Byla 2A-644/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Gintaro Pečiulio, sekretoriaujant Galinai Lavrinovič, dalyvaujant ieškovų atstovei advokatei G. D.-L., atsakovui D. P., atsakovų apeliantų atstovei advokatei V. M., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“, T. J., G. Š. ir D. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1908-178/2011 pagal ieškovų Asociacijos GS1 AISBL (Association International sans but lucratif) ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos ieškinį atsakovams asociacijai „Nacionalinė GS1 organizacija“, R. Z., T. J., G. Š. ir D. P. dėl Bendrijos prekių ženklų neteisėto naudojimo, duomenų bazės neteisėto naudojimo, dalykinės reputacijos gynimo, nesąžiningos konkurencijos veiksmų ir žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai Asociacija GS1 AISBL (Association International sans but lucratif) ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams asociacijai „Nacionalinė GS1 organizacija“, R. Z., T. J., G. Š. ir D. P., prašydami:

51) uždrausti atsakovui asociacijai „Nacionalinė GS1 organizacija“ naudoti prekių ženklus GS1 juridinio asmens pavadinime, internetinio vardo pavadinime ir ūkinėje komercinėje veikloje: uždrausti siūlyti paslaugas, pažymėtas prekių ženklu GS1, išleisti jas į rinką; naudoti prekių ženklus GS1 komercinės veiklos dokumentuose ar reklamoje;

62) įpareigoti atsakovą asociaciją „Nacionalinė GS1 organizacija“ per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti juridinio asmens pavadinimą taip, kad jame nebūtų naudojamas ieškovui Asociacijai GS1 AISBL priklausantis prekių ženklas GS1;

73) uždrausti atsakovui asociacijai „Nacionalinė GS1 organizacija“ naudoti ieškovui Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijai (toliau – LPPARA) priklausančią kompiuterinę programą „EAN prekių numerių registravimo programa“ ir GS1 sistemos duomenų bazę;

84) įpareigoti atsakovą asociaciją „Nacionalinė GS1 organizacija“ per septynias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos dienraštyje „Verslo žinios“ paskelbti tokio turinio pareiškimą:

9„Asociacija „Nacionalinė GS1 organizacija“ pareiškia, jog neturi ir niekada neturėjo teisės ūkio subjektų prekėms išduoti kodus pagal GS1 sistemą. Vienintelis oficialus ir teisėtas tarptautinės asociacijos GS1 AISBL atstovas Lietuvoje, kuris turi teisę ūkio subjektų prekėms išduoti kodus pagal GS1 sistemą, yra Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija.“

105) priteisti ieškovo LPPARA naudai iš atsakovo asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ 36 212 Lt turtinę žalą už neteisėtą prekių ženklo naudojimą, neteisėtą kompiuterinės programos ir sui generis naudojimą bei nesąžiningos konkurencijos veiksmus;

116) priteisti ieškovo LPPARA naudai iš atsakovo T. J. 6 050 Lt turtinės žalos už informacijos kompiuterių tinkle atkūrimo darbus;

127) priteisti ieškovo LPPARA naudai solidariai iš atsakovų asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“, D. P., R. Z. ir G. Š. 10 000 Lt neturtinės žalos už pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją;

138) priteisti ieškovo LPPARA naudai solidariai iš atsakovų asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“, T. J. ir G. Š. 2 923,97 Lt turtinės žalos;

149) priteisti ieškovo LPPARA naudai solidariai iš visų atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

15Ieškovai nurodė, kad ieškovas asociacija GS1 AISBL (toliau – GS1 AISBL) yra žodinio Bendrijos prekių ženklo GS1 (CTM registracijos Nr. ( - )) ir vaizdinio Bendrijos prekių ženklo GS1 (CTM registracijos Nr. ( - )) savininkas. Prekių ženklai GS1 registruoti 16, 41 ir 42 klasių prekėms ir paslaugoms pagal Nicos klasifikaciją. Prekių ženklu GS1 yra ženklinama GS1 (iki 2004 m. vadinta EAN) tarptautinė unifikuota ir standartizuota prekių ir paslaugų numeravimo sistema (toliau – GS1 sistema). Ši sistema yra skirta priskirti GS1 identifikacinius numerius brūkšninių kodų naudojimui. Ieškovo LPPARA struktūrinis padalinys GS1 Lietuva (iki 2004 m.- EAN Lietuva) nuo 1994 metų yra vienintelis ir oficialus GS1 AISBL atstovas Lietuvoje, turintis teisę teikti paslaugas pažymėtas prekių ženklu GS1, t.y. vykdyti prekių bei paslaugų numeravimą ir kodavimą brūkšniniais kodais, naudoti ir administruoti GS1 sistemą Lietuvoje. Taip pat šiam ieškovui yra suteikta teisė suteikti kodus su skaitmenų prefiksu 477. Viena iš LPPARA funkcijų, numatytų įstatų 3.1.5 punkte ir Lietuvos Respublikos prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 9 punkte ir yra prekių numeravimas bei kodavimas brūkšniniais kodais pagal Tarptautinės prekių numeravimo asociacijos EAN (nuo 2004 metų vadinama GS1) sistemos reikalavimus. 2005 m. lapkričio 7 d. buvo sudaryta prekių ženklo licencinė sutartis, kuria LPPARA struktūriniam padaliniui GS1 Lietuva buvo suteikta teisė Lietuvos Respublikos teritorijoje naudoti prekių ženklą GS1, 2009 m. gruodžio 8 d. ši sutartis pakeista nauja licencine sutartimi dėl prekių ženklų GS1 naudojimo. GS1 sistemai administruoti ir brūkšniniams kodams kurti LPPARA užsakymu buvo sukurta ir jai kartu su visomis autoriaus turtinėmis teisėmis perduota kompiuterinė programa. LPPARA ir/arba jos struktūriniame padalinyje GS1 Lietuva dirbo atsakovai R. Z., T. J., D. P. ir G. Š., kurie darbe LPPARA naudojo bei administravo GS1 sistemą Lietuvoje ir specialiai šiai sistemai valdyti sukurtą kompiuterinę programą, ruošė, tvarkė ir LPPARA vardu pasirašydavo sutartis su klientais dėl prekių kodų išdavimo, suteikinėjo prekėms ir paslaugoms brūkšninius kodus, išrašydavo sąskaitas už šias paslaugas, valdė GS1 sistemos duomenų bazes, bendravo su GS1 sistemos naudotojais Lietuvoje. Su minėtais asmenimis darbo sutartys buvo nutrauktos. Šie asmenys 2009 m. rugsėjo 9 d. tapo naujai įsteigtos asociacijos Nacionalinė GS1 organizacija, t.y. atsakovo valdybos nariais, G. Š. nuo 2009 m. gruodžio 11 d. tapo atsakovo direktore.

16Atsakovas Nacionalinė GS1 organizacija nuo pat jos įkūrimo dienos, t.y. nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. neteisėtai naudojo ieškovui GS1 AISBL priklausančius Bendrijos prekių ženklus savo pavadinime, interneto varde www.gs1lt.lt, bei ūkinėje veikloje GS1 prekių numeravimo ir kodavimo brūkšniniais kodais paslaugai teikti, nors neturėjo ir iki šiol neturi jokios teisės administruoti GS1 sistemą Lietuvoje bei teikti prekių ženklu GS1 pažymėtas paslaugas, naudoti šį prekių ženklą. Taigi, tokiais veiksmais Nacionalinė GS1 organizacija pažeidžia ieškovo GS1 AISBL, kaip prekių ženklo savininko, teises ir teisėtus interesus, nustatytas Tarybos Reglamente (EB) Nr. 207/2009 bei analogiškose PŽĮ nuostatose.

17Ieškovas LPPARA Lietuvos Respublikoje naudoja prekių ženklus GS1 licencinės sutarties su ieškovu GS1 AISBL pagrindu, ja vadovaujantis GS1 AISBL pripažįsta LPPARA vieninteliu GS1 AISBL atstovu Lietuvoje. LPPARA kaip prekių ženklų GS1 licenciatės teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti dėl Nacionalinės GS1 organizacijos veiksmų, neteisėtai Lietuvoje naudojant prekių ženklus GS1 prekių numeravimo ir kodavimo brūkšniniais kodais paslaugai teikti. Nacionalinė GS1 organizacija, neteisėtai naudodama prekių ženklą GS1, teikė prekių numeravimo ir kodavimo brūkšniniais kodais paslaugą, rinko iš ūkio subjektų nario mokesčius už GS1 gamintojo numerio suteikimą ir jo palaikymą. Tokiu būdu Nacionalinė GS1 organizacija gavo naudos - ne mažiau kaip 5 050 Lt metinio nario mokesčio, kuri pagal PŽĮ 51 straipsnio 2 dalies nuostatas laikytina LPPARA nuostoliais.

18GS1 sistema yra LPPARA pastangomis bei lėšomis sukurta, standartizuota ir susisteminta gamintojų, prekių ir paslaugų kodų duomenų bazė, taigi, ji yra saugoma pagal ATGTĮ 4 straipsnio 3 dalies 2 punktą kaip autorių teisių objektas (sui generis teisės). GS1 sistemai Lietuvoje administruoti ir brūkšniniams kodams generuoti LPPARA užsakymu ir lėšomis buvo sukurta ir jai perduota kompiuterinė programa „EAN prekių numerių registravimo programa“ bei turtinės teisės į šią programą. Nei Nacionalinė GS1 organizacija, nei bet kuris kitas atsakovas, veikdamas ne kaip ieškovės LPPARA darbuotojas, niekada neturėjo teisės naudotis nei kompiuterine programa „EAN prekių numerių registravimo programa“, nei GS1 sistemos duomenų bazės turinį sudarančia informacija ne LPPARA interesais. Todėl Nacionalinė GS1 organizacija be minėtos kompiuterinės programos bei duomenų bazės autoriaus turtinių teisių turėtojo bei duomenų bazės gamintojo sutikimo naudodamasi jomis, pažeidžia ATGTĮ 15 bei 61 straipsnių nuostatas. Nacionalinė GS1 organizacija iš šio neteisėto kompiuterinės programos ir duomenų bazės naudojimosi gauna naudos, todėl 27 287,50 Lt laikytini LPPARA nuostoliais. Jie turi būti priteisti iš Nacionalinės GS1 organizacijos (CK 6.249 str. 2 d. ir ATGTĮ 83 str. 2 d.). Be to, atsakovai nuo 2009 m. rugsėjo vykdo ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus ir taip pažeidžia Konkurencijos įstatymo 16 straipsnį. Dėl šių veiksmų LPPARA patiria žalą, kurią turi atlyginti atsakovai (Konkurencijos įstatymo 17 str.).

19Atsakovai interneto puslapyje www.gs1lt.lt, laikraštyje „Verslo žinios“ ir kitais būdais platino informaciją, klaidingai teigiančią, jog Nacionalinė GS1 organizacija yra vienintelė organizacija, turinti teisę Lietuvoje vykdyti prekių kodavimą pagal GS1 sistemos reikalavimus, bei tai, jog LPPARA bei jos padalinys GS1 Lietuva šios teisės neturi, veikia neteisėtai, ir aktyviais veiksmais ragino sudaryti su atsakove sutartis dėl prekių numeravimo ir kodavimo brūkšniniais kodais GS1 sistemoje, o turimas sutartis su LPPARA sustabdyti, taip pat sumokėti Nacionalinei GS1 organizacijai nario mokestį. Kai kurie LPPARA klientai suklaidinti tokios informacijos metinį mokestį ir pervedė būtent Nacionalinei GS1 organizacijai. Tokiais atsakovų veiksmais buvo pažeminta LPPARA reputacija, dėl to padarytą neturtinę žalą turi atlyginti atsakovai (CK 2.24 str. 1 d., 3 d. 8 d., 6.250 str. 1 d., 6.251 str. 1 d.). Neturtinę žalą LPPARA vertina 10 000 Lt. Paskleista neteisinga informacija turi būti paneigta (Konkurencijos įstatymo 17 str. 1 d. 3 p.).

20LPPARA dėl Nacionalinės GS1 organizacijos veiksmų taip pat patyrė 3 544,50 Lt išlaidų vertimams, žalos prevencijai, 330 Lt negautų pajamų, kurias būtų gavusi išduodant GS1 sistemos prekių kodus.

21Dėl Nacionalinės GS1 organizacijos vykdomų nesąžiningos konkurencijos veiksmų naudojant prekės ženklą GS1, naudojant identiškus dokumentus (sąskaitas, pranešimus ir pan.), taip pat naudojant tą patį GS1 Lietuva logotipą, tą patį interneto svetainės adresą, GS1 sistemos naudotojai yra sąmoningai klaidinami dėl GS1 prekių ženklu pažymėtų paslaugų kilmės. 2009 m. spalio 26 d. iš LPPARA struktūrinio padalinio GS1 Lietuva dingo visa informacija, susijusi su GS1 sistemos vartotojų duomenimis (prašymai išduoti brūkšninius kodus, sutartys ir kt.), buvo ištrinti duomenys iš kompiuterinių laikmenų ir sugadinta prieiga prie GS1 sistemos duomenų bazės, pasisavinti LPPARA sukurtos ir naudojamos kompiuterinės programos GS1 sistemos administravimui bei šioje programoje sukauptų duomenų bazės duomenys, LPPARA naudojamas interneto puslapis www.gs1.lt buvo nukreiptas į interneto puslapį www.gs1lt.lt, registruotą Nacionalinės GS1 organizacijos vardu. Šiuos neteisėtus veiksmus, ieškovų nuomone, atliko atsakovas T. J.. Atkūrimo darbams LPPARA patyrė 6 050 Lt nuotolių, kurie priteistini iš šio atsakovo. Visą šią informaciją, dokumentus, duomenų bazes ir kt. šiuo metu neteisėtai naudoja Nacionalinė GS1 organizacija.

22LPPARA atlygino UAB „Norekso valdos“ patirtą 2 923,97 Lt nuostolį dėl prekių kodo sudubliavimo. Prekių kodai buvo sudubliuoti ir žala atsirado dėl atsakovų T. J., G. Š. ir Nacionalinės GS1 organizacijos kaltės, t.y. sugadinus kompiuterines programas ir duomenų bazes. Todėl ši suma turi būti solidariai priteista iš šių atsakovų. Ieškovai taip pat nurodė, kad tarp jų nėra ginčo dėl LPPARA, kaip juridinio asmens (o ne atskiro juridinio asmens GS1 Lietuva), narystės GS1 AISBL. GS1 Lietuva yra tik vidinis LPPARA, o ne nepriklausomas padalinys. GS1 AISBL buvo nurodžiusi LPPARA įsteigti atskirą juridinį asmenį su pavadinimu GS1 Lietuva, tačiau tai turėjo būti daroma su LPPARA žinia. Atsakovai buvo suklaidinę GS1 AISBL dėl naujos asociacijos steigėjų ir be LPPARA žinios įsteigė Nacionalinę GS1 organizaciją. Visos 1994 m. birželio 1 d., 2005 m. lapkričio 7 d. ir 2009 m. gruodžio 8 d. licencinės sutartys buvo sudarytos teisėtai, ginčo dėl licencinių sutarčių galiojimo tarp ieškovų nėra, o netikslus licenciatės pavadinimo nurodymas sutartyje nėra pagrindas pripažinti licencines sutartis negaliojančiomis.

23II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

24Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, uždraudė atsakovei asociacijai „Nacionalinė GS1 organizacija“ naudoti prekių ženklus GS1 juridinio asmens pavadinime, internetinio vardo pavadinime ir ūkinėje komercinėje veikloje; uždraudė siūlyti paslaugas, pažymėtas prekių ženklu GS1, išleisti jas į rinką; naudoti prekių ženklus GS1 komercinės veiklos dokumentuose ar reklamoje; įpareigojo atsakovą asociaciją „Nacionalinė GS1 organizacija“ per 45 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti juridinio asmens pavadinimą taip, kad jame nebūtų naudojamas ieškovui Asociacijai GS1 AISBL priklausantis prekių ženklas GS1; uždraudė atsakovui asociacijai „Nacionalinė GS1 organizacija“ naudoti ieškovui LPPARA priklausančią kompiuterinę programą „EAN prekių numerių registravimo programa“ ir GS1 sistemos duomenų bazę; įpareigojo atsakovą asociaciją „Nacionalinė GS1 organizacija“ per septynias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos dienraštyje „Verslo žinios“ paskelbti tokio turinio pareiškimą: „Asociacija „Nacionalinė GS1 organizacija“ pareiškia, jog neturi ir niekada neturėjo teisės ūkio subjektų prekėms išduoti kodus pagal GS1 sistemą. Vienintelis oficialus ir teisėtas tarptautinės asociacijos GS1 AISBL atstovas Lietuvoje, kuris turi teisę ūkio subjektų prekėms išduoti kodus pagal GS1 sistemą, yra Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija.“;priteisė ieškovui LPPARA iš atsakovo asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ 29 049,50 Lt turtinės žalos, 4 000 Lt už advokato pagalbą, 1 411 Lt žyminio mokesčio, o valstybės naudai - 98,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o kitą ieškinio dalį atmetė.

25Nustatyta, kad ieškovas GS1 AISBL yra žodinio Bendrijos prekių ženklo GS1 (CTM reg. Nr. ( - )) ir vaizdinio Bendrijos prekių ženklo GS1 (CTM reg. Nr. ( - )) savininkas. Šie prekių ženklai registruoti 16, 41, 42 klasių prekėms ir paslaugoms pagal Nicos klasifikaciją inter alia paslaugoms, susijusios su brūkšninių kodų ir radijo dažnių identifikavimo kortelių standartų kūrimu, reguliavimu, paskirstymu, kompiuterio taikomųjų programų keitimosi komerciniais duomenimis standartų kūrimu, reglamentavimu ir platinimu, narių techniniu konsultavimu standartų taikymo klausimais. Prekių ženklų licencine 2005 m. lapkričio 7 d. sutartimi GS1 AISBL suteikė „EAN Lietuva“ (sutartyje nurodoma – netrukus pakeisianti pavadinimą į GS1 Lietuva) neperleidžiamą nemokamą išskirtinę licenciją naudoti minėtus ženklus. 2009 m. gruodžio 8 d. tokia licencija buvo suteikta LPPARA savo padalinio „GS1 Lietuva“, kuris vykdo veiklą LPPARA, vardu.

262009 m. rugsėjo 30 d. juridinių asmenų registre įregistruoti atsakovo asociacijos Nacionalinė GS1 organizacija įstatai. Atsakovai – buvę LPPARA darbuotojai - tapo šios asociacijos valdybos nariais, o G. Š. – direktore.

27Teismas iš asociacijos Nacionalinė GS1 organizacija pavadinimo nustatė, kad jame naudojamas ieškovui GS1 AISBL priklausantis prekių ženklas. Be to, iš 2009 m. spalio 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatė, kad interneto naršyklėje įvedus adresą www. gs1.lt per nuorodą „kontaktai“ atsidaro puslapis, kuriame pateikiama atsakovo „Nacionalinė GS1 organizacija“ kontaktinė informacija. Įvertinęs šiuos faktus, teismas sprendė, kad GS1 AISBL priklausantis prekių ženklas buvo ir yra šiuo metu naudojamas tiek atsakovo „Nacionalinė GS1 organizacija“ pavadinime, tiek ir jo veikloje, susijusioje su paslaugomis. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas ne tik žinojo, bet ir tam tikra prasme pripažino, kad šio ženklo naudoti jis neturi teisės apskritai, nepaisant jo nuorodų į ieškovo įmonės paslaugų generalinės direktorės M. W. 2009 m. spalio 21 d. raštą. Atsakyme į raštus atsakovas nurodė, jog ieškovo prekių ženklų nenaudoja, o pavadinimą pakeisti planuojama 2010 m. liepos mėn. Teismas atmetė asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ argumentus dėl GS1 AISBL sudarytų licencinių sutarčių ydingumo, nes tai niekaip nesuteiktų jam teisės naudoti prekių ženklą be GS1 AISBL sutikimo net ir konstatavus sutarčių ydingumą. Be to, teismas pažymėjo, kad tiek Tarybos Reglamento dėl Bendrijos prekių ženklų (EB) Nr. 207/2009 9 straipsnis, tiek PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas suteikia teisę įregistruoto prekių ženklo savininkui uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam prekės ženklui tapačioms prekėms ir(ar) paslaugoms. CK 2.39 straipsnio 2 dalis nustato, kad juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti visuomenę dėl juridinio asmens steigėjo, dalyvio, veiklos tikslo, tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, žinomesnių Lietuvos visuomenei užsienio įmonių, įstaigų ir organizacijų vardus, prekių ir paslaugų ženklus. Teismas, įvertinęs tą aplinkybę, kad juridinio asmens pavadinimui pakeisti realiai gali būti reikalingas ilgesnis laiko tarpas negu 15 dienų, nustatė 45 dienų terminą. Teismas taip pat nustatė, kad LLPARA buvo sukūrusi GS1 sistemos duomenų bazę su joje esančia informacija. Teisėta prieiga prie duomenų bazės turinio (dalies turinio) yra suteikta tik asmenims, gavusiems slaptažodžius. Duomenų bazės administratoriaus slaptažodžiai buvo žinomi D. P. ir T. J.. Specialisto išvadoje konstatuojama, kad atsakovo „Nacionalinė GS1 organizacija“ kompiuteryje aptikta programos EAN ir LPPARA dokumentų likučių. Atsakovo „Nacionalinė GS1 organizacija“ prekių registravimo pažymėjimai yra tokios pat formos kaip ir LLPARA dokumentai. Remdamasis minėtomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad atsakovas neteisėtai disponuoja/disponavo LPPARA kompiuterine programa ir duomenų baze, todėl ieškovo reikalavimus tenkino. Teismas atsakovų argumentus dėl ieškovo veiklos neteisėtumo atmetė tiek remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tiek ta aplinkybe, kad šio fakto nenurodė GS1 AISBL. Teismas taip pat sprendė, kad tiek atsakovo (asociacijos) įkūrimu, tiek jo atliekama veikla, tiek faktinių aplinkybių ir jų vertinimo apie LPPARA (ne)narystę tarptautinėje asociacijoje dėstymu siekė pateikti ir įtvirtinti būtent save kaip vienintelį teisėtą subjektą su visa „kvalifikuota GS1 komanda“(informacija internetiniame puslapyje), galinčiu vykdyti GS1 AISBL įstatuose apibrėžtą veiklą, tuo pačiu eliminuojant iš GS1 sistemos administravimo LPPARA. Todėl teismas pripažino pagrįstais ieškovo nurodomus argumentus, susijusius su Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktuose nurodytų nesąžiningos konkurencijos nuostatų taikymu (ieškovo prekės ženklo naudojimas be leidimo, minėto pobūdžio informacijos skelbimas, pranešimai apie vykdomą reorganizaciją, siūlymai vartotojams sustabdyti sutartis su LPPARA bei siūlymai tapti atsakovo nariais ir pan.). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas tenkino reikalavimą dėl pranešimo paskelbimo.

28Teismas nusprendė, kad „Nacionalinė GS1 organizacija“ neteisėtai naudojo ieškovo GS1 AISBL prekių ženklą, neatlygintinai naudojo LPPARA pastangomis ir lėšomis sukurtą kompiuterinę programą bei GS1 sistemos duomenų bazę. LPPARA GS1 sistemos duomenų bazės bei programinės įrangos sukūrimui turėjo virš 300 000 Lt išlaidų, todėl priteisė iš atsakovo visą jo gautą naudą.

29Reikalavimo dėl 6 050 Lt turtinės žalos priteisimo iš atsakovo T. J. teismas netenkino, nes byloje nepateikti įrodymai, pagrindžiantys jo tyčinius veiksmus ar netinkamą pareigų atlikimą. Reikalavimo dėl 2 923,97 Lt turtinės žalos priteisimo už kodų sudubliavimą UAB „Norekso valdos“ netenkinamo, nes byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad kodai buvo sudubliuoti dėl atsakovų kaltės.

30III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

31Apeliacinius skundu asociacija „Nacionalinė GS1 organizacija“, T. J., G. Š. ir D. P. prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 20 d. sprendimą bei 2011 m. balandžio 27 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė, kad atsakovas pradėjo naudoti šiuos ženklus būdamas suklaidintas ieškovo GSl veiksmų, nes iš visų susiklosčiusių aplinkybių, susirašinėjimo medžiagos, matyti, jog atsakovas pradėjo naudoti GSl ženklus su GSl žinia, pritarimu, ir net skatinimu. Atsakovas pradėjo naudoti GSl žymenis tik dėl to, kad pagrįstai tikėjosi netrukus tapti oficialiu GSl nariu ir tuo pačiu gauti oficialią licenciją naudoti žymenis GSl. Atsakovas buvo visiškai įsitikinęs, kad taip elgdamasis vykdo GSl valią, kadangi GSl savo pranešimuose, kurie yra byloje, buvo išreiškęs pageidavimą dėl galimybės LPPARA tapti naujai kuriamos asociacijos „Nacionalinė GSl organizacija” Lietuvos valdybos nariu. Atsakovas, gavęs 2009 m. gruodžio 7 d. GSl pranešimą, GSl ženklo nebenaudojo jokioje ūkinėje komercinėje veikloje, internetinio vardo pavadinime. GSl žymuo liko tik atsakovo pavadinime, kurio pats atsakovas negali pakeisti. Atsakovo kaltės dėl prekių ženklo GSl naudojimo nėra, nes atsakovo veiksmai buvo suderinti su GSl atstove. Ši aplinkybė turi esminę reikšmę sprendžiant ir dėl atsakovo civilinės atsakomybės buvimo, ir dėl žalos atlyginimo.
  2. Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai tenkino ieškovų reikalavimą uždrausti atsakovui naudoti tariamai ieškovui LPPARA priklausančią kompiuterių programą („EAN prekių numerių registravimo programa“), nes nei LPPARA, nei GSl negalėjo reikšti reikalavimų šioje byloje dėl neteisėto kompiuterių programos naudojimo, kadangi nei vienas iš ieškovų nėra autorių teisių subjektas, turintis teisę reikšti tokį ieškinį pagal LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 77 straipsnį. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad kuris nors iš ieškovų yra autorių teisių į kompiuterių programą arba atitinkamai išimtinės licencijos turėtojas. Kompiuterių programos autorinės teisės priklauso UAB „Prototechnika“, nes prie šios įmonės pavadinimo yra nurodytas autorių teisių apsaugos ženklas ©. Kompiuterių programa buvo sukurta UAB „Prototechnika“, o LPPARA reikmėms pritaikyta pagal tarp UAB „Prototechnika“ ir ieškovo LPPARA sudarytas paslaugų sutartis, kurios nelaikomos autorinėmis. Be to, nė vienoje iš šių paslaugų sutarčių nenurodyta, kad šių sutarčių objektas yra kompiuterių programos sukūrimas ir kad autorių teisės į kompiuterių programas pereina LPPARA. Sutarčių prieduose yra detaliai nurodyta, kokias paslaugas UAB „Prototechnika“ įsipareigojo suteikti LPPARA. Apeliantų nuomone, UAB „Prototechnika“ suteikė LPPARA neišimtinę licenciją naudotis LPPARA'ai pateikta programine įranga. Nei vienas iš ieškovų nėra įgijęs autorių teisių ar išimtinės licencijos į kompiuterių programą, todėl nė vienas iš jų neturėjo teisės pareikšti reikalavimo atsakovui uždrausti naudoti kompiuterių programą bei reikalauti priteisti dėl tariamo autorių teisių pažeidimo atsiradusių nuostolių iš atsakovų. Tokį reikalavimą galėjo pareikšti tik teisėtas autorių teisių į kompiuterių programą turėtojas - UAB „Prototechnika“. Teismas netyrė ir nevertino tos aplinkybės, kad atsakovas naudojo ar galėjo naudoti kompiuterių programą, priimdamas sprendimą nenurodė motyvų, kodėl neatsižvelgė nei į UAB „Prototechnika“, teisėtos kompiuterių programos autorinių teisių turėtojos, 2010 m. liepos 22 d. rašte pateiktas išvadas, nei į kompiuterio atsiradimo pas atsakovą aplinkybes patvirtinantį 2009 m. birželio 29 d. priėmimo - perdavimo aktą. Be to, UAB „Prototechika“ pateikė savo rašytinį atsakymą, kuriuo išaiškino, kad atsakovo patalpose rastame kompiuteryje aptiktos bylos, pateiktos specialisto išvadoje nurodytame faile prototechnika.xls, nesudaro galimybės naudoti kompiuterių programą. Atsakovas savo veikloje nuo pat savo įsteigimo naudojosi visiškai kita programine įranga. Tai patvirtina 2009 m. spalio 2 d. Paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią atsakovas išsinuomojo savo veiklai reikalingą informacinę sistemą ir priežiūros paslaugas. Apeliantai atkreipė dėmesį, kad byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl UAB „Prototechnika“ teisių gynimo, tačiau pati UAB „Prototechnika“ iš viso nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, vadinasi, yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas pagal LR CPK 329 straipsnio 2 d. 2 p.
  3. Teismas visiškai nepagrįstai rėmėsi AGTĮ 4 straipsnio 3 d. 2 p. ir 15 straipsnio 2 d., netyrė ir neįvertino, ar duomenų bazė yra autorių teisių, ar sui generis teisių objektas, nepateikė jokių įrodymų, kad yra pagrindas duomenų bazę pripažinti autorių teisių ar sui generis teisių objektu. Apeliantų nuomone, duomenų bazė neatitinka autorinių teisių objekto kriterijų, kadangi jos sudarymas nėra intelektinės kūrybos rezultatas. Ši duomenų bazė yra tik paprastas viešai prieinamų duomenų rinkinys, susiformavęs ieškovui LPPARA vykdant prekių ženklinimo kodų išdavimo veiklą. Duomenų bazė iš esmės yra tik įmonių pavadinimų, kontaktinių duomenų ir suteiktų kodų sąrašas. Ji nebuvo specialiai kuriama, ji suformuota vykdant kitas LPPARA funkcijas, teikiant paslaugas ūkio subjektams. Be to, teismas iš viso netyrė, ar kuris nors iš ieškovų yra autorių (ar sui generis teisių) į kompiuterių programą ir duomenų bazę subjektai. Autorių teisių subjektais ieškovai galėjo būti pripažinti tik tuo atveju, jeigu būtų konstatuota, kad duomenų bazė yra autorių teisių saugomas objektas pagal AGTĮ 4 straipsnį. Teismas galėtų vadovautis ATGĮ 15 straipsnio nuostatomis tik tuo atveju, jeigu būtų įrodyta, kad duomenų bazė saugoma pagal autorių teisių nuostatas. Teismas, apeliantų nuomone, neturėjo pagrindo tenkinti ieškinio, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad visa duomenų bazė ar bet kokia jos dalis buvo neteisėtai atsakovo naudojama. 2010 m. spalio 20 dienos specialisto išvadoje nenurodyta, kad atsakovo kompiuteryje buvo rasta duomenų bazė ar jos dalis, neatskleistas kompiuteryje rastų bylų turinys. Teismas neįvertino ir neanalizavo, ar duomenų bazėje esantys atskiri duomenys priklauso ieškovams, ar jie turi kokias nors išimtines teises į tuos duomenis. Atsakovas neformuoja jokios duomenų bazės, negeneruoja brūkšninių prekių ženklinimo kodų. Atsakovas 2009 m. spalio 2 d. sudarė Paslaugų teikimo sutartį dėl informacinės sistemos nuomos. Ši sistema atsakovo nariams yra prieinama interneto svetainėje www.ekodai.lt, kurioje jie patys suveda duomenis ir generuoja naujus prekių ženklinimo kodus. Atsakovo narių veiklos naudojant www.ekodai.lt dėka susiformavo visiškai nauja duomenų bazė. Prekių numeravimo kodai ir visa su prekėmis susijusi informacija nėra slapta ar konfidenciali. Nors pati LPPARA valdoma duomenų bazė galbūt yra nevieša, bet joje esančius duomenis: įmonės pavadinimą, prekės pavadinimą ir kodą galima lengvai gauti iš kitų viešų, nemokamų ir teisėtų šaltinių. Net tokiu atveju, jeigu atsakovas būtų naudojęs duomenis iš duomenų bazės, ši aplinkybė nesudarytų pagrindo konstatuoti jokių ieškovų teisių pažeidimo, kadangi duomenų bazėje esantys duomenys nėra nei autorių ar gretutinių teisių objektas, nei konfidenciali LPPARA informacija, todėl LPPARA neturi jokių išimtinių teisių drausti bet kokiems tretiesiems asmenims naudotis šia informacija.
  4. Teismas nepagrįstai tenkino ieškovų reikalavimą įpareigoti atsakovą per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos dienraštyje „Verslo žinios“ paskelbti ieškinyje nurodyto turinio pareiškimą bei nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu įpareigojo atsakovą viešai paskelbti minėtą pranešimą. GSl savanoriškumo pagrindu vienija privačius ūkio subjektus. Šį faktą patvirtina byloje esantys GSl įstatai. Pati GSl savo dokumentuose nenurodo, kad ši asociacija turi kokias nors išimtines teises teikti kokias nors paslaugas. Visos išimtinės GSl teisės yra nurodytos EAN 2003-09-15 išleistame teisių pažymėjime. Pagal nusistovėjusią tvarką, ūkio subjektai laisva valia renkasi, ar priklausys nacionalinei GSl asociacijai ir laikysis GSl patvirtintų standartų, kadangi ši narystė suteikia tik tam tikrų privalumų, pavyzdžiui, garantiją, kad įmonės GSl narės kodai nesidubliuos su kitos įmonės GSl narės kodais, bet nėra privaloma. Egzistuoja daug įvairių prekių ženklinimo brūkšniniais kodais variantų ir standartų, ir kiekvienas ūkio subjektas turi teisę pasirinkti, ar ir kuriuo iš standartų pageidauja vadovautis savo veikloje. Nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad LPPARA ar GSl turi išimtinę teisę teikti brūkšninio kodo generavimo paslaugas. Nei LPPARA, nei GSl veikla negali būti prilyginta valstybės įstaigų ar įmonių veiklai, kurioms suteikta išimtinė kompetencija vykdyti tam tikrus veiksmus. Kadangi nėra jokios LR galiojančios teisės normos, draudžiančios privatiems juridiniams asmenims ar jų asociacijai užsiimti su brūkšninių kodų suteikimu ir generavimu susijusia veikla, nėra numatyta kitų apribojimų, licencijavimo sąlygų, todėl kiekvienas subjektas turi teisę šiuos standartus įsigyti ir, pasinaudodamas šiais standartais, savo žiniomis bei sugebėjimais konsultuoti kitus subjektus dėl šių standartų taikymo, teikti kitas susijusias paslaugas. Ieškovai neįrodinėjo, kad tik jie turi teisę teikti paslaugas, susijusias su prekių ženklinimo kodų generavimu laikantis GSl standartų, neginčijo atsakovo teisės teikti paslaugas. Ieškovai tik teigė, jog atsakovas nėra GSl narys ir negali veikti GSl organizacijos vardu. Teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad atsakovas buvo suklaidintas GS1 atstovų. Tarp atsakovo ir GSl vyko intensyvus bendradarbiavimas, atsakovai steigėjai, nuolat palaikė ryšį su GSl asociacija, manė, kad vykdo ne vieną kartą LPPARA vadovybei teiktus GSl nurodymus įsteigti atskirą nepriklausomą GSl organizaciją Lietuvoje. Nuo pat jos įsteigimo atsakovas tikėjosi būti priimtas į GSl ir pasitikėjo GSl palaikymu, net pateikė LPPARA bendradarbiavimo pasiūlymą. GSl atstovė M. W. derino atsakovo tapimo GSl nariu detales. Pasikeitus GSl nuomonei bei atsakovui gavus netikėtą 2009 m. gruodžio 7 d. GSl atstovės pranešimą, kad atsakovas nėra GSl narys ir neturi teisės naudoti GSl ženklų, atsakovas nedelsdamas pašalino GSl žymenį iš visų savo veikloje naudojamų priemonių, išskyrus juridinio asmens pavadinimą. Atsakovo veiksmai neturi būti vertinami kaip nesąžininga konkurencija pagal LR Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 d. 1 punktą, t.y. atsakovas naudojo GSl ženklus su pačios GSl organizacijos žinia ir net pritarimu bei atlikto kitus atsakovo supratimu reikalingus nepriklausomos GSl organizacijos padalinio sukūrimui veiksmus.
  5. Teismas nepagrįstai priteisė LPPAR iš atsakovo 24 504,50 Lt (vėliau suma pataisyta 29 049,50 Lt) žalos atlyginimą. Ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, turėjo įrodyti tris būtinas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus atsakovo veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir padarytos žalos. Nė vienas iš ieškovų neturi jokių išimtinių turtinių teisių į kompiuterių programą, todėl neturėjo teisės reikšti jokių reikalavimų dėl tariamo kompiuterių programos naudojimo ir su tuo susijusios žalos priteisimo. Ieškovai bylai nepateikė jokių duomenų apie tai, kad turi kokias nors išimtines autorines ar sui generis teises į duomenų bazę ar atskirus šioje bazėje esančius duomenis. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti atsakovo įvykdyto teisės pažeidimo buvimo fakto. Atsakovas neatliko jokių sprendime nurodytų neteisėtų veiksmų, nenaudojo kompiuterių programos ar duomenų bazės, nevykdė nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Atsakovas šiame procese įrodinėjo savo nekaltumą, tačiau teismas neanalizavo atsakovo kaltės nebuvimo įrodymų. Teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovas pradėjo naudoti prekių ženklą suklaidintas GSl veiksmų, ir kad dėl žalos atsiradimo buvo kalta pati GSl. Dėl šių aplinkybių atsakovas turėjo būti iš viso atleistas nuo civilinės atsakomybės. Be to, teismas priteisė iš Atsakovo visas jo gautas pajamas, nors pagal LR CK 6.249 straipsnį, ATGTĮ 83 straipsnio 2 d., esant įrodytiems visiems atsakovės civilinės atsakomybės taikymo pagrindams, turėjo teisę priteisti tik atsakovo gautą naudą - grynąjį pelną, ir tik tiek, kiek tai buvo susiję su ieškovų įrodytu atsakovo įvykdytu teisės pažeidimu. Apeliantai atkreipė dėmesį, kad visas žalos atlyginimas priteistas LPPARA, tačiau LPPARA neturi jokių išimtinių teisių nei į GSl prekių ženklą, nei į kompiuterių programą. Teismas sprendime iš viso nenurodė, kokiu pagrindu iš atsakovo priteisė 5 050 Lt narystės įmokų ir 544 Lt vertimo išlaidų, kokiais savo veiksmais atsakovas šią žalą padarė ieškovams, kokiu teisiniu pagrindu tokia žala priteista iš atsakovo.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai GS1 AISBL ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir padarė teisingą išvadą, kad pats atsakovas savo raštuose netiesiogiai pripažino, kad neturi teisės naudoti ženklo GS1. Atsakovo veiksmai klaidinant įmones ir raginant jas stoti į asociaciją negali būti pripažinti sąžiningais ir negali būti pateisinami tuo, kad jiems įtakos turėjo ieškovo GS1 AISBL klaidinantys laiškai. Ieškovai atkreipė dėmesį, kad EAN prekių numeravimo registravimo programa ir GS1 sistemos duomenų bazė buvo sukurta LPPARA lėšomis, pagal sutartį su UAB „Prototechnika“. Ieškovai nesutinka, kad tai nėra autorinė sutartis, nes pagal ją perduodamos autoriaus turtinės teisės. Ieškovas taip pat investavo į programos tobulinimą renkant, kaupiant ir apdorojant GS1 sistemos duomenis. Šie duomenys viešai nėra prieinami, todėl, jų nuomone, jie buvo nukopijuoti iš ieškovo duomenų bazės. Be to, atsakovo veiksmai panaudojant GS1 ženklą bei viešai paskelbiant neteisingą ir nepagrįstą informaciją, nėra suderinami su sąžininga konkurencija ir laikytini Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio pažeidimu.

32IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33Dėl prekių ženklo GS1 naudojimo

34PŽĮ 38 straipsnio 1 d. 2 punkte nustatyta, kad įregistruoto prekių ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui tapačioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidingai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę. Ieškovas GS1 AISBL yra prekių ženklo GS1 ir vaizdinio Bendrijos prekių ženklo GS1 savininkas. Bendrijos prekių ženklai GS1 įregistruoti 16, 41 ir 42 klasių prekėms ir paslaugoms pagal Nicos kvalifikaciją, kurias apima paslaugos, susijusios su brūkšninių kodų ir radijo dažnio identifikavimo kortelių standartų kūrimu, reguliavimu ir paskirstymu; kompiuterio taikomųjų programų keitimosi komerciniais duomenimis standartų kūrimu, reguliavimu ir platinimu; techniniu konsultavimu standartų taikymo klausimais, žymėti. Atsakovas neneigia, kad prekių ženklų GS1 naudojo neturėdama savininko rašytinės licencijos, tačiau teigia, kad ženklą naudojo su ieškovo (prekių ženklo savininko) žinia ir pritarimu.

35Prekių ženklų 47 straipsnio 4 d. nurodyta, kad prekės ženklas laikomas naudojamu jo savininko, jeigu jį naudoja kitas asmuo, turintis ženklo savininko sutikimą. Įstatymas nenustato, kokia forma turi būti išreikštas savininko sutikimas. Iš susirašinėjimo medžiagos tarp atsakovo ir ieškovo GS1 AISBL (2009 m. spalio 7 d. ieškovo GS1 AISBL raštas, 2009 m. spalio 21 d. raštas) turinio matyti, kad buvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovo priėmimo į tarptautinę GS1 organizaciją, tačiau šiuose raštuose ieškovas neišreiškė, kaip teigia atsakovas, sutikimo naudoti prekių ženklą GS1 (t. 1, b. l. 151, t. 3, b. l. 250-251). Taigi atsakovas, neturėdamas prekių ženklo savininko leidimo naudoti prekių ženklą GS1, neturėjo teisės šį ženklą naudoti. Minėta, atsakovas pripažino prekių ženklo naudojimo komercinėje veikloje faktą ir, kad ženklas vis dar yra naudojamas jo pavadinime. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai uždraudė atsakovui naudoti komercinėje veikloje prekių ženklą GS1.

36Dėl ieškovo Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos autoriaus turtinių teisių ir sui generis teisių pažeidimo

37Ieškovas teigia, kad yra kompiuterio programos autoriaus turtinių teisių turėtojas, o atsakovas be jo sutikimo naudojasi šia kompiuterio programa ir taip pažeidžia jo, kaip autoriaus, turtines teises.

38Byloje nustatyta, kad pagal Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų užsakymą UAB ,,Prototechnika“ sukūrė kompiuterio EAN Prekių numerių registravimo programą (t. 1, b.l . 64). Kompiuterių programos yra autorių teisių objektai (ATGTĮ 4 str. 2 d. 1 d.). Pagal Berno konvencijos ,,Dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos“ 15 straipsnio nuostatas autorystė yra preziumuojama. Pagal ATGTĮ 12 straipsnį autorius apie savo turtines teises gali pranešti visuomenei, panaudodamas autorių teisių apsaugos ženklą. Kompiuterio programos ,,EAN prekių kodų apskaitos sistema“ autorius UAB ,,Prototechnika“ lenktiniuose skliaustuose įrašydamas raidę C, vardą (pavadinimą) Prototechnika ir pirmuosius kūrinio išleidimo metus informavo, kad jis yra šios kompiuterio programos autorius (t. 1, b. l. 64).

39Autorius savo turtines teises gali perduoti sutartimi, paveldėjimo tvarka ir kita įstatymų nustatyta tvarka (ATGTĮ 38 str. 1 d.). Kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gali autorių teisių subjektas: autorius, kitas fizinis arba juridinis asmuo, ATGTĮ nustatytais atvejais turintis išimtines teisines autorių teises, taip pat fizinis arba juridinis asmuo, kuriam perėjo išimtinės turtinės autorių teisės (autorių teisių perėmėjas) (ATGTĮ 2 str. 5 d., 77 str. 1 d.). Ieškovas teigia, kad jis turi turtines autoriaus teises, kuria UAB ,,Prototechnika“ jam perdavė pagal sutartis. Teisėjų kolegijos vertinimu, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos 1999 m. liepos 16 d., 2001 m. kovo 7 d., 2002 m. spalio 15 d., 2003 m. gruodžio 2 d. ir 2008 m. liepos 29 d. sudarytos Paslaugų tiekimo sutartys su UAB ,,Prototechnika“ yra autorinės kūrinio (kompiuterių programų) užsakymo sutartys. Pagal šias sutartis UAB ,,Prototechnika“ įsipareigojo ieškovui sukurti kompiuterio programas, o ieškovas (įsipareigojo) sumokėti autoriui atitinkamą atlyginimą.

40Autorių kūrinio užsakymo sutartimi autorius įsipareigoja sukruti atitinkamą kūrinį ir jį perduoti užsakovui sutartyse nurodytas autorių turtines teises į kūrinį arba suteikti užsakovui teises naudoti kūrinį nurodant kūrinio naudojimo būdą, o užsakovas įsipareigoja sumokėti autoriui sutartimi nustatytą autorinį atlyginimą, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip (ATGTĮ 41 str.). Kaip matyti iš 1999, 2001, 2002 ir 2003 metų tarp ieškovo ir UAB ,,Prototechnika“ sudarytų sutarčių turinio, sutartyse nenurodyta, kad ieškovui perduodamos turtinės teisės į kompiuterio programas. Tačiau 2008 m. liepos 29 d. sutarties 2.3 punkte numatyta, kad šalims pasirašius programinės įrangos priėmimo-perdavimo aktą, UAB ,,Prototechnika“ (tiekėjas) įsipareigoja visas teises perduoti ieškovui (užsakovui). Pagal 2008 m. liepos 29 d. sutartį UAB ,,Prototechnika“ atliko programavimo darbus, numatytus darbų specifikacijoje. Ar visos teises, kaip numatyta sutarties 2.3 punkte, buvo perduotos ieškovui į darbus, atliktus pagal šią sutartį, ar buvo perduotos turtines teises į kompiuterių programą, sukurtą iki 2008 metais sudarytos autorinės kūrinio užsakymo sutarties, pirmosios instancijos teismas netyrė ir nenustatė. Liudytojas V. N. (UAB ,,Prototechnika“ vadovas) apeliacinės instancijos teismui nurodė, kad sukurtos kompiuterio programos ,,EAN“ autoriaus teisių UAB ,,Prototechnika“ niekam neperdavė, ieškovui perduota tik teisę kompiuterio programa naudotis.

41Autorių teisių turėtojas gali reikšti reikalavimus tik dėl tų teisių, kurias jis turi, pažeidimo. Todėl šiuo atveju yra svarbu išaiškinti, kokias teises autorius (UAB ,,Prototechnika“) perleido ieškovui pagal visas kūrinio užsakymo sutartis, nes turimų teisių turinys ir apimtis apsprendžia ieškovo reikalavimo teisę, t. y. ieškovo tinkamumą.

42Sutarčių sąlygų aiškinimui yra naudojamas sutarčių aiškinimo institutas (CK 6.193-6.195 str. str.). UAB ,,Prototechnika“, sukūrusi sutarčių pagrindu ieškovui kompiuterio programą, nėra šios bylos dalyvė, tačiau yra sutarčių, kurių sąlygas reikia aiškinti, šalis. Teismo sprendimas, kad ieškovas yra autoriaus turtinių teisių perėmėjas (nėra turtinių autoriaus perėmėjo), gali paliesti ir kompiuterio programos autoriaus ,,Prototechnika“ turėtas materialiąsias subjektyvines teises ir pareigas, todėl byloje UAB ,,Prototechnika“ turėtų dalyvauti trečiuoju asmeniu (CPK 47 str.). Dėl išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas naikina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovo reikalavimas uždrausti atsakovui naudotis kompiuterio programa ,,EAN prekių numerių registravimo programa“ ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

43Ieškovas Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija teigia, kad atsakovas, naudodamasis duomenų baze, pažeidė jo kaip sui generis teisių subjekto teises. Sui generis teisių subjektas – duomenų bazės gamintojas, kuris pasirinkdamas, sudarydamas, tikrindamas bei pateikdamas duomenų bazės turinį padarė esminių kokybinių ir (ar) kiekybinių, intelektinių, finansinių, organizacinių investicijų, taip pat fizinis ar juridinis asmuo, kuriam perėjo duomenų bazių sui generis teisės. Ieškovas, teigdamas, kad yra sui generis teisių subjektas, tuo pačiu teigia, kad jo pastangomis ir lėšomis sukurta duomenų bazė yra saugoma pagal ATGTĮ 4 str. 3 d. 2 p., kaip autorių teisių objektas, nes jis yra autoriaus teisių turėtojas.

44Pagal ATGTĮ 4 str. 3 d. 2 p. duomenų bazė, kaip autoriaus sudarytojo intelektualinės kūrybos rezultatas priskiriamas prie autorių teisių objektų. Tuo tarpu duomenų bazės gamintojas nėra autorius ir jo teisės yra ginamos ne kaip autoriaus, bet kaip duomenų bazės gamintojo, kuris kurdamas duomenų bazę padarė intelektualinių, finansinių ir organizacinių investicijų (ATGTĮ IV skyrius). Duomenų bazę kaip kūrinį, kuris sudarytas pagal tam tikrą turinį ir sistemą, sukūrė pagal ieškovo užsakymą UAB ,,Prototechnika“. Liudytojas V. N. nurodė, kad viena iš kompiuterio programų dalių yra duomenų bazė. Taigi duomenų bazė yra dalis EAN Prekių numerių registravimo programos. Autoriaus turtines teises ieškovas galėjo įgyti kompiuterio programos autoriui perdavus turtines teises į jo sukurtą duomenų bazę. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas neteisėtai naudojasi duomenų baze, ieškovo reikalavimą uždrausti naudotis duomenų baze tenkino vadovaudamasis ATGTĮ 4 str. 3 d. 2 p. Taigi pirmosios instancijos teismas iš esmės pripažino, kad ieškovas turi turtines autoriaus teises į duomenų bazę. Ar ieškovas turi turtinės autoriaus teises, teisėjų kolegijos aptarta pirmiau išdėstytuose motyvuose apie turtinių teisių perdavimą į kompiuterio programą, o duomenų bazės sukūrimas yra viena iš ieškovo užsakymu sukurtos kompiuterio programos sudėtinių dalių.

45Ieškovas Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija teigia, kad yra duomenų bazės gamintoja, nes ji organizavo ir finansavo duomenų bazės sukūrimą. Duomenų bazės gamintojo teises reglamentuoja specialios ATGTĮ normos, išdėstytos ATGTĮ IV skyriuje ,,Duomenų bazių gamintojų teisės“ (sui generis teisės). Duomenų bazės gamintojas turi teisę disponuoti baze, atgaminti duomenų bazę kitoje laikmenoje (ATGTĮ 52 d. 1 d. 1 ir 2 punktai). Tačiau bazės gamintojas neturi išimtinės teisės į bazės duomenis, jeigu duomenys nėra autorių teisių objektai. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad ieškovas turi turtines autoriaus teises, ieškovo reikalavimo dėl jo, kaip sui generis teisės subjekto, teisių pažeidimo pagal specialiąsias ATGTĮ normas, skirtas duomenų bazių teisinei apsaugai, neišnagrinėjo.

46Teisėjų kolegija, išdėstytų argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurią uždrausta atsakovui naudotis GS1 sistemos baze, naikina ir šią bylos dalį perduoda nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

47Dėl Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio nuostatų pažeidimo

48Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 d. nustatyta, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti.

49Byloje nustatyta, kad atsakovas naudojo ir naudoja prekių ženklą GS1, kuris yra tapatus registruotam ieškovo GS1 ALSBL prekių ženklui, be prekių ženklo savininko leidimo. Pagal Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 d. 1 p. tokį veiksmą draudžiama atlikti, jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą su šiuo ūkio subjektu ar jo veikla arba siekiama pasinaudoti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali nukentėti šio ūkinio subjekto reputacija, arba gali susilpnėti šio ūkio subjekto naudojamo ženklo ar žymens skiriamasis požymis. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas savo korespondencijoje, interneto puslapyje naudojo logotipą su prekės ženklu GS1 (t. 1, b. l. 142, 145, 132, 163, t. 2, b. l. 236). Asociacijos pavadinime taip pat naudojamas žymuo GS1.

50Teisėjų kolegijos vertinimu atsakovas, naudodamas prekių ženklą GS1, siekė pasinaudoti šio prekių ženklo reputacija. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovas siekė tapti asociacijos GS1 ALSBL nariu, ir, neturėdamas šios asociacijos leidimo, pradėjo naudoti jos prekių ženklą GS1 bei informuoti Lietuvos ūkio subjektus, kad jis yra ta naujoji asociacija, kuri tęsia ir plėtoja GS1 sistemos veiklą Lietuvoje. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ūkio subjektams buvo siuntinėjami pranešimai apie įstojimą į naują asociaciją (t. 1, b. l. 145-148, 155).

51Konkurencijos įstatymo 17 straipsnio 1 d. numatyta, kad ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę reikalauti, kad teismas asmenį, padariusį pažeidimą, įpareigotų paskelbti vieną ar kelis konkretaus turinio ir formos pareiškimus, paneigiančius anksčiau pateiktą neteisingą informaciją arba pateikiančius paaiškinimus dėl ūkio subjekto ar jų gaminamų prekių tapatybės. Ieškovai prašė įpareigoti atsakovą dienraštyje ,,Verslo žinios“ paskelbti tokio turinio pareiškimą: ,,Asociacija „Nacionalinė GS“ organizacija“ pareiškia, jog neturi ir niekada neturėjo teisės ūkio subjekto prekėms išduoti kodus pagal GS1 sistemą. Vienintelis oficialus ir teisėtas tarptautinės asociacijos GS1 AISBL atstovas Lietuvoje, kuris turi teisę ūkio subjektų prekėms išduoti kodus pagal GS1 sistemą, yra Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija“. Pirmosios instancijos teismas tenkino šį ieškovų reikalavimą.

52Atsakovas, nebūdamas asociacijos GS1 AISBL nariu, neturėjo ir neturi teisės išduoti ūkio subjektų prekėms kodus pagal šios asociacijos sistemą, tačiau nebūdamas nariu, ką pripažįsta ir pats, ūkio subjektams išplatino pranešimus, kad jis toliau tęsia ir plėtoja GS1 sistemos veiklą Lietuvoje. Taigi atsakovas, neturėdamas teisės išduoti ūkio subjektų prekėms kodus pagal GS1 sistemą, paskleisdamas neteisingą informaciją apie savo veiklą, elgėsi nesąžiningai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovą paskelbti pareiškimą, kad ji neturi ir neturėjo teisės ūkio subjekto prekėms išduoti kodus pagal GS1 sistemą.

53Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atsakovas įpareigotas paskelbti dienraštyje ,,Verslo žinios“ pranešimą, kad Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija yra vienintelis oficialus ir teisėtas tarptautinės asociacijos GS1 AISBL atstovas Lietuvoje. Pagal byloje esančius dokumentus tarptautinės asociacijos nare nuo 1994 metų yra asociacija EAN-Lietuva, ką patvirtina teisių pažymėjimas, išduotas tarptautinės organizacijos (t. 2, b. l. 161-162). Su EAN-Lietuva, kaip asociacija, 1994 metais pasirašyta prekių ženklų naudojimo sutartis (t. 2, b. l. 135-136). Iš bylos medžiagos seka, kad tarptautinės asociacijos EAN pavadinimas buvo pakeistas į GS1 ALSBL, o EAN-Lietuva į GS1-Lietuva (nors tokia asociacija pavadinimu EAN-Lietuva, nei GS1-Lietuva Lietuvoje nėra įregistruota). 2005 m. lapkričio 7 d. GS1 AISBL sudarė prekių ženklų licencinę sutartį su asociacija EAN Lietuva (pažymint, kad netrukus pavadinimas bus pakeistas į GS1-Lietuva). 2009 m. gruodžio 8 d. su GS1 AISBL prekių ženklų licencinę sutartį sudarė Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, tačiau, kaip nurodyta sutartyje, ne savo, o savo padalinio GS1-Lietuva vardu (t. 1, b. l. 58-64). Asociacijos EAN-Lietuva įstatai priimti 1994 metais, jų pagrindu asociacija EAN-Lietuva priimta į tarptautinę EAN asociaciją (t. 3, b. l. 20-22, 27). Byloje nėra duomenų, kad šios asociacijos narystė būtų panaikinta ir, kad Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija būtų tapusi GS1 AISBL nare, ieškovai tokių duomenų teismui nepateikė.

54Pažymėtina, kad 2009 metais prekių ženklų licencinę sutartį Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija pasirašė ne savo, o GS1-Lietuva vardu. Byloje nėra duomenų, kad 2005 metų lapkričio 7 d. prekių ženklų licencinė sutartis sudaryta su asociacija EAN-Lietuva, kuri yra tarptautinės organizacijos GS1 AISBL narė, pasirašius 2009 m. gruodžio 8 d. sutartį, būtų nustojusi galioti.

55Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius dokumentus, sprendžia, kad ūkio subjektų prekėms išduoti kodus pagal GS1 sistemą Lietuvoje tarptautinė organizacija GS1 AISBL yra suteikusi asociacijai EAN-Lietuva, kurios pavadinimas turėjo būti pakeistas į GS1 Lietuva, todėl ieškovo reikalavimas dienraštyje ,,Verslo žinios“ paskelbti pranešimą tokio turinio, kad jis yra vienintelis tarptautinės asociacijos GS1 AISBL atstovas Lietuvoje, kuris turi teisę išduoti prekėms kodus pagal GS1 sistemą, yra nepagrįstas.

56Dėl žalos atlyginimo

57PŽĮ nustatyta, kad prekių savininkas, gindamas savo pažeistas teises, turi teisę reikalauti atlyginti žalą ar nuostolius, kuriuos patyrė dėl prekės ženklo naudojimo be jo sutikimo (PŽĮ 50 str.). Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad už neteisėtą prekių ženklo naudojimą iš atsakovo priteista 330 Lt negautų pajamų, kurios būtų gautos už prekių kodų išdavimą ir 5050 Lt metinio nario mokesčio, kuriuos atsakovas gavo iš ūkio subjektų. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai 330 Lt pripažino negautomis ieškovo pajamomis, nes atsakovas neteisėtai naudojosi prekių ženklu GS1, todėl neturėjo teisės išduoti ūkio subjektams prekių kodus, pažymėtus šiuo prekės ženklu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai negautomis pajamomis pripažino metinį nario mokestį. Ieškovo pateiktas žalos apskaičiavo metodas pagal ūkio subjektų prašymus dėl įstojimo į asociaciją ir jų skundus nustatant sumokėtų mokesčių dydį yra ydingas. Sumokėtų mokesčių dydį patvirtina mokėjimo dokumentai, tačiau tokių dokumentų byloje nėra. Kita žala, kurią pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė, yra susijusi su neteisėtu kompiuterio programos ir duomenų bazės naudojimu. Ši bylos dalis perduodama nagrinėti iš naujo, todėl ir šios žalos atlyginimo klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas.

58Dėl bylinėjimosi išlaidų

59Bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstomos vadovaujantis CPK 93 straipsniu. Kai apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų tarp šalių nepaskirsto. Šiuo atveju tik bylos dalis perduodama nagrinėti iš naujo, o kita bylos dalis išsprendžiama. Nors dalis reikalavimų yra išspręsti, tačiau apeliacinės instancijos teismas šioje byloje bylinėjimosi išlaidų tarp šalių neskirsto, nes tik išsprendus visus reikalavimus, proporcingai bus galima tarp šalių paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis. Todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 str. 5 d.).

60Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 2 ir 4 punktu

Nutarė

61Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 20 d. sprendimo dalį, kuria atsakovui asociacijai „Nacionalinė GS1 organizacija“ uždrausta naudotis Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos kompiuterio programa ,,EAN prekių numerių registravimo programa“ ir GS1 sistemos duomenų baze, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

62Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atsakovas asociacija „Nacionalinė GS1 organizacija“ įpareigota dienraštyje ,,Verslo žinios“ paskelbti tokio turinio pareiškimą: ,,Vienintelis ir oficialus ir teisėtas tarptautinės organizacijos GS1 AISBL atstovas Lietuvoje, kuris turi teisę ūkio subjektų prekėms išduoti kodus pagal GS1 sistemą, yra Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija“ ir šiuos ieškinio reikalavimus atmesti.

63Teismo sprendimo dalį dėl 330 Lt priteisimo iš asociacijos Nacionalinė GS1 organizacija Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijai už neteisėtą prekių ženklo panaudojimą palikti nepakeistą, teismo sprendimo dalį dėl 5 050 Lt metinio nario mokesčio priteisimo panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir šį reikalavimą atmesti. Teismo sprendimo dalį dėl likusių reikalavimų priteisti turtinę žalą panaikinti ir perduoti juos nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

64Panaikinti teismo sprendimo dalį, kurią iš atsakovo asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ ieškovui Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos priteistos bylinėjimosi išlaidos ir bylinėjimosi išlaidų klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

65Kitas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai Asociacija GS1 AISBL (Association International sans but lucratif) ir... 5. 1) uždrausti atsakovui asociacijai „Nacionalinė GS1 organizacija“ naudoti... 6. 2) įpareigoti atsakovą asociaciją „Nacionalinė GS1 organizacija“ per 15... 7. 3) uždrausti atsakovui asociacijai „Nacionalinė GS1 organizacija“ naudoti... 8. 4) įpareigoti atsakovą asociaciją „Nacionalinė GS1 organizacija“ per... 9. „Asociacija „Nacionalinė GS1 organizacija“ pareiškia, jog neturi ir... 10. 5) priteisti ieškovo LPPARA naudai iš atsakovo asociacijos „Nacionalinė... 11. 6) priteisti ieškovo LPPARA naudai iš atsakovo T. J. 6 050 Lt turtinės... 12. 7) priteisti ieškovo LPPARA naudai solidariai iš atsakovų asociacijos... 13. 8) priteisti ieškovo LPPARA naudai solidariai iš atsakovų asociacijos... 14. 9) priteisti ieškovo LPPARA naudai solidariai iš visų atsakovų... 15. Ieškovai nurodė, kad ieškovas asociacija GS1 AISBL (toliau – GS1 AISBL)... 16. Atsakovas Nacionalinė GS1 organizacija nuo pat jos įkūrimo dienos, t.y. nuo... 17. Ieškovas LPPARA Lietuvos Respublikoje naudoja prekių ženklus GS1 licencinės... 18. GS1 sistema yra LPPARA pastangomis bei lėšomis sukurta, standartizuota ir... 19. Atsakovai interneto puslapyje www.gs1lt.lt, laikraštyje „Verslo žinios“... 20. LPPARA dėl Nacionalinės GS1 organizacijos veiksmų taip pat patyrė 3 544,50... 21. Dėl Nacionalinės GS1 organizacijos vykdomų nesąžiningos konkurencijos... 22. LPPARA atlygino UAB „Norekso valdos“ patirtą 2 923,97 Lt nuostolį dėl... 23. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 24. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškinį... 25. Nustatyta, kad ieškovas GS1 AISBL yra žodinio Bendrijos prekių ženklo GS1... 26. 2009 m. rugsėjo 30 d. juridinių asmenų registre įregistruoti atsakovo... 27. Teismas iš asociacijos Nacionalinė GS1 organizacija pavadinimo nustatė, kad... 28. Teismas nusprendė, kad „Nacionalinė GS1 organizacija“ neteisėtai naudojo... 29. Reikalavimo dėl 6 050 Lt turtinės žalos priteisimo iš atsakovo T. J.... 30. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 31. Apeliacinius skundu asociacija „Nacionalinė GS1 organizacija“, T. J., G.... 32. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 33. Dėl prekių ženklo GS1 naudojimo ... 34. PŽĮ 38 straipsnio 1 d. 2 punkte nustatyta, kad įregistruoto prekių ženklo... 35. Prekių ženklų 47 straipsnio 4 d. nurodyta, kad prekės ženklas laikomas... 36. Dėl ieškovo Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos... 37. Ieškovas teigia, kad yra kompiuterio programos autoriaus turtinių teisių... 38. Byloje nustatyta, kad pagal Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų... 39. Autorius savo turtines teises gali perduoti sutartimi, paveldėjimo tvarka ir... 40. Autorių kūrinio užsakymo sutartimi autorius įsipareigoja sukruti... 41. Autorių teisių turėtojas gali reikšti reikalavimus tik dėl tų teisių,... 42. Sutarčių sąlygų aiškinimui yra naudojamas sutarčių aiškinimo institutas... 43. Ieškovas Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija teigia, kad... 44. Pagal ATGTĮ 4 str. 3 d. 2 p. duomenų bazė, kaip autoriaus sudarytojo... 45. Ieškovas Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija teigia, kad... 46. Teisėjų kolegija, išdėstytų argumentų pagrindu pirmosios instancijos... 47. Dėl Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio nuostatų pažeidimo... 48. Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 d. nustatyta, kad ūkio subjektams... 49. Byloje nustatyta, kad atsakovas naudojo ir naudoja prekių ženklą GS1, kuris... 50. Teisėjų kolegijos vertinimu atsakovas, naudodamas prekių ženklą GS1,... 51. Konkurencijos įstatymo 17 straipsnio 1 d. numatyta, kad ūkio subjektas, kurio... 52. Atsakovas, nebūdamas asociacijos GS1 AISBL nariu, neturėjo ir neturi teisės... 53. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 54. Pažymėtina, kad 2009 metais prekių ženklų licencinę sutartį Lietuvos... 55. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius dokumentus, sprendžia, kad... 56. Dėl žalos atlyginimo... 57. PŽĮ nustatyta, kad prekių savininkas, gindamas savo pažeistas teises, turi... 58. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 59. Bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstomos vadovaujantis CPK 93... 60. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 61. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 20 d. sprendimo dalį, kuria... 62. Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atsakovas asociacija „Nacionalinė... 63. Teismo sprendimo dalį dėl 330 Lt priteisimo iš asociacijos Nacionalinė GS1... 64. Panaikinti teismo sprendimo dalį, kurią iš atsakovo asociacijos... 65. Kitas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas....