Byla I-2910-244/2012
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, sekretoriaujant Olgai Uljanovai, dalyvaujant pareiškėjos atstovui Renaldui Baliūčiui, atsakovių atstovėms Ramunei Butkienei ir Jurgitai Cukanovienei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Domui Pakėnui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Registro centro, ir Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui ir UAB „Irgita“ dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2Pareiškėja akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ skunde (b. l. 1–4) prašo solidariai priteisti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos ir valstybės įmonės Registrų centro – 803,63 Lt, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (242 Lt už skundo parengimą ir 100 Lt žyminį mokestį).

3Skunde pareiškėja paaiškino, kad dėl Kaune 2010-02-22 įvykio, t. y. ( - ) gatvėje prie 27 pastato, ant automobilio „Seat Toledo“ užgriuvusios liepos, išmokėjo 803,63 Lt dydžio draudimo išmoką. Teritorija (žemės sklypas) Kaune, ( - ) gatvėje, prie 27 pastato, kurioje stovėjo automobilis, priklauso Kauno miesto savivaldybės administracijai, kuri atsakinga už miesto želdinių priežiūros organizavimą ir vykdymą, todėl ji privalėjo užtikrinti, kad minėtoje teritorijoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui, tačiau to nepadarė, t. y. nepakankamai kontroliavo savivaldybės teritorijoje esančių želdinių būklę. Dėl to buvo padaryta žala. Kauno miesto savivaldybės administracijos raštas Nr. 36-9-77 patvirtina, kad Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas 2004-09-24 kreipėsi į savivaldybę, kad būtų išduotas leidimas medžiams apgenėti. Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui 2004-09-29 buvo išduotas leidimas Nr. ( - ) nupjauti vieną liepą ir apgenėti tris medžius, tačiau valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas nupjovė ne liepą, o kaštoną. Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas, savavališkai nukirsdamas kaštoną ir nenukirsdamas 2004-09-29 leidimu Nr. ( - ) paskirtos nupjauti liepos, pažeidė aplinkos ministro 2008-01-18 įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių (toliau – Taisyklės) 51 p. reikalavimus, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.263 str. nuostatas, dėl to atsirado žala. Pareiškėja, išmokėjusi pagal transporto priemonės draudimo sutartį draudimo išmoką dėl draudėjo turto apgadinimo, pagal LR CK 6.1015 str. 1 d. ir 2 d. perėmė draudėjo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens, o valstybės įmonei Registrų centrui kyla solidari pareiga kartu su Kauno miesto savivaldybės administracija atlyginti pareiškėjos patirtą žalą.

4Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė valstybės įmonė Registrų centras ir trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas atsiliepime į skundą (b. l. 42–48) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą paaiškino, kad šiuo atveju žalą padarė nugriuvęs medis, kuris augo valstybinėje žemėje. Žemės plotas, kuriame augo medis, nebuvo suformuotas kaip atskiras žemės sklypas, ši žemė priklausė Kauno miesto savivaldybės teritorijai. Tik vėliau, t. y. jau po to, kai buvo padaryta žala, žemės sklypas (kadastrinis Nr. ( - )), esantis adresu: ( - ), Kaune (leidime nupjauti liepą nurodytas šis adresas, tai yra ( - ) gatvėje prie 27 pastato), buvo suformuotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. Ž8-93 ir 2010 m. rugsėjo 17 d. nekilnojamojo turto registre įregistruotas nuosavybės teise Lietuvos Respublikai, turto patikėjimo teise valdant Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Teisės aktai nustato Kauno miesto savivaldybės administracijai pareigą rūpintis želdiniais, kad jie nekeltų pavojaus aplinkiniams, todėl būtent jos veiksmuose yra visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos. Valstybės įmonė Registrų centras yra Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančio pastato, esančio adresu: Gedimino g. 39A, Kaune, turto patikėtinis. Žalos padarymo metu nei valstybės įmonė Registrų centras, nei valstybės įmonė Registrų centro Kauno filialas nebuvo žemės, esančios prie pastato, adresu: Gedimino g. 39A, Kaune, savininkas, nuomotojas ar valdytojas, nes per 2010-02-22 įvykį žemės sklypas, kaip nekilnojamas daiktas, nebuvo suformuotas, daiktinės teisės į jį nebuvo priskirtos ir įregistruotos. Todėl atsakovė valstybės įmonė Registrų centras ir trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centro Kauno filialas nėra atsakingi už želdinių priežiūrą ir kartu už netinkamai prižiūrėtų želdinių (nuvirtusios liepos) padarytą žalą žemės sklype. Kadangi Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius nustatė, kad 2004 metais buvo nupjautas ne tas medis, tai reiškia, kad būtent Kauno miesto savivaldybės administracija netinkamai vykdė įstatymo priskirtas pareigas – želdynų ir želdinių kontrolę. Kauno miesto savivaldybė, išdavusi leidimą, privalėjo būti rūpestinga bei aktyvi, t. y. tinkamai ir efektyviai kontroliuoti medžio nupjovimo procesą. Taisyklėmis vadovaujasi savivaldybės, valstybinės kelių priežiūros įmonės, fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys medžių ir krūmų (išskyrus augančių privačioje žemėje) priežiūros darbus. Valstybės įmonės Registrų centro kompetencijai tokia funkcija nėra priskirta, todėl nei valstybės įmonė Registrų centras, nei valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas nepažeidė jokios įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytos pareigos, neatliko jokių draudžiamų ar neteisėtų veiksmų. LR CK 6.210 str. 2 d. gali būti taikoma tik tuomet, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų iš valstybės įmonės Registrų centro, atstovaujančio Lietuvos valstybei, yra visiškai nepagrįstas.

5Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą (b. l. 53–58) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

6Atsiliepime į skundą atsakovė paaiškino, kad leidimas kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje, buvo išduotas valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui pagal pateiktą prašymą. Medžių genėjimo ir pjovimo darbus užsakė ir už juos sumokėjo taip pat valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas. Nors leidimas buvo išduotas nupjauti liepą, Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas neteisėtai nupjovė kaštoną. Taip pat valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas prisiėmė pareigą nupjauti ir nugenėti 2004 m. rugsėjo 29 d. išduotame leidime Nr. ( - ) nurodytus medžius, todėl šiuo atveju už žalą, atsiradusią dėl netinkamos pareigos vykdymo, turi atsakyti valstybės įmonė Registrų centras. Sklypas prie pastato adresu: Gedimino g. 39 a, Kaune, Kauno miesto savivaldybės administracijai valdyti patikėjimo teise Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu valstybinėms funkcijoms įgyvendinti perduotas nebuvo, taip pat Kauno miesto savivaldybės administracija nenaudoja minėto žemės sklypo įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu pagrindu. Iš dokumentų visumos matyti, kad želdynų ir želdinių, esančių žemės sklype prie pastato adresu: Gedimino g. 39A, Kaune, valdytojas yra valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas. Kauno miesto savivaldybės administracija neprivalo prižiūrėti ir tvarkyti želdynų ir želdinių tuose žemės sklypuose, kurių savininkai ar naudotojai yra kiti fiziniai ar juridiniai asmenys. Šiuo metu galiojančio aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. Dl-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos apraše (toliau – Tvarkos aprašas) nenustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracija privalo kontroliuoti ir tikrinti išduotų leidimų tinkamą realizavimą. Be to, Kauno miesto savivaldybės administracijai nei minėtuose Tvarkos aprašuose, nei kituose įstatymuose nėra suteikti įgaliojimai įpareigoti ar priversti kitus fizinius ar juridinius asmenis nukirsti ar nugenėti medžius, taikyti jiems kokias nors poveikio priemones (baudas, sankcijas). Pareiškėjos pateikti dokumentai neįrodo jos reikalaujamos priteisti sumos dydžio. Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos (jeigu jai vis tik būtų taikoma civilinė atsakomybė) negali būti priteista pinigų suma, kurią pareiškėja sumokėjo draudėjui Stasiui Stankui už turto pagerinimą, t. y. už priekinio dešinės pusės sparno remontą ir neišskaičiuotą nusidėvėjimą, nes tai laikytina nepagrįstu praturtėjimu, ir 400 Lt besąlyginė išskaita, kurią pareiškėja sumokėjo nesilaikydama draudimo sąlygų. Kauno miesto savivaldybė nėra nei verslininkas, nei privatus juridinis asmuo, o viešasis juridinis asmuo, todėl palūkanos iš Kauno miesto savivaldybės administracijos taip pat negali būti priteisiamos. Be to, nei Vietos savivaldos įstatymo, nei Aplinkos apsaugos įstatymo, nei Želdynų įstatymo normos nenustato palūkanų dėl žalos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo mokėjimo. Nors pareiškėja reikalauja grąžinti sumokėtą 100 litų žyminį mokestį ir 242 Lt už skundo parengimą, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kad šias sumas sumokėjo.

7Skundas tenkintinas iš dalies.

8Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl pareiškėjos patirtos turtinės žalos, susijusios su neteisėtais atsakovių veiksmais, atlyginimo. Bylos dalykas – turtinės žalos, padarytos neteisėtais veiksmais, buvimas, ir, nustačius jos buvimą, priteistinos turtinės žalos dydis.

9Turtinės (kaip ir neturtinės) žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 d.). Pažymėtina, kad valdžios institucija – tai bet koks viešosios teisės subjektas, taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.), todėl valstybės ir savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda ir dėl valstybinių ar savivaldybių viešojo administravimo subjektų atliekant viešojo administravimo funkcijas neteisėtais veiksmais padarytos žalos. Nors CK 6.271 straipsnyje įtvirtinta speciali viešosios atsakomybės sistema, skirta atlyginti žalai, kurią asmuo patyrė dalyvaudamas administraciniuose teisiniuose santykiuose, ir nors ginčus, kylančius dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, pagal šį straipsnį sprendžia specializuoti administraciniai teismai, santykiai, susiję su tokios žalos atlyginimu, yra civiliniai teisiniai, o ne administraciniai teisiniai santykiai. Dėl to šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į bendrąsias civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1485/2009).

10CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala (taip pat ir neturtinė žala) turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Kita vertus, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, neatsižvelgiant į konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

11Apibendrinant aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad pareiškėjos reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas tik nustačius neteisėtus pareiškėjos nurodytų institucijų veiksmus, žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pabrėžtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

12Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio (2008-10-06 įstatymo redakcija, galiojusi žalos atsiradimo metu) 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos, kurios atsako už šio įstatymo joms priskirtų funkcijų vykdymą. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 6 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija nustato kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio (2009 m. gruodžio 22 d. įstatymo redakcija, galiojusi bylai aktualiu laikotarpiu) 2 dalies 17 punktą želdinių priežiūra priskirta seniūnijų, kaip savivaldybės administracijos struktūrinių teritorinių padalinių, funkcijoms. Minėtas funkcijas želdynų priežiūros srityje detalizuoja Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas (toliau – ir ŽĮ), kurio 10 straipsnio 1 dalyje išvardinti savivaldybėms, atsakingoms už želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą, priskirti įpareigojimai. ŽĮ 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines). Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas (ŽĮ 18 str. 1 d.). Pagal ŽĮ 18 straipsnio 2 dalį želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos. Šios teisės normos aiškinimas leidžia teigti ir apie savivaldybės pareigą nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją). Akivaizdu, kad kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės ir tokia pareiga turi būti vykdoma. Be to, ŽĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad savivaldybės organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos.

13Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir pati atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija nurodo, kad nuvirtęs medis augo valstybinėje žemėje, todėl akivaizdu, kad Kauno miesto savivaldybė buvo atsakinga už medžio, augusio ( - ) gatvėje prie 27 pastato, Kaune, kieme, priežiūros organizavimą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtino Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisykles. Taisyklių 1 punkte nustatyta, kad medžių ir krūmų priežiūra apima tokius darbus, kaip medžių ir krūmų laistymą ir tręšimą, dirvožemio purenimą ir mulčiavimą, medžių ir krūmų šiltinimą, genėjimą ir kitus priežiūros darbus. Taisyklėmis vadovaujasi savivaldybės (Taisyklių 3 p.). Joms tenka pareiga organizuoti ir tokius priežiūros darbus – patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos pašalinti (Taisyklių 44 p.).

14Taigi teismas daro išvadą, kad Kauno miesto savivaldybė, būdama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad paminėtoje teritorijoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Tačiau teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad Kauno miesto savivaldybė ėmėsi atitinkamų organizacinių priemonių, jog valstybinėje žemėje, esančioje adresu ( - ) gatvėje prie 27 pastato, Kaune, būtų vykdoma tinkama augančių želdinių (taip pat ir nuvirtusio medžio) priežiūra, stebima jų būklė bei sprendžiama dėl supuvusių senų medžių pašalinimo. Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju Kauno miesto savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

15Esant šioms aplinkybėms, atmetami atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos argumentai, kad ji konkrečiu atveju neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Atsakovė savo civilinę atsakomybę neigia, akcentuodama, kad žemės valdytojas yra valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas, nes šiam subjektui taip pat nustatytos pareigos želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir želdynų kūrimo srityje. Teismas pažymi, kad atitinkamų pareigų numatymas želdynų ir želdinių valdytojams neeliminuoja savivaldybės, atsakingos už želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą, atsakomybės už jai savarankiškai priskirtų funkcijų netinkamą įgyvendinimą. Pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 2 straipsnio 32 punktą vien tik naudojimosi žemės sklypu faktas nėra pakankamas pagrindas pripažinti asmenį želdynų ir želdinių valdytoju, minėtas naudojimas turi būti teisiškai pagrįstas. Byloje neginčijamai nustatyta, kad valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas iki 2010-08-31 nebuvo šio žemės sklypo nei valdytojas, nei nuomotojas. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti apie teisinių pareigų sukūrimą valstybės įmonei Registrų centrui.

16Byloje nustatyta, kad valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas 2004 m. su prašymu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl grėsmę keliančių medžių, augančių šalia jos pastato išpjovimo. 2004 m. rugsėjo 29 d. atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Aplinkos apsaugos skyrius išdavė leidimą nupjauti liepą ir 3 medžius genėti (b. l. 27), tačiau Registrų centro Kauno filialas nupjovė ne liepą, o kaštoną, liepa 2010-02-22 nuvirto ir apgadino automobilį SEAT. Tokioje situacijoje savivaldybė, nors ir nebūdama medžių nupjovimo iniciatorė, tačiau išdavusi leidimą juos pašalinti ne privačioje teritorijoje, bet valstybinėje žemėje, privalėjo būti rūpestinga bei aktyvi, t. y. tinkamai ir efektyviai įgyvendindama teisės aktuose nustatytą pareigą dėl želdinių kirtimo vykdymo, kontroliuoti medžio nupjovimo procesą, įsitikinti, ar realizuoti leidime numatyti darbai, ar nepažeisti leidime numatyti apribojimai. Teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog savivaldybė ėmėsi atitinkamų priemonių įgyvendinti leidime numatytus darbus iki pat draudiminio įvykio.

17Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija skunde taip pat ginčija žalos dydį, teigia, kad priteistinos žalos dydis mažintinas, atsižvelgiant į tai, kad išmokant draudimo išmoką turėjo būti išskaičiuota 400 Lt besąlyginė išskaita. Šis atsakovės argumentas atmestinas, nes pagal draudimo sąlygas ir Transporto priemonių draudimo taisyklių 1.2.7, 9.10.3.1 ir 9.10.3.2 p., jei draudžiamojo įvykio kaltininkas nustatytas ir draudikas įgyja teisę regreso tvarka išieškoti išmokėtą draudimo išmoką, apskaičiuota suma nemažinama besąlyginės išskaitos suma.

18Atsakovė teigia, kad draudimo liudijime nustatyta, kad draudimo apsauga galioja vairuotojams, kurių vairavimo stažas daugiau kaip 2 m., tačiau pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad 2010-02-22 automobilį vairavusi L. S. turi 2 m vairavimo stažą ir jai pagal draudimo liudijimo sąlygas galiojo draudimo apsauga. Pareiškėjai pateikė teismui apžiūrėti L. S. vairuotojo pažymėjimo nuorašą, iš kurio buvo nustatyta, kad L. S. turi 2 m. vairavimo stažą.

19Atsakovė taip pat teigia, kad iš pareiškėjos pateiktų dokumentų matyti, jog išmokant Stasiui Stankui draudimo išmoką už automobilio remontą nebuvo išskaičiuotas nusidėvėjimas. Taip pat į remonto sąmatą buvo įtrauktas priekinio dešinės pusės sparno remontas, kuris policijos nebuvo užfiksuotas kaip apgadinimas, atsiradęs dėl nuvirtusio medžio. Šie atsakovės argumentai atmestini, nes pagal draudimo sąlygas iš draudimo išmokos automobilio nusidėvėjimas neišskaičiuojamas, o pareiškėjos pateiktoje automobilio nuotraukoje po avarijos (b. l. 139-140) buvo užfiksuota, kad priekinis dešinės pusės sparnas buvo apgadintas per įvykį. Pažymėtina, kad pagal bendrą įrodinėjimo naštą šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kurias teigia (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 57 str. 4 d., 72 str.). Atsakovė neįrodė, kad žalos dydis nustatytas nepagrįstai.

20Remiantis išdėstytais motyvais pareiškėjos reikalavimų dalis dėl 803,63 Lt priteisimo iš Kauno miesto savivaldybės administracijos tenkintina, o reikalavimo dalis dėl žalos priteisimo iš Registrų centro Kauno filialo atmestina.

21Dėl palūkanų pareiškėjai priteisimo

22Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos). Nagrinėjamu atveju keliamas ginčas dėl atsakovėms kilusios deliktinės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų (neveikimo) (Civilinio kodekso 6.271).

23Civilinės teisės ir pareigos atsiranda Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais, taip pat iš fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas (Civilinio kodekso 1.136 str. 1 d.). Vadovaujantis šia nuostata, civilinės teisės ir pareigos, be kita ko, atsiranda ir dėl žalos padarymo (Civilinio kodekso 1.136 str. 2 d. 5 p.). Civilinės atsakomybės samprata yra pateikiama Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalyje, kurioje ji apibrėžiama, kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (Civilinio kodekso 6.245 str. 4 d.)

24Iš paminėtų Civilinio kodekso nuostatų matyti, jog žalos padarymo faktas, esant kitoms deliktinės civilinės atsakomybės sąlygoms, yra pagrindas atsirasti deliktinei civilinei atsakomybei, kaip turtinei prievolei. Todėl darytina išvada, kad deliktinė civilinė atsakomybė laikytina pareiga atlyginti žalą, kuri atsiranda nuo žalos padarymo momento, bet ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nagrinėjamu atveju pastebėtina, jog ši nuostata yra aktuali tik tuo aspektu, kiek jame nustatytas procesinių palūkanų dydis, tačiau juo negalima remtis, nustatant procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžią, nes šis terminas imperatyviai ir vienareikšmiškai nustatytas minėtoje Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje. Kartu pažymėtina, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir, kaip jau minėta, tai daroma nuo bylos iškėlimo (teismo sprendimo priėmimo) iki visiško prievolės įvykdymo.

25Toks aiškinimas iš esmės atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (administracinė byla Nr. A-756-73/2009) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą bendrosios kompetencijos teismų praktiką taikant procesines palūkanas reglamentuojančias Civilinio kodekso nuostatas (2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006; 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007).

26Pareiškėjai taip pat priteistinos iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 5 procentų dydžio metines palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

27Dėl teismo išlaidų

28Pagal ABTĮ 44 str. 1 ir 2 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą; kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti sumokėtą žyminį mokestį. Kadangi pareiškėjos skundas tenkintinas, jai priteistinas iš atsakovių 100 Lt žyminis mokestis. ABTĮ 44 str. 6 d. reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

29CPK 98 str. l d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

30Iš byloje esančios PVM sąskaitos faktūros ir sąskaitos (b. l. 9, 10) ir kitų rašytinių įrodymų matyti, kad skundą teismui parengė advokatas Renaldas Baliūtis, už jo paslaugas sumokėta 242 Lt.

31Rekomendacijų 7 p. reglamentuota, kad advokato atstovavimo išlaidų sumos apskaičiuojamos taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA). Rekomendacijų 8.2 p. nustatyta, kad už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į priešieškinį ar ieškinį parengimą maksimaliai priteistina 3 MMA. Pagal Rekomendacijų 8.16 p., už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai), priteistina 0,12 MMA dydžio suma. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.18 p., už vieną atstovavimo valandą yra priteistina 0,15 MMA dydžio suma. Pagal Rekomendacijų 9 p., atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos ir paslaugų teikimo laikas skaičiuojamas jį apvalinant: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.

32Rengiant pareiškėjai skundą teismui galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, nuo 2008-01-01 nustatęs 800 Lt MMA.

33Remiantis aptartų teisės normų analize ir ištirtų rašytinių įrodymų visuma, konstatuotina, kad pareiškėjos prašoma iš atsakovių jos naudai priteisti patirtų išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių priteistinų dydžių. Pareiškėjai priteistina iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 100 Lt žyminis mokestis ir 242 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti.

34Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 1, 4 p., 127 str.,

Nutarė

35Pareiškėjos akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ skundą patenkinti iš dalies.

36Priteisti akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ naudai iš Kauno miesto savivaldybės administracijos 803,63 Lt žalai atlyginti, 242 Lt atstovavimo išlaidų, 100 Lt žyminio mokesčio, iš viso priteisti 1145, 63 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt penkis litus 63 Centus) ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

37Kitą akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

38Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska,... 2. Pareiškėja akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ skunde (b. l. 1–4)... 3. Skunde pareiškėja paaiškino, kad dėl Kaune 2010-02-22 įvykio, t. y. ( - )... 4. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė valstybės įmonė Registrų centras ir... 5. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą (b.... 6. Atsiliepime į skundą atsakovė paaiškino, kad leidimas kirsti, genėti ar... 7. Skundas tenkintinas iš dalies.... 8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl pareiškėjos patirtos... 9. Turtinės (kaip ir neturtinės) žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar... 10. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės... 11. Apibendrinant aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad... 12. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio (2008-10-06... 13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir pati atsakovė Kauno miesto savivaldybės... 14. Taigi teismas daro išvadą, kad Kauno miesto savivaldybė, būdama atsakinga... 15. Esant šioms aplinkybėms, atmetami atsakovės Kauno miesto savivaldybės... 16. Byloje nustatyta, kad valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas 2004... 17. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija skunde taip pat ginčija... 18. Atsakovė teigia, kad draudimo liudijime nustatyta, kad draudimo apsauga... 19. Atsakovė taip pat teigia, kad iš pareiškėjos pateiktų dokumentų matyti,... 20. Remiantis išdėstytais motyvais pareiškėjos reikalavimų dalis dėl 803,63... 21. Dėl palūkanų pareiškėjai priteisimo... 22. Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prievolės... 23. Civilinės teisės ir pareigos atsiranda Civilinio kodekso ir kitų įstatymų... 24. Iš paminėtų Civilinio kodekso nuostatų matyti, jog žalos padarymo faktas,... 25. Toks aiškinimas iš esmės atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio... 26. Pareiškėjai taip pat priteistinos iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės... 27. Dėl teismo išlaidų... 28. Pagal ABTĮ 44 str. 1 ir 2 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas... 29. CPK 98 str. l d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 30. Iš byloje esančios PVM sąskaitos faktūros ir sąskaitos (b. l. 9, 10) ir... 31. Rekomendacijų 7 p. reglamentuota, kad advokato atstovavimo išlaidų sumos... 32. Rengiant pareiškėjai skundą teismui galiojo Lietuvos Respublikos... 33. Remiantis aptartų teisės normų analize ir ištirtų rašytinių įrodymų... 34. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 35. Pareiškėjos akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ skundą patenkinti... 36. Priteisti akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ naudai iš Kauno miesto... 37. Kitą akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ skundo dalį atmesti kaip... 38. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...