Byla 2A-21-524/2010
Dėl gaisro metu padarytos žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė teisėja Erika Misiūnienė, kolegijos teisėjai Audrius Saulėnas, Rimvida Zubernienė, sekretoriaujant Sigitai Zaksaitei-Dumčiuvienei, viešame teismo posėdyje dalyvaujant ieškovų atstovams E. B., adv. Rimvydui Kairiui, atsakovui Ž. Ž., jo atstovui adv. Petrui Maceniui, žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovų I. P., A. P. ir atsakovo Ž. Ž. apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų I. P., A. P. ieškinį atsakovui Ž. Ž., trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl gaisro metu padarytos žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovai pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 70 322,95 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovams nuosavybės teise priklausančiame pastate, kurį panaudos sutarties pagrindu valdė atsakovas, kilo gaisras. Pažymi, kad pastatas buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“, kuris atlygino ieškovams 61 012 Lt žalą, tačiau liko neatlyginta 70 322,95 Lt žalos dalis, kurią prašo priteisti iš atsakovo. Šilutės rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo 26 620 Lt žalos atlyginimo, 1000 Lt turto vertinimo išlaidų ieškovams, 850 Lt žyminio mokesčio ir 42,38 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą, iš ieškovų priteisė 1560 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovui, 785,41 Lt žyminio mokesčio ir 39,12 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą. Išanalizavęs byloje esančius duomenis, teismas padarė išvadą, jog atsakovas veikė nesąžiningai, paliko patalpas be apsaugos, todėl privalo atlyginti didžiausią sudegusių pastatų vertę. Likusią neatlygintą žalos sumą skaičiavo pagal draudimo sumą, ją sumažino atsižvelgiant į AB „Lietuvos draudimas“ atlygintinus 57 procentus nuo draudimo sumos. Ieškinio dalį dėl šaldymo įrangos vertės atmetė nustačius, jog šios įrangos savininkai yra ne ieškovai. Konstatavo, jog atsakovui teko pareiga išsaugoti grąžintiną turtą, dėl to nepriklausomai nuo to, ar yra atsakovo kaltė dėl turto žuvimo, jam atsiranda prievolė sumokėti pinigus už restitucijos tvarka negrąžintą žuvusį turtą. Apeliaciniu skundu ieškovai I. P. ir A. P. prašo pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 6 d. sprendimą ir iš atsakovo priteistiną žalos atlyginimo sumą padidinti iki 48 988 Lt. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai žalos dydį skaičiavo vadovaudamasis pastato draudžiamaja suma, nes šiuo atveju žalos atlyginimo atsiradimo pagrindas kyla iš nuomos, o ne iš draudimo teisinių santykių. Apeliaciniu skundu atsakovas Ž. Ž. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Teigia, kad ieškovų pastatas neatitiko priešgaisrinės saugos reikalavimų, todėl jie atsakingi dėl kilusio gaisro. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas veikė nesąžiningai, todėl jam nekyla prievolės atlyginti didžiausią turto vertę. Pažymėjo, kad teismas priimdamas sprendimą pažeidė CK reikalavimus, keliamus jo turiniui, be to, neapklausė liudytojo.

3Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovas Ž. Ž. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog ieškovų pastatas neatitiko priešgaisrinės saugos reikalavimų, o panaudos davėjas atsako už neatlygintinai perduoto naudotis daikto trūkumus.

4Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovai prašo apeliacinį skundą atmesti. Teigia, kad atsakovui buvo žinoma, kokia pastato konstrukcija, o siekdamas išvengti civilinės atsakomybės jis veikia nesąžiningai.

5Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės yra reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei nuosekliai formuluojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose konkrečiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1998 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Visagino miesto skyrius v. UAB „Rina“, bylos Nr. 3K-21/1998; 2000 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. B. v. A. G., bylos Nr. 3K-3-1145/2000; 2001 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. G. v. L. P., bylos Nr. 3K-3-837/2001; 2004 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. G. B., bylos Nr. 3K-3-204/2004; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. bendra Lietuvos irUkrainos įmonė UAB „Azovlitas“, bylos Nr. 3K-3-201/2008; ir kt.). Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais.

6Šioje byloje kilęs būtinumas aiškinti sudarytos panaudos sutarties sąlygas dėl sutarties šalių prisiimtų įsipareigojimų, nes ieškovai pareiškė ieškinį dėl sutartinės civilinės atsakomybės, kildinamos iš netinkamo negyvenamojo pastato panaudos sutarties 3.2.1p ir 3.2.6p. vykdymo (b.l.12), o iš atsakovo paaiškinimo nustatyta, kad jis mokėjo nuomos mokestį bei investavo lėšas į pastatą.

7Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, kai įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Taigi įstatymuose civilinė atsakomybė kai kuriais atvejais numatyta ir be kaltės. Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas CK 6.256 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodoma, kad jeigu sutarties prievoles nevykdo ar netinkamai vykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją vykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymas ar sutartis nenumato ko kita. Taigi verslininko civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2007). Šiuo atveju įvertinus panaudos sutarties šalis darytina išvada, kad abi jos yra verslininkės, nes tiek nekilnojamojo turto savininkas, besiverčiantis gamybinio cecho panauda, tiek ir atsakovas, vykdantis gamybinę veiklą šiame ceche, laikytini verslininkais, nes šiam statusui konstatuoti reikšmingas tik veiklos versliškumo aspektas, todėl jiems civiliniuose teisiniuose santykiuose keliami aukštesni teisinio išprusimo reikalavimai. Tačiau kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas šių civilinės atsakomybės sąlygų netyrė.

8Dėl neteisėtų veiksmų

9Vykdant sutartį aiškinantis jos sutarties šalių veiksmus turi būti vadovaujamasi šalių sudaryta sutartimi bei jos šalių tikraisiais ketinimais sudarant šią sutartį.

10Iš apeliacinės instancijos teisme apklausto liudytojo R. Z. parodymų nustatyta, kad tokiai veiklai verstis reikalingas priešgaisrinės apsaugos tarnybos leidimas. Vertinant šalių veiksmų teisėtumą būtina nustatyti, ar atsakovas, versdamasis žuvies rūkymo verslu, tokį priešgaisrinės apsaugos tarnybos suderinimą turėjo, ar šio pastato savininkė, įsteigusi savo patalpose gamybos cechą, privalėjo gauti paminėtą suderinimą ir jį perduoti kaip panaudos sutarties dalį atsakovui. Byloje nustatyta ir liudytojos patvirtino šią aplinkybę, kad gaisras patalpose įvyko dėl iš kieto kuro krosnies dūmtraukio išlėkusios kibirkšties. Tačiau nagrinėjant bylą būtina, aiškinantis šalių ketinimus sudarant sutartį, nustatyti, kuri iš šalių pagal sutartį buvo įsipareigojusi pastatyti kibirkščių gesiklį ar tokio prietaiso buvimas galėjo padėti išvengti gaisro. Be to, iš šio liudytojo parodymų nustatyta, kad gaisro būtų buvę galima išvengti, jeigu būtų impregnuotos pastato medinės konstrukcijos. Jeigu iš šalių sutarties to nustatyti neįmanoma, tai reikia aiškintis, kuri iš šalių tokią pareigą turėjo pagal įstatymą aiškinant panaudos ir nuomos santykius reglamentuojančias normas, nes kapitalinio remonto vykdymo pareiga nuomos ir panaudos santykiuose yra skirtingai reglamentuojama. Apeliacinės instancijos teisme šios aplinkybės nustatyti neįmanoma, nes būtina rinkti naujus įrodymus, t.y. aiškintis, kas pagal panaudos sutartį atsakovui buvo perduota ar pastatas su teise įsirengti gamybinį cechą, ar įrengtos cecho patalpos, ar iš dalies įrengtas cechas, nes pagal CK 6.633 str. 2d. daiktas perduodamas panaudos gavėjui kartu su daikto priklausiniais ir jo dokumentais, jeigu sutartis nenumato ko kita. Tam tikslui būtina reikalauti pastato projektinės dokumentacijos, patalpų priėmimo-perdavimo akto ir visų leistinų įrodymų.

11Dėl priežastinio ryšio.

12CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatas. Pagal teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-556/2005; 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. ir kt. v. Lietuvos Respublika ir kt., bylos Nr. 3K-3-518/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. Daugiabučio namo savininkų bendrija „Medvėgalis“, bylos Nr. 3K-7-345/2007) priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai svarstoma, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai svarstoma, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, būtina visapusiškai analizuoti šalių veiksmus ir bylos faktines aplinkybes. Priežastinis ryšys, kaip civilinės teisės pažeidimo sudėties elementas, yra teisinė kategorija ir ar jis yra, ar ne sprendžia teismas, visapusiškai įvertinęs visas bylos aplinkybes. Todėl priežastinio ryšio neįmano nustatyti teisiškai neįvertinus šalių veiksmų teisėtumo.

13Dėl žalos dydžio.

14Rašytinė sutartis įrodo, jog tarp šalių buvo sudaryta negyvenamojo pastato panaudos sutartis, tačiau iš teismo sprendime užfiksuoto atsakovo paaiškinimo nustatyta, kad jis panaudos davėjui mokėjo nuomos mokestį bei investavo lėšas į patalpų įrengimą. Teisingas šalių sutartinių santykių kvalifikavimas turi esminės reikšmės tiek šalių veiksmų teisėtumo įvertinimui, tiek žalos dydžiui nustatyti, nes pagal CK 6.638 str. daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika panaudos teisiniuose santykiuose ir nuomos teisiniuose santykiuose reglamentuojama skirtingai. CK 6.500 straipsnyje nustatyta: jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Todėl šiuo atveju, siekdamas teisingai kvalifikuoti šalių teisinius santykius, pirmosios instancijos teismas privalėjo siūlyti atsakovui teikti įrodymus savo paaiškinimui pagrįsti.

15Šiuo atveju ieškovė prašo taikyti sutarties 3.2.6p., kuriuo atsakovas įsipareigojo kompensuoti panaudos davėjui žalą, padarytą dėl panaudos gavėjo kaltės daiktui. Sužalojus turtą ar jį praradus, už žalos padarymą atsakingiems asmenims atsiranda prievolė žalą atlyginti. Žala yra suprantama kaip neigiamas poveikis tam tikram teisės saugomam objektui ir pasireiškia daikto ekonominės ar ūkinės vertės sumažėjimu. Daiktui padaryti fizinio pobūdžio pakenkimai daro žalą, nes sumažina arba sunaikina daikto ekonominę vertę ar jo naudojamąsias savybes. Pinigais įvertinti sugadinto daikto atkūrimo kaštai ar netekimai, susidarę dėl visiško netinkamumo naudotis daiktu, yra nuostoliai, tačiau jie civilinėje byloje privalo būti tiksliai įrodyti, nes žalos dydis civilinėje atsakomybėje negali būti paremtas objekto rinkos verte. Ieškovė apeliaciniame skunde žalos dydį skaičiuoja pagal UAB ,,Verslavita‘‘ turto rinkos vertės nustatymo pažymą, kurioje nurodyta pastato rinkos vertė -110 000 Lt, iš šios sumos ieškovė minusuoja 61 012 Lt išmokėtos draudimo sumos ir toks skaičiavimo būdas yra taikomas tada, kai turtas yra visiškai sunaikinamas ir jo atkūrimas yra netikslingas. Tačiau taikant šalių civilinę atsakomybę turi būti nustatytas teisingas padarytos žalos dydis ir įrodyti tiesioginiai nuostoliai. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje aiškiai apibrėžta, kad žala laikoma ne tik asmens turto netekimas, bet ir jo sužalojimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 31 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr. 3K-3-1037/2001 S. B., A. J. v. G. ir M. S.) konstatuota, kad daikto sunaikinimas ne visada reiškia jo fizinį išnykimą; jeigu toks daiktas yra sugadintas tiek, kad jo atkūrimas ekonomiškai netikslingas, tai žala pasireiškia kaip daikto sunaikinimas, o nuostolis skaičiuojamas kaip netekto daikto vertė ir tik šiuo atveju taikomas žalos atlyginimo principas-kompensuojamos išlaidos kito tokios pat rūšies ir nusidėvėjimo daikto įsigijimui. Tačiau šioje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad panaudos objektas buvo tiek sužalotas, kad galėtų būti prilygintas visiškam sunaikinimui. Tokių aplinkybių nenurodo ir ieškovė, pateikdama nuotraukas (b.l.16). Byloje nustatyta, kad 2008-01-04 gaisro metu sudegė gamybinio pastato stogas, perdengimai, šaldytuvai, rūkyklos, įvairus inventorius(b.l.15), 2009-02-13 atliekant šio pastato įvertinimą, įrašai skyriuje ,,Duomenys apie pastatą‘‘ ir pastato nuotraukos (b.l.115) įrodo, kad šis pastatas jau buvo suremontuotas, todėl ieškovė privalo pateikti įrodymus dėl turėtų tiesioginių išlaidų atliekant pastato remontą. Reali žala padaroma dėl tiesioginio poveikio objektui ir šiuo atveju pasireiškė turto sugadinimu (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), todėl šioje byloje turi būti įrodyti tiesioginiai nuostoliai, t. y. tiesiogiai žalingų pasekmių sąlygotos ir dėl to būtinos išlaidos pakenkimui pašalinti.

16Remdamasi nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir neatskleidė bylos esmės, t. y. tiksliai nenustatė visų civilinės atsakomybės sąlygų, o pagal bylos įrodymus negalima išnagrinėti bylos iš esmės pirmosios instancijos teisme, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui ( CPK 326 str. 1d. 4p., 327 str.1d.2p.).

17Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

18Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 6 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai