Byla 2-1091-647/2012
Dėl UAB ,,Lukoil Baltija“ įsakymo, kuriuo buvo skirta drausminė nuobauda trečiajam asmeniui, panaikinimo

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas A. Juknevičius, sekretoriaujant V. Liaubienei, dalyvaujant ieškovo atstovui A.Dambrauskui, atsakovo atstovui A.Lukoševičiui, teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Kauno apskrities profesinės sąjungos ieškinį atsakovui UAB ,,Lukoil Baltija“, trečiajam asmeniui V. N. dėl UAB ,,Lukoil Baltija“ įsakymo, kuriuo buvo skirta drausminė nuobauda trečiajam asmeniui, panaikinimo,

Nustatė

2Ieškovas Kauno apskrities profesinės sąjungos pateikė ieškinį, kuriuo prašo panaikinti UAB ,,Lukoil Baltija“ Kauno filialo direktoriaus 2011-09-06 įsakymą Nr. 224P dėl drausminės nuobaudos – papeikimo V. N. skyrimo. Ieškinyje nurodė, kad ieškovo - Kauno apskrities profesinės sąjungos padalinys UAB „Lukoil Baltija" profesinė sąjunga atsakovo įmonėje UAB „Lukoil Baltija" veikia nuo 2004 m. spalio 27 dienos. 2010 m. vasario 12 d. įvyko UAB „Lukoil Baltija" profesinės sąjungos susirinkimas, kuriame buvo perrinktas komitetas ir UAB „Lukoil Baltija" profesinės sąjungos įgaliotinis. Apie tai 2010-02-19 raštu Nr. K-69 „Dėl informacijos" buvo informuotas atsakovo Kauno filialo direktorius Antanas Lukoševičius. Atsakovo Kauno filialo direktorius 2011 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 224 P paskyrė drausminę nuobaudą - papeikimą trečiajam asmeniui V. N., kuris yra išrinktas į atsakovo įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamąjį organą - komitetą. Pabrėžė, jog atsakovo Kauno filialo direktorius A. Lukoševičius buvo tinkamai informuotas, kad trečiasis asmuo yra UAB ,,Lukoil Baltija" profesinės sąjungos renkamojo organo narys, tačiau atsakovas pažeisdamas Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 240 str. 2 d., nesikreipė į atsakovo įmonėje veikiančią profesinę sąjungą dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo, kuris yra reikalingas darbdaviui norint skirti drausminę nuobaudą darbuotojui, kuris yra įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo narys. Ieškovas 2011-12-08 reikalavimu pareikalavo panaikinti trečiajam asmeniui atsakovo Kauno filialo direktoriaus ginčo įsakymu paskirtą drausminę nuobaudą, kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Atsakovas 2011-12-21 raštu Nr. 10AL/4321 „Dėl 2011-12-21 posėdyje priimto sprendimo" ieškovą informavo, kad priėmė sprendimą atsisakyti tenkinti ieškovo reikalavimą panaikinti drausminę nuobaudą, skirtą trečiajam asmeniui. Akivaizdu, kad atsakovo Kauno filialo direktoriaus A.Lukoševičiaus sprendimas skirti drausminę nuobaudą trečiajam asmeniui pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas darbo, ekonomines, bei socialines profesinių sąjungų narių teises. Atsakovo paskirta drausminė nuobauda yra neteisėta, todėl turi būti panaikinta.

3Teismo posėdyje ieškovo atstovas ieškinį palaikė, prašė tenkinti, papildomai nurodė, kad UAB ,,Lukoil Baltija“ yra teritorinės Kauno apskrities profesinės sąjungos padalinys. Priimant kolektyvinę sutartį darbuotojai balsuoja. Atstovavimą su įgaliojimu vykdo profesinė sąjunga. DK ir Profesinių sąjungų įstatymas aiškiai viską numato.. Atstovavimas atsiranda be atskiro darbuotojo sutikimo. Kolektyvinė sutartis privaloma. Prašo vadovautis LAT 3K-3-575 nutartimi. Profesinė sąjunga turi vadovautis TDO, Konstitucija. Profesinė sąjunga suformuota iš UAB ,,Lukoil“ darbuotojų, tai atitinka įstatymo normas. Vėliau įsteigtos profesinės sąjungos neturi ryšio su šia byla.

4Atsakovas UAB ,,Lukoil Baltija“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2010 yra išaiškinęs, kad įmonėje veikianti profesinė sąjunga turi būti tokia sąjunga, kurią įsteigė konkrečios įmonės darbuotojai ir kuri atstovauja tik tos konkrečios įmonės darbuotojų teisėms. Tam, kad šakiniu ir/ar teritoriniu principu veikianti profesinė sąjunga būtu laikomą darbuotojų atstovu turi būti įvykdyta įstatyme nustatyta sąlyga - darbuotojų kolektyvo susirinkimas turi būti priėmęs sprendimą perduoti jai darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijas (DK 19 straipsnis). Vien buvimas šakiniu/teritoriniu principu veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamojo organo nariu savaime nereiškia, kad tokiam darbuotojui yra taikomos įstatyme nustatytos darbuotojų atstovų turimos garantijos. Reikalavimas gauti išankstinį atitinkamo organo sutikimą prieš skiriant drausminę nuobaudą darbuotojui, išrinktam į darbuotojų atstovaujamuosius organus, tuo atveju, kai tokie darbuotojai yra ne įmonėje veikiančios profesinės sąjungos nariai, taikoma, kai įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijas yra perdavęs profesinei sąjungai. Kitoje civilinėje byloje (Civilinė byla Nr. 3K-3-515/2010, 2010 m. gruodžio 13 d. Nutartis) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad „vertinant profesinių sąjungų veiklą reglamentuojantį Profesinių sąjungų įstatymą atsižvelgtina ir į DK 22 straipsnyje nustatytas darbuotojų atstovų teises. Darbuotojų atstovai turi šioje įstatymo normoje nustatytas pagrindines kolektyvinio atstovavimo teises. Jeigu atitinkamas darbuotojas neturi tokių teisių, tai reiškia, kad jis nėra ir darbuotojų atstovas DK 19 straipsnio 1 d. turinio prasme." Pažymėjo, kad atsakovo įmonėje veikia įmonėje įsteigta profesinė sąjunga — UAB „Lukoil Baltija" darbuotojų profesinė sąjunga, veikianti kaip savarankiškas subjektas ir turinti visas darbuotojų atstovų teises pagal DK 19 str. 1 d. Būtent šios profesinės sąjungos, o ne ieškovo - Kauno apskrities profesinės sąjungos, renkamųjų organų nariai turi papildomas garantijas dėl jų užimamų pareigų profesinėje sąjungoje, kadangi būtent jie ir yra teisėti darbuotojų kolektyvo atstovai. Kadangi ginčo įsakymas yra priimtas dėl drausminės nuobaudos darbuotojui, kuris nėra atsakovo įmonės darbuotojų atstovas, todėl tokio įsakymo priėmimui išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas nėra reikalingas, o šis įsakymas neriboja darbuotojų atstovų teisių. Tai, kad ieškovas nėra įmonės, t.y. atsakovo, profesine sąjunga, o veikia šakiniu ir teritoriniu principu, įrodo ir paties ieškovo pateikti įstatai. Kadangi ieškovui darbuotojų kolektyvo susirinkimas nėra perdavęs jų gynimo funkcijos, todėl ieškovas nelaikytinas darbuotojų atstovu DK 19 str. prasme, o jo nariai nelaikytini atsakovo įmonės darbuotojų atstovais. Pažymėjo, kad Kauno apygardos administracinis teismas (2006 m. sausio 25 d. Sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-1064-31-05), Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2006 m. liepos 20 d. Nutartis administracinėje byloje Nr. A2-1177-06), Kauno miesto apylinkės teismas (2007 m. lapkričio 29 d. Sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-12957-713/2007) bei Kauno apygardos teismas (2008 m. kovo 6 d. Nutartis civilinėje byloje 2A-306-230/2008) yra pripažinę aplinkybę, kad Jungtinė profesinė sąjunga neturi kolektyvinio atstovavimo teisės atsakovo įmonėje - UAB „Lukoil Baltija". Ieškovas - Kauno apskrities profesinė sąjunga po reorganizacijos tapo Jungtinės profesinės sąjungos padaliniu (tačiau ne įmonėje įsteigta savarankiška profesine sąjunga), todėl šiam, padaliniui taikomos tokios pačios teisės ir/ar veiklos apribojimai kaip ir Jungtinei profesinei sąjungai. Atsakovo įmonės darbuotojai nėra perdavę jų atstovavimo ir gynimo funkcijų nei Jungtinei profesinei sąjungai, nei jos padaliniui - Kauno apskrities profesinei sąjungai, todėl pripažintina, kad ieškovas neturi kolektyvinio atstovavimo teisių atsakovo įmonėje, todėl darbuotojams, kurie nėra darbuotojų atstovai ir kuriems netaikomos papildomos garantijos, susijusios su jų veikla profesinėje sąjungoje, skiriant drausmines nuobaudas, nėra reikalingas išankstinis profesinės sąjungos sutikimas. Ieškovo Kauno apskrities profesinės sąjungos narių teisės nėra pažeistos, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. Pabrėžė, kad ieškovas ginčija drausminę nuobaudą vieninteliu pagrindu, t.y. dėl to, kad prieš skiriant nuobaudą nebuvo gautas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Ginčijama drausminė nuobauda buvo skirta ieškovo atstovo - Kauno apskrities profesinės sąjungos padalinio UAB „Lukoil Baltija" profesinės sąjungos komiteto nario ir įgaliotinės pavaduotojo G.A. R. siūlymu, todėl paties ieškovo atstovas, vadovaudamasis ieškovo įstatais turėto teisę ir pareigą ginti trečiojo asmens pažeistas teises, jei tokios teisės iš tikrųjų būtų pažeidžiamos. Tačiau ieškovo atstovas ne tik negynė tariamai pažeistų trečiojo asmens teisių, bet netgi rekomendavo taikyti trečiajam asmeniui drausminės atsakomybės priemonę - papeikimą. Ieškovo elgesys, t. y. bandymas ginti teisme tariamai pažeistas trečiojo asmens teises, prieštarauja ieškovo atstovo atliktiems teisiniams veiksmams, todėl laikytina, kad ieškovas piktnaudžiauja savo teise. Toks ieškovo tariamai pažeistų teisių įgyvendinimas yra neteisėtas ir negali būti ginamas.

5Teismo posėdyje atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti atsiliepime išdėstytais motyvais. Papildomai nurodė, kad iš esmės įmonėje gali veikti darbo taryba, profesinė sąjunga. Šakinė profesinė sąjunga gali būti atstovu tik tuo atveju, kai įmonės darbuotojų susirinkimas jai patikėjo tokias teises. Nagrinėjamu atveju darbuotojų susirinkimas nėra patikėjęs atstovavimo teisės Kauno apskrities profesinei sąjungai, todėl ji neturi kolektyvinio atstovavimo teisės. Jos nariai nėra kolektyviniai atstovai, kaip juos apibrėžia DK 19 str. LAT yra pasisakęs, kad profesinės sąjungos padalinys įmonėje gali turėti atstovavimo teises. Atsakovas tai vertina kaip teisnumo apibrėžimą, o kad įgyti veiksnumą, profesinė sąjunga turi gauti darbuotojų sutikimą. Tokio pritarimo šiuo atveju nėra. Todėl ieškovas nelaikytinas kolektyvinio atstovavimo subjektu ir jo nariams netaikytinos garantijos, kurios taikomos kolektyvinio atstovavimo subjektams.

6Tretysis asmuo V. N. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jam pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą iš jo negauta, todėl byla nagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant (CPK 247 str.).

7Teismo posėdyje liudytoja I. J. paaiškino, kad ji yra UAB ,,Lukoil Baltija“ profesinės sąjungos darbuotojų įgaliotinė, jos dar neperrinko, nors ji pati šiuo metu nebedirba įmonėje. Ši profesinė sąjunga susikūrė 2004 m. spalio mėn., jos tikslas ginti darbuotojų interesus. Profesinę sąjungą sudaro Kauno miesto ,,Lukoil“ darbuotojai. Ji iš darbo išėjo savo noru.

8Ieškinys tenkintinas.

9Lietuvos Respublikos DK 19 str. 1 d. nustatyta, kad atstovauti darbuotojų teisėms ir interesams bei juos ginti esant darbo santykiams gali profesinės sąjungos. DK 20 str. įtvirtinta, kad profesinės sąjungos, gindamos darbuotojų darbo, profesines, ekonomines ir socialines teises bei interesus, vadovaujasi profesinių sąjungų veiklą reglamentuojančiais įstatymais, šiuo Kodeksu ir savo įstatais. Šia įstatymo norma, ginant darbuotojų darbo, profesines, ekonomines ir socialines teises bei interesus, pirmenybė suteikiama profesinių sąjungų veiklą reglamentuojančiam įstatymui – Profesinių sąjungų įstatymui, tačiau ne visais darbo santykių atvejais, bet tais, kurie yra susiję su profesinių sąjungų veikla. Šio įstatymo 3 str. 1 d. nustatyta, kad profesinės sąjungos turi teisę parengti savo veiklos įstatus ir reglamentus, laisvai rinkti savo atstovus, organizuoti savo aparatą ir veiklą bei formuoti savo veiklos programą. Lietuvos Respublikos Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 2 d. numato, kad darbuotojo įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Atsižvelgiant į Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 1 d., 2 d., DK 134 str. 1 d., 240 str. 2 d. įtvirtintas nuostatas, darytina išvada, jog DK 240 str. 2 d., Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 2 d. nustatyta garantija taikoma tiems darbuotojams, kurie išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius - renkamuosius organus, turinčius DK 22 str. numatytas teises. Darbuotojus atstovaujantys organai išvardyti DK 19 str.

10Byloje nustatyta, jog drausminės nuobaudos trečiajam asmeniui V. N. skyrimo metu ieškovo UAB „Lukoil Baltija‘ įmonėje veikė Kauno apskrities profesinės sąjungos padalinys UAB „Lukoil Baltija“ profesinė sąjunga. Profesinės sąjungos, veikiančios teritoriniu principu, teritoriniai padaliniai bei jų organai sudaromi vadovaujantis jau įsteigtos ir veikiančios profesinės sąjungos įstatais. LAT yra išaiškinęs, jog profesinės sąjungos savo veiklą grindžia nustatyta tvarka įregistruotais įstatais, todėl aplinkybės, kokie yra konkrečios profesinės sąjungos organai ir kurie iš jų yra renkamieji, kokia jų išrinkimo tvarka ir pan., nustatomos atsižvelgiant į konkrečios profesinės sąjungos įstatus (Profesinių sąjungų įstatymo 1 dalies 7 punktas, LAT CBS teisėjų kolegijos 2004-10-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2004; 2010-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2010).

11Iš byloje pateiktų Kauno apskrities profesinės sąjungos įstatų (b.l. 10-14) matyti, kad šios profesinės sąjungos valdymo organus sudaro: sąjungos konferencija, sąjungos komitetas, pirmininkas, iždininkas, Kauno apskrities profesinės sąjungos padalinys, padalinio susirinkimas (konferencija), padalinio komitetas, padalinio pirmininkas (profesinės sąjungos įgaliotinis), sąjungos grupė, grupės susirinkimas, padalinio grupės įgaliotinis, sąjungos teritorinis (šakinis) padalinys. Ginčas byloje yra dėl atsakovo įmonėje veikiančio Kauno apskrities profesinės sąjungos padalinio - UAB „Lukoil Baltija“ profesinės sąjungos narių kompetencijos atstovaujant įmonės darbuotojus. Vertinant, ar Kauno apskrities profesinės sąjungos padalinys UAB „Lukoil Baltija“ komitetas laikytinas profesinės sąjungos renkamuoju - atstovaujamuoju organu ir ar jo nariams taikytina Lietuvos Respublikos Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 2 d. įtvirtinta viena iš darbo teisių garantijų – draudimas skirti drausmines nuobaudas be išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo, teismas atsižvelgia į tai, kad LAT CBS kolegija 2011-01-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2011 yra pasisakiusi dėl teritoriniu principu įsteigtos ir veikiančios profesinės sąjungos padalinio formavimo, jo organų sudarymo ir padalinio renkamųjų organų narių darbo teisių garantijų. Šioje nutartyje kasacinės instancijos teismas pasisakė ne tik bendrai dėl profesinių sąjungų kūrimo, jų paskirties, dėl teritoriniu principu įsteigtos ir veikiančios profesinės sąjungos ir jos padalinių, bet ir konkrečiai dėl ieškovo - Kauno apskrities profesinės sąjungos padalinio, o būtent: „atsakovas Kauno apskrities profesinė sąjunga yra įsteigta dar 1999 metais ir teritoriniu, teritoriniu - šakiniu principu veikia Kauno apskrities įmonėse, įstaigose ir organizacijose, kuriose dirba jos nariai. Šios profesinės sąjungos įstatų 42 punkte nustatyta, kad viena ar kelių profesinės sąjungos narių grupių junginys – įmonės profesinė sąjunga – yra Sąjungos padalinys, turintis visas profesinės sąjungos, veikiančios įmonėje, teises. Įstatų 45 punkte įtvirtintas padalinio komitetas, kuris sudaromas rinkimų būdu; 47 punkte nustatyta, kad padalinyje renkamas padalinio pirmininkas (profesinės sąjungos įgaliotinis). Tiek padalinio komitetui, tiek padalinio pirmininkui (profesinės sąjungos įgaliotiniui) įstatuose suteikta kompetencija darbuotojų darbo, ekonominių ir socialinių teisių srityje (Įstatų 46, 48 punktai)“. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje buvo kilęs iš esmės analogiškas ginčas dėl atsakovo įmonėje veikiančio Kauno apskrities profesinės sąjungos padalinio - UAB „Lukoil Baltija“ profesinė sąjungos įkūrimo, jo komiteto bei narių išrinkimo teisėtumo, bei kompetencijos atstovaujant įmonės darbuotojus, teismas nesiremia atsakovo nurodytu teisės normų aiškinimu atsiliepime nurodytuose sprendimuose ir nutartyse, ir precedento reikšmę turinčiomis šioje byloje pripažįsta būtent 2011 m. sausio 25 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2011 padarytas išvadas.

12Remiantis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad skiriant drausminę nuobaudą atsakovo įmonėje veikiančios Kauno apskrities profesinės sąjungos UAB „Lukoil Baltija“ profesinės sąjungos renkamojo organo (komiteto) nariui – trečiajam asmeniui V. N., buvo reikalingas išankstinis renkamojo organo sutikimas. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas - Kauno apskrities profesinė sąjunga 2010-02-19 raštu Nr. K-69 informavo atsakovą apie tai, kad 2010 m. vasario 12 d. įvyko Kauno apskrities profesinės sąjungos padalinio UAB „Lukoil Baltija“ profesinės sąjungos susirinkimas, kuriame buvo išrinktas komitetas, tarp komiteto narių yra ir tretysis asmuo V. N. (b.l. 5), tačiau nepaisant to, atsakovas 2011-09-06 įsakymu Nr. 224P (b.l. 33) skirdamas profesinės sąjungos renkamojo organo (komiteto) nariui drausminę nuobaudą - papeikimą, nesikreipė į profesinę sąjungą dėl išankstinio renkamojo organo sutikimo, t.y. pažeidė DK 240 str. 2 d. reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovo paskirta drausminė nuobauda trečiajam asmeniui yra neteisėta. Nustačius, kad atsakovo paskirta drausminė nuobauda trečiajam asmeniui yra neteisėta, teismas atmeta atsakovo atsiliepime nurodytą argumentą dėl ieškovo piktnaudžiavimo savo teisėmis, kaip teisiškai nereikšmingą ir neturintį reikšmės bylai. Remiantis išdėstytu, ieškovo ieškinys tenkintinas - UAB ,,Lukoil Baltija“ Kauno filialo direktoriaus 2011-09-06 įsakymas Nr. 224P dėl drausminės nuobaudos – papeikimo V. N. skyrimo, naikintinas.

13Patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: žyminis mokestis, nuo kurio ieškovas buvo atleistas - 100 Lt bei 25,40 Lt pašto išlaidų, viso – 125,40 Lt (LR CPK 79 str., 80 str., 93 str., 96 str. 1 d).

14Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260-270 str., teismas

Nutarė

15Ieškinį tenkinti.

16Panaikinti UAB „Lukoil Baltija“ Kauno filialo direktoriaus 2011-09-06 įsakymą Nr. 224P dėl drausminės nuobaudos – papeikimo V. N. skyrimo.

17Priteisti iš atsakovo UAB „Lukoil Baltija“ (į.k. 110441713) 125,40 Lt (vieną šimtą dvidešimt penkis litus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

18Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai