldėjo dalį 9,0500 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklype, esančiame ( - ), esančių 13 pastatų, taip pat šiuos pastatus bendrosios dalinės nuosavybės teise paveldėjo A. J., P. J., o dovanojimo sutarties pagrindu dalį pastatų nuosavybės teise pradėjo valdyti M. P. bei G. V.. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmuose nagrinėtoje civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovių G. V. ir M. P. ieškinį atsakovams S. J., P. J. ir A. J. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir pastatų atidalijimo, 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria šalys susitarė dėl pastatų padalijimo. Minėta nutartimi S. J. buvo leista iki 2019 m. rugsėjo 30 d. nusikelti vieną iš pastatų, taip pat nukelti šuns voljerą, šunį ir vištas. S. J. 2019 m. rugsėjo 14 d., apie 15 val., nukeldama savo pastatą į naudojamą žemės sklypo dalį, nusiėmė nuo tvarto, kuris po Utenos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutarties įsiteisėjimo, tapo bendrąja jungtine M. P. ir G. V. nuosavybe, jos pačios įsigytą lietvamzdį. S. J. veiksmuose nebuvo savavaldžiavimo požymių, kadangi S. J. pasiėmė jai priklausantį daiktą, kuris po tvarto įregistravimo kito asmens vardu netapo to asmens nuosavybe. Tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, kurie turi būti sprendžiami civilinio proceso teisės nustatyta tvarka. Lietvamzdis buvo įsigytas už S. J. pinigus, ji pati lietvamzdį uždėjo ant tvarto, todėl turėjo teisę ir pasiimti. Tarp šalių buvo padalinti tik nekilnojamieji daiktai. S. J. pasiėmė savo daiktą, nesikėsindama į jokį M. P. turtą. Vien ta aplinkybė, jog tvartas yra įregistruotas kito asmens vardu, nesuteikia kitam asmenim teisės į jam nepriklausantį kilnojamąjį turtą. Nėra aišku, kaip atsirado M. P. prašoma atlyginti 40 Eur žala ir kuo ši žala grindžiama. Lietvamzdį S J. M. P. grąžino.

83.

9Teismo posėdyje S. J. ir jos atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

104.

11Institucija atsiliepimu į skundą prašė Institucijos nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad iš surinktos medžiagos matyti, kad S. J. tyčia, vykdydama tariamai savo teisę į minimo pastato dalį - lietvamzdį, jį savavališkai nuėmė nuo pastato, tuo įvykdydama administracinės teisės pažeidimą, numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje.

125.

13Nukentėjusioji M. P. teismo posėdyje nurodė, kad lietvamzdis priklauso jai ir jos sesei, kaip joms priklausančio pastato dalis. S. J. grąžino ne visą lietvamzdį, be to, negrąžino laikiklių. Teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi nebuvo sutarta dėl kilnojamųjų daiktų pasidalijimo.

14Teismas

konstatuoja:

15Skundas tenkinamas iš dalies.

166.

17Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jos atstovė neginčija nustatytų faktinių bylos aplinkybių, kad ji nuėmė nuo M. P. ir jos seseriai priklausančio tvarto lietvamzdį. Tačiau S. J. ir jos atstovė nemano, kad tokie jos veiksmai atitinka ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, kadangi lietvamzdis buvo jos, o kilnojamųjų daiktų teismo nutartimi šalys nepasidalino.

187.

19ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

208.

21Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad S. J. nuėmė nuo M. P. ir jos seseriai priklausančio tvarto lietvamzdį (lataką), laikydama šį lietvamzdį savo kilnojamuoju daiktu. S. J. teismo posėdyje patvirtino, kad jai buvo žinoma ir suprantama, kad tvartas, nuo kurio ji nuėmė lietvamzdį, tuo metu priklausė M. P. ir jos seseriai, tačiau lietvamzdžio ji šio pastato dalimi nelaikė, todėl kaip savo kilnojamąjį daiktą jį ir pasiėmė. Teismo vertinimu, byloje pakanka duomenų konstatuoti, kad nuo tvarto nuimtas lietvamzdis (o tiksliau latakas) priklausė S. J.. S. J. nuosekliai viso proceso metu teigė, kad lietvamzdis (latakas), kurį ji nusiėmė nuo tvarto, yra jos. Teisme S. J. paaiškino, kad 2012 m. ar 2013 m. šį lietvamzdį užkabino pati ant tvarto, kuriuo tuo metu naudojosi. Ji lietvamzdžių turėjo ir daugiau, nes su velioniu vyru lietvamzdžius pirko seniai kaip metalo laužą, sukrovė juos klojime, o vėliau juos užkabino ant po truputį suremontuotos pirties, likutį ant tvarto, kuris šiuo metu priklauso M. P., nepakabintų lietvamzdžių likučių pas ją yra likę iki šiol, ką ji rodė atvykusiems policijos pareigūnams, o teismui pateikė ant pirties pakabintų tokių pačių lietvamzdžių ir jų nepakabintų likučių nuotraukas (b. l. 41-43). M. P. teisme nurodė, kad jai nėra žinomos nuo tvarto nuimto lietvamzdžio įsigijimo aplinkybės. Teismo vertinimu, nukentėjusiosios abstraktūs teiginiai, kad visus darbus ir medžiagas S. J. ir jos miręs vyras įsigydavo nukentėjusiosios senelių (S. J. vyro tėvų) prašymu ir lėšomis, nepaneigia S. J. versijos, kad nuo tvarto nuimtas lietvamzdis (latakas) priklausė jai ir jos buvo įrengtas, dėl ko ji šį daiktą traktavo kaip savo.

229.

23Tiek iš Institucijos atsiliepimo į skundą, tiek iš nukentėjusiosios paaiškinimų, duotų teismo posėdyje, matyti, kad jie lietvamzdį laiko neatskiriama statinio (tvarto) dalimi. Taigi aplinkybė, ar lietvamzdis laikytinas kilnojamuoju daiktu ar neatskiriama statinio dalimi, tampa viena iš esminių šioje byloje, nes tik tuo atveju, jei lietvamzdis yra neatskiriama statinio dalis (o ne tik pakabintas kilnojamasis daiktas), jo savavališkas nuėmimas nuo statinio galbūt galėtų būti vertinamas kaip neteisėtas veikimas, t. y. šiuo atveju savo tikros teisės vykdymas, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos.

2410.

25Jau minėta, kad S. J. nubausta pagal ANK 518 straipsnį (Institucijos nutarime nurodyta, kad S. J. nubausta pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį, tačiau ANK 518 straipsnis dalių neturi). 2019 m. spalio 23 d. administracinio nusižengimo protokolas S. J. taip pat surašytas kaltinant ją tuo, kad ji padarė ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Tačiau ANK 518 straipsnyje įtvirtintas nusižengimas gali pasireikšti įvairiais būdais, įvairių kitų teisės aktų pažeidimais, todėl ANK 518 straipsnis yra blanketinė teisės norma, t. y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai išdėstyti kitame teisės akte. Kvalifikuojant asmens pažeidimą pagal blanketinę teisės normą, administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti ne tik pačią blanketinę teisės normą, bet ir konkrečią teisės normą (konkretų teisės aktą ir šio teisės akto straipsnį, dalį ar punktą), kurią asmuo kaltinamas pažeidęs, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika ir duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. žinotų nuo ko jis turėtų gintis.

2611.

27Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokole tik bendrais bruožais nurodyta, kad S. J. savavaldžiavo, t. y. savavališkai, manydama, kad pasiima savo daiktą, nuėmė lietvamzdį nuo M. P. priklausančio tvarto. Tačiau nei teisės aktas (statybos techninis reglamentas ar pan. teisės aktas), numatantis, kad yra privalomas lietaus vandens nuvedimo sistemos įrengimas ne mieste esančiam statiniui, o lietvamzdis yra neatskiriama statinio dalis, nei konkreti tokio teisės akto norma protokole nenurodyta, todėl Institucija neužtikrino S. J. teisės žinoti, kuo ji kaltinama ir nesudarė jai galimybės tinkamai realizuoti savo teisės į gynybą nuo jai pateikto kaltinimo, o tuo pačiu teismui įvertinti S. J. veiką. Tai yra esminis teisenos pažeidimas ir vien tik dėl to Institucijos nutarimas negali būti laikomas teisėtu bei paliktas galioti (tokia praktika suformuota Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-101-719/2017).

2812.

29Be to, Institucijos nutarimu S. J. įpareigota atlyginti nukentėjusiajai M. P. 40 Eur žalą. Institucijos nutarime nekonkretizuota, kas šią žalą sudaro. Tačiau iš 2019 m. spalio 14 d. M. P. apklausos protokolo matyti, kad ji nurodė, kad jai 40 Eur padarytą žalą sudaro negrąžinta lietvamzdžio dalis ir laikikliai (b. l. 22), tokias aplinkybes ji kartojo ir teisme. Bylos nagrinėjimo teisme metu 2020 m. sausio 24 d. buvo atlikta įvykio vietos apžiūra (b. l. 73-79). Apžiūros protokole nurodyta, kad ant tvarto dalies kabėjo lietvamzdis, kurio ilgis buvo 5 m 10 cm; grąžinto lietvamzdžio dalys yra dvi; viena grąžinto lietvamzdžio dalis yra 2 m 19 cm, o kita grąžinto lietvamzdžio dalis yra 3 m; šis lietvamzdis buvo pritvirtintas septyniose vietose; lietvamzdžio tvirtinimo detalių nėra išlikusių. Taigi šis įvykio vietos apžiūros protokolas paneigia nukentėjusiosios teiginius, kad S. J. grąžino ne visą nuo tvarto nuimtą lietvamzdį, ir tuo pačiu patvirtina S. J. teiginius, kad ji nuo tvarto nuimtą lietvamzdį (lataką) nukentėjusiajai grąžino. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad nukentėjusiajai nėra grąžinti lietvamzdį laikę laikikliai, kuriuos, kaip teigė S. J., ji išmetė, nes jie buvo surūdiję ir beverčiai. Šios aplinkybės teismui leidžia konstatuoti, kad Institucijos nutarimas dalyje, kurioje S. J. įpareigota M. P. atlyginti 40 Eur žalą, yra nepagrįstas, nes S. J. įpareigota atlyginti nukentėjusiajai žalą, kurią ji, grąžindama visą lietvamzdį, jau yra atlyginusi. Taigi nukentėjusiajai likusi neatlyginta žala yra dėl latako laikiklių.

3013.

31Atsižvelgiant į tai, kad priimant Institucijos nutarimą buvo padarytas esminis teisenos pažeidimas, t. y. pažeista S. J. teisė žinoti, kuo ji yra kaltinama (nutarties 11 punktas), taip pat priimtas nepagrįstas nutarimas dalyje dėl įpareigojimo atlyginti turtinę žalą (nutarties 12 punktas), Institucijos nutarimas naikinamas ir byla grąžinama Institucijai, kuri iš naujo tirdama veiką, turi pašalinti teismo nutartyje nurodytus teisenos trūkumus.

32Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

Nutarė

33Skundą patenkinti iš dalies.

34Panaikinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato 2019 m. spalio 23 d. nutarimą ir grąžinti bylą minėtam policijos komisariatui.

35Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėja Monika... 2. teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens... 3. Teismas... 4. 1.... 5. Saulė J. U. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono... 6. 2.... 7. S. J. advokatė I. B. pateikė skundą teismui, prašydama panaikinti... 8. 3.... 9. Teismo posėdyje S. J. ir jos atstovė palaikė skundą ir prašė jį... 10. 4.... 11. Institucija atsiliepimu į skundą prašė Institucijos nutarimą palikti... 12. 5.... 13. Nukentėjusioji M. P. teismo posėdyje nurodė, kad lietvamzdis priklauso jai... 14. Teismas... 15. Skundas tenkinamas iš dalies.... 16. 6.... 17. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jos atstovė neginčija... 18. 7.... 19. ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą – tai... 20. 8.... 21. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad S. J. nuėmė nuo M. P. ir jos... 22. 9.... 23. Tiek iš Institucijos atsiliepimo į skundą, tiek iš nukentėjusiosios... 24. 10.... 25. Jau minėta, kad S. J. nubausta pagal ANK 518 straipsnį (Institucijos nutarime... 26. 11.... 27. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokole tik bendrais... 28. 12.... 29. Be to, Institucijos nutarimu S. J. įpareigota atlyginti nukentėjusiajai M. P.... 30. 13.... 31. Atsižvelgiant į tai, kad priimant Institucijos nutarimą buvo padarytas... 32. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų... 33. Skundą patenkinti iš dalies.... 34. Panaikinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono... 35. Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar...