Byla 2A-184-730/2018
Dėl paveldimo turto sudarymo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų K. P. (buvusi – B.) ir L. G. (buvusi B.) apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų (Kretingos rajono apylinkės teismas) 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. B. pareiškimą, suinteresuotiems asmenims VĮ „Turto bankas“, K. P. ir L. G. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymo ir susitarimo dėl paveldimo turto sudarymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. B. po A. B. B. mirties (( - )) faktiškai pradėdamas valdyti visą butą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), įgytą 1992-02-12 Pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 1-524, palikėjui P. B. esant santuokoje su A. B. B., priėmė jos palikimą. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. B. ir A. B. po A. B. B. mirties ( - ), susitarė dėl paveldimo turto pasidalijimo ir P. B. mirties momentu (( - )) visas butas, esantis ( - ), yra jo asmeninė nuosavybė.
  2. Pareiškimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog ( - ) mirė pareiškėjos tėvas P. B.. 2008 m. sausio 14 d. Kretingos rajono 2-ajame notaro biure P. B. buvo surašęs testamentą, kuriuo visą jam priklausantį turtą paliko savo dukrai – pareiškėjai V. B.. Po tėvo mirties, 2016 m. kovo 3 d. pareiškėja kreipėsi į Kretingos rajono trečiąjį notaro biurą, kad būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Palikimą sudaro kompensuojamoji senatvės pensija ir butas, esantis ( - ). Notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į palikėjo P. B. turtą: butą, esantį ( - ), iki kol bus nustatyta palikėjui priklausanti šio turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje arba šis turtas bus teismo sprendimu pripažintas palikėjo asmenine nuosavybe. Butas, esantis ( - ), 1986 m. lapkričio 13 d. buvo išnuomotas pareiškėjos tėvui P. B.. Po pareiškėjos mamos – pirmosios P. B. žmonos M. B. mirties ( - ), pareiškėjo tėvo vardu išduotas gyvenamosios patalpos orderis Nr. 156. P. B. ( - ) vedė A. B. B. (B.), abu sutuoktiniai apsigyveno minimame bute. Lietuvos Respublikai atgavus nepriklausomybę ir pasikeitus valstybinei santvarkai, 1991 m. gruodžio 12 d. Kretingos rajono valdybos potvarkiu Nr. 263v P. B. buvo leista butą nusipirkti, ką jis ir padarė. Butas buvo nupirktas P. B. vardu, ką liudija 1992 m. vasario 12 d. sutartis, buto techninės apskaitos byla (teisinės registracijos Nr. 417k), Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas. Visos sutartys su aptarnaujančiomis organizacijomis (atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį, atsiskaitymo už šiukšlių išvežimą, liftą, vidaus šilumos tinklų ir įrengimų priežiūrą, eksploatavimo išlaidas, buto nuomą, dujų tiekimo, vandens tiekimo ir kanalizavimo, gamtinių dujų pirkimo - pardavimo, vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo) buvo sudaromos P. B. vardu. Faktinis buto savininkas buvo P. B., nors 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 131 straipsnyje ir Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnyje, Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnyje, 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnyje nurodoma, jog formaliai butas tapo abiejų sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe.

6II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

7

  1. Plungės apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimu pareiškimą tenkino iš dalies, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. B., a.k. ( - ) po sutuoktinės A. B. B., a.k. ( - ) mirties (( - )) priėmė jos palikimą ½ buto/patalpos, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), ir visas butas yra jo asmeninė nuosavybė, atmetė reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. B. B. mirties, P. B. ir A. B. susitarė dėl paveldimo turto pasidalijimo. Plungės apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. papildomu sprendimu priteista iš pareiškėjos V. B. 250 EUR teisinės pagalbos išlaidų suinteresuoto asmens K. B. naudai.
  2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje esančiais rašytiniais įrodymais aiškiai ir neginčijamai nustatyta, kad po antrosios sutuoktinės mirties tik P. B. priėmė jos palikimą. Prie bylos pridėtos sutartys: už buto šildymą ir karštą vandenį; už šiukšlių išvežimą, įrenginių priežiūrą ir kt.; dujų tiekimą; vandens tiekimą ir kanalizavimą; vandens tiekimo ir nuotėkų šalinimą; gamtinių dujų pirkimą-pardavimą; elektros energijos tiekimo-vartojimo; šilumos tiekimo; buitinių atliekų išvežimo; būsto draudimo - patvirtina, jog jos buvo sudarytos P. B. vardu. Suinteresuoti asmenys niekaip neišreiškė, nevykdė faktinio palikimo priėmimo veiksmų (negyveno, nemokėjo mokesčių ir kt.). Suinteresuotų asmenų tėvas A. B. dar būdamas gyvas savo veiksmais akivaizdžiai tai patvirtino, nes po savo motinos, tai yra antrosios P. B. sutuoktinės mirties, priėmė jos palikimą toje dalyje, kurioje faktiniu valdymu nebuvo priėmęs P. B.. Akivaizdu, kad esant gyviems P. B. ir A. B. jokių nesutarimų dėl A. B. B. palikimo nebuvo, tai patvirtina, kad jokie ginčai tarp jų teisme nebuvo nagrinėjami, o A. B. mirus, jo dukros K. (P.) B. ir L. G. priėmė jo palikimą tokios apimties, kokį jų tėvas ir turėjo. Teismas, nagrinėdamas bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, neįpareigotas nurodyti palikimo dalyko (turto apimties), tačiau konkrečioje byloje ir konkrečiu atveju, esant nustatytoms aplinkybėms, kad dėl kitos A. B. B. palikimo dalies palikimas jau yra priimtas dar 2001 m. vasario 28 d., teismas pažymi, kad byla nagrinėjama dalyje dėl ginčo buto ir daro išvadą, kad pareiškimo reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvas P. B. po sutuoktinės A. B. B. mirties faktiškai pradėdamas valdyti visą butą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), priėmė jos palikimą šioje dalyje, yra įrodytas ir tenkintinas. Tačiau teismas konstatavo, jog visiškai nepagrįstas reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog po A. B. B. mirties, P. B. ir A. B. sudarė susitarimą dėl paveldimo turto pasidalijimo, nes negalioja toks susitarimas, kuris turėjo ir privalėjo būti įformintas notarine forma.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Apeliaciniame skunde suinteresuoti asmenys K. P. ir L. G. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta, jog P. B. po sutuoktinės A. B. B. mirties priėmė palikimą į visą ½ dalį buto, esančio ( - ), ir visas butas yra jo asmeninė nuosavybė ir dėl šios sprendimo dalies priimti naują sprendimą – atmesti minėtą reikalavimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Suinteresuoti asmenys sutinka ir neginčija, jog P. B. pradėdamas faktiškai valdyti žmonai priklausiusią turto dalį priėmė palikimą, todėl tokiam juridinio fakto nustatymui neprieštarauja. Tačiau nesutiktina su teismo išvada, kad P. B. priėmė visą ½ dalį buto ir visas butas yra jo asmeninė nuosavybė, kadangi vadovaujantis formuojama teismų praktika, teismas nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą – palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti palikto turto kiekio, jo dalių. Teismas konstatuodamas, jog P. B. priėmė ½ dalį buto ir visas butas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, viršijo CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte teismui suteiktas teises nustatyti palikimo priėmimo faktą ir nesant ieškinio iš esmės padalino palikimą.
    2. Pareiškėja antruoju reikalavimu prašydama nustatyti faktą, kad P. B. mirties dieną visas butas buvo jo asmeninė nuosavybė, nuosavybės atsiradimo faktą sieja su menamu ir neįrodytu P. B. ir A. B. susitarimu pasidalyti palikimą. Teismas atmesdamas šią antrojo reikalavimo dalį, turėjo atmesti ir kitą šio reikalavimo dalį, kad visas butas P. B. mirties dieną priklausė jam asmeninės nuosavybės teise. Ši išvada prieštarauja byloje esantiems įrodymams apie A. B. palikimo priėmimą ir paveldėjimo liudijimų į dalį palikimo išdavimą.
    3. Viso buto nuosavybės teisėmis priklausymą P. B. galima nustatyti tik ginčo teisenos tvarka išsprendus pareiškėjos ieškinį. Toks ginčas negali būti sprendžiamas ypatingosios teisenos tvarka prašant nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
  2. Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog suinteresuotas asmuo nėra gavęs pranešimo apie galimą A. B. B. palikimo perėjimą valstybei, todėl suinteresuotas asmuo nėra tiesiogiai susijęs su šiuo įstatyminiu ir/ar testamentiniu paveldėjimu tarp fizinių asmenų, todėl nemato pagrindo pasisakyti dėl apeliacinio skundo.
  3. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėja prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie motyvai:
    1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai pasisakė, kad esant aplinkybėms, jog dėl kitos A. B. B. palikimo dalies palikimas jau yra priimtas dar 2001 m. vasario 28 d., darytina išvada, kad pareiškėjos tėvas P. B. po sutuoktinės mirties faktiškai pradėdamas valdyti visą butą, priėmė jos palikimo dalį toje dalyje.
    2. Negali būti pagrindas teisėtam teismo sprendimui panaikinti tai, kad suinteresuoti asmenys ketina kreiptis į notarą, kad jų tėvo vardu būtų išduotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas į jo motinai priklausiusią turto dalį.
    3. Apeliantės nepagrįstai remiasi 2005 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato nutarimu Nr. 56, grįsdamos savo apeliacinį skundą, kadangi minėtame nutarime analizuojama situacija neatitinka šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

12Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, atsiliepimų į jį argumentus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.
  3. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja V. B. yra P. B., gim. ( - ), mirusio ( - ), ir M. B., mirusios ( - ) dukra. Suinteresuoti asmenys K. P. (B.) ir L. G. (B.) yra A. B., gim. ( - ), mirusio ( - ), dukros, A. B. B., gim. ( - ), mirusios ( - ), anūkės.
  4. Pareiškėjos tėvas P. B. ir suinteresuotų asmenų močiutė A. B. B. ( - ) sudarė santuoką. Po A. B. mirties (( - )) jos palikimą priėmė jo sūnus ir suinteresuotų asmenų tėvas A. B., pateikdamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarei. P. B. 2008 m. sausio 14 d. sudarė testamentą, kuriuo visą jam priklausantį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų ir turtą, į kurį jam atsirastų teisė po jo mirties, paliko dukrai pareiškėjai V. B.. Po pareiškėjos tėvo P. B. mirties (( - )), Kretingos rajono trečiojo notaro biuro notarė V. K. 2016 m. gegužės 9 d. atsisakė išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į palikėjo P. B. turtą - butą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), įgytą pirkimo - pardavimo sutartimi, 1992-02-12, Nr. 1-524, palikėjui P. B. esant santuokoje su A. B. B., iki kol bus nustatyta palikėjui priklausanti šio turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje arba šis turtas bus teismo sprendimu pripažintas palikėjo asmenine nuosavybe.
  5. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog P. B. po sutuoktinės A. B. B. mirties (( - )) priėmė jos palikimą ½ buto/patalpos, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), ir visas butas yra jo asmeninė nuosavybė.
  6. Apeliaciniame skunde apeliantės teigia, kad sutinka ir neginčija, jog P. B. pradėdamas faktiškai valdyti žmonai priklausiusią turto dalį priėmė palikimą, todėl tokiam juridinio fakto nustatymui neprieštarauja. Tačiau nesutinka su teismo išvada, kad P. B. priėmė visą ½ dalį ginčo buto ir visas butas yra jo asmeninė nuosavybė. Teismas konstatuodamas, jog P. B. priėmė ½ dalį buto ir visas butas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, viršijo CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte teismui suteiktas teises nustatyti palikimo priėmimo faktą ir nesant ieškinio iš esmės padalino palikimą. Sutiktina su apeliaciniu skundu.
  7. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010). Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
  8. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad A. B. B. mirė ( - ). Vadovaujantis 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 4 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 38 straipsniu, darytina išvada, kad ginčo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. CK paveldėjimą reglamentuojančios teisės normos, galiojusios palikimo atsiradimo metu, taip pat 2000 m. CK 1.5 straipsnis, kuriame reglamentuojamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas. 1964 m. CK 587 straipsnio, kuris taikytinas nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams, 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
  9. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad po A. B. B. mirties suinteresuotų asmenų tėvas (A. B. B. sūnus) A. B. pagal paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą priėmė jos palikimą – žemės sklypą, esantį ( - ), priklausiusį palikėjai pagal 1993 m. kovo 23 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 953, taip pat paveldėjo piniginius indėlius ir 2650 akcijas, esančias „Koncerno SBA investicija“ bei 40 akcijų, esančių IAB „Statybininkas invest“. Dėl kitos palikimo dalies, tai yra, buto, esančio ( - ), paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog aplinkybė, kad įpėdiniui (keletui jų) yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į dalį palikėjo turto, pati savaime neužkerta galimybės kitiems įpėdiniams kreiptis į teismą su prašymu nustatyti juridinį faktą dėl likusios nepaveldėtos (į kurią neišduotas paveldėjimo teisės liudijimas) turto dalies priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013).
  10. Kadangi apeliantės apeliaciniame skunde neginčija ir sutinka su sprendimo dalimi, kuria konstatuota, jog pareiškėjos tėvas P. B. po sutuoktinės (suinteresuotų asmenų senelės) A. B. B. mirties (( - )) naudojosi ginčo butu, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius, todėl priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl šios sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.
  11. Šioje nutartyje pasisakoma tik dėl sprendimo dalies, kuria pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog P. B. po sutuoktinės A. B. B. mirties priėmė visą ½ dalį buto, esančio ( - ), ir visas butas yra jo asmeninė nuosavybė.
  12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismas, nustatydamas palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos faktus, neturi aiškinti ar konstatuoti palikto turto kiekio, jo dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalga Nr. 56. Teismų praktika. 2005, 24). Palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013).
  13. Atsižvelgdama į nurodytą teismų praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog P. B. po sutuoktinės A. B. B. mirties priėmė palikimą, tačiau konkrečiai išvardindamas palikimą sudarantį turtą, nurodydamas, kokią konkrečią dalį paveldimo turto priėmė P. B., nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą. Todėl minėta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina.
  14. Apeliaciniame skunde apeliantės taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas atmesdamas antrąjį pareiškėjos reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog tarp P. B. ir A. B. buvo susitarimas dėl turto pasidalinimo, turėjo atmesti ir šio reikalavimo dalį, kad visas ginčo butas P. B. mirties dieną priklausė jam asmeninės nuosavybės teise. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu.
  15. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja antruoju reikalavimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. B. ir A. B. po A. B. B. mirties ( - ) susitarė dėl paveldimo turto pasidalijimo ir P. B. mirties momentu (( - )) visas butas, esantis ( - ), yra jo asmeninė nuosavybė.
  16. Iš pareiškimo turinio nustatyta, kad pareiškėja prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog P. B. mirties metu visas ginčo butas buvo P. B. asmeninė nuosavybė, kildina iš galimai tarp A. B. ir P. B. sudaryto žodinio susitarimo dėl turto pasidalijimo, jog A. B. paveldi visą žemės sklypą, o P. B. dalį ginčo buto.
  17. Iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas netenkino reikalavimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog tarp P. B. ir A. B. po A. B. B. mirties buvo susitarimas dėl paveldimo turto pasidalijimo. Tačiau rezoliucinėje dalyje pirmosios instancijos teismas nurodė, jog minėtas ginčo nekilnojamasis turtas P. B. mirties dieną priklausė jam asmeninės nuosavybės teise. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog tarp P. B. ir A. B. buvo susitarimas dėl turto pasidalijimo, iš kurio kildinamas reikalavimas nustatyti, jog turtas buvo asmeninė P. B. nuosavybė jo mirties momentu, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti ir sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyti, jog ginčo turtas P. B. mirties momentu buvo jo asmeninė nuosavybė.
  18. Nors apeliantės apeliaciniame skunde neprašo panaikinti sprendimo dalies, kuriuo atmestas antrasis pareiškėjos reikalavimas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde apeliantės nurodo teisinius argumentus dėl šios sprendimo dalies neteisėtumo, įvertinus nurodytas aplinkybes, jog skundžiamu sprendimu yra netenkintas reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog tarp P. B. ir A. B. buvo susitarimas dėl turto pasidalijimo, kurios sudedamoji dalis yra susitarimas dėl paveldimo turto nuosavybės teisės, darytina išvada, jog nepagrįstai rezoliucinėje dalyje pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ginčo butas P. B. mirties dieną buvo jo asmeninė nuosavybė.
  19. Kolegijos vertinimu, netenkinus pareiškėjos reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog tarp P. B. ir A. B. buvo susitarimas dėl turto pasidalijimo, neužkerta kelio šalims, vadovaujantis CK 5.70 straipsniu, sudaryti susitarimą dėl paveldėto turto pasidalijimo, nesusitarus dėl turto pasidalijimo, pasinaudoti teise kreiptis į teismą su ieškiniu dėl turto padalijimo.
  20. Esant visoms anksčiau nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad dėl netinkamo proceso teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo nukrypimo nuo formuojamos teismų praktikos, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti nurodant, kad nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad P. B., a.k. ( - ) po sutuoktinės A. B. B., a.k. ( - ) mirties (( - )) priėmė jos palikimą, pradėjęs faktiškai valdyti turtą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

13Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme

  1. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Bylą nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
  2. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. rugsėjo 22 d. papildomu sprendimu priteisė iš pareiškėjos V. B. 250 EUR teisinės pagalbos išlaidų suinteresuoto asmens K. B. naudai.
  3. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja pateikė įrodymus apie sumokėtą 82 EUR žyminį mokestį. Pareiškimo priėmimo metu galiojusio CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad už pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas 41 EUR dydžio žyminis mokestis. Kadangi pareiškėja sumokėjo 82 EUR žyminio mokesčio, yra pagrindas grąžinti pareiškėjai 41 EUR žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  4. Suinteresuotas asmuo K. P. (B.) pateikė įrodymus apie patirtas 500 EUR dydžio atstovavimo išlaidas. Kadangi patenkintas vienas pareiškėjos reikalavimas, iš pareiškėjos proporcingai atmestai pareiškimo daliai priteistina suinteresuotam asmeniui K. P. 250 EUR atstovavimo išlaidų. Proporcingai patenkintai pareiškimo daliai iš suinteresuotų asmenų lygiomis dalimis priteistina pareiškėjai 20,50 EUR sumokėto žyminio mokesčio.

14Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

  1. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
  2. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad suinteresuotas asmuo L. G. už apeliacinį skundą sumokėjo 31 EUR žyminį mokestį, suinteresuotas asmuo K. P. patyrė 400 EUR dydžio atstovavimo išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pareiškėja pateikė įrodymus apie 450 EUR patirtas atstovavimo išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
  3. Patenkinus suinteresuotų asmenų apeliacinį skundą iš dalies iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui K. P. priteistina 200 EUR bylinėjimosi išlaidos, suinteresuotam asmeniui L. G. priteistina 15,50 EUR bylinėjimosi išlaidų. Iš suinteresuotų asmenų pareiškėjai priteistina 225 EUR bylinėjimosi išlaidos proporcingai atmestai apeliacinio skundo daliai.

15Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

16pakeisti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų (Kretingos rajono apylinkės teismas) 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų (Kretingos rajono apylinkės teismas) 2017 m. rugsėjo 22 d. papildomą sprendimą ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

17Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. B., a.k. ( - ) po sutuoktinės A. B. B. , a.k. ( - ) mirties (( - )) priėmė jos palikimą, pradėję faktiškai valdyti turtą.

18Kitą pareiškimo dalį atmesti.

19Priteisti iš pareiškėjos V. B. 250 EUR bylinėjimosi išlaidas suinteresuotam asmeniui K. P. (B.), patirtas pirmosios instancijos teisme.

20Priteisti iš suinteresuotų asmenų K. P. (B.) ir L. G. (B.) lygiomis dalimis po 10,25 EUR bylinėjimosi išlaidas pareiškėjai V. B., patirtas pirmosios instancijos teisme.

21Grąžinti pareiškėjai V. B. 41 EUR žyminį mokestį, sumokėtą 2017 m. rugpjūčio 21 d.

22Priteisti iš pareiškėjos V. B. 200 EUR bylinėjimosi išlaidas suinteresuotam asmeniui K. P., patirtas apeliacinės instancijos teisme.

23Priteisti iš pareiškėjos V. B. 15,50 EUR bylinėjimosi išlaidas suinteresuotam asmeniui L. G., patirtas apeliacinės instancijos teisme.

24Priteisti iš suinteresuotų asmenų K. P. (B.) ir L. G. (B.) lygiomis dalimis po 112,50 EUR bylinėjimosi išlaidas pareiškėjai V. B., patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo... 6. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 7.
    1. Plungės apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 7 d.... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 9.
      1. Apeliaciniame skunde suinteresuoti asmenys K. P. ir... 10. Teisėjų kolegija... 11. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai... 12. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
        1. Bylos... 13. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme 14. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme 15. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų... 16. pakeisti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų (Kretingos rajono... 17. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. B., a.k. ( - ) po... 18. Kitą pareiškimo dalį atmesti.... 19. Priteisti iš pareiškėjos V. B. 250 EUR bylinėjimosi išlaidas... 20. Priteisti iš suinteresuotų asmenų K. P. (B.) ir L. G. (B.) lygiomis dalimis... 21. Grąžinti pareiškėjai V. B. 41 EUR žyminį mokestį, sumokėtą 2017 m.... 22. Priteisti iš pareiškėjos V. B. 200 EUR bylinėjimosi išlaidas... 23. Priteisti iš pareiškėjos V. B. 15,50 EUR bylinėjimosi išlaidas... 24. Priteisti iš suinteresuotų asmenų K. P. (B.) ir L. G. (B.) lygiomis dalimis...