Byla 3K-7-18/2014
Dėl skolos už šilumos energiją priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Janinos Januškienės, Egidijaus Laužiko, Rimvydo Norkaus (pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Dalios Vasarienės ir Vinco Versecko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimą ir atsakomybę už palikėjo skolas, kai palikimas pereina valstybei, aiškinimo ir taikymo klausimai.

6Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 6442,65 Lt skolos už patiektą šilumos energiją, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Jis nurodė, kad butui, esančiam ( - ), tiekia šilumos energiją. Šis butas nuosavybės teise priklausė M. P., kuri 1999 m. sausio 5 d. mirė. Jos įpėdinis R. K. (R. K.) padavė notarų biurui pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir, nors nepateikė turto nuosavybės dokumentų bei daugiau į notarų biurą neatvyko, ieškovo nuomone, palikimą priėmė (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). R. K. mirė 2007 m. birželio 22 d.; neatsiradus įpėdinių, butas nuo 2010 m. balandžio 15 d. nuosavybės teise priklauso atsakovei. Už butui tiektą šilumos energiją nuo 2001 m. vasario 1 d. iki 2007 m. birželio 22 d. susidarė skola, kurią, ieškovo teigimu, turi pareigą sumokėti atsakovė.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė

8Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2012 m. kovo 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovės 6442,56 Lt skolos už šilumos energiją, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (6442,56 Lt) nuo 2012 m. sausio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

9Teismas nustatė, kad ieškovas 2008 m. gruodžio 17 d. raštu informavo Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, jog 2008 m. lapkričio 30 d. už butui, esančiam ( - ), tiekiamą šilumos energiją susidarė 8609,33 Lt skola ir prašė ją įtraukti į turto apyrašą bei sumokėti. Spręsdamas, ar gavusiai tokį pranešimą valstybei atstovaujančiai Valstybinei mokesčių inspekcijai kilo pareiga sumokėti skolą, teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateiktais išaiškinimais, kad jeigu informacija apie palikėjo skolas įpėdiniui pateikiama dar iki palikimo priėmimo veiksmų atlikimo, tai, nepriklausomai nuo to, jog ji pateikta praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, pripažįstama, kad kreditorius tinkamai įgyvendino teisę (kartu ir pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal UAB „Vilniaus energija“ pareiškimą dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti pratęsimo, bylos Nr. 3K-3-63/2011). Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas reikalavimą sumokėti skolą atsakovei pateikė 2008 m. gruodžio 17 d., o atsakovė nuosavybės teises į palikimą įregistravo tik 2010 m. balandžio 15 d., teismas sprendė, jog ji buvo tinkamai informuota apie palikėjo skolą už patiektą šilumos energiją ir turi pareigą ją apmokėti, taip pat kad, remiantis pirmiau pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais, nėra teisinio pagrindo spręsti dėl trijų mėnesių termino reikalavimui sumokėti skolą pareikšti pratęsimo; atsakovės argumentus, kad turtas nerealizuotas, todėl neaiški jo tikroji vertė, atmetė kaip neturinčius teisinės reikšmės, nes valstybė už palikėjo skolas atsako tik paveldėto turto verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis).

10Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės atskirąjį skundą, 2013 m. gegužės 6 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimą nepakeistą.

11Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nebuvo teisinio pagrindo spręsti dėl trijų mėnesių termino reikalavimui palikimą priėmusiam įpėdiniui (atsakovei) pareikšti praleidimo (pratęsimo), nes šis terminas, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, vertintinas kaip nepraleistas; konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, objektyviai įvertino surinktus įrodymus, pagrįstai sprendė, kad atsakovei kyla pareiga sumokėti ieškovui už atsakovės paveldėtam butui, esančiam ( - ), nuo 2001 m. vasario 1 d. iki 2007 m. birželio 22 d. tiektą šilumos energiją.

12II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundo atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 6 d. nutartį ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

141. Dėl CK 5.62 straipsnio taikymo. Valstybė yra specifinis paveldėjimo teisinių santykių subjektas, kuris gali pretenduoti į palikėjo turtą tik praėjus aštuoniolikai mėnesių po palikėjo mirties. Valstybė negali atsisakyti palikimo (CK 5.62 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis palikimo priėmimo faktą ir teisę į palikimą, pagrindas registruoti turtą savo vardu. Jis yra paveldėtojo nuosavybės teisę į turtą patvirtinantis dokumentas, suteikiantis teisę laisvai valdyti, naudoti ir disponuoti turtu. Kasatorės teigimu, visos prievolės tretiesiems asmenims paveldėtojui atsiranda nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo datos. Tai reiškia, kad tik nuo šio momento – kai kasatorei buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas – jai kilo pareiga išlaikyti paveldėtą turtą – ginčo butą.

152. Dėl įpėdinių pareigos atsakyti už palikėjo prievoles ir kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos. Kasatorė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nebuvo teisinio pagrindo spręsti trijų mėnesių termino reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti praleidimo (pratęsimo) klausimo, nes šis terminas nepraleistas. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą (CK 5.63 straipsnio 2 dalis). Praleistas reikalavimo pateikimo terminas teismo gali būti atnaujinamas, jeigu praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 3 dalis). Kreditorius privalo įrodyti, kad tinkamai pareiškė įpėdiniams apie turimą reikalavimą CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto), ieškinys negali būti tenkinamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad tinkamu pareiškimu dėl kreditorių reikalavimų pateikimo paveldėjimo bylose laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino laikoma pranešimas notarui, viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas (jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties) ir asmeninis kreditoriaus ar jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, vykdančio kreditoriaus pavedimu išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Snoro lizingas“ ir kt. v. antstolis A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-523/2012; kt.). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nurodytas reglamentavimas, nustatantis konkrečius kreditorių reikalavimų pateikimo terminus, sudaro prielaidas civilinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui, t. y. kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, apie kurias jiems buvo pareikšta per nustatytą laiką. Ieškovas praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimams palikėjo įpėdiniams pareikšti, t. y. tik po aštuoniolikos mėnesių po

16R. K. mirties (2007 m. birželio 22 d.) 2008 m. gruodžio 17 d. raštu informavo kasatorę apie skolą už tiektą šilumos energiją butui, esančiam ( - ); dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino pratęsimo laiku į teismą nesikreipė. Kadangi įstatyme įtvirtinti terminai praleisti, o ieškovas tinkamai ir laiku neinformavo kasatorės apie palikėjo skolas, tai jos nepatenka į paveldėto palikimo masę ir kasatorė neturi pareigos jų apmokėti. Mokėjimas už teikiamas paslaugas atgręžtine tvarka (už tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį 2001 m. vasario 1 d. iki 2007 m. birželio 22 d.) prieštarauja bendriesiems sąžiningumo, teisingumo, protingumo principams (CK 1.5 straipsnis).

17Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti ir skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

181. Dėl CK 5.62 straipsnio taikymo. Palikimo atsiradimo momentu laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnis). Taigi, ieškovo teigimu, kasatorė ginčo butą, kartu ir visas palikėjo turtines teises bei pareigas paveldėjo nuo palikėjo R. K. mirties 2007 m. birželio 22 d. Paveldėjimo teisės liudijimas teisiškai yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. Ž. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir kt., bylos Nr. 3K-3-86/2007; 2008 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. R. Z. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-240/2008). Dėl to, ieškovo nuomone, kasatorės argumentas, kad visos prievolės tretiesiems asmenims paveldėtojui atsiranda nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo datos ir nuo jos naujasis savininkas privalo vykdyti prievoles, susijusias su paveldėto turto išlaikymu, nepagrįstas.

192. CK neįtvirtinta palikėjo kreditorių pareigos CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytus informavimo apie egzistuojančius reikalavimus į palikėjo turtą veiksmus atlikti anksčiau negu įpėdiniai priims palikimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes ji padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009). Kartu kasacinis teismas pažymėjo, kad jeigu informacija apie palikėjo skolas įpėdiniui pateikiama dar iki palikimo priėmimo veiksmų atlikimo, tai, nepriklausomai nuo to, jog ji pateikta praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, pripažįstama, kad kreditorius tinkamai įgyvendino teisę (kartu ir pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Vilniaus energija“ pareiškimą dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti pratęsimo, bylos Nr. 3K-3-63/2011). Nagrinėjamu atveju ieškovas 2008 m. gruodžio 17 d., t. y. dar iki palikimo perėjimo valstybei, informavo Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją apie tai, kad yra susidariusi skola už butui, esančiam ( - ), tiektą šilumą, prašė šią skolą įtraukti į turto apyrašą ir sumokėti. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad teisinę reikšmę pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį turintis veiksmas – palikėjo įpėdinio informavimas apie ieškovo kaip kreditoriaus turtines pretenzijas – buvo atliktas. Ieškovas pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę iki palikimo priėmimo informuoti valstybei paveldėjimo teisiniame santykyje atstovaujančią instituciją apie palikėjo skolines prievoles, o, įvertinus tai, kad šis veiksmas atliktas iki palikimo priėmimo, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką nėra teisinio poreikio spręsti nurodyto trijų mėnesių termino pratęsimo klausimą. Aplinkybė, kad ši pareiga pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį buvo atlikta anksčiau, nei valstybė priėmė palikimą, nepaneigia skolininko atsakomybės už šią skolą. Gavusi reikalavimą sumokėti skolą, kasatorė turėjo spręsti skolos sumokėjimo klausimą, o ne reikalauti iš kreditoriaus reikšti tokią pretenziją dar kartą. Kasatorės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Snoro lizingas“ ir kt. v. antstolis A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-523/2012, ir šioje byloje skiriasi faktinės aplinkybės. Nurodytoje nutartyje pasisakyta dėl procesinių teisių perėmimo vykdymo procese ir CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimų taikymo kreditoriams, kurių reikalavimai patvirtinti teismo sprendimu ir vykdomi priverstine tvarka. Tačiau ir joje pateikti išaiškinimai nepaneigia šioje byloje teismų padarytų išvadų. Byloje pateikta įrodymų, kad ieškovas tinkamai atliko įpėdinio informavimo veiksmą (CK 5.63 straipsnio 1 dalis), o kasatorė nepagrįstai vengia prievolės atsakyti už palikėjo R. K. skolas.

203. Dėl įpėdinių pareigos atsakyti už palikėjo prievoles. Ne tik imperatyviosios įstatymo normos, bet ir teismo nustatyti prejudiciniai faktai patvirtina, kad kasatorė atsako už palikėjo

21R. K. skolas. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2001 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu ieškovui iš R. K. priteista 3191,78 Lt skola už šilumos energiją ir karštą vandenį, tiektą nuo 1997 m. lapkričio 21 d. iki 2001 m. sausio 31 d. Antstolė I. K., vykdydama išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą pirmiau nurodytoje civilinėje byloje, 2012 m. sausio 20 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 2-ąjį apylinkės teismą dėl skolininko R. K. pakeitimo vykdymo procese. Šio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartimi R. K. pakeistas jo teisių perėmėja kasatore. 2012 m. rugsėjo 27 d. antstolė I. K. ieškovui pervedė 3313,91 Lt (kartu su vykdymo išlaidų atlyginimu), išieškotus iš kasatorės pagal vykdomąjį dokumentą. Dėl to, ieškovo teigimu, nepagrįstas kasatorės teiginys, kad mokėjimas už teikiamas paslaugas atgręžtine tvarka (už tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį 2001 m. vasario 1 d. iki 2007 m. birželio 22 d.) prieštarauja bendriesiems sąžiningumo, teisingumo, protingumo principams (CK 1.5 straipsnis). Jeigu kasatorė sutiko, perėmė ir apmokėjo R. K. skolą, susidariusią iki 2001 m. sausio 31 d., tai turi pareigą ją sumokėti ir už 2001 m. vasario 1 d.–2007 m. birželio 22 d. laikotarpį.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

24Dėl paveldėjimo kaip universalaus mirusiojo teisių perėmimo būdo

25Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas inter alia reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti vienu iš įstatyme nustatytų būdų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Snoro lizingas“ pareiškimą dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo, bylos Nr. 3K-3-91/2013).

26Kasaciniame skunde nurodoma, kad paveldėtojo prievolės tretiesiems asmenims atsiranda nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo datos, todėl tik nuo to momento naujajam turto savininkui atsiranda pareiga vykdyti prievoles, be kita ko, susijusias su paveldėto turto išlaikymu, šiuo atveju – mokėti už tiektą šilumos energiją. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti skolą, susidariusią iki R. K. mirties, t. y. iki 2007 m. birželio 22 d. Reikalavimas priteisti skolą, atsiradusią po palikėjo mirties, byloje nepareikštas. Bylos duomenimis, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2011 m. liepos 7 d. raštu Nr. (14.10)-46-26277 sutiko sumokėti ieškovui skolą, susidariusią nuo palikėjo mirties. Dėl to kasacinio skundo argumentai dėl įpėdinio prievolių, atsiradusių po palikėjo mirties, tačiau iki išduodant paveldėjimo teisės liudijimą, tretiesiems asmenimis vykdymo, nesusiję su byloje ieškovo pareikštu reikalavimu. Nepaisant to, išplėstinė teisėjų kolegija, siekdama plėtoti teisės taikymo praktiką, dėl kasatorės argumento pasisako.

27CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, atmestinas kaip nepagrįstas kasatorės argumentas, kad prievolė mokėti ieškovui už patiektą šilumos energiją atsirado tik nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo valstybei dienos.

28Dėl palikimo perėjimo valstybei specifikos ir šio fakto įforminimo

29Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė. CK 5.62 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami atvejai, kada paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, vienas jų – kai palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis).

30Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti. Veiksmai, kuriuos įpėdinis privalo atlikti, kad būtų pripažintas priėmusiu palikimą, nurodyti CK 5.50 straipsnio 2 dalyje. Tuo atveju, kai palikimas pereina valstybei dėl to, kad neatsirado įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, valstybė priima palikimą tik pagal paveldimo turto apyrašą ir už palikėjo skolas atsako tik jai perėjusio paveldėto turto verte (CK 5.2 straipsnio 3 dalis, 5.62 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Vilniaus energija“ pareiškimą dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti pratęsimo, bylos Nr. 3K-3-63/2011). Taigi valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Plėtodama kasacinio teismo praktiką, išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad nors įstatyme valstybė priskiriama prie įpėdinių pagal įstatymą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau valstybės palikimo priėmimas savo turiniu yra kitokią teisinę reikšmę turintis veiksmas, nei kitų įpėdinių atliekami palikimo priėmimo veiksmai. Jei kiti įpėdiniai neatliks palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), jie nedalyvaus paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Dėl to kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti, reiškia ne tai, kad ji privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, valstybei palikimas pereina ir, minėta, pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio

311 dalis).

32Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pateiktas išaiškinimas, jog valstybė priima palikimą tik pagal paveldimo turto apyrašą, nebeaktualus. Iki 2009 m. gruodžio 29 d. galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių redakcijos 44 punkte buvo nustatyta, kad mokesčių inspekcija, gavusi pranešimą apie numatomą palikimo perėjimą valstybei, turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo. Nuo 2009 m. gruodžio 29 d. šis reikalavimas panaikintas ir nenustatyta, kad palikimo perėjimas valstybei gali būti įforminamas tik šiai kreipiantis dėl apyrašo sudarymo. Tokio reikalavimo nesuponuoja ir sisteminis paveldėjimo santykius reglamentuojančių CK normų aiškinimas. Palikimo priėmimas pagal apyrašą yra vienintelis palikimo priėmimo būdas, kuris sudaro sąlygas įpėdiniui apsisaugoti nuo rizikos, kad palikėjo skolos viršys paveldėto turto vertę ir todėl įpėdiniui kils pareiga jas grąžinti iš asmeninio turto (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Kadangi valstybė visais atvejais atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis), papildoma apsauga priimant palikimą pagal apyrašą nereikalinga. Palikimo perėjimą valstybei patvirtinantis paveldėjimo teisės liudijimas gali būti išduodamas valstybei atstovaujančiai institucijai pareiškimo, paduodamo palikimo atsiradimo vietos notarui, pagrindu (CK 5.66 straipsnis).

33Įstatyme nenustatytas terminas, per kurį valstybei atstovaujanti institucija privalo kreiptis dėl palikimo perėjimo valstybei fakto įforminimo, išduodant jai paveldėjimo teisės liudijimą. Kasaciniame skunde nurodoma, kad faktiškai valstybė gali pretenduoti į palikėjo turtą tik praėjus aštuoniolikai mėnesių nuo palikėjo mirties. Išplėstinė teisėjų kolegija su tokia kasatorės išvada iš dalies nesutinka. Kasatorės pozicija grindžiama tuo, kad palikimas gali pereiti valstybei tik tada, kai kiti šešių eilių įpėdiniai pagal įstatymą nepriėmė palikimo (CK 5.11 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 3, 4 dalys). Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl penktos ir šeštos eilės įpėdinių teisės priimti palikimą, kai nėra pirmesnės eilės įpėdinių, įgyvendinimo termino, buvo paneigtas teisės aiškinimas, jog nors kai kurių eilių įpėdinių visai nėra, penktos eilės įpėdiniui teisė priimti palikimą atsiranda tik po dvylikos mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnis), o šeštos eilės įpėdiniui ši teisė atsiranda po penkiolikos mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos. Toks šios normos aiškinimas nesuderinamas su paveldėjimo teisinių santykių reglamentavimo paskirtimi, nes be pagrindo varžoma atitinkamos eilės įpėdinio teisė į palikimą tais atvejais, kai nėra aukštesnės eilės įpėdinių (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. V. v. L. K., bylos Nr. 3K-3-441/2009). Tai reiškia, kad kai įpėdinių nėra, valstybei atstovaujanti institucija gali kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nelaukdama, kol sueis aštuoniolika mėnesių nuo palikėjo mirties. Kai nežinoma, ar yra įpėdinių, valstybei atstovaujanti institucija ir notaras turi imtis priemonių, kad per protingą terminą tai išsiaiškintų.

34Dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti paskirties, šio termino praleidimo padarinių ir kreditorių reikalavimų pareiškimo būdo

35Kasaciniame skunde keliamas teisės klausimas dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo padarinių, kai palikimas pereina valstybei. Kasatorė nesutinka su bylą nagrinėjusių teismų aiškinimu, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti nelaikomas praleistu, jei kreditorius informuoja valstybei paveldėjimo santykiuose atstovaujančią instituciją apie savo reikalavimą nors ir praėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo, tačiau iki priimant palikimą.

36CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

37Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas inter alia yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011).

38Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad palikėjo kreditorių teisių įgyvendinimą reglamentuojančios nuostatos (CK 5.63 straipsnis) sistemiškai susijusios su teisės normomis, reglamentuojančiomis įpėdinių teisių įgyvendinimą. Remiantis CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Minėta, kad neleidžiama priimti palikimo iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), o asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti sutikimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 4 dalis). Terminas palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.50 straipsnio 3 dalis) ir palikimui priimti (CK 5.63 straipsnio 1 dalis) sutampa. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis inter alia nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu taip ginamas teisinių santykių stabilumas, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai. Nors pagal galiojančias CK normas ne visada įmanoma pasiekti nurodytą įpėdinių apsaugos ir teisinių santykių stabilumo užtikrinimo tikslą (pvz., kai palikimas priimamas anksčiau, nei pareiškiami kreditorių reikalavimai), tačiau teisės normos turi būti aiškinamos taip, kad kuo labiau užtikrintų šio tikslo pasiekimą.

39CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardyti palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai: pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien pažodinis (gramatinis) šių būdų aiškinimas ne visada atitiktų pirmiau įvardytą termino kreditorių reikalavimams pareikšti paskirtį, nesudarytų sąlygų kreditoriams efektyviai išviešinti savo turtinių pretenzijų, kad jos taptų žinomos pretenduojantiems į palikimą įpėdiniams, o šiems – galimybių sužinoti apie palikėjo kreditorių reikalavimus ir apsispręsti dėl palikimo priėmimo, turint visą reikšmingą tokiam sprendimui priimti informaciją. Dėl šios priežasties išplėstinė teisėjų kolegija daro išvadą, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nebaigtinis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal UAB „Snoro lizingas“ pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, bylos Nr. 3K-3-91/2013), taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011). Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad būtent kreditorių reikalavimų pareiškimas notarui sudaro sąlygas kreditoriams išviešinti savo turtines pretenzijas tokiu būdu, kad jos taptų žinomos ne tik jau palikimą priėmusiems įpėdiniams, bet ir pretenduojantiems į jį įpėdiniams prieš jiems atliekant palikimo priėmimo veiksmus. Kadangi paveldėjimo bylą tvarko ir paveldėjimo teisės liudijimą išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis), į jį, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo.

40CK 5.63 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai neįtvirtinti trijų mėnesių termino kreditorių reikalavimams pareikšti praleidimo padariniai. CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta praleisto termino pratęsimo galimybė, kai terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad tam, jog kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimą reikalavimo teisę iš palikėjo turto, teisme turi būti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino pratęsimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Snoro lizingas“ ir kt. pareiškimus dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, bylos Nr. 3K-3-523/2012).

41Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo perėjimo valstybei ypatumus ir kreditorių reikalavimų pareiškimo termino praleidimo padarinius, yra nurodęs, kad įstatyme neįtvirtinta, taip pat paveldėjimo teisės normos ir jų aiškinimo bei taikymo praktika nesuponuoja reikalavimo, jog palikėjo kreditorius, atlikdamas ar ketindamas atlikti kurį nors iš CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytų informavimo apie jo turtines pretenzijas veiksmų praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos, visais atvejais kreiptųsi į teismą dėl šio termino pratęsimo. Svarbu, kad informacija apie skolines palikėjo pareigas ir galimus jo kreditorius įpėdiniams būtų žinoma iki palikimo priėmimo veiksmų atlikimo. Kai teisinę reikšmę pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį turintis veiksmas – įpėdinio informavimas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus – buvo atliktas praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą, taigi – kurio nors iš įstatyme nurodytų palikimo priėmimo veiksmų atlikimo metu įpėdiniui turint informacijos, reikšmingos apsispręsti tiek dėl palikimo priėmimo apskritai, tiek dėl priėmimo būdo, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas. Tokiomis aplinkybėmis nėra teisinio poreikio spręsti nurodyto trijų mėnesių termino pratęsimo klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Vilniaus energija“ pareiškimą dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti pratęsimo, bylos Nr. 3K-3-63/2011).

42Bylą nagrinėję teismai rėmėsi nurodytoje nutartyje pateiktais išaiškinimais ir sprendė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas reikalavimą sumokėti skolą kasatorei pateikė prieš jai įregistruojant nuosavybės teises į palikimą, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti dėl trijų mėnesių termino reikalavimui sumokėti skolą pareikšti pratęsimo.

43Atsižvelgdama į kasacinio skundo argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija kompleksiškai vertina, ar valstybė, kaip paveldėtoja, pasižymi tokiomis specifinėmis savybėmis, dėl kurių kreditoriui būtų neprivalu laikytis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimų pareiškimo termino. Viena vertus, šioje nutartyje atskleisti valstybės paveldėjimo ypatumai sudaro pagrindą teigti, kad, valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis), neaktualu, jog ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus. Kita vertus, CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. CK 5.63 straipsnio 3 dalyje nustatytos išimtys siejamos tik su kreditoriaus reikalavimo teisine prigimtimi – kreditorių reikalavimų pateikimo tvarka netaikoma reikalavimams, pagrįstiems hipoteka ir įkeitimu, taip pat reikalavimams, susijusiems su paveldimos individualios įmonės ar ūkininko ūkio veikla. Išimties valstybei taikymas neatitiktų CK 5.63 straipsnio sistemos, nes terminą reikalavimams pateikti praleidęs kreditorius būtų laikomas tokio termino nepraleidusiu, jei išaiškėtų, kad palikimas pereina valstybei. Be to, CK 5.63 straipsnio 4 dalyje eksplicitiškai nustatyta praleisto kreditorių reikalavimo pateikimo termino pratęsimo galimybė – teismas gali pratęsti tokį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Įvertinusi visus argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad yra objektyvi būtinybė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai) keisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal UAB „Vilniaus energija“ pareiškimą dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti pratęsimo, bylos Nr. 3K-3-63/2011, pradėtą formuoti praktiką, pagal kurią, kai įpėdinis informuojamas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus, praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas. Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškina, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio

441 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą.

45Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad aplinkybė, ar įpėdinis jau yra priėmęs palikimą, teisiškai reikšminga, sprendžiant dėl termino kreditorių reikalavimams pareikšti praleidimo padarinių. Tais atvejais, kai po palikimo priėmimo kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, siekia įgyvendinti savo reikalavimą iš paveldėto turto, o palikimą priėmęs įpėdinis su kreditoriaus reikalavimu nesutinka, teismas, spręsdamas dėl termino pratęsimo CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, turi įvertinti ne tik termino praleidimo priežasčių svarumą, bet ir padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas (pvz., įvertinti, ar palikimą sudarantis turtas yra išlikęs ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. v. M. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-123/2014). Įpėdiniams priėmus palikimą, susiformuoja nauji nuosavybės teisiniai santykiai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių stabilumo užtikrinimas turi būti derinamas su kreditorių teisių apsauga.

46Dėl nagrinėjamos bylos procesinės baigties

47Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti skolą už šilumos energiją, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario

4821 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal UAB „Vilniaus energija“ pareiškimą dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti pratęsimo, bylos Nr. 3K-3-63/2011, pateiktais išaiškinimais ir sprendė, kad informavo kasatorę apie savo reikalavimą iki šiai priimant palikimą, todėl neprivalo kreiptis dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Bylą nagrinėję teismai tokiai ieškovo pozicijai pritarė ir ieškinį tenkino iš dalies. Nors bylą nagrinėję teismai vadovavosi pirmiau nurodytoje nutartyje pateiktu išaiškinimu, išplėstinei teisėjų kolegijai nutarus keisti pradėtą formuoti praktiką, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartys naikintinos. Kadangi ieškovas informavo kasatorę apie savo reikalavimus praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimų pareiškimo terminą, skolos už šilumos energiją priteisimo klausimas gali būti sprendžiamas tik įvertinus ieškovo termino praleidimo priežastis ir nustačius, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Teismuose pradėjus nagrinėti bylą dėl skolos priteisimo, netikslinga, kad ieškovas ypatingosios teisenos tvarka kreiptųsi į teismą ir pradėtų atskirą civilinę bylą dėl termino kreditorių reikalavimams pareikšti pratęsimo. Sprendžiant, kad bylą nagrinėjusių teismų procesiniai sprendimai naikintini, ir išaiškinus, jog reikalavimo pareiškimo terminą praleidusiam kreditoriui būtina pratęsti šį terminą teisme, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 360 straipsnis). Ieškovui turi būti suteikta teisė pateikti prašymą pratęsti terminą. Šis prašymas teismo nagrinėtinas kartu su reikalavimu priteisti skolą.

49Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo Kasacinis teismas turėjo 18,13 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai dėl nurodytų ir šalių turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo turės pasisakyti šis teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tuo atveju, jeigu išnagrinėjus bylą pakartotinai, būtų priimtas kasatoriui palankus sprendimas, gali kilti poreikis spręsti teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą (CPK 761 straipsnis).

50Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,

Nutarė

51Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 6 d. nutartį ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimą panaikinti bei grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

52Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimą ir... 6. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 6442,65 Lt... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė... 8. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2012 m. kovo 22 d. sprendimu... 9. Teismas nustatė, kad ieškovas 2008 m. gruodžio 17 d. raštu informavo... 10. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 11. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo... 12. II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 13. Kasaciniu skundo atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 14. 1. Dėl CK 5.62 straipsnio taikymo. Valstybė yra specifinis paveldėjimo... 15. 2. Dėl įpėdinių pareigos atsakyti už palikėjo prievoles ir... 16. R. K. mirties (2007 m. birželio 22 d.) 2008 m. gruodžio 17 d. raštu... 17. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti ir skundžiamus... 18. 1. Dėl CK 5.62 straipsnio taikymo. Palikimo atsiradimo momentu laikomas... 19. 2. CK neįtvirtinta palikėjo kreditorių pareigos CK 5.63 straipsnio 1 dalyje... 20. 3. Dėl įpėdinių pareigos atsakyti už palikėjo prievoles. Ne tik... 21. R. K. skolas. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2001 m. rugpjūčio 6 d.... 22. Teisėjų kolegija... 23. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 24. Dėl paveldėjimo kaip universalaus mirusiojo teisių perėmimo būdo... 25. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi... 26. Kasaciniame skunde nurodoma, kad paveldėtojo prievolės tretiesiems asmenims... 27. CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas... 28. Dėl palikimo perėjimo valstybei specifikos ir šio fakto įforminimo... 29. Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra... 30. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybė, kaip ir kiti... 31. 1 dalis).... 32. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pateiktas išaiškinimas, jog... 33. Įstatyme nenustatytas terminas, per kurį valstybei atstovaujanti institucija... 34. Dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino palikėjo kreditorių... 35. Kasaciniame skunde keliamas teisės klausimas dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje... 36. CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir... 37. Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę,... 38. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad palikėjo kreditorių teisių... 39. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardyti palikėjo kreditorių pretenzijų... 40. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai neįtvirtinti trijų mėnesių termino... 41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo perėjimo valstybei... 42. Bylą nagrinėję teismai rėmėsi nurodytoje nutartyje pateiktais... 43. Atsižvelgdama į kasacinio skundo argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija... 44. 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš... 45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad aplinkybė, ar... 46. Dėl nagrinėjamos bylos procesinės baigties... 47. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti skolą už... 48. 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal UAB „Vilniaus energija“... 49. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo Kasacinis teismas turėjo 18,13 Lt... 50. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 51. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m.... 52. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...