Byla 2S-1437-163/2016
Dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-693-668/2010

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės J. P. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarties dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-693-668/2010,

Nustatė

3

  1. pareiškėja J. P. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Litesko“ ieškinį atsakovams A. P. ir J. P. dėl skolos už bendro naudojimo patalpų šildymą priteisimo Nr. 2-693-668/2010, o procesą atnaujinus, išnagrinėti bylą iš esmės ir ieškinį atmesti. Pareiškėja nurodė, kad CPK 366 str. 1 d. 9 p., nurodytu pagrindu, teigia, jog Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-11-22 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2013 teisėjų kolegija, atsižvelgdama Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konstatavo, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2004 m. birželio 11 d. ir 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimais nustatyta aplinkybė, jog pareiškėjos J. P. namo bendrojo naudojimo patalpos neapšildomos, laikytina prejudiciniu faktu, kurio tiek proceso šalys, tiek ir teismas negalėjo nepripažinti įrodyta aplinkybe ir reikalauti, kad atsakovai dar kartą įrodytų, kad šildymas į gyvenamojo namo ( - ), Palanga, bendrojo naudojimo patalpas nebuvo tiekiamas. Nagrinėjamoje byloje turėjo būti taikomas ir CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas ginčyti nurodytą teismo nustatytą faktą, taip pat draudimas teismui iš naujo nustatinėti išspręstose bylose konstatuotą faktą. Kadangi bylą nagrinėję teismai nurodytų proceso teisės normų netaikė, konstatuotini teismo sprendimų res judicata galios, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio tikrumo principo pažeidimai. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nustatė, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 182 straipsnio 2 punkto, CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatas, dėl to buvo neteisingai išspręsta byla, priimtas neteisėtas sprendimas. Esant tokioms LAT teisėjų kolegijos padarytoms išvadoms darytina pagrįsta prielaida, jog Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-693-668/2010 ir Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-247-123/2011, nors ir įsiteisėję, yra nepagrįsti. Atsižvelgiant į CPK 368 str. nuostatas, prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penki metai, o CPK 366 str. 1 d. 9 p. nurodytu atveju, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieneri metai. Kadangi Klaipėdos apygardos teismo nutartis, kuria buvo pakeistas Palangos miesto apylinkės teismo 2010-07-28 sprendimas, buvo priimta 2011-04-28, todėl laiko, kad penkerių metų terminas nėra praleistas.
  2. Palangos miesto apylinkės teismas 2016-06-21 nutartimi pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą atmetė. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad pirmosios instancijos teismas negali nagrinėti prašymo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, kai byla buvo peržiūrėta apeliacine tvarka. Teisę pareikšti prašymą atnaujinti procesą šiame punkte nustatytais pagrindais dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) turi tik Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, kai kitiems subjektams tokia teisė suteikta tik dėl pirmosios instancijos įsiteisėjusio teismo sprendimo. Šioje byloje sprendimas dėl kurio pareiškėja J. P. prašo atnaujinti terminą yra peržiūrėtas apeliacine tvarka, o pareiškėja nėra įgaliotas asmuo paduoti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, t.y. dėl pirmos ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų, ši teisė numatyta tik Lietuvos Respublikos Generaliniam prokurorui. Teismas atmetė pareiškėjos argumentą, kad vadovaujantis CPK 368 str. 2 d. nuostatomis, prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o CPK 366 str. 1 d. 9 p. nurodytu pagrindu - jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieni metai. Teismas nurodė, kad paduodant prašymą procesą atnaujinti dėl teismo sprendime padarytos esminės teisės taikymo klaidos, t.y. CPK 366 str. 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, ir kai prašymą pateikia byloje dalyvavę asmenys, tai CPK 368 straipsnyje nustatyto termino prašymui atnaujinti procesą eigos pradžia pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas, padarė aiškią teisės taikymo klaidą. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismo nutartis priimta 2011 m. balandžio 28 d. ir nuo šios dienos turi būti skaičiuojamas CPK 368 str. 1 d. nustatytas 3 mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, kadangi apie priimtą sprendimą byloje (kurioje siekiama atnaujinti procesą) buvo žinoma nuo bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka. Teismas nurodė, kad praleisto trijų mėnesių termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas, jei prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas, praleidus CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą naikinamąjį penkerių metų, o 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju - vienerių metų nuo teismo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo terminą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2013 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje nėra nustatyta jokių naujų esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai J. P. ir teismui civilinės bylos Nr. 2-693-668/2010 nagrinėjimo metu ir jos priėmimas nesudaro savarankiško įstatyme įtvirtinto proceso atnaujinimo ar jo terminui atnaujinti pagrindo.
  3. Pareiškėja J. P. pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos prašymą visiškai. Apeliantė iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir prašyme pirmosios instancijos teismui dėl proceso atnaujinimo.
  4. Suinteresuotas asmuo UAB „Litesko“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Suinteresuotas asmuo sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir papildomai nurodo, kad Palangos miesto apylinkės teismo c.b. Nr. 2-693-668/2010 yra išnagrinėta apeliacine tvarka, todėl buvo išnaudota instancinės sprendimo kontrolės galimybė. Pareiškėja prašė atnaujinti terminą LRCPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, todėl vadovaujantis LRCPK 368 straipsnio 2 dalimi, yra taikomas 1 metų terminas, kuris nagrinėjamu atveju yra praleistas, nes pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėjo dar 2011 m.
Atskirasis skundas atmestinas.
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).
  2. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl proceso atnaujinimo.
  3. Palangos miesto apylinkės teismas 2010-07-26 priėmė sprendimą c.b. 2-693-668/2010 (teisminio proceso Nr. 2-10-3-00528-2009-2) dėl skolos iš atsakovų. Sprendimas peržiūrėtas apeliacine tvarka ir 2011-04-28 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą, skolą sumažindamas. Palangos miesto apylinkės teismas 2012-09-18 priėmė sprendimą c.b. Nr. 2-117-83/2012 (teisminio proceso Nr. 2-10-3-01058-2011-4) ir priteisė skolą iš atsakovų. Sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir Klaipėdos apygardos teismas 2013-02-27 nutartimi c.b. 2A-224-524/2013 paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Tiek pirmosios instancijos teismo sprendimas, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartis buvo peržiūrėtos kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-11-22 nutartimi c.b. 3K-3-608/2013 panaikino Palangos miesto apylinkės teismo 2012-09-18 sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo 2013-02-27 nutartį ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.
  4. Pareiškėja su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateikė UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ raštą „Dėl piniginių lėšų grąžinimo“, juo UAB „Litesko“ informavo, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-22 nutartimi pagal ieškovės ieškinį atsakovams dėl skolos už bendrojo naudojimo patalpų šildymo priteisimą 2015-11-06 į atsakovų banko sąskaitą pervestą 188,95 Eur. Tačiau ieškovė nurodė, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2010-07-26 sprendimas c.b. 2-693-668/2010 ir Klaipėdos apygardos teismo 2011-05-4-28 nutartis c.b. Nr. 2A-247-123/2011, yra galiojantys, todėl privalomi proceso šalims bei tretiesiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, ieškovė neturi jokio teisinio pagrindo grąžinti atsakovų sumokėtą sumą.
  5. Pareiškėja nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-22 nutartimi c.b. 3K-3-608/2013 (teisminio proceso Nr. 2-10-3-01058-2011-4), yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-693-668/2010 (teisminio proceso Nr. 2-10-3-00528-2009-2). Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas minėtoje byloje nustatė prejudicinį faktą, kad pareiškėjos namo bendrojo naudojimo patalpos neapšildomos, todėl pareiškėja neturėjo pagrindo dar kartą įrodinėti, kad šildymas į pareiškėjos gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpas nebuvo tiekiamas. Taigi vadovaujantis LRCPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, dėl padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos, yra pagrindas atnaujinti civilinę bylą Nr. 2-693-668/2010 (teisminio proceso Nr. 2-10-3-00528-2009-2), kurioje Palangos miesto apylinkės teismas 2010-07-26 priėmė sprendimą.
  6. Pirmosios instancijos teismas prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.
  7. Apeliantė pateikė atskirąjį skundą, juo nurodo tapačias aplinkybes kaip ir prašyme dėl proceso atnaujinimo.
  8. Apeliantė prašo atnaujinti procesą LRCPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
  9. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras turi teisę pateikti prašymus atnaujinti procesą šiame punkte numatytais pagrindais dėl pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų (nutarčių). Iš šios normos analizės darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas negali nagrinėti prašymo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, kai byla buvo peržiūrėta apeliacine tvarka. Teisę pareikšti prašymą atnaujinti procesą šiame punkte nustatytais pagrindais dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) turi tik Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, kai kitiems subjektams tokia teisė suteikta tik dėl pirmosios instancijos įsiteisėjusio teismo sprendimo. Taigi kreipiantis dėl proceso atnaujinimo šiuo pagrindu viena iš būtinųjų sąlygų yra ta, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
  10. Nagrinėjamu atveju iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėja prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-693-668/2010, kurioje buvo priimtas Palangos miesto apylinkės teismo 2010-07-26 sprendimas. Minėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo peržiūrėta apeliacine tvarka pareiškėjos apeliacinio skundo pagrindu. Klaipėdos apygardos teismas 2011-04-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-247-123/2011 apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 26 d. sprendimą sumažindamas priteistą sumą pagal ieškovės reikalavimą. Taigi įvertinus tą faktą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, darytina išvada, jog šiuo atveju nėra vienos iš būtinųjų sąlygų kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, t.y. pirmosios instancijos teismo sprendimas jau yra peržiūrėtas apeliacine tvarka, o pareiškėja nėra tinkamas subjektas – Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, pareikšti prašymą dėl proceso atnaujinimo dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos bylų sprendimų.
  11. Be to LRCPK 368 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Šioje straipsnio dalyje numatytas bendrasis trijų mėnesių terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieneri metai. Ši straipsnio dalis numato naikinamuosius terminus dėl proceso atnaujinimo, kuriuos praleidus asmeniui išnyksta teisė pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo.
  12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė byloje esančią faktinę situaciją ir nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-247-123/2011, kuri buvo priimta peržiūrėjus 2010 m. liepos 26 d. Palangos miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje 2-693-688/2010 apeliacine tvarka, buvo priimta 2011 m. balandžio 28 d. Pareiškėja J. P. ir jos atstovas advokatas Evaldas Šorius dalyvavo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, jai bei jos atstovui apie priimtą sprendimą buvo žinoma nuo bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka, t.y. 2011 m. balandžio 28 d. ir nuo šios dienos turi būti skaičiuojamas CPK 368 str. 1 d. nustatytas 3 mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Prašymą dėl proceso atnaujinimo LRCPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu pareiškėja J. P. pateikė tik 2016 m. balandžio 28 d., t.y. praėjus beveik 5 metams nuo termino šiam prašymui paduoti skaičiavimo pradžios, t.y. praleidus įstatyme nurodytą terminą. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą yra grindžiamas LRCPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, o 368 straipsnio 2 dalyje numatytas vienerių metų naikinamasis terminas dėl proceso atnaujinimo 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, darytina išvada, kad pareiškėja nebegali teikti prašymo dėl proceso atnaujinimo.
  13. Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, jų nekartodamas mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jos keisti ar naikinti apeliantės nurodytu atskirojo skundo argumentų pagrindu (LRCPK 337 str. 1 d. 1 p.).

4Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

5palikti Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai