Byla e2YT-2186-233/2018
Dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka

1Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Birutė Mėlinauskienė, sekretoriaujant Vitalijai Kliukienei, dalyvaujant atsakovės atstovei advokatei V. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovei K. L. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka ir

Nustatė

2Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuotas, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, ieškinį palaiko.

3Ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 6694,38 Eur nuostolių atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad 2016-08-08 apie 16.24 val. Panevėžio apskrities VPK vyriausias patrulis T. S., dirbdamas patrulių ekipaže „560“ pagal iškvietimą vyko adresu ( - ), kur pagal pranešimą buvo moteris, kuri grasina nužudyti savo motiną. Nuvykus į vietą, buvo nustatyta, kad name yra neblaivi K. L., kurią būtina pristatyti į ligoninę. Siekiant suteikti pagalbą K. L. ir pristatyti ją į ligoninę , ji buvo surakinta antrankiais ir sodinama į policijos automobilį. K. L. aktyviai priešinosi ir po šios spyrių T. S. pajuto stiprų dešinės plaštakos mažojo piršto skausmą. T. S. kreipėsi į medikus, kur jam buvo nustatytas dešinės rankos mažojo piršto sausgyslės plyšimas ir jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. 2016-10-10 Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu byloje Nr.1-760-334/2016 K. L. pripažinta kalta pagal LR Baudžiamojo kodekso 286 straipsnį. Dėl T. S. sveikatos sutrikdymo buvo atliktas nelaimingo atsitikimo tyrimas bei tarnybinis patikrinimas. 2016-11-02 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 50-IS-112 konstatuota, kad T. S. traumą patyrė atlikdamas tarnybines pareigas, jo sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ir padidėjusiu pavojumi gyvybei ir sveikatai. 2016-11-30 Lietuvos VRM Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos pažymoje Nr. 3137 nustatyta, kad T. S. padarytas sveikatos sutrikdymas yra lengvo laipsnio. 2016-12-13 Policijos departamento prie VRM Finansų ir investicijų valdybos išvadoje Nr. 5- IL-3574 pasiūlyta Panevėžio apskrities VPK pareigūnui T. S. skirti 6694,38 Eur piniginę kompensaciją, kurią Panevėžio apskrities VPK 2016-12-23 pervedė į T. S. sąskaitą. Ieškovas, išmokėjęs pareigūnui kompensaciją, įgijo atgręžtinio reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusį asmenį – atsakovę K. L..

4Atsakovės atstovė su ieškiniu nesutinka atsiliepime nurodytais motyvais. Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti nėra teisinio pagrindo, nes atsakovė negalėjo suvokti viešosios teisės aktais nustatytos žalos atlyginimo prievolę. Atgręžtinis reikalavimas į atsakovę gali būti patenkintas tik nustačius visos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas . CK 6.290 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad socialinio draudimo išmokos, kurios mokamos sveikatos sužalojimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Nukentėjusiajam pareigūnui buvo išmokėta jo 7-ių mėnesių atlyginimų dydžio kompensaciją, kuri nesiejama su realiu nedarbingumo laikotarpiu. Šalia to T. S. dar buvo mokamos ir laikino nedarbingumo išmokos. Dėl to svarbu žinoti kiek realiai pajamų gavo T. S. ir tik po to ieškinį tenkinti tokia apimtimi kokio dydžio buvo padaryta reali žala. Atsakovė tyčia policijos pareigūno nesužalojo. Ji turi psichinių sutrikimų, yra tik 40 proc. darbinga, turi mažametį vaiką, nedirba . Dėl to, atsakovei būtų nepakeliama našta sumokėti prašomo dydžio nuostolius. Baudžiamoji byla nebuvo tinkamai išnagrinėta. Manytina, kad nukentėjęs T. S. buvo nepakankamai atsargus. Dėl šių visų aplinkybių priteistina žala mažintina arba ieškinys visai atmestinas.

5Ieškinys tenkintinas.

6Iš byloje esančio 2016-08-09 Tarnybinio pranešimo ( b. l. 6-7) matyti, kad vykdant tarnybines pareigas darbe buvo sužalotas patrulis T. S.. Iš susirašinėjimo ( b. l. 8-11) matyti, kad apie T. S. tarnybos metu patirtą traumą buvo informuotos gydymo įstaigos, vyko tarnybinis tyrimas. Iš pranešimų apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą ( b. l. 12-22) matyti, kad T. S. nedarbingumas tęsėsi 67 dienas. Iš Nelaimingo atsitikimo tyrimo išvados ( b.l.23-26) matyti, kad juo buvo konstatuota, kad T. S. patyrė nelaimingą atsitikimą tarnybos metu ir šis įvykis pripažintas draudžiamuoju. IŠ Nelaimingo atsitikimo tyrimo akto ( b. l. 28-29) matyti, kad juo konstatuota jog nelaimingo atsitikimo priežastis buvo pasipriešinimas policijos pareigūnui. Visos jau nurodytos aplinkybės konstatuotos ir Tarnybinio patikrinimo išvadoje ( b. l. 31-36). Iš 2016-11-30 Specializuotos medicininės ekspertizės pažymos Nr.3127 ( b. l. 38) matyti, kad T. S. patirtas sužalojimas priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo. Iš Išvados dėl sprendimo priėmimo ( b. l. 39-40) matyti, kad T. S. siūloma išmokėti 6694,38 Eur piniginė kompensacija. Iš mokėjimo nurodymo ( b. l. 43) matyti, kad 2016-12-23 T. S. išmokėta 6694,38 Eur.

7Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau Statutas) (2013-12-30 – 2016-11-10 suvestinė redakcija) 50 straipsnio 3 dalį pareigūnui kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą , būtent , lengvo sveikatos sutrikdymo atveju pareigūnui išmokama nuo 1 iki 12 jo vidutinio darbo užmokesčio kompensacija.

8Atsakovės kaltė sužalojus pareigūną T. S. konstatuota 2016-10-10 Panevėžio miesto apylinkės teismo įsakymu, pagal kurį atsakovė K. L. pripažinta kalta ir nuteista pagal LR BK 286 straipsnį už tai, kad ji, 2016-08-08 apie 16.43 val., ( - ) namo, nenorėdama vykdyti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių kuopos vyriausiojo patrulio T. S. ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių kuopos vyresniojo patrulio D. P., atvykusių pagal iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gautą pranešimą dėl name, adresu ( - ), reikalingos pagalbos GPM ir socialinės tarnybos darbuotojams, teisėtų reikalavimų, duotų remiantis Policijos veiklos įstatymu, paklusti ir nusiraminti, aktyviai priešinosi sulaikymui – vedama į tarnybinį automobilį, nėjo, priešinosi, stipriai muistėsi, sodinant į tarnybinį automobilį, spardė automobilio duris, stiklą, nemažiau trijų kartų koja spyrė T. S. ir D. P. į kojas ir T. S. į dešinės rankos plaštaką, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių kuopos vyriausiajam patruliui T. S. padarydama dešinės plaštakos penkto piršto sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių pabrinkimu (tinimu), t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pasipriešino valstybės tarnautojams, turintiems viešojo administravimo įgaliojimus.

9Baudžiamasis įsakymas apeliacine tvarka nebuvo skundžiamas ir įsiteisėjo. Sutinkamai su CPK 182 straipsnio 3 dalimi nereikia įrodinėti aplinkybių, liečiančių asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje ( prejudiciniai faktai). Policijos pareigūnui T. S. atsakovės K. L. veiksmais padaryti sužalojimai, sukėlė lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymą, dėl kurio T. S. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Jis buvo nedarbingas 67 kalendorines dienas. (b. l. 9-12) Šios aplinkybės konstatuotas 2014-07-22 Panevėžio miesto apylinkės teismo įsakymu, 2014-08-08 nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadoje Nr. 50 IS6- 17 (b. l. 13-17), bei 2014-09-18 tarnybinio patikrinimo išvadoje ir kituose tarnybinio tyrimo dokumentuose. 2016-11-30 Specializuotos medicininės ekspertizės pažymos Nr.3127 nurodyta, kad T. S. padarytas sužalojimas priskiriamas prie lengvo laipsnio. Taigi, T. S. sužalojimo aplinkybės ir sužalojimų sunkumo laipsnis jokių abejonių nekelia ir tai laikytina byloje visiškai įrodyta ( CPK 178-179 straipsniai).

10LR Civilinio kodekso 6.280 straipsnis numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio, todėl ieškovas ir įgijo regreso teisę į žalą padariusią atsakovę K. L..

11Nors atsakovės atstovė ir nurodė, jog žalos dydis byloje yra neįrodytas, teismas atsakovės argumentus, dėl priteisiamos žalos dydžio laiko nepagrįstais. Nukentėjusiajam ieškovas išmokėjo Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute numatytą kompensaciją. (Statuto 50 straipsnio 3 dalis ). Šios kompensacijos dydis nėra siejamas su nukentėjusiojo nebuvimo dėl sužalojimo darbe trukme, t. y. nuo nedarbingumo laikotarpio nepriklauso, o priklauso tik nuo patirto sužalojimo sunkumo. Kompensacija šiuo atveju atlieka ne tik turtinės , bet ir neturtinės žalos atlyginimo pareigūnui funkciją. Kaip matyti, civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos nagrinėjant baudžiamąją bylą atsakovei nebuvo pareikšta nei iš ieškovo nei iš nukentėjusiojo T. S. pusės. Piniginė kompensacija buvo išmokėta pagrįsto dydžio, t. y. tokio dydžio kokį nustato norminis aktas, reguliuojantis šiuos teisinius santykius. Ją gavęs nukentėjusysis T. S. nėra nepagrįstai praturtėjęs, todėl nebus nepagrįstai praturtėjęs ir ieškovas regreso tvarka išsiieškojęs išmokėtą kompensaciją kaip patirtus nuostolius. Todėl teismas nemato jokio pagrindo mažinti ieškovo prašomų priteisti nuostolių dydžio.

12Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė neturi prisiimti atsakomybės, kuri atsirado viešosios teisės pagrindu.

13Kas liečia šį argumentą, tai sutiktina su atsakovės atstove, kad Policijos departamento prievolė mokėti socialinio draudimo išmoką nukentėjusiam pareigūnui, atsiranda viešosios teisės normų pagrindu, t. y. valstybė savanoriškai prisiima pareigą mokėti socialines išmokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbą, valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikšmingus kriterijus. Tačiau ši prievolė saisto tik valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama CK normų. Dėl to nėra teisinio pagrindo išvadai, kad pareigūną sužalojęs asmuo turėjo suvokti tokių savo veiksmų padarinius ir privalo prisiimti prievolę atlyginti specialiaisiais teisės aktais nustatyto dydžio žalą. Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatavo, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas aiškintinas kitų CK normų, nustatančių padarytos žalos atlyginimo pagrindus, kontekste, t. y. vadovaujantis CK įtvirtinta nuostata, kad tiesioginius nuostolius ir negautas pajamas turi visiškai atlyginti atsakingas asmuo (visiško žalos atlyginimo principas), taip pat kitomis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę. Taigi policijos pareigūną sužalojusio asmens atsakomybė nustatoma pagal CK normas, o ne specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių policijos pareigūnams išmokamas kompensacijas jų sveikatos sutrikdymo atveju, pagrindu. Priešingas aiškinimas reikštų, kad žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės apimtis taptų priklausoma nuo to, kas jam pareiškė reikalavimą atlyginti žalą – nukentėjęs asmuo ar socialinio draudimo išmoką nukentėjusiajam išmokėjusi valstybės institucija. Toks civilinės atsakomybės aiškinimas neturi jokio teisinio pagrindo. Žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sąlygas, reglamentuojamas CK normų, t. y. kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį (CK 6.245–6.250 straipsniai).

14Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008, aiškindama CK 6.290 straipsnio 1 ir 3 dalių normas, nurodė, kad valstybės įstaiga turi regreso teisę į žalos padariusį asmenį sužalotam pareigūnui atlygintos žalos dydžiu, nes pagal CK 6.251straipsnio 1 dalį ir 6.263 straipsnio 2 dalį asmeniui visiškai atlyginama tik padaryta žala, o trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 straipsnis). Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad tuo atveju, jeigu valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui išmokėta kompensacija viršija jam padarytą žalą, tai įstaiga regreso tvarka iš kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala.

15Statuto 40 straipsnio 3 dalis nustato, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso lengvo sveikatos sutrikdymo atveju pareigūnui išmokama nuo 1 iki 12 jo vidutinio darbo užmokesčio kompensacija. Nagrinėjamu atveju išmokėta nukentėjusiajam pareigūnui 7- ių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio kompensacija. Pažymėtina, kad ši įstatymo nuostata nesieja kompensacijos tik su pareigūno patirta turtine žala ar negautomis pajamomis, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, todėl išmokama kompensacija gali dengti ir dėl sveikatos sužalojimo tarnybos metu pareigūno patirtą neturtinę žalą, kurią sukėlė neteisėti žalą padariusio asmens veiksmai. Bet koks neteisėtas veiksmas, sukėlęs žalą sveikatai tarnybinių pareigų atlikimo metu, gali lemti ne tik turtinius padarinius nukentėjusiajam, išreiškiamus negautų pajamų ir patiriamų sveikatos priežiūros, reabilitacijos išlaidų forma, bet ir daugybę kitų padarinių, todėl valstybė, siekdama didesnės pareigūnų apsaugos ir skatindama juos aktyviai vykdyti savo pareigas, nepaisant kylančios didelės rizikos, įtvirtino alternatyvius žalos atlyginimo mechanizmus. Tačiau šiuo atveju neužtenka vien paties kompensacijos išmokėjimo ir nukentėjusiojo nedarbingų dienų dėl atsakovės neteisėtų veiksmų sukelto sveikatos sužalojimo fakto kompensacijos dydžiui pagrįsti, nes, sprendžiant dėl neturtinės žalos, turi būti nustatyta, ar tokia žala buvo padaryta, kuo ji pasireiškė ir koks jos dydis. Dalis išmokėtos kompensacijos gali būti papildoma socialinė garantija pareigūnui, tiesiogiai nesusijusi su pareigūno patirta žala, arba gali nedengti visos pareigūno patirtos neturtinės žalos. Kiekvienu atveju ieškovas turi įrodyti, kokia būtent žala buvo sukelta nukentėjusiam pareigūnui ir kokiems turtiniams ir neturtiniams padariniams pašalinti buvo išmokėta kompensacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-695/2017).

16Atsakovės atstovė teigia, kad ieškovas ieškinyje visiškai neįrodinėjo žalos dydžio. Atkreiptinas dėmesys, kad konkrečiai ieškinyje ieškovas, prašydamas priteisti nuostolius, kuriuos ir sudaro nukentėjusiajam pareigūnui išmokėta 7-ių jo vidutinio darbo užmokesčio kompensacija, neindividualizavo, neišskyrė, kokia konkreti žala ir kokio dydžio buvo patirta, tačiau nurodė, kad kompensacijos dydis tiesiogiai su nedarbingumo laikotarpiu nėra siejamas, ji padengia visą patirtą žalą ( b. l. 3), taigi preziumuojama, kad kompensacijos dydis pilnai padengia patirtą žalą. Įvertinus tai, kad nukentėjusysis civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereiškė, tai, kad atsakovė sužalojo pareigūną šiam vykdant savo tarnybines pareigas, įvertinus atsakovės veiksmų pobūdį, žeminantį, nepagarbų elgesį pareigūno atžvilgiu, pripažintina, kad T. S. būtent dėl atsakovės veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, taip pat dėl išpuolio T. S. buvo sužalotas, nedarbingas 67-ias kalendorines dienas, dėl sužalojimų ne tik nedarbingumo laikotarpiu, bet ir vėliau, jautė skausmą, akivaizdu, kad kompensacijos suma pripažintina visiškai protinga ir pagrįsta. Gavęs išmokėto dydžio piniginę kompensaciją T. S. nėra nepagrįstai praturtėjęs, todėl nebus nepagrįstai praturtėjęs ir ieškovas regreso tvarka išsiieškojęs išmokėtą kompensaciją kaip patirtus nuostolius.

17Tokiu būdu dėl jau nurodytų motyvų ir argumentų bei įrodymų pagrindu konstatuotina, kad atsakovės veiksmuose yra visos civilinei atsakomybei atsirasti reikalingos sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryšis ( CK 6.245-6.249 straipsniai), todėl civilinė atsakomybė jai taikytina. Pažymėtina, kad atsakovė iš esmės neneigia savo veiksmų , kaltės ir priežastinio ryšio egzistavimo fakto, o nevisiškai sutinka su žalos dydžiu, dėl kurio pagrįstumo jau buvo pasisakyta .

18Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu prašė sumažinti priteistiną žalą. Šis prašymas negali būti patenkintas, nes nėra jokio pagrindo mažinti ieškovo prašomų priteisti nuostolių dydžio, nes ją gavęs nukentėjęs nėra nepagrįstai praturtėjęs, nebus nepagrįstai praturtėjęs ir ieškovas regreso tvarka, išsiieškojęs išmokėtą kompensaciją kaip patirtus nuostolius. Papildomai nurodoma, kad pagal CK 6.251 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Pažymėtina, kad minėtoje nuostatoje nurodoma išimtis dėl bendros taisyklės, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginami visiškai, be to, sumažinti nuostolių dydį yra teismo teisė, o ne pareiga. Pažymėtina, kad taikant CK 6.251 straipsnio 2 dalį turi būti vertinama ir atsakomybės prigimtis, o nagrinėjamu atveju žala atsirado iš nusikalstamų atsakovės veiksmų, žala padaryta valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai, pareigūno sveikatai, atsakovei dėl jos veiksmų taikyta baudžiamoji atsakomybė, todėl, akivaizdu, kad žalos dydžio sumažinimas šiuo atveju neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijų (CK 1.5 straipsnis). Be to, nors CK 6.282 straipsnio3 dalyje yra numatyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia, šioje byloje tai netaikytina, kadangi atsakovė pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 286 straipsnį (pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui), o šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Taigi, pagal CK 6.282 straipsnio 3 dalį žalos dydžio sumažinimas negalimas.

19Atsakovė prašo priteistų nuostolių mokėjimą išdėstyti dalimis. Ieškovas teismo posėdyje nedalyvauja ir savo argumentų tuo klausimu neišreiškė. Kaip matyti, atsakovei diagnozuota psichikos ir elgesio sutrikimai, ji yra darbinga 40 proc. , viena augina mažametę dukrą L., gim. ( - ) ( b.l. 53-55). Teismo posėdžio metu liudytoja (atsakovės mama) Z. L. parodė, kad atsakovės pajamos yra maždaug 290 Eur per mėnesį įvairių pašalpų pavidalu, jokio brangaus turto atsakovė neturi. Nors rašytinių duomenų byloje nėra, tačiau teismas turi diskrecijos teisę tikėti ar ne liudytojų paaiškinimais, todėl įvertinus visas bylos aplinkybes, teismas laiko esant tikslinga laikyti įrodyta, kad atsakovės turtinė padėtis yra sudėtinga ir sunki, jos galimybės užsidirbti yra labai abejotinos.

20CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti jo vykdymo tvarką. Įvertinus atsakovės gaunamas pajamas, turimus išlaikytinius, darytina išvada, kad visos priteistos sumos atsakovė realiai sumokėti negali, todėl, atsižvelgus į šias aplinkybes ir vykdymo procese galimas išieškoti sumas, sprendimo vykdymas išdėstytinas . Byloje nėra duomenų apie sunkią ieškovo turtinę padėtį, todėl darytina išvada, kad priteistos žalos išdėstymas ieškovo interesų nepažeis, tok sprendimo vykdymo išdėstymo terminas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ( CK 1.5 straipsnis). Sprendimo vykdymas išdėstytinas 48-iems mėnesiams.

21Patenkinus ieškinį bylinėjimosi išlaidos ( žyminis mokestis nuo kurio ieškovė buvo atleista ir išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu) valstybės naudai priteistinos iš atsakovės. (LR CPK 79, 80 , 88 , 93 , 96 straipsniai).

22Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 259-260 , 270 straipsniais, teismas

Nutarė

23Ieškinį tenkinti.

24Priteisti ieškovui Panevėžio apskrities vyriausiajam komisariatui, įmonės kodas 291008610, iš atsakovės K. L., asmens kodas ( - ) 6694,38 Eur (šešis tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt keturis eurus 38 ct. ) žalos atlyginimą, priteistos sumos mokėjimą išdėstant 48 mėnesių laikotarpiui, kiekvieną mėnesį mokant lygiomis dalimis.

25Priteisti iš K. L., asmens kodas ( - ) 201,00 Eur ( du šimtus vieną eurą) žyminio mokesčio ir 8,30 Eur ( aštuonis eurus 30 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. ( - ), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

26Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Ryšiai
1. Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Birutė... 2. Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą... 3. Ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 6694,38... 4. Atsakovės atstovė su ieškiniu nesutinka atsiliepime nurodytais motyvais.... 5. Ieškinys tenkintinas.... 6. Iš byloje esančio 2016-08-09 Tarnybinio pranešimo ( b. l. 6-7) matyti, kad... 7. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau Statutas)... 8. Atsakovės kaltė sužalojus pareigūną T. S. konstatuota 2016-10-10... 9. Baudžiamasis įsakymas apeliacine tvarka nebuvo skundžiamas ir įsiteisėjo.... 10. LR Civilinio kodekso 6.280 straipsnis numato, kad atlyginęs kito asmens... 11. Nors atsakovės atstovė ir nurodė, jog žalos dydis byloje yra neįrodytas,... 12. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė neturi... 13. Kas liečia šį argumentą, tai sutiktina su atsakovės atstove, kad Policijos... 14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 15. Statuto 40 straipsnio 3 dalis nustato, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas,... 16. Atsakovės atstovė teigia, kad ieškovas ieškinyje visiškai neįrodinėjo... 17. Tokiu būdu dėl jau nurodytų motyvų ir argumentų bei įrodymų pagrindu... 18. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu prašė sumažinti priteistiną... 19. Atsakovė prašo priteistų nuostolių mokėjimą išdėstyti dalimis.... 20. CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių... 21. Patenkinus ieškinį bylinėjimosi išlaidos ( žyminis mokestis nuo kurio... 22. Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 259-260 , 270 straipsniais, teismas... 23. Ieškinį tenkinti.... 24. Priteisti ieškovui Panevėžio apskrities vyriausiajam komisariatui, įmonės... 25. Priteisti iš K. L., asmens kodas ( - ) 201,00 Eur ( du šimtus vieną eurą)... 26. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...