Byla 3K-3-3/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko (pranešėjas), Gražinos Davidonienės ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB ,,Lietuvos draudimas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui UAB ,,BTA draudimas“ dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo; tretieji asmenys – A. Š., B. M.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Eismo įvykio, kuriame dalyvavo tretieji asmenys A. Š. ir B. M., metu buvo sugadintas A. Š. automobilis „Toyota Avensis“. Trečiojo asmens A. Š. automobilis buvo apdraustas transporto priemonės savanoriškuoju („kasko“) draudimu draudiko – ieškovo AB „Lietuvos draudimas“. Už sugadintą automobilį ieškovas sumokėjo trečiajam asmeniui A. Š. 32 928 Lt draudimo išmoką. Ieškovas nurodė, kad pagal Vilniaus m. VPK 2008 m. spalio 22 d. pažymą eismo įvykis įvyko dėl trečiojo asmens B. M. kaltės, kuris, vairuodamas automobilį „Audi 80“, pažeidė Kelių eismo taisyklių 153 punktą. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Trečiojo asmens B. M. civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudiko – atsakovo UAB „BTA draudimas“, todėl dėl eismo įvykio padarytą žalą turi atlyginti B. M. draudikas. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo UAB „BTA draudimas“ 32 928 Lt žalos atlyginimo ir 6 proc. procesinių palūkanų.

6Atsakovas UAB „BTA draudimas“ ieškinio nepripažino, nurodydamas, kad eismo įvykis nėra draudžiamasis, nes byloje neįrodyti trečiojo asmens B. M. neteisėti veiksmai, kurie yra būtina sąlyga civilinei atsakomybei atsirasti.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.

9Teismas nustatė, kad 2007 m. lapkričio 28 d. Vilniuje, Žarijų g., įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo automobiliai „Audi 80“ (valst. Nr. AHZ 169) vairuojamas trečiojo asmens B. M., ir „Toyota Avensis” (valst. Nr. CDA 502) vairuojamas trečiojo asmens A. Š. Trečiajam asmeniui B. M. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, kad jis, vairuodamas automobilį „Audi 80“ bei sukdamas į kairę kelyje su viena eismo juosta, bet viena kryptimi, nepraleido jį lenkiančio automobilio „Toyota Avensis“, kuris nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į metalinį stulpelį, toliau pavažiavus, užvažiavo ant statybinių blokų, nuvažiavo nuo jų ir atsitrenkė į medį; įvykio metu buvo sugadintas automobilis „Toyota“, nulenktas metalinis stulpelis, sužalotas medis; atsakomybė už tai nustatyta ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Siekdama išsiaiškinti visas eismo įvykio aplinkybes, Vilniaus m. VPK viešosios policijos eismo priežiūros tarnyba 2007 m. gruodžio 11 d. nutarimu paskyrė autotechninę ekspertizę. Ekspertams buvo pavesta atsakyti į šiuos klausimus: 1) koks eismo įvykio kilimo mechanizmas; 2) kurio iš eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų veiksmai nulėmė eismo įvykio kilimą. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2008 m. birželio 12 d. ekspertizės akto Nr. 11-3664 (07) išvadoje nurodyta, kad: 1) tikėtinas toks eismo įvykio kilimo mechanizmas: Automobilis „Audi 80“, vairuojamas B. M., suko į kairėje esantį keliuką. Tuo metu jam iš galo ta pačia kryptimi didesniu greičiu smailiu kampu iš dešinės į kairę judėjo automobilis „Toyota Avensis“, vairuojamas A. Š. Automobilio „Toyota Avensis“ vairuotojas A. Š. stabdydamas išvažiavo už važiuojamosios dalies ribų kairėje pusėje, pervažiavo statybinį bloką bei, atsitrenkęs į medį, sustojo taip kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane; 2) jeigu šioje situacijoje automobilio „Audi 80“ vairuotojas B. M. pradėjo kairiojo posūkio manevrą tuo momentu, kai automobilis „Toyota Avensis“ buvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą ir buvo lenkiančiuoju, tai tokiu atveju techniniu požiūriu tokie jo veiksmai lėmė eismo įvykio kilimą. Vilniaus m. VPK viešosios policijos eismo priežiūros tarnyba, nustačiusi, kad nėra objektyvių ir neginčijamų B. M. kaltės įrodymų dėl eismo įvykio, 2008 m. liepos 9 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.

10Teismas nurodė, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik esant šių sąlygų visumai: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui, kaltei ir žalai. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė atsakovo UAB „BTA draudimas“ draudėjo – trečiojo asmens B. M. neteisėtos veikos fakto. Teismas nurodė, kad prielaidomis grindžiamas ekspertizės aktas negali būti vertinamas kaip neginčijamas fakto nustatymas. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Trečiojo asmens A. Š. argumentai, kad B. M., vairuodamas automobilį, neparodė posūkio signalo ir pradėjo sukti į kairę tuo momentu, kai A. Š., vairuodamasi automobilį, darė lenkimo manevrą, prieštarauja administracinio teisės pažeidimo byloje esantiems paaiškinimams. Administracinio teisės pažeidimo teisena dėl B. M. buvo nutraukta. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje jis neturi pareigos rinkti įrodymus savo iniciatyva, o ieškovas atsisakė, jog byloje būtų skiriama ekspertizė dėl eismo įvykio kilimo mechanizmo. Teismas, remdamasis byloje surinkta medžiaga, ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

11Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2010 m. birželio 16 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2008 m. birželio 12 d. ekspertizės akte Nr. 11-3664 (07) konstatuota, jog, nesant duomenų, negalima kategoriškai spręsti, kieno iš vairuotojų veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esančių įrodymų visuma neleidžia padaryti išvados, kad automobilis „Audi 80“, vairuojamas B. M., nerodė posūkio ir pradėjo sukti į kairę tuo metu, kai A. Š. vairuojamas automobilis „Tojota Avensis“ pradėjo lenkimo manevrą. Priešingai, iš faktinių bylos aplinkybių, vairuotojų paaiškinimų nustatyta, kad automobilis „Audi 80“ važiavo nedideliu greičiu (20km/h), tarsi ieškodamas kelio, praleido sunkvežimį ir tik tada pradėjo posūkio manevrą. Tuo tarpu automobilis „Toyota Avensis“ važiavo dideliu greičiu (80 km/h), matė priekyje važiuojantį automobilį „Audi 80“, kuris tarsi kažko ieškojo, matomumas buvo geras, kelias platus. A. Š., būdamas atidus ir rūpestingas vairuotojas, turėjo numatyti priekyje sumažinusio greitį ir praleidusio sunkvežimį automobilio vairuotojo ketinimą sukti į kairę pusę, arba įsitikinti, kad priekyje labai lėtai važiuojantis automobilis neketina atlikti jokio manevro. Tuo tarpu teismo posėdžio metu A. Š. paaiškino, kad jis, padidinęs greitį, ketino lenkti automobilį „Audi 80“, tačiau pamatęs, jog automobilis „Audi 80“ ketina sukti į kairę, dėl didelio greičio nesugebėjo sustabdyti automobilio, išvažiavo į kelkraštį, kurio gruntas buvo minkštas, dėl to automobilis prarado stabilumą ir įvažiavo į griovį. Nors A. Š. ir neviršijo leistino greičio, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju jo elgesys neatitiko realių sąlygų ir situacijos. Teisėjų kolegija konstatavo, kad iš byloje esančių įrodymų visumos negalima padaryti išvados, jog dėl eismo įvykio yra kaltas automobilio „Audi 80“ vairuotojas – trečiasis asmuo B. M. Nenustačius visų jo civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovo sumokėtą draudimo išmoką iš B. M. draudiko – atsakovo UAB „BTA draudimas“.

12III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti teismų sprendimą ir nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

141. Dėl įrodinėjimo pareigos. Kasatorius nurodo, kad tirti eismo įvykio aplinkybes ir nustatinėti kaltą asmenį turi civilinės atsakomybės draudikas, o ne eismo įvykio dalyviai. Nagrinėjamu atveju kasatorius sumokėjo draudimo išmoką pagal transporto priemonės savanoriškojo draudimo („kasko“) sutartį, kuri mokama neatsižvelgiant į tai, kuris iš vairuotojų yra atsakingas už padarytą žalą. Eismo įvykio dalyvio (trečiojo asmens B. M.) civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu apdraudęs draudikas – atsakovas UAB „BTA draudimas“, kurio atsakomybė kyla atsižvelgiant į tai, kuris iš vairuotojų yra atsakingas už padarytą žalą, visiškai netyrė ir nepasisakė, kuris iš eismo įvykio dalyvių pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių (su vėlesniais pakeitimais) 29 punkte nustatyta, kad atsakingas draudikas ar Biuras, gavęs pranešimą apie eismo įvykį, atlieka jo tyrimą. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad su eismo įvykiu susijęs transporto priemonės valdytojas ir pretenziją dėl padarytos per eismo įvykį žalos teikiantis asmuo privalo pateikti draudikui arba Biurui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, padėti jiems nustatyti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, laikytis draudiko ar Biuro nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leisti draudikui ar Biurui ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį. Tai reiškia, kad kaltą asmenį turi nustatyti privalomojo draudimo sutartį sudaręs draudikas, o nukentėjęs asmuo, esant draudiko prašymui, turi padėti išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 3 dalį atsakingas draudikas per 30 dienų nuo pretenzijos pateikimo turi pateikti motyvuotą pasiūlymą dėl išmokos išmokėjimo arba privalo pateikti pagrįstą atsakymą ir įrodymus, atleidžiančius nuo išmokos mokėjimo. Pagal Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalį draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 5 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2004, ir 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2006, jei draudėjas (nukentėjusysis) teigia, kad įvyko draudžiamasis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo. Kasatoriaus nuomone, teismai, atmesdami ieškinį tuo pagrindu, kad ieškovas neįrodė, jog žala padaryta dėl draudiko UAB „BTA draudimas“ apdraustojo asmens neteisėtų veiksmų, pažeidė įrodinėjimo pareigos taisykles, nustatytas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje, Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalyje bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Šiuo atveju aplinkybes, atleidžiančias draudiką nuo išmokos mokėjimo, turėjo įrodinėti atsakovas UAB „BTA draudimas“. Civilinės atsakomybės draudikas negali būti atleistas nuo atsakomybės tuo pagrindu, kad jis nenustatinėjo, kurio vairuotojo neteisėti veiksmai lėmė žalos atsiradimą. Ta aplinkybė, kad administracinio teisės pažeidimo byla dėl trečiojo asmens B. M. buvo nutraukta, negali būti pagrindas atleisti kaltą asmenį nuo civilinės atsakomybės. Po administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo Vilniaus m. VPK pasisakė dėl eismo įvykio kaltininko – 2008 m. rugsėjo 3 d. pažymoje nurodyta, kad eismo įvykio kaltininkas yra trečiasis asmuo B. M. Kasatorius taip pat nurodė, kad tuo atveju, kai eismo įvykių dalyvių civilinės atsakomybės draudikai negali nustatyti ar susitarti, dėl kieno kaltės įvyko avarija, Draudimo priežiūros komisija paprastai nustato ir rekomenduoja, kad draudikas turi mokėti 50 proc. padarytos žalos dydžio išmoką (Draudimo priežiūros komisijos 2009 m. sausio 20 d. nutarimas Nr. N-32). Daugelio Europos Sąjungos valstybių narių draudikai, taip pat dalis Lietuvos draudimo įmonių, kai nesutariama ar neįmanoma nustatyti, dėl kurio eismo įvykio dalyvio padaryta žala, moka po 50 proc. padarytos žalos.

152. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Teismai nepagrįstai netyrė aplinkybių ir nevertino trečiųjų asmenų paaiškinimų, ar nebuvo pažeisti Kelių eismo taisyklių 199, 145, 180.2, 181 punktų reikalavimai. Kai nustatoma, kuris vairuotojas, atlikdamas manevrą, sudarė kliūtį kitam eismo įvykio dalyviui, kliūtį sudariusio asmens kaltė preziumuojama. Tokiu atveju jis turi įrodyti, kad eismo įvykis įvyko ne dėl kliūties atsiradimo, o dėl to, kad kitas eismo įvykio dalyvis važiavo netinkamu greičiu ar padarė kitų pažeidimų. Teismai konstatavo, kad byloje esančių įrodymų visuma neleidžia daryti išvados, kad automobilis „Audi 80“, vairuojamas B. M., pradėjo sukti į kairę tuo metu, kai A. Š. vairuojamas automobilis pradėjo lenkimo manevrą. Dėl šios esminės bylos aplinkybės abu eismo įvykio dalyviai davė paaiškinimus 2009 m. spalio 1 d. teismo posėdyje. Teismai nenurodė, kodėl ši aplinkybė neįrodyta: ar abiejų eismo įvykio dalyvių duoti paaiškinimai nelaikomi pakankamu įrodymu, ar kiti bylos įrodymai paneigia trečiųjų asmenų paaiškinimus, kad automobiliui „Audi 80“ pradedant sukti į kairę, automobiliai jau buvo beveik susilyginę, o B. M. suko į kairę net neįsitikinęs, ar jo nelenkia (teismo posėdžio metu jis paaiškino, kad į veidrodį nežiūrėjo, paskutinį kartą iš galo važiuojantį automobilį matė, kai iki jo buvo likę 200 m). Byloje yra įrodymų, kad A. Š. pamatė sukantį į kairę automobilį, bet nėra įrodymų ir neįrodyta, kad jis iš anksto galėjo pamatyti, jog automobilis ketina sukti į kairę. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad A. Š. važiavo 80 km/h greičiu. Sąlyginė išvada dėl B. M. kaltės pateikta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2008 m. birželio 12 d. ekspertizės akto išvados 2 punkte. Kadangi ekspertai nevertina liudytojų parodymų ar asmenų paaiškinimų, be to, jiems nebuvo pateikta informacija, kuris vairuotojas pirmas pradėjo manevrą, tai ekspertai nurodė, kokia aplinkybė yra reikšminga ir kas yra atsakingas, jei ta aplinkybė pasitvirtintų. Tačiau teismai netyrė ekspertizės akto išvados 2 punkto. Kasatorius įrodinėjo aplinkybę, kad B. M. administracinėje byloje ir teisme duoti paaiškinimai prieštarauja eismo įvykio schemai, tačiau dėl šios aplinkybės teismai taip pat nepasisakė. Kasatorius negalėjo žinoti, ar teismui pateiktų įrodymų pakanka, ar būtina rinkti papildomus įrodymus. Jis neatsisakė ir neatsisako prašyti skirti ekspertizę, jei byloje nėra pakankamai ieškinį pagrindžiančių įrodymų.

163. Dėl CPK 265, 270, 320 straipsnių pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas, padaręs išvadą, kad trečiojo asmens A. Š. elgesys neatitiko realių sąlygų ir situacijos, rėmėsi tomis faktinėmis aplinkybėmis bei nustatė netinkamus A. Š. veiksmus, nors atsakovas šiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teisme nesirėmė, jos nebuvo tirtos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Nurodytos aplinkybės taip pat nebuvo ir apeliacinio skundo dalykas. Dėl šios priežasties kasatorius neturėjo galimybės pateikti atsikirtimus į tas aplinkybes (prašyti skirti ekspertizę), kurioms paneigti reikalingos specialios žinios. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad A. Š. elgesys neatitiko realių sąlygų ir situacijos, yra nemotyvuota, nes nenurodyta, kokius konkrečius teisės aktų reikalavimus pažeidė A. Š. ir kokie įrodymai tai patvirtina.

17Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas UAB „BTA draudimas“ prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti teismų sprendimą ir nutartį. Jame nurodoma, kad kasatorius nepagrįstai teigia, jog ne jis, o atsakovas privalėjo tirti eismo įvykį ir įrodinėti jo apdrausto transporto priemonės valdytojo B. M. civilinės atsakomybės sąlygas. Administracinio teisės pažeidimo byloje atliktoje autotechninėje ekspertizėje pateikta sąlyginė išvada apie labiau tikėtiną eismo įvykio mechanizmą: automobilio „Audi 80“ vairuotojas B. M. suko į kairę į kairėje esantį keliuką. Tuo metu jam iš galo ta pačia kryptimi didesniu greičiu smailiu kampu iš dešinės į kairę judėjo automobilis „Toyota Avensis“, vairuojamas A. Š. Automobilio „Toyota Avensis“ vairuotojas A. Š. stabdydamas išvažiavo už važiuojamosios dalies ribų kairėje pusėje, pervažiavo statybinį bloką be, atsitrenkęs į medį, sustojo taip kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Atsakovas neįsivaizduoja, kokių dar papildomų būdų jis turėjo eismo įvykiui tirti ir jo dalyvių kaltei nustatinėti. Atsakovo nuomone, teismai nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nes vadovavosi tikimybių pusiausvyros principu ir konstatavo B. M. kaltės nebuvimą. Taigi kaltės klausimas byloje buvo išspręstas. Kasatorius neprašė teismų skirti ekspertizę, be to, teismo posėdžio metu jis pripažino, kad teismo ekspertizė nepadėtų atskleisti eismo įvykio mechanizmo.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20Dėl įrodinėjimo pareigų transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykiuose

21Kiekvienas asmuo privalo laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Kai asmuo pažeidžia šią įstatymo nuostatą ir savo veiksmais padaro žalą kitam asmeniui, atsiranda deliktinės civilinės atsakomybės teisinis santykis – viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo juos atlyginti. Deliktinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius visas jos sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę, išskyrus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Materialinių teisinių civilinės atsakomybės santykių sąlygos suponuoja ir atitinkamas procesines deliktinio santykio šalių pareigas kilus ginčui. Įprastai sprendžiant ginčą tarp nukentėjusiojo ir atsakingo už žalą asmens bylose dėl žalos atlyginimo procesinė pareiga įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas (išskyrus kaltę, kuri yra preziumuojama) tenka nukentėjusiam asmeniui. Šioje byloje nagrinėjamo ginčo ypatumas yra tas, kad jis yra kilęs tarp draudimo kompanijų, kurių viena, išmokėjusi draudimo išmoką už eismo įvykio metu sugadintą automobilį, įstojo į nukentėjusiojo vietą subrogacijos būdu (CK 6.1015 straipsnis), o kita yra apdraudusi atsakingo už žalą asmens civilinę atsakomybę privalomuoju transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamo ginčo procesinių aspektų teisiniam vertinimui neturi įtakos ieškovo, kaip draudimo kompanijos, teisinis statusas, tačiau teisiškai reikšminga yra atsakovo, kaip civilinės atsakomybės draudiko, kuriam taikomas specialus teisinis reguliavimas, padėtis. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad reikšminga faktine aplinkybe pripažintina ir tai, jog 2007 m. lapkričio 28 d. įvykusio eismo įvykio metu nebuvo apgadintas atsakovo draudėjo B. M. valdytas automobilis, todėl kito eismo įvykyje dalyvavusio valdytojo A. Š. civilinės atsakomybės draudikas (UADB „ERGO Lietuva“) neturi jokių teisinių pareigų ginčo šalių santykiuose. Kadangi nagrinėjamoje byloje eismo įvykio metu žala buvo padaryta tik vienam iš jame dalyvavusių asmenų ir sprendžiamas ginčas nėra kilęs tarp dviejų civilinės atsakomybės, t. y. vienodą teisinę padėtį turinčių, draudikų, teisėjų kolegija nepasisako dėl kasacinio skundo argumentų, kurie yra susiję su 50 proc. padarytos žalos išmokos pasidalijimu tarp draudikų, kaip teisiškai nereikšmingų.

22Nuo 2001 m. birželio 30 d. įsigaliojusiu Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (nauja įstatymo redakcija - 2007 m. gegužės 17 d. Nr. X-1137) (toliau - TPVCAPDĮ) reglamentavus naują civilinės atsakomybės draudimo rūšį Lietuvoje buvo sukurta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sistema, kurios vienas iš pagrindinių tikslų yra eismo įvykių metu nukentėjusių asmenų turtinių teisių ir interesų apsauga. Šiuo tikslu, be bendrosiose draudimo santykius reglamentuojančiose teisės normose (CK ir Draudimo įstatyme) įtvirtintų draudiko teisių ir pareigų, TPVCAPD įstatymas (15, 19 straipsniai ir kt.) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės (toliau - Taisyklės) (TPVCAPDĮ 19 straipsnio 16 dalis) nustato papildomas civilinės atsakomybės draudiko pareigas, detalizuojant ir patį draudžiamojo įvykio aplinkybių tyrimo bei žalos nustatymo procesą. Siekdamas gauti draudimo išmoką nukentėjęs asmuo privalo pateikti civilinės atsakomybės draudikui pretenziją dėl eismo įvykio metu padarytos žalos bei turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, taip pat padėti nustatyti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, laikytis draudiko nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leisti draudikui ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį (TPVCAPDĮ 12 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nenustato nukentėjusio asmens pareigos pateikti įrodymus, kad dėl padarytos žalos yra atsakingas kitas įvykyje dalyvavęs asmuo. Priešingai, civilinės atsakomybės draudikas privalo ištirti eismo įvykio metu padarytos žalos priežastis ir nustatyti žalą bei per 30 dienų (arba TPVCAPDĮ 19 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju – per 3 mėnesius) nuo pretenzijos pateikimo dienos pateikti motyvuotą pasiūlymą dėl išmokos mokėjimo arba privalo pateikti pagristą atsakymą ir įrodymus, atleidžiančius nuo išmokos išmokėjimo ar suteikiančius teisę sumažinti išmoką (TPVCAPDĮ 19 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad sisteminis nurodytų TPVCAPDĮ nuostatų bei įstatymo tikslų aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog, gavęs pretenziją, civilinės atsakomybės draudikas privalo atlikti eismo įvykio aplinkybių tyrimą ir gali atsisakyti mokėti draudimo išmoką tik tuo atveju, jeigu pateikia įrodymus, kad jo apdraustos transporto priemonės valdytojas nėra atsakingas už pretenziją pateikusiam asmeniui padarytą žalą. Nurodytas transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo santykių teisinis reguliavimas suponuoja ir atitinkamas procesines šalių įrodinėjimo pareigas nagrinėjant ginčą teisme. Pagal CPK 178 straipsnį šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atsisakydamas mokėti draudimo išmoką atsakovas UAB „BTA draudimas“ privalėjo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo, t. y. kad žala ieškovo draudėjui buvo padaryta ne dėl atsakovo apdraustos transporto priemonės valdytojo veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis administracinio teisės pažeidimo byloje esančiu Lietuvos teismo ekspertizės centro 2008 m. birželio 12 d. ekspertizės aktu bei 2008 m. liepos 9 d. nutarimu nutraukti administracinę bylą nenustačius B. M. kaltės bei vertindamas kitas byloje nustatytas aplinkybes tuo aspektu, ar yra visos B. M. civilinės atsakomybės sąlygos, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą šalims, taip pažeisdamas CPK 178 straipsnį bei TPVCAPDĮ 19 straipsnio 3 dalį. Šis apeliacinės instancijos teismo padarytas teisės normų pažeidimas turėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, todėl teismų procesiniai sprendimai naikintini ir ieškovo ieškinys tenkintinas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis).

23Dėl bylinėjimosi išlaidų

24Patenkinus kasacinį skundą, iš atsakovo kasatoriui priteisiamos jo turėtos ir įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai): 494 Lt žyminis mokestis už ieškinį, 988 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 988 Lt žyminis mokestis už kasacinį skundą.

25Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme patirta 11,20 Lt, kasaciniame teisme – 62,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 2 dalimi šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo.

26Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

27Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 15 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 16 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą.

28Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį patenkinti.

29Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ (kodas 110051834) iš atsakovo UAB „BTA draudimas“ (kodas 110079036) 32 928 Lt (trisdešimt du tūkstančius devynis šimtus dvidešimt aštuonis litus) žalos atlyginimą ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2009 m. kovo 25 d.) iki kasacinio teismo nutarties visiško įvykdymo.

30Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ (kodas 110051834) iš atsakovo UAB „BTA draudimas“ (kodas 110079036) 2470 Lt (du tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt litų) žyminio mokesčio, sumokėto paduodant ieškinį, apeliacinį ir kasacinį skundus.

31Priteisti iš atsakovo UAB „BTA draudimas“ (kodas 110079036) į valstybės biudžetą 73,75 Lt (septyniasdešimt tris litus 75 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme.

32Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Eismo įvykio, kuriame dalyvavo tretieji asmenys A. Š. ir B. M., metu buvo... 6. Atsakovas UAB „BTA draudimas“ ieškinio nepripažino, nurodydamas, kad... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. spalio 15 d. sprendimu... 9. Teismas nustatė, kad 2007 m. lapkričio 28 d. Vilniuje, Žarijų g., įvyko... 10. Teismas nurodė, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik esant šių sąlygų... 11. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 12. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 13. Kasaciniu skundu ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti... 14. 1. Dėl įrodinėjimo pareigos. Kasatorius nurodo, kad tirti eismo... 15. 2. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Teismai... 16. 3. Dėl CPK 265, 270, 320 straipsnių pažeidimo. Apeliacinės... 17. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas UAB „BTA draudimas“ prašo... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 20. Dėl įrodinėjimo pareigų transporto priemonės valdytojo civilinės... 21. Kiekvienas asmuo privalo laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais... 22. Nuo 2001 m. birželio 30 d. įsigaliojusiu Transporto priemonių valdytojų... 23. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 24. Patenkinus kasacinį skundą, iš atsakovo kasatoriui priteisiamos jo turėtos... 25. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme patirta 11,20 Lt,... 26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 27. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 15 d. sprendimą ir... 28. Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį patenkinti.... 29. Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ (kodas 110051834) iš atsakovo... 30. Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ (kodas 110051834) iš atsakovo... 31. Priteisti iš atsakovo UAB „BTA draudimas“ (kodas 110079036) į valstybės... 32. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...