Byla e2A-661-516/2019

Dėl juridinio asmens dalyvių atsakomybės pagal juridinio asmens prievoles

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Viginto Višinskio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų E. K. ir V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-291-232/2018 pagal ieškovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ ieškinį atsakovams E. K. ir V. K., tretieji asmenys – R. M. bei A. D., dėl juridinio asmens dalyvių atsakomybės pagal juridinio asmens prievoles.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Byloje nagrinėjamas klausimas dėl juridinio asmens dalyvių atsakomybės pagal likviduoto dėl bankroto juridinio asmens prievoles.

82.

9Ieškovė Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ (toliau – ir „Linava“ arba asociacija) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) priteisti solidariai iš atsakovų V. K. ir E. K. 134 671,44 Eur pagal 1999 m. liepos 20 d. sutartį, sudarytą ieškovės ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Malena“ (šiuo metu išregistruota); 2) priteisti solidariai iš atsakovų V. K. ir E. K. 444 277,11 Eur pagal 1998 m. birželio 3 d. paskolos sutartį, sudarytą ieškovės ir UAB „Malena“; 3) priteisti solidariai iš atsakovų V. K. ir E. K. 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

103.

11Ieškovė nurodė, kad atsakovai 1995 – 2010 m. buvo UAB „Malena“ akcininkais. Atsakovas E. K. 2005 – 2010 m. buvo šios bendrovės direktorius. Be to, atsakovas E. K. 2001 – 2004 m. buvo ir UAB „Linavos“ servisas (šiuo metu išregistruota), kurios vienintele akcininke buvo ieškovė, generaliniu direktoriumi. 1999 m. liepos 20 d. ieškovė ir UAB „Malena“ sudarė sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo leisti bendrovei „Malena“ naudotis UAB „Omnitel“ mobiliojo ryšio planu, o bendrovė „Malena“ įsipareigojo atsiskaityti už suteiktas paslaugas bei atlyginti ieškovei tarpininkavimo išlaidas. UAB „Malena“ savo įsipareigojimų pagal minėtą sutartį tinkamai nevykdė. 2010 m. liepos 23 d. susidarė 437 862,59 Lt (126 813,77 Eur) skola. 2009 m. lapkričio 9 d. UAB „Malena“ pateikė garantinį raštą dėl 125 991,84 Eur (435 024,64 Lt) įsipareigojimų pagal 1999 m. liepos 20 d. sutartį vykdymo, kurį pasirašė atsakovas E. K., tačiau bendrovė nesilaikė garantiniame rašte pateikto mokėjimų grafiko. 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismas priteisė ieškovei iš UAB „Malena“ 126 813,77 Eur (437 862,59 Lt) skolos, 6 proc. procesinių palūkanų bei 1 353,68 Eur (4 674 Lt) bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės teigimu, 2010 m. gegužės 19 d. atsakovai, sužinoję apie ieškovės reiškiamus reikalavimus, siekdami išvengti atsakomybės, pardavė 100 procentų UAB „Malena“ akcijų Baltarusijos Respublikos piliečiui V. L. (V. L.), nors bendrovė tuo metu veiklos nevykdė. 2011 m. gegužės 19 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Malena“ buvo iškelta bankroto byla. Ieškovė buvo įtraukta į UAB „Malena“ trečiosios eilės kreditorių sąrašą su 134 671,44 Eur reikalavimu, tačiau reikalavimas liko nepatenkintas.

124.

13Ieškovė taip pat paaiškino, kad 1998 m. birželio 3 d. ji ir UAB „Malena“ buvo sudariusios paskolos sutartį, pagal kurią ieškovė 15 metų terminui suteikė UAB „Malena“ beprocentę 444 277,11 Eur (1 534 000 Lt) dydžio paskolą, o UAB „Malena“ įsipareigojo paskolintus pinigus grąžinti iki 2013 m. birželio 1 d., tačiau paskolos negrąžino. Ieškovės teigimu, 2005 – 2008 m. laikotarpiu atsakovai pasiskyrė ir išsimokėjo 198 244,90 Eur (684 500 Lt) dividendų, 2006 – 2007 m. suteikė 36 260,43 Eur (125 200 Lt) paramą kitiems juridiniams asmenims, nors pati UAB „Malena“ tuo metu turėjo didelių finansinių įsipareigojimų savo kreditoriams, be kita ko, ieškovei. Ieškovė nurodė ir tai, kad atsakovai perkėlė UAB „Malena“ veiklą į kitą, analogišką veiklą vykdančią UAB „LMH Baltic“ bei savo nesąžiningais veiksmais dirbtinai sukėlė UAB „Malena“ bankrotą. Tokie atsakovų nesąžiningi veiksmai lėmė tai, kad UAB „Malena“ negalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų ieškovei, todėl UAB „Malena“ akcininkai (atsakovai) subsidiariai atsako savo turtu pagal UAB „Malena“ prievoles ieškovei.

14II.

15Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

165.

17Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimu atnaujino ieškinio senaties terminą ieškovės reikalavimams pareikšti ir ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovei iš atsakovų solidariai 134 671,44 Eur skolos už neapmokėtas UAB „Omnitel“ paslaugas pagal 1999 m. liepos 20 d. sutartį, taip pat 444 277,11 Eur negrąžintos paskolos pagal 1998 m. birželio 3 d. Paskolos sutartį; 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo 2017 m. birželio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5 211 Eur žyminio mokesčio ir 6 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

186.

19Teismas nustatė, kad aplinkybę, jog atsakovai yra pasiskyrę ir išsimokėję dideles dividendų sumas tuo laiku, kai įsiskolinimas ieškovei už ryšių paslaugas kaupėsi ir didėjo, patvirtina auditorės J. T. 2017 m. gegužės 31 d. ataskaita „Apie faktinius pastebėjimus“ ir ieškovės pateikti duomenys apie įsiskolinimo už ryšio paslaugas augimą. Auditorė yra nurodžiusi, kad UAB „Malena“ 2005 – 2007 m. priskaičiavo ir išmokėjo 105 566,49 Eur (364 500 Lt) dividendų atsakovams, o 2008 m. priskaičiavo – 92 678,41 Eur (320 000 Lt) dividendų, tačiau iš bendrovės Juridinių asmenų registrui pateikto 2008 m. sutrumpinto balanso nėra galimybės nustatyti, ar jie buvo išmokėti. Pagal ieškovės į bylą pateiktus buhalterinės skolos sąskaitos Nr. 242200 išrašo pagrindu sudarytus duomenis: 2005 m. sausio 1 d. atsakovės skola ieškovei sudarė 133 126,08 Lt; 2006 m. sausio 1 d. – 192 942,43 Lt;

202007 m. sausio 1 d. – 250 64,73 Lt; 2008 m. sausio 1 d. – 318 505,46 Lt; 2009 m. sausio 1 d. – 396 197,88 Lt; 2010 m. sausio 1 d. – 437 862,59 Lt; pastaroji suma ir buvo priteista Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-6854-565/2010.

217.

22Teismas nesutiko su ieškovės teiginiu, kad bendrovės nemokumas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 60 straipsnio 3 dalies 1 punkto prasme turėtų būti suprantamas kaip bendrovės būklė, kai ji negali vykdyti piniginių prievolių, kurių vykdymo terminai yra suėję ar kad vien faktas, jog, priimant sprendimą išmokėti dividendus, bendrovė turėjo piniginių prievolių, kurių mokėjimo terminai yra suėję, suponuoja prielaidą, kad bendrovė buvo nemoki. Tačiau, teismo vertinimu, atsakovų elgesys, kai atsakovas, būdamas ne tik akcininku, bet ir bendrovės vadovu, o atsakovė, jo sutuoktinė, būdama akcininke, abu turėdami visas galimybes visiškai kontroliuoti ir valdyti bendrovę, nemokėjo už ryšio paslaugas nuo pat sutarties su ieškove sudarymo (atsakovė toleravo tokią padėtį), sau pasiskyrė ir išsimokėjo dideles sumas dividendų, vertintinas kaip neatitinkantis bendrųjų civilinių teisinių santykių subjektų elgesio sąžiningumo kriterijų. Atsakovai, būdami bendrovės akcininkais, daug metų nemokėdami įsiskolinimo pagal sutartį, kaupdami skolą, negalėjo nežinoti, kad besikaupianti skola anksčiau ar vėliau neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimą vykdyti savo prievoles. Teismo vertinimu, nesąžiningą atsakovų elgesį ypač aiškiai apibūdina tai, kad ieškovė 2005 – 2010 m. bendrovei „Malena“ siuntė raginimus dėl įsipareigojimų vykdymo, į kuriuos atsakovas, būdamas bendrovės vadovas, iš pradžių nereagavo, o 2009 m. lapkričio 9 d. bendrovės vardu pasirašė garantinį raštą, kuriuo pripažino bendrovės įsipareigojimus ieškovei, pateikė mokėjimo grafiką, tačiau ir šio grafiko nesilaikė.

238.

24Nesąžiningais veiksmais, teismo įsitikinimu, laikytini ir atsakovų veiksmai, kai 2006–2007 m. bendrovė suteikė net 36 260,43 Eur (125 200 Lt) paramą kitiems juridiniams asmenims, t. y. neatlygintinai perleido turtą, kuriuo galėjo atsiskaityti su ieškove, tačiau skola ieškovei toliau augo. Teismas taip pat laikė įrodytu faktą, kad atsakovai perkėlė UAB „Malena“ veiklą į kitą, analogišką veiklą vykdančią bendrovę – UAB „LMH Baltic“, ir tokiais nesąžiningais veiksmais dirbtinai sukėlė UAB „Malena“ bankrotą. Tokią išvadą teismas priėjo atsižvelgdamas į abiejų šalių pateiktus įrodymus, patvirtinančius įvykių ir atsakovų veiksmų, nukreiptų perkelti verslą iš UAB „Malena“ į kitą bendrovę, seką. Teismo vertinimu, tai, kad atsakovai nesąžiningais veiksmais perkėlė UAB „Malena“ veiklą į UAB „LMH Baltic“, o tai lėmė UAB „Malena“ bankrotą ir atitinkamai neatsiskaitymą su ieškove, akivaizdžiai įrodo ir faktas, jog 2009 m., prieš bankrotą, UAB „Malena“ perleido UAB „LMH Baltic“ net 14 transporto priemonių ir puspriekabių, o 2008 m. balandžio 9 d. A. K. (atsakovo tėvui) buvo perleistas automobilis AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

259.

26Teismas, remdamasis duomenimis apie UAB „Malena“ pašalinimą iš TIR procedūrų bei Juridinių asmenų registrų centro duomenimis, kad UAB „Malena“ nuo 2008 m nustojo teikti finansinę atskaitomybę, sprendė, kad parduodant UAB „Malena“ akcijas Baltarusijos piliečiui ši bendrovė jau kurį laiką krovinių gabenimo veiklos nebevykdė, o atsakovai ruošėsi bendrovės veiklą perkelti į kitą bendrovę, todėl teismas atmetė atsakovų argumentas neva akcijos parduotos siekiant pritraukti naują investuotoją.

2710.

28Teismo vertinimu, pagrįsti ir ieškovės argumentai, kad UAB „Malena“ bankroto byla, tikėtina, taip pat buvo inicijuota pagal atsakovų iš anksto parengtą schemą, nes pareiškimą teismui dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo pateikė kreditorius OU TOPOZ EUROPE, neturėdamas jokių duomenų apie bendrovės finansinę būklę (tą nurodė pats kreditorius savo pareiškime), t. y. kreditorius, turėdamas nedidelį reikalavimą, kreipėsi ne reikalaudamas iš UAB „Malena“ priteisti skolą, tačiau iš karto teikdamas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir įmokėjo į teismo depozitinę sąskaitą teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti dvigubai didesnę sumą nei jo paties finansinis reikalavimas.

2911.

30Teismas konstatavo, kad tarp įvardintų atsakovų nesąžiningų veiksmų ir UAB Malena“ negalėjimo atsiskaityti su ieškove yra tiesioginis ryšys. Teismo įsitikinimu, atsakovų teiginius, neva UAB „Malena“ negalėjimą atsiskaityti su ieškove lėmė ne atsakovų neteisėti veiksmai, o 2008 m. kilusi ekonominė krizė, paneigia ir faktas, kad transporto veiklą vykdančiai UAB „Malena“ jau 2009 m. buvo nuostolingi, o UAB „LMH Baltic“ tais pačiais (2009 m.) metais, gavo 199 191 Lt grynojo pelno, 2010 m. jau 559 299 Lt grynojo pelno.

3112.

32Teismas atmetė atsakovų argumentą, kad UAB „Malena“ turėjo paskolą gražinti ieškovei tik su sąlyga, kad tokią pat skolą UAB „Valikeda“ gražins UAB „Malena“. Teismas atkreipė dėmesį, kad šį savo teiginį atsakovai grindžia V. G. pasirašytu 2003 m. spalio 27 d. sutikimu, kuriame nurodyta, jog „Linava“ sutinka nereikalauti iš UAB „Malena“ grąžinti suteiktąją paskolą tol, kol analogišką sumą, t. y. 1 300 000 Lt, UAB „Valikeda“ negrąžins UAB „Malena“, o pagal byloje pateiktus duomenis, atsakovas buvo ir UAB „Valikeda“, kuri taip pat likviduota dėl bankroto, akcininku. Teismas sutiko su ieškovės pastebėjimu, kad tokia sąlyga yra nelogiška, nes jeigu „Linava“ būtų siekusi paskolinti šią sumą UAB „Valikeda“, ji tai turėjo galimybę padaryti tiesiogiai, be tarpininkės UAB „Malena“. Savo ruožtu perskolindamas didelę sumą savo paties kontroliuojamai bendrovei, kuri bankrutavo ir yra likviduota, atsakovas elgėsi nesąžiningai UAB „Malena“ atžvilgiu.

3313.

34Teismas konstatavo, kad ieškinio senaties terminas ieškovės reikalavimams pareikšti yra suėjęs 2012 m. rugsėjo 23 d., kai įsiteisėjo 2012 m. rugpjūčio 20 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimas dėl UAB „Malena“ pabaigos bankroto byloje, kuris nebuvo skųstas. Tačiau ieškovės nurodytos aplinkybės, kad: asociacijos buvę vadovai, kurie ne tik vadovauja juridinio asmens veiklai, bet ir yra atsakingi už juridinio asmens teisių gynimą, tinkamai neatliko šių savo pareigų, slėpė informaciją; V. G. dėl to buvo atšauktas iš asociacijos generalinio sekretoriaus pareigų, 2012 – 2013 metais asociacijos nariai prieš asociaciją pradėjo du teisminius procesus dėl duomenų apie asociacijos veiklą ir jos skolininkus išreikalavimo, ir įsiteisėjusiais teismo sprendimais buvo konstatuota, kad buvo pažeista asociacijos narių teisė gauti informaciją; 2011 – 2012 metais vyko teisminiai ginčai dėl revizijos komisijos narių išrinkimo teisėtumo ir bylos nagrinėjimo metu (dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių) revizijos nariai negalėjo vykdyti savo funkcijų, taip pat ir patikrinti sandorių; generalinis sekretorius R. M. nuolat viršydavo savo įgaliojimus, savo nuožiūra priimdavo sprendimus, nuo 2015 m. birželio 10 d. asociacijos prezidentu išrinkto E. M. ir nuo 2015 m. rugsėjo 7 d. asociacijos generaliniu sekretoriumi išrinkto V. M. iniciatyva buvo pradėti tikrinti buvusių asociacijos valdymo organų sudaryti sandoriai ir reiškiami ieškiniai, teismo vertinimu, sudaro pagrindą teigti, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl teismas atnaujino senaties terminą.

35III.

36Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3714.

38Atsakovai E. K. ir V. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3914.1.

40Teismas visiškai neatribojo, kur yra abiejų atsakovų, kaip UAB „Malena“ akcininkų, atsakomybės sritis ir ribos pagal būtent akcininkų priimtus sprendimus ar atliktus veiksmus; ir atsakovo E. K., kaip UAB „Malena“ vadovo, atsakomybės sritis ir ypač ribos pagal jo, kaip vadovo, priimtus sprendimus ir atliktus veiksmus. Akcininkų ir vadovų priimami sprendimai iš esmės skiriasi, todėl šių asmenų atsakomybė negali būti subendrinama ar dubliuojama. Be to, teismas galėjo tik spręsti, ar atsakovai, kaip UAB „Malena“ akcininkai, gali būti laikomi tiesiogiai atsakingais ieškovei toje apimtyje, kiek jie, ieškovės teigimu, sau esą išsimokėjo dividendų ir kitiems asmenims suteikė paramos, t. y. iš viso 234 505,33 Eur. Tai yra maksimali civilinės atsakomybės riba pagal pažeidėjo gautos naudos taisyklę. Be to, tariamas dividendų akcininkams išmokėjimas yra veiksmas, kuris paveikia bendrą bendrovės finansinę situaciją ir bendrą galimybę atsiskaityti su visais be išimties bendrovės kreditoriais, todėl šis klausimas turėjo būti keliamas dar bankroto byloje ir stengiamasi šias pinigų sumas sugrąžinti, tam, kad jos būtų padalintos proporcingai visiems kreditoriams, o ne tik išimtinai ieškovei. Savo ruožtu „Linava“ savo skolininkės UAB „Malena“ bankroto byloje buvo pareiškusi 134 671,44 Eur sumos finansinį reikalavimą. Jokio kito reikalavimo „Linava“ nebuvo pareiškusi, todėl teoriškai tik į šios maksimalios sumos patenkinimą konkrečiai „Linava“ galėjo pretenduoti. Be to, teismas visiškai nenustatė, kokiu procentu pradiniai visų UAB „Malena“ kreditorių reikalavimai buvo tenkinti, o tai būtų leidę nustatyti, į kokią pinigų sumą teoriškai galėjo pretenduoti „Linava“, jeigu nebūtų atlikti jos teigimu neteisėti atsakovų veiksmai. Taigi, pati maksimaliausia atsakomybės riba konkrečiai kreditorei „Linava“ šiuo atveju negalėjo viršyti 134 671,44 Eur padaugintos iš kreditorinių reikalavimų patenkinimo UAB „Malena” bankroto byloje laipsnio (procento).

4114.2.

42Teismas atsakovų atsakomybei pagrįsti taikė tik CK 2.50 straipsnį. Teismas nenurodė nei jokių vadovo civilinės atsakomybės pagrindų, nei juo labiau nevertino konkrečių vadovo veiksmų. Tai yra svarbu galimai maksimaliai atsakomybei, nes akcininkų ir vadovo atsakomybė yra skirtinga, ir nei vadovas neturi pareigos atsakyti už akcininkų lygmeniu priimamus sprendimus, nei atvirkščiai. Teismas visiškai ignoravo tai, kad dalininkų atsakomybė už bendrovės prievoles yra subsidiari prievolė. Pasibaigus pagrindinei prievolei, analogiškas teisinis likimas ištinka ir subsidiarią prievolę. Savo ruožtu vienas iš (pagrindinės) prievolės pasibaigimo pagrindų yra juridinio asmens pabaiga. Kai UAB „Malena“ jau buvo likviduota, vienintelis galimas civilinės atsakomybės taikymas būtų tik tada, jeigu likviduotos bendrovės bankrotas būtų pripažintas tyčiniu, tačiau šiuo atveju tokio teismo procesinio sprendimo nebuvo priimta. Tokios nuomonės laikomasi ir Lietuvos teismų praktikoje. Dėl šios priežasties apskritai negalima kalbėti apie jokią atsakovų, kaip UAB „Malena“ dalyvių, subsidiarią prievolę, kuri egzistuotų jau po pagrindinio skolininko prievolės pabaigos ir atitinkamai negalima jokia atsakovų, kaip dalyvių, civilinė atsakomybė.

4314.3.

44Teismas šiuo atveju atsakovų atsakomybę taikė vieno konkretaus UAB „Malena“ kreditoriaus atžvilgiu individualioje byloje, tačiau pagrindu laikė atsakovų, kaip akcininkų, veiksmus, kurie yra susiję su bendru UAB „Malena“ mokumu. Kasacinis teismas yra griežtai pasisakęs, kad toks individualus kreditoriaus reikalavimas, pridengtas bendrais nemokumo argumentais, negali būti reiškiamas ne bankroto byloje. Todėl šiuo atveju teismas iš esmės išsprendė klausimą, kuris privalėjo būti išspręstas jau užsibaigusioje bankroto byloje, tačiau niekuomet nebuvo keliamas. Kai tyčinio bankroto faktas nėra konstatuotas, po bendrovės likvidavimo, remiantis kasacinio teismo praktika, nebegalima reikšti jokių individualių reikalavimų skolininkės dalininkams. Atsakovų, kaip UAB „Malena“ akcininkų, atsakomybės klausimą dėl esą dividendų išsimokėjimo ir paramos suteikimo „Linava“ privalėjo reikšti pačios bankrutuojančios bendrovės vardu, kol dar ji nebuvo likviduota. Savo ruožtu tokio reikalavimo savo akcininkams nebegalėtų pareikšti pati UAB „Malena“, todėl, akivaizdu, išvestinio reikalavimo negali reikšti ir „Linava“.

4514.4.

46Teismas priėjo visiškai nepagrįstas išvadas dėl atsakovų nesąžiningumo, išsamiai nevertinęs nei UAB „Malena“ finansinės situacijos, nei tikrųjų nemokumo priežasčių. UAB „Malena“ su banku 2008 m. buvo sudariusi lizingo sutartis, kurių sudarymas per se patvirtina, kad tuo metu UAB „Malena“ finansinė padėtis buvo gera. Bankroto byloje niekas iš kreditorių neteigė, kad 2008 metais sudarytos lizingo sutartys buvo sudarytos nepagrįstai, nors būtent jos buvo viena iš dviejų pagrindinių UAB „Malena“ nemokumo priežasčių. Teismas nevertino ir aplinkybės, kad 2009 metais UAB „Malena” gavo net 2 761 282 Lt pajamų, o tai, priešingai nei sprendime nurodė teismas, savaime įrodo veiklos vykdymą. Savo ruožtu bankroto byloje buvo aiškios bendrovės nemokumo tikrosios priežastys. Pirma, atėjus 2008–2009 metų ekonominei krizei be išimties visos įmonės patyrė atsiskaitymų iš savo kontrahentų vėlavimus. Ne išimtis buvo ir UAB „Malena“, o tai vedė prie apsunkinto atsiskaitymo pagal lizingo sutartis su lizingo bendrove. Galiausiai, lizingo bendrovė atsisakė atidėti mokėjimus, todėl sutartys buvo nutrauktos ir automobiliai buvo grąžinti lizingo bendrovei. Antra, dėl tos pačios ekonominės krizės degalų tiekėjas ESSO pareikalavo keliasdešimt procentų padidinti užstatą už į vilkikus įpilamą kurą (tokią praktiką tuo metu taikė iš esmės visos degalinės), todėl be to, kad užsakovų atsiskaitymai vėlavo arba iš viso nebuvo sumokama, kuro tiekėjui buvo būtina sumokėti į priekį, o tai ypač dramatiškai paveikė didžiosios daugumos vežėjų, taip pat ir UAB „Malena“, finansinę padėtį. Bendrovės bankroto procese nei vienas iš kreditorių (tarp kurių buvo ir viešųjų biudžetų valdytojai) neteigė, kad nemokumo priežastimi buvo akcininkų ar vadovo veiksmai.

4714.5.

48Kasacinis teismas pažymėjo, kad ne kiekvienas akcininko nesąžiningas veiksmas užtraukia jam atsakomybę pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, nes, taikant civilinę atsakomybę juridinio asmens dalyviui, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp nesąžiningų jo veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo įvykdyti prievolės. Tačiau šioje byloje teismas vienos iš keturių pagrindinių civilinės atsakomybės sąlygų atskirai net nenustatinėjo. Teismas visiškai nevertino, kad UAB „Malena“ įsiskolinimas „Linava“ atsirado dar anksčiau, nei buvo tariamai atliktas dividendų išsimokėjimas bei suteikta parama. Todėl teismas visiškai nevertino, kad įsiskolinimo nepadengimo priežastys yra visai ne dividendų tariamas išmokėjimas ir paramos suteikimas. Be to, pagal 1999 m. liepos 20 d. sutartį UAB „Malena“ gavo galimybę naudotis mobiliojo ryšio paslaugomis, tačiau jomis naudojosi ir visą naudą gavo ne UAB „Malena“ akcininkai ir vadovas, o visi šios bendrovės darbuotojai, todėl bendrovei neatsiskaičius už šias paslaugas civilinės atsakomybės požiūriu galutiniu naudos gavėju iš šios sutarties vis tik laikomi visi UAB „Malena“ darbuotojai, o ne tik akcininkas.

4914.6.

50Nustačius tai, kad UAB „Malena“ įsiskolinimas „Linava“ atsirado dar iki tariamų dividendų išsimokėjimo ir paramos suteikimo, teismas turėjo kelti klausimą, ar pati kreditorė nebuvo tiek neatidi ir nerūpestinga, kad leido pasiekti tokią situaciją, kai jos skolininkė nebegali įvykdyti savo prievolės, t. y. ar „Linava“ neprisiėmė nepagrįstos rizikos. Teismas visiškai neįvertino, kad įsiskolinimas kreditorei „Linava“ pagal sutartį didėjo per labai ilgą laiko tarpą. Teismas nevertino, ar „Linava“, matydama savo kontrahentės įsiskolinimą ir jo didėjimą, neturėjo anksčiau nutraukti sutarties. Teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad atsakovai yra atsakingi už UAB „Malena“ įsiskolinimą ieškovei, kai „Linava“ nepateikė jokių įrodymų, jog ji pati būtų ėmusis kokių nors teisinių priemonių prieš savo pačios vadovus, kurie neužtikrino, kad santykiai su UAB „Malena“ būtų operatyviai nutraukti, kai pastaroji pradėjo neatsiskaityti pagal sutartį, ir nesikreipė į teismą dėl tokio įsiskolinimo priteisimo laiku, kai dar UAB „Malena“ buvo moki. Galiausiai, „Linava“ apskritai nepareiškė jokio reikalavimo UAB „Malena“ bankroto byloje, kylančio iš „Linava“ ir UAB „Malena“ 1998 m. birželio 3 d. sudarytos paskolos sutarties. Nepaisant to, visa pagal šią paskolos sutartį susidariusi 444 277,11 Eur skola buvo priteista iš atsakovų.

5114.7.

52Teismas nepagrįstai atnaujino praleistą ieškinio senaties terminą. Teismas neįvertino, kad laikotarpis nuo 2012 m. rugsėjo 23 d. iki 2017 m. birželio 17 d. yra per ilgas, kad jį galima būtų atnaujinti. Teismas sprendė, kad pagrindas atnaujinti ieškinio senatį yra tai, kad „Linava“ vadovai ribojo nuo narių informaciją, vyko teisminiai procesai dėl revizijos komisijos įgaliojimų. Tačiau tai yra vidiniai „Linava“ klausimai. Jeigu buvo nustatyta, kad „Linava“ vadovai padarė konkrečius pažeidimus, turėjo būti keliamas konkrečiai jų, o ne atsakovų atsakomybės klausimas. Be to, teismas nurodė, kad naujoji „Linava“ vadovybė, kurios iniciatyva buvo pateiktas ir ieškinys šioje byloje, buvo išrinkta 2015 metais, tačiau ir po naujos vadovybės darbo pradžios iki ieškinio pateikimo praėjo net dveji metai. Žinant, kad ieškiniams dėl žalos atlyginimo yra taikomas sutrumpintas trejų metų terminas, toks delsimas buvo nepateisinamas, juo labiau tai nėra pagrindas atnaujinti jau praleistą ieškinio senaties terminą. Iš į bylą ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad UAB „Malena“ įsiskolinimas už ryšio paslaugas ir ieškovės suteikta paskola UAB „Malena“ buvo tinkamai fiksuoti ieškovės buhalterinėje apskaitoje ir negalėjo būti paslaptimi nei ieškovės prezidiumui, nei revizoriams, nei juo labiau auditoriams ir buhalteriams. Negana to, pati ieškovė pateikė įrodymą, kad buvo atstovaujama ir konsultuojama net kelių advokatų ir kitų teisės konsultantų, kuriems išmokėtos ypač didelės honorarų sumos, todėl manytina, kad ieškovė turėjo visas teisines galimybes ginti savo tariamai pažeistas teises laiku, nepraleidžiant ieškinio senaties termino. Skirtingai nei byloje tuo bandė prisidengti ieškovė, nei ieškinio senaties atnaujinimas, nei juo labiau reikalavimų tenkinimas nebuvo susijęs su jokio viešojo intereso apginimu. Ieškovė tik atstovauja savo narių, kaip verslo subjektų, komerciniam interesui gauti kuo didesnį pelną. Jokio neturtinio ir su pelno siekimu nesusijusio intereso ieškovė negina.

5315.

54Ieškovė Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai argumentai:

5515.1.

56Teismas, tinkamai įvertinęs bylos įrodymus, pagrįstai nustatė atsakovų, kaip UAB „Malena“ akcininkų, nesąžiningus veiksmus, dėl kurių UAB „Malena“ negalėjo įvykdyti savo turtinių įsipareigojimų ieškovei. Atsakovai savo skunde neginčija nustatytų jų nesąžiningų veiksmų, o jų visuma yra pagrindas kilti atsakovų atsakomybei pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį. Atsakovai, žinodami, kad UAB „Malena“ turi didelių pradelstų skolų ieškovei, 2005–2008 metais pasiskyrė ir išsimokėjo sau 198 244,90 Eur dividendų. Vien šis faktas, pagal kasacinio teismo praktiką, yra pakankamas konstatuoti atsakovų veiksmų nesąžiningumą CK 2.50 straipsnio 3 dalies prasme. Tokios didelės dividendų sumos išsimokėjimas tiesiogiai susijęs priežastiniu ryšiu su bendrovės negalėjimu atsiskaityti su ieškove, nes tokios sumos būtų pakakę visiškai padengti skolą už UAB „Omnitel“ paslaugas, be to, jeigu dividendai nebūtų išmokėti, lėšos galėjo būti naudojamos bendrovės veikloje, o tai būtų užtikrinę veiklos tęstinumą ir pajamų iš veiklos gavimą. Atsakovai neginčija ir paramos kitiems juridiniams asmenims suteikimo fakto – t. y. atsakovų kontroliuojama bendrovė, turėdama pradelstų skolų ieškovei, neatlygintinai perleido turtą kitiems asmenims. Net ir formaliai teisėti akcininkų veiksmai gali būti pripažinti nesąžiningais. Atsakovų nesąžiningumas pasireiškia ir tuo, kad atsakovai, sužinoję apie ieškovės teisme reiškiamus reikalavimus dėl skolos išieškojimo, visas UAB „Malena“ akcijas pardavė Baltarusijos piliečiui, o bendrovės turtą ir veiklą perkėlė į susijusią bendrovę UAB „LMH Baltic“. Atsakovai savo skunde šių teismo nustatytų aplinkybių neginčija. Galiausiai, teismas pagrįstai nustatė, kad ir UAB „Malena“ bankroto byla buvo inicijuota pagal atsakovų iš anksto parengtą schemą. Ši aplinkybė apeliantų skunde taip pat neginčyta.

5715.2.

58Šioje civilinėje byloje netaikytini Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, pateikti 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014, kuriais remiasi apeliantai, nes UAB „Malena“ likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Pasibaigus juridiniam asmeniui, pasibaigia ir bankroto byla, kurioje teikiamas prioritetas visų kreditorių lygiateisiškumui. Nuo šio momento kiekvienas likviduotos bendrovės kreditorius, kurio reikalavimai nebuvo patenkinti bankroto byloje, turi teisę individualiai reikšti tiesioginius reikalavimus dėl žalos atlyginimo bankrutavusios bendrovės akcininkui. Ieškovui pareiškus ieškinį po to, kaip baigta UAB „Malena“ bankroto procedūra, nereikia įrodinėti į ieškovą nukreiptų atsakovų nesąžiningų veiksmų. Užtenka įrodyti atsakovų nesąžiningus veiksmus, sukėlusius bendrą UAB „Malena“ nemokumą ar mokumo sumažėjimą, nulėmusį negalėjimą atsiskaityti su kreditoriumi. Kita vertus, byloje surinkti įrodymai patvirtina ir tiesiogiai prieš ieškovę nukreiptus nesąžiningus atsakovų veiksmus. Po to, kai 2009 m. UAB „Malena“ perleido vertingą turtą (transporto priemones ir puspriekabes) susijusiai bendrovei UAB „LMH Baltics“, tačiau iš gautų pinigų ieškovei skolos nedengė, E. K. pasirašė ir ieškovei pateikė garantinį raštą, kuriuo UAB „Malena“ įsipareigojo pagal grafiką padengti 435 024,64 Lt skolą už UAB „Omnitel“ paslaugas, bet jokie mokėjimai pagal raštą nebuvo atliekami. Akivaizdu, kad šiuo garantiniu raštu atsakovas E. K. siekė suklaidinti ieškovę, nes atsakovas žinojo, kad UAB „Malena“ nemoki (bankroto byloje nemokumas buvo nustatytas pagal 2008 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis), veiklos nevykdo ir mokėjimai pagal grafiką nebus atliekami. UAB „Malena“ nevykdant mokėjimų, ieškovė 2010 metais kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, o atsakovai, siekdami išvengti atsakomybės, 100 proc. bendrovės akcijų pardavė Baltarusijos piliečiui, o pačios UAB „Malena“ veiklą perkėlė į su jais susijusią bendrovę. Ieškovės finansinis reikalavimas bankroto byloje sudarė net 62 proc. visų kreditorių reikalavimų sumos. Į bendrą skolų masę įtraukus negrąžintą ieškovei paskolą, ieškovės reikalavimas tokiu atveju sudarytų net 87,63 proc. visų UAB „Malena“ pareikštų kreditorių reikalavimų sumos. Taigi, atsakovai savo nesąžiningais veiksmais siekė išvengti būtent įsipareigojimų ieškovei vykdymo.

5915.3.

60Atsakovai netinkamai aiškina CK 6.128 straipsnio 3 dalį ir 2.50 straipsnio 3 dalį, teigdami, kad ieškovė negali reikalauti žalos atlyginimo iš bendrovės akcininkų po juridinio asmens likvidavimo, nenustačius tyčinio bankroto. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama kreditorių teisė pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams (dalyviams) atskirose bylose pasibaigus bankroto procesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Būtent užbaigus juridinio asmens bankroto procedūras atsiranda pagrindas reikšti ieškinį dalyviams CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu. Nei minėtoje normoje, nei kasacinio teismo praktikoje nėra numatyta, kad juridinio asmens dalyvių atsakomybė pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį gali atsirasti tik jeigu juridinio asmens bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Bankroto pripažinimas tyčiniu tik palengvina kreditoriui būtinų sąlygų atsakomybei kilti įrodinėjimą, tačiau jeigu bendrovės bankrotas nebuvo pripažintas tyčiniu, tai neapriboja kreditoriaus teisės reikšti ieškinius dalyviams. Apeliantų pozicija prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Be to, UAB „Malena“ buvo taikytas supaprastintas bankroto procesas, visi bendrovės dokumentai, reikšmingi sandoriams patikrinti, bankroto administratoriui nebuvo perduoti ir išsamus patikrinimas nebuvo atliktas, taigi, nebuvo nustatytos ir ieškovei atskleistos aplinkybės, kuriomis šioje byloje ji grindžia atsakovų nesąžiningus veiksmus.

6115.4.

62Pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį padaryti nuostoliai turi būti atlyginami visiškai. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nėra nustatytų išimčių iš visiško nuostolių atlyginimo principo, todėl atsakovų teiginiai, kad jiems turi būti taikomas ribota civilinė atsakomybė, nepagrįsti. Atsakovai teigdami, kad iš jų negali būti priteista didesnė žalos suma, nei buvo patvirtintas ieškovės reikalavimas bankroto byloje, nepagrįstai remiasi ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalies norma, kuri, tuo metu kai atsakovai atliko šioje byloje nustatytus nesąžiningus veiksmus, negaliojo ir atgaline tvarka negali būti taikoma. Be to, ji aktuali tik jeigu bankrotas pripažintas tyčiniu, kaip ir kasacinio teismo išaiškinimai, kuriais remiasi apeliantai. Be to, atsakovai nepagrįstai atsakomybės ribą sutapatina su išsimokėtų dividendų ir suteiktų paramų suma, nes šioje byloje nesąžiningais veiksmais pripažinti ne tik šie veiksmai, bet ir UAB „Malena“ veiklos perkėlimas į kitą bendrovę.

6315.5.

64Tai, kad įsiskolinimas ieškovei susidarė iki atsakovų nesąžiningų veiksmų, nepaneigia priežastinio ryšio. Jeigu lėšos, panaudotos dividendams ir paramai, būtų pervestos ieškovei, su ieškove būtų visiškai atsiskaityta bent pagal 1999 m. liepos 20 d. sutartį. Neaišku, kaip atsakovų argumentas, kad mobiliojo ryšio paslaugas naudojo visi bendrovės darbuotojai, yra susijęs su nagrinėjama byla.

6515.6.

66Ieškovė neatliko jokių veiksmų, kuriai prisiėmė neatsiskaitymo riziką ir dėl kurių galėtų būtų mažinama atsakovų atsakomybė. Neatsiskaitymą lėmė atsakovų nesąžiningi veiksmai ir nėra byloje jokių įrodymų, kad ieškovė prie šių veiksmų prisidėjo.

6715.7.

68Teismas pagrįstai atnaujino ieškinio senaties terminą dėl argumentų, kurie išsamiai išdėstyti skundžiamame sprendime. Argumentus, kodėl turėjo būti atnaujintas senaties terminas, ieškovė nurodė ir savo baigiamojoje kalboje. Išdėstytos ieškinio senaties termino atnaujinimo priežastys buvo vertintos panašaus pobūdžio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, ir kasacinio teismo buvo pripažintos svarbiomis ir pakankamomis atnaujinti ieškinio senaties terminą.

6916.

70Trečiasis asmuo A. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pašalinti jį iš bylos, nes bylos išsprendimas neturės įtakos jo teisėms ir pareigoms, priteisti iš ieškovės trečiojo asmens patirtas išlaidas ir atsakovų apeliacinį skundą patenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7116.1.

72Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai įrodo priimto sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą.

7316.2.

74A. D. trečiuoju asmeniu į bylą buvo įtrauktas nepagrįstai. Šiuo atveju bylos išsprendimas jokios įtakos į bylą įtraukto A. D. materialinėms teisėms ir (ar) pareigoms negali padaryti. A. D. niekada neužėmė vadovo pareigų ieškovės asociacijoje, jis dirbo sekretoriate pagal 1995 m. gruodžio 20 d. sudarytą ir kelis kartus vėliau keistą darbo sutartį sekretoriaus ekonomikai ir finansams – vyr. finansininko pareigose, bet ne generalinio sekretoriaus (t. y. vienasmenio valdymo organo) pareigose. Su A. D. nebuvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Asociacijos sekretorius yra pavaldus generaliniam sekretoriui, sekretoriato darbuotojams netgi draudžiama dalyvauti asociacijos valdymo ir kontrolės organų rinkimuose. Ieškovės valdymo organai yra du – prezidiumas (kolegialus) ir generalinis sekretorius (vienasmenis) ir tik jie turi teisę atstovauti ieškovę santykiuose su kitais asmenimis, sudarinėti sandorius ieškovės vardu. Ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Ieškovė nurodė, kad 2014 m. gegužės 9 d. įvykusio „Linava“ kongreso metu buvo išrinktas naujas prezidiumas bei pritarta revizijos komisijos ataskaitai už 2013 m. Dėl revizijos komisijos nustatytų pažeidimų, nedelsiant pirmo naujos sudėties prezidiumo posėdžio metu nutarta atšaukti R. M. iš generalinio sekretoriaus pareigų, A. D. atleisti iš sekretoriaus pareigų. Tačiau A. D. niekada nebuvo atšauktas iš pareigų. A. D. dirbo pagal terminuotą darbo sutartį, kurioje buvo įtvirtinta nuostata, kad sutartis sudaroma „asociacijos Linava Tarybos, išrinktos 1995 m. spalio 13 d., kadencijos laikui“. Ieškovės paaiškinimuose nurodyto prezidiumo posėdžio metu asociacijos prezidentas A. K. priėmė įsakymą, kuriuo atleido A. D. iš darbo, suėjus darbo sutarties terminui. Tą pačią dieną su A. D. buvo sudaryta nauja darbo sutartis, kuri taip pat buvo terminuota ir nustatė, kad darbuotojas dirba nuo 2014 m. gegužės 22 d. iki generalinio sekretoriaus teikimo tvirtinti naują sekretorių ekonomikai ir finansams. Taigi, A. D. niekada nebuvo ieškovo asociacijos vadovu, jis buvo eilinis ieškovės darbuotojas. Ieškovės nurodytas 1999 m. liepos 20 d. ir 1998 m. birželio 3 d. sutartis su UAB „Malena“ pasirašė generalinis sekretorius, o ne A. D..

7516.3.

76Teikdamas atsiliepimą į ieškinį, A. D. nurodė teismui jo įtraukimo į bylą nepagrįstumą patvirtinančias aplinkybes, pateikė atitinkamus įrodymus ir paprašė jį pašalinti iš bylos. Tačiau teismas šio prašymo neišsprendė, taip pat dėl šio prašymo nepasisakė ir sprendime, o tai papildomai įrodo priimto teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą.

77Teisėjų kolegija

konstatuoja:

78IV.

79Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8016.

81Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovų E. K. ir V. K. apeliacinį skundą.

8217.

83Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime ne tik neatribojo UAB „Malena“ akcininkų ir vadovo atsakomybės srities ir ribų, nors ieškovė savo reikalavimą grindė ir teismas rėmėsi tik CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nurodytu dalyvio atsakomybės pagrindu, bet ir neįvertino, kad šiuo atveju, pagrindinei skolininkei UAB „Malena“ esant išregistruotai, atsakovų, kaip akcininkų, subsidiari atsakomybė apskritai negalima, tuo labiau jog skundžiamu sprendimu teismas nustatė atsakovų atsakomybę vieno iš UAB „Malena“ kreditorių atžvilgiu (ieškovės), bet pagrindu atsakomybei kilti įvardino atsakovų, kaip akcininkų, veiksmus, susijusius su bendru bendrovės mokumu. Apeliantų tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, taip pat padarė nepagrįstas išvadas dėl atsakovų nesąžiningų veiksmų egzistavimo, o priežastinio ryšio, kaip vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, atskirai net nenustatinėjo. Apeliantai taip pat pažymėjo, kad teismas visiškai nepagrįstai atnaujino ieškovei ieškinio senaties terminą.

8418.

85Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas ir neginčijo byloje dalyvaujantys asmenys, ginčas byloje kilo dėl atsakovų E. K. ir V. K., kaip likviduotos dėl bankroto UAB „Malena“ akcininkų, atsakomybės už UAB „Malena“ ieškovei asociacijai „Linava“ neįvykdytas prievoles.

8619.

87Pagal CK 2.50 straipsnio 2 dalį juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.

8820.

89Taigi, nors likvidavus uždarąją akcinę bendrovę, kaip ribotos atsakomybės juridinį asmenį, nesant jos teisių perėmėjo, pagal bendrą taisyklę jos akcininkai neatsako už bendrovės prievoles, jei jų lieka po bendrovės likvidavimo, nesutiktina su apeliantų skunde išdėstyta pozicija, kad akcininkų atsakomybė už pasibaigusio ir išregistruoto juridinio asmens prievoles apskritai negalima – būtent šioje byloje aiškinta ir taikyta CK 2.50 straipsnio 3 dalis įtvirtina išimtinį akcininkų subsidiarios atsakomybės už ribotos atsakomybės juridinio asmens prievoles atvejį, kai gali būti reiškiamas atskiras žalos atlyginimo reikalavimas akcininkams ir įrodinėjami bendrovės akcininkų nesąžiningi veiksmai, dėl kurių bendrovė negalėjo įvykdyti konkrečių prievolių kreditoriui.

9021.

91Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad juridinio asmens dalyvio civilinei atsakomybei pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės aspektu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis) juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės, kaip kreditoriaus patirta žala; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės. Viena iš būtinųjų subsidiariosios dalyvio atsakomybės sąlygų – juridinio asmens faktinis nemokumas, kurio padarinys – negalėjimas vykdyti savo prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-4-969/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

9222.

93Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad akcininko atsakomybė yra deliktinė ir ji gali būti dviejų rūšių. Pirmuoju atveju, jei akcininko veiksmai pažeidžia bendrąją sąžiningo elgesio pareigą bendrovės atžvilgiu (pavyzdžiui, akcininkai neteisėtai paskirsto dividendus, perkelia verslą į kitą įmonę ir pan., taip sukeldami faktinį bendrovės nemokumą) ir tokiais veiksmais padaroma žala bendrovei, kreditoriams padaryta žala laikoma išvestine iš bendrovės patirtos žalos, nes ji pasireiškia tuo, kad dėl išaugusių bendrovės skolų ar sumažėjusio turto atitinkamai sumažėja kreditorių galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo. Tokiais atvejais visų kreditorių teisės ginamos Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka, taip pat ir kreditoriui reiškiant netiesioginį ieškinį akcininkui (-ams) bankrutuojančios bendrovės vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-969/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Antruoju atveju, akcininko neteisėti veiksmai gali būti nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – akcininko veiksmų neteisėtumas gali pasireikšti specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų, tai kreditorius gali reikšti ieškinį tiesiogiai akcininkui ir jo reikalavimo pareiškimo momento bei tvarkos neriboja bankroto stadija, išskyrus reguliavimą dėl prievolės subsidiarumo. Tokiam individualiam kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

9423.

95Plėtodamas savo jurisprudenciją dėl galimybės pavieniam kreditoriui reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės akcininkams dėl žalos atlyginimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodė, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės dalyviams dviem atvejais. Pirma, tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Taigi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014; 2017 m. kovo 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-378/2017, 2017 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017 pateiktais išaiškinimais faktiškai buvo pakeista ankstesnė teismų praktikos taisyklė, kad pasibaigus bankroto procesui kreditoriai visais atvejais turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovui ar dalyviui dėl likusios nepatenkintų kreditorių reikalavimų sumos. Antra, kreditoriai turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovui ir (ar) dalyviui tais atvejais, kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto. Veiksmai, kurie buvo pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu, pažeidžia ne konkretaus kreditoriaus teises, o visų kreditorių teises tokiu būdu, jog lemia bendrovės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Dėl šios priežasties pripažinus bankrotą tyčiniu turi būti sudaryta galimybė kiekvienam kreditoriui atskirai reikšti reikalavimą dėl žalos, kurią sudaro bankroto procese jo nepatenkintų reikalavimų dalis, atlyginimo, nereikalaujant įrodyti prieš konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017).

9624.

97Taigi, nors ieškovė teisi atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą teigdama, kad pasibaigus UAB „Malena“ bankroto procedūroms, asociacija „Linava“, kaip UAB „Malena“ kreditorė, kurios reikalavimas nebuvo patenkintas bankroto procedūrų metu, bendrąja prasme turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį išregistruoto juridinio asmens akcininkams (atsakovams), tačiau, priešingai nei nurodo ieškovė savo atsiliepime, tokiam ieškiniui tenkinti neužtenka įrodyti (įrodinėti) tik atsakovų nesąžiningus veiksmus, sukėlusius bendrą juridinio asmens nemokumą ar mokumo sumažėjimą, kuris ilgainiui paveikė ir galimybę atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi. Kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, tik tais atvejais, kai bankrotas teismo yra pripažintas tyčiniu, turi būti sudaryta galimybė kiekvienam kreditoriui atskirai reikšti reikalavimą dėl žalos, kurią sudaro bankroto procese jo nepatenkintų reikalavimų dalis, atlyginimo, nereikalaujant įrodyti prieš konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimo; tyčinio bankroto atvejais priežastinis ryšys tarp atsakingo asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos bankrutavusios įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-540-469/2018). Savo ruožtu kitais atvejais, t. y. nesant konstatuoto tyčinio bankroto, tiesioginį ieškinį pasibaigusio (išregistruoto) juridinio asmens akcininkams reiškiantis kreditorius privalo įrodinėti konkrečiai į jį nukreiptų nesąžiningų akcininkų veiksmų buvimą, nulėmusį būtent ieškinį pareiškusio kreditoriaus nurodomą žalą.

9825.

99Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė „Linava“ atsakovų E. K. ir V. K. nesąžiningais veiksmais, sukėlusiais, ieškovės teigimu, jai žalą (UAB „Malena“ 134 671,44 Eur skolos pagal 1999 m. liepos 20 d. sutartį dėl mobiliojo ryšio paslaugų nesumokėjimą ir 444 277,11 Eur paskolos pagal 1998 m. birželio 3 d. paskolos sutartį negrąžinimą), įvardijo 2005– 2007 metais 105 566,49 Eur (364 500 Lt) dividendų priskaičiavimą ir išmokėjimą atsakovams, 92 678,41 Eur (320 000 Lt) dividendų priskaičiavimą atsakovams 2008 metais, 2006–2007 metais 36 260,43 Eur (125 200 Lt) paramos kitiems juridiniams asmenims suteikimą ir UAB „Malena“ veiklos perkėlimą 2009–2010 metais į kitą, analogišką veiklą vykdančią, bendrovę – UAB „LMH Baltic“, t. y. veiksmus, kurie, remiantis pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika, galimai galėtų nulemti bendrą juridinio asmens mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia visus juridinio asmens kreditorius, tačiau kurie nėra aiškiai nukreipti į prievolių konkrečiam UAB „Malena“ kreditoriui nevykdymą (vengimą).

10026.

101Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, vien aplinkybių, kad minėti veiksmai (dividendų išmokėjimas, paramos suteikimas, dalies transporto priemonių pardavimas UAB „LMH Baltics“, kuriuo ieškovė grindžia UAB „Malena“ veiklos perkėlimą) buvo atlikti bendrovei „Malena“ jau turint pradelstų skolų ieškovei pagal 1999 m. liepos 20 d. sutartį už naudojimąsi mobiliojo ryšio planu, o taip pat, jog ieškovės pareikštas reikalavimas bankroto byloje (tačiau ne minėtų veiksmų atlikimo metu) sudarė 62 proc. visų bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, savaime nepakanka pagrįsti, kad ieškovės nurodyti atsakovų veiksmai buvo nukreipti būtent į asociacijos „Linava“ teisių pažeidimą, t. y. atsakovams siekiant prievolės ieškovei vykdymo išvengimo, tuo labiau jog ieškovė, teisėjų kolegijos vertinimu, neįrodė, o pirmosios instancijos teismas aiškiai nenustatė, kad būtent dėl ieškovės įvardijamų atsakovų veiksmų, o ne dėl bendro juridinio asmens nemokumo 2008 metais atsiradimo, ieškovei „Linava“ atsirado žala (UAB „Malena“ nebegalėjo įvykdyti savo prievolių ieškovei). Antai, nors, remiantis 2017 m. gruodžio 31 d. auditorės J. T. ataskaitos apie faktinius pastebėjimus duomenimis, UAB „Malena“ akcininkams iš tikrųjų 2005 m. buvo priskaičiuota 9 847,08 Eur dividendų, 2006 metais – 34 088,28 Eur dividendų, 2007 m. – 61 631,14 Eur, kurie (105 566,49 Eur) buvo išmokėti 2007 metais (pastebėtina, kad išvados, jog 2008 metais priskaičiuoti dividendai buvo išmokėti, buhalterinius dokumentus išanalizavusi auditorė pateikti negalėjo), kai UAB „Malena“ skola ieškovei už naudojimąsi mobiliojo ryšio planais 2006 m. sausio 1 d. sudarė 55 879,99 Eur (192 942,43 Lt), o 2007 m. sausio 1 d. – 72 626,49 Eur (250 764,73 Lt), pažymėtina, kad pagal byloje esančius UAB „Malena“ finansinių ataskaitų rinkinių dokumentus, tiek 2005, tiek 2006 ir 2007 metais UAB „Malena“ veikla buvo pelninga (2005 metais grynasis pelnas sudarė 255 385 Lt, padavimo pajamos net 2 930 567 Lt, 2006 metais grynasis pelnas sudarė 239 537 Lt, pardavimo pajamos – 3 245 850 Lt, 2007 metais grynasis pelnas sudarė 123 202 Lt, pardavimo pajamos – 3 593 636 Lt) ir byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių patikimai konstatuoti, kad būtent dėl dividendų 2005 – 2007 metais priskaičiavimo ir išmokėjimo, o taip pat dėl 50 000 Lt paramos irklavimo klubui „Favoritas“ 2006 metais ir 75 200 Lt paramos 2007 metais suteikimo, UAB „Malena“ negalėjo iš turimų apyvartinių lėšų atsiskaityti su kreditore asociacija „Linava“. Kitaip tariant, byloje nėra įrodymų, kad ieškovės įvardyti, kaip nesąžiningi, atsakovų veiksmai jau tuo metu kai jie buvo atlikti (o ne 2012 metais, kai vyko bankroto procedūros ir ieškovės reikalavimas liko nepatenkintas) nulėmė bendrovės UAB „Malena“ negalėjimą atsiskaityti su konkrečia savo kreditore – asociacija „Linava“. Kaip yra nurodęs pats pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, tam, kad būtų galima taikyti įmonės dalyvio civilinę atsakomybę, būtina, be kitų civilinės atsakomybės sąlygų, nustatyti ne bet kokį nesąžiningumą, o būtent nesąžiningus juridinio asmens dalyvio veiksmus, dėl kurių juridinis asmuo prarado galimybę įvykdyti prievolę, tapo nebepajėgus pats patenkinti kreditoriaus reikalavimą. Taigi, net ir dalyvių žinojimas, kad bendrovė nėra atsiskaičiusi su visais kreditoriais, automatiškai nesudaro pagrindo taikyti dalyviams civilinę atsakomybę, nesant pakankamų įrodymų, jog konkretūs akcininkų veiksmai nulėmė bendrovės negalėjimą įvykdyti prievolę konkrečiam kreditoriui.

10227.

103Išvados, kad ieškovės šioje byloje nurodomi atsakovų veiksmai negali būti vertinami kaip nukreipti į konkrečios kreditorės (ieškovės) teisių pažeidimą, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nepaneigia ir ieškovės „Linava“ akcentuojamas 2009 m. lapkričio 9 d. UAB „Malena“ garantinis raštas, pasirašytas E. K., kuriuo bendrovė pripažino skolą ieškovei pagal 1999 m. liepos 20 d. sutartį ir nurodė skolos dengimo grafiką, kurio vėliau nevykdė. Visi ieškovės įvardijami, kaip nesąžiningi, akcininkų veiksmai buvo atlikti dar iki minėto rašto ieškovei atsiuntimo, be to, kaip minėta, tiek dividendų išmokėjimas, tiek ir paramos suteikimas kitam juridiniam asmeniui vyko UAB „Malena“ dar esant geros finansinės būklės, savo ruožtu pats savaime 2009 m. lapkričio 9 d. rašto pateikimas nei lėmė UAB „Malena“ negalėjimą atsiskaityti su ieškove, nei sutrukdė pastarajai laiku pasitenkinti jos reikalavimą, nes nors ieškovė į teismą kreipėsi tik 2010 metais, pastebėtina, kad bankroto byla, kaip nurodė ir pati ieškovė, bendrovei „Malena“ iškelta pagal 2008 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis (t. y. jau iki minėto rašto pateikimo bendrovė „Malena“ tapo faktiškai nemoki), savo ruožtu ieškovė, su kuria nebuvo atsiskaitoma nuo pat 1999 m., iki minėto garantinio rašto pateikimo jokių skolos atgavimo veiksmų, išskyrus pretenzijų bendrovei „Malena“, į kurias nebuvo atsakoma, išsiuntimo, nesiėmė bei įrodymų, kad atsakovai, kaip UAB „Malena“ akcininkai, tuo metu kaip nors klaidino ieškovę, atliko kokius nors nesąžiningus veiksmus, kuriais siekė, jog ieškovė nesiimtų skolos išieškojimo veiksmų, nepateikė.

10428.

105Apibendrindama tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė nepateikė pakankamų įrodymų ir argumentų (CPK 178, 185 straipsniai), leidžiančių konstatuoti, jog jos nurodomi UAB „Malena“ akcininkų veiksmai buvo nukreipti būtent į ieškovės teisių pažeidimą ir būtent dėl šių konkrečių veiksmų UAB „Malena“ negalėjo įvykdyti prievolių ieškovei. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pakankamais įrodymais nėra pagrįsta net ir tai, kad ieškovės nurodyti veiksmai (dividendų išmokėjimas, paramos juridiniam asmeniui suteikimas ir 6 vilkikų (sudarė tik apie 30 proc. UAB „Malena“ veikloje naudojamų vilkikų), 7 puspriekabių (sudarė 30 proc. visų puspriekabių) ir 1 lengvosios transporto priemonės perleidimas UAB „LMH Baltics“, kuriuo ieškovė, be aplinkybių, kad UAB „LMH Baltics“ akcininkai ir vadovai susiję giminystės ryšiais su atsakovais, grindžia verslo perkėlimą) nulėmė UAB „Malena“ faktinį nemokumą ir negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, inter alia, ieškove. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, nepagrįstai tenkintas, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – asociacijos „Linava“ ieškinys atmestinas.

10629.

107Kadangi kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai (dėl civilinės atsakomybės maksimalaus dydžio (ribų), ieškinio senaties praleidimo priežasčių laikymo svarbiomis (ne)pagrįstumo) šiuo atveju nebegali daryti įtakos bylos išnagrinėjimo teisiniam rezultatui, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir kitų procesinių klausimų

10830.

109Tenkinus apeliacinį skundą ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą bei ieškinį atmetus, naikintinos 2017 m. birželio 23 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi atsakovų turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

11031.

111Panaikinus skundžiamą sprendimą ir priėmus naują sprendimą apeliacinės instancijos teisme, keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

11232.

113Atsakovas E. K. yra sumokėjęs 38 Eur žyminio mokesčio už atskirąjį skundą dėl nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei 4 042,95 Eur sumą advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti. Kadangi, atsižvelgiant į pateiktą suteiktų paslaugų ataskaitą ir į bylos medžiagą, atsakovo išlaidos, patirtos advokatui pirmosios instancijos teisme apmokėti, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus maksimalius dydžius, šių išlaidų atlyginimo suma mažintina iki 3 500 Eur. Iš viso atsakovui E. K. iš ieškovės „Linava“ priteistinas 3 538 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas.

11433.

115Už apeliacinį skundą atsakovai sumokėjo 1 817 Eur žyminio mokesčio, o likusios 3 500 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartimi buvo atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo. Duomenų apie išlaidas advokato pagalbai už apeliacinio skundo parengimą apmokėti atsakovai į bylą nepateikė.

11634.

117Tenkinus apeliacinį skundą, atsakovams iš ieškovės lygiomis dalimis priteistina 1 817 Eur suma, t. y po 908,50 Eur kiekvienam, o taip pat iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina pirmiau nurodyta nutartimi atidėto žyminio mokesčio suma – 3 500 Eur.

11835.

119Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo A. D. pateikė prašymą priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovės, tačiau bylinėjimosi išlaidų patyrimo faktą bei dydį pagrindžiančių dokumentų į bylą nei pirmosios instancijos teismui, nei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nepateikė, todėl jo prašymas negali būti tenkinamas (CPK 98 straipsnis).

12036.

121Teisėjų kolegija taip pat atmeta trečiojo asmens A. D. prašymą pašalinti jį iš bylos, kurioje jis dalyvauja kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų. CPK yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, pagal kurį apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmas (lot. revisio prioris instantiae), o ne pakartotinis bylos išnagrinėjimas, todėl byloje dalyvaujančių asmenų sudėtis nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme bei apeliacine tvarka negali skirtis. Pagal CPK 318 straipsnio 1 dalį, atsiliepime į apeliacinį skundą turi būti išdėstyta nuomonė dėl apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo ir gali būti pateikti prašymai, tik tiesiogiai susiję su bylos nagrinėjamu apeliacine tvarka (dėl nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir pan.). Kadangi atsakovų apeliaciniame skunde nebuvo pateikti jokie argumentai, susiję su A. D. atsakomybės apimtimi ar jo procesine padėtimi byloje, aptariamas prašymas negali būti vertinamas kaip nuomonės dėl apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo pateikimas ir, atsižvelgiant į minėtą ribotos apeliacijos modelį, išeina už bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

122Lietuvos Respublikos Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

123Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

124Atmesti ieškovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ (juridinio asmens kodas 121053434) ieškinį atsakovams E. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

125Priteisti atsakovui E. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ (juridinio asmens kodas 121053434) 3 538 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus trisdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.

126Priteisti atsakovui E. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ (juridinio asmens kodas 121053434) 908,50 Eur (devynis šimtus aštuonis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

127Priteisti atsakovei V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ (juridinio asmens kodas 121053434) 908,50 Eur (devynis šimtus aštuonis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

128Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ (juridinio asmens kodas 121053434) 3 500 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus eurų) Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartimi atidėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Ši valstybei priteista suma mokėtina į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5660.

129Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartimi atsakovams E. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. K. (duomenys neskelbtini) taikytas laikinąsias apsaugos priemones.