Byla 3K-3-608/2013
Dėl skolos už bendrojo naudojimo patalpų šildymą priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Rimvydo Norkaus ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB „Litesko“ prašymą išaiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Litesko“ ieškinį atsakovams A. P. ir J. P. dėl skolos už bendrojo naudojimo patalpų šildymą priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Litesko“ ieškinį atsakovams A. P. ir J. P. dėl skolos už bendrojo naudojimo patalpų šildymą priteisimo, 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 27 d. nutartį ir Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimą, priėmė naują sprendimą – ieškinį atmesti.

5Ieškovas UAB „Litesko“ pateikė prašymą išaiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutarties dalį, kurioje nurodoma, kad, esant res judicata galią turintiems teismo sprendimams, kuriais nustatytas prejudicinis faktas, jog daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpos neapšildomos, yra pagrindas spręsti, kad atsakovai neturi Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnyje įtvirtintos daugiabučių namų patalpų savininkų, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu yra šildomos jiems priklausančios patalpos, pareigos apmokėti jiems tenkančią dalį už suvartotą šilumą daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, t. y. ar ši nuostata taikytina ir visiems kitiems daugiabučio namo bendraturčiams, kurių patalpos, kaip ir atsakovų butas, nėra šildomos centralizuotai gaminama šilumos energija. Ieškovas prašo papildomai (plačiau) išaiškinti nutarties motyvus dėl CK 4.76, 4.82 straipsnių, Šilumos ūkio įstatymo 25, 29 straipsnių taikymo, būtent – dėl patalpų savininkų, teisėtai atjungusių savo patalpų šildymo įrenginius nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, pareigos mokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą, kai laiptinėse nėra radiatorių, t. y. ar faktas, kad bendrojo naudojimo patalpose (laiptinėse) nėra šildymo įrenginių, reiškia, kad savininkai neturi pareigos mokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą; taip pat sukonkretinti nutarties motyvus dėl šilumos energijos bendrojo naudojimo objektuose vartojimo, t. y. ar faktas, kad dalyje bendrojo naudojimo patalpų (laiptinėse) nėra radiatorių, reiškia, kad šilumos energija iš viso nevartojama daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpose ir įrenginiuose.

6Ieškovas nurodo, kad pagal byloje esančius įrodymus (antstolės R. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, V. K. rengtą projektinę buto atjungimo nuo bendrų pastato sistemų dokumentaciją, šalių paaiškinimus) byloje nustatyta, jog šiluma į ginčo namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu. Šis šilumos energijos srautas apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo šilumos punkto patalpos – rūsio, apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendrojo naudojimo laiptines, į kurias šiluma patenka per namo vidines atitvarų konstrukcijas. Vien tas faktas, kad daugiabutis namas yra šildomas (prijungtas prie centralizuotų šilumos tinklų), reiškia, kad šiluma vartojama ne tik butų šildymui, bet ir bendro naudojimo objektuose (laiptinėse, rūsiuose, šildymo ir karšto vandens sistemose, šilumos punkte ir kt.). Ieškovas remiasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. B. S. v. UAB „Vilniaus energija“, bylos Nr. 3K-3-514/2004; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009; 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 519-oji daugiabučio namo savininkų bendrija v. AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“, bylos Nr.3K-3-342/2009; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Kauno energija“ v. V. L. N., bylos Nr. 3K-3-229/2012). Ieškovas nurodo Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies, CK 4.82 straipsnio 1 dalies nuostatas, dėsto faktines aplinkybes, susijusias su namo ( - ) bendrųjų patalpų šildymu, akcentuoja daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkų pareigą apmokėti už jiems tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti (CK 4.76, 4.82 straipsniai, Šilumos ūkio įstatymo 12, 25 straipsniai, 29 straipsnio 3 dalis). Ieškovas taip pat nurodo, kad kasaciniam teismui 2013 m. lapkričio 22 d. priėmus nutartį tapo neaišku, kaip toliau paskirstyti daugiabučiame name vartotą šilumos energiją, apskaitytą įvadiniu šilumos skaitikliu, neaiški šilumos energijos paskirstymo tvarka kitiems centralizuotai šildomiems daugiabučiams namams.

7Teisėjų kolegija

konstatuoja:

8Pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį, kuri taikytina ir kasaciniame procese (CPK 340 straipsnio 5 dalis), jeigu teismo sprendimas (nutartis) yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Pagal CPK 278 straipsnio 2 dalį sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdomas. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Naujapilė“ v. Teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-7-183/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. ir kt. v. R. G. , bylos Nr. 3K-3-533/2007; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal antstolės N. Š. pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-242/2009; kt.). Aiškinant CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikšmingi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, kuriuose konstatuota, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. J. v. UAB ,,Statoil Fuel & Retail Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-76/2013).

9Teisėjų kolegija, išanalizavusi ieškovo pateiktą prašymą, nurodo, kad prašyme nekeliama klausimų dėl prašomos išaiškinti nutarties rezoliucinės dalies pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutarties rezoliucinė dalis yra aiški. Ieškovo prašyme išdėstyti argumentai yra susiję su kasacinio teismo nutarties motyvuojamosios dalies aiškinimu – prašyme išdėstyti argumentai, kuriais kritikuojami nutarties motyvai, keliamas klausimas dėl kitų namo ( - )bendraturčių ir kitų centralizuotai šildomų daugiabučių namų bendraturčių pareigos mokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą, prašoma papildomai pasisakyti dėl CK 4.76, 4.82 straipsnių, Šilumos ūkio įstatymo 25, 29 straipsnių taikymo, įvertinti faktą, kad dalyje bendrojo naudojimo patalpų (laiptinėse) nėra radiatorių, pasisakyti dėl šio fakto reikšmės sprendžiant, ar tokiu atveju šilumos energija vartojama daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpose ir įrenginiuose.

10Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje ieškovas UAB „Litesko“ prašė priteisti iš atsakovų A. P. ir J. P. 444,67 Lt skolos už bendrojo naudojimo patalpų šildymą už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2011 m. spalio 30 d., 31,95 Lt delspinigių, 5 procentų procesines palūkanas. Taigi ieškovas, prašydamas pasisakyti dėl kitų namo ( - ) bendraturčių pareigos mokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą, kelia klausimą dėl į bylos nagrinėjimą neįtrauktų asmenų pareigų, nors tai nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, kaip ir kitų centralizuotai šildomų daugiabučių namų bendraturčių pareiga mokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Be to, ieškovo prašyme abejojama dėl aplinkybių vertinimo teismo nutartyje pagrįstumo. Teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjant bylą ir 2013 m. lapkričio 22 d. priimant nutartį bylos aplinkybės buvo teisiškai įvertintos (esant res judicata galią turintiems teismo sprendimams, kuriais nustatytas ir šioje byloje prejudiciniu laikytas faktas, kad namo ( - ) bendrojo naudojimo patalpos neapšildomos) ir dėl jų pateikti teisiniai argumentai. Teisėjų kolegija nurodo, kad nutarties motyvų negali būti daugiau, nei jų išdėstyta konstatuojamojoje dalyje, taip pat nutartis negali būti pildoma naujais motyvais. Dėl to teismas negali ir neturi iš naujo aiškinti ir keisti nutarties konstatuojamojoje dalyje išdėstytų motyvų, nes kitaip būtų sudarytos prielaidos abejoti, ar tokia teismo nutartis nėra priimta kitais motyvais, nei buvo išdėstyti iš karto ją priėmus. Minėta, kad teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės, po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo išdėstyti papildomų argumentų ar kitaip koreguoti sprendimo argumentų, taip pat išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų, kaip to prašoma ieškovo pateiktu prašymu išaiškinti nutartį.

11Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas, nesutikdamas su šioje byloje priimtu kasacinio teismo procesiniu sprendimu, iš esmės siekia jo revizavimo. Ieškovo prašoma išaiškinti kasacinio teismo nutartis yra baigtinis ir vientisas aktas, jos konstatuojamojoje dalyje surašyti visi motyvai, kurių pagrindu priimta nutarties rezoliucinė dalis. Pagal CPK 362 straipsnio 1 dalį kasacinio teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama, todėl pasinaudojant sprendimo išaiškinimo procedūra negali būti sukuriama nauja, papildoma ir teisės aktuose nenumatyta teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Tai reiškia, kad kasacinio teismo priimta nutartis joje išdėstytais teisės klausimais dėl jos teisinio pagrįstumo nėra peržiūrėjimo dalykas sprendimo (nutarties) išaiškinimo procedūros metu. Tokia teisėjų kolegijos išvada atitinka formuojamą kasacinio teismo praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. J. v. UAB ,,Statoil Fuel & Retail Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-76/2013).

12Nurodytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo prašymas išaiškinti kasacinio teismo nutartį netenkintinas (CPK 278 straipsnio 1 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

13Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 278 straipsnio 1 dalimi, 340 straipsnio 5 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

14Prašymo išaiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2013, netenkinti.

15Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.