Byla 2-1806/2011
Dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria kreditoriaus A. G. finansinis reikalavimas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rastuva“ bankroto byloje padidintas 61 382,05 litais

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto A. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria kreditoriaus A. G. finansinis reikalavimas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rastuva“ bankroto byloje padidintas 61 382,05 litais.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4BUAB „Rastuva“ kreditorius A. G. pareikštu ieškiniu bei patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo BUAB „Rastuva“ 221 553,78 Lt nuomos mokesčio su delspinigiais bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Anykščių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 28 d. sprendimu atsakovas yra įpareigotas išsikelti iš kreditoriui nuosavybės teise priklausančių pastatų, esančių Gegužės g. 27A, Anykščiuose. Panevėžio apygardos teismas 2008 m. spalio 15 nutartimi Anykščių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 28 d. sprendimą paliko nepakeistą. Atsakovas teismo sprendimo neįvykdė, toliau naudojasi kreditoriui priklausančiais pastatais, nuomos mokesčio nemoka. Dėl tokių atsakovo bei jo bankroto administratorės veiksmų kreditorius negali plėsti savo verslo, išnuomoti pastatų kitiems asmenims ir jam daroma didelė materialinė žala. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, reikalavimui dėl netesybų priteisimo prašė taikyti ieškinio senatį.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Panevėžio apygardos teismas 2011 m. gegužės 2 d. nutartimi A. G. tenkintinus reikalavimus BUAB „Rastuva“ padidino 61 382,05 litais, nustatant galutinį tenkintiną 67 480,97 Lt reikalavimą. Teismas nurodė, kad A. G. atsakovo BUAB „Rastuva“ veiksmais daroma žala, jis patiria nuostolius, nes negali naudoti ir eksploatuoti nuosavybės teisėmis valdomų pastatų, todėl jis turi teisę į nuostolių atlyginimą, nes atsakovas prieš A. G. valią neišsikelia iš patalpų pagal teismo sprendimą. Byloje šalys pripažino, kad pastato stogas reikalingas remonto, remonto kaina siekia 10 901 Lt, teritorija neišvalyta nuo UAB „Rastuva“ gamybos atliekų, išvalymo darbai kainuotų 19 876 Lt bei A. G. , nesinaudodamas pastatais, sumokėjo 9 005,05 Lt žemės nuomos mokestį. Visas šias A. G. išlaidas turi atlyginti atsakovas. Nuomos sutarties nutraukimo faktas savaime nelemia nuomos šalių teisių ir pareigų pagal nuomos sutartį pasibaigimo. Nustačius, kad nuomininkas, pasibaigus nuomos sutarčiai, tinkamai neįvykdė pareigos grąžinti nuomotą daiktą, nuomotojas įgyja teisę į nuomos mokesčio ir kitų nuostolių už uždelstą laiką grąžinti daiktą atlyginimą. Sutartas nuomos mokestis pagal nutrauktą nuomos sutartį buvo 600 Lt per mėnesį, todėl nuo 2008-05-14 iki 2011-03-14 dienos atsakovas turi sumokėti 20 400 Lt nuomos mokesčio. A. G. prašomas priteisti nuomos mokesčio dydis nepriteistinas, nes jis nereiškė reikalavimo dėl nuomos sutarties kainos nustatymo bei neįrodė būtent tokio dydžio negautų pajamų buvimo. A. G. reikalaujami delspinigiai nepriteistini remiantis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalimi.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8Atskiruoju skundu apeliantas A. G. prašo Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartį pakeisti ir ieškinį tenkinti visiškai – priteisti iš atsakovo jo naudai 212 548,73 Lt, nustatant pareigą atsakovui su apeliantu atsiskaityti anksčiau negu su kitais kreditoriais iš administravimui skirtų lėšų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismo argumentas, jog apeliantas neprašė nustatyti konkretų nuomos mokestį yra nepagrįstas, nes apeliantas, pareikšdamas ieškinį, nurodė kokio dydžio nuomos mokestį privalo mokėti atsakovas už faktinį naudojimąsi apeliantui priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Taip pat nepagrįstas yra teismo argumentas, kad apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog būtent jo prašomo dydžio nuomos mokestį ar pajamas būtų gavęs, jeigu būtų išnuomavęs patalpas, nes apeliantas neturėjo galimybės išnuomoti užimtas patalpas, todėl ir tokių įrodymų pateikti negalėjo. Be to, atsakovas jokių duomenų apie kitokias, negu apelianto nurodytas nuomos rinkos kainas, nepateikė, todėl nesant kitų įrodymų, teismas turėjo vadovautis apelianto pateikta nuomos rinkos kaina.
  2. Teismas nepagrįstai priteisė nuomos mokesčio dydį, nustatytą pagal nutrauktą nuomos sutartį, nes nutraukus sutartį abi šalys yra atleidžiamos nuo sutarties vykdymo ir atsiranda teisė reikalauti nuostolių atlyginimo. Teismas negalėjo taikyti negaliojančios sutarties sąlygų, sutartis yra pasibaigusi ir šalys nėra saistomos sutartyje nustatytos nuomos kainos.
  3. Atsakovas visą bankroto laikotarpį naudojosi apelianto turtu, ten laikė savo turtą už tai nemokėdamas nuomos. Tokiu būdu iš esmės apelianto sąskaita bus tenkinti kitų atsakovo kreditorių reikalavimai, nes atsakovo turtas buvo saugomas, sandėliuojamas apelianto patalpose. Minėtą turtą realizavus, pajamos atiteks Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio nustatyta eile kreditoriams, o ne apeliantui. Atsakovo administratorė, neiškeldama bankrutuojančios įmonės turto iš apeliantui priklausančių patalpų ir nemokėdama nuomos mokesčio, piktnaudžiavo savo teisėmis, siekė išvengti atsiskaitymo su apeliantu.
  4. Kadangi turto saugojimo veiksmai laikant jį apeliantui priklausančiose patalpose buvo atlikti kreditorių interesais, nes jis bus realizuotas jų naudai, šios išlaidos turi būti apmokamos iš administravimui skirtų lėšų. Taip pat iš administravimui skirtų lėšų turi būti apmokėtos aplinkos sutvarkymo išlaidos. Teismas, nepagrįstai įtraukdamas apeliantą į trečios eilės kreditorių sąrašą bei nenurodydamas, kad su apeliantu turi būti atsiskaityta iš administravimui skirtų lėšų, siekia kitų kreditorių reikalavimų patankinimo apelianto sąskaita.

9Atsakovas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

11teisiniai argumentai ir išvados

12Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

13Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas padidino trečiosios eilės kreditoriaus A. G. finansinį reikalavimą atsakovo BUAB „Rastuva“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14Byloje nustatyta, kad apeliantas 2003-07-28 su atsakovu sudarė negyvenamųjų patalpų, nuosavybės teise priklausančių apeliantui, nuomos sutartį. Minėta sutartimi apeliantas įsipareigojo išnuomoti atsakovui negyvenamąsias patalpas, o atsakovas įsipareigojo mokėti apeliantui kas mėnesį 600 Lt dydžio nuomos mokestį. Anykščių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 17 d. sprendimu, įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismui 2008 m. spalio 16 d. nutartimi sprendimą palikus nepakeistu, tarp šalių sudaryta nuomos sutartis nutraukta ir atsakovas iškeldintas iš apeliantui priklausančių patalpų. Panevėžio apygardos teismo 2008 m. liepos 17 d. nutartimi apeliantas įtrauktas į atsakovo trečios eilės kreditorių sąrašą su 6 198,92 Lt reikalavimų, kurį sudaro atsakovo nesumokėtas apeliantui nuomos mokestis už laikotarpį iki bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Atsakovas Anykščių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 17 d. sprendimo nevykdo, iš apeliantui priklausančių patalpų neišsikeldino, patalpomis naudojasi, laiko juose savo turtą.

15Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad atsakovas, neišsikeldamas iš apeliantui priklausančių patalpų, daro pastarajam žalą, o apeliantas, negalėdamas naudotis bei eksploatuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą, patiria nuostolius, kuriuos privalo atlyginti atsakovas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

16CPK 6.499 straipsnio 2 dalies nuostatos numato nuomininko pareigą, pasibaigus nuomos sutarčiai ir laiku negrąžinus nuomotojui daikto, mokėti nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota daiktą grąžinti bei atlyginti nuostolius. Remiantis CPK 6.249 straipsnio 2 dalimi, nuostoliais gali būti pripažinta skolininko nauda, kurią jis gavo iš savo neteisėtų veiksmų.

17Nagrinėjamu atveju atsakovas, pasibaigus tarp šalių sudarytai nuomos sutarčiai, patalpų apeliantui negrąžino. Jis realiai naudojasi apeliantui priklausančiomis patalpomis, juose laiko bei saugo savo turtą, tačiau nuomos mokesčio nemoka. Atsakovo nauda už naudojimąsi turtu nemokant nuomos mokesčio iš esmės yra apelianto negautos pajamos (nuostoliai), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jas priteisė apeliantui iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad apelianto nuostolius sudaro stogo remonto ir aplinkos tvarkymo išlaidos, apelianto sumokėtas žemės mokestis, nuomos mokestis už naudojimąsi patalpomis nuo 2008-05-14 iki 2011-03-14 bei bylinėjimosi išlaidos, priteistos Anykščių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 17 d. sprendimu. Apeliantas šios teismo išvados neginčija, tačiau nesutinka su priteistu nuomos mokesčio dydžiu. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismas, priteisdamas 600 Lt per mėnesį dydžio nuomos mokestį, neteisėtai vadovavosi jau nutrauktos nuomos sutarties sąlygomis. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apelianto argumentu. Ieškinyje apeliantas nurodė, kad patalpų nuomos kaina laikotarpiu nuo 2008-05-14 iki 2011-03-14 buvo 3,50 Lt, todėl už 34 mėnesių laikotarpį atsakovas privalo sumokėti 166 921,30 Lt dydžio nuomos mokestį. Kartu su ieškiniu apeliantas pateikė nekilnojamojo turto agentūros „Kitas požiūris“ 2008-02-25 pažymą, kurioje nurodyta, kad 2007-10-15 apelianto patalpų nuomos kaina buvo 3,50 Lt. Tačiau minėta pažyma negali būti laikoma oficialiu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią CPK 197 straipsnio 2 dalies prasme, todėl teismas pagrįstai ją vertino kaip neturinčią iš anksto nustatytos galios (CPK 185 str. 2 d.). Iš pateiktos nekilnojamojo turto pažymos neaišku, kokiais kriterijais remiantis buvo nustatyta būtent tokio dydžio nuomos kaina, ji nepagrįsta jokiais įrodymais. Taip pat nėra aišku ar pažymą pasirašęs asmuo turi teisę vertinti nekilnojamąjį turtą ar nuomos rinkos kainas. Be to, pažymoje nurodyta nuomos kaina yra nustatyta 2007 m. spalio 15 dienai, todėl tai nereiškia, kad laikotarpiu nuo 2008-05-14 iki 2011-03-14 apelianto patalpų nuomos kaina buvo būtent tokio dydžio. Jokių kitų įrodymų, galinčių patvirtinti apeliantui priklausančių patalpų nuomos kainą, šalys į bylą nepateikė. Nesant kitų įrodymų apie nuomos mokesčio dydį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nuomos sutartyje nustatytu nuomos mokesčio dydžiu, kuris buvo sutartas abiejų šalių.

18Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas apeliantui jo patirtus nuostolius, nepagrįstai padidino apelianto finansinį reikalavimą, patvirtintą Panevėžio apygardos teismo 2008 m. liepos 17 d. nutartimi. Remiantis ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktu, 26 straipsniu, iškėlus bankroto bylą teisme tvirtinami tie kreditorių finansiniai reikalavimai, kurie atsirado iki bankroto bylos iškėlimo. Apelianto nuostoliai dėl neteisėtų atsakovo veiksmų atsirado jau po bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Apeliantas atskirajame skunde prašė jo patirtus nuostolius atlyginti iš atsakovo administravimo išlaidų. Prašymą argumentavo tuo, kad atsakovas, naudodamasis jo patalpomis bei laikydamas ten turtą, vykdė iš esmės turto saugojimo funkciją. Minėtą turtą pardavus, būtų tenkinami visų, o ne vien tik apelianto, atsakovo kreditorių reikalavimai ĮBĮ nustatyta eiliškumo tvarka, todėl apelianto sąskaita iš esmės būtų tenkinti kitų kreditorių reikalavimai.

19ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kokios įmonės išlaidos yra priskiriamos bankroto administravimo išlaidoms. Pateiktas išlaidų rūšių sąrašas nėra baigtinis, tačiau svarbiausia sąlyga pripažinti išlaidas bankroto administravimo išlaidomis yra ta, kad išlaidos būtų patvirtintos kreditorių susirinkimo ir nebūtų gautos iš įmonės vykdomos ūkinės komercinės veiklos. Atsakovas, naudodamas apeliantui priklausančias patalpas, ūkinės komercinės veiklos nevykdė, jokių pajamų negavo, todėl apelianto patirti nuostoliai iš esmės yra bankroto administravimo išlaidos. Administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas, keitimas ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarkos nustatymas priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai (ĮBĮ 23 str. 5 p., 36 str. 2 d.), todėl klausimą dėl išlaidų, patirtų BUAB „Rastuva“ naudojantis A. G. patalpomis, patvirtinimo turi spręsti kreditorių susirinkimas įstatymų nustatyta tvarka.

20Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padidino tenkintinus apelianto reikalavimus atsakovui 61 382,05 litais, nustatant galutinį tenkintiną 67 480,97 Lt reikalavimą, dėl ko skundžiama nutartis šioje dalyje pripažintina nepagrįsta ir yra keistina.

21Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

22Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartį pakeisti.

23Priteisti iš atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rastuva“ A. G. naudai 61 382,08 Lt (šešiasdešimt vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt du Lt 08 ct) nuostolių atlyginimui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. BUAB „Rastuva“ kreditorius A. G. pareikštu ieškiniu bei patikslintu... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Panevėžio apygardos teismas 2011 m. gegužės 2 d. nutartimi A. G.... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 8. Atskiruoju skundu apeliantas A. G. prašo Panevėžio apygardos teismo 2011 m.... 9. Atsakovas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.... 10. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 11. teisiniai argumentai ir išvados... 12. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.... 13. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos... 14. Byloje nustatyta, kad apeliantas 2003-07-28 su atsakovu sudarė negyvenamųjų... 15. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad atsakovas,... 16. CPK 6.499 straipsnio 2 dalies nuostatos numato nuomininko pareigą, pasibaigus... 17. Nagrinėjamu atveju atsakovas, pasibaigus tarp šalių sudarytai nuomos... 18. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas apeliantui jo patirtus nuostolius,... 19. ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kokios įmonės išlaidos yra... 20. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytą, konstatuoja, kad... 21. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 22. Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartį pakeisti.... 23. Priteisti iš atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės...