Byla 3K-3-265/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Janinos Januškienės (pranešėja) ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kleta“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Europa Group“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Kleta“ dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir sutartinių prievolių pusiausvyros atkūrimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl nuomos mokesčio, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių sutarties sąlygų pakeitimą teismo sprendimu, aiškinimo ir taikymo klausimai.

52002 m. rugsėjo 1 d. šalys sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovas iki 2009 m. gruodžio 31 d. išnuomojo ieškovui negyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), viešbučio ir maitinimo paslaugoms teikti, prekybai alkoholiniais gėrimais bei tabaku, kitai prekybai, biurų bei parduotuvių nuomai (Sutarties 1.1 punktas); pagal Sutarties 5.1 punktą ieškovas įsipareigojo kas mėnesį mokėti atsakovui 53 Lt pridedant 18 proc. PVM už vieną kvadratinį metrą nuomojamų patalpų nuomos mokesčio; šalys susitarė, kad bendra nuomos mokesčio suma už visas patalpas negali viršyti 105 000 Lt be PVM. 2004 m. gruodžio 31 d. Susitarimo dėl 2002 m. rugsėjo 1 d. Sutarties pakeitimo ir papildymo (toliau – ir Susitarimas) 1 dalimi nuomos terminas pratęstas iki 2019 m. gruodžio 31 d.; Susitarimo 2 dalimi pakeistas ir naujai išdėstytas Sutarties 5.1 punktas, juo ieškovas įsipareigojo mokėti atsakovui 50 Lt pridedant 18 proc. PVM už vieną kvadratinį metrą nuomojamų patalpų nuomos mokesčio. Sutarties 11.2 punkte šalys susitarė, kad visa sutartis ar jos sąlygos gali būti keičiamos abipusiu šalių raštišku susitarimu ir kad bet koks ginčas, kylantis iš šios sutarties ar susijęs su ja, kuris per 30 dienų nuo vienos šalies pareikšto reikalavimo dėl šios sutarties įsipareigojimų vykdymo neišsprendžiamas derybomis, sprendžiamas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

6Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas atkurti šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą ir pakeisti šalių 2002 m. rugsėjo 1 d. sudarytos nuomos sutarties 5.1 punkte nustatytą nuomos kainą, t. y. sumažinti ją iki 33 Lt pridedant PVM už vieną kvadratinį metrą; nustatyti, kad visa nuomos kaina per mėnesį – 64 845 Lt. Ieškovas nurodė, kad šalys, sudarydamos sutartį (2002 m.) ir vėliau ją papildydamos (2004 m.), negalėjo numatyti, kad 2008 m. prasidės plataus masto ekonomikos nuosmukis. Dėl ekonominio sunkmečio, padidėjusio PVM ieškovo veikla yra nuostolinga, tačiau didinti viešbučio teikiamų paslaugų kainų ieškovas negali, dėl nuomos sutartyje įtvirtintų jos nutraukimo sąlygų nutraukti sutartį yra finansiškai nenaudinga. Ieškovo teigimu, šiuo metu nekilnojamojo turto komercinei veiklai nuomos kaina yra 20 - 40 Lt už kvadratinį metrą, todėl jis nepagrįstai moka atsakovui 30 - 40 proc. didesnę kainą. Ieškovas nurodė, kad jis kreipėsi į atsakovą, prašydamas sumažinti nuomos kainą, tačiau šis atsisakė tai padaryti.

7Atsakovas priešieškiniu prašė teismo priteisti iš ieškovo 193 882,04 Lt nuomos mokesčio, 1133,03 Lt delspinigių, 11,84 proc. ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki tesimo sprendimo visiško įvykdymo. Jis nurodė, kad ieškovas nevykdo prisiimtų įsipareigojimų ir yra skolingas.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė

9Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš ieškovo atsakovui 15,07 Lt nuomos mokesčio skolą, kitus reikalavimus atmetė.

10Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Progresyvus verslas“ v. UAB „Baltisches Haus“, bylos Nr. 3K-3-274/2009, pateiktais CK 6.223 straipsnio 2 dalies, 6.204 straipsnio išaiškinimais, ir konstatavo, kad byloje nustatytos visos CK 6.204 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytos sąlygos, kurioms esant laikoma, kad iš esmės pasikeitė sutartinių prievolių pusiausvyra: 1) ieškovas negalėjo protingai numatyti, kad Lietuvoje ir daugelyje kitų pasaulio valstybių prasidės ekonominis sunkmetis, kurio metu nukris nekilnojamojo turto kainos; 2) ekonominis sunkmetis prasidėjo po to, kai šalys sudarė sutartį ir papildomą susitarimą; 3) ieškovas negali kontroliuoti ekonominio sunkmečio padarinių – sumažėjusios apgyvendinimo viešbutyje kainos rinkoje ir svečių skaičiaus, padidėjusio PVM; 4) ieškovas nebuvo prisiėmęs ekonominio sunkmečio padarinių rizikos – mokėti 30–40 proc. didesnį nei rinkos kaina nuomos mokestį. Remdamasis byloje pateikta UAB ,,Alliance Property“ turto nuomos kainos nustatymo ataskaita, teismas nustatė, kad 2009 m. spalio 9 d. ieškovo nuomojamų patalpų nuomos kaina buvo 33 Lt be PVM; šios aplinkybės atsakovas nepaneigė. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas pakeisti sutartį ir atkurti sutartinių prievolių pusiausvyrą yra pagrįstas. Teismas nustatė, kad ieškovas sumokėjo atsakovui nuomos mokesčio skolos dalį – 195 000 Lt, todėl priteisė atsakovui iš ieškovo tik likusiąją (15,07 Lt); atmetė reikalavimus priteisti palūkanas, nes atsakovas 2009 m. liepos 10 d. raštu buvo nustatęs ieškovui terminą (iki 2009 m. rugpjūčio 14 d.) skolai sumokėti, bet dar iki jo pabaigos pateikė teismui priešieškinį.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo UAB ,,Kleta“ apeliacinį skundą, 2010 m. gruodžio 7 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimą: papildomai priteisė atsakovui iš ieškovo 1133,03 Lt delspinigių ir 11,84 proc. dydžio palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

12Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad dėl ekonominio sunkmečio ypač pablogėjusi ieškovo turtinė padėtis sudaro pagrindą spręsti, jog yra esminis sutarties vykdymo suvaržymas, pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą ir darantį sutarties vykdymą itin sudėtingą (CPK 185 straipsnis); remdamasi byloje esančiais įrodymais, pažymėjo, kad ekonominė krizė, pasikeitusi nekilnojamojo turto rinkos situacija turėjo įtakos abiejų šalių verslui, tačiau ieškovo padėtis nepalankesnė; nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nustatytos visos CK 6.204 straipsnio 2 dalies taikymui būtinos aplinkybės. Teisėjų kolegijos nuomone, net ir apdairus, protingas ir rūpestingas verslininkas negalėjo protingai tikėtis ar numatyti, kad kils tokio masto ekonomikos krizė, sukėlusi neigiamų padarinių verslo sektoriui, kartu ieškovo turtinei padėčiai (CPK 185 straipsnis, CK 1.137 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija sutiko su apeliacinio skundo argumentu, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje UAB „Progresyvus verslas“ v. UAB „Baltisches Haus“, bylos Nr. 3K-3-274/2009, ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nesutampa, tačiau sprendė, kad nurodytoje nutartyje pateikti bendro pobūdžio teisės normų išaiškinimai, kurių turi būti laikomasi nagrinėjant kitas su sutarties pakeitimu susijusias bylas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais rėmėsi (CPK 4 straipsnis). Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas atsakovui laiku nesumokėjo nuomos mokesčio, atsakovas nepratęsė ieškovui šio sumokėjimo termino (2009 m. liepos 10 d. raštu atsakovas tik informavo ieškovą, kad jeigu jis nesumokės skolos, atsakovas kreipsis į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo), todėl sprendė, kad jam priteistini delspinigiai ir palūkanos.

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu atsakovas UAB ,,Kleta“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimą, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 7 d. nutarties dalį, kuria tenkintas ieškinys; kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 7 d. nutarties dalį palikti nepakeistą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

151. Kasatoriaus nuomone, teismai netinkamai taikė CK 6.204 straipsnį, 6.223 straipsnio 2 dalį ir nepagrįstai pakeitė šalių sudarytos nuomos sutarties sąlygas. CK 6.223 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti keičiama teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ir įstatymų nustatytais atvejais. Ši įstatymo norma turi būti taikoma sistemiškai su kitais specialius sutarties pakeitimo atvejus nustatančiais CK straipsniais (pvz., 6.204, 6.228 straipsniai ir kt.). Byloje nenustatyta nė vienos iš CK 6.223 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų. Be to, netaikytinas ir CK 6.204 straipsnis, nes nėra šiai normai taikyti būtinų aplinkybių, t. y. tokių, kurios iš esmės pakeistų šalių interesų pusiausvyrą. Nuomos sutarties 5.1 punkte nustatyta sąlyga, kad ieškovas įsipareigoja kas mėnesį mokėti kasatoriui 53 Lt pridedant 18 proc. PVM už vieną kvadratinį metrą (sutarties pakeitimu nuomos mokestis sumažintas iki 50 Lt pridedant PVM). Šalys yra verslininkės ir laisva valia susitarė dėl nuomos sąlygų. Kaip profesionalūs rinkos dalyviai, jos galėjo numatyti, kad rinkos sąlygos per ilgą laikotarpį (nuomos sutartis sudaryta 17 metų) gali pasikeisti, sutartyje nustatyta nuomos kainos viršutinė riba – 105 000 Lt be PVM, be to, ieškovas galėjo rinktis kitą patalpų nuomotoją ( - ) mieste. Ekonomikos recesija ir nukritęs vidutinis tokios pat paskirties patalpų nuomos mokesčio dydis rinkoje negali būti pripažįstami tokia aplinkybe, kurios nebuvo galima objektyviai numatyti. Kasatoriaus nuomone, teismai privalėjo atsižvelgti į tai, kad sutartinių prievolių pusiausvyra iš esmės pasikeičia, kai arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas. Pakeitus sutartį, iš esmės sumažėja atsakovo gaunamas įvykdymas; ieškovui mokant šalių sutartą nuomos mokestį nuomos sutarties įvykdymo kaina nepadidėja (nuomos mokestis nebuvo padidintas), jo gaunama sutarties nauda (nuomojamų patalpų plotas ir kokybė) nepasikeitė. Kasatoriaus teigimu, CK 6.204 straipsnio taikymas turėtų būti išimtinis, kai principo pacta sunt servanda laikymasis būtų neprotingas arba CK specialiai nurodytais atvejais, siekiant apsaugoti silpnesniąją teisinio santykio šalį (pvz., CK 6.685 straipsnis). Šis straipsnis neskirtas rinkos kainų pasikeitimo rizikai valdyti. Ekonomikos nuosmukis paveikė visus rinkos dalyvius, o ne tik ieškovą; šalių sulygtų sutarties sąlygų pakeitimas reikštų, kad visi rinkoje sudaryti sandoriai turėtų būti peržiūrimi, o tai prieštarauja laisvos rinkos principams. Be to, kasatorius pažymėjo, kad pakeisti šalių sutarties sąlygas yra teismo teisė, o ne pareiga.

16Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Progresyvus verslas“ v. UAB „Baltisches Haus“, bylos Nr. 3K-3-274/2009, suformuota CK 6.204 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktika, nes skiriasi nurodytos nutarties ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės.

17Skundžiamais teismų sprendimais kasatoriui buvo priskirta neproporcingai didelė dalis nuomos mokesčio pokyčio rinkoje, t. y. 30 proc. (nuo 50 Lt - 15 Lt). Proporcingumo principas įpareigoja teismą kainos pasikeitimą rinkoje priskirti šalims adekvačiai, t. y. po 7,50 Lt, atitinkamai nuomos kaina būtų 42,50 Lt ir PVM.

182. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, nes nepasisakė ir neįvertino kasatoriaus pateikto įrodymo – viešbučio ,,Europa“, esančio ( - ), pastato nuomos rentabilumo įvertinimo ataskaitos. Šio įrodymo ištyrimas ir įvertinimas patvirtintų, kad nuomos kainos sumažinimas ir įsiterpimas į šalių sutartinius santykius neigiamai veikia ir kasatoriaus sutartinių prievolių vykdymą.

19Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB ,,Europa Group“ prašo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

201. Ieškovo nuomone, išvada, kad iš esmės pasikeitusios aplinkybės nepakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyros, negali būti motyvuojama tuo, kad ieškovas moka tokį patį nuomos mokestį, koks nustatytas šalių sudarytoje sutartyje. Nuomos mokesčio dydis yra pagrindinė priežastis, dėl kurios ieškovas prašė teismo pakeisti sutartį. Jeigu šalys būtų sudariusios sutartį po ekonominės krizės, nuomos kaina būtų daug mažesnė. Ieškovas, sudarydamas sutartį, sutiko mokėti 50 Lt už kvadratinį metrą nuomos mokestį, atsižvelgdamas į gaunamas pajamas. Kadangi šiuo metu ieškovas gauna daug mažiau pajamų, tai jis negali vykdyti sutartinių įsipareigojimų. Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad, pakeitus sutartį, sumažėtų jo gaunamas sutarties įvykdymas. Ieškovo nuomone, šiuo metu atsakovas gauna nepagrįstai didelį nuomos mokestį, kurio negautų, jei dabar nuomos sutartį sudarytų su kitu asmeniu, ir tai reiškia, kad jis gauna didesnį sutarties įvykdymą. Taip pat nepagrįstas atsakovo argumentas, kad ieškovui nepadidėjo nuomos sutarties įvykdymo kaina, nes, kaip nustatyta byloje, dėl ekonominio sunkmečio sumažėjo ieškovo iš teikiamų paslaugų gaunamas pelnas, padidėjo veiklos sąnaudos, panaikinta viešbučiams taikyta PVM lengvata. Ieškovui sumažėjo gaunamas sutarties įvykdymas: ieškovas, mokėdamas po 50 Lt už kvadratinį metrą, turėtų gauti valdyti ir naudoti patalpas, kurių vienas kvadratinis metras kainuotų mokamą kainą, tačiau jis gauna patalpas, kurių vieno kvadratinio metro kaina yra 33 Lt. Ieškovo nuomone, tai laikytina esminiu šalių sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimu. Ieškovo teigimu, net ir būdamas apdairus ir rūpestingas, jis negalėjo numatyti, kad pasaulyje (kartu ir Lietuvoje) ekonomikos nuosmukis bus toks didelis. Nuomos sutartyje nebuvo nei tiesiogiai nurodyta, nei galima būtų manyti, remiantis sutarties nuostatomis, kad šalys prisiėmė esminio kainų pasikeitimo riziką. Dėl to nuomos sutarties vykdymo našta turėtų būti paskirstoma proporcingai abiem nuomos sutarties šalims. Ieškovo teigimu, nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad šiuo atveju CK 6.204 straipsnis netaikytinas, nes nurodytoje teisės normoje neįtvirtinta jokių jos taikymo apribojimų, jeigu nustatytos visos kitos būtinos jai taikyti sąlygos. Daikto kainos rinkoje pasikeitimas yra laikomas viena iš aplinkybių, kada gali būti taikomas rebus sic stantibus principas. Be to, ieškovo nuomone, tai, kad jo reikalavimas pakeisti sutartį yra patenkintas, nereiškia, kad turi būti keičiami visi kiti rinkoje sudaryti sandoriai. Sutarties pakeitimas, remiantis CK 6.204 straipsniu, priklauso nuo konkrečių aplinkybių. Šalių sudarytos nuomos sutarties nuostatos, kaina, terminas ir kitos aplinkybės nėra tapačios kitoms sutartims ir su jomis susijusiomis aplinkybėmis. Ieškovo nuomone, teismas, nustatęs visas CK 6.204 straipsnio taikymo sąlygas, privalo pakeisti sutartį.

212. Skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje buvo sprendžiamas klausimas dėl šalių interesų proporcingumo ir, nors kasatoriaus nurodyta ataskaita tiesiogiai nebuvo paminėta, teismas nusprendė, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, jog dėl sutarties pakeitimo patirs neigiamų padarinių.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

24Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių ir iš naujo faktų nenustatinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį teisės taikymo aspektu keliami CK 6.204 straipsnyje įtvirtintų nuostatų aiškinimo ir taikymo klausimai, sprendžiant dėl nuomos sutarties teismo sprendimu pakeitimo. Šiais klausimais teisėjų kolegija pasisako.

25Dėl CK 6.204 straipsnio taikymo sąlygų

26Sutarčių teisėje galioja pacta sunt servanta principas, reiškiantis, kad šalys privalo vykdyti prisiimtus tarpusavio įsipareigojimus, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Tačiau ne visada šio principo besąlygiškas laikymasis užtikrina šalių interesų pusiausvyrą, tam tikrais atvejais jo taikymas gali lemti kitų civilinės teisės principų (teisingumo, protingumo, sąžiningumo) pažeidimą. Įstatymo leidėjo CK įtvirtinta sutarčių sąlygų pakeitimo teismo sprendimu galimybė yra vienas iš būdų, kuriuo gali būti sumažinami ar išvengiami vienai šaliai dėl nenaudingo sutarties vykdymo galintys kilti neigiami padariniai.

27CK 6.204 straipsnis reglamentuoja situaciją, kai vienai sutarties šaliai tampa sudėtingiau vykdyti sutartį nei kitai. Šio straipsnio 1 dalyje kartu su pacta sunt servanda principu įtvirtintas rebus sic stantibus principas, reiškiantis, kad jeigu sutartį tampa sudėtinga vykdyti, ji turi būti ir toliau vykdoma, tačiau atsižvelgiant į ją sudarius pasikeitusias aplinkybes. Taikant nurodytą principą, pasikeitusių aplinkybių našta paskirstoma abiem sutarties šalims, o ne tenka tik vienai jų.

28Tam, kad būtų konstatuota, jog vienai šaliai sutarties vykdymas yra iš esmės suvaržytas, būtina nustatyti, kad tam tikros aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą ir kad jos atitinka CK 6.204 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus. Esminiu sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimu laikytinos aplinkybės, kai arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas. Pažymėtina, kad būtina nustatyti, jog egzistuoja visos CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, priešingu atveju neatsiranda pagrindo taikyti CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nurodytų sutarties pakeitimo būdų. Pagal šios dalies nuostatas, nuosekliai vadovaujantis pacta sunt servanta principu, pirmenybė teikiama šalių susitarimui: kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Tik tada, jei šalims nepavyksta susitarti, jos abi turi teisę kreiptis į teismą, kuris gali nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas arba pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra. Pažymėtina, kad analizuojamas CK straipsnis iš esmės pakartoja UNIDROIT principų 6.2.1–6.2.3 straipsnių reglamentuojamą ,,iš esmės pasikeitusių aplinkybių“ institutą. Dėl to sutarties vykdymo suvaržymo klausimai sprendžiami pagal taisykles, analogiškas įtvirtintoms UNIDROIT principuose. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kai kurios sutarties vykdymo suvaržymo specialiosios nuostatos įtvirtintos CK VI dalyje, reglamentuojančioje atskiras sutarčių rūšis, pavyzdžiui, pagal CK 6.653 straipsnio 6 dalį, kai rangovo tiekiamų medžiagų ar įrenginių kaina arba paslaugų, kurias rangovui teikia tretieji asmenys, kaina padidėja iš esmės ir šio kainų padidėjimo rangovas negalėjo numatyti rangos sutarties sudarymo momentu, rangovas turi teisę reikalauti padidinti darbų kainą arba nutraukti sutartį pagal CK 6.204 straipsnio nustatytas taisykles.

29Kasatorius kasaciniame skunde nurodo, kad ginčo sutarties atveju nėra įstatymo nustatytų sąlygų CK 6.204 straipsnio 3 dalyje 2 punkte nustatytoms priemonėms taikyti: pasikeitusi ekonominė situacija iš esmės nepakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyros – ieškovas moka tokį patį nuomos mokestį, koks numatytas nuomos sutartyje, jis nepadidėjo; kasatorius ieškovo sąskaita negauna daugiau, o ieškovui nesumažėjo gaunamas įvykdymas. Be to, kasatorius nurodo ir tai, kad, net ir nustačius būtinų CK 6.204 straipsnio 3 daliai taikyti sąlygų visumą, ieškovo reikalavimo pakeisti sutartį patenkinimas neatkurtų šalių sutartinių prievolių pusiausvyros, o ją pažeistų, turėtų neigiamos įtakos kasatoriaus teisėms ir interesams: kasatorius netektų galimybės gauti jo planuotų pajamų sutarties galiojimo laikotarpiu, atitinkamai ilgėtų lėšų, išleistų nuomojamos patalpoms įrengti, grąžos kasatoriui laikotarpis.

30Teisėjų kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, jog ieškovas privalo mokėti tokį patį nuomos mokestį, dėl kurio šalys susitarė esant skirtingai nei ginčo metu ekonominei situacijai, yra pagrindinė priežastis, nulėmusi ieškovo prašymą pakeisti nuomos sutartį. Sprendžiant, kad, nepaisant susiklosčiusios situacijos, sutartyje nustatyta kaina negali būti laikoma aplinkybe, galinčia lemti sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimą, reiktų pripažinti, kad CK 6.204 straipsnio pagrindu apskritai negali būti prašoma keisti sutarties sąlygą, kurioje yra nustatyta kaina. Sutarties kaina ir kitos šalių nurodomos aplinkybės, net ir atsižvelgiant į tai, kad jos nėra vienai šaliai labai palankios, savaime nereiškia, kad pažeidžiama šalių sutartinių prievolių pusiausvyra. Minėta, kad toks pažeidimas būtų nustačius, jog prievolių vykdymo pagal sutartį pasikeitimas yra esminis: arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas. Esminis vykdymo išlaidų padidėjimas dažniausiai neigiamai paveikia šalį, kuri turi įvykdyti nepiniginio pobūdžio prievolę, pvz., išaugus žaliavos kainoms, išauga ir prekės pagaminimo kaštai. Vykdymo vertės sumažėjimas gali neigiamai paveikti tiek piniginio, tiek nepiniginio pobūdžio prievolę vykdančią šalį, pvz., dėl infliacijos, labai didelių pokyčių rinkoje ir pan. Pažymėtina, kad tiek esminis vykdymo išlaidų padidėjimas, tiek esminis vykdymo vertės sumažėjimas turi būti pagrindžiami objektyviais kriterijais, patvirtinančiais, kad atitinkamas pasikeitimas tikrai įvyko. Šalis, kuri prašo keisti sutarties sąlygą, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kaip jos nurodytos aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą. Pažymėtina, kad sutarties sąlygų keitimas yra kiekvienoje byloje individualus. Teismas, spręsdamas, ar šalių sutartinių prievolių pasikeitimas yra esminis, turi vertinti byloje pateiktų įrodymų visumą ir atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatybes.

31Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovas yra viešbučio paslaugas teikianti įmonė, 2002 m. sudariusi su kasatoriumi negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurią 2004 m. šalys pakeitė ir nustatė, kad ji galios iki 2019 m. gruodžio 31 d., nuomos mokestis – 50 Lt už kvadratinį metrą. Pasikeitus rinkos sąlygoms, šalys derėjosi dėl nuomos sutarties kainos pakeitimo, tačiau joms nepavyko susitarti. Teisėjų kolegija pažymi, kad ilgalaikių sutarčių vykdymui labai svarbus šalių bendradarbiavimas, solidarumas, abipusiškumas, sąžiningas pareigų vykdymas, šių sutarčių vykdymas pasikeitus aplinkybėms ir galimybė iš naujo susiderėti dėl tam tikrų sutarties sąlygų. Nagrinėjamu atveju teismai nustatė, kad kasatorius nepakankamai bendradarbiavo su ieškovu, nesvarstė galimybių ieškovui kilusiems dėl ekonominės krizės atsiradusiems neigiamiems padariniams sušvelninti. Vykdyti sutartį, pasikeitusiomis sąlygomis, šalims yra naudingiau, nei ją nutraukti. Pagal šalių sudarytos nuomos sutarties sąlygas (9 skirsnio 96 punktas), ją nutraukti šalys gali, jei sutarties nutraukimo iniciatorė kitai šaliai sumokės baudą (dvylikos mėnesių nuomos mokesčio dydžio) ne vėliau kaip prieš 12 kalendorinių mėnesių iki planuojamo nuomos sutarties nutraukimo informavusi kitą šalį, nesuinteresuotą nutraukti nuomos sutarties. Akivaizdu, kad dėl finansiškai nepalankaus susitarimo šalims nenaudinga nutraukti nuomos sutartį.

32Teismai, remdamiesi ieškovo byloje pateiktais įrodymais, nustatė, kad dėl pasaulinio masto ekonomikos krizės, kurią išgyveno ir Lietuva, sumažėjo ieškovo teikiamų paslaugų pelningumas (dėl sumažėjusio svečių skaičiaus ir apgyvendinimo kainų), padidėjo veiklos sąnaudos (pridėtinės vertės mokestis išaugo nuo 5 proc. iki 21 proc., padidėjo mokesčiai už elektrą, šildymą ir pan.). Teismai nustatė, kad ieškovo nuomojamų patalpų nuomos kaina rinkoje yra 33 Lt už kvadratinį metrą. Tai reiškia, kad ieškovas, nuomodamas patalpas ir mokėdamas 50 Lt už kvadratinį metrą, gauna šios kainos neatitinkančias patalpas, t. y. tik tokias, kurių kvadratinis metras kainuoja 33 Lt. Be to, dėl pirmiau išvardytų aplinkybių (ekonominės krizės, padidėjusių veiklos sąnaudų ir pan.) sumažėjo iš vieno kvadratinio metro nuomojamų patalpų gaunamos ieškovo pajamos. Jeigu šalys dėl nuomos sutarties kainos būtų tarusios esant pasikeitusioms sąlygoms, tokia kaina būtų mažesnė, nei sulygta nuomos sutartyje. Remdamasi šiomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvadomis, kad ieškovui sumažėjo iš nuomos sutarties gaunamas įvykdymas, atitinkamai jam iš esmės tapo sudėtingiau vykdyti pagal sutartį prisiimtus įsipareigojimus – mokėti nustatytą (50 Lt už kvadratinį metrą) kainą. Sprendžiant dėl to, ar, pakeitus sutarties kainą (ją sumažinus), sumažės kasatoriaus gaunamas įvykdymas, akivaizdu, kad kasatorius gaus mažiau pajamų iš patalpų nuomos nei iki šiol. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pagal teismų nustatytas negyvenamųjų patalpų nuomos kainas rinkoje kasatorius galėtų kitą sutartį sudaryti nustatant 33 Lt už kvadratinį metrą kainą, laikytina, jog šiuo metu kasatorius gauna šalių interesų pusiausvyrą pažeidžiantį nuomos mokestį ir, pakeitus nuomos kainą, iš esmės kasatoriaus gaunamas sutarties įvykdymas nesumažės.

33Kasatorius kasaciniame skunde nurodo, kad ieškovas neįrodė kitų būtinų CK 6.204 straipsnio 3 daliai taikyti sąlygų, t. y. kad jis negalėjo nenumatyti aplinkybių nuomos rinkoje pasikeitimo (CK 6.204 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir nebuvo prisiėmęs nuomos kainos sumažėjimo patalpų nuomos rinkoje rizikos (CK 6.204 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

34Bylą nagrinėję teismai, remdamiesi byloje pateiktais įrodymais (BVP, pardavimų apimtimis ir pan.) sprendė, kad įvykusi ekonominė krizė negali būti prilyginama eiliniam ekonomikos nuosmukiui. Teisėjų kolegija vertina šias teismų išvadas kaip pagrįstas. Nuo 2008 m. pasaulio, kartu ir Lietuvos, ekonomikoje įvyko drastiškų pokyčių, kurie turėjo didelę įtaką nekilnojamojo turto, darbo ir kitoms rinkoms, įmonių veiklai, vartojimui. Pažymėtina, kad buvus galimybei tokius pokyčius prognozuoti, nebūtų kilę tokio masto neigiamų padarinių visai šalies ekonomikai. Pasauliniu ir nacionaliniu mastu vykstanti krizė yra visiems žinoma aplinkybė, kurios nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB ,,Mano tikslas“ v. UAB ,,Armitana“, bylos Nr. 3K-3-459/2010). Dėl to teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į kasacinį skundą argumentais, kad tikimybė, jog ieškovas negalėjo numatyti tokio masto ekonominės krizės, yra daug didesnė, nei tikimybė, jog galėjo. Pažymėtina, kad tai patvirtina ir ilgas laikotarpis nuo nuomos sutarties sudarymo bei pakeitimo momento (atitinkamai – 2002 m. ir 2004 m.) iki ekonominės krizės pradžios (2008 m.).

35Tai, kad ieškovas buvo prisiėmęs nuomos kainos pasikeitimo patalpų nuomos rinkoje riziką, kasatorius įrodinėjo aplinkybėmis, jog nuomos sutartyje šalys numatė tam tikros rūšies rizikos valdymo mechanizmų, t. y. nustatė fiksuotą nuomos mokestį, taip pat kad jis neviršys sutartos ribos ir pan. Teisėjų kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, jog susitarta dėl fiksuotos nuomos kainos, nereiškia rizikos paskirstymo šalims, t. y. kad viena šalis prisiima kainų kilimo, kita - kainų kritimo riziką. Toks rizikos paskirstymas turi būti tiesiogiai nurodomas sutartyje arba numanomas iš jos turinio. Šalių sudarytoje nuomos sutartyje nei tiesiogiai nurodyta, nei numanoma iš sutarties nuostatų, kad šalys prisiima esminio kainų pasikeitimo riziką. Minėta, kad ieškovas negalėjo numatyti, jog ekonominė situacija pasikeis tokiu mastu, ir negali būti sprendžiama, jog ieškovas prisiėmė ekonominės krizės padarinių riziką. Teisėjų kolegija kaip pagrįstą vertina bylą nagrinėjusių teismų išvadą, kad ekonominės krizės padariniai dėl nuomos sutarties vykdymo turėtų tekti abiem sutarties šalims.

36Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju netaikytini Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB ,,Sauliuta” v. AB ,,Lytagra”, bylos Nr. 3K-3-813, ir 2009 m. birželio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Progresyvus verslas“ v. UAB „Baltisches Haus“, bylos Nr. 3K-3-274/2009, pateikti išaiškinimai, nes skiriasi nurodytų bylų ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi: pirmojoje byloje nebuvo sprendžiama dėl sutarties pakeitimo, antrojoje – skiriasi šalių sudarytos sutarties sąlygos ir reikalavimo pakeisti sutartį pagrindas.

37Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai pagrįstai nustatė, jog egzistuoja visos aplinkybės, kurioms esant laikoma, kad iš esmės pasikeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyra, ir pagrįstai sprendė, jog ieškovui dėl sutartyje nustatytos nuomos kainos neatitikties jos rinkos kainai, iš esmės suvaržomas jo sutartinių įsipareigojimų pagal sutartį vykdymas. Pažymėtina, kad pasikeitusios esminės sąlygos (teigiami pokyčiai nuomos rinkoje, viešbučių veikloje ir pan.) gali sudaryti prielaidas sutarties kainai didėti, atitinkamai – šalims keisti sutartį. Byloje šalys neįrodinėjo aplinkybės, kokiam terminui prašoma pakeisti sutarties sąlyga turėtų būti pakeista.

38Atkreiptinas dėmesys, kad teismas turi diskrecijos teisę spręsti, kurią iš CK 6.204 straipsnio 3 dalyje numatytų priemonių taikyti (nutraukti sutartį ar pakeisti jos sąlygas), tačiau nustatęs, kad visos būtinos sutarties vykdymo suvaržymo institutui taikyti prielaidos egzistuoja, negali atsisakyti nutraukti sutartį ar ją pakeisti. Tokios sąlygos įstatymo nenustatyta. Dėl to atmestinas kaip nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad, nors ir egzistuoja visos sąlygos sutarčiai pakeisti, teismas gali atsisakyti patenkinti tokį reikalavimą.

39Pažymėtina, kad tiek kasatorius, tiek ieškovas procesiniuose dokumentuose teismui remiasi užsienio šalių teismų sprendimais ir doktrina. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytuose šaltiniuose pateikti išaiškinimai gali būti vertinami tik kaip tam tikrą situaciją iliustruojantys pavyzdžiai, tačiau netaikomi aiškinant nacionalinės teisės nuostatas. Kasatoriaus nurodytame Prancūzijos kasacinio teismo 2008 m. vasario 6 d. sprendime pateiktu išaiškinimu negali būti vadovaujamasi, nes šios šalies civilinėje ir komercinėje teisėje neįtvirtintas rebus sic stantibus principas. Ieškovas atsiliepime į kasacinį skundą remiasi įvairių užsienio autorių mintimis dėl rebus sic stantibus principo aiškinimo ir taikymo, tačiau, minėta, tokie išaiškinimai gali būti vertinamai tik kaip pavyzdžiai, siekiant pagrįsti išsakomą nuomonę, tačiau neturi įrodomosios reikšmės.

40Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo

41Kaip vieną iš kasacinio skundo argumentų kasatorius nurodo tą aplinkybę, kad teismai, nagrinėdami bylą, pažeidė įrodinėjimo taisykles.

42Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės nepripažįstamos įrodytomis, nesudaro pagrindo išvadai, kad padarytas CPK 176 ar 185 straipsnių pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).

43Nagrinėjamoje byloje ieškovas pateikė reikalavimą pakeisti šalių sudarytą nuomos sutartį ir, jo nuomone, ieškinio pagrindą patvirtinančius įrodymus. Kasatorius, pateikdamas priešinį reikalavimą, - priteisti iš ieškovo nuomos mokestį ir su juo susijusias sumas, nesutiko su ieškovo reikalavimu, tačiau nepateikė iš esmės jokių tokį nesutikimą pagrindžiančių įrodymų. Iš byloje pateiktų teismų procesinių sprendimų matyti, kad teismai analizavo ir vertino šalių sudarytos sutarties nuostatas, jų nurodytas aplinkybes ir šias pagrindžiančius įrodymus, pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės ginčui byloje išspręsti. Nors apeliacinės instancijos teismo nutartyje nepasisakyta dėl atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktos ataskaitos dėl ieškovui nuomojamų patalpų rentabilumo įvertinimo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir atliktų jų įvertinimu bei plačiai išanalizavo šalių interesų proporcingumo klausimą (apeliacinės instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir kasatorius turėjo galimybę teikti savo paaiškinimus ir atsikirtimus), tai šios ataskaitos nepaminėjimas neturėjo esminės reikšmės bylos teisiniam rezultatui. Dėl to, kas išvardyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai tinkamai išanalizavo ir įvertino byloje pateiktus įrodymus ir nepažeidė CPK nuostatų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą.

44Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad, nenustačius materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimo, nėra teisinio pagrindo ją pakeisti ar panaikinti (CPK 346 straipsnis).

45Dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasacinės instancijos teisme, priteisimo

46Kasacinės instancijos teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro 40,83 Lt (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 31 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas, netenkinus kasacinio skundo, priteistinas iš kasatoriaus.

47Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

48Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

49Priteisti iš atsakovas UAB ,,Kleta“ valstybei 40,83 Lt (keturiasdešimt litų 83 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasacinės instancijos teisme, atlyginimą.

50Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.