Byla 2A-41-372/2014
Dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „General Financing“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2886-797/2013 pagal ieškovo UAB „General Financing“ ieškinį atsakovui R. J. dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

3Teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 22728,70 Lt mokėtinų įmokų, 34,14 Lt delspinigių, iš viso 22763,84 Lt, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad tarp šalių 2009-07-04 buvo sudarytas vartojimo kredito sutarties Nr. ( - ) finansavimo sandoris Nr. 1 ir 2012-05-11 finansavimo sandoris Nr. 2, pagal kuriuos ieškovas iš viso atsakovui suteikė 14599,23 Lt vartojimo kreditą iki 2017-05-15. Atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti įmokas, tačiau prisiimtų įsipareigojimų nevykdė. Pagal sutarties sąlygas ieškovas turi teisę reikalauti atsakovo sumokėti visas pagal sutartį mokėtinas įmokas, delspinigius, išlaidas, susijusias su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu bei skolos administravimu. 2013-02-22 dienai atsakovo skola bendrovei sudaro 22728,70 Lt mokėtinų įmokų ir 34,14 Lt delspinigių. Atsakovas pagal finansavimo sandorį Nr. 1 yra atsiskaitęs, jo įsiskolinimas susidarė pagal finansavimo sandorį Nr. 2. Sutarties sudarymo metu pats atsakovas nurodė, kad jis neturi jokių finansinių skolų bankams, lizingo bendrovėms, greitųjų kreditų bendrovėms bei kitiems paskolas ar atlygintines paslaugas teikiantiems subjektams, o jo finansinius įsipareigojimus sudaro 52,00 Lt per mėnesį mokamos įmokos, todėl atsakovo mokumo vertinimo metu nebuvo aplinkybių, kurios leistų suabejoti atsakovo mokumo galimybėmis bei pareigingumu. Atsakovo 397,00 Lt mėnesinė įmoka sutarties sudarymo metu neviršijo 40 proc. atsakovo gaunamų pajamų, ko ir reikalauja Lietuvos bankas. Sutartyje yra numatyti 0,05 proc. delspinigiai, kurių dydis atitinka Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nustatytus reikalavimus.

6Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad teismas turėtų įvertinti sutarties teikiamos naudos bei kainos, kurią atsakovas privalo mokėti, santykį ekonominių interesų pažeidimo aspektu; ar palūkanos su sandorio sudarymo mokesčiu neviršija pačios suteiktos paskolos sumos; delspinigių normą. Taip pat atsakovas nurodė, kad teismas turėtų nustatyti ar savo veiksmais ir neveikimu kreditorius nepažeidė Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 6 str. įtvirtinto sąžiningos verslo praktikos principo. Į UAB „General Financing” atsakovas kreipėsi dėl sunkios finansinės padėties, tikėdamasis gauti 2000,00 Lt paskolą jau turimų kreditų pratęsimui. Ieškovo atstovei pasakius apie galimybę suteikti 10700,00 Lt dydžio kreditą, atsakovas tokio dydžio kreditą ir paėmė. Nurodo, kad taip pasielgė, nes manė, jog paėmęs kreditą, sumokės jau turimus kreditus ir galės ramiai bei laiku mokėti mėnesio įmokas ieškovui po 397,00 Lt per mėnesį. Tačiau po paskolos paėmimo, atsakovo finansinė situacija dar labiau komplikavosi, gautos paskolos neužteko visiems įsipareigojimams padengti. Atsakovas piktybiškai nevengė mokėti įmokų, bandė tartis su visais kreditoriais dėl išsimokėjimo dalimis galimybių. Į ieškovą kreipėsi 2012-09-20 surašytu registruotu laišku, kuriame paaiškino savo padėtį ir prašė rasti kompromisą dėl geranoriško skolos sumokėjimo, tačiau iš ieškovo atsakymo negavo. Mano, kad buvo pažeisti jo ekonominiai interesai, kadangi ieškovas, suteikdamas jam 10700,00 Lt dydžio kreditą, nesilaikė atsakingo skolinimo principo, nes atsakovas buvo finansiškai nepajėgus ne tik grąžinti naujai išduodamą paskolą, bet ir padengti turimus įsipareigojimus. Įmonė, kuri verčiasi skolinimu ir ši veikla sudaro pagrindinę jos veiklos dalį, yra laikoma finansų įstaiga, kuri, turėdama tokį statusą privalo finansines paslaugas teikti atsakingai, o kitu atveju – prisiimti atsakomybę už savo neveikimą ir rizikos nevertinimą.

7II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

8Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo R. J. ieškovui UAB „General Financing“ 16000,00 Lt mokėtinų įmokų, 35,14 Lt delspinigius, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą 16035,14 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2013-01-16, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 481,00 Lt bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.

9Teismas nurodė, kad nors atsakovas į ieškovą kreipėsi dėl 2000,00 Lt paskolos, nes norėjo sumokėti turimų paskolų pratęsimus, tačiau šios nurodytos aplinkybės niekaip nepagrindė ir rašytinių įrodymų apie įsiskolinimus kitiems kreditoriams iki 2012-05-11 sandorio Nr.2 pasirašymo, nepateikė.

10Teismas nurodė, kad ieškovas rašytiniais įrodymais pagrindė, jog prieš suteikiant kreditą, nustatyta vertinimo sistema įvertino atsakovo šeiminę padėtį, gaunamą atlyginimą, turimus įsipareigojimus, turtinę padėtį, nustatė, kad atsakovo finansiniai įsipareigojimai yra tik 52,00 Lt per mėnesį. Atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, teismas sprendė, jog, pasirašant sandorį Nr. 2 ir suteikiant 10700,00 Lt vartojimo kreditą, ieškovui dėl atsakovo mokumo abejonių nekilo, o 397,00 Lt mėnesinė įmoka sutarties sudarymo metu neviršijo 40 proc. nuo atsakovo gaunamų pajamų, ko ir reikalauja Lietuvos bankas, todėl atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovas nesilaikė atsakingo skolinimo principo.

11Teismas nustatė, kad atsakovas, susipažinęs su sandorio Nr. 2 specialiosiomis sąlygomis, turėjo galimybę atsisakyti sudaryti sutartį dėl per didelės sutarties kainos, tačiau to nepadarė. Atsakovas, po sutarties sudarymo galėjo pasinaudoti ir kita jam, kaip vartotojui, suteikta teise, t. y. teise atsisakyti vartojimo kredito sutarties, tačiau to taip pat nepadarė. Atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovas nėra atsakingas už atsakovo nerūpestingą elgesį skolinantis, nes atsakovo veiksmai, prisiimant vis naujus įsipareigojimus, sukėlė jam neigiamus padarinius, už kuriuos jis pats ir atsakingas. Nustatyta, kad ieškovas informuodavo atsakovą apie susidariusį įsiskolinimą ir siekė ginčą išspręsti derybų būdu.

12Teismas, vadovaudamasis formuojama teismų praktika nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovas vienašališkai nustatė palūkanų dydį sutartyje, dar nereiškia, kad palūkanų dydis yra protingas ir pagrįstas bei kad sutartyje ieškovo nustatytų palūkanų dydis yra ieškovo nuostoliai, kurio dydžio nereikia įrodinėti.

13Teismas nurodė, kad ieškovas prašydamas priteisti 25,001 procentų dydžio mėnesio palūkanas ignoravo Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje nustatytus bendrai vartojimo kredito kainai taikomus reikalavimus.

14Teismas, įvertinęs šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo aplinkybes ir tai, kad sudarydamas vartojimo kreditą ieškovas didelių išlaidų ir laiko sąnaudų nepatyrė, sprendė, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka vartojimo sutarčių teisinio reglamentavimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, todėl bendrą vartojimo kredito kainą sumažino iki 16 000,00 Lt.

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

16Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „General Financing“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013-08-23 sprendimo dalį, kuria buvo atmesta ieškinio dalis dėl 6728,70 Lt nepriteistos įmokų skolos dalies bei nepriteistų dalies 202,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ir priimti naują sprendimą – ieškinį toje dalyje tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

  1. Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovas prašydamas priteisti vartojimo kredito sutarties Nr. ( - ) finansavimo sandoryje Nr. 2 nustatytą palūkanų normą (25,001 proc.) ignoravo LR vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio nuostatas. Teismo padaryta išvada, kad ieškovas prašo priteisti 318,25 proc. dydžio bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, iš esmės yra klaidinga ir įrodo, kad teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus bei neteisingai pritaikė materialiąsias teisės normas. Sandorio Nr. 2 Specialiųjų sąlygų II.B „Finansavimo sąlygos“ dalyje yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad bendra vartojimo kredito kainos metinė norma sudaro 44,261 proc. Sandorio Nr. 2 Bendrųjų nuostatų pirmoje dalyje nurodyta bendros vartojimo kredito kainos metinės normos sąvoka atitinka LR Vartojimo kredito įstatyme nurodytai bendros vartojimo kredito kainos metinės normos sąvokai. Atsižvelgiant į tai, kad palūkanos yra įskaitomos į bendrą vartojimo kredito kainą, į tai, kad bendra vartojimo kredito kainos metinė norma yra bendra vartojimo kredito kaina, išreikšta metiniu procentų dydžiu, teismo padaryta išvada, kad ieškovas taiko 25,001 proc. dydžio mėnesio palūkanų normą yra iš esmės klaidinga.
  2. Teismas nepagrįstai į bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą įskaitė ir delspinigių normą. Netesybos ir palūkanos yra skirtingi prievolių teisės institutai. Delspinigiai nėra ir negali būti įskaityti į bendrą vartojimo kredito kainą.
  3. Teismas, sumažindamas ieškovo prašomas priteisti nesumokėtas įmokas, nepagrįstai vadovavosi CK 6.188 str. Atsakovui buvo suteiktos visos galimybės išnagrinėti visas Sandorio Nr. 2 sąlygas, suteiktas protingas terminas apsispręsti dėl Sandorio Nr. 2 sąlygų. Atsakovas patvirtino, jog prieš sutarties sudarymą turėjo galimybę susipažinti su visomis sutarties sąlygomis ir su jomis susipažino.
  4. Teismo išvada, kad ieškovas didelių išlaidų ar laiko sąnaudų nepatyrė, nes sandoris Nr. 2 buvo sudarytas sandorio Nr. 1 pagrindu yra klaidinga ir nemotyvuota. Ieškovas informavo teismą, kad atsakovas pagal sandorį Nr. 1 yra visiškai atsiskaitęs ir, kad prašoma priteisti skola susidarė pagal sandorį Nr. 2, bei teikė visus įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus dėl prašomos priteisti skolos ir jos dydžio. Be to, pabrėžtina, kad asmeniui kiekvieną kartą vertinantis/sudarant naują sandorį, vertinimas vyksta iš naujo, kaip pirmą kartą – vertinami visi kliento įsipareigojimai, pajamos, tikrinami visi privalomi registrai, teikiami kontroliniai klausimai ir kt.

18Atsakovas R. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Šiaulių apylinkės teismo 2013-08-23 dienos sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pats faktas, jog asmuo pasirašo sutartį dar neįrodo, kad visos sutarties sąlygos yra aiškiai suprantamos ir teisingos. Sutartinių teisinių santykių dalyvių padėtis dėl objektyvių priežasčių ar aplinkybių dažnai yra nelygiavertės, kadangi: skiriasi ieškovo ir atsakovo profesiniai bei išsilavinimo statusai, atsakovui trūksta specialiųjų žinių apie teisės normas, įstatymus ir taikomus sutarties mokesčius, palūkanas ar delspinigius, apie kuriuos rašoma sutartyse, – dėl to atsakovas gali klaidingai įvertinti savo galimybes bei suprasti visų sutarties sąlygų esmę skiriasi materialinė padėtis. Atsakovas atkreipia teismo dėmesį į tai, jog ieškovas pats klaidina teismą savo prašomos priteisti sumos pagrindimu. Prašydamas priteisti skolą teismui pats nurodo jog finansavimo sandoriu Nr. 2 taiko 25, 001 proc. palūkanų normą, o apeliaciniame skunde jau teigia, jog taiko 44,261 proc. Vien faktas, kad bendrovė akcentuoja, jog ji laikosi Lietuvos banko ir LR vartojimo kredito įstatymo nustatytų reikalavimų vartojimo kreditų sutartims sudaryti, neraiškia, kad taip yra iš tikrųjų. Ieškovo kaltinimai, jog atsakovas vengė piktybiškai mokėti įmokas ir nesitarė su banku dėl kitų skolos apmokėjimo galimybių yra iš esmės klaidingi ir nepagrįsti.

19IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

20ir teisiniai argumentai

21Apeliacinis skundas atmestinas.

22Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

23Teismas pažymi, jog kai šalys susitaria dėl palūkanų, teismas turi patikrinti, ar toks jų susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, teisingumo ir protingumo reikalavimų (CK 6.37 straipsnio 3, 4 dalys, CK 1.5 straipsnis). Spręsdamas, ar šalių sutartos palūkanos atitinka išvardytus principus, teismas turi individualizuoti konkretų prievolinį santykį, atsižvelgti į prievolės pobūdį, padarytą sutarties pažeidimą, jo padarinius, skolininko ir kreditoriaus elgesį, prievolės sumą, jos santykį su palūkanų dydžiu. Teismas turi užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą. Įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija sutinka su apelianto UAB „General Financing“ apeliacinio skundo argumentu, kad teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje nepagrįstai nurodė, kad ieškovas prašo priteisti 318,25 proc. dydžio bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą. Vartojimo kredito sutarties Nr. ( - ) finansavimo Sandorio Nr. 2 Specialiųjų sąlygų 1 puslapio II.B „Finansavimo sąlygos“ dalyje yra aiškiai nurodoma kokia yra suteikto vartojimo kredito kaina (nurodoma palūkanų norma, bendros vartojimo kredito kainos metinė norma, bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma, tvarkymo mokestis ir t. t). Minėtų sąlygų II.B „Finansavimo sąlygos“ dalyje taip pat yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad bendra vartojimo kredito kainos metinė norma sudaro 44,261 proc. (41 b. l.). Sandorio Nr. 2 Bendrųjų nuostatų pirmoje dalyje „Sąvokos“ yra paaiškinta, kad bendros vartojimo kredito kainos metinė norma yra bendra suma, kurią atsakovas turi mokėti už suteiktą Bendrą vartojimo kredito sumą, įskaitant palūkanas ir su Bendros vartojimo kredito sumos suteikimu bei naudojimu susijusius mokesčius, išreikšta kaip metinis šios sumos procentas (Sandorio Nr. 2 1.14. p.) ir šis aiškinimas atitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas (LR VKĮ 2 str. 2 d. ir 3 d.).

24Teismas į bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą įskaitė ir delspinigių normą. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str. 1 d.). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tik tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 str.). Netesybos ir palūkanos yra skirtingi prievolių teisės institutai, t. y. netesybos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos. Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su UAB „General Financing“ apeliacinio skundo argumentu, kad delspinigiai nėra ir negali būti įskaityti į bendrą vartojimo kredito kainą.

25Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas, bendra vartojimo kredito kaina yra protinga, pagrįsta ir sąžininga, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra ne didesnė kaip 200 proc. (21 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad šalių sudaryto Sandorio Nr. 2 bendra vartojimo kredito kainos metinė norma sudaro tik 44, 261 proc., t. y. penkis kartus mažesnė, nei maksimali įstatyme nustatyta protinga, pagrįsta ir sąžininga laikoma bendra vartojimo kredito kainos metinė norma, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas pažeidė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio nuostatas, nes taikė 318, 25 proc. dydžio bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, yra visiškai nepagrįsta.

26Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vartojimo kredito sutarties Nr. ( - ) finansavimo sandoryje Nr. 2 nustatyta bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 44, 261 proc. yra labai didelė, neatitinkanti protingumo, sąžiningumo, teisingumo principų vartotojo atžvilgiu. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: 2001-04-18 Nr. 3K-3-475/2001, 2008-10-28 Nr. 3K-3-536/2008 ir kt.). Teismui būtina atsižvelgti į įstatymo leidėjo valią įtvirtintą Vartojimo kreditų įstatyme, kuris buvo priimtas būtent tikslu pažaboti greitųjų kreditų įstaigų lupikišką veiklą ir užtikrinti aukštesnę vartotojų teisių apsaugą vartojimo kredito teikimo paslaugų srityje. Vartojimo kredito įstatymo 3 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, gali sumažinti bendrą vartojimo kredito kainą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs tą aplinkybę, jog atsakovas šiuo atveju yra silpnesnioji sutarties šalis, neturinti specialiųjų žinių, reikiamų tinkamai įvertinti ir suvokti sutarties sąlygas bei atsižvelgęs į tai, kad vartojimo kredito sutarties Nr. 3860316084 sandoris Nr.2 buvo sudarytas sandorio Nr.1 pagrindu, todėl ieškovas didelių išlaidų ar laiko sąnaudų nepatyrė, pagrįstai bendrą vartojimo kredito kainą sumažino iki 16 000,00 Lt.

27Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

28Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylą,... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš... 6. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad teismas... 7. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas nurodė, kad nors atsakovas į ieškovą kreipėsi dėl 2000,00 Lt... 10. Teismas nurodė, kad ieškovas rašytiniais įrodymais pagrindė, jog prieš... 11. Teismas nustatė, kad atsakovas, susipažinęs su sandorio Nr. 2... 12. Teismas, vadovaudamasis formuojama teismų praktika nurodė, kad vien ta... 13. Teismas nurodė, kad ieškovas prašydamas priteisti 25,001 procentų dydžio... 14. Teismas, įvertinęs šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę,... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė... 16. Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „General Financing“ prašo panaikinti... 17. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
  1. Teismas... 18. Atsakovas R. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Šiaulių apylinkės... 19. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės... 20. ir teisiniai argumentai... 21. Apeliacinis skundas atmestinas.... 22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 23. Teismas pažymi, jog kai šalys susitaria dėl palūkanų, teismas turi... 24. Teismas į bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą įskaitė ir... 25. Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas, bendra... 26. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vartojimo kredito sutarties Nr. ( - )... 27. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 28. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą palikti...