Byla I-2866-764/2008
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Smalakienė, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Tavilta“ atstovams Juliui Gudavičiui, Aurelijai Liekytei ir advokato padėjėjai Marijai Gražytei, atsakovės atstovui Andriui Krištapavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Tavilta“ skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR aplinkos ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

2Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3pareiškėja UAB „Tavilta“ (toliau – pareiškėja, bendrovė) su patikslintu skundu (b. l. 112-117) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR aplinkos ministerijos, ( - ) Lt dydžio turtinės žalos atlyginimą, taip pat priteisti iš atsakovės UAB „Tavilta“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4Paaiškino, kad 2000-02-17 UAB „Tavilta“ buvo išduotas atliekas tvarkančios įmonės registracijos pažymėjimas ir įregistruota Atliekas tvarkančių įmonių registre. Bendrovė 2000-08-17 sudarė sutartį su LLC „Metallica“ dėl senų pesticidų išvežimo į Rusijos Federaciją perdirbimui į PF „Agrochim“. Vadovaujantis Bazelio konvencija „Dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės“ (toliau – Bazelio konvencija) nuostatomis, neleidžiama pradėti eksportuoti atliekų, kol eksportuojanti valstybė negavo iš importuojančios valstybės sutikimo dėl atliekų įvežimo bei patvirtinimo, kad tarp eksportuotojo ir importuotojo yra sudaryta sutartis. Atsakovė 2000-09-15 gavo Rusijos Federacijos valstybinio gamtos apsaugos komiteto Kurgano srityje sprendimą, kuriuo buvo leista įvežti sutartyje, sudarytoje tarp UAB „Tavilta“ ir LLC „Metallica“, numatytus pesticidus. Atsižvelgiant į minėtą sprendimą, LR aplinkos ministerija 2000-09-19 raštu leido pareiškėjai išvežti senus pesticidus į Rusijos Federaciją. LR aplinkos ministerija 2000-09-21 raštu informavo savivaldybes, kad bendrovė pateikė ministerijai būtinus dokumentus, reikalingus pesticidų išvežimui iš Lietuvos Respublikos, todėl savivaldybės gali sudaryti su UAB „Tavilta“ sutartis dėl senų pesticidų išvežimo. Tais pačiais metais pareiškėja sudarė sutartis dėl senų pesticidų išvežimo utilizacijai su Radviliškio, Kelmės, Raseinių bei kitų rajonų savivaldybių administracijomis ir 2000 m. rugsėjo – lapkričio mėnesiais iš įvairių Lietuvos Respublikos savivaldybių priėmė 229 tonas 335 kg pasenusių pesticidų turėdama tikslą juos išvežti perdirbimui. Jokios kitos veiklos, susijusios su pesticidų naudojimu, šalinimu arba ilgalaikiu pesticidų sandėliavimu, bendrovė nenumatė ir nevykdė. Vilniaus RAAD Vilniaus m. agentūros darbuotojai 2000-11-08 atliko bendrovėje patikrinimą dėl aplinkosauginių reikalavimų laikymosi organizuojant pesticidų išvežimą ir esminių pažeidimų neužfiksavo. Teigė, kad nuo to laiko jokių atliekų pareiškėja nepriėmė nei iš juridinių, nei iš fizinių asmenų. 2000-ųjų metų rudenį UAB „Tavilta“ iš Lietuvos Respublikos išsiuntė 109 tonas surinktų pasenusių pesticidų. 2000-11-28 raštu LR aplinkos ministerija įpareigojo UAB „Tavilta‘ nutraukti visus su pesticidų išvežimu į Rusijos Federaciją susijusius darbus, nes buvo gauta „nepatvirtinta informacija“, kad į Rusijos Federaciją išvežti seni pesticidai nėra sutvarkomi taip, kaip nurodyta Kurgano srities aplinkos apsaugos komiteto 2000-09-15 sprendime. Siekdama išsiaiškinti pesticidų netinkamo panaudojimo aplinkybes, pareiškėja kreipėsi į „Metallica LLC“ prašydama paaiškinti nepatvirtintą faktais informaciją, jog jiems išsiųstos medžiagos nepatenka į paskirties vietą. Buvo gautas atsakymas, kad ši įmonė bendrovei pretenzijų neturi, daugiau informacijos „Metallica LLC“ nepateikė. Pažymėjo, kad LR aplinkos ministerija leidimo išvežti surinktus pesticidus neatnaujino. Remiantis 2002-04-18 – 2002-05-31 atliktos inventorizacijos metu nustatytais duomenimis, faktinis likusių saugomų pesticidų kiekis yra 120 tonų 392 kg. 2002 m. Vilniaus m. agentūra suteikė UAB „Tavilta“ leidimą atiduoti ūkininkams 1020 kg amonio salietros, taigi neišgabenta liko 119 tonų 372 kg pesticidų. Nuo 2000-11-28 (leidimo sustabdymo) iki šiol bendrovė ieškojo būdų ir galimybių įvykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus: 2003-01-27 kreipėsi į LR aplinkos ministeriją prašydama leisti išvežti 24 tonas pasenusių pesticidų į Armėnijos Respubliką, tačiau sutikimo negavo; 2003-08-11 vėl kreipėsi į LR aplinkos ministeriją prašydama leisti atiduoti atpažintus pasenusius pesticidus ūkininkams, tačiau 2003-09-11 raštu buvo atsakyta, kad nurodytos augalų apsaugos priemonės nėra įrašytos į Profesionalaus naudojimo augalų apsaugos priemonių sąrašą, todėl negalima atiduoti jų ūkininkams. Vėliau UAB „Tavilta“ surado įmonę Ukrainoje, kuri degina senus pesticidus, tačiau Vilniaus RAAD paaiškino, kad leidimas pareiškėjai išvežti juos nebus duotas, nes išvežti atliekas iš ES draudžia Bazelio konvencija. Atkreipė dėmesį, kad bendrovė šiuo metu priduoti pesticidų atliekas tvarkančioms įmonėms negali dėl lėšų stokos, o išvežti jų patiems neleidžia aplinkosaugos institucijos. Jokių alternatyvių problemos sprendimo variantų aplinkosaugos institucijos nepasiūlė, nors pareiškėja kreipėsi dėl pagalbos suteikimo. Nurodė, kad dabartinė pesticidų išgabenimo kaina yra daug didesnė nei UAB „Tavilta“ gautos iš savivaldybių lėšos, be to, UAB „Tavilta“ 2000 m. gautos iš savivaldybių lėšos buvo išleistos pesticidų transportavimui į sandėliavimo vietą, perpakavimui, darbuotojų atlyginimams, mokesčiams. Dėl susidariusios situacijos pareiškėja prašė pagalbos tiek LR aplinkos ministerijos, tiek Vilniaus m. savivaldybės administracijos Civilinės saugos tarnybos, tiek Vilniaus RAAD Vilniaus m. agentūros, tačiau pagalba nebuvo suteikta. 2007-02-13 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas patenkino LR aplinkos ministerijos ieškinį ir uždraudė UAB „Tavilta“ priimti iš fizinių ir juridinių asmenų pavojingas atliekas, jas kaupti, sandėliuoti bei įpareigojo, dalyvaujant Valstybiniam aplinkos apsaugos inspektoriui, perduoti visas UAB „Tavilta“ sandėlyje, esančiame Liudvinavo g. l C, Vilniuje, sukauptas ir saugomas pavojingas atliekas (pesticidus) turinčiam teisę tvarkyti šias atliekas atliekų tvarkytojui. Vilniaus apygardos teismas 2007-05-24 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Bendrovė sutinka su teismo sprendimu, kad šias atliekas reikia utilizuoti ir siekia tai padaryti, tačiau, Lietuvos Respublikai įstojus į Europos Sąjungą, UAB „Tavilta“ pati šių atliekų savo lėšomis utilizuoti negali, nes pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bendrovė privalo saugomus pesticidus perduoti atliekų tvarkytojui, turinčiam leidimą tokius pesticidus išvežti utilizavimui. UAB „Tavilta“ siekdama įvykdyti teismo sprendimą ketina bendradarbiauti su UAB „Toksika“, kurios pesticidų priėmimo įkainiai yra 5 600 Lt už vieną pesticidų toną. Siekiant utilizuoti saugomus pesticidus, pareiškėja turi sumokėti už 1 toną po 5 600 Lt, tačiau savo lėšomis to padaryti negali, nes tokių lėšų neturi, o tuo laiku kai vykdė teisėtą veiklą ir galėjo pati išvežti utilizavimui minėtus pesticidus LR aplinkos ministerija nepagrįstai ir neteisėtai nutraukė bendrovės veiklą. LR aplinkos ministerija 2000-11-28 pranešimu informavo pareiškėją apie darbų, susijusių su senų pesticidų išvežimu į Rusijos Federaciją, laikinu sustabdymu. Tačiau vertina, kad šis pranešimas negali būti laikomas individualiu administraciniu aktu, nes juo bendrovė buvo informuota tik apie laikiną veiksmų sustabdymą, kol bus išnagrinėta informacija ir priimtas sprendimas – atnaujinti pesticidų išgabenimo darbus arba uždrausti pesticidų gabenimą į Kurgano sritį. Mano, kad atsakovė laikinai sustabdžiusi pareiškėjos veiksmus, neįgyvendino jai įstatymo priskirtų funkcijų ir neišsprendė susidariusios situacijos – nepatikrino gautos informacijos ir informuodama UAB „Tavilta“ neatnaujino sustabdytų veiksmų, arba priešingai neuždraudė pesticidų gabenimo. Tokiais savo veiksmais LR aplinkos ministerija pažeidė pagrindinius viešojo administravimo principus – įstatymo viršenybės, objektyvumo, teisėtumo ir neįvykdė įstatymo jai priskirtų funkcijų, dėl to UAB „Tavilta“ patyrė tiesioginius nuostolius. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės institucijų, pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų, kad šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, tai yra asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų, pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti iš tikrųjų įgyvendinamos; pagal Konstituciją negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuriuo ūkinės veiklos laisvei įgyvendinti būtų sudarytos netinkamos sąlygos. LR aplinkos ministerija netinkamai įgyvendino jai suteiktus valdingus įgalinimus – nepatvirtinta informacija gauta neaiškiais šaltiniais negalėjo būti teisėtu pagrindu apriboti juridinio asmens UAB „Tavilta“ teises ir vykdomą veiklą. Dėl šių neteisėtų LR aplinkos ministerijos apribojimų UAB „Tavilta“ negalėjo ir iki šios dienos negali tinkamai įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų dėl perimtų pesticidų išgabenimo. Teismo sprendimu pareiškėja yra įpareigota priduoti pesticidus atliekas tvarkančioms įmonėms, mokant 5600 Lt už vieną perduodamų pesticidų toną (visų saugomų pesticidų pridavimas pareiškėjai kainuos 668 483, 20 Lt), už neišgabentą dalį pesticidų bendrovė gavo 202 335,54 Lt lėšų, taigi skirtumas tarp buvusio pirkimo kainos ir dabartinio priverstinio pridavimo kainos sudaro 466147,66 Lt. Kadangi UAB „Tavilta“ negali priduoti pesticidų išgabenimui, nes neturi pakankamai lėšų, todėl, vadovaujantis LR CK 6.271 str., prašo teismo priteisti trūkstamą ( - ) Lt sumą iš LR aplinkos ministerijos, kad galėtų įvykdyti įsipareigojimus pagal 2007-02-13 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą. Taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į aplinkybę, jog bendrovė per visą laikotarpį ieškojo būdų pesticidų utilizavimui ir 2000 m. prisiimtiems įsipareigojimams įvykdyti, o atsakovė neteisėtais veiksmais apribojo pareiškėjos veiklą ir šiuo metu reikalauja įvykdyti atsiradusias prievoles dėl pesticidų pridavimo utilizacijai, mano, kad teismas turėtų atsisakyti taikyti praleistą ieškinio senaties terminą ir tokiu būdu atkurti tarp šalių teisinę taiką kiekvienai iš šalių nustatant proporcingas pareigas.

5Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai patikslintą skundą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai patikslintame skunde išdėstytais motyvais.

6Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LR aplinkos ministerijos, su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos UAB „Tavilta“ patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7Atsiliepime į patikslintą skundą (b. l. 126-127) nurodė, nors pareiškėja mano, kad žala atsirado dėl valstybės valdžios institucijos – LR aplinkos ministerijos – neteisėto akto, tai yra LR aplinkos ministerijos 2000-11-28 priimto individualaus administracinio akto Nr. 06-04-4678 „Dėl senų pesticidų išvežimo nutraukimo“, tačiau jo nereikalauja panaikinti, todėl pareiškėjos skundas laikytinas nepagrįstu, nes jame yra prašoma atlyginti žalą, kuri atsirado dėl neteisėto atsakovės priimto individualaus administracinio akto, kurio pareiškėja neprašo panaikinti. Tai patvirtina, kad pareiškėja negali grįsti savo reikalavimo atlyginti žalą remdamasis LR CK 6.271 str. Pabrėžė, kad individualus administracinis aktas, dėl kurio, pareiškėjos nuomone, atsirado žala, buvo priimtas 2000-11-28, taigi pareiškėjai apie jos skundžiamus LR aplinkos ministerijos sprendimus (veiksmus), kuriais pareiškėjos buvo paprašyta nutraukti pesticidų išvežimo organizavimą, buvo žinoma jau nuo 2000 metų. Todėl jau seniai yra pasibaigęs individualaus administracinio akto apskundimo terminas ir pareiškėja neprašo jo atnaujinti. Be to, pareiškėja praleido ir trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pažymėjo, kad pareiškėja skunde nenurodo nei aplinkybių, nei priežasčių, kurios trukdė jai apginti jos tariamai pažeistas teises anksčiau, todėl, mano, kad bendrovės teisių gynimas akivaizdžiai praleidus visus terminus laikytinas piktnaudžiavimu suteiktomis teisėmis. Kadangi UAB „Tavilta“ nebuvo apskundusi minėto atsakovės priimto individualaus administracinio akto, kurio pagrindu, jos tvirtinimu, atsirado žala, todėl pareiškėja neturi teisinio pagrindo reikalauti atlyginti patirtą žalą.

8Teismo posėdyje atsakovės atstovas su patikslintu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime į patikslintą skundą išdėstytais motyvais.

9Teisėja, išnagrinėjusi skundo ir atsiliepimo motyvus, taip pat proceso šalių paaiškinimus teismo posėdyje, įvertinusi rašytinius bylos įrodymus, išanalizavusi ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja, kad skundas netenkintinas.

10Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- LR ABTĮ) 3 str. 1 d. reglamentuoja, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Pagal LR ABTĮ 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Vadovaujantis minimo straipsnio 3 d. 1 p., teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens ar jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Pagal LR ABTĮ 22 str. 1 d., skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

11Pareiškėja 2008-02-13 su pirminiu skundu, o 2008-04-02 su patikslintu kreipėsi į teismą ir prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR aplinkos ministerijos, priteisti jai ( - ) Lt dydžio turtinės žalos atlyginimą, taip pat priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 2-7, 112-117).

12Taigi nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra turtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų viešojo administravimo subjekto – LR aplinkos ministerijos veiksmų, atlyginimas.

13Remiantis LR ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p., žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal LR CK nuostatas, todėl nagrinėjant šios kategorijos bylas taikytinos ir ieškinio senatį reglamentuojančios teisės normos. Teismas pažymi, kad ieškinio senaties terminus, jų taikymo pagrindus, teisinę reikšmę pareikštam reikalavimui ir kitus klausimus, susijusius su ieškinio senaties terminų taikymu, reguliuoja ne LR ABTĮ, o LR CK.

14Ieškinio senaties terminas yra civilinės teisės institutas. Ieškininė senatis yra įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Pasibaigus šiam terminui, pasibaigia pažeistos subjektyvios civilinės teisės įgyvendinimo prievartinėmis priemonėmis galimybė. Pažeistos subjektyvios civilinės teisės įgyvendinimo prievartinėmis priemonėmis galimybė teisės teorijoje suprantama kaip materialinė teisė į ieškinį (skundą). Teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista subjektyvioji civilinė teisė ar įstatymo saugomas interesas, teisės teorijoje suprantama kaip procesinė teisė į ieškinį (skundą).

15Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja jai padarytą turtinę žalą kildina iš to, jog 2000-11-28 raštu LR aplinkos ministerija įpareigojo UAB „Tavilta“ nutraukti visus su pesticidų išvežimu į Rusijos Federaciją susijusius darbus, nes buvo gauta „nepatvirtinta informacija“, kad į Rusijos Federaciją išvežti seni pesticidai nėra sutvarkomi taip, kaip nurodyta Kurgano srities aplinkos apsaugos komiteto 2000-09-15 sprendime; jog dėl tokių neteisėtų atsakovės atstovės apribojimų pareiškėja negalėjo ir iki šios dienos negali tinkamai įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų dėl perimtų pesticidų išgabenimo, tai yra negali priduoti pesticidų išgabenimui, nes neturi pakankamai lėšų, todėl, vadovaudamasi LR CK 6.271 str., prašo teismo priteisti trūkstamą 466147,66 Lt sumą iš LR aplinkos ministerijos, kad galėtų įvykdyti įsipareigojimus pagal 2007-02-13 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą (b. l. 61, 77-82, 112-117). Pareiškėja siekia jos nurodytos turtinės žalos atlyginimo LR CK 6.271 str. pagrindu. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė atsiliepime į skundą ir jos atstovas teismo posėdyje prašė taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, nes pareiškėja jį praleido, todėl neturi teisinio pagrindo reikalauti patirtos žalos atlyginimo (b. l. 126-127).

16Kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, neteisėti veiksmai, iš kurių pareiškėja kildina žalą, buvo atlikti 2000-11-28, o pareiškėja tik 2008-02-13 kreipėsi į teismą su pirminiu skundu dėl tokių neteisėtų LR aplinkos ministerijos veiksmų.

17Vadovaujantis LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 str. 1 d. ir 47 str. 2 d., esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, Civilinis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus. Civilinio kodekso šeštosios knygos XXII skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl deliktinės atsakomybės taikomos, kai žala asmeniui, turtui padaroma ir atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Jeigu žala asmeniui, turtui buvo padaryta iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, tačiau žala atsiranda ir nukentėjęs asmuo kreipiasi dėl žalos atlyginimo įsigaliojus šiam kodeksui, žala atlyginama pagal šio kodekso normas, išskyrus atvejus, kai iki Civilinio kodekso įsigaliojimo padaryti veiksmai, dėl kurių atsiranda žala įsigaliojus šiam kodeksui, pagal jų padarymo metu galiojusius įstatymus nebuvo pagrindas atsakomybei atsirasti.

18Apibendrinus tai, kas anksčiau pasakyta, darytina išvada, kad nors neteisėti veiksmai, kurių pagrindu atsirado žala, buvo padaryti galiojant dar 1964 m. Civiliniam kodeksui, tačiau, atižvelgiant į tai, kad pareiškėja su skundu dėl žalos atlyginimo kreipėsi jau galiojant naujajam LR CK (šis kodeksas įsigaliojo nuo 2001-07-01), todėl šio (naujojo) kodekso normos, nustatančios žalos atsiradimo pagrindus, žalos atlyginimo sąlygas ir tvarką, nagrinėjant šį ginčą ir turi būti taikomos.

19Pagal LR CK 1.125 str. 8 d., reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Teismas pažymi, kad toks terminas buvo numatytas ir Civilinio kodekso, galiojusio iki 2001-07-01 84 str. (1998-06-11 įstatymo redakcija VIII-783).

20LR CK 1.127 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

21Byloje nustatyta, kad pareiškėja apie savo pažeistas teises sužinojo 2000-11-28 gavusi LR aplinkos ministerijos 2000-11-28 raštą Nr. 06-04-4678 „Dėl senų pesticidų išvežimo nutraukimo“, iš kurio ir kildina savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo (b. l. 61). Šios aplinkybės pareiškėja neginčijo nei skunde teismui, nei jos atstovai teismo posėdyje.

22Teismas konstatuoja, kad 2000-11-28 pripažintina ieškinio atsiradimo diena ir ieškinio senaties terminas pareiškėjos reikalavimui pradėtinas skaičiuoti nuo 2000-11-28, o 2003-11-28 laikytina šio termino pabaiga.

23Kaip jau minėta, pareiškėja dėl savo pažeistų teisių gynimo į teismą kreipėsi tik 2008-02-13, tai yra praėjus daugiau nei septyneriems metams po sužinojimo apie pažeistas jos teises.

24Teismas atkreipia dėmesį, kad LR CK 1.126 str. 1 d. nustato, jog reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs, o LR CK 1.126 str. 2 d. įtvirtinta imperatyvi ieškinio senaties taikymo taisyklė: ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Analogiškos nuostatos laikomasi ir suformuotoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje bylose dėl žalos, padarytos viešojo administravimo institucijų veiksmais, atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS-7-331/2001, AS-4-130/2004, AS-6-240/2006 ir A-16-559/2007).

25Atsakovė tiek atsiliepime į skundą, tiek jos atstovas teismo posėdyje pareiškė, kad pareiškėja yra praleidusi trijų metų ieškinio senaties terminą ir prašė jį taikyti.

26Pareiškėja prašė, atsižvelgiant į aplinkybę, kad bendrovė per visą laikotarpį, tai yra nuo 2000-11-28 iki 2008-02-13 (iki pirminio skundo teismui padavimo dienos) ieškojo būdų pesticidų utilizavimui ir 2000 m. prisiimtiems įsipareigojimams įvykdyti, o atsakovė neteisėtais veiksmais apribojo pareiškėjos veiklą ir šiuo metu reikalauja įvykdyti atsiradusias prievoles dėl pesticidų pridavimo utilizacijai, atsisakyti taikyti praleistą ieškinio senaties terminą ir tokiu būdu atkurti tarp šalių teisinę taiką kiekvienai iš šalių nustatant proporcingas pareigas.

27Teismas laiko, kad šis pareiškėjos teiginys yra nepagrįstas, nes nenustatė byloje aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nurodytas aplinkybes pripažinti objektyviomis ir atnaujinti terminą skundui paduoti. Teismas pažymi, kad toks ilgas terminas, tai yra daugiau kaip septyneri metai, suteikė pareiškėjai realias galimybes tinkamai ir laiku realizuoti teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jos teisė arba įstatymų saugomas interesas, jeigu tik ji būtų pakankamai rūpestingai ir apdairiai elgusis.

28Pagal LR CK 1.131 str. 1 d., ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.

29Atsižvelgdamas į nurodytų teisės normų turinį ir į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovės ir jos atstovo prašymas dėl ieškinio senaties termino taikymo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašymas tenkintinas, ginčo atveju taikytinas trijų metų ieškinio senaties terminas ir, vadovaujantis LR CK 1.131 str. 1 d., pareiškėjos reikalavimas – priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR aplinkos ministerijos, ( - ) Lt dydžio turtinės žalos atlyginimą, atmestinas kaip nepagrįstas, nes ji praleido trijų metų senaties terminą kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.

30Pripažinus, kad pareiškėja į teismą dėl pažeistų teisių gynimo kreipėsi praleidusi senaties terminą, teismas nevertina ir nepasisako dėl kitų pareiškėjos skundo motyvų, susijusių su LR aplinkos ministerijos neteisėtais veiksmais, pagrįstumo ir teisėtumo.

31Teismui atmetus pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, jos prašymas priteisti iš atsakovės visas, su bylos nagrinėjimu susijusias, išlaidas pareiškėjos naudai, LR ABTĮ 44 str. 1 d. pagrindu taip pat netenkintinas.

32Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d., 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str.,

Nutarė

33pareiškėjos UAB „Tavilta“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

34Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Smalakienė,... 2. Teisėja, išnagrinėjusi bylą,... 3. pareiškėja UAB „Tavilta“ (toliau – pareiškėja, bendrovė) su... 4. Paaiškino, kad 2000-02-17 UAB „Tavilta“ buvo išduotas atliekas... 5. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai patikslintą skundą palaikė ir... 6. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LR aplinkos ministerijos, su... 7. Atsiliepime į patikslintą skundą (b. l. 126-127) nurodė, nors pareiškėja... 8. Teismo posėdyje atsakovės atstovas su patikslintu skundu nesutiko ir prašė... 9. Teisėja, išnagrinėjusi skundo ir atsiliepimo motyvus, taip pat proceso... 10. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- LR... 11. Pareiškėja 2008-02-13 su pirminiu skundu, o 2008-04-02 su patikslintu... 12. Taigi nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra turtinės žalos,... 13. Remiantis LR ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p., žalos, atsiradusios dėl viešojo... 14. Ieškinio senaties terminas yra civilinės teisės institutas. Ieškininė... 15. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja jai padarytą turtinę... 16. Kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, neteisėti veiksmai,... 17. Vadovaujantis LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo... 18. Apibendrinus tai, kas anksčiau pasakyta, darytina išvada, kad nors neteisėti... 19. Pagal LR CK 1.125 str. 8 d., reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo... 20. LR CK 1.127 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo... 21. Byloje nustatyta, kad pareiškėja apie savo pažeistas teises sužinojo... 22. Teismas konstatuoja, kad 2000-11-28 pripažintina ieškinio atsiradimo diena ir... 23. Kaip jau minėta, pareiškėja dėl savo pažeistų teisių gynimo į teismą... 24. Teismas atkreipia dėmesį, kad LR CK 1.126 str. 1 d. nustato, jog reikalavimą... 25. Atsakovė tiek atsiliepime į skundą, tiek jos atstovas teismo posėdyje... 26. Pareiškėja prašė, atsižvelgiant į aplinkybę, kad bendrovė per visą... 27. Teismas laiko, kad šis pareiškėjos teiginys yra nepagrįstas, nes nenustatė... 28. Pagal LR CK 1.131 str. 1 d., ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio... 29. Atsižvelgdamas į nurodytų teisės normų turinį ir į byloje nustatytas... 30. Pripažinus, kad pareiškėja į teismą dėl pažeistų teisių gynimo... 31. Teismui atmetus pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, jos prašymas... 32. Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 33. pareiškėjos UAB „Tavilta“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 34. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...