Byla e2YT-5533-776/2016
Dėl praleisto termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo

1Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Erminijus Baziulis, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Anusevičienei, nedalyvaujant pareiškėjos UAB „Šiaulių būstas“ atstovui, nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Šiaulių būstas“ pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl praleisto termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4pareiškėja UAB „Šiaulių būstas“ pareiškimu prašo atnaujinti ir patvirtinti dėl svarbių priežasčių praleistą trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti dėl 304,33 Eur skolos už pareiškėjos iki 2016 m. balandžio 5 d. suteiktas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ), bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas butui (unikalus Nr. ( - )), esančiam ( - ), kuris priklausė mirusiajai T. P. ir kurį po jos mirties pagal 2015 m. sausio 15 d. perėjimo valstybei liudijimą paveldėjo valstybė, o patikėjimo teise valdė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Pareiškėja termino praleidimo priežastimi nurodė aplinkybę, kad pareiškėja yra didelė įmonė, kuri teikia administravimo, eksploatavimo ir kitas komunalines paslaugas plačiam paslaugos gavėjų ratui ir paslaugos gavėjų, kurie nemoka už pareiškėjo suteiktas paslaugas, yra nemaža dalis, todėl kiekvienu atveju jų duomenų paieška Gyventojų registro tarnyboje pripažintina netikslinga ir neatitinka protingumo reikalavimų, o be to, tokia informacija įmonei teikiama atlygintinai ir periodinis tokių duomenų tikrinimas padidintų teikiamų paslaugų kainą ir pareiškėja dėl didelio darbo krūvio yra fiziškai nepajėgi patikrinti visų vartotojų Gyventojų registro duomenų bazės išrašus dėl mirusiųjų nustatymo. Pareiškėjos nuomone, neatnaujinus praleisto termino būtų pažeistos daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčių teisės, susijusios su daugiabučio namo priežiūra ir išlaikymu įgyvendinimo užtikrinimu, taip iš esmės būtų pažeistas viešasis interesas. Pareiškėja nurodė, kad, sužinojusi apie skolininkės mirtį bei jos turto paveldėtojus, aktyviai siekė įgyvendinti savo teises, susijusias su kreditorinio reikalavimo pareiškimu.

5Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą ir prašė pareiškimą atmesti. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad šiuo atveju turi būti taikomas senaties terminas kreditoriniams reikalavimas pateikti.

6Pareiškimas atmestinas.

7Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnis reglamentuoja kreditorinių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką. Pagal minėto straipsnio nuostatas, palikėjo kreditoriai reikalavimus pareiškia palikimą priėmusiems įpėdiniams. Jeigu įpėdiniai palikimo nepriėmė arba net nežinoma jų buvimo vieta, reikalavimai pareiškiami testamento vykdytojui ar administratoriui. Nesant paskirtų nei testamento vykdytojo, nei palikimo administratoriaus, reikalavimai pareiškiami palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismui. Kreditoriai turi teisę reikalavimus pareikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o teismas gali atnaujinti šį terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

8Aiškindamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo šio straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 str. 1, 4 d.) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).

9Iš byloje esančių rašytinių dokumentų turinio nustatyta, kad pagal 2015 m. sausio 15 d. perėjimo valstybei liudijimą valstybė priėmė T. P., mirusios ( - ), palikimą, kurį sudarė butas (unikalus Nr. ( - )), esantis ( - ) ir už kuriam teiktas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ), bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, kaip nurodė pareiškėja, tiek iki palikėjos mirties, tiek po palikėjos mirties susidarė 304,33 Eur skola.

10Kaip minėta ir priešingai nei nurodo pareiškėja, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatytas trejų metų terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti yra naikinamasis. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.117 straipsnio 6 dalį naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga ir kuris negali būti teismo atnaujintas. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio 3 dalyje nustatytos išimtys siejamos tik su kreditoriaus reikalavimo teisine prigimtimi – kreditorių reikalavimų pateikimo tvarka netaikoma reikalavimams, pagrįstiems hipoteka ir įkeitimu, taip pat reikalavimams, susijusiems su paveldimos individualios įmonės ar ūkininko ūkio veikla. Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 nutarė keisti pradėtą formuoti praktiką, kad valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte, neaktualu, jog ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus. Todėl, priešingai nei nurodo pareiškėja remdamasi ankstesne Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose, net nepriklausomai nuo to, kad, kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ir ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus, o atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės, pareiškėja savo teisę pareikšti kreditorinį reikalavimą turėjo per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip per trejus metus. Nagrinėjamu atveju, net pareiškėjai nepateikus tikslių duomenų, kurie leistų nustatyti apie galimą palikėjos įsiskolinimą, susidariusį iki palikėjos mirties (skolų valdymo ataskaitoje nurodyta, kad 2015 m. sausio mėn. likutis buvo 212,39 Eur, tačiau nenurodyta, kokiu laikotarpiu jis susidarė), yra suėjęs naikinamasis trejų metų terminas, kuris skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos – nuo T. P. mirties ( - ). Todėl terminas pareikšti kreditorinius reikalavimus dėl iki palikėjos mirties galimai susidariusios skolos butui (unikalus Nr. ( - )), esančiam ( - ), už daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ), bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas neatnaujintinas.

11Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, jei kreditoriai kreditorinius reikalavimus pareiškė teisės aktų nustatyta tvarka, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014. Teismų praktika. 2014, 41, p. 122-136). Atsižvelgiant į tai, reikalavimai priteisti už pareiškėjos teiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas susidariusią skolą, atsiradusią po palikėjos mirties, nelaikytinas pareiškėjos kreditoriniu reikalavimu palikėjai, kuriam pareikšti nustatytas terminas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnyje. Todėl pareiškėjos pareiškimas dėl reikalavimo atnaujinti terminą kreditoriniams reikalavimas, atsiradusiems po palikėjos mirties, atmestinas ir šiuo pagrindu. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

12Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 577–578 straipsniais, teismas

Nutarė

13Pareiškėjos UAB „Šiaulių būstas“ pareiškimą atmesti.

14Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai