Byla 2A-693/2013
Dėl nuostolių atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio tvarka išnagrinėjo civilinę bylą civilinę bylą pagal ieškovų E. V. (E. V.), J. V. ir atsakovo akcinės bendrovės „Swedbank“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-130-590/2012 pagal ieškovų E. V. ir J. V. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl nuostolių atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovai E. V. ir J. V. 2011-07-08 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti atsakovą AB „Swedbank“ pažeidusiu 2007-02-02 Konsultavimo dėl investicijų sutartimi Nr. 07-12-K-135 bei 2007-02-02 Konsultavimo dėl investicijų sutartimi Nr. 2005-12-K-36 prisiimtus įsipareigojimus ir priteisti iš atsakovo ieškovo E. V. naudai – 517 311,83 Lt tiesioginių nuostolių, 272 478,36 Lt netiesioginių nuostolių bei 50 684,41 Lt už nepagrįstai atsakovui sumokėtą atlyginimą, o ieškovės J. V. naudai – 217 036,45 Lt tiesioginių nuostolių, 191 168,42 Lt netiesioginių nuostolių bei 34 721,53 Lt už nepagrįstai atsakovui sumokėtą atlyginimą; 5 proc. metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

6Nurodė, kad ieškovai E. V. ir J. V. su AB „Hansabankas” (dabar – AB „Swedbank“) pasirašė 2007-02-02 Konsultavimo dėl investicijų sutartis Nr. 07-12- K-135 ir Nr. 2005-12-K-36 (toliau – ir Konsultavimo sutartys). Ieškovas E. V. atsakovo patarimu suformavo 1 502 037,95 Lt dydžio vertybinių popierių portfelį, o ieškovė J. V. – 1 053 829,55 Lt dydžio vertybinių popierių portfelį, kurių bendra vertė – 2 555 867,5 Lt. Atsakovas Konsultavimo sutartimis prisiėmė įsipareigojimą teikdamas konsultacijas dėl turto investavimo siekti maksimalios naudos ieškovams, veikti protingai, atidžiai ir sąžiningai, sekti rinkos pokyčius ir kas savaitę teikti patarimus apie būtinybę perskirstyti ieškovų investicijų portfelį. Atsakovas kurį laiką teikė konsultacijas, kur ir kaip ieškovams investuoti, tačiau nuo 2008 m. gegužės mėnesio įsipareigojimų vykdymą be priežasties vienašališkai nutraukė. Atsakovas suklaidino ieškovus, sutartimis įsipareigodamas bei pažadėdamas konsultacijas teikti kas savaitę ar net dažniau, jeigu situacija rinkose taptų įtempta. Tokia situacija realiai ir atsitiko 2008 m. viduryje – kai vertybinių popierių, obligacijų bei fondų pelningumo rodikliai bei rinkos vertės ženkliai krito, atsakovas iš viso nustojo teikti bet kokią informaciją apie ieškovų turimus investicinius portfelius ir savo veiksmais realiai atėmė bet kokią galimybę reaguoti į rinkos pokyčius. Ieškovai tikėjosi, kad atsakovas, būdamas profesionalus licencijuojamas finansines paslaugas teikiantis subjektas, aktyviai vertins rinkos pokyčius bei pateiks patarimų, kaip minėtu portfeliu disponuoti ar kaip jį pertvarkyti, nes be profesionalios pagalbos, būdami vartotojais, neturėjo jokių galimybių priimti adekvačių sprendimų bei įvertinti rizikos. Pagal paskutinę pateiktą 2011-06-01 ataskaitą matyti, jog atsakovui nevykdant įsipareigojimų ir nevaldant ieškovų portfelio ieškovo E. V. portfelis patyrė 517 311,83 Lt nuostolių, o ieškovės J. V. – 227 727,18 Lt nuostolių, neskaitant tuo metu buvusios infliacijos bei atsakovui sumokėtų komisinių mokesčių.

7Pažymėjo, jog atsakovo darbuotoja R. B. 2008-01-07 el. laišku bei 2008-04-23 vykusio susitikimo metu nurodė, jog bankas nebevykdys įsipareigojimų, kadangi dėl naujai priimtų ES direktyvų būtina pasirašyti naujas sutartis. Ieškovai, būdami neprofesionalūs investuotojai ir vartotojai, buvo suklaidinti atsakovo pateiktos informacijos. Atsakovo nurodyta Direktyva ir nacionaliniai teisės aktai nenumatė pareigos ieškovams ar kitiems investuotojams nutraukti galiojančias sutartis ar pakeisti jų sąlygas bloginant neprofesionalių investuotojų padėtį. Priešingai, minėtu teisiniu reglamentavimu buvo nustatyta atsakovui papildoma pareiga teikiant paslaugas surinkti informaciją apie investuotojus, o ne atsisakyti vykdyti prievoles pagal galiojančias sutartis. Ieškovai, nebūdami profesionalūs teisininkai bei investuotojai, pasitikėjo atsakovo darbuotojų aiškinimu, todėl geranoriškai sutiko peržiūrėti naujai siūlomus konsultavimo sutarčių projektus. Įvertinę Konsultavimo sutarčių sąlygas, suprato, jog pagal atsakovo siūlomas standartines sąlygas visa atsakomybė perkeliama tik ieškovams, t. y. iš esmės atsakovas visiškai apribojo savo civilinę atsakomybę už teikiamas konsultacijas. Ieškovų pageidavimą individualiai aptarti konsultavimo sąlygas bei parengti sutartį, kurios sąlygos proporcingai apsaugo abiejų šalių interesus, atsakovas iš esmės ignoravo ir jokių veiksmų nesiėmė, o vėliau patvirtino, jog bankas kitos sutarties neketina rengti.

8Ieškovai į atsakovą dar kartą kreipėsi 2008-07-01, nurodydami, jog nėra gavę atsakymų į pateiktus užklausimus, ir daugiau kaip pusmetį neteikiama jokia informacija apie tai, kaip atrodo investicinis portfelis ir kaip reikėtų elgtis. Atsakovas nepaisė ieškovo pretenzijų ir toliau vienašališkai nevykdė Konsultavimo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, o ataskaitos ir toliau ieškovams nebuvo siunčiamos. Atsakovas ataskaitas pateikė tik 2008-08-18, tačiau konsultacijos bei finansų rinkų analizė nebuvo atliekama.

9Ieškovai nurodė, kad nepasirašius naujų sutarčių liko galioti 2007-02-02 su atsakovu sudarytos sutartys. Teigė, kad Atsakovo neveikimas yra esminis Konsultavimo sutarčių pažeidimas, kadangi ieškovai iš esmės negavo to, ko tikėjosi. Kai tapo aišku, kad sutartys ateityje nebebus vykdomos, ieškovai 2010-08-12 raštu įspėjo atsakovą, jog vienašališkai jas nutraukia nuo 2010-09-06. Tačiau atsakovas net ir po Konsultavimo sutarčių nutraukimo toliau skaičiavo mokesčius ir nepaisė ieškovų pretenzijų, atsisakė geranoriškai atlyginti patirtus nuostolius bei iki šiol atsisako vertybinių popierių portfelį pervesti į AB SEB banką, pateikdamas formalius atsakymus bei vis papildomai reikalaudamas sumokėti paties atsakovo vienašališkai nustatytus mokesčius.

10Kadangi atsakovas vienašališkai atsisakė vykdyti sutartį, nesąžiningai reikalaudamas, kad ieškovai pasirašytų jiems nepriimtinas sutartis, ir dėl to ieškovai patyrė žalą, atsakovas privalo atlyginti jiems patirtus tiesioginius bei netiesioginius nuostolius. Nurodo, kad ieškovai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir sutartinių prievolių pažeidimo patyrė tiesioginius nuostolius, t. y. už netinkamai teikiamas paslaugas E. V. nuo 2007 m. iki 2010 m. nepagrįstai sumokėjo atsakovui 50 864,41 Lt, o J. V. – 34 721,53 Lt. Teigė, kad atsakovo valdomo ieškovų turto vertės sumažėjimas nuo 2007-02-02 iki 2011-06-01, t. y. nuo paskutinės atsakovo ataskaitos pateikimo, taip pat pripažintinas ieškovų nuostoliais, kadangi ieškovai, neturėdami galimybės kontroliuoti AB „Swedbank“ valdomų akcijų fondų ir negalėdami gauti informacijos iš atsakovo, buvo nušalinti nuo sprendimų priėmimo, taigi atitinkamai negalėjo imtis priemonių, kad vertybinių popierių portfelio vertė nesumažėtų. Šių nuostolių suma sudaro 745 039,01 Lt. Ieškovų teigimu, dėl atsakovo suklaidinimo jie taip pat patyrė netiesioginius nuostolius, kadangi negavo pajamų, kurias būtų gavę, jeigu būtų investavę į Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius, t. y. 4.154 proc. nuo 1 502 037,95 Lt investicinio portfelio vertės už laikotarpį nuo 2007-02-02 iki 2011-06-15, iš viso 463 646,78 Lt.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo AB „Swedbank“ ieškovo E. V. naudai 66 219,24 Lt, o ieškovės J. V. naudai – 29 147,52 Lt nuostolių atlyginimą, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

13Teismas nustatė, kad ieškovai E. V. ir J. V. atsakovo AB „Swedbank“ klientais yra nuo 2002 metų, į savo sąskaitas banke yra pervedę keliolika milijonų litų, kuriuos naudodamiesi banko paslaugomis, investavo į indėlius, vertybinius popierius. Pagal bylos medžiagą, ieškovai nuo 2003 m. naudojosi atsakovo teikiamomis investavimo į vertybinius popierius paslaugomis, o jų investicijos buvo milijoninės (t. 2, b. l. 22-39, 66-81, 87-98, 122-184).

14Teismas, remdamasis bylos medžiaga, konstatavo, kad Konsultavimo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų atsakovas AB „Swedbank“ nevykdė nuo 2008-07-01, todėl atmetė jo argumentus, kad Konsultavimo sutartys negalėjo būti vykdomos dėl naujų Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) reikalavimų. Be to, pažymėjo, kad atsakovas AB „Swedbank“ neįrodė, kokios konkrečiai informacijos trūkumas neleido jam vykdyti Konsultavimo sutarčių. Priešingai, teismo vertinimu, su J. V. 2005-03-01 sudarytos Konsultavimo dėl investicijų sutarties 3.1 punktas ir su E. V. sudarytos 2006-05-15 Vertybinių popierių sąskaitos tvarkymo sutarties 2.3 punktas patvirtina, kad konsultacijas dėl turto investavimo atsakovas ieškovams teikė dar iki 2007-02-02 Konsultavimo sutarčių pasirašymo. Teismo įsitikinimu, 2007-01-24 atsakovo pasiūlymas ieškovui E. V., kuriame atsakovas pažymi per konservatyvią ieškovo vertybinių popierių portfelio struktūrą ir siūlo didinti ieškovo investicijas į privačių fondų akcijas – po ½ pinigų investuoti į Nekilnojamojo turto ir Centinės Azijos fondus taip pat patvirtina, kad dar iki 2007-02-02 Konsultavimo sutarčių pasirašymo atsakovui gerai buvo žinoma visa informacija reikalinga teikiant ieškovams su turto investicijomis susijusias konsultacijas (FPRĮ 22 str. 5 d.). Teismo manymu, neturint informacijos apie kliento žinias ir patirtį investavimo srityje, jo finansinę padėtį ir investavimo tikslus, bet kokios konsultacijos investicijų klausimu yra neįmanomos, tačiau tokias konsultacijas atsakovas teikė nuo 2005 m., o sudarius 2007-02-02 Konsultavimo sutartis, laikotarpiu nuo 2007-02-02 iki 2007-11-01 atsakovo konsultacijos investicijų klausimais buvo net labai intensyvios. Teismas konstatavo, kad byloje taip pat nėra įrodymų, jog atsakovas būtų prašęs ieškovų pateikti konkrečią trūkstamą informaciją, todėl padarė išvadą, kas paminėtos aplinkybės akivaizdžiai paneigia atsakovo argumentus, kad sutarčių nebuvo įmanoma vykdyti dėl FPRĮ 22 straipsnio 5 dalyje nurodytos informacijos trūkumo.

15Teismo vertinimu, atsakovas Konsultavimo sutarčių 7.3 punkto nustatyta tvarka nenutraukė, o jų tiesiog nevykdė. Sutartys 2010-09-06 nutrauktos ieškovų iniciatyva (t. 1, b. l. 141). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovas, atsisakydamas vykdyti sutartinius įsipareigojimus, pažeidė Konsultavimo sutartis.

16Pripažinęs, kad atsakovas AB „Swedbank“ netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, teismas sprendė dėl ieškovų patirtų nuostolių dydžio, ir, iš dalies sutikdamas su atsakovo argumentais, kad ateityje ieškovų E. V. ir J. V. investicinio portfelio vertė gali išaugti, sprendė, kad ieškovų reikalavimas kaip nuostolius priteisti visą nuvertėjimo sumą yra nepagrįstas, tačiau pripažino, jog ieškovai dėl vertybinių popierių nuvertėjimo vis dėlto patyrė nuostolių. Teismas sprendė, kad ieškovai nuostolius patyrė dėl atsakovo neteisėto neveikimo, t. y. atsisakymo vykdyti Konsultavimo sutartį – konsultuoti ieškovus investicijų klausimais, teikti su tuo susijusią informaciją ir pasiūlymus, padėti jiems analizuoti ir struktūrizuoti investuojamą turtą. Teismo vertinimu, atsakovui šių pareigų nevykdant, ieškovai, būdami neprofesionalūs investuotojai, prarado galimybę priimti tinkamus sprendimus dėl savo investuojamo turto. Ieškovų turimas vertybinių popierių portfelis dėl atsakovo kaltės iš esmės tapo nevaldomas, todėl ieškovai patyrė nuostolius. Dėl paminėtų priežasčių padarė išvadą, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovų patirtų nuostolių yra priežastinis ryšys (CK 6.247 str.).

17Spręsdamas dėl priteistinų nuostolių dydžio, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovų valdomas investicinis portfelis galimai nuvertėjo ne tik dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, bet ir dėl 2008 – 2010 metų ekonominės krizės, todėl pažymėjo, jog šiuo atveju ieškovai neturi galimybių tiksliai įrodyti, kiek nuostolių patyrė dėl atsakovo kaltės (CK 6.249 str. 1 d.). Dėl atsakovo kaltės ieškovų patirtų nuostolių dydį teismas apskaičiavo atsižvelgdamas į sutarčių nevykdymo laikotarpį, ieškovų vertybinių popierių portfelio nuvertėjimo dydį ir Vyriausybės vertybinių popierių metinių palūkanų normą. Nustatęs, kad atsakovas 2007-02-02 Konsultavimo sutarčių nevykdė nuo 2008-07-01 iki 2010-09-06, kad per šį laikotarpį ieškovo E. V. investicinio portfelio vertė sumažėjo 517 311,83 Lt, o ieškovės J. V. – 227 727,18 Lt, kad Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių apžvalgose nurodyta Vyriausybės vertybinių popierių vidutinė metinių palūkanų norma laikotarpiu nuo 2007-02-02 iki 2010-09-06 sudaro 5,87 proc., teismas sprendė, kad dėl atsakovo kaltės patirti ieškovo E. V. nuostoliai sudaro 66 219,24 Lt, o ieškovės J. V. – 29 149,52 Lt.

18Teismas atmetė ieškovų reikalavimą priteisti nuostolius dėl nekokybiškų konsultavimo paslaugų teikimo, nes šie neįrodė, kad atsakovo konsultavimo paslaugos laikotarpiu nuo 2007-02-02 iki 2008-07-01 buvo nekokybiškos (CPK 178 str.). Taip pat atmetė ieškovų reikalavimą priteisti nuostolius, kuriuos sudaro 2008-2010 metais sumokėti mokesčiai už konsultacijas ir vertybinių popierių saugojimą, nes konsultacijos pagal sutartį buvo vykdomos iki 2008-07-01, todėl ieškovai už šią paslaugą privalėjo mokėti mokesčius, kurie, teismo vertinimu, negali būti laikomi nuostoliais. Iki Konsultavimo sutarčių nutraukimo 2010-09-06 taip pat buvo vykdomos ieškovo vertybinių popierių saugojimo paslaugos, todėl ieškovų sumokėti mokesčiai už šią paslaugą taip pat negali būti laikomi nuostoliais. Teismas atmetė ieškovų reikalavimą priteisti kaip netiesioginius nuostolius 463 646,78 Lt negautas pajamas, kurias ieškovai būtų gavę, jeigu jų bendra 2 555 867,50 Lt vertybinių popierių portfelio suma būtų investuota į Lietuvos Vyriausybės vertybinius popierius. Teismo įsitikinimu, šis reikalavimas ir jį grindžiantys ieškovų argumentai yra nepagrįsti, nes ieškovai sudarė Konsultavimo sutartį ir patys pasirinko kitas investavimo kryptis – Konsultavimo sutarčių 1.4 punktas numato, kad visus sprendimus, remdamasis banko konsultacijomis, priima klientas, todėl bankas neatsako už jokius kliento nuostolius, susijusius su disponavimu investuojamu turtu, todėl, teismo įsitikinimu, atsakovas nėra atsakingas už ieškovų negautas pajamas, kurias ieškovai būtų gavę, jeigu būtų pasirinkę kitą investavimo kryptį.

19III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

20Apeliaciniu skundu atsakovas AB „Swedbank“ prašo panaikinti teismo sprendimą dalyje, kuria ieškinys patenkintas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

211. Teismas neteisingai nustatė, kad atsakovas neteikė investavimo rekomendacijų pagal Konsultavimo sutartis nuo 2008-07-01. Atsakovas nuosekliai laikėsi pozicijos, kad konsultacijos teisėtai nebuvo teikiamos nuo 2007-11-01, o ieškovų pateikta bendro pobūdžio reklaminė medžiaga neatitinka FPRĮ 3 straipsnio 12 dalyje pateikiamo apibrėžimo. Paskutinis dokumentas, kuris gali būti laikomas rekomendacija – 2007-10-29 atsakovo elektroninis laiškas ieškovui E. V., kuriame atsižvelgiant į ieškovų deklaruotą investavimo terminą ir tikslus, siūloma palaukti tolesnių rezultatų.

222. Teismas teisingai nurodė, kad neturint informacijos apie kliento žinias ir patirtį investavimo srityje, jo finansinę padėtį ir investavimo tikslus, bet kokios konsultacijos dėl investicijų yra neįmanomos, tačiau, priteisdamas ieškovams nuostolius, visiškai ignoravo nuo 2007-11-01 įsigaliojusius FPRĮ 22 straipsnio 5 dalies pakeitimus, kuriais įstatymas numatė imperatyvų reikalavimą, kad atsakovas, prieš teikdamas bet kokias investavimo rekomendacijas, surinktų minėtame straipsnyje nurodytą informaciją. Be to, 2007-11-01 įsigaliojusių Vertybinių popierių komisijos 2007-05-31 nutarimu Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 53 punktas numato, kad bankas, nesurinkęs Taisyklėse nurodytos informacijos apie klientą, neturi teisės klientui teikti investavimo rekomendacijų. Taigi teismas neįvertino, jog neturint informacijos apie klientą, tokių paslaugų teikimas apskritai draudžiamas teisės aktų.

233. Teismas, apibūdindamas ieškovus kaip investuotojus, neįvertino, kad bendras jų investicijų portfelis yra virš 10 mln. litų, ieškovas E. V. – buvęs finansų įstaigos (draudimo įmonės) vadovas, o J. V. – draudimo įmonės vadovaujanti darbuotoja. Dėl to atsakovas turėjo pagrindo tikėtis, kad ieškovai turi pakankamai žinių, leidžiančių suprasti investavimo riziką. Tai, kad ieškovai pageidavo rizikingesnių investavimo strategijų, patvirtina liudytojo P. D. duoti paaiškinimai bei byloje pateikti pasiūlymai ieškovams. Teismas į tai nekreipė dėmesio, nors akivaizdu, kad ieškovai iki 2007 m. pabaigos niekada nėra išsakę atsakovui jokių pastebėjimų ar pretenzijų, jog atsakovo nurodytas tikslas nėra tinkamas, kad nepageidauja daugiau rizikuoti. Atsakovas elgėsi apdairiai ir protingai, nes nuo 2007 m. spalio mėn. pradėjęs gauti pretenzijas dėl patiriamų portfelio dalies nuostolių, suabejojo, ar turėjo pakankamai informacijos apie ieškovus, todėl ne kartą kvietė užpildyti klausimynus apie investavimo strategiją ir persirašyti sutartis, tačiau ieškovai to nesutiko padaryti. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, priešingai nei sprendė teismas, atsakovas nuo 2007-11-01 pagrįstai ir teisėtai negalėjo teikti ieškovams jokių investavimo rekomendacijų.

244. Teismas nemotyvavo, kodėl atmetė atsakovo argumentus, jog Konsultavimo sutartys negalėjo būti vykdomos dėl to, kad ieškovai nepasirašė vertybinių popierių sąskaitų sutarčių. Įsigaliojus FPRĮ naujiems reikalavimams, atsakovas privalėjo pakeisti vertybinių popierių sąskaitų sutarčių sąlygas, nes tik įgyvendinus naujas sąlygas tarpininkavimo dėl vertybinių popierių sandorių paslauga galėjo atitikti visus FPRĮ reikalavimus. Todėl ieškovams nepersirašius vertybinių popierių sutarčių, nuo 2007-12-31 atsakovas niekaip nebūtų galėjęs realizuoti ieškovų investicinių sprendimų (FPRĮ 98 str. 6 d.).

255. Teismas, konstatavęs, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, visiškai netyrė, kokios aplinkybės įrodo, kad yra žalos padarymo faktas. Akivaizdu, kad ieškovai neįrodė, jog patyrė kokius nors realius nuostolius, kadangi šiuo atvejų jie turi finansinį turtą – vertybinius popierius, kurių vertė kinta priklausomai nuo rinkos sąlygų. Atsakovas neatliko jokių veiksmų, dėl kurių šie vertybiniai popieriai būtų praradę savo vertę, dar daugiau – nukritusi vertė dėl rinkos sąlygų ateityje gali atsistatyti, o tai taip pat visiškai nepriklauso nuo atsakovo valios ir veiksmų. Taigi teismui atlyginus bet kokią dalį sumažėjusios vertybinių popierių vertės, ateityje jų vertei pakilus, toks sprendimas reikštų nepagrįstą ieškovų praturtėjimą atsakovo sąskaita. Be to, teismas nevertino atsakovo argumentų, jog ieškovai, skaičiuojant bendrą jų investicijų rezultatą nuo 2003 m. ir vertinant visą ieškovų investicijų portfelį, apskritai nėra patyrę finansinio nuostolio.

266. Priešingai nei sprendė teismas, ieškovai neįrodė, kad bent kokia jų investicijų vertės dalis yra objektyviai ir neabejotinai priklausoma nuo atsakovo veiksmų ar neveikimo (priežastinis ryšys). Tokią apelianto poziciją patvirtina ir Konsultavimo sutarčių 3.2. ir 3.3. punktai, nurodantys, kad atsakovas negarantuoja ieškovams, jog šie gaus pelno ir nepatirs nuostolių. Tai reiškia, jog net ir vykdant sutartis, ieškovai vis tiek galėjo patirti investicinių nuostolių. Faktinio priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų/neveikimo ir neva ieškovų patirtos žalos nebuvimą įrodo ir tai, kad nuo 2008 m. vidurio finansų rinkose prasidėjo ypatingai nesėkmingas laikotarpis, kuomet visi indeksai rodė vertės mažėjimą. Tuo metu, kai buvo formuojamas ieškovų investicijų portfelis, aiškių rinkos kritimo tendencijų nebuvo, dėl ko atsakovas, teikdamas pasiūlymus ieškovams, vadovavosi 2007 m. buvusia finansų rinkos situacija ir prognozėmis. Kuomet 2008 m. prasidėjo finansų rinkos griūtis (ekonominė krizė – visiems žinoma aplinkybė), investavimo nuostolių nebūtų buvę įmanoma išvengti nepriklausomai nuo to, ar atsakovas būtų teikęs konsultacijas, ar ne.

277. Teismo sprendimas priteisti ieškovams nuostolius nebūtų pagrįstas ir dėl to, kad net nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, priežastinis ryšys būtų per daug nutolęs. Jeigu būtų vadovaujamasi ieškovų logika, atsakovas, suteikęs pirmines portfelio formavimo konsultacijas, privalėtų visą laiką ieškovus konsultuoti taip, kad jie nepatirtų jokių nuostolių. Tačiau tai neįmanoma, nes atsakovas negali įtakoti ieškovų veiksmų, nes jie patys priiminėjo sprendimus, kur ir kaip investuoti. Taigi dėl pernelyg nutolusio priežastinio ryšio teismas negalėjo pripažinti, kad dėl atsakovo veiksmų ieškovai patyrė realių nuotolių.

288. Teismas nuostolius paskaičiavo nenurodydamas jokių argumentų ir motyvų, kodėl žalos dydis skaičiuojamas sprendime nurodomu būdu. Teismas ieškovų nuostolių dydžiu laikė sumą, lygią vidutinėms Vyriausybės vertybinių popierių palūkanoms nuo ieškovų investicijų nuostolio už tam tikrą laikotarpį, kas reiškia, jog ieškovams buvo priteistos negautos pajamos. Teismas nesilaikė teismų praktikoje nurodytų išaiškinimų, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tai, ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai, ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Priešingai, teismas konstatavo, kad ieškovų reikalavimas atlyginti netiesioginius nuostolius yra nepagrįstas.

29Apeliaciniu skundu ieškovai E. V. ir J. V. prašo panaikinti teismo sprendimą dalyje, kuria atmesti ieškovų reikalavimai, ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

301. Teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, liudytojo P. D. parodymus apie tai, kad ne ieškovai, o atsakovas parinko investavimo strategijas, neatitinkančias ieškovų nurodymų, todėl netinkamai nustatė laikotarpį, kada atsakovas pažeidė Konsultavimo sutartis. Teismas neįvertino 2007-01-24 atsakovo ieškovams siųsto rašto, kuris įrodo, jog priešingai nei pageidavo ieškovai, bankas įrodinėjo, jog gaunamos palūkanos iš vyriausybinių portfelių yra „per mažos“, gaunama grąža yra „nepakankama“, jog investuojant į atsakovo siūlomus „saugius ir stabilius fondus, kurie užtikrina saugų augimą“, galima gauti grąžą iki 15-20 proc. be jokios papildomos rizikos. Tikėdami atsakovu, ieškovai, neturėdami specialių investavimui reikalingų žinių, nesuprato, kad tokios banko rekomendacijos gali reikšti daugiau nei 50 proc. nuostolį, kuris patirtas šiuo metu. Taigi teismas be pagrindo neįvertino, jog pats atsakovas nusprendė, kad ieškovams reikia Sutartyse nurodytos investavimo strategijos bei ieškovams pateikė pasirašyti iš anksto užpildytas ir banko darbuotojų jau pasirašytas sutartis, neatsižvelgdamas į daug kartų telefonu ir susitikimų metu ieškovų išreikštą pageidavimą investuoti saugiai. Ieškovai Sutartis po trejų metų atsakovo įkalbinėjimo pasirašė manydami, jog bankas veiks jų interesais, jog siūlomos investicijos bus skirtos padidinti gaunamą pelną, o ne prisiimti papildomą riziką dėl nuostolių.

312. Teismas neįvertino, jog tik pagal ieškovų užpildytus anketų duomenis atsakovas galėjo nustatyti tikrąją ieškovų valią ir norą investuoti, o ne pagal banko darbuotojų parengtą sutartį, kurios ieškovai negalėjo koreguoti. Ieškovai šias anketas užpildė dalyvaujant banko darbuotojai Urbšienei, ir pats atsakovas byloje įrodinėjo, jog paslaugas teikė pagal ieškovų nurodytus duomenis. Banko nesąžiningumą įrodo ir tai, kad jau po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo atsakovas 2012-03-22 el. laišku ieškovams nurodė, jog apskritai jokių anketų ir duomenų apie klientus neturi, nors teikė konsultavimo paslaugas nuo 2007-02-02.

323. Teismas neatsižvelgė į atsakovo pateiktus pasiūlymus, kurie įrodo, jog bankas paslaugas teikė neatsakingai ir neprofesionaliai. Atsakovas neteikė ataskaitų ir konsultacijų kas savaitę, neatskleidė ieškovams siūlomų vertybinių popierių rizikos, nors atsakovo darbuotojas P. D., teikęs konsultacijas ieškovams, teismo posėdžio metu pripažino, jog ieškovai siekė investuoti konservatyviai ir saugiai. Šie faktai įrodo, kad atsakovas Konsultavimo sutartis pažeidė ne tik nuo 2008-07-01, kaip sprendė teismas, o nuo pat jų sudarymo momento, t. y. 2007-02-02. Minimas aplinkybes patvirtina tai, kad E. V. sutarties priede nepažymėta, jog ieškovas pageidavo pirkti akcijas, tuo tarpu banko darbuotojai tai ignoravo ir aktyviai siūlė įsigyti Gruzijos banko akcijas, taip pat nebuvo pažymėta investicijų suma JAV doleriais, tuo tarpu abiejų ieškovų portfeliai buvo suformuoti iš nuostolingų MAN ARBITRAGE STRATEGIES fondo vienetų JAV doleriais. Be to, teismas neįvertino banko darbuotojų savivalės – 2007-05-29 el. laiško, kuriuo prašoma atvykti pasirašyti jau įvykdytų pavedimų, kuriems ieškovas E. V. nebuvo pritaręs.

334. Teismas nevertino to, kad atsakovas konsultacijas teikė ne ieškovų naudai – bankas ieškovų pinigus konvertuodavo iš eurų į litus, tuomet iš litų į Švedijos kronas, kurias tik trečios operacijos metu konvertuodavo į JAV dolerius, kad lėšos būtų panaudotos vertybinių popierių įsigijimui, tokiu būdu net tris kartus uždirbdamas už valiutų konvertavimą; atsakovas imdavo mokestį už fondų ir akcijų pirkimą ir pardavimą, sąskaitos tvarkymą ir saugojimą; atimdavo ieškovams galimybę pereiti į kitą finansų įstaigą, nes pasiūlyti Central Asia fondai galėjo būti apskaitomi tik paties atsakovo.

345. Atsakovo AB „Swedbank“ netinkamą Konsultavimo sutarčių vykdymą pagrindžia po teismo sprendimo priėmimo paaiškėjusi aplinkybė, kad bankas, visiškai nediversifikuodamas vertybinių popierių portfelių (E. V. portfelis, kuris turėjo būti formuojamas pagal „vidutinės rizikos“ strategiją, buvo identiškas J. V. portfeliui, kurį teismas pripažino „didelės rizikos“), siūlė investuoti 30 proc. ieškovų lėšų į Central Asia fondą, kurio valdytojas AB „Swedbank gyvybės draudimas“. Ši aplinkybė įrodo, jog atsakovas siekė saugiai investuotas ieškovų lėšas iš obligacijų pritraukti į savo dukterinės bendrovės valdomą fondą, o ne teikti konsultacijas ieškovų interesais.

356. Teismas neįvertino byloje esančių įrodymų, pagrindžiančių tai, kad atsakovas konsultavimo paslaugas teikė nekvalifikuotai – banko darbuotojai nei karto neinformavo apie galimą bei maksimalią riziką perkant rekomenduotus vertybinius popierius bei fondus, priešingai, kompetentingai įrodinėjo bei garantavo, jog siūlomos investicijos užtikrins pelną. Be to, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad į bylą buvo pateikta tik maža dalis atsakovo pasiūlymų, nes ieškovams raštu prašant pateikti informaciją, bankas įkyriai kviesdavo į susitikimus, kurių metu ieškovams tik fragmentiškai parodydavo pluoštą banko darbuotojų parengtų dokumentų, kurių ieškovams neįteikdavo, o po susitikimų pasilikdavo sau, kad įrodymų apie banko pasiūlymus neliktų. Vėliau apskritai jokios informacijos neteikdavo, o pateikdavo pasirašyti iš anksto banko parengtus bei įvykdytus pavedimus.

367. Teismas be pagrindo nepripažino, jog atsakovas nevykdė Konsultavimo sutarčių 3.3. punkto įsipareigojimų siekti maksimalios naudos klientui, veikti protingai, atidžiai ir sąžiningai, todėl nepagrįstai netaikė atsakovo atsakomybės pagal sutarčių 6.1 puntą. Banko pasiūlymai buvo rengiami siekiant sąmoningai suklaidinti vartotoją, o ne pateikti objektyvią informaciją, nes pvz. 2007-02-28 pasiūlyme, kuriame rekomenduojama parduoti visas valstybines obligacijas ir pirkti Hedge fondus, tendencingai akcentuojamas fondų pelningumas, ir vos keliais žodžiais paminėta, kad tai susiję su papildoma rizika, neatskleidžiant, kokia ši rizika ir ką ieškovai gali prarasti (Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių 11 p., 13.1 p., 15 p.). Taisyklių neatitiko ir 2007-04-26, 2007-02-28 bei 2007-09-18 pasiūlymai, nors visais atvejais banko darbuotojai įrodinėjo, jog tai saugios ir stabilios investicijos be papildomos rizikos. Banko neprofesionalumą įrodo ir tai, kad atsakovo darbuotojas P. D., 2007 m. jau patyrus pirmuosius nuostolius, patvirtino, kad „viskas bus gerai“. Tuo tarpu teismas neįvertino akivaizdžios aplinkybės, jog bankas kaip profesionali finansų įstaiga privalėjo jau tuomet apie galimą portfelio vertės kritimą informuoti ieškovus, kad šie galėtų pasirinkti, ar laukti, kol 60 000 Lt nuostoliai bus padengti. Atsakovas turėjo numatyti, kaip vystysis rinka bent 3-5 metus, nes nuo to laiko 60 000 Lt nuostoliai padidėjo iki 1 mln. litų.

378. Teismas turėjo priteisti visus reikalaujamus tiesioginius nuostolius, nes jeigu atsakovas būtų konstruktyviai ir kvalifikuotai teikęs paslaugas ir vykdęs Konsultavimo sutartis, vertybiniai popieriai būtų realizuoti dar 2007 m. spalio mėn., kuomet nuostoliai siekė vos 60 000 Lt.

389. Net tuo atveju, jei būtų nustatyta, jog teismas pagrįstai nuostolius skaičiavo nuo 2008-07-01, galėjo palūkanas skaičiuoti ne remdamasis aritmetiniu vidurkiu, o palūkanų norma konkrečiais metais. Be to, teismas, skaičiuodamas nuostolius, nepagrįstai vadovavosi ne suformuoto investicinio portfelio suma, o tik šio portfelio nuvertėjimu, t. y. palūkanos buvo paskaičiuotos nuo jau patirtų tiesioginių nuostolių, o ne nuo investuotos sumos. Taip pat teismas be pagrindo nepriteisė negautų pajamų, nes ieškovai, žinodami, kad bankas nepraėjus nei metams nuo Konsultavimo sutarčių sudarymo atsisakys teikti paslaugas, niekada nebūtų investavę savo santaupų į vertybinius popierius, kurie per ketverius metus atnešė 1 mln. litų nuostolį, ir toliau šias lėšas būtų investavę į vyriausybės obligacijas.

39Atsiliepimu į atsakovo AB „Swedbank“ apeliacinį skundą ieškovai E. V. ir J. V. prašo skundą atmesti. Atsiliepime, be ieškovų apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių, teigiama:

401. Atsakovas, vertybinių popierių portfelių vertei ėmus drastiškai kristi, vietoje to, kad imtųsi aktyvių veiksmų, patartų bei padėtų ieškovams išvengti šio portfelio nuvertėjimo, neteisėtai ir nepagrįstai nusprendė, jog Konsultavimo sutarčių tiesiog nebevykdys, informacijos ieškovams iš viso nebeteiks, nes tariamai suabejojo turima informacija apie ieškovų polinkį rizikuoti, kuri niekada nesikeitė. Bankas jokios informacijos pateikti neprašė (informacijos pradėjo reikalauti tik prasidėjus teismo procesui), o tik reikalavo pasirašyti naujas sutartis, kurios visiškai nesiskyrė nuo ankstesnių, o tai įrodo, jog atsakovo atsikirtimai yra tik formalus bandymas išvengti civilinės atsakomybės. Dėl to teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys patenkintas, yra teisėta, o atsakovo nurodytas teiginys, jog jis atsisakė teikti paslaugas nuo 2007-11-01, tai tik patvirtina.

412. Apelianto teiginiai, kad paties banko surinkta informacija jis pats vėliau suabejojo, neatleidžia atsakovo nuo atsakomybės už netinkamą Konsultavimo sutarčių vykdymą iki 2007-11-01 ir neteisėtą atsisakymą teikti paslaugas nuo šios datos. Kadangi atsakovas pasiūlymus ir rekomendacijas teikė iki 2007-02-02, jis turėjo ir galėjo informaciją, reikalingą paslaugoms teikti, surinkti ir be ieškovų žinios. Tuo tarpu atsakovo teiginiai, jog jis neturėjo reikiamų duomenų apie tai, kokią riziką klientai sutinka prisiimti ir kokią toleruoja, įrodo, kad sutartys buvo vykdomos nekvalifikuotai ir neprofesionaliai nuo pat sudarymo momento.

423. Tai, kad bankas neturėjo pagrindo reikalauti naujų sutarčių pasirašymo, įrodo EVLI BANK pateikta informacija apie MIFID direktyvos įgyvendinimą, kurioje nurodyta, kad investuotojams, jau sudariusiems sutartis, kad paslaugos būtų teikiamos toliau, jokių veiksmų atlikti nereikia, nebent užpildyti banko pateikiamus klausimynus. Kaip minėta, bankas jokių klausimynų ieškovams nei karto nepateikė, o laikėsi pozicijos, kad sutartys savaime pasibaigė.

434. Priešingai nei teigia atsakovas, vertybinių popierių sąskaitos sutarties pasirašymas ir klientų pavedimų vykdymo galimumas nėra šio ginčo nagrinėjimo dalykas, kadangi jokių pavedimų klientai nuo 2007 m. sudaryti negalėjo, kadangi jokios informacijos ir konsultacijų ar rekomendacijų pagal Konsultavimo sutartis iš banko negaudavo ir vertybinių popierių portfelio valdyti negalėjo.

445. Atsakovo nurodytos aplinkybės apie tai, kad ateityje portfelio vertė kils ar kris, po Konsultavimo sutarčių nutraukimo bankui neturėtų būti aktualios, nes ieškovai savo lėšas turi teisę valdyti taip, kaip jiems rekomenduos kiti finansų patarėjai, tačiau nuostoliai, kurie buvo patirti dėl to, kad atsakovas pažeidė Konsultavimo sutartis, turi būti atlyginti, nes ieškovai investuotų lėšų nuvertėjus portfeliui atgauti neturi galimybės.

456. Priešingai nei teigia atsakovas, yra tiek teisinis, tiek faktinis priežastinis ryšys tarp atsakovo atisakymo vykdyti Konsultavimo sutartis ir ieškovų nuostolių. Jei atsakovas būtų atskleidęs ieškovams tenkančią riziką, jie nebūtų įsigiję banko siūlytų fondų ir rizikingų akcijų; jei būtų žinoję, kad atsakovas, siūlydamas investuoti 3-5 metams, praėjus vos 9 mėnesiams informacijos, ataskaitų, konsultacijų ir rekomendacijų nebeteiks, ieškovai niekada nebūtų investavę į banko siūlomus produktus; jei bankas sutartis būtų vykdęs tinkamai, patirtus 2 proc. nuostolius bei riziką minimalizuoti galėjo dar 2007 m. spalio mėn., tačiau bankas nurodė, kad nieko daryti nereikia.

467. Ieškovai taip pat nesutinka su teismo paskaičiuotu nuostolių dydžiu, tačiau tik toje dalyje, kuria ieškinys atmestas.

47Atsiliepimu į ieškovų E. V. ir J. V. apeliacinį skundą atsakovas AB „Swedbank“ prašo skundą atmesti. Atsiliepime, be ieškovų apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių, teigiama:

481. Priešingai nei teigia ieškovai, pagal bylos medžiagą jie dar iki ginčo sutarčių sudarymo aktyviai investuodavo ne tik į vyriausybių obligacijas, bet ir į įvairius fondus. Tai paneigia jų teiginius apie polinkį investuoti tik saugiai. Be to, rekomendacijomis, skirtomis J. V., siekdamas išvengti mokesčių už konsultacijas, investuodamas į įvairius fondus, vadovavosi ieškovas E. V..

492. Priešingai nei teigia ieškovai, jie visiškai sutiko su Konsultavimo sutarčių sąlygomis, jas pasirašė suvokdami investavimo strategijas, atitinkančias jų deklaruotus investavimo tikslus bei elgesį investuojant ir prisiimant riziką. Ieškovų teiginius, kad Konsultavimo sutartys buvo siunčiamos jiems jau užpildytos ir jie nebegalėjo daryti pakeitimų, paneigia pačių ieškovų su ieškiniu pateiktas dokumentas, kuriame pateiktas Konsultavimo sutarties neužpildytas ir nepasirašytas projektas, siųstas susipažinti elektroniniu paštu.

503. Ieškovai nepagrįstai teigia, jog atsakovas garantavo, jog investicijos bus saugios ir jie nepatirs nuostolių bei kad nenorėjo prisiimti jokios investavimo rizikos. Priešingai, pasirašydami Konsultavimo sutartis, patvirtino, jog jiems yra žinoma investavimo rizika (Sutarčių 3.2. p.), kad nelaiko sutarčių sąlygų atsakovo pasižadėjimu ar įsipareigojimu užtikrinti ieškovų pelno gavimą iš investuojamo turto (3.3. p.), visus investicinius sprendimus priimdavo patys ieškovai (1.4. p.). Be to, liudytojas P. D., kuris tiesiogiai juos konsultavo, teismo posėdžio metu neteigė, jog ieškovai nenorėjo rizikuoti. Priešingai – aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad ieškovai norėjo prisiimti didesnę riziką.

514. Ieškovai nepagrįstai teigia, kad atsakovas vadovavosi tik savo interesais ir bando tai pagrįsti įrodinėdami, kad atsakovas ėmė mokesčius už paslaugas. Tačiau ieškovai neginčija kitų atsakovo suteiktų paslaugų (vertybinių popierių saugojimo, tarpininkavimo) tinkamumo. Be to, ieškovų nurodoma aplinkybė, kad jie negali pervesti Centrinės Azijos fondo vienetų saugoti kitam bankui nėra susijusi su šiuo ginču dėl Konsultavimo sutarčių vykdymu – ieškovai bet kada gali šiuos vienetus parduoti.

525. Ieškovai neįrodė, kad atsakovo paslaugos iki 2007 m. lapkričio 1 d. buvo teikiamos netinkamai. Atsakovas negarantavo ir niekada neteigė, jog ieškovai nepatirs nuostolių, teikė investavimo rekomendacijas atsižvelgdamas į ieškovų pasirinktas strategijas, nurodydavo, kad fondų praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų. Be to, nepagrįsti ieškovų teiginiai, jog atsakovo darbuotojai turėjo numatyti, kaip vystysis rinka bent 4-5 metus į priekį, yra nepagrįsti, nes finansų analitikai tik prognozuoja, tačiau negali garantuoti, kad šios prognozės išsipildys, be to, ne visada galima prognozuoti įprastomis rinkos sąlygomis (ekonominė krizė).

536. Ieškovai nepateikia jokių teisinių, ekonominių ar faktinių argumentų patvirtinančių teiginį, kad investicinis portfelis, per 5 metus nuvertėjęs daugiau nei 1 mln. litų, tikrai neatgaus vertės, buvusios iki ekonominės krizės. Visi pasvarstymai paremti tikimybe ir prielaida, todėl praktiškai neįmanoma apskaičiuoti realaus nuostolio, kai jo dydis visiškai nepriklauso nei nuo atsakovo, nei nuo ieškovų, neįmanoma nustatyti, ar investicijų vertė sumažės, ar padidės, ir kaip tokioje situacijoje teismas turi užtikrinti nuostolių kompensavimo funkciją. Taigi ieškovai neįrodė patyrę realius nuostolius.

54IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

55Kaip žinoma, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

56Apeliaciniu skundu ieškovai sutuoktiniai E. ir J. V. iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdami, kad ieškinys turi būti patenkintas ne iš dalies, o visiškai, kadangi teismas be pagrindo sprendė, jog atsakovas AB „Swedbank“ investicijų konsultavimo paslaugas nuo sutarčių pasirašymo iki 2008-07-01 teikė tinkamai. Ieškovų teigimu, Bankas nuo sutarčių sudarymo iki 2008-07-01 paslaugas teikė, tačiau netinkamai, o vėliau – iki 2010-09-06, kai sutartys buvo nutrauktos jų iniciatyva, – konsultavimo paslaugos iš viso nebuvo teikiamos, todėl Bankas privalo visiškai atlyginti dėl to atsiradusius nuostolius (CK 6.249 str.). Atsakovas AB „Swedbank“ apeliaciniu skundu ginčija sprendimo dalį, kuria pripažinta, jog jis be teisėto pagrindo nevykdė konsultavimo sutarčių nuo 2008-07-01 iki 2010-09-06, dėl ko ieškovų naudai priteista atitinkamai 66 219,24 Lt ir 29 149,52 Lt. Taip pat atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad sutartinius įsipareigojimus ieškovams jis vykdė iki 2008-07-01.

57Taigi teisėjų kolegija, nagrinėdama abiejų šalių skundų argumentus, vertina teismo išvadas ir byloje surinktus įrodymus, apibūdinančius ieškovų ir atsakovo veiksmus ir elgesį nuo ikisutartinių teisinių santykių susiformavimo iki 2007-02-02 Konsultavimo dėl investicijų sutarčių pasibaigimo, jas nutraukus.

58Dėl ieškovų E. ir J. V. apeliacinio skundo

59Apeliantai E. ir J. V. iš esmės savo apeliacinio skundo argumentus atskirais klausimais grindžia tuo aspektu, kad jie yra neprofesionalūs investuotojai, nelinkę rizikuoti, kadangi visiškai nesupranta investavimo rizikos, Konsultavimo sutartis pasirašė negalėdami koreguoti jų sąlygų, todėl teisėjų kolegija, visų pirma mano esant tikslinga pasisakyti dėl bylos medžiaga nustatytų faktinių aplinkybių, apibūdinančių ieškovų patirtį investavimo srityje.

60Iš tiesų, byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas AB „Swedbank“ nebuvo priskyręs ieškovų E. ir J. V. profesionalių investuotojų kategorijai, kadangi jie, bylos duomenimis, nebuvo įtraukti į Vertybinių popierių komisijos tvarkomą profesionalių investuotojų sąrašą. Tačiau šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad sutarčių sudarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo (2007-01-18 redakcija) (toliau – VPRĮ) 2 straipsnio 35 dalyje buvo nurodyti kriterijai, pagal kuriuos fiziniai asmenys pripažįstami profesionaliais investuotojais: investuotojas sudarinėjo didelės apimties sandorius vertybinių popierių rinkose ir per paskutinius keturis ketvirčius sudarydavo vidutiniškai ne mažiau kaip 10 tokių sandorių per ketvirtį; investuotojo vertybinių popierių portfelio vertė viršija 500 tūkstančių eurų; investuotojas ne trumpiau kaip vienerius metus finansų sektoriuje eina arba ėjo tokias pareigas, kurias einant būtina išmanyti investavimą į vertybinius popierius. Minėto įstatymo 2 straipsnio 17 dalies 4 punktas nustatė, kad tam, jog fizinis asmuo būtų įtrauktas į profesionalių investuotojų sąrašą, jis turėjo atitikti bent du iš aukščiau išvardintų kriterijų.

61Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas E. V. buvo ėjęs draudimo bendrovės prezidento pareigas (t. 2, b. l. 140-141), o ieškovė J. V. taip pat buvo dirbusi toje pačioje draudimo bendrovėje (t. 3, b. l. 74). Pažymėtina, kad draudimo įmonės yra laikomos profesionaliais investuotojais (VPRĮ 2 str. 17 d. 1 p.), be to, tokios bendrovės vadovas ar kitas vadovaujamąsias pareigas įmonės administracijoje einantis asmuo privalo būti nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuotas ir patyręs (Draudimo įstatymo 20 str. 4 d.). Taigi nors byloje nėra duomenų, kad ieškovams, kurie užėmė vadovaujančias ir atsakingas pareigas draudimo įmonėje, priskirtinoje profesionaliems investuotojams, buvo būtina išmanyti investavimą į vertybinius popierius (VPRĮ 2 str. 35 d. 3 p.), tačiau akivaizdu, kad, kaip teisingai nurodo atsakovas, turėdami tokios patirties ir būdami išsilavinę asmenys, jie suprato ar turėjo suprasti investavimo riziką, jos ypatumus atsižvelgiant į pasirinktas strategijas ir kt. Tokią išvadą patvirtina žemiau šioje nutartyje nagrinėjamos faktinės aplinkybės, kurios apibūdina ieškovų elgesį tiek iki sudarant šias sutartis, tiek jas vykdant (susirašinėjimas specifiniais konsultavimo dėl investicijų klausimais, taip pat ir dėl investavimo į Hedge fondus, skirtus patyrusiems investuotojams, specialiųjų sąvokų supratimas ir vartojimas, etc.) (CPK 185 str.).

62Teisėjų kolegijos įsitikinimu, aplinkybę, jog ieškovai sutuoktiniai E. ir J. V., jau anksčiau investavę ne tik į vyriausybių vertybinius popierius, bet ir į rizikingesnius investicinius fondus, gerai išmanė investavimo į vertybinius popierius specifiką, patvirtina dar iki 2007-02-02 Konsultavimo sutarčių sudarymo susiklostę teisiniai santykiai tarp jų ir atsakovo AB „Swedbank“. Bylos duomenimis nustatyta, kad dar 2003-07-08 ieškovas E. V. investavo į East Capital Baltic Fund bei East Capital Eastern Europe Fund investicinius fondus (t. 2, b. l. 128), o ieškovė J. V. laikotarpiu nuo 2004-07-06 iki 2004-07-09 įsigijo investicinių fondų East Capital Eastern Europe Fund, JPM Europe Strat. Value, Templeton Growth Euro, Templeton Eastern Europe EUR ir kt. investicinių vienetų (t. 2, b. l. 132-135). Pažymėtina ir tai, kad ieškovė J. V. su atsakovu AB „Swedbank“ (ankstesnis pavadinimas – AB bankas „Hansabankas“) 2005-03-01 buvo sudariusi Konsultavimo dėl investicijų sutartį (t. 2, b. l. 136-139), kurioje buvo nurodyta „augimo“ strategija, pagal kurią investuotojas prisiima didelę riziką, t. y. pagrindinės sumos nuostolio riziką, siekdamas žymiai padidinti savo kapitalą ir gauti didelį pelną. Minimu laikotarpiu ieškovas E. V., bylos duomenimis, su atsakovu AB „Swedbank“ jokių sutarčių dėl konsultavimo sudaręs nebuvo, tačiau savarankiškai 2006-05-16 – 2006-05-18 investavo į East Capital Russia Fund, East Capital Turkish Fund, East Capital Eastern Europe Fund ir kitus investicinius fondus (t. 2, b. l. 125-127). Taigi šios aplinkybės, kolegijos vertinimu, leidžia spręsti, jog, viena vertus, ieškovas E. V. iš esmės savarankiškai veikė investuodamas ne tik į vyriausybių obligacijas, bet ir į rizikingesnius investicinius fondus, kita vertus, kaip teisingai nurodo atsakovas AB „Swedbank“, vadovaudamasis atsakovo pagal sutartį ieškovei J. V. suteiktomis rekomendacijomis, iš esmės nesiekė diversifikuoti investavimo rizikos ir investicijų portfelius traktavo kaip vieningą sutuoktinių investiciją, kurios strategija – „augimo“. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovų atliktų investicinių sandorių kiekis nurodytu laikotarpiu iš esmės atitiko VPRĮ 2 straipsnio 35 dalies 1 punkto kriterijų, pagal kurį fizinis asmuo, atlikęs vidutiniškai 10 tokių sandorių per ketvirtį, gali būti pripažintas profesionaliu investuotoju (VPRĮ 2 str. 17 d. 4 p.).

63Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad bylos medžiaga nustatyta, jog bendra ieškovų E. ir J. V. vertybinių portfelių vertė nuo 2003 m. sudarė daugiau nei 10 000 000 Lt, o tai taip pat leidžia spręsti, kad ieškovai iš esmės atitiko ir VPRĮ 2 straipsnio 35 dalies 2 punkto kriterijų, pagal kurį profesionaliu investuotoju gali būti pripažįstamas fizinis asmuo, kurio vertybinių popierių portfelio vertė viršija 500 000 EUR (VPRĮ 2 str. 17 d. 4 p.).

64Taigi teisėjų kolegija, pažymėdama, kad apeliacinės instancijos teismas taip pat yra teismas, nagrinėjantis fakto klausimus, ir išanalizavusi bei apibendrinusi minėtas faktines aplinkybes, sprendžia, kad ieškovai, turėdami ilgametės patirties ir žinių investavimo srityje, dar iki ginčo sutarčių sudarymo valdę, kaip fiziniams asmenims, ypatingai didelės vertės vertybinius portfelius, ėję vadovaujančias pareigas, kurios įpareigoja turėti aukštą kvalifikaciją, etc., nagrinėjamuose teisiniuose santykiuose negali būti vertinami vien kaip vartotojai, apeliantų teigimu, nesuvokiantys investavimo rizikos ir neturintys jokių investavimui reikalingų žinių (CPK 185 str.). Priešingai, tiek aukščiau nurodyti faktai, tiek vėliau šioje nutartyje analizuotinos aplinkybės suteikia pagrindą ieškovų elgesį ir veiksmus toliau minimuose sandoriuose traktuoti kaip artimus profesionaliems investuotojams (CPK 185 str.).

65Remdamasi tuo, kas paminėta aukščiau, teisėjų kolegija atmeta apeliantų E. ir J. V. skundo argumentus, kad teismas apskritai nevertino, jog prieš sutarčių pasirašymą atsakovas AB „Swedbank“, visiškai neatsižvelgdamas į ieškovų poreikius bei tikslą investuoti konservatyviai, reikalavo pasirašyti iš anksto parengtas ir banko darbuotojų jau pasirašytas Konsultavimo sutartis, kurių sąlygų apeliantai negalėjo koreguoti. Iš tiesų, dar iki Konsultavimo sutarčių sudarymo atsakovas AB „Swedbank“ ieškovui E. V. 2007-01-24 pateikė pasiūlymą investuoti į Nekilnojamojo turto fondą ir į Centrinės Azijos fondą (t. 2, b. l. 40-43). Tačiau, kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia ieškovai, šiuo pasiūlymu bankas neteigė, jog pastarasis turi parduoti anksčiau įsigytus vertybinius popierius ir investuoti į Centrinės Azijos fondus, nes priešingu atveju jie praras daugiau nei už konsultavimą sumokėti 8 000 Lt. Tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikta (CPK 178 str.). Be to, teismas pagrįstai plačiau nevertino minėto dokumento, kadangi akivaizdu, jog šis pasiūlymas iki Konsultavimo sutarčių sudarymo iš esmės neturi teisinės reikšmės – kaip minėta anksčiau, ieškovas E. V. tuo metu Konsultavimo sutarties su atsakovu AB „Swedbank“ nebuvo sudaręs (CPK 185 str.). Be to, kaip teisingai nurodo atsakovas, ieškovas E. V. pats teismo posėdžio metu pripažino, kad 2007-02-02 Konsultavimo sutarties projektas jam buvo pateiktas dar 2006 m. (t. 3, b. l. 70). Minėtos aplinkybės paneigia apeliaciniame skunde dėstomus argumentus, jog Konsultavimo sutartys ieškovams buvo pateiktos jau pasirašytos, ir šie neturėjo galimybės derėtis dėl jų sąlygų (CPK 185 str.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, ginčo Konsultavimo sutartys buvo vykdomos pakankamai ilgą laiką, tačiau byloje nėra įrodymų, kad ieškovai tiek ikisutartiniuose santykiuose, tiek jau vykdant Sutartis, būtų kėlę klausimą dėl sąlygų neatitikimo jų interesams ir investavimo strategijai (CPK 178 str.). Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovų apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovas jau ikisutartiniuose teisiniuose santykiuose elgėsi nesąžiningai ir iš esmės, ieškovų žodžiais tariant, privertė pasirašyti 2007-02-02 Konsultavimo sutartis – kaip minėta, ieškovai, būdami išsilavinę, turintys patirties sudarant investavimo sandorius (ieškovė J. V. beveik prieš dvejus metus buvo sudariusi iš esmės analogišką 2005-03-01 Konsultavimo dėl investicijų sutartį), suvokė ar turėjo suvokti tokių sutarčių sąlygas bei teisines pasekmes, kurios gali kilti jas pasirašius (CPK 185 str.).

66Taigi teisėjų kolegija, nenustačiusi, kad atsakovas AB „Swedbank“, siūlydamas pasirašyti 2007-02-02 Konsultavimo sutartis, elgėsi nesąžiningai, prieš imdamasi nagrinėti argumentus dėl minėtų sutarčių vykdymo/nevykdymo ir dėl to kilusių teisinių padarinių, mano esant tikslinga dar kartą pažymėti esmines jų sąlygas, kurios, kolegijos vertinimu, turi reikšmės nustatant šalių civilinę atsakomybę dėl vėliau patirtų ieškovų nuostolių.

67Pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu teisingai pažymėjo, jog pasirašydami Sutartis, ieškovai patvirtino, kad jiems yra žinoma investavimo rizika (Sutarčių 3.2 p.), be to, aiškiai nurodė, jog nelaiko sutarčių sąlygų atsakovo pasižadėjimu ar įsipareigojimu užtikrinti ieškovų pelno gavimą iš investuojamo turto (Sutarčių 3.3 p.). Sutartyse taip pat pažymėta, kad atsakovas ieškovams pateiks esminę informaciją ir konsultaciją dėl siūlomo investicinio sprendimo, tačiau ieškovai visus sprendimus, remdamiesi atsakovo konsultacijomis, priims patys ir pateiks atsakovui pavedimą įvykdyti sandorį (Sutarčių 1.4 p., 3.4 p.). Ieškovai ir atsakovas Sutartimis taip pat aiškiai nustatė atsakomybės ribas – šalis, neįvykdžiusi ar netinkamai įvykdžiusi numatytus įsipareigojimus, atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka ir turi atlyginti kitos šalies dėl to patirtus nuostolius (Sutarčių 6.1 p.); atsakovas neatlygina ieškovų patirtų nuostolių dėl krizių ar kitokių neigiamų pokyčių vertybinių popierių rinkoje, valiutų kursų pokyčių bei infliacijos, neatsako už emitento ar trečiosios šalies mokumą ir neprivalo atlyginti nuostolių, ieškovų patirtų dėl emitento, jo atstovų, mokėjimo agentų ar trečiosios šalies veikimo ar neveikimo (Sutarčių 6.2 p.).

68Apeliantai, nesutikdami su teismo išvada, kad jie neįrodė, jog atsakovo konsultavimo paslaugos tuo metu, kai konsultacijos dar buvo vykdomos, buvo nekokybiškos, teigia, jog teismas tokią išvadą padarė, neįvertinęs byloje esančių atsakovo pasiūlymų, kuriais bankas garantavo, kad investicijos bus saugios, kad ieškovai, būdami konservatyvūs investuotojai, įsigiję įvairių fondų vertybinių popierių, nepatirs jokių nuostolių. Teisėjų kolegija, nesutikdama su minėtais argumentais, pažymi, kad iš tiesų, pirmosios instancijos teismas detaliai nenagrinėjo byloje esančių atsakovo AB „Swedbank“ pasiūlymų investuoti, tačiau net ir toliau teisėjų kolegijos, kaip fakto teisminės instancijos, analizuojami įrodymai nepaneigia teismo išvados, jog pagal ginčo Sutartis sprendimus dėl investicijų priiminėjo būtent patys ieškovai, todėl atsakovas, kaip konstatuojama skundžiamame teismo sprendime, nėra atsakingas už ieškovų negautas pajamas, kurias jie būtų gavę, jeigu būtų pasirinkę kitą investavimo kryptį (CPK 185 str., 329 str. 1 d.).

69Kaip matyti iš atsakovo 2007-02-28 pasiūlymo ieškovams dėl investavimo į nurodytus fondus turinio, toks pasiūlymas buvo pateiktas dėl to, kad klientas išreiškė pageidavimą prisiimti didesnę riziką, o tai atitinka ir jo pageidaujamą vertės prieaugį. Šiame rašte atsakovas taip pat paaiškino, kad 12-15 proc. prieaugis yra pasiekiamas, bet atsižvelgiant į rinkos situaciją ir galimą investavimo apribojimą 3 metams, dalis investicijų turi būti nukreipta į instrumentus, galinčius per 1-2 metus užtikrinti tokį prieaugį, bei pabrėžė, jog tai jau yra susiję su papildoma rizika (t. 1, b. l. 208-210). Atsakovo 2007-03-07 pasiūlyme taip pat aiškiai nurodyta, kad bankas, po susitikimo su ieškovais įvertinęs tai, kokio prieaugio jie siekia, siūlo investuoti į Hedge (ribotos rizikos) fondus, statistiškai nurodo praėjusių metų šių fondų rezultatus, pateikia savo prognozes, aiškiai nurodydamas, kad šie spėjimai yra tik atsakovo situacijos įvertinimas ir jokiu būdu negali būti laikomas įsipareigojimu (t. 1, b. l. 203-204). Atsakovo 2007-04-26 pasiūlymas, kuriuo ieškovai nepasinaudojo, buvo pateiktas taip pat dėl to, kad ieškovai siekė 10-15 proc. augimo, o portfelio struktūra, atsakovo požiūriu, tokiu atveju turi būti agresyvesnė (t. 1, b. l. 205). Be to, 2007-06-04 pasiūlyme buvo nurodyta, kad ieškovas E. V. yra išreiškęs poziciją, jog konservatyvus pasiūlymas jam netinka, todėl atsakovas AB „Swedbank“ pateikė savo paskaičiavimus, aiškiai nurodydamas, jog padidintas pelningumo lygis sąlygotų sumažėjusį likvidumą ir didesnius trumpalaikius portfelio svyravimus (t. 1, b. l. 202). Teisėjų kolegija šiame kontekste pažymi, jog ieškovai be pagrindo byloje esančią atsakovo sudarytą lentelę, kurioje apibūdinama investicijų portfelio struktūra, traktuoja kaip jiems 2007-05-03 pateiktą savarankišką pasiūlymą, nes, kaip teisingai nurodo atsakovas, bylos medžiaga rodo, jog minėta lentelė yra jau aukščiau aptarto 2007-04-26 pasiūlymo dalis (t. 1, b. l. 205). Teisėjų kolegija taip pat atmeta, kaip nepagrįstą apeliantų teiginį, jog juos konsultavęs atsakovo darbuotojas liudytojas P. D. teismo posėdžio metu pripažino, kad jie norėjo rizikuoti konservatyviai. Priešingai, iš 2012 m. sausio 25 d. teismo posėdžio protokole užfiksuotų šio liudytojo paaiškinimų matyti, jog sutuoktiniai E. ir J. V. jam aiškiai buvo išreiškę poziciją, kad siekia prisiimti didesnę riziką (t. 3, b. l. 75-76). Įrodymų, kad šie protokolo duomenys CPK nustatyta tvarka yra paneigti, byloje nėra (CPK 116 str., 171 str.,172 str.).

70Todėl teisėjų kolegija, apibendrindama aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad ieškovai sutuoktiniai E. ir J. V. nepateikė įrodymų, paneigiančių tiek teismo išvadas, tiek atsakovo AB „Swedbank“ teiginius, jog pasiūlymai jiems, kaip patyrusiems investuotojams (tame pačiame banke jau buvo suformuoti daugiau nei 10 mln. vertės investicijų portfeliai, kurie bendrai paėmus buvo pelningi), buvo teikiami atsižvelgiant į tai, kad buvo pageidaujama investuoti ne konservatyviai, o su didesne rizika, kad buvo išaiškintos galimos tokio investavimo pasekmės, kad remiantis Sutarčių nuostatomis, buvo išaiškinta, jog galutinį sprendimą, už kurį patys ir atsako, priima būtent ieškovai. Todėl konstatuotina, jog teismas pagrįstai ieškovų reikalavimą priteisti iš atsakovo nuostolių atlyginimą, kurių atsiradimą jie kildina iš nekokybiškų atsakovo konsultavimo paslaugų (Sutarčių 6.1 p., CK 6.245 str.).

71Teisėjų kolegijos įsitikinimu, aukščiau nurodytos išvados taip pat nepaneigia ieškovų teiginiai, jog atsakovas kas savaitę neteikė ataskaitų ir konsultacijų; kad atsakovas nediversifikavo ieškovų vertybinių portfelių, nors E. V. portfelis pagal Sutartį galėjo būti formuojamas pagal „vidutinės rizikos“, o J. V. – pagal „didelės rizikos“ strategiją; kad ieškovui E. V. buvo teikiamos konsultavimo paslaugos dėl akcijų įsigijimo, nors Konsultavimo sutarties priede buvo nurodyta, jog jis nepageidauja įsigyti akcijų ar investuoti JAV doleriais; kad atsakovas imdavo mokestį už fondų bei akcijų pirkimą ir pardavimą; kad pasiūlęs investuoti į Centrinės Azijos fondą, apribojo ieškovo galimybę perkelti portfelį į kitą banką.

72Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ne kartą šioje nutartyje minėtą ieškovų patirtį investavimo srityje, atskirai detaliau nenagrinėdama kiekvieno aukščiau nurodyto motyvo, juos atmeta, kaip nepagrįstus ir papildomai pažymi, kad pagal bylos medžiagą pretenzijas dėl sutarties sąlygų ir nekokybiškų atsakovo paslaugų ieškovai pradėjo reikšti tik 2007 m. pabaigoje, tai yra patyrus pirmuosius nuostolius. Byloje nėra duomenų, jog daugiau nei pusę metų, kuomet sutartys buvo vykdomos, kuomet portfelių vertė kilo ir ieškovai iš to uždirbo pelno (t. 2, b. l. 156-160), jie būtų reikalavę pakeisti sutarčių sąlygas, savo valia atsisakę investuoti į rizikingesnius vertybinių popierių fondus, reikalavę dažnesnių konsultacijų, už kurias turėtų atitinkamai ir sumokėti, prieštaravę atsakovo vykdomoms pinigų keitimo transakcijoms ir pan. Taigi šios aplinkybės, teisėjų kolegijos įsitikinimu, patvirtina tai, jog minėtu laikotarpiu atsakovo teikiamos paslaugos ieškovus tenkino – pasiūlymai investuoti ieškovų pageidavimu pagal Sutartis buvo siunčiami vien tik ieškovui E. V. (vidutinės rizikos strategija), jo nurodytu elektroninio pašto adresu ( - ); savo valia jie investuodavo į dalį atsakovo pasiūlytų fondų, iš esmės neskirstė investicinių portfelių rizikos. Taigi nors ieškovės J. V. pasirašytoje sutartyje nurodyta didelės rizikos investavimo strategija, kurią visiškai atitiko atsakovo teikiami pasiūlymai, byloje nėra duomenų (tokių nepateikta ir apeliacinės instancijos teismui), kad ieškovas E. V., aukščiau nustatytais duomenimis galintis būti laikomas profesionaliu investuotoju, iki ieškinio pareiškimo atsakovui AB „Swedbank“ būtų reiškęs pretenzijas dėl iš esmės vienodomis rizikų paskirstymo proporcijomis suformuotų investicinių ieškovų portfelių (CPK 178 str., 314 str.).

73Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su ieškovų teiginiais, kad, priešingai nei sprendė teismas, sutartinė AB „Swedbank“ atsakomybė kyla ir dėl to, jog ieškovų portfeliams 2007 m. spalio mėn. patyrus nuostolių, atsakovas, turėjęs numatyti, kaip vystysis finansinės rinkos keletą metų į priekį, 2007-10-29 elektroniniu laišku nenurodė jokių priemonių, kaip ateityje išvengti patirtų nuostolių (t. 1, b. l. 49). Kaip teisingai nurodo atsakovas AB „Swedbank“, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nuo 2008 m. pasaulio, kartu ir Lietuvos, ekonomikoje įvyko drastiškų pokyčių, kurie turėjo didelę įtaką nekilnojamojo turto, darbo ir kitoms rinkoms, įmonių veiklai, vartojimui – buvus galimybei tokius pokyčius prognozuoti, nebūtų kilę tokio masto neigiamų padarinių visai šalies ekonomikai. Pasauliniu ir nacionaliniu mastu vykstanti krizė yra visiems žinoma aplinkybė, kurios nereikia įrodinėti (CPK 182 str. 1 d. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2011). Esant nurodytiems išaiškinimams, akivaizdu, kad net ir profesionaliems investuotojams, kokiu yra Bankas, buvo sudėtinga numatyti tai, kaip ekonominė krizė gali paveikti vertybinių popierių vertę, todėl kolegija konstatuoja, kad, kaip iš esmės teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovo AB „Swedbank“ neteisėtas neveikimas šiuo aspektu nėra įrodytas. Be to, kaip jau ne kartą minėta šioje nutartyje, sutartyse buvo aiškiai nurodyta, kad atsakovas neatlygina ieškovų patirtų nuostolių dėl krizių ar kitokių neigiamų pokyčių vertybinių popierių rinkoje (Sutarčių 6.2 p.).

74Taigi apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai ir atmeta ieškovų E. ir J. V. apeliacinio skundo argumentus, kad jų nurodoma žala atsirado dėl pirmiau išnagrinėtų neteisėtų atsakovo AB „Swedbank“ veiksmų/neveikimo, taip pat kad tarp minimų investavimo nuostolių ir ieškovų nurodytų atsakovo veiksmų yra priežastinis ryšys (Sutarčių 6.1 p., CK 6.246-6.249 str., CPK 178 str.).

75Dėl atsakovo AB „Swedbank“ apeliacinio skundo

76Kartu teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu be pakankamo pagrindo konstatavo, kad atsakovas be teisėto pagrindo nevykdė prievolių pagal minėtas Konsultavimo sutartis laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2010-09-06 – sutarčių nutraukimo ieškovų iniciatyva, ir priteisė iš atsakovo ieškovo E. V. naudai 66 219,24 Lt, o ieškovės J. V. naudai – 29 147,52 Lt nuostolių atlyginimą bei metines procesines palūkanas. Atsakovas AB „Swedbank“, nesutikdamas su tokiomis teismo išvadomis, apeliaciniu skundu teigia, kad pagrįstai ir teisėtai Sutarčių nevykdė nuo momento, kuomet, įgyvendinus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų (MiFID direktyva), 2007-11-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas (toliau – FPRĮ).

77Teisėjų kolegija, sutikdama su atsakovo AB „Swedbank“ apeliacinio skundo motyvais, pažymi, kad, kaip žinia, FPRĮ 22 straipsnio, kuris nustato finansų maklerio įmonės pareigas teikiant klientui investicines paslaugas, 3 dalyje numatyta, kad ši įmonė turi aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus. Minėto straipsnio 5 dalis numatė privalomą reikalavimą, kad finansų maklerio bendrovė surinktų apie klientą šiame straipsnyje nurodytą informaciją, kurios pateikimo aiškiai nedetalizavo anksčiau galiojęs Vertybinių popierių rinkos įstatymas – informaciją apie klientų žinias ir patirtį investavimo srityje; finansinę padėtį bei tikslus, kurių jie siekia naudodamiesi investicinėmis paslaugomis (FPRĮ 22 str. 5 d.). Šį reikalavimą detalizavusių Vertybinių popierių komisijos 2007 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 1K-22 patvirtintų Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių 53 punktas numatė, kad finansų maklerio įmonė, nesurinkusi FPRĮ 22 straipsnio 5 dalyje nurodytos informacijos apie klientą, neturi teisės klientui teikti investicinių paslaugų ar rekomenduoti finansinių priemonių. Be to, FPRĮ 98 straipsnio 6 dalis nustatė, kad finansų maklerio įmonės, iki šio įstatymo įsigaliojimo sudariusios sutartis su klientais dėl investicinių ir (arba) papildomų paslaugų teikimo, privalo iki 2007-12-31 šias sutartis pakeisti taip, kad jos atitiktų šiame įstatyme nustatytus reikalavimus. Investicinės ir (arba) papildomos paslaugos po 2007-12-31 gali būti teikiamos tik tiems klientams, su kuriais yra sudarytos šio įstatymo reikalavimus atitinkančios sutartys dėl investicinių ir (arba) papildomų paslaugų teikimo.

78Taigi, kolegijos įsitikinimu, galiojant minėtiems teisės aktams, taip pat ieškovams nuo 2007 m. spalio mėn. pradėjus reikšti pretenzijas dėl, jų teigimu, nekokybiškų ir neatitinkančių jų poreikių atsakovo paslaugų, Bankas, siekdamas, kad teikiamos paslaugos atitiktų galiojančius įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimus, turėjo pagrindą bei pareigą reikalauti, jog jau sudarytos Konsultavimo sutartys būtų sudarytos iš naujo, teikti ieškovams tokių sutarčių projektus, detalius klausimynus, kurių pagrindu gauti duomenys leistų patvirtinti arba paneigti atsakovo anksčiau surinktą informaciją apie ieškovų investavimo tikslus ir rizikos toleranciją (FPRĮ 22 str. 5 str.). Taip pat pažymėtina tai, kad atsakovas dar prieš įsigaliojant naujajam įstatymui 2007-10-23 viešai išplatino informaciją, kuria net neturintiems patirties investuotojams suprantamai išaiškino, jog po įstatymo įsigaliojimo – 2007-11-01, šie asmenys turėtų būti pasiruošę suteikti daugiau informacijos bankams, o artimiausiu metu vertybinių popierių sąskaitas turintys klientai gali būti pakviesti į bankus persirašyti vertybinių popierių sutarčių, o to nepadarius, gali būti apribotos galimybės gauti kai kurias investavimo paslaugas (t. 1, b. l. 189-190); taip pat ieškovams keletą kartų buvo pateikti asmeniniai kvietimai pasirašyti naujas Konsultavimo sutartis, atitinkančias naujus įstatymo reikalavimus, asmeniškai išsiųsti naujų Sutarčių projektai bei nesudėtingų ir sudėtingų finansinių priemonių investuotojo klausimynai, kurie, priešingai nei sprendė teismas, ir patvirtina, kokia papildoma informacija apie atsakovus buvo reikalinga ieškovui (t. 1, b. l. 69, 75-87, 191).

79Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovai sutuoktiniai E. ir J. V., būdami patyrę, apdairūs bei rūpestingi, suinteresuoti investuotojai, žinodami arba turėdami žinoti atitinkamų įstatymų reikalavimus, turėdami galimybę susipažinti su išankstine juos aptarnaujančio banko viešai skelbiama, asmeniškai ne kartą gavę iš Banko atitinkamus paaiškinimus bei paruoštų dokumentų projektus, nepateikę aukščiau minėtos Bankui būtinos turėti naujos informacijos apie save, t. y. nevykdydami sutarties šalių bendradarbiavimo pareigos ir tuo patys prisiėmė visą riziką dėl pasekmių, galinčių kilti dėl tokių veiksmų – Bankas, priešingai nei teigia ieškovai, juos buvo informavęs, kad neįvykdžius keliamų reikalavimų, vadovaujantis imperatyviais įstatymo reikalavimais konsultavimo paslaugos pagal ginčo sutartis nebus teikiamos (CK 6.200 str. 2 d.). Pagal bylos medžiagą Bankas, priešingai nei ieškovai, aktyviai veikė, kad būtų kai įmanoma greičiau pasirašytos įstatymų reikalavimus atitinkančios Konsultavimo sutartys, suteikiančios pagrindą teikti ieškovams minimas paslaugas (FPRĮ 22 str. 5 str., 98 str. 6 d., CPK 185 str.). Taigi pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė, jog Bankas yra atsakingas už ieškovų E. V. ir J. V. nurodytus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius (CK 6.249 str.).

80Kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, taip pat sutinka su apelianto AB „Swedbank“ argumentais, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė, kad jis pažeidė sutartinius įsipareigojimus, neteikdamas ieškovams konsultacijų pagal Sutartis nuo 2008-07-01 iki šių iniciatyva Sutartys buvo nutrauktos, t. y. iki 2010-09-06. Visų pirma, teisėjų kolegija pirmiau yra konstatavusi, jog atsakovas turėjo teisinį pagrindą neteikti konsultacijų pagal Sutartis nuo 2007-11-01. Antra, kolegijos įsitikinimu, teismas be pagrindo sutiko su ieškovais, jog vėlesnė atsakovo siųsta informacija traktuotina kaip tolesnis sutarčių vykdymas. Kaip teisingai nurodo atsakovas, paskutine konsultacija, atitinkančia FPRĮ 3 straipsnio 12 dalyje pateikiamą apibrėžimą, pagal kurį investavimo rekomendacija laikoma finansų maklerio įmonės arba kliento iniciatyva klientui teikiama asmeninio pobūdžio rekomendacija dėl vieno ar kelių sandorių, susijusių su finansinėmis priemonėmis, gali būti laikoma tik jau minėtame atsakovo 2007-10-29 elektroniniame laiške ieškovui E. V. suteikta informacija, jog atsižvelgiant į ieškovų deklaruotą investavimo terminą ir tikslus, siūloma palaukti tolimesnių rinkų pokyčių (CPK 185 str.). Taigi, priešingai nei sprendė teismas, kolegija sutinka su atsakovu, kad finansinių indėlių pristatymai, siųsti ieškovams 2008 m., kaip Banko klientams (kaip jau minėta, ieškovai nuo 2003 m. buvo atsidarę vertybinių popierių sąskaitas AB „Swedbank“, jų teigimu, buvo priskirti ypatingai svarbių klientų kategorijai) laikytini tik bendro pobūdžio reklamine informacija ir neatitinka FPRĮ 3 straipsnio 12 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl negali būti traktuojami kaip asmeninė konsultacija (t. 1, b. l. 52-66).

81Todėl teisėjų kolegijai konstatavus, jog atsakovas turėjo teisinį pagrindą neteikti atsakovams konsultacijų ir jų neteikė nuo 2007-11-01, netenka teisinės reikšmės ginčo šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai, susiję su nuostolių paskaičiavimu būtent iki Sutarčių nutraukimo datos – 2010-09-06, taip pat iš esmės teisingi atsakovo AB „Swedbank“ skundo argumentai, jog nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo neveikimo ir ieškovų investicinių portfelių vertės sumažėjimo (CK 6.247 str.), bei argumentai dėl to, kad teismas neteisingai paskaičiavo atlygintinų nuostolių dydį, etc. (CK 6.249 str. 5 d.).

82Taigi teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės teisingai atskleidęs bylos esmę, pagrįstai sprendęs, kad ieškovai E. ir J. V. neįrodė, jog atsakovas AB „Swedbank“ nuo Sutarčių pasirašymo momento konsultavimo paslaugas ieškovams teikė nekokybiškai, ir dėl to pastarieji patyrė nuostolių, suklydo konstatuodamas, jog atsakovas be teisėto pagrindo nuo 2008-07-01 nevykdė Konsultavimo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, ir tuo pagrindu iš dalies patenkino ieškinį. Todėl ieškovų apeliacinis skundas atmetamas, o atsakovo – tenkinamas, teismo sprendimas pakeičiamas – panaikinama sprendimo dalis, kuria iš dalies patenkintas ieškovų Edmont ir J. V. ieškinys, ir jų reikalavimai atmetami visiškai, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Kita teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 263 str. 1 d.)

83Esant tokioms aplinkybėms, kolegijos vertinimu, išnagrinėjus esminius šalių argumentus bei pateiktus įrodymus, kiti apeliacinių skundų, atsiliepimų į juos, bei rašytinių paaiškinimų motyvai plačiau nenagrinėjami kaip neturintys reikšmės teisingam bylos išsprendimui (CPK 185 str., 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.).

84Dėl prašymo nagrinėti apeliacinius skundus žodinio proceso tvarka

85Apeliantai E. ir J. V. prašė civilinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodė jokių priežasčių, kodėl tai yra būtina. Kaip žinia, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis, kadangi apeliacinio proceso metu šalys ir jų atstovai procesiniuose dokumentuose pateikė savo motyvuotus argumentus, kurių pakanka skundui išspręsti, todėl teisėjų kolegija mano, kad nėra pagrindo pripažinti, jog yra būtinas žodinis šios bylos nagrinėjimas (CPK 185 str.).

86Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

87Pakeitus teismo sprendimą ir ieškinį atmetus, perskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos – 18,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisiama ne iš atsakovo AB „Swedbank“, o lygiomis dalimis iš ieškovų E. ir J. V. (CPK 96 str.). Žyminis mokestis iš atsakovo nepriteisiamas (CPK 93 str.).

88Patenkinus atsakovo AB „Swedbank“ apeliacinį skundą, jam iš ieškovų E. ir J. V. lygiomis dalimis priteistina 2 861 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 str.).

89Šalys nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų apie patirtas išlaidas, susijusias su advokato pagalba, todėl jos nepaskirstomos (CPK 98 str.).

90Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

91Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. sprendimą pakeisti.

92Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškovų E. ir J. V. ieškinys ir iš atsakovo akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškovo E. V. naudai priteista 66 219,24 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2011-07-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 986,58 Lt žyminio mokesčio; o ieškovės J. V. naudai iš atsakovo priteista 29 149,52 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2011-07-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 874,48 Lt žyminio mokesčio; taip pat iš atsakovo akcinės bendrovės „Swedbank“ valstybės naudai priteista 18,65 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

93Ieškovų E. ir J. V. ieškinį atmesti.

94Priteisti iš ieškovų E. V. (asmens kodas ( - ) ir J. V. (asmens kodas ( - ) lygiomis dalimis valstybės naudai 18,65 Lt (aštuoniolika litų 65 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų pirmosios instancijos teisme.

95Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

96Priteisti iš ieškovų E. V. (asmens kodas ( - ) ir J. V. (asmens kodas ( - ) lygiomis dalimis atsakovo akcinės bendrovės „Swedbank“ naudai 2 861 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt vieną litą) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovai E. V. ir J. V. 2011-07-08 kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 6. Nurodė, kad ieškovai E. V. ir J. V. su AB „Hansabankas” (dabar – AB... 7. Pažymėjo, jog atsakovo darbuotoja R. B. 2008-01-07 el. laišku bei 2008-04-23... 8. Ieškovai į atsakovą dar kartą kreipėsi 2008-07-01, nurodydami, jog nėra... 9. Ieškovai nurodė, kad nepasirašius naujų sutarčių liko galioti 2007-02-02... 10. Kadangi atsakovas vienašališkai atsisakė vykdyti sutartį, nesąžiningai... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinį patenkino... 13. Teismas nustatė, kad ieškovai E. V. ir J. V. atsakovo AB „Swedbank“... 14. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, konstatavo, kad Konsultavimo sutartimis... 15. Teismo vertinimu, atsakovas Konsultavimo sutarčių 7.3 punkto nustatyta tvarka... 16. Pripažinęs, kad atsakovas AB „Swedbank“ netinkamai vykdė savo... 17. Spręsdamas dėl priteistinų nuostolių dydžio, teismas atkreipė dėmesį į... 18. Teismas atmetė ieškovų reikalavimą priteisti nuostolius dėl nekokybiškų... 19. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 20. Apeliaciniu skundu atsakovas AB „Swedbank“ prašo panaikinti teismo... 21. 1. Teismas neteisingai nustatė, kad atsakovas neteikė investavimo... 22. 2. Teismas teisingai nurodė, kad neturint informacijos apie kliento žinias ir... 23. 3. Teismas, apibūdindamas ieškovus kaip investuotojus, neįvertino, kad... 24. 4. Teismas nemotyvavo, kodėl atmetė atsakovo argumentus, jog Konsultavimo... 25. 5. Teismas, konstatavęs, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, visiškai... 26. 6. Priešingai nei sprendė teismas, ieškovai neįrodė, kad bent kokia jų... 27. 7. Teismo sprendimas priteisti ieškovams nuostolius nebūtų pagrįstas ir... 28. 8. Teismas nuostolius paskaičiavo nenurodydamas jokių argumentų ir motyvų,... 29. Apeliaciniu skundu ieškovai E. V. ir J. V. prašo panaikinti teismo sprendimą... 30. 1. Teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus rašytinius įrodymus,... 31. 2. Teismas neįvertino, jog tik pagal ieškovų užpildytus anketų duomenis... 32. 3. Teismas neatsižvelgė į atsakovo pateiktus pasiūlymus, kurie įrodo, jog... 33. 4. Teismas nevertino to, kad atsakovas konsultacijas teikė ne ieškovų naudai... 34. 5. Atsakovo AB „Swedbank“ netinkamą Konsultavimo sutarčių vykdymą... 35. 6. Teismas neįvertino byloje esančių įrodymų, pagrindžiančių tai, kad... 36. 7. Teismas be pagrindo nepripažino, jog atsakovas nevykdė Konsultavimo... 37. 8. Teismas turėjo priteisti visus reikalaujamus tiesioginius nuostolius, nes... 38. 9. Net tuo atveju, jei būtų nustatyta, jog teismas pagrįstai nuostolius... 39. Atsiliepimu į atsakovo AB „Swedbank“ apeliacinį skundą ieškovai E. V.... 40. 1. Atsakovas, vertybinių popierių portfelių vertei ėmus drastiškai kristi,... 41. 2. Apelianto teiginiai, kad paties banko surinkta informacija jis pats vėliau... 42. 3. Tai, kad bankas neturėjo pagrindo reikalauti naujų sutarčių pasirašymo,... 43. 4. Priešingai nei teigia atsakovas, vertybinių popierių sąskaitos sutarties... 44. 5. Atsakovo nurodytos aplinkybės apie tai, kad ateityje portfelio vertė kils... 45. 6. Priešingai nei teigia atsakovas, yra tiek teisinis, tiek faktinis... 46. 7. Ieškovai taip pat nesutinka su teismo paskaičiuotu nuostolių dydžiu,... 47. Atsiliepimu į ieškovų E. V. ir J. V. apeliacinį skundą atsakovas AB... 48. 1. Priešingai nei teigia ieškovai, pagal bylos medžiagą jie dar iki ginčo... 49. 2. Priešingai nei teigia ieškovai, jie visiškai sutiko su Konsultavimo... 50. 3. Ieškovai nepagrįstai teigia, jog atsakovas garantavo, jog investicijos bus... 51. 4. Ieškovai nepagrįstai teigia, kad atsakovas vadovavosi tik savo interesais... 52. 5. Ieškovai neįrodė, kad atsakovo paslaugos iki 2007 m. lapkričio 1 d. buvo... 53. 6. Ieškovai nepateikia jokių teisinių, ekonominių ar faktinių argumentų... 54. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 55. Kaip žinoma, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas... 56. Apeliaciniu skundu ieškovai sutuoktiniai E. ir J. V. iš esmės nesutinka su... 57. Taigi teisėjų kolegija, nagrinėdama abiejų šalių skundų argumentus,... 58. Dėl ieškovų E. ir J. V. apeliacinio skundo... 59. Apeliantai E. ir J. V. iš esmės savo apeliacinio skundo argumentus atskirais... 60. Iš tiesų, byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas AB „Swedbank“ nebuvo... 61. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas E. V. buvo ėjęs draudimo... 62. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, aplinkybę, jog ieškovai sutuoktiniai E. ir... 63. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad bylos medžiaga... 64. Taigi teisėjų kolegija, pažymėdama, kad apeliacinės instancijos teismas... 65. Remdamasi tuo, kas paminėta aukščiau, teisėjų kolegija atmeta apeliantų... 66. Taigi teisėjų kolegija, nenustačiusi, kad atsakovas AB „Swedbank“,... 67. Pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu teisingai pažymėjo, jog... 68. Apeliantai, nesutikdami su teismo išvada, kad jie neįrodė, jog atsakovo... 69. Kaip matyti iš atsakovo 2007-02-28 pasiūlymo ieškovams dėl investavimo į... 70. Todėl teisėjų kolegija, apibendrindama aukščiau nustatytas faktines... 71. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, aukščiau nurodytos išvados taip pat... 72. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ne kartą šioje nutartyje minėtą... 73. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su ieškovų teiginiais,... 74. Taigi apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria... 75. Dėl atsakovo AB „Swedbank“ apeliacinio skundo... 76. Kartu teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas... 77. Teisėjų kolegija, sutikdama su atsakovo AB „Swedbank“ apeliacinio skundo... 78. Taigi, kolegijos įsitikinimu, galiojant minėtiems teisės aktams, taip pat... 79. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovai... 80. Kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, taip pat sutinka su apelianto... 81. Todėl teisėjų kolegijai konstatavus, jog atsakovas turėjo teisinį... 82. Taigi teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus, konstatuoja,... 83. Esant tokioms aplinkybėms, kolegijos vertinimu, išnagrinėjus esminius... 84. Dėl prašymo nagrinėti apeliacinius skundus žodinio proceso tvarka... 85. Apeliantai E. ir J. V. prašė civilinę bylą nagrinėti žodinio proceso... 86. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 87. Pakeitus teismo sprendimą ir ieškinį atmetus, perskirstomos šalių turėtos... 88. Patenkinus atsakovo AB „Swedbank“ apeliacinį skundą, jam iš ieškovų E.... 89. Šalys nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų... 90. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 91. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. sprendimą pakeisti.... 92. Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškovų E. ir J. V.... 93. Ieškovų E. ir J. V. ieškinį atmesti.... 94. Priteisti iš ieškovų E. V. (asmens kodas ( - ) ir J. V. (asmens kodas ( - )... 95. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 96. Priteisti iš ieškovų E. V. (asmens kodas ( - ) ir J. V. (asmens kodas ( - )...