Byla e2A-1645-479/2017

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmos Čuchraj ir Aušros Maškevičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės O. K. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės būstas” ieškinį atsakovei O. K. dėl įpareigojimo leisti atlikti remonto darbus bei atsakovės O. K. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Šilutės būstas”, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, L. V., A. S., Z. J., N. J., N. K., B. A. (Ž.), S. K., V. D., A. D., Šilutės rajono savivaldybei, E. L., S. G., A. Š., L. V., R. M., D. S., Ž. V., N. S., J. Š., A. K., N. U., A. K., B. M., V. S., R. P., E. S., J. G., R. V., A. S., B. M. L., A. M., A. D., O. B., A. G., S. B., V. V., N. K., H. S., S. U., E. K., R. Š., E. S., K. K. dėl sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB „Šilutės būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei O. K. dėl įpareigojimo leisti atlikti remonto darbus. Ieškovė nurodė, kad UAB „Šilutės būstas“ yra paskirta gyvenamojo namo, esančio ( - ), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore ir teikia namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovė yra buto, esančio ( - ), savininkė, todėl jai taip pat priklauso namo bendrojo naudojimo objektai. Ieškinyje nurodoma, kad 2013-05-29 vykusio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo metu buvo nutarta dalyvauti namo atnaujinimo (modernizavimo) programoje. Pagal šią programą buvo numatytos pastato energinį naudingumą didinančios ir kitos pastato atnaujinimo (modernizavimo) priemonės, iš jų ir šildymo sistemos pertvarkymas, buitinių nuotekų sistemos atnaujinimas, šalto vandentiekio sistemos atnaujinimas. 2013-11-22 namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas buvo suderintas su VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra", 2014-01-22 butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo metu buvo pritarta namo atnaujinimo investicijų planui. Ieškovė 2014-11-11 sudarė rangos darbų su projekto parengimu pirkimo sutartį su UAB „Norvila", kuri darbams atlikti pasitelkė subrangovą UAB „Akvatermos projektai". Ieškovė nurodė ir tai, kad 2016-05-02 vykusio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo metu taip pat buvo pritarta namo karšto vandens sistemos rekonstrukcijos darbams, kuriems atlikti pasirinkta UAB „Akvatermos projektai". Ieškovė teigė, kad siekiant įgyvendinti namo bendrasavininkų priimtus sprendimus dėl bendrosios nuosavybės atnaujinimo ir pakeisti bendro naudojimo vamzdynus, rangovo atstovai privalo patekti į atsakovės butą. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė nevykdo pareigos įsileisti rangovo atstovus į savo butą remontuoti bendrojo naudojimo mechaninę, techninę, elektros ir kitokią įrangą. Dėl to ieškovė patikslintu ieškiniu teismo prašė įpareigoti atsakovę įleisti atsakingus darbuotojus į atsakovei nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ), ir leisti įvykdyti patvirtintoje namo atnaujinimo (modernizavimo) programoje numatytas pastato energinį naudingumą didinančias ir kitas pastato atnaujinimo (modernizavimo) priemonės – atlikti bendrojo naudojimo šalto vandens vamzdžių ir buitinių nuotekų vamzdyno keitimo darbus bei vadovaujantis 2016-05-02 daugiabučio gyvenamojo namo ( - ), butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokole užfiksuotu šio namo bendraturčių daugumos priimtu sprendimu pritarti namo karšto vandens sistemos rekonstrukcijai, leisti atsakingiems asmenims įrengti atsakovės faktinėje vonios patalpoje, toje pačioje vietoje, kur šiuo metu yra įrengti bendrojo naudojimo šalto vandens ir buitinių nuotekų vamzdynai, karšto vandens recirkuliacinio vamzdyno sistemą, kuri susideda iš paduodamojo ir grįžtamojo vamzdynų, kurių išorinis diametras 20 ir 25 mm.
  2. Atsakovė su ieškovės reikalavimais nesutiko ir byloje pareiškė priešieškinį dėl sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Atsakovė priešieškiniu teismo prašė pripažinti negaliojančiais

    52014-01-22 daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime priimtus sprendimus.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Šilutės rajono apylinkės teismas 2017-06-27 sprendimu ieškinį patenkino ir įpareigojo atsakovę įleisti ieškovės įgaliotus asmenis į atsakovei nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ), ir leisti įvykdyti patvirtintoje namo atnaujinimo (modernizavimo) programoje numatytas pastato energinį naudingumą didinančias ir kitas pastato atnaujinimo (modernizavimo) priemones – atlikti bendrojo naudojimo šalto vandens vamzdžių ir buitinių nuotekų vamzdyno keitimo darbus ir leisti įrengti atsakovės buto faktinėje vonios patalpoje, toje pačioje vietoje, kur šiuo metu yra įrengti bendrojo naudojimo šalto vandens ir buitinių nuotekų vamzdynai, karšto vandens recirkuliacinio vamzdyno sistemą, susidedančią iš paduodamojo ir grįžtamojo vamzdynų pagal namo atnaujinimo (modernizavimo) projekte numatytus diametrus. Teismas taip pat priėmė atsakovės atsisakymą nuo priešieškinio dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir šią bylos dalį nutraukė.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovė teikia gyvenamojo namo, esančio ( - ), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis ( - ). Byloje nustatyta, kad namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime buvo nuspręsta dalyvauti namo atnaujinimo (modernizavimo) programoje, taip pat atnaujinti karšto vandens sistemą, tačiau atsakovė atsisako leisti jos bute atlikti bendrojo naudojimo šalto vandens, karšto vandens ir buitinių nuotekų vamzdyno keitimo darbus. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės atsikirtimus ir konstatavo, kad ieškovės prašomų leisti atlikti veiksmų turinys yra ne naujos bendros dalinės nuosavybės sukūrimas atsakovės bute, o esančios sistemos atnaujinimo darbai. Teismas atsižvelgė į tai, kad vamzdynai, kurių pakeitimą reikia atlikti, yra įrengti atsakovės bute ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, todėl atsakovė pagal CK 4.83 straipsnio 5 dalies nuostatas privalo leisti remontuoti ar kitaip tvarkyti jos bute esančią bendro naudojimo sistemos dalį. Įvertinęs ginčui aktualias teisės aktų nuostatas teismas konstatavo, kad atsakovė nepagrįstai neįleidžia ieškovės įgaliotų asmenų į atsakovei priklausančias patalpas ir neleidžia atlikti namo modernizavimo darbus, tuo pažeisdama kitų namo butų savininkų teisėtus interesus, todėl teismas ieškovės reikalavimus pripažino pagrįstais ir juos visiškai patenkino.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
  1. Apeliaciniu skundu atsakovė O. K. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo

    62017-06-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

    1. Teismas netinkamai nustatė faktinės bylos aplinkybes ir neatsižvelgė į tai, kad atsakovės bute niekada centralizuotai nebuvo tiekiamas karštas vanduo, kuris gyventojams buvo tiekiamas tik per karšto vandens palaikymo (cirkuliacijos) vamzdį. Leisdamas įrengti karšto vandens įvadą atsakovės bute, teismas leido pastatyti naują inžinerinį statinį, tuo pažeisdamas atsakovės nuosavybės teisę.
    2. Karšto vandens įvado įrengimas yra naujo bendrosios dalinės nuosavybės objekto sukūrimas, todėl tokio pobūdžio reikalavimą gali reikšti tik namo bendraturčiai, o ne administratorė.
    3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad į bylą buvo pateiktas tikrovės neatitinkantis namo projektas, todėl atsakovė nesutiko leisti atlikti šalto vandens ir buitinių nuotekų vamzdyno keitimo darbus. Be to, gyventojai buvo surinkę parašus dėl atsisakymo nuo šalto vandens ir buitinių nuotekų vamzdynų rekonstrukcijos, tačiau į gyventojų norus nebuvo atsižvelgta.
    4. Ieškovės reikalavimas iš esmės reiškia reikalavimą atsakovės bute įgyvendinti servituto turėtojo teises, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tai leido padaryti. Apeliantės teigimu, jokie teisės aktai ar teismo sprendimas nenustato servituto, suteikiančio teisę įrengti naujus inžinerinius įrenginius atsakovei priklausančiame bute.
    5. Skundžiamu sprendimu ieškovei leista įrengti vamzdyną kitoje vietoje, nei nurodyta ieškovės pateikto techninio darbo projekto grafinėje dalyje, tačiau teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino.
    6. Leisdamas atlikti ieškovės prašomus darbus, kol nėra panaikintas statybos užbaigimo aktas, teismas neteisėtai ieškovei leido atlikti savavališkus statybos darbus.
    7. Teismas nepagrįstai savo sprendimą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017, nors bylų faktinės aplinkybės skiriasi.
    8. Teismas pažeidė proceso teisės normas, nes nesprendė atsakovės prašymo dėl baudos skyrimo ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir nevertino ieškovės elgesio proceso metu.
  2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Šilutės būstas“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-06-27 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodė, kad ieškinio reikalavimai buvo susiję su daugiabučio namo savininkų priimtų sprendimų dėl karšto vandens sistemos rekonstrukcijos įgyvendinimu, tačiau juo nebuvo pareikšta reikalavimų dėl leidimo atsakovės bute įrengti naują inžinerinį įrenginį, todėl su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Ieškovė nurodė ir tai, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma nusprendė dalyvauti namo modernizavimo programoje, kuri apima ir buitinių nuotekų bei šalto vandens vamzdynų keitimą, todėl apeliantė nepagrįstai teigia, jog butų ir kitų patalpų savininkai nepritarė šių darbų atlikimui. Ieškovės teigimu, priimdamas sprendimą teismas pagrįstai vadovavosi aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad atsakovė nereiškė prašymo dėl baudos skyrimo ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, todėl teismas pagrįstai šio prašymo nenagrinėjo.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

7Apeliacinis skundas atmestinas.

8

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
  3. Apeliantė skunde nurodė, kad teismas netinkamai nustatė faktinės bylos aplinkybes ir neatsižvelgė į tai, jog atsakovės bute niekada centralizuotai nebuvo tiekiamas karštas vanduo, kuris gyventojams buvo tiekiamas tik per karšto vandens palaikymo (cirkuliacijos) vamzdį. Leisdamas įrengti karšto vandens įvadą atsakovės bute, teismas leido pastatyti naują inžinerinį statinį, tuo pažeisdamas atsakovės nuosavybės teisę. Apeliacinės instancijos teismas su šiais skundo argumentais nesutinka.
  4. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė teikia gyvenamojo namo, esančio ( - ), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise šiame gyvenamajame name priklauso butas, esantis ( - ). Bylos duomenys patvirtina, kad 2013-05-29 daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime buvo nutarta dalyvauti daugiabučių namų modernizavimo (atnaujinimo) programoje. Iš byloje pateikto gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto matyti, kad modernizavimo metu buvo numatyta be kita ko atlikti šildymo sistemos pertvarkymo darbus, atnaujinti buitinių nuotekų bei šalto vandentiekio sistemą. 2016-05-02 daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimu taip pat buvo pritarta sprendimui atlikti namo karšto vandens sistemos rekonstrukciją. Ieškovė byloje įrodinėja, kad siekiant įgyvendinti butų ir kitų patalpų savininkų priimtus sprendimus bei tinkamai užbaigti daugiabučio namo atnaujinimo darbus, būtina pakeisti bendro naudojimo šalto ir karšto vandens bei buitinių nuotekų vamzdynus. Tam, kad būtų galima atlikti šiuos darbus, yra būtina patekti į atsakovei priklausantį butą, tačiau atsakovė atsisako įleisti rangos darbus atliekančius asmenis į jai priklausantį butą.
  5. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog skundžiamu sprendimu ieškovei buvo leista pastatyti naują inžinerinį statinį atsakovės bute. Kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė ieškovė, pastato vandentiekio įvadu yra laikoma pirma vamzdyno atkarpa, jungianti pagal vandens tekėjimo kryptį viešojo vandens tiekimo skirstomąjį tinklą su vartotojui priklausančio pastato ar teritorijos tinklu (STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ 11.13 punktas). Šioje byloje reikalavimas dėl leidimo įrengti vandentiekio įvadą nebuvo pareikštas nei ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje. Nagrinėjamu atveju byloje pareikštu patikslintu ieškiniu buvo prašoma leisti pakeisti šalto vandens ir buitinių nuotekų vamzdyną, taip pat įrengti karšto vandens recirkuliacinio vamzdyno sistemą, kuri susideda iš paduodamojo ir grįžtamojo vamzdynų. Akivaizdu, kad šie darbai pagal savo pobūdį reiškia ne naujų pastato inžinerinių sistemų sukūrimą, o esamos bendrojo naudojimo buitinių nuotekų bei šalto vandentiekio sistemos, taip pat karšto vandens sistemos atnaujinimą. CK 4.83 straipsnio 5 dalies nuostatos numato imperatyvią buto savininko pareigą leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą. Vien ta aplinkybė, jog atliekant esamos bendro naudojimo inžinerinės sistemos atnaujinimo darbus yra pasirinkti iš dalies kitokie techniniai sprendiniai nei buvo anksčiau, tai yra faktinėje atsakovės vonios patalpoje bus įrengta karšto vandens recirkuliacinio vamzdyno sistema, o koridoriuje buvęs vamzdis bus demontuotas, šiuo atveju negali būti vertinama kaip neteisėtas atsakovės nuosavybės teisės suvaržymas. Įvertinusi nurodytas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad priėmus skundžiamą sprendimą atsakovės nuosavybės teisė nebuvo pažeista.
  6. Skunde nurodoma ir tai, kad karšto vandens įvado įrengimas yra naujo bendrosios dalinės nuosavybės objekto sukūrimas, todėl tokio pobūdžio reikalavimą galėjo reikšti tik namo bendraturčiai, o ne administratorė. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė yra paskirta teikti gyvenamojo namo, esančio ( - ), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. CK 4.84 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 4.6 punktas nustato, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus. Kaip jau buvo nurodyta šioje nutartyje, ieškovės organizuojami šalto vandens, karšto vandens ir buitinių nuotekų vamzdynų keitimo darbai pagal savo turinį yra ne naujos bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimas, o jau esamos pastato bendro naudojimo inžinerinės infrastruktūros atnaujinimas, kuris atliekamas įgyvendinant butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus dalyvauti daugiabučio namo modernizavimo programoje bei atnaujinti karšto vandens sistemą. Taigi šioje byloje ieškovės pareikštas reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su ieškovės, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorės, funkcijų vykdymu. Įvertinusi šias aplinkybes kolegija konstatuoja, kad UAB „Šilutės būstas“ yra tinkama ieškovė reikšti reikalavimus dėl įpareigojimo leisti atlikti vamzdynų keitimo darbus atsakovei priklausančiame bute.
  7. Apeliantė nurodė ir tai, kad byloje pareikštas ieškovės reikalavimas iš esmės reiškia reikalavimą atsakovės bute įgyvendinti servituto turėtojo teises, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tai leido padaryti. Apeliantės teigimu, jokie teisės aktai ar teismo sprendimas nenustato servituto, suteikiančio teisę įrengti naujus inžinerinius įrenginius atsakovei priklausančiame bute. Ši skundo nuostata taip pat nėra pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalies nuostatas butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis, kurioje nurodyta, jog pastato bendrojo naudojimo objektams be kita ko yra priskiriamos bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Įvertinus aptartas teisės aktų nuostatas galima daryti išvadą, kad daugiabučiame name, esančiame ( - ), esantys šalto vandens, karšto vandens ir buitinių nuotekų vamzdynai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems šio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams, iš jų ir atsakovei. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Kadangi daugiabučio namo šalto vandens, karšto vandens ir buitinių nuotekų vamzdynai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems namo bendraturčiams, iš jų ir atsakovei, šie vamzdynai negali būti laikomi svetimu atsakovei daiktu CK 4.111 straipsnio 1 dalies prasme, o ginčo vamzdynai – viešpataujančiu daiktu atsakovės buto atžvilgiu. Įvertinusi nurodytas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad šio ginčo atveju servitutą, kaip savarankišką daiktinę teisę, reglamentuojančios CK nuostatos negali būti taikomos.
  8. Atsakovė skunde nurodė ir tai, kad skundžiamu sprendimu ieškovei leista įrengti vamzdyną kitoje vietoje, nei nurodyta ieškovės pateikto techninio darbo projekto grafinėje dalyje, tačiau teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino. Su šia skundo nuostata galima sutikti tik iš dalies. Iš byloje esančių namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto brėžinių matyti, kad karšto vandens vandentiekis, brėžinyje pažymėtas STT3-8, yra numatytas tualeto patalpoje, recirkuliacinis vamzdynas, brėžinyje pažymėtas STT4-7, yra numatytas vonios patalpoje (t. 2, b. l. 37). Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovei priklausančio buto patalpos buvo pertvarkytos, todėl dabartinė atsakovės buto patalpų išdėstymo faktinė situacija neatitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruotų šio buto kadastrinių duomenų, taip pat namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto grafinėje dalyje numatytų vamzdynų pakeitimo projektinių sprendinių. Įvertinęs šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas ieškovės nurodytus vamzdynus leido įrengti pagal faktinį atsakovės buto patalpų išdėstymą, tai yra karšto vandens recirkuliacinio vamzdyno sistemą leido įrengti šalia šalto vandens ir buitinių nuotekų vamzdynų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog techninio darbo projekto grafinėje dalyje nurodyti sprendiniai neatitinka faktinio atsakovės buto patalpų išdėstymo šiuo atveju nėra pakankamas pagrindas neleisti ieškovei atlikti ieškinyje nurodytus darbus. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovės vadovas M. S. patvirtino, kad visi vamzdynai pagal savo diametrus gali būti įrengti vienoje vietoje, tai yra kartu su šalto vandens ir buitinių nuotekų vamzdynais. Taigi atliekant ieškovės nurodytos vamzdyno keitimo darbus atsakovei nereikės pakeisti santechnikos įrenginių vietos, taip pat apeliantei nebus nustatyti jokie kiti neproporcingi naudojimosi turtu suvaržymai. Įvertinusi byloje esančią medžiagą, šalių reikalavimų ir atsikirtimų turinį, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad viso vamzdyno įrengimas atsakovės faktinėje vonios patalpoje leis sumažinti atsakovės nepatogumus bei užtikrins tiek atsakovės, tiek kitų namo bendraturčių interesų pusiausvyrą, taip pat atitiks teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
  9. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad leisdamas atlikti ieškovės prašomus darbus, kol nėra panaikintas statybos užbaigimo aktas, teismas neteisėtai ieškovei leido atlikti savavališkus statybos darbus. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje nustatyta, kad savavališka statyba yra laikoma statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Iš byloje esančių šalių paaiškinimų, taip pat rašytinių įrodymų matyti, kad daugiabučio namo, esančio ( - ), modernizacija yra iš esmės baigta, išskyrus vamzdyno keitimo darbus atsakovės bute. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad atlikus darbus buvo surašytas ir nustatyta tvarka įregistruotas statybos užbaigimo aktas. Pažymėtina, kad šalto ir karšto vandens, taip pat buitinių nuotekų vamzdyno keitimo darbai buvo numatyti atlikti įgyvendinant butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus dalyvauti daugiabučio namo modernizavimo programoje bei atnaujinti karšto vandens sistemą, tačiau šių darbų atlikimas užsitęsė dėl šio teisminio šalių ginčo. Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje nebuvo įrodinėjamos aplinkybės, susijusios su tuo, jog ieškovės atliekami darbai yra vykdomi neturint statybą leidžiančio dokumento ir dėl to turėtų būti pripažinti savavališka statyba (CPK 178 straipsnis). Nors namo modernizacijos darbų užbaigimas buvo įformintas ir įregistruotas neatlikus vamzdyno keitimo darbų atsakovės bute, tačiau vien ši aplinkybė neleidžia teismui daryti išvados, kad ieškinyje nurodytų darbų atlikimas po statybos užbaigimo akto pasirašymo galėtų būti vertinamas kaip savavališka statyba Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalies prasme.
  10. Apeliantė skunde nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai savo sprendimą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017, nors bylų faktinės aplinkybės skiriasi. Su šia skundo nuostata galima sutikti tik iš dalies. Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, tai yra kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakove tuo aspektu, jog šios bylos ir pirmosios instancijos teismo sprendime cituojamos kasacinės bylos Nr. 3K-7-13-916/2017 faktinės aplinkybės skiriasi, nes minėtoje kasacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių išlaidų karšto vandens temperatūros palaikymui (cirkuliacijai), nepaskirstyto karšto vandens šilumos kiekiui paskirstymą, taip pat proceso teisės normų, reglamentuojančių prejudicinius faktus ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo. Kartu teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad įvertinus skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, negalima daryti išvados, jog teismo sprendimą patenkinti ieškinį lėmė netinkamai taikyta kasacinio teismo praktika. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendime yra nurodytos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, ginčui aktualios teisės aktų nuostatos, pateiktas byloje nustatytų aplinkybių teisinis vertinimas ir teismo išvadas pagrindžiantys argumentai. Įvertinusi nurodytas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad teismo sprendime cituojami kasacinio teismo pateikti išaiškinimai civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017, kuri savo faktinėmis aplinkybėmis nėra analogiška šiai bylai, šiuo atveju nepatvirtina skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo.
  11. Apeliantė nurodė ir tai, kad teismas pažeidė proceso teisės normas, nes nesprendė atsakovės prašymo dėl baudos skyrimo ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir nevertino ieškovės elgesio proceso metu. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Byloje pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė prašė teismo spręsti klausimą dėl baudos ieškovei skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas laikomas piktnaudžiavimu tik tais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad ieškovės reikalavimai šioje byloje buvo pripažinti pagrįstais, todėl akivaizdu, jog ieškinio pareiškimas šiuo atveju negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Įvertinusi byloje esančią medžiagą kolegija taip pat nenustatė ieškovės nesąžiningo procesinio elgesio vykusio teisminio proceso metu. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis šioje byloje nėra nustatytas, todėl nėra teisinio pagrindo skirti ieškovei baudą.
  12. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.
  13. Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  14. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Duomenų apie apeliacinės instancijos teisme ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikta.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

9Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai