Byla 2A-2749-585/2013

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Zeliankos, kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų, ieškovo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lipnios etiketės“ ir atsakovės asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų ieškinį atsakovams asociacijai „Nacionalinė GS1 organizacija“, uždarajai akcinei bendrovei „Lipnios etiketės“, uždarajai akcinei bendrovei „Trestas“, viešajai įstaigai „Vidaus rinkos informacinis centras“ ir T. J. dėl steigimo sutarties pripažinimo negaliojančia, juridinio asmens pripažinimo neteisėtai įsteigtu ir nuostolių atlyginimų priteisimo,

Nustatė

2ieškovai pareiškė teisme ieškinį, prašydami pripažinti 2009 m. rugsėjo 9 d. asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ steigimo sutartį negaliojančia, asociaciją „Nacionalinė GS1 organizacija“ neteisėtai įsteigta; priteisti ieškovei Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijai solidariai iš atsakovų 12 246,15 Lt žalos atlyginimą ir šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (toliau tekste – ir procesinės palūkanos); priteisti ieškovui Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmams solidariai iš atsakovų 4 258,65 Lt žalos atlyginimą ir procesines palūkanas; priteisti ieškovui Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmams solidariai iš atsakovų 4 534,39 Lt žalos atlyginimą ir procesines palūkanas; priteisti ieškovui Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmams solidariai iš atsakovų 809,04 Lt žalos atlyginimą ir procesines palūkanas; priteisti ieškovui Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmams solidariai iš atsakovų 1 732,12 Lt žalos atlyginimą ir procesines palūkanas; priteisti ieškovui Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmams solidariai iš atsakovų 1 279,20 Lt žalos atlyginimą ir procesines palūkanas; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3Ieškovai šioje byloje pareikštą ieškinį grindė tuo, jog Lietuvos Respublikos prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatyme inter alia nustatyta išimtinė rūmų funkcija – prekių numeravimas ir kodavimas brūkšniniais kodais pagal tarptautinės prekių numeravimo asociacijos EAN (dabartinis pavadinimas – GS1) sistemos reikalavimus. Prekių numeravimo funkcijos vykdymo ypatybė yra ta, kad kiekvieno pavadinimo prekei išduodamas unikalus numeris ir brūkšninių kodų kombinacija, pagal kurią prekę galima identifikuoti visame pasaulyje. Šis rezultatas pasiekiamas tik tuo atveju, jeigu nacionaliniu (šalies) lygiu veikia viena prekių kodų registravimo sistema ir už kodų išdavimą yra atsakinga viena institucija, disponuojanti tos šalies unikalių kodų banku. Pasak ieškovų, atsakovai uždaroji akcinė bendrovė „Lipnios etiketės“, uždaroji akcinė bendrovė „Trestas“ ir viešoji įstaiga „Vidaus rinkos informacinis centras“ 2009 m. rugsėjo 9 d. sudarė neteisėtą steigimo sutartį, kuria įsteigė asociaciją „Nacionalinė GS1 organizacija“, kurios tikrasis tikslas – prekių numerių ir kodų išdavimas ir registravimas pagal Tarptautinės prekių numeravimo asociacijos GS1 reikalavimus, o, ieškovų teigimu, šis asociacijos steigimo tikslas prieštarauja imperatyvui, nustatytam Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatyme. Anot ieškovų, šį tikslą įrodo asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ veiksmai – alternatyvios informacinės sistemos GS1 sukūrimas ir šios sistemos neteisėtas naudojimas. Ieškovų teigimu, naujos alternatyvios informacinės sistemos GS1 sukūrimas ir administravimas būtų neįmanomas be atsakovų asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“, uždarosios akcinės bendrovės „Lipnios etiketės“, uždarosios akcinės bendrovės „Trestas“, viešosios įstaigos „Vidaus rinkos informacinis centras“ bendrų veiksmų, suderintų su atsakovo T. J. veiksmais. Ieškovai pažymėjo, jog atsakovas T. J. pagal darbo sutartį iki 2009 m. spalio 27 d. dirbo Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijoje informacinių technologijų techniku ir buvo atsakingas už Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos kompiuterinės technikos priežiūrą ir tinklo administravimą bei privalėjo užtikrinti informacinio tinklo saugumą. Pasak ieškovų, atsakovas T. J., prižiūrėdamas vieno iš ieškovų kompiuterinę techniką ir administruodamas informacinį tinklą, disponavo visa informacija apie kompiuterines programas bei unikalius prisijungimo prie Tarptautinės prekių numeravimo asociacijos GS1 informacinės sistemos kodus. Anot ieškovų, atsakovas T. J. neteisėtai panaudojo ieškovų turėtus unikalius duomenis tikslu sukurti ir administruoti alternatyvią informacinę sistemą GS1. Ieškovų teigimu, išdėstytos aplinkybės byloja, jog atsakovai, veikdami bendrai ir iš anksto susitarę, įsteigė juridinį asmenį, kuris, neteisėtai naudodamas ieškovų turėtus unikalius duomenis, gautus per atsakovą T. J., savavališkai perėmė ieškovų įstatymines funkcijas, tuo pažeisdami imperatyvias įstatymo normas bei ieškovų teises ir teisėtus interesus.

4Byloje atlikus ekonominę-finansinę ekspertizę, ieškovai modifikavo ieškinio dalyką ir prašė: priteisti ieškovei Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijai solidariai iš atsakovų 108 105,44 Lt žalos atlyginimą ir procesines palūkanas; priteisti ieškovui Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmams solidariai iš atsakovų 132 982,52 Lt žalos atlyginimą ir procesines palūkanas; priteisti ieškovui Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmams solidariai iš atsakovų 37 190,95 Lt žalos atlyginimą ir procesines palūkanas; priteisti ieškovui Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmams solidariai iš atsakovų 48 807,83 Lt žalos atlyginimą ir procesines palūkanas; priteisti ieškovui Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmams solidariai iš atsakovų 154 941,27 Lt žalos atlyginimą ir procesines palūkanas; priteisti ieškovui Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmams 26 616,50 Lt žalos atlyginimą ir procesines palūkanas.

5Atsakovai nesutiko su ieškovų šioje byloje pareikštu ieškiniu, prašė atmesti ieškovų reikalavimus. Atsakovų teigimu, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre 2009 m. rugsėjo 30 d. buvo įregistruota asociacija „Nacionalinė GS1 organizacija”. Pasak atsakovų, Lietuvos Respublikoje iki 2009 m. spalio 22 d. visus kodų skaitmenis, identifikuojančius tiek Lietuvos gamintojus, tiek prekes, suteikdavo Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija. Nuo 2009 m. spalio 22 d. asociacija „Nacionalinė GS1 organizacija” sudarė galimybes įmonėms saugoti pastarųjų nuosavybėje esančios informacijos duomenų archyvo dublio kopiją bei patvirtinti įmonės (gamintojo) prekių numerių atitiktį standartams. Atsakovų teigimu, ieškovų reikalavimai yra neteisėti ir nepagrįsti, nes ieškovai neturi išimtinės teisės vykdyti Lietuvos Respublikoje prekių numeravimo ir kodavimo brūkšniniais kodais veiklą, todėl atitinkamai neturi teisės reikalauti uždrausti kitiems asmenims vykdyti panašią veiklą. Pasak atsakovų, šiuo konkrečiu atveju neegzistuoja civilinės atsakomybės sąlygų visetas, todėl atsakovai negali būti patraukti civilinėn atsakomybėn.

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškovų šioje byloje pareikštą ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijai solidariai iš atsakovų asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“, uždarosios akcinės bendrovės „Lipnios etiketės”, uždarosios akcinės bendrovės „Trestas“ ir viešosios įstaigos „Vidaus rinkos informacinis centras” 12 246,15 Lt žalos atlyginimą ir procesines palūkanas; priteisė ieškovui Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmams solidariai iš atsakovų asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“, uždarosios akcinės bendrovės „Lipnios etiketės”, uždarosios akcinės bendrovės „Trestas“ ir viešosios įstaigos „Vidaus rinkos informacinis centras” 4 258,65 Lt žalos atlyginimą ir procesines palūkanas; priteisė ieškovui Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmams solidariai iš atsakovų asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“, uždarosios akcinės bendrovės „Lipnios etiketės”, uždarosios akcinės bendrovės „Trestas“ ir viešosios įstaigos „Vidaus rinkos informacinis centras” 4 534,39 Lt žalos atlyginimą ir procesines palūkanas; priteisė ieškovui Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmams solidariai iš atsakovų asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“, uždarosios akcinės bendrovės „Lipnios etiketės”, uždarosios akcinės bendrovės „Trestas“ ir viešosios įstaigos „Vidaus rinkos informacinis centras” 809,04 Lt žalos atlyginimą ir procesines palūkanas; priteisė ieškovui Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmams solidariai iš atsakovų asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“, uždarosios akcinės bendrovės „Lipnios etiketės”, uždarosios akcinės bendrovės „Trestas“ ir viešosios įstaigos „Vidaus rinkos informacinis centras” 1 732,12 Lt žalos atlyginimą ir procesines palūkanas; priteisė ieškovui Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmams solidariai iš atsakovų asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“, uždarosios akcinės bendrovės „Lipnios etiketės”, uždarosios akcinės bendrovės „Trestas“ ir viešosios įstaigos „Vidaus rinkos informacinis centras” 1 279,20 Lt žalos atlyginimą ir procesines palūkanas; kitas ieškinio dalis (kitus materialiuosius reikalavimus) atmetė; priteisė ieškovei Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijai lygiomis dalimis iš atsakovų asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“, uždarosios akcinės bendrovės „Lipnios etiketės”, uždarosios akcinės bendrovės „Trestas“ ir viešosios įstaigos „Vidaus rinkos informacinis centras” 618 Lt žyminio mokesčio atlyginimą; priteisė ieškovui Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmams lygiomis dalimis iš atsakovų asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“, uždarosios akcinės bendrovės „Lipnios etiketės”, uždarosios akcinės bendrovės „Trestas“ ir viešosios įstaigos „Vidaus rinkos informacinis centras” 128 Lt žyminio mokesčio atlyginimą; priteisė ieškovui Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmams lygiomis dalimis iš atsakovų asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“, uždarosios akcinės bendrovės „Lipnios etiketės”, uždarosios akcinės bendrovės „Trestas“ ir viešosios įstaigos „Vidaus rinkos informacinis centras” 136 Lt žyminio mokesčio atlyginimą; priteisė ieškovui Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmams lygiomis dalimis iš atsakovų asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“, uždarosios akcinės bendrovės „Lipnios etiketės”, uždarosios akcinės bendrovės „Trestas“ ir viešosios įstaigos „Vidaus rinkos informacinis centras” 65 Lt žyminio mokesčio atlyginimą; priteisė ieškovui Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmams lygiomis dalimis iš atsakovų asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“, uždarosios akcinės bendrovės „Lipnios etiketės”, uždarosios akcinės bendrovės „Trestas“ ir viešosios įstaigos „Vidaus rinkos informacinis centras” 65 Lt žyminio mokesčio atlyginimą; priteisė ieškovui Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmams lygiomis dalimis iš atsakovų asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“, uždarosios akcinės bendrovės „Lipnios etiketės”, uždarosios akcinės bendrovės „Trestas“ ir viešosios įstaigos „Vidaus rinkos informacinis centras” 65 Lt žyminio mokesčio atlyginimą; priteisė ieškovams Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijai ir Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmams lygiomis dalimis iš atsakovų asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“, uždarosios akcinės bendrovės „Lipnios etiketės”, uždarosios akcinės bendrovės „Trestas“ ir viešosios įstaigos „Vidaus rinkos informacinis centras” 5 000 Lt išlaidų už advokato pagalbą atlyginimą.

7Pirmosios instancijos teismas pagal į bylą pateiktus duomenis nustatė šias faktines aplinkybes: tarptautinė GS1 organizacija, kuri tarptautiniu mastu vykdo prekių bei paslaugų numeravimą ir kodavimą brūkšniniais kodais bei administruoja GS1 sistemą, priėmė „GS1 Lietuva“ (buvęs pavadinimas – „EAN Lietuva“) į GS1 organizacijos narius pagal Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos paraišką ir „GS1 Lietuva“ tapo tarptautinės GS1 organizacijos padaliniu Lietuvoje, veikiančiu Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos sudėtyje ir turinčiu teisę administruoti GS1 standartų sistemą ir priskirti GS1 identifikacinius numerius brūkšninių kodų naudojimo ir elektroninės prekybos tikslais pagal GS1 sistemos reikalavimus; atsakovai 2009 m. rugsėjo 9 d. sudarė steigimo sutartį, kuria įsteigė asociaciją „Nacionalinė GS1 organizacija“; vienas iš asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ veiklos tikslų – vykdyti prekių identifikavimą pagal tarptautinės GS1 organizacijos reikalavimus, tai yra naudoti prekių ir paslaugų identifikacinius numerius ir brūkšninius kodus bei administruoti GS1 standartų sistemą; asociacija „Nacionalinė GS1 organizacija“ nebuvo priimta į tarptautinės GS1 organizacijos narius, be to, neturėjo licencinės sutarties vykdyti aukščiau nurodytą veiklą.

8Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.114 straipsnio 3 dalį juridinis asmuo gali būti pripažintas neteisėtai įsteigtu tik teismo ir tik tais atvejais, jeigu tikrieji juridinio asmens steigimo tikslai neteisėti arba prieštarauja viešajai tvarkai, o šio straipsnio penktojoje dalyje nustatyta, jog ieškinį dėl juridinio asmens įsteigimo pripažinimo neteisėtu gali paduoti juridinio asmens dalyvis ar valdymo organai, taip pat prokuroras, gindamas viešą interesą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reikalavimą, konstatavo, jog ieškovai neturi teisės reikšti materialinius reikalavimus dėl asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ steigimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir šios asociacijos pripažinimo neteisėtai įsteigta, ir atmetė šiuos ieškovų reikalavimus.

9Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, patvirtinančias, jog viena iš asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ veiklos rūšių nuo pat šios asociacijos įsteigimo ir įregistravimo Juridinių asmenų registre buvo prekių numerių ir brūkšninių kodų išdavimas ir registravimas pagal tarptautinės prekių numeravimo asociacijos GS1 reikalavimus, kai, ką pripažino ir pati asociacija, pastaroji neturėjo teisės versti tokia veikla (nebuvo tarptautinės asociacijos GS1 narė ir nebuvo sudariusi su šia tarptautine asociacija licencinės sutarties), konstatavo, jog nuo asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ įregistravimo momento iki Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria buvo uždrausta asociacijai „Nacionalinė GS1 organizacija“ be teismo leidimo sudarinėti sandorius, prisiimti įsipareigojimus ar įgyti teises ir turtą, priėmimo ieškovai negautų pajamų prasme patyrė nuostolius, kurių dydžiai yra lygūs ieškovų pradiniu ieškiniu prašytiems priteisti žalos atlyginimų dydžiams. Pirmosios instancijos teismo teigimu, pastarajam nebuvo pateikti objektyvūs įrodymai, patvirtinantys, jog asociacija „Nacionalinė GS1 organizacija“ bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme laikotarpiu pažeidinėjo aukščiau nurodytą teismo nutartį, todėl, pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovų pateiktų įrodymų – pažymų, pasirašytų ieškovų vadovų ir finansininkų, – analizė leidžia daryti išvadą, jog ieškovai patyrė tokius nuostolius, kokie yra nurodyti pastarųjų pradiniame ieškinyje. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šioje byloje atliktos ekspertizės išvadas bei tirtos medžiagos apimtį, konstatavo, jog ieškovai, remdamiesi ekspertizės išvadomis ir prašydami priteisti didesnius žalos atlyginimus, ydingai negautas pajamas tapatina su narių stojamųjų ir metinių mokesčių sumomis. Pirmosios instancijos teismo nuomone, ieškovų reikalavimai pripažinti asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ narių metinius ir stojamuosius mokesčius ieškovų negautomis pajamomis yra nepagrįsti, nes nario mokesčio teisinė prigimtis negali būti siejama su pajamomis už prekių numerių ir brūkšninių kodų suteikimą, mokesčio paskirtis nėra tapati pajamoms už konkrečias paslaugas.

10Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovų argumentu, jog, priteisiant žalos, pasireiškusios negautomis ieškovų pajamomis, atlyginimą, atsakovų, išskyrus atsakovą T. J., atžvilgiu taikytina solidarioji atsakomybė, nes visi atsakovai, išskyrus aukščiau nurodytą atsakovą, neteisėtai išduodavo prekių ir paslaugų identifikacinius numerius ir brūkšninius kodus. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tą aplinkybę, jog ieškovai neįrodė atsakovo T. J. neteisėtų veiksmų, susijusių su identifikacinių numerių ir brūkšninių kodų išdavimu, fakto, atmetė ieškovų reikalavimus dėl žalos, pasireiškusios negautomis ieškovų pajamomis, atlyginimo priteisimo iš atsakovo T. J.. Pirmosios instancijos teismo manymu, ieškovai neįrodė ir to fakto, jog atsakovas T. J., dirbdamas Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijoje informacinių technologijų techniku, perkėlė unikalius duomenis į alternatyvią asociacijos sistemą.

11Ieškovai Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai bei Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai, nesutikdami su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. sprendimo dalimi, pareiškė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovų reikalavimai, šia apimtimi priimti naują sprendimą ir patenkinti ieškovų šioje byloje pareikštus reikalavimus: pripažinti 2009 m. rugsėjo 9 d. asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ steigimo sutartį negaliojančia; pripažinti asociaciją „Nacionalinė GS1 organizacija“ neteisėtai įsteigta; papildomai priteisti ieškovei Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijai solidariai iš atsakovų 95 859,29 Lt žalos atlyginimą ir procesines palūkanas; papildomai priteisti ieškovui Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmams solidariai iš atsakovų 128 723,87 Lt žalos atlyginimą ir procesines palūkanas; papildomai priteisti ieškovui Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmams solidariai iš atsakovų 25 807,46 Lt žalos atlyginimą ir procesines palūkanas; papildomai priteisti ieškovui Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmams solidariai iš atsakovų 47 075,71 Lt žalos atlyginimą ir procesines palūkanas; papildomai priteisti ieškovui Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmams 35 911,75 Lt žalos atlyginimą ir procesines palūkanas; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

12Ieškovų šioje byloje pareikštas apeliacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:

  1. pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis atmesti savarankišką ieškovų reikalavimą dėl 2009 m. rugsėjo 9 d. asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ steigimo sutarties pripažinimo negaliojančia yra be motyvų, kas sudaro absoliutų šios sprendimo dalies negaliojimo pagrindą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Ieškovai šiame kontekste pažymėjo, jog pastarieji pagal Lietuvos Respublikos prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 9 punktą turi specialų teisnumą prekių numeravimo ir kodavimo brūkšniniais kodais pagal tarptautinės prekių numeravimo asociacijos GS1 sistemos reikalavimus srityje. Šis teisnumas suponuoja ieškovams tiesioginį materialinį suinteresuotumą reikalauti, jog asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ steigimo sutartis būtų pripažinta negaliojančia, nes asociacija, įsteigta pagal šią steigimo sutartį, vykdo tęstinę neteisėtą veiklą ir daro ieškovams žalą;
  2. ieškovų teigimu, priešingai nei šios bylos atveju sprendė pirmosios instancijos teismas, Civilinio kodekso 2.114 straipsnio 5 dalyje nurodytų subjektų, galinčių pareikšti ieškinį dėl juridinio asmens pripažinimo neteisėtai įsteigtu, sąrašas nėra baigtinis. Ieškovai šiame kontekste pažymėjo, jog viešojo asmens – asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ – įsteigimas išimtinai neteisėtai veiklai yra ne tik suinteresuoto asmens subjektinės teisės, bet ir viešosios teisės pažeidimas. Ieškovų teigimu, tą faktą, jog asociacija „Nacionalinė GS1 organizacija“ buvo įsteigta tikslu vykdyti išimtinai neteisėtą veiklą, patvirtina teismo ekspertizės akto duomenys, bylojantys, kad ši asociacija nevykdo kitos veiklos ir gauna tik tas pajamas, kurios yra išimtinai susijusios su šios asociacijos vykdoma prekių ženklinimo sistemos pagal GS1 reikalavimus administravimo veikla, kai šią veiklą vykdyti pagal galiojantį teisinį reguliavimą turi teisę tik ieškovai. Ieškovai atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, jog draudžiama steigtis ir veikti asociacijoms, kurių tikslas atlikti veiksmus, prieštaraujančius Lietuvos Respublikos įstatymams;
  3. pirmosios instancijos teismo išvada, jog teismui nebuvo pateikti objektyvūs įrodymai, patvirtinantys, kad asociacija „Nacionalinė GS1 organizacija“ bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme laikotarpiu pažeidinėjo teismo nutartį, kuria buvo uždrausta asociacijai „Nacionalinė GS1 organizacija“ be teismo leidimo sudarinėti sandorius, prisiimti įsipareigojimus ar įgyti teises ir turtą, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovų padidintus reikalavimus, yra nepagrįsta. Ieškovų teigimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo konkrečiu atveju neužkirto kelio tęstiniams neteisėtiems asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ veiksmams. Šios asociacijos veikla nebuvo visiškai sustabdyta, asociacija bylinėjimosi laikotarpiu administravimo alternatyvią GS1 informacinę sistemą ir, vykdydama šią veiklą, gavo pajamas, tuo darydama ieškovams žalą ir po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo;
  4. pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovai ydingai pastarųjų negautas pajamas tapatina su asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ narių stojamųjų ir metinių mokesčių sumomis, yra nepagrįsta. Ieškovų padidinti reikalavimai dėl žalos atlyginimų priteisimo yra grindžiami Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012 m. spalio 23 d. ekspertizės aktu Nr. 11-3252 (11), kuriame ieškovų patirta žala yra apskaičiuota pagal ieškovų negautas pajamas, o ne pagal asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ gautas pajamas. Ieškovai šiame kontekste pažymėjo, jog Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012 m. lapkričio 12 d. ekspertizės aktas Nr. 11-2646 (12) patvirtina, kad tiek iki laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje taikymo, tiek vėliau asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ pajamos buvo vienarūšės ir įvardijamos kaip nario mokestis;
  5. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovų padidintus reikalavimus dėl žalos atlyginimų priteisimo. Ieškovų teigimu, pastarieji savo padidintus reikalavimus pagrindė didesnio patikimumo įrodymu – 2012 m. spalio 23 d. ekspertizės aktu Nr. 11-3252 (11), kuriame yra suformuluotos kategoriškos išvados. Šiame ekspertizės akte nurodytos kiekvieno ieškovo gautinos pajamos, išskaičiuotos kiekvieno ieškovo patirtinos sąnaudos ir apskaičiuotas kiekvieno ieškovo negautas pelnas, kitaip tariant, apskaičiuoti konkretūs kiekvieno ieškovo nuostoliai. Ieškovų vertinimu, aukščiau nurodyta ekspertizės išvada yra tinkamas ir pakankamas pagrindas žalos dydžiui nustatyti;
  6. pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis atmesti atsakovo T. J. atžvilgiu pareikštus reikalavimus yra neteisėta ir nepagrįsta. Ieškovai pabrėžė, jog pastarieji bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neįrodinėjo atsakovo T. J. neteisėtų veiksmų, susijusių su identifikacinių numerių ir brūkšninių kodų išdavimu, fakto ir šiuo faktu negrindė atsakovui reiškiamų reikalavimų. Pasak ieškovų, pastarieji bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu laikėsi pozicijos, jog atsakovai žalą padarė tarpusavio susitarimu suderintais, bet skirtingais veiksmais. Atsakovo T. J. veikos neteisėtumas pasireiškia tuo, jog pastarasis, dirbdamas Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijoje ir būdamas atsakingas už šios asociacijos kompiuterinės technikos priežiūrą bei informacinio tinklo saugumo užtikrinimą, neužtikrino Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos duomenų saugumo arba duomenis tyčia perdavė asociacijai „Nacionalinė GS1 organizacija“.

13Ieškovas Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai, nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškovo reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 154 941,27 Lt žalos atlyginimą, pareiškė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti nurodytą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir šia apimtimi priimti naują sprendimą – papildomai priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“, uždarosios akcinės bendrovės „Lipnios etiketės”, uždarosios akcinės bendrovės „Trestas“ ir viešosios įstaigos „Vidaus rinkos informacinis centras” 154 941,27 Lt žalos atlyginimą.

14Ieškovo šioje byloje pareikštas apeliacinis skundas inter alia yra grindžiamas tuo, jog, pasak ieškovo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo reikalavimas atlyginti patirtą žalą, kurią sudaro asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ neteisėtai gautos pajamos, kurių šaltinis – narių metiniai ir stojamieji mokesčiai, yra ydingas. Pasak ieškovo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai asociacijos gautas pajamas vertino kaip narių stojamuosius ir metinius mokesčius, o ne kaip gautą atlygį už suteiktas brūkšninių kodų bei prekių numeravimo paslaugas, šiuo vertinimu suteikdamas prioritetą dokumento formai, kuriuo įforminamas mokėjimas, o ne turiniui. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas šios bylos atveju privalėjo vertinti tą aplinkybę, ar įmonės būtų mokėjusios stojamąjį ar metinį nario mokestį, jei už šį mokestį nebūtų gavusios prekės numeravimo ir brūkšninio kodo suteikimo paslaugos. Ieškovo vertinimu, atsižvelgiant į tą aplinkybę, jog asociacijos nariai mokėjo stojamąjį ar metinį nario mokestį tuo tikslu, kad pastariesiems būtų teikiamos numeravimo ir brūkšninio kodo suteikimo paslaugos, nepriklausomai nuo to, kaip buvo įforminami mokėjimai, šie mokėjimai laikytini asociacijos neteisėtai gautomis pajamomis ir kartu ieškovo negautomis pajamomis, kitaip tariant, ieškovo patirta žala, kurią asociacija privalo atlyginti. Pasak ieškovo, 2012 m. spalio 23 d. ekspertizės aktu Nr. 11-3252 (11) nustatyta, jog ieškovo negautos pajamos laikotarpiu nuo 2009 metų spalio mėnesio iki 2011 metų gruodžio mėnesio sudaro 154 941,27 Lt sumą. Ieškovas šiame kontekste pažymėjo, jog Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatyme nustatyta išimtinė rūmų teisė teikti prekių numeravimo bei identifikacinių kodų suteikimo paslaugą. Pasak ieškovo, tam, kad sistema veiktų tinkamai ir būtų išvengta kodų dubliavimo, nurodytą paslaugą turi teisę teikti tik viena organizacija. Ieškovas pažymėjo, jog tuo atveju, jeigu atsakovas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų, tiksliau – nebūtų neteisėtai teikęs prekių numeravimo bei identifikacinių kodų suteikimo paslaugas, įmonės dėl šių paslaugų suteikimo būtų kreipusios į teisėtą paslaugų teikėją – Prekybos, pramonės ir amatų rūmus.

15Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Lipnios etiketės“, nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. sprendimo dalimi, kuria patenkinta ieškovų atsakovei pareikštų turtinių reikalavimų dalis, pareiškė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti nurodytą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir šia apimtimi priimti naują sprendimą – atmesti ieškovų atsakovei pareikštus reikalavimus; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė šioje byloje pareikštą apeliacinį skundą inter alia grindžia tuo, jog, pasak atsakovės, priešingai nei šios bylos atveju sprendė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė išduodavo prekių ir paslaugų identifikacinius numerius ir brūkšninius kodus. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovės veiksmai yra žalos atsiradimo priežastis. Atsakovė, būdama viena iš asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ steigėjų, negali būti atsakinga už ieškovams padarytą žalą, nes juridiniai asmenys, inter alia asociacija „Nacionalinė GS1 organizacija“, steigimo dokumentuose nurodytus tikslus ir uždavinius įgyvendina per savo valdymo organus. Pasak atsakovės, šios bylos atveju neegzistuoja atsakovės veiksmų, tepasireiškusių asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ steigimu, ir ieškovams padarytos žalos priežastinis ryšys, o pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, jog atsakovė su kitais asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ steigėjais yra solidariai atsakinga už ieškovams padarytą žalą, nepagrįstai išplėtė civilinės atsakomybės ribas.

16Ieškovai Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai bei Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai nesutinka su atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lipnios etiketės“ apeliaciniu skundu, prašo atmesti apeliacinį skundą ir šiuo skundu kvestionuojamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Ieškovai nesutinka su atsakovės argumentu, jog šios bylos atveju neegzistuoja atsakovės veiksmų ir ieškovams padarytos žalos priežastinis ryšys, nes teismų praktikoje pabrėžiama, kad civilinėje atsakomybėje pripažįstamas atsakomybės pagrindu ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne betarpiškai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingomis pasekmėmis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007). Ieškovai šiame kontekste pažymėjo, jog atsakovė kartu su kitais steigėjais 2009 m. rugsėjo 9 d. sudarė steigimo sutartį ir įsteigė asociaciją „Nacionalinė GS1 organizacija“ išimtinai neteisėtai veiklai vykdyti. Tuo atveju, jeigu nebūtų sudarytas ginčijamas steigimo sandoris, nebūtų sukurtos prielaidos ieškovų žalai atsirasti.

17Ieškovas Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai nesutinka su atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lipnios etiketės“ apeliaciniu skundu, prašo atmesti apeliacinį skundą ir šiuo skundu kvestionuojamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Pasak ieškovų, priešingai nei teigia atsakovė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovai privalo solidariai atlyginti ieškovams padarytą žalą. Šią teismo išvadą pagrindžia tas faktas, jog atsakovai, steigdami juridinį asmenį – asociaciją „Nacionalinė GS1 organizacija“, siekė vieningo tikslo – vykdyti brūkšninių kodų ir prekių numeravimo paslaugas. Šie atsakovų neteisėti veiksmai lėmė, jog ieškovai prarado galimybę vykdyti įstatyminę funkciją, prarado užsakovus ir patyrė nuostolius. Pasak ieškovo, nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų konstatavimas suponuoja visų atsakovų solidarią atsakomybę.

18Atsakovė asociacija „Nacionalinė GS1 organizacija“, nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. sprendimo dalimi, kuria patenkinta ieškovų atsakovams asociacijai „Nacionalinė GS1 organizacija“, uždarajai akcinei bendrovei „Lipnios etiketės”, uždarajai akcinei bendrovei „Trestas“ ir viešajai įstaigai „Vidaus rinkos informacinis centras” pareikštų turtinių reikalavimų dalis, pareiškė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti nurodytą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir šia apimtimi priimti naują sprendimą – atmesti ieškovų atsakovams pareikštus reikalavimus; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

19Atsakovės šioje byloje pareikštas apeliacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:

  1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patraukė atsakovus asociaciją „Nacionalinė GS1 organizacija“, uždarąją akcinę bendrovę „Lipnios etiketės”, uždarąją akcinę bendrovę „Trestas“ ir viešąją įstaigą „Vidaus rinkos informacinis centras” deliktinėn civilinėn atsakomybėn, nes, atsakovės teigimu, šiuo konkrečiu atveju neegzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovė pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovų šioje byloje pareikštus reikalavimus dėl atsakovės steigimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir atsakovės pripažinimo neteisėtai įsteigta, todėl, atsakovės teigimu, šiuo konkrečiu atveju, nesant konstatuoto atsakovės steigimo neteisėtumo ir nesant duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė vykdė įstatymų draudžiamą veiklą, nebuvo pagrindo teigti, jog atsakovės veikla yra neteisėta, kitaip tariant, jog atsakovė Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalies prasme atliko neteisėtus veiksmus. Pasak atsakovės, pirmosios instancijos teismas šios bylos atveju nesprendė pastarojo prerogatyvai priskirto teisės klausimo dėl atsakovės tariamai neteisėtų veiksmų ir ieškovams padarytos žalos priežastinio ryšio (ne)buvimo, šiuo neveikimu pažeisdamas Civilinio proceso kodekso reikalavimus. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovų prašomų priteisti žalos, pasireiškusios negautų pajamų forma, atlyginimų pagrįstumo;
  2. pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino atsakovės atsikirtimų, susijusių su rūmų išimtine teise vykdyti Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą veiklą, netyrė ir neišsiaiškino, ar ieškovams tokia išimtinė teisė yra suteikta. Atsakovės vertinimu, aukščiau nurodytas materialusis įstatymas nenumato rūmams išimtinės teisės, o numato tik galimybę vykdyti prekių numeravimą ir kodavimą brūkšniniais kodais pagal tarptautinės prekių numeravimo asociacijos GS1 sistemos reikalavimus. Pasak atsakovės, nėra imperatyvios teisės normos, draudžiančios bet kuriam kitam juridiniam asmeniui vykdyti Lietuvos Respublikoje prekių numeravimo ir kodavimo brūkšniniais kodais veiklą. Atsakovė šiame kontekste pažymėjo, jog Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo nuostatos nesuteikia teisės Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijai vykdyti prekių numeravimą ir kodavimą brūkšniniais kodais pagal tarptautinės prekių numeravimo asociacijos GS1 sistemos reikalavimus.

20Ieškovai Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai bei Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai nesutinka su atsakovės asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ apeliaciniu skundu, prašo nutraukti apeliacinį procesą pagal atsakovės apeliacinį skundą (jeigu bus nustatyta, kad skundą padavė asmuo, neturintis teisės paduoti skundą) arba atmesti apeliacinį skundą ir šiuo skundu kvestionuojamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Ieškovų teigimu, šiuo konkrečiu atveju turėtų būti sprendžiamas apeliacinio proceso pagal atsakovės apeliacinį skundą nutraukimo klausimas, nes D. P., pasirašęs atsakovės apeliacinį skundą, nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog pastarasis turi teisę atstovauti atsakovei, inter alia pastarosios vardu ir interesais reikšti apeliacinį skundą. Pasak ieškovų, šiuo konkrečiu atveju civilinės atsakomybės taikymo taisyklių analizavimas yra neaktualus ir perteklinis, nes jau yra nustatytas prejudicinis faktas, jog atsakovės veikla, susijusi su kodų pagal GS1 sistemą išdavimu, yra neteisėta. Ieškovų teigimu, šis prejudicinis faktas yra nustatytas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 20 d. sprendimo dalimi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartimi. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovams iš naujo nebereikėjo įrodinėti visų civilinės atsakomybės sąlygų, o pirmosios instancijos teismas, šios bylos atveju spręsdamas atsakovės patraukimo deliktinėn civilinėn atsakomybėn klausimą, tinkamai taikė prejudicialumo taisykles. Ieškovai, atsikirsdami į apeliacinio skundo argumentą, jog Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijai nesuteikta teisė vykdyti prekių numeravimą ir kodavimą brūkšniniais kodais pagal tarptautinės prekių numeravimo asociacijos GS1 sistemos reikalavimus, pažymėjo, kad Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 18 punktas numato galimybę rūmams realizuoti nustatytas funkcijas ne tik patiems, bet ir per kitus rūmų įsteigtus juridinius asmenis. Ieškovų teigimu, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija šios materialinės teisės normos pagrindu vykdo prekių numeravimą ir kodavimą brūkšniniais kodais pagal tarptautinės prekių numeravimo asociacijos GS1 sistemos reikalavimus.

21Ieškovas Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai nesutinka su atsakovės asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ apeliaciniu skundu, prašo atmesti apeliacinį skundą ir šiuo skundu kvestionuojamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Pasak ieškovo, priešingai nei teigia atsakovė, pirmosios instancijos teismas nustatė visas civilinės atsakomybės sąlygas, kurių visetas buvo būtinas, jog atsakovė būtų patraukta deliktinėn civilinėn atsakomybėn. Be to, anot ieškovo, priešingai nei teigia atsakovė, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog rūmams Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymu yra nustatyta išimtinė teisė teikti prekių numeravimo ir brūkšninio kodo paslaugas. Ieškovas šiame kontekste inter alia pažymėjo, jog teisę Lietuvos Respublikoje naudoti GS1 prekių ženklą bei šiuo ženklu pažymėtą tarptautinę unifikuotą ir standartizuotą prekių ir paslaugų numeravimo brūkšniniais kodais sistemą turi tik Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, kuri šią teisę įgijo licencinių sutarčių ir narystės tarptautinėje asociacijoje GS1 AISBL pagrindu.

22Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

23Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Bendroji proceso įstatymo nustatyta taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).

24Bylos medžiagos ir pirmosios instancijos teismo sprendimo analizė sudaro pagrindą teigti, jog apeliacinės instancijos teismas šios apeliacinės bylos atveju neturi procesinės teisės peržengti apeliaciniais skundais apibrėžtas šios bylos ribas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis), todėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrintinas pareikštų apeliacinių skundų ribose.

25Dėl ieškovų teikiamų papildomų faktinių duomenų priėmimo

26Bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovai teikia apeliacinės instancijos teismui faktinius duomenis, kurių pastarieji nebuvo pateikę pirmosios instancijos teisme, prašydami, jog apeliacinės instancijos teismas priimtų šiuos teikiamus faktinius duomenis.

27Civilinio proceso kodekso 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

28Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovų teikiamais faktiniais duomenimis, atsisako priimti šiuos apeliacinės instancijos teismui teikiamus duomenis, nes, pirma, šie faktiniai duomenys galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, antra, šios bylos atveju nėra pagrindo teigti, jog šių faktinių duomenų pateikimo būtinybė iškilo po to, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo šią bylą ir priėmė skundžiamą sprendimą.

29Dėl ieškovo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų reikalavimo asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ gautas pajamas pripažinti ieškovo nuostoliais

30Ieškovas Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai, ką patvirtina pastarojo apeliacinio skundo (t. 7, b. l. 38-45) analizė, šios bylos apeliaciniame procese prašo asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ gautas pajamas pripažinti ieškovo nuostoliais ir priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų šių nuostolių atlyginimą.

31Kaip žinia, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (Civilinio proceso kodekso 306 straipsnio 2 dalis), ir apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (Civilinio proceso kodekso 312 straipsnis). Viena vertus, byloje esantis ieškovo pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo (t. 5, b. l. 180) patvirtina, jog ieškovas Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu padidino pradinį atsakovams pareikštą reikalavimą ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų 154 941,27 Lt žalos, pasireiškiančios ieškovo negauto pelno forma, atlyginimą, kita vertus, bylos medžiagos analizė sudaro pagrindą teigti, jog ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nepareiškė reikalavimo dėl asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ gautų pajamų pripažinimo ieškovo nuostoliais, todėl, esant nurodytam faktui, konstatuotina esant pagrindą nevertinti šio ieškovo reikalavimo.

32Dėl Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, ieškovų reikalavimų dėl asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ steigimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ pripažinimo neteisėtai įsteigta

33Bylos duomenimis (t. 1, b. l. 24-25, 26-28) nustatyta, jog atsakovės uždaroji akcinė bendrovė „Lipnios etiketės“, uždaroji akcinė bendrovė „Trestas“ ir viešoji įstaiga „Vidaus rinkos informacinis centras“ 2009 m. rugsėjo 9 d. sudarė asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ steigimo sutartį ir ši asociacija 2009 m. rugsėjo 30 d. buvo įregistruota Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre.

34Kaip jau buvo nustatyta ir nurodyta šio apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje, ieškovų Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų bei Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis atmesti savarankišką ieškovų reikalavimą dėl 2009 m. rugsėjo 9 d. asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ steigimo sutarties pripažinimo negaliojančia yra be motyvų, kas sudaro absoliutų šios sprendimo dalies negaliojimo pagrindą.

35Byloje nustatyta, jog ieškovai kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydami pripažinti 2009 m. rugsėjo 9 d. asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ steigimo sutartį negaliojančia ir asociaciją „Nacionalinė GS1 organizacija“ neteisėtai įsteigta. Ieškovai Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai bei Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai šios bylos atveju laikosi pozicijos, jog reikalavimas dėl asociacijos steigimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir reikalavimas dėl asociacijos pripažinimo neteisėtai įsteigta yra du savarankiški materialiniai reikalavimai.

36Šiame kontekste būtina pažymėti, jog įstatymų leidėjas yra nustatęs baigtinį juridinių asmenų, inter alia asociacijų, likvidavimo pagrindų sąrašą (Civilinio kodekso 2.106 straipsnis, Asociacijų įstatymo 17 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia įstatymų leidėjo pozicija yra logiška, pagrįsta ir proporcinga, nes juridinio asmens likvidavimas gali sukelti daug neigiamų padarinių juridinio asmens darbuotojams, kontrahentams ir dalyviams [V. Mikelėnas, G. Bartkus, V. Mizaras, Š. Keserauskas. Civilinio kodekso antrosios knygos „Asmenys“ komentaras. Vilnius: Justitia, 2002. P. 233]. Pažymėtina, jog vienas iš juridinio asmens likvidavimo pagrindų yra juridinio asmens steigimo pripažinimas negaliojančiu (Civilinio kodekso 2.106 straipsnio 7 punktas, 2.114 straipsnis). Civilinio kodekso 2.114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog juridinis asmuo gali būti pripažintas neteisėtai įsteigtu tik teismo ir tik tais atvejais, jei: 1) visi steigėjai buvo neveiksnūs arba nebuvo įstatymų nustatyto steigėjų minimumo; 2) nebuvo sudaryti įstatymuose nustatyti steigimo dokumentai arba buvo pažeistos įstatymų nustatytos imperatyviosios juridinio asmens steigimo taisyklės; 3) tikrieji juridinio asmens steigimo tikslai neteisėti arba prieštarauja viešajai tvarkai; 4) įstatymų nustatyta tvarka ir terminais nebuvo suformuotas minimalus įstatinis kapitalas; 5) juridinio asmens steigimo dokumentuose nenurodytas jo pavadinimas, tikslai, įstatinio kapitalo ar dalyvių asmeninių įnašų dydis, jei to reikalauja atskiras juridinių asmenų teisines formas reglamentuojančių įstatymų imperatyviosios normos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įstatymų leidėjo pozicija ir tikslas – nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį tik Civilinio kodekso 2.114 straipsnyje nustatyta tvarka ir pagrindais juridinio asmens steigimas gali būti pripažintas negaliojančiu. Teisėjų kolegijos manymu, tokios įstatymų leidėjo pozicijos susiformavimą ir atitinkamai tokio teisinio reguliavimo nustatymą lėmė teisinis reguliavimas, nustatytas 1968 m. kovo 9 d. Pirmojoje tarybos Direktyvoje dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos suvienodinti tokias apsaugos priemones visoje Bendrijoje, reikalauja iš Sutarties 58 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų bendrovių, jų narių ir kitų interesų apsaugai, koordinavimo (68/151/EEB), tiksliau – šios direktyvos 11 straipsnyje, kurio pirmojoje dalyje yra nustatyti analogiški Civilinio kodekso 2.114 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems juridinio asmens pripažinimo neteisėtai įsteigtu pagrindai, o antrojoje dalyje nustatyta, jog, išskyrus pirmojoje dalyje nurodytus bendrovės negaliojimo pagrindus, bendrovei netaikomi jokie neegzistavimo, absoliutaus negaliojimo, santykinio negaliojimo arba negaliojimo pagrindai (pažymėtina, jog analogiškas teisinis reguliavimas yra nustatytas 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/101/EB dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės reikalauja iš Sutarties 48 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų bendrovių siekiant apsaugoti narių ir trečiųjų asmenų interesus, koordinavimo, siekiant suvienodinti tokias apsaugos priemones, panaikinusios 1968 m. kovo 9 d. Pirmąją tarybos Direktyvą, 12 straipsnyje).

37Civilinio kodekso 2.114 straipsnio 1 dalyje nurodytas baigtinis sąrašas atvejų, kuriais juridinis asmuo gali būti pripažintas neteisėtai įsteigtu. Vienu iš šių atvejų nurodomas įstatymų nustatytų imperatyviųjų juridinio asmens steigimo taisyklių pažeidimas (Civilinio kodekso 2.114 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Materialusis įstatymas neatsieja imperatyviųjų juridinio asmens steigimo taisyklių pažeidimo nuo juridinio asmens pripažinimo neteisėtai įsteigtu, imperatyviųjų juridinio asmens steigimo taisyklių pažeidimą įvardydamas kaip vieną iš juridinio asmens pripažinimo neteisėtai įsteigtu pagrindų.

38Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuoja, jog, priešingai nei šios apeliacinės bylos atveju teigia ieškovai Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai bei Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovų reikalavimus dėl asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ steigimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir šios asociacijos pripažinimo neteisėtai įsteigta kvalifikavo kaip vieną materialinį reikalavimą dėl asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ steigimo pripažinimo negaliojančiu, juo labiau, kad akivaizdus ieškovų tikslas yra paneigti asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ teisę būti įsteigtam ir veikti, o steigimo sutarties negaliojimo ieškovai siekia ir savo teisių pažeidimą ginčijama steigimo sutartimi nurodo tik tiek, kiek tai sudaro pagrindą siekti asociacijos įsteigimą pripažinti negaliojančiu. Šiame kontekste reikšmingi ir tie aspektai, jog ieškovai nenurodo konkrečių ginčijamos steigimo sutarties nuostatų, prieštaraujančių imperatyviesiems įstatymo reikalavimams, ir neatskleidžia tokių (konkrečių) nuostatų prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo nuostatoms turinio, o remiasi nuorodomis į asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ faktinę veiklą ir tikslus, nustatytus šios asociacijos įstatuose, dėl kurių ginčas nėra iškeltas.

39Civilinio kodekso 2.114 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog ieškinį dėl juridinio asmens įsteigimo pripažinimo neteisėtu gali paduoti juridinio asmens dalyvis ar valdymo organai, taip pat prokuroras, gindamas viešąjį interesą. Šios Civilinio kodekso nuostatos analizė sudaro pagrindą teigti, jog materialiajame įstatyme yra įtvirtintas baigtinis sąrašas subjektų, galinčių inicijuoti civilinės bylos dėl juridinio asmens įsteigimo pripažinimo neteisėtu iškėlimą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reguliavimą, nesutinka su ieškovų Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų bei Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų argumentu, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis atmesti ieškovų reikalavimą dėl asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ steigimo pripažinimo negaliojančiu yra be motyvų, ir kartu atmeta šį argumentą, nes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tą faktą, jog ieškovai Civilinio kodekso 2.114 straipsnio 5 dalies prasme nėra subjektai, turintys materialinę subjektinę teisę ginčyti asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ steigimą, pirmosios instancijos teismo motyvai, išdėstyti skundžiamame sprendime, yra pakankami aukščiau nurodytos sprendimo dalies pagrindimui.

40Apibendrinus aukščiau nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino aktualias materialinės teisės normas ir teisingai išsprendė bylos dalį pagal ieškovų reikalavimą dėl asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ steigimo pripažinimo negaliojančiu.

41Apeliacinės instancijos teismas, ex officio patikrinęs bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, jog šios bylos atveju neegzistuoja Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Be to, apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir kitų proceso įstatyme įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

42Dėl asmens, asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ vardu pareiškusio apeliacinį skundą, (ne)tinkamumo

43Kaip jau buvo nustatyta ir aukščiau nurodyta šio apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje, ieškovai Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai bei Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai, atsikirsdami į asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ apeliacinį skundą, pareiškė, jog šiuo konkrečiu atveju turėtų būti sprendžiamas apeliacinio proceso pagal asociacijos apeliacinį skundą nutraukimo klausimas, nes D. P., pasirašęs asociacijos apeliacinį skundą, nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog pastarasis turi teisę atstovauti asociacijai, inter alia pastarosios vardu ir interesais reikšti apeliacinį skundą.

44Kaip žinia, asmenys gali vesti savo bylas teisme, inter alia reikšti (pasirašyti) procesinius dokumentus, patys arba per atstovus (Civilinio proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso kodekso 55 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai; tokiu atveju laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo.

45Viešaisiais Juridinių asmenų registro duomenimis (Civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog D. P., asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ vardu ir interesais pareiškęs apeliacinį skundą, yra šios asociacijos vadovas (direktorius), todėl, esant nurodytam faktui ir atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, konstatuotina, jog, priešingai nei šios apeliacinės bylos atveju teigia ieškovai Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai bei Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai, D. P. turi teisę pasirašyti asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ procesinius dokumentus, inter alia apeliacinį skundą.

46Dėl asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ veiksmų, ieškovų teisės teikti ginčo paslaugas ir naudoti prekių ženklus bei ginčo išsprendimui taikytinų teisės normų

47Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą išaiškinta, kad teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra išskirtinai bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2009; 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2013); tinkamai kvalifikuoti šalių santykius yra teismo pareiga, jis nesaistomas ieškovų nurodyto teisinio pagrindo, todėl pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes teismas parenka ir taiko teisės normas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

48Šios bylos ginčas inter alia kilo dėl to, teisėtai ar ne asociacija „Nacionalinė GS1 organizacija“ vykdė (vykdo) prekių ir paslaugų identifikacinių numerių (brūkšninių kodų) suteikimo (išdavimo) pagal tarptautinę prekių ir paslaugų numeravimo GS1 standartų sistemą veiklą.

49Bylos duomenimis – tarptautinės asociacijos (association International sans but lucratif) GS1 įstatais (t. 2, b. l. 96-116) – nustatyta, jog tarptautinė asociacija GS1 (buvęs asociacijos pavadinimas – EAN) yra įdiegusi ir administruoja visuotinę prekių ir paslaugų identifikavimo GS1 standartų sistemą. Bylos duomenys (t. 3, b. l. 42-48, 49-53, t. 4, b. l. 113-119, 120-124) byloja, jog tarptautinė asociacija GS1 yra vaizdinio Bendrijos prekių ženklo GS1 (prekių ženklo numeris 004215703) ir žodinio Bendrijos prekių ženklo GS1 (prekių ženklo numeris 004215646) savininkė; šie prekių ženklai yra registruoti 16, 41 ir 42 klasių prekėms ir paslaugoms pagal Nicos klasifikaciją, inter alia paslaugoms, susijusioms su brūkšninių kodų ir radijo dažnio identifikavimo kortelių standartų kūrimu, reguliavimu ir paskirstymu, kompiuterio taikomųjų programų keitimosi komerciniais duomenimis standartų kūrimu, reglamentavimu ir platinimu, narių techniniu konsultavimu standartų taikymo klausimais.

50Tarptautinės asociacijos GS1 įstatų trečiajame straipsnyje nustatyta, jog asociacijos GS1 narėmis gali būti nacionalinės ir tarptautinės organizacijos, o penktajame straipsnyje nustatyta, jog kiekviena GS1 narė inter alia turi teisę administruoti standartų sistemą savo teritorijoje ir būti joje vieninteliu GS1 atstovu (5 straipsnio a punktas); gauti unikalių numerių rinkinį iš GS1, kad galėtų identifikacinius numerius paskirstyti standartų naudotojams (5 straipsnio b punktas); savo teritorijoje teikti su standartų sistemos naudojimu susijusias paslaugas (5 straipsnio c punktas); turėti teisę naudoti GS1 prekių ženklus pagal licencijos sutarties nuostatas (5 straipsnio j punktas). Šios asociacijos įstatų 5 straipsnio a-c punktų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, jog atitinkamas subjektas, nesantis tarptautinės asociacijos GS1 nariu, neturi teisės konkrečioje teritorijoje administruoti GS1 standartų sistemą bei teikti prekių ir paslaugų identifikacinių numerių (brūkšninių kodų) išdavimo pagal šios tarptautinės asociacijos įdiegtą ir administruojamą prekių ir paslaugų identifikavimo (numeravimo) GS1 standartų sistemą paslaugas.

51Bylos duomenys – tarptautinės asociacijos GS1 prezidento ir vykdomojo direktoriaus 2009 m. gruodžio 7 d. ir 2009 m. gruodžio 14 d. pareiškimai (t. 1, b. l. 109-110, 111-113, t. 2, b. l. 84-85, 92-95) – patvirtina, jog asociacija „Nacionalinė GS1 organizacija“ nėra tarptautinės asociacijos GS1 narė. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, jog ir pati asociacija „Nacionalinė GS1 organizacija“ neneigia to fakto, jog pastaroji nėra tarptautinės asociacijos GS1 narė.

52Kaip jau buvo nustatyta ir aukščiau nurodyta, pagal tarptautinės asociacijos GS1 įstatus kiekviena GS1 narė inter alia turi teisę administruoti standartų sistemą savo teritorijoje ir būti joje vieninteliu GS1 atstovu (5 straipsnio a punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paremtu šios tarptautinės asociacijos įstatuose įtvirtintos nuostatos analize, kiekvienai GS1 narei konkrečioje teritorijoje yra suteikiama (suteikta) išimtinė teisė inter alia administruoti GS1 standartų sistemą ir teikti prekių identifikacinių numerių (brūkšninių kodų) išdavimo pagal šią standartų sistemą paslaugas. Pažymėtina, jog šią išvadą, kad konkrečioje teritorijoje gali veikti tik viena tarptautinės asociacijos GS1 narė (organizacija), pagrindžia ir kitų faktinių bylos duomenų – 2003 m. rugsėjo 15 d. teisių sertifikato (pažymėjimo) (t. 2, b. l. 86-87, t. 3, b. l. 27-30) – analizė.

53Bylos duomenų – tarptautinės asociacijos GS1 generalinio sekretoriaus 1994 m. gegužės 10 d. pranešimu (t. 2, b. l. 73-77), 1994 m. birželio 1 d. „EAN“ licencijos sutartimi (t. 2, b. l. 152-156), 2003 m. rugsėjo 15 d. teisių sertifikatu (pažymėjimu) (t. 2, b. l. 86-87, t. 3, b. l. 27-30), 2005 m. lapkričio 7 d. prekių ženklų licencijos sutartimi (t. 2, b. l. 160-166), tarptautinės asociacijos GS1 prezidento ir vykdomojo direktoriaus 2009 m. lapkričio 17 d. patvirtinimu (t. 1, b. l. 117-118), 2009 m. gruodžio 7 d. ir 2009 m. gruodžio 14 d. pareiškimais (t. 1, b. l. 109-110, 111-113, t. 2, b. l. 84-85, 92-95) – visetu nustatyta, jog asociacija „GS1 Lietuva“ (buvęs asociacijos pavadinimas – „EAN Lietuva“) nuo 1994 m. birželio 13 d. yra tarptautinės asociacijos GS1 narė, kuriai yra suteikti įgaliojimai Lietuvos Respublikoje administruoti GS1 standartų sistemą ir teikti prekių ir paslaugų identifikacinių numerių (brūkšninių kodų) išdavimo paslaugas. Bylos duomenys (t. 2, b. l. 152-156, 160-166) patvirtina, jog tarptautinė asociacija GS1 (kaip jau buvo nustatyta ir aukščiau nurodyta, buvęs asociacijos pavadinimas – EAN) ir asociacija „GS1 Lietuva“ 1994 m. birželio 1 d. sudarė „EAN“ licencijos sutartį, pagal kurią tarptautinė asociacija GS1 suteikė asociacijai „GS1 Lietuva“ teisę naudoti prekių ženklus prekėms ir paslaugoms, kurioms tie prekių ženklai yra taikomi; tarptautinė asociacija GS1 ir asociacija „GS1 Lietuva“ 2005 m. lapkričio 7 d. sudarė prekių ženklų licencijos sutartį, pagal kurią tarptautinė asociacija GS1 suteikė asociacijai „GS1 Lietuva“ išimtinę teisę Lietuvos Respublikoje naudoti tarptautinei asociacijai GS1 priklausančius vaizdinį Bendrijos prekių ženklą GS1 (prekių ženklo numeris 004215703) ir žodinį Bendrijos prekių ženklą GS1 (prekių ženklo numeris 004215646).

54Viena vertus, kaip jau buvo nustatyta ir aukščiau nurodyta, asociacija „GS1 Lietuva“ yra tarptautinės asociacijos GS1 narė, inter alia turinti teisę Lietuvos Respublikoje administruoti GS1 standartų sistemą ir teikti prekių identifikacinių numerių (brūkšninių kodų) išdavimo paslaugas. Kita vertus, atsižvelgiant į tas aplinkybes, jog, pirma, ką patvirtina asociacijos „GS1 Lietuva“ įstatai (t. 2, b. l. 132-134), asociacija „GS1 Lietuva“ yra Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos struktūrinis padalinys, o, ką patvirtina Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos įstatai (t. 2, b. l. 174-189), viena iš pagrindinių Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos funkcijų – atstovauti asociacijai „GS1 Lietuva“ tarptautinėje prekių numeravimo asociacijoje (GS1), antra, tarptautinė asociacija GS1 ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, veikdama asociacijos „GS1 Lietuva“ vardu, 2009 m. gruodžio 8 d. sudarė prekių ženklų licencinę sutartį, pagal kurią tarptautinė asociacija GS1 suteikė Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijai, veikiančiai asociacijos „GS1 Lietuva“ vardu, išskirtinę teisę Lietuvos Respublikoje naudoti tarptautinei asociacijai GS1 priklausančius vaizdinį Bendrijos prekių ženklą GS1 (prekių ženklo numeris 004215703) ir žodinį Bendrijos prekių ženklą GS1 (prekių ženklo numeris 004215646) (t. 2, b. l. 78-83, t. 3, b. l. 36-41), trečia, ką patvirtina tarptautinės asociacijos GS1 prezidento ir vykdomojo direktoriaus 2009 m. gruodžio 14 d. pareiškimas (t. 1, b. l. 111-113, t. 2, b. l. 92-95), Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija 1994 m. birželio 13 d. sumokėjo asociacijos „GS1 Lietuva“ stojimo į tarptautinę asociaciją GS1 mokestį, be to, ką patvirtina bylos duomenų (t. 1, b. l. 109-110, 111-113, 117-118, t. 2, b. l. 84-85, 92-95) visetas, tarptautinė asociacija GS1 pripažino ir pripažįsta Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos veiklą (per struktūrinį padalinį – asociaciją „GS1 Lietuva“) šioje tarptautinėje asociacijoje, konstatuotina, jog, priešingai nei šios apeliacinės bylos atveju teigia asociacija „Nacionalinė GS1 organizacija“, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, veikdama savo struktūrinio padalinio – asociacijos „GS1 Lietuva“ vardu, turi teisę Lietuvos Respublikoje administruoti GS1 standartų sistemą, teikti prekių identifikacinių numerių (brūkšninių kodų) išdavimo paslaugas bei naudoti tarptautinei asociacijai GS1 priklausančius vaizdinį Bendrijos prekių ženklą GS1 (prekių ženklo numeris 004215703) ir žodinį Bendrijos prekių ženklą GS1 (prekių ženklo numeris 004215646).

55Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 20 d. sprendimu, priimtu byloje (bylos numeris 2-1908-178/2011), kurios šalys – inter alia tarptautinė asociacija GS1, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija bei asociacija „Nacionalinė GS1 organizacija“, nustatė ir Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. spalio 4 d. nutartimi, priimta apeliacinėje byloje (bylos numeris 2A-644/2012), patvirtino, jog asociacija „Nacionalinė GS1 organizacija“ neteisėtai, neturėdama prekių ženklų savininko (tarptautinės asociacijos GS1) leidimo, komercinėje veikloje, susijusioje su paslaugomis, kurioms registruotas prekių ženklas, naudojo (naudoja) tarptautinei asociacijai GS1 priklausantį prekių ženklą GS1. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis Vilniaus apygardos teismo nustatytas ir Lietuvos apeliacinio teismo patvirtintas faktas nagrinėjamos bylos kontekste yra prejudicinis faktas, kurio ad hoc nereikia įrodinėti (Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punktas) ir negalima kvestionuoti (Civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 4 dalis), nes, pirma, kaip jau buvo nustatyta ir aukščiau nurodyta, šioje byloje ir aukščiau nurodytoje byloje inter alia dalyvauja Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija bei asociacija „Nacionalinė GS1 organizacija“, o antra, aplinkybė, teisėtai ar ne asociacija „Nacionalinė GS1 organizacija“ naudoja tarptautinei asociacijai GS1 priklausantį prekių ženklą GS1, buvo įrodinėjimo aukščiau nurodytoje byloje dalykas (byloje inter alia buvo pareikštas reikalavimas dėl uždraudimo asociacijai „Nacionalinė GS1 organizacija“ naudoti tarptautinei asociacijai GS1 priklausančius prekių ženklus), be to, ši aplinkybė buvo reikšminga aukščiau nurodytoje byloje ir, kaip bus žemiau nurodyta šio apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje, yra reikšminga nagrinėjamoje byloje.

56Bylai reikšmingas aspektas, kuris inter alia yra akcentuojamas asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ apeliaciniame skunde, yra tas, turi Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai bei Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai teisę teikti prekių ir paslaugų identifikacinių numerių (brūkšninių kodų) išdavimo pagal tarptautinę prekių numeravimo GS1 standartų sistemą paslaugas bei naudoti tarptautinei asociacijai GS1 priklausančius vaizdinį Bendrijos prekių ženklą GS1 (prekių ženklo numeris 004215703) ir žodinį Bendrijos prekių ženklą GS1 (prekių ženklo numeris 004215646) ar neturi.

57Lietuvos Respublikos prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo 5 straipsnio, kuriame yra įtvirtintas pavyzdinis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų vykdomos veiklos sąrašas, 1 dalies 9 punkte nustatyta, jog Prekybos, pramonės ir amatų rūmai vykdo prekių numeravimą ir kodavimą brūkšniniais kodais pagal tarptautinės prekių numeravimo asociacijos EAN (GS1) sistemos reikalavimus. Šiame kontekste būtina akcentuoti, jog, kaip teisingai pažymėjo asociacija „Nacionalinė GS1 organizacija“, Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatyme nėra expressis verbis nustatyta, jog, kaip teigia Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai bei Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai, pastarieji turi išimtinę teisę teikti prekių ir paslaugų identifikacinių numerių (brūkšninių kodų) išdavimo pagal tarptautinę prekių numeravimo GS1 standartų sistemą paslaugas. Viena vertus, kaip jau buvo nustatyta ir aukščiau nurodyta, tik tas subjektas, kuris yra tarptautinės asociacijos GS1 narys, turi teisę teikti prekių ir paslaugų identifikacinių numerių (brūkšninių kodų) išdavimo pagal tarptautinę prekių numeravimo GS1 standartų sistemą paslaugas, o teisę teikti šias paslaugas Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, veikianti savo struktūrinio padalinio – asociacijos „GS1 Lietuva“ vardu, kita vertus, aktualios Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos įstatų redakcijos 3.1.5 punkte inter alia nustatyta, jog viena iš pagrindinių šios asociacijos funkcijų – per Prekybos, pramonės ir amatų rūmus organizuoti prekių numeravimo ir kodavimo brūkšniniais kodais pagal tarptautinės prekių numeravimo ir kodavimo asociacijos EAN (GS1) sistemos reikalavimus vykdymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, inter alia paremtu tuo, jog Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, veikdama savo struktūrinio padalinio – asociacijos „GS1 Lietuva“ vardu ir administruodama GS1 standartų sistemą, užtikrina, jog prekių ir paslaugų identifikaciniai numeriai (brūkšniniai kodai) nesidubliuotų, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, veikianti savo struktūrinio padalinio – asociacijos „GS1 Lietuva“ vardu, turi teisę pasitelkti savo narius – Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmus, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmus, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmus, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmus bei Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmus – tikslu užtikrinti tinkamą, racionalų, ekonomiškesnį ir operatyvesnį prekių ir paslaugų identifikacinių numerių (brūkšninių kodų) išdavimo pagal tarptautinę prekių numeravimo GS1 standartų sistemą paslaugų vartotojams teikimą, o Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos nariai turi teisę šios asociacijos vardu teikti vartotojams prekių ir paslaugų identifikacinių numerių (brūkšninių kodų) išdavimo pagal tarptautinę prekių numeravimo GS1 standartų sistemą paslaugas bei naudoti tarptautinei asociacijai GS1 priklausančius vaizdinį Bendrijos prekių ženklą GS1 (prekių ženklo numeris 004215703) ir žodinį Bendrijos prekių ženklą GS1 (prekių ženklo numeris 004215646). Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos teisė į prekių ženklo GS1 naudojimą ne tik patvirtinta, bet ir apginta minėtu įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2011m. balandžio 11d. sprendimu.

58Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytų aplinkybių, argumentų ir išvadų visetą, konstatuoja, jog ieškovų ir asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ ginčas turi būti kvalifikuojamas kaip kilęs iš konkurencijos teisinių santykių, o ieškovų šioje byloje asociacijai „Nacionalinė GS1 organizacija“ pareikšti reikalavimai dėl žalos atlyginimo savo esme yra reikalavimai dėl žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimo, todėl, esant išdėstytiems aspektams, konstatuotina, jog šios bylos ginčui spręsti inter alia yra aktualios Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nuostatos, apibrėžiančios nesąžiningos konkurencijos veiksmus.

59Bylos ginčui spręsti aktualios Konkurencijos įstatymo redakcijos (toliau tekste – ir Konkurencijos įstatymas) 16 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant: savavališką naudojimą žymens, kuris yra tapatus ar panašus į kito ūkio subjekto pavadinimą, registruotą prekės ženklą ar neregistruotą plačiai žinomą prekės ženklą, ar kitą pirmumo teise naudojamą žymenį su skiriamuoju požymiu, jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą su šiuo ūkio subjektu ar jo veikla arba jeigu siekiama nesąžiningai pasinaudoti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali nukentėti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali susilpnėti šio ūkio subjekto naudojamo ženklo ar žymens skiriamasis požymis (16 straipsnio 1 dalies 1 punktas); ūkio subjektų klaidinimą pateikiant jiems neteisingą ar nepagrįstą informaciją apie savo ar kito ūkio subjekto prekių kiekį, kokybę, sudėtines dalis, vartojimo savybes, pagaminimo vietą, būdą, kainą ar nutylint apie riziką, susijusią su šių prekių vartojimu, perdirbimu ar kitokiu naudojimu (16 straipsnio 1 dalis 2 punktas).

60Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos, kurią Lietuvos valstybė ratifikavo 1996 m. gegužės 28 d. įstatymu, 10bis straipsnyje nustatyta, kad Sąjungos šalys privalo garantuoti šalių–Sąjungos narių piliečiams efektyvią apsaugą nuo nesąžiningos konkurencijos, kuria laikomas bet koks konkurencijos veiksmas, prieštaraująs sąžiningiems pramonės ir prekybos reikalų vedimo papročiams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos ir Konkurencijos įstatymo nuostatas, apibrėžiančias nesąžiningos konkurencijos veiksmus, yra pasisakęs, jog, norint asmens atliktus veiksmus pripažinti nesąžiningos konkurencijos veiksmais, būtina konstatuoti dvi esmines sąlygas: pirma, turi būti nustatytas konkurencijos santykis tarp verslo ar profesine veikla užsiimančių subjektų; antra, būtina nustatyti, kad atitinkami konkurento veiksmai atliekami turint tikslą konkuruoti ir būtent atliekant tokius veiksmus yra naudojamasi kitų subjektų reputacija, produktų, žymenų imitavimu ar kitais nesąžiningais veiksmais (vartotojų klaidinimu ir panašiai), sąmoningai siekiant tapti konkuruojančiu subjektu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2008; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2011).

61Byloje jau buvo nustatyta, jog asociacija „Nacionalinė GS1 organizacija“ nuo pat šios asociacijos įsteigimo momento pradėjo teikti ir teikė analogiškas ieškovų teiktoms prekių ir paslaugų identifikacinių numerių (brūkšninių kodų) išdavimo pagal tarptautinę prekių numeravimo GS1 standartų sistemą paslaugas. Viena vertus, kaip jau buvo nustatyta, konkurencija atstovaujant tarptautinę asociaciją GS1, naudojant GS1 prekių ženklą, šių paslaugų teikimo rinkoje de jure nebuvo ir nėra galima (ieškovai turi išimtinę teisę prekių ženklą ir Lietuvos Respublikoje teikti aukščiau nurodytas paslaugas suteikiant brūkšniniais kodais paremtą prekių ir paslaugų identifikavimą GS1 sistemoje), kita vertus, atsakovas asociacija „Nacionalinė GS1 organizacija“, nepaisydama to, jog pastaroji de jure negalėjo konkuruoti aukščiau nurodytų paslaugų teikimo rinkoje, de facto konkuravo šioje rinkoje ir šiuo neteisėtu veikimu sukūrė konkurencijos santykį tarp savęs ir ieškovų. Šiame kontekste būtina pažymėti, jog asociacija „Nacionalinė GS1 organizacija“ bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pripažino, kad pastaroji turėjo tikslą konkuruoti su ieškovais ir sąmoningai siekė tapti konkuruojančiu ieškovams subjektu.

62Kaip jau buvo nustatyta ir aukščiau nurodyta, pirma, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, veikdama savo struktūrinio padalinio – asociacijos „GS1 Lietuva“ vardu, ir Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai bei Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai, veikdami Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos vardu, turi teisę Lietuvos Respublikoje naudoti tarptautinei asociacijai GS1 priklausančius vaizdinį Bendrijos prekių ženklą GS1 (prekių ženklo numeris 004215703) ir žodinį Bendrijos prekių ženklą GS1 (prekių ženklo numeris 004215646), antra, asociacija „Nacionalinė GS1 organizacija“ neteisėtai, tiksliau – neturėdama tarptautinės asociacijos GS1 leidimo, pastarosios vykdomoje komercinėje prekių ir paslaugų identifikacinių numerių (brūkšninių kodų) suteikimo (išdavimo) pagal tarptautinę prekių numeravimo GS1 standartų sistemą veikloje naudojo (naudoja) tarptautinei asociacijai GS1 priklausančius vaizdinį Bendrijos prekių ženklą GS1 (prekių ženklo numeris 004215703) ir žodinį Bendrijos prekių ženklą GS1 (prekių ženklo numeris 004215646).

63Bylos duomenų – nuotraukų (t. 1, b. l. 33), kuriose yra užfiksuota asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ interneto svetainėje esanti informacija, pridėtų prie antstolės Daivos Milevičienės 2009 m. spalio 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 12-09-152 (t. 1, b. l. 30-31), – analizė sudaro pagrindą teigti, jog asociacija „Nacionalinė GS1 organizacija“, pastarosios interneto svetainėje neteisėtai naudodama vaizdinį prekių ženklą GS1 ir žodinį prekių ženklą GS1, galėjo (gali) sukelti painiavą su ieškovų, teisėtai teikiančių prekių ir paslaugų identifikacinių numerių (brūkšninių kodų) išdavimo pagal tarptautinę prekių numeravimo GS1 standartų sistemą paslaugas ir teisėtai naudojančių vaizdinį prekių ženklą GS1 ir žodinį prekių ženklą GS1, vykdoma veikla, ir, ką patvirtina bylos duomenys – uždarosios akcinės bendrovės ( - ) paaiškinimas ir asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ 2009 m. spalio 17 d. pranešimas GS1 Nr. 900063 (šiame asociacijos pranešime yra naudojami tiek vaizdinis prekių ženklas GS1, tiek žodinis prekių ženklas GS1) (t. 4, b. l. 18, 19), asociacija „Nacionalinė GS1 organizacija“, neteisėtai veikdama, sukėlė vartotojui painiavą su ieškovų vykdoma veikla, kitaip tariant, suklaidino paslaugos vartotoją. Be to, šiame kontekste būtina pažymėti, jog, ką patvirtina bylos duomenys (t. 4, b. l. 12), asociacija „Nacionalinė GS1 organizacija“, pateikdama uždarajai akcinei bendrovei ( - ) neteisingą informaciją, jog ši asociacija tęsia ir plėtoja GS1 sistemos veiklą Lietuvoje, šį asmenį dezinformavo ir suklaidino.

64Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių, išdėstytų argumentų ir išvadų visetą, pripažintina, jog asociacija „Nacionalinė GS1 organizacija“ atliko veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, o šios asociacijos veiksmai pakenkė ieškovų galimybėms veikti asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ neteisėtu veikimu sukurtame ieškovų ir šios asociacijos konkurencijos santykyje, ir konstatuotina, jog asociacija „Nacionalinė GS1 organizacija“ Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų prasme atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, kurie ex lege yra neteisėti.

65Dėl atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lipnios etiketės“ veiksmų

66Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Lipnios etiketės“ šioje byloje pareikštu apeliaciniu skundu kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria uždaroji akcinė bendrovė „Lipnios etiketės“ kartu su kitais atsakovais patraukta solidariojon atsakomybėn.

67Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lipnios etiketės“ patraukimo solidariojon atsakomybėn klausimą, konstatavo, jog, be kitų atsakovų (išskyrus atsakovą T. J.), atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Lipnios etiketės“ neteisėtai išduodavo prekių ir paslaugų identifikacinius numerius bei brūkšninius kodus.

68Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta, nes, kaip teisingai pareikštame apeliaciniame skunde pažymėjo atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Lipnios etiketės“, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ši bendrovė vykdė (vykdo) prekių ir paslaugų identifikacinių numerių (brūkšninių kodų) suteikimo (išdavimo) pagal tarptautinę prekių numeravimo GS1 standartų sistemą veiklą. Šiame kontekste būtina pažymėti, jog, ką, beje, šios apeliacinės bylos atveju akcentuoja ir ieškovai Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai bei Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai, ieškovai atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lipnios etiketės“ neteisėtų veiksmų fakto neįrodinėjo ir negrindė ta aplinkybe, jog ši bendrovė vykdė aukščiau nurodytą veiklą. Byloje jau buvo nustatyta, jog uždaroji akcinė bendrovė „Lipnios etiketės“ yra viena iš asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ steigėjų, o ieškovai šios bylos atveju laikosi pozicijos, jog atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lipnios etiketės“ neteisėti veiksmai, sudarantys pagrindą patraukti šią bendrovę kartu su kitais atsakovais solidariojon atsakomybėn, pasireiškė tuo, jog pastaroji su kitais atsakovais (uždarąja akcine bendrove „Trestas“ ir viešąja įstaiga „Vidaus rinkos informacinis centras“) įsteigė asociaciją „Nacionalinė GS1 organizacija“, kurios tikslas – vykdyti išimtinai neteisėtą veiklą.

69Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su atsakove uždarąja akcine bendrove „Lipnios etiketės“, konstatuoja, jog prisidėjimo prie asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ įsteigimo (2009 m. rugsėjo 9 d. asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ steigimo sutarties pasirašymo) faktas, ypač atsižvelgiant į tai, jog asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ steigimas nėra pripažintas negaliojančiu, per se nėra pakankamas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lipnios etiketės“ neteisėtų veiksmų konstatavimui ir atitinkamai patraukimui solidariojon atsakomybėn, todėl, atsižvelgiant į išdėstytus aspektus ir į tą faktą, jog ieškovai kitomis faktinėmis aplinkybėmis neįrodinėjo ir negrindė atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lipnios etiketės“ neteisėtų veiksmų fakto, konstatuotina esant pagrindą teigti, jog ieškovai šiuo konkrečiu atveju neįrodė atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lipnios etiketės“ neteisėtų veiksmų fakto, kai pastariesiems, teigiantiems, jog ši bendrovė atliko neteisėtus veiksmus, ir prašantiems patraukti šią bendrovę solidariojon atsakomybėn, tenka procesinė pareiga įrodyti šį faktą (Civilinio proceso kodekso 12 ir 178 straipsniai).

70Apibendrinus aukščiau nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog ieškovai šios bylos atveju neįrodė atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lipnios etiketės“ neteisėtų veiksmų fakto, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pripažinta, jog atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Lipnios etiketės“ neteisėtai veikė, ir nuspręsta šią bendrovę kartu su kitais atsakovais patraukti solidariojon atsakomybėn, yra neteisėta ir nepagrįsta.

71Dėl atsakovo T. J. veiksmų

72Ieškovai Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai bei Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai šios apeliacinės bylos atveju apeliuoja į pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta atmesti ieškovų atsakovui T. J. pareikštus reikalavimus.

73Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo T. J. patraukimo solidariojon atsakomybėn klausimą, konstatavo, jog, pirma, ieškovai neįrodė atsakovo T. J. neteisėtų veiksmų, susijusių su identifikacinių numerių ir brūkšninių kodų išdavimu, fakto, antra, ieškovai neįrodė to fakto, jog atsakovas T. J., dirbdamas Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijoje informacinių technologijų techniku, perkėlė unikalius duomenis į alternatyvią asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ sistemą.

74Ieškovai Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai bei Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai pareikštame apeliaciniame skunde akcentuoja, jog pastarieji bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neįrodinėjo atsakovo T. J. neteisėtų veiksmų, susijusių su identifikacinių numerių ir brūkšninių kodų išdavimu, fakto ir šiuo faktu negrindė atsakovui reiškiamų reikalavimų. Pasak ieškovų, pastarieji bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu laikėsi pozicijos, jog atsakovo T. J. veikos neteisėtumas pasireiškia tuo, jog pastarasis, dirbdamas Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijoje ir būdamas atsakingas už šios asociacijos kompiuterinės technikos priežiūrą bei informacinio tinklo saugumo užtikrinimą, neužtikrino Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos duomenų saugumo arba duomenis tyčia perdavė asociacijai „Nacionalinė GS1 organizacija“.

75Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paremtu bylos medžiagos analize, ieškovai neįrodė atsakovo T. J. neteisėtų veiksmų fakto, kai pastariesiems, besiremiantiems šiuo faktu, tenka procesinė pareiga įrodyti ir pagrįsti šį faktą (Civilinio proceso kodekso 12 ir 178 straipsniai).

76Viena vertus, Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 20 d. sprendimu, priimtu jau šiame apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime minėtoje byloje (bylos numeris 2-1908-178/2011), nustatė, jog prisijungimo prie GS1 sistemos duomenų bazės slaptažodžiai buvo žinomi D. P. ir atsakovui T. J., kita vertus, Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. spalio 4 d. nutartimi, priimta jau minėtoje apeliacinėje byloje (bylos numeris 2A-644/2012), inter alia panaikino tą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 20 d. sprendimo dalį, kurioje buvo nustatyta ir kuri buvo grįsta aukščiau nurodyta aplinkybe, todėl, esant išdėstytiems aspektams, konstatuotina, jog ta Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 20 d. sprendimu nustatyta aplinkybė, kad prisijungimo prie GS1 sistemos duomenų bazės slaptažodžiai buvo žinomi D. P. ir atsakovui T. J., nagrinėjamos bylos kontekste nėra prejudicinis faktas.

77Šiame kontekste būtina pažymėti, jog, ką patvirtina Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (Civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 3 dalis), Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas (dabar – Vilniaus miesto apylinkės teismas) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos ieškinį atsakovui T. J. dėl įpareigojimo pranešti duomenis, tiksliau – prisijungimo prie ieškovės valdomų serverių ir subdomeno gsl.lt slaptažodžius (bylos numeris 2-115-734/2011), ir 2011 m. balandžio 13 d. priėmė sprendimą, kuriuo atmetė ieškovės pareikštą ieškinį. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 13 d. sprendimu nustatė, jog ieškinio dalyką sudarantys kodai (slaptažodžiai) buvo D. P. žinioje, ir konstatavo, kad neįrodyta, jog serverių kodai (slaptažodžiai), kuriais disponavo D. P., pirma, turėjo būti ir buvo perduoti naudotis atsakovui T. J., antra, atsakovas T. J. buvo atsakingas už tinkamą šių kodų naudojimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 13 d. sprendimu nustatyta aplinkybė, jog prisijungimo prie ieškovės Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos valdomų ir naudojamų duomenų bazių (serverių) kodai (slaptažodžiai) buvo D. P. žinioje ir pastarasis disponavo šiais duomenimis, šios bylos kontekste yra prejudicinis faktas, kurio šiuo konkrečiu atveju nereikia įrodinėti ir negalima kvestionuoti (Civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 4 dalis), nes, pirma, šis teismo sprendimas, ką patvirtina Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, nebuvo apskųstas apeliacine tvarka ir yra įsiteisėjęs, antra, kaip jau buvo nustatyta ir aukščiau nurodyta, civilinėje byloje, kurios numeris yra 2-115-734/2011, dalyvavo ieškovė Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija bei atsakovas T. J., trečia, aplinkybė, kas disponavo aukščiau nurodytais duomenimis (slaptažodžiais), buvo įrodinėjimo aukščiau nurodytoje byloje dalykas, be to, ši aplinkybė buvo reikšminga aukščiau nurodytoje byloje ir yra reikšminga nagrinėjamoje byloje.

78Bylos medžiagos analizė sudaro pagrindą teigti, jog ieškovai nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ginčo duomenys, kuriais, kaip jau buvo aukščiau nurodyta, disponavo D. P., buvo perduoti atsakovui T. J. ir pastarasis šiuos duomenis neteisėtai perdavė asociacijai „Nacionalinė GS1 organizacija“, todėl, esant šioje apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytoms aplinkybėms, išdėstytiems argumentams ir išvadoms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas šios bylos atveju pagrįstai atmetė ieškovų atsakovui T. J. pareikštus reikalavimus.

79Dėl asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ patraukimo deliktinėn civilinėn atsakomybėn

80Konkurencijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl padarytos žalos atlyginimo. Šiame kontekste būtina pažymėti, jog kasacinis teismas yra konstatavęs, kad žala, padaryta nesąžininga konkurencija, turi būti apskaičiuojama ir įrodoma remiantis bendraisiais žalos atlyginimo principais, įtvirtintais Civiliniame kodekse, nes Konkurencijos įstatyme nėra nustatyti specialūs kriterijai, pagal kuriuos žala turėtų būti apskaičiuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2004; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007; 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012).

81Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais.

82Kaip žinia, pagal bendrąją materialiojo įstatymo taisyklę asmuo gali būti patrauktas civilinėn, inter alia deliktinėn, atsakomybėn, kai koegzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos – asmens neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis), žala (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis), asmens neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinis ryšys (Civilinio kodekso 6.247 straipsnis) ir kaltė (Civilinio kodekso 6.248 straipsnis).

83Byloje jau buvo nustatytas asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ neteisėto veikimo, pasireiškusio (pasireiškiančio) nesąžiningos konkurencijos veiksmų atlikimu, faktas, todėl apeliacinės instancijos teismas šiame bylos kontekste nekartoja aukščiau šio procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytų aplinkybių, išdėstytų argumentų ir išvadų.

84Ieškovų ir asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ šioje byloje pareikštais apeliaciniais skundais inter alia yra apeliuojama į pirmosios instancijos teismo atliktą kitų civilinės atsakomybės sąlygų – žalos, priežastinio ryšio ir kaltės – kvalifikavimą, todėl apeliacinės instancijos teismas pareikštų apeliacinių skundų kontekste patikrina, tinkamai ar ne pirmosios instancijos teismas kvalifikavo šias civilinės atsakomybės sąlygas.

85Viena vertus, sutiktina su ieškovais ir asociacija „Nacionalinė GS1 organizacija“, jog pirmosios instancijos teismas šiame kontekste atliko nevisapusišką faktinių bylos duomenų ir aplinkybių tyrimą bei vertinimą, kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir teismo procesinio sprendimo trūkumai gali būti pašalinti šios bylos apeliaciniame procese.

86Dėl ieškovų patirtos žalos

87Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste būtina pažymėti, jog žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, konstatavimui būtina nustatyti žalos padarymo faktą ir padarytos žalos dydį.

88Byloje jau buvo nustatyta, jog asociacija „Nacionalinė GS1 organizacija“ neteisėtai įėjo į paslaugų rinką, kurioje de jure veikė ieškovai, ir ieškovų atžvilgiu atliko aukščiau šio apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytus nesąžiningos konkurencijos veiksmus, kas šiame kontekste sudaro pagrindą teigti, jog ieškovai, asociacijai „Nacionalinė GS1 organizacija“ neteisėtai įėjus į ginčo paslaugų rinką ir pradėjus teikti bei teikiant ginčo paslaugas, prarado esamus bei potencialius klientus (paslaugų vartotojus) ir kartu negavo pajamų (pelno), susijusių su prekių ir paslaugų identifikacinių numerių (brūkšninių kodų) išdavimu pagal tarptautinę prekių numeravimo GS1 standartų sistemą, kurias ieškovai būtų gavę tuo atveju, jeigu asociacija „Nacionalinė GS1 organizacija“ nebūtų neteisėtai veikusi, todėl, esant išdėstytiems aspektams, konstatuotina šios bylos atveju esant įrodytą ir nustatytą žalos padarymo ieškovams faktą.

89Šios bylos ginčas inter alia kilo dėl ieškovams padarytos žalos dydžio. Ieškovai pastariesiems padarytos žalos dydį grindė Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012 m. spalio 23 d. ekspertizės aktu Nr. 11-3252 (11) (toliau tekste – ir Ekspertizės aktas) (t. 5, b. l. 126-145), asociacija „Nacionalinė GS1 organizacija“, atsikirsdama į ieškovų argumentus dėl pastariesiems padarytos žalos dydžio, apskritai neigė žalos padarymo ieškovams faktą, o pirmosios instancijos teismas šios bylos atveju konstatavo, jog ieškovai ydingai negautas pajamas tapatina su asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ narių stojamųjų ir metinių mokesčių sumomis. Pirmosios instancijos teismo nuomone, ieškovų reikalavimai pripažinti asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ narių metinius ir stojamuosius mokesčius ieškovų negautomis pajamomis yra nepagrįsti, nes nario mokesčio teisinė prigimtis negali būti siejama su pajamomis už prekių numerių ir brūkšninių kodų suteikimą, mokesčio paskirtis nėra tapati pajamoms už konkrečias paslaugas.

90Šiame kontekste būtina pažymėti, jog ekspertizė, kurios rezultatai ir išvados yra apibendrinti Ekspertizės akte, buvo paskirta ir atlikta tikslu nustatyti, kiek pajamų ir pelno ieškovai negavo laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. (nuo asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ įregistravimo Juridinių asmenų registre momento) iki ekspertizės atlikimo dienos dėl asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ vykdomos veiklos, susijusios su prekių ir paslaugų identifikacinių numerių (brūkšninių kodų) išdavimu pagal tarptautinę prekių numeravimo GS1 standartų sistemą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovais, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai pastarųjų negautas pajamas tapatina su asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ narių stojamųjų ir metinių mokesčių sumomis, yra ydinga, nes, kaip jau buvo nustatyta ir aukščiau nurodyta, ieškovai pastariesiems padarytos žalos dydį (negautą pelną) grindė Ekspertizės aktu, o, ką patvirtina Ekspertizės aktas, aukščiau nurodyto tyrimo rezultatai ir išvados yra pagrįsti ieškovų finansinių rodiklių, vyravusių iki 2009 m. rugsėjo 30 d., o ne asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ finansinių rodiklių (asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ ginčo laikotarpiu gautų pajamų (pelno) dydžiui nustatyti buvo atlikta savarankiška ekspertizė (t. 5, b. l. 148-155)), ištyrimu ir įvertinimu. Atkreiptinas dėmesys į tą faktą, jog ieškovai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nereikalavo Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 2 dalies prasme asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ gautą naudą (pelną) pripažinti ieškovų nuostoliais, todėl, esant išdėstytiems aspektams, konstatuotina, jog ieškovams padarytos žalos (negauto pelno) dydžiui nustatyti nėra reikšminga, kiek ir kokio pobūdžio pajamų asociacija „Nacionalinė GS1 organizacija“ gavo vykdydama neteisėtą veiklą.

91Ekspertizės akto analizė sudaro pagrindą teigti, jog pastarajame yra suformuluotos tikėtinos išvados, kad, pirma, tuo atveju, jeigu Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai, nepasikeitus sąlygoms, būtų teikę prekių ir paslaugų identifikacinių numerių (brūkšninių kodų) išdavimo pagal tarptautinę prekių numeravimo GS1 standartų sistemą paslaugas, pastarųjų laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. negautas pelnas galėtų sudaryti 132 982,52 Lt sumą; antra, tuo atveju, jeigu Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai, nepasikeitus sąlygoms, būtų teikę prekių ir paslaugų identifikacinių numerių (brūkšninių kodų) išdavimo pagal tarptautinę prekių numeravimo GS1 standartų sistemą paslaugas, pastarųjų laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. negautas pelnas galėtų sudaryti 37 190,95 Lt sumą; trečia, tuo atveju, jeigu Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai, nepasikeitus sąlygoms, būtų teikę prekių ir paslaugų identifikacinių numerių (brūkšninių kodų) išdavimo pagal tarptautinę prekių numeravimo GS1 standartų sistemą paslaugas, pastarųjų laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. negautas pelnas galėtų sudaryti 48 807,83 Lt sumą; ketvirta, tuo atveju, jeigu Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, nepasikeitus sąlygoms, būtų teikę prekių ir paslaugų identifikacinių numerių (brūkšninių kodų) išdavimo pagal tarptautinę prekių numeravimo GS1 standartų sistemą paslaugas, pastarųjų laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. negautas pelnas galėtų sudaryti 26 616,50 Lt sumą; penkta, tuo atveju, jeigu Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai, nepasikeitus sąlygoms, būtų teikę prekių ir paslaugų identifikacinių numerių (brūkšninių kodų) išdavimo pagal tarptautinę prekių numeravimo GS1 standartų sistemą paslaugas, pastarųjų laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. negautas pelnas galėtų sudaryti 154 941,27 Lt sumą; šešta, tuo atveju, jeigu Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, nepasikeitus sąlygoms, būtų teikusi prekių ir paslaugų identifikacinių numerių (brūkšninių kodų) išdavimo pagal tarptautinę prekių numeravimo GS1 standartų sistemą paslaugas, pastarosios 2011 metų laikotarpiu negautas pelnas galėtų sudaryti 95 859,29 Lt sumą.

92Viena vertus, kasacinis teismas yra konstatavęs, jog ekspertizės išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, Civilinio proceso kodekse nenustatyta išankstinės galios, todėl ji turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (Civilinio proceso kodekso 218 straipsnis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2001; 2002 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-733/2002; 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2007), kita vertus, kasacinio teismo praktika byloja, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-733/2002; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009).

93Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo abejoti Ekspertizės akte suformuluotomis išvadomis, bylojančiomis apie ieškovams padarytos žalos (negauto pelno) dydį, nes, pirma, Ekspertizės akto turinys yra nuoseklus, neprieštaringas, Ekspertizės akte suformuluotos išvados expressis verbis išplaukia iš tyrimo eigos, tyrimo metu buvo sistemingai ir nuodugniai ištirti bei įvertinti ieškovų finansiniai rodikliai ir kiti tyrimui bei konkrečių išvadų padarymui reikšmingi duomenys, Ekspertizės aktas surašytas laikantis Lietuvos Respublikos ekspertizės įstatymo nustatytų reikalavimų, antra, kaip teisingai apeliaciniame skunde pažymėjo ieškovai Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai bei Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai, asociacija „Nacionalinė GS1 organizacija“ nepateikė faktinių duomenų, sudarančių pagrindą abejoti Ekspertizės akto išvadomis, bylojančiomis apie ieškovams padarytos žalos dydį, kai pastarajai, nesutinkančiai ir ginčijančiai šias Ekspertizės akto išvadas, tenka procesinė pareiga pateikti tokius duomenis (Civilinio proceso kodekso 12 ir 178 straipsniai), o tas faktas, kuriuo asociacija „Nacionalinė GS1 organizacija“ rėmėsi bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, jog ginčo pradžioje šalyje buvo ekonominė recesija, per se nėra pakankamas Ekspertizės akte suformuluotoms išvadoms paneigti.

94Apibendrinus aukščiau nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas šios bylos atveju netinkamai vertino faktinius bylos duomenis ir kartu netinkamai nustatė ieškovams padarytos žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios bylos atveju yra įrodyta, jog Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai patyrė 132 982,52 Lt žalą, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai – 37 190,95 Lt žalą, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai – 48 807,83 Lt žalą, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai – 26 616,50 Lt žalą, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai – 154 941,27 Lt žalą, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija – 108 105,44 Lt žalą (Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 26 d. iki 2009 m. lapkričio 13 d. negautas pelnas, vertine išraiška sudarantis 11 883,15 Lt sumą (t. 1, b. l. 38), turėtos 363 Lt išlaidos už faktinių aplinkybių konstatavimą (t. 1, b. l. 39-40) ir 2011 metų laikotarpiu negautas pelnas, vertine išraiška sudarantis 95 859,29 Lt sumą).

95Pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Trestas“ ir viešosios įstaigos „Vidaus rinkos informacinis centras“ solidariąją atsakomybę ieškovams su atsakovu asociacija „Nacionalinė GS1 organizacija“. Atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Trestas“ ir viešajai įstaigai „Vidaus rinkos informacinis centras“ nepateikus apeliacinių skundų, pirmosios instancijos sprendimas šioje dalyje neperžiūrimas ir negali būti keičiamas, todėl sukuria atitinkamas pareigas šiems atsakovams. Žalos dydžio kaip fakto peržiūrėjimas apeliacinės instancijos teisme pagal ieškovų apeliacinius skundus savaime negali panaikinti apeliacinių skundų nepadavusiems atsakovams neskundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi nustatytas prievoles ieškovams. Patenkinus ieškovų apeliacinius skundus dėl žalos dydžio, padidinta dalis papildomai solidariai priteisiama ir iš skundų nepadavusių solidariųjų skolininkų (atsakovų), atitinkamai pakeičiant pirmosios instancijos tesimo sprendimą.

96Dėl asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ neteisėtų veiksmų ir ieškovams padarytos žalos priežastinio ryšio

97Civilinio kodekso 6.247 straipsnyje nustatyta, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

98Byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 26 d. nutartimi (t. 1, b. l. 55-56) ieškovų šioje byloje pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones ir inter alia uždraudė asociacijai „Nacionalinė GS1 organizacija“ be teismo leidimo sudaryti sandorius, prisiimti įsipareigojimus ar įgyti teises ir turtą, iki įsiteisės teismo sprendimas. Atsižvelgiant į šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktą, konstatuotina, jog šiai bylai svarbaus klausimo, egzistuoja asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ neteisėtų veiksmų ir ieškovams padarytos žalos priežastinis ryšys ar neegzistuoja, išsprendimui reikšminga yra ta aplinkybė, ar asociacija „Nacionalinė GS1 organizacija“ po to, kai buvo priimta aukščiau nurodyta teismo nutartis, teikė ginčo paslaugas ir atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus.

99Kaip jau buvo nustatyta ir nurodyta šio apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje, pirmosios instancijos teismas šiame bylos kontekste konstatavo, jog pastarajam nebuvo pateikti objektyvūs įrodymai, patvirtinantys, kad asociacija „Nacionalinė GS1 organizacija“ bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme laikotarpiu pažeidinėjo teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutartį ir vykdė ginčo veiklą.

100Byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi (t. 3, b. l. 138-139) leido asociacijai „Nacionalinė GS1 organizacija“ priimti inter alia šešiasdešimt vieną narį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paremtu bylos duomenų – asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ 2009 m. spalio 17 d. pranešimų GS1 Nr. 900293 ir GS1 Nr. 900063, adresuotų atitinkamai uždarajai akcinei bendrovei ( - ) ir uždarajai akcinei bendrovei ( - ) (t. 4, b. l. 13, 19), asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ narių mokesčių taisyklių (t. 4, b. l. 14), kurių 3.1 punkte inter alia nustatyta, jog stojamasis ir metinis mokesčiai mokami suteikiant įmonei GS1 gamintojo numerį, uždarosios akcinės bendrovės ( - ) prašymo, adresuoto asociacijai „Nacionalinė GS1 organizacija“, kurio forma, ką patvirtina pastarojo analizė, yra standartinė (iš anksto parengta) (t. 4, b. l. 42), kuriuo ši bendrovė prašė priimti ją į asociaciją „Nacionalinė GS1 organizacija“ ir suteikti jai identifikacinį gamintojo numerį bei pareiškė, jog įsipareigoja laikytis asociacijos įstatų bei mokėti nustatytus nario mokesčius, ir šios bendrovės pareiškimo (t. 4, b. l. 43) – sistemine analize, stojamasis ir metinis mokesčiai asociacijai „Nacionalinė GS1 organizacija“ buvo (yra) mokami tikslu gauti gamintojo identifikacinį numerį pagal tarptautinę GS1 standartų sistemą. Bylos duomenys – Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012 m. lapkričio 12 d. ekspertizės akto Nr. 11-2646 (12) priedas – asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ laikotarpiu nuo 2009 metų rugsėjo mėnesio iki 2011 metų gruodžio mėnesio gautų nario mokesčių suvestinė (t. 5, b. l. 151-155) – byloja, jog asociacijai „Nacionalinė GS1 organizacija“ laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 8 d. iki 2011 m. gruodžio 27 d. iš esmės nepertraukiamai buvo mokami stojamasis ir metinis mokesčiai, todėl, esant aukščiau išdėstytiems aspektams, spręstina, jog asociacija „Nacionalinė GS1 organizacija“ bent jau iki ekspertizės, kurios rezultatai ir išvados yra apibendrinti Ekspertizės akte, atlikimo dienos de facto vykdė ginčo veiklą ir išdavinėjo (suteikinėjo) identifikacinius numerius pagal tarptautinę GS1 standartų sistemą.

101Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paremtu šioje apeliacinėje byloje nustatytų aplinkybių ir faktų analize, ieškovams padaryta žala (ieškovų patirti nuostoliai) yra asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ neteisėto veikimo rezultatas, nes tuo atveju, jeigu nebūtų buvę asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ neteisėto veikimo, pasireiškusio nesąžiningos konkurencijos veiksmų atlikimu, ieškovai nebūtų patyrę žalos, pasireiškusios pastarųjų negauto pelno forma.

102Apibendrinus šioje apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog šios bylos atveju egzistuoja asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ neteisėtų veiksmų ir ieškovams padarytos žalos priežastinis ryšys.

103Dėl asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ kaltės

104Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta, jog civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės.

105Kaip žinia, skolininko kaltė preziumuojama (Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl, esant šiai materialiojo įstatymo prezumpcijai, skolininkui tenka procesinė pareiga paneigti, o ne kreditoriui įrodyti, skolininko kaltę, kaip civilinės atsakomybės sąlygą.

106Bylos medžiagos analizė sudaro pagrindą teigti, jog asociacija „Nacionalinė GS1 organizacija“ nepaneigė pastarosios kaltės, todėl, esant nurodytam faktui, konstatuotina, jog asociacija „Nacionalinė GS1 organizacija“ yra kalta dėl ieškovams pastarosios nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos.

107Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių, išdėstytų argumentų ir išvadų visetą, konstatuotina, jog šios bylos atveju egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ patraukimui deliktinėn civilinėn atsakomybėn, visetas, todėl, esant nurodytam faktui, asociacija „Nacionalinė GS1 organizacija“ trauktina deliktinėn civilinėn atsakomybėn.

108Apibendrinus aukščiau šio apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas konkrečiomis, aukščiau identifikuotomis apimtimis netinkamai (į)vertino faktinius bylos duomenis ir netinkamai kvalifikavo bylos teisingam išsprendimui reikšmingas faktines bylos aplinkybes, tuo pažeisdamas procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, o šie procesinės teisės normų pažeidimai lėmė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškovams padarytos žalos dydį ir asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ neteisėtų veiksmų ir ieškovams padarytos žalos priežastinį ryšį bei neteisingai išsprendė bylos dalį pagal ieškovų reikalavimus dėl žalos atlyginimų priteisimo, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šioje apeliacinėje byloje nustatytus faktus ir padarytas išvadas, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria išspręsti ieškovų reikalavimai dėl žalos atlyginimų priteisimo, pašalindamas atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Lipnios etiketės“ iš asmenų, turinčių atsakyti pagal šį teismo procesinį sprendimą, sąrašo ir atitinkamai padidindamas ieškovams priteistinus žalos atlyginimus (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

109Dėl bylinėjimosi išlaidų, susidariusių bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, perskirstymo

110Šioje apeliacinėje byloje konstatavus esant pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai keistinas bylinėjimosi išlaidų, susidariusių bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paskirstymas (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 3 ir 5 dalys).

111Bylos duomenimis (t. 1, b. l. 9-11, 48-49, t. 5, b. l. 27, 125, 156, 173) nustatyta, jog ieškovė Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patyrė 16 442,17 Lt bylinėjimosi išlaidas, tiksliau – 3 494,49 Lt žyminio mokesčio išlaidas, 6 050 Lt išlaidas už advokato pagalbą ir 6 897,68 Lt išlaidas už šioje byloje paskirtų ekspertizių atlikimą.

112Bylos duomenimis (t. 1, b. l. 12, t. 5, b. l. 165) nustatyta, jog ieškovas Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patyrė 3 702 Lt bylinėjimosi, tiksliau – žyminio mokesčio, išlaidas. Viena vertus, ieškovas Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai į šią bylą pateikė PVM sąskaitą faktūrą (serija AAP, numeris 0911162) (t. 1, b. l. 50), kurią išrašė advokatas Arūnas Petrauskas, atstovavęs ieškovui tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek bylos apeliaciniame procese, kurioje inter alia nurodyta, kokios teisinės paslaugos buvo suteiktos ieškovui ir kokia yra už suteiktas teisines paslaugas mokėtina suma, kita vertus, ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog pastarasis apmokėjo aukščiau nurodytą PVM sąskaitą faktūrą ir de facto bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patyrė išlaidas už advokato pagalbą, todėl, esant išdėstytiems aspektams, PVM sąskaitoje faktūroje (serija AAP, numeris 0911162) nurodyta pinigų suma neįtrauktina į ieškovo Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų patirtų bylinėjimosi išlaidų sudėtį.

113Bylos duomenys (t. 1, b. l. 13, t. 5, b. l. 185) byloja, jog ieškovas Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patyrė 4 144 Lt bylinėjimosi, tiksliau – žyminio mokesčio, išlaidas, ieškovas Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, ką patvirtina bylos duomenys (t. 1, b. l. 14, t. 5, b. l. 185), bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patyrė 839 Lt žyminio mokesčio išlaidas, ieškovas Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai, ką patvirtina bylos duomenys (t. 1, b. l. 15, t. 5, b. l. 177), bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patyrė 1 477 Lt žyminio mokesčio išlaidas, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai, ką patvirtina bylos duomenys (t. 1, b. l. 16, 169), bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patyrė 1 142 Lt bylinėjimosi išlaidas.

114Bylos duomenimis (t. 6, b. l. 74-75, 145) nustatyta, jog atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Lipnios etiketės“ bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patyrė 3 500 Lt išlaidas už advokato pagalbą.

115Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovai materialiuoju teisiniu atžvilgiu labiau laimėjo nei pralaimėjo bylos procesą pirmosios instancijos teisme, todėl, esant nurodytam aspektui ir atsižvelgiant į tą faktą, jog ieškovai šios bylos atveju pareiškė nelygiaverčius turtinio pobūdžio ir neturtinio pobūdžio reikalavimus, konstatuotina, jog ieškovų patenkintų reikalavimų dalis sudaro 70 procentų ir atitinkamai atmestų reikalavimų dalis sudaro 30 procentų. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir išvadas, ieškovei Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijai lygiomis dalimis iš atsakovų asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“, uždarosios akcinės bendrovės „Trestas“ ir viešosios įstaigos „Vidaus rinkos informacinis centras“ priteistinas 11 509,52 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, ieškovui Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmams lygiomis dalimis iš atsakovų asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“, uždarosios akcinės bendrovės „Trestas“ ir viešosios įstaigos „Vidaus rinkos informacinis centras“ priteistinas 2 591,40 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, ieškovui Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmams lygiomis dalimis iš atsakovų asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“, uždarosios akcinės bendrovės „Trestas“ ir viešosios įstaigos „Vidaus rinkos informacinis centras“ priteistinas 2 900,80 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, ieškovui Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmams lygiomis dalimis iš atsakovų asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“, uždarosios akcinės bendrovės „Trestas“ ir viešosios įstaigos „Vidaus rinkos informacinis centras“ priteistinas 587,30 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, ieškovui Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmams lygiomis dalimis iš atsakovų asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“, uždarosios akcinės bendrovės „Trestas“ ir viešosios įstaigos „Vidaus rinkos informacinis centras“ priteistinas 1 033,90 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, ieškovui Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmams lygiomis dalimis iš atsakovų asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“, uždarosios akcinės bendrovės „Trestas“ ir viešosios įstaigos „Vidaus rinkos informacinis centras“ priteistinas 799,40 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

116Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Lipnios etiketės“, šios apeliacinės bylos atveju konstatavus esant pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir pašalinti šią atsakovę iš asmenų, turinčių atsakyti pagal šį teismo procesinį sprendimą, sąrašo, laimėjo bylos procesą pirmosios instancijos teisme, todėl pastarajai lygiomis dalimis iš ieškovų priteistinas 3 500 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

117Bylos medžiaga patvirtina, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu susidarė 210,01 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškovų reikalavimų dalis, iš ieškovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistinas 63 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas, iš atsakovų asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“, uždarosios akcinės bendrovės „Trestas“ ir viešosios įstaigos „Vidaus rinkos informacinis centras“ lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistinas 147,01 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas.

118Dėl bylinėjimosi išlaidų, susidariusių bylos apeliaciniame procese, paskirstymo

119Bylos duomenimis (t. 7, b. l. 12-17, 21-28) nustatyta, jog ieškovas Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai bylos apeliaciniame procese patyrė 5 072 Lt bylinėjimosi išlaidas, tiksliau – 3 862 Lt žyminio mokesčio išlaidas ir 1 210 Lt išlaidas už advokato pagalbą, ieškovė Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija – 2 876 Lt bylinėjimosi, tiksliau – žyminio mokesčio, išlaidas, ieškovas Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai – 2 622 Lt bylinėjimosi išlaidas, tiksliau – 1 412 Lt žyminio mokesčio išlaidas ir 1 210 Lt išlaidas už advokato pagalbą, ieškovas Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai – 1 984 Lt bylinėjimosi išlaidas, tiksliau – 774 Lt žyminio mokesčio išlaidas ir 1 210 Lt išlaidas už advokato pagalbą, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai – 2 287 Lt bylinėjimosi išlaidas, tiksliau – 1 077 Lt žyminio mokesčio išlaidas ir 1 210 Lt išlaidas už advokato pagalbą.

120Ieškovai Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai bei Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai materialiuoju teisiniu atžvilgiu labiau laimėjo nei pralaimėjo bylos apeliacinį procesą ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovų patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų dalis sudaro 70 procentų (atmestų reikalavimų dalis sudaro 30 procentų). Atsižvelgiant į patenkintų ieškovų Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų bei Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų apeliacinio skundo reikalavimų dalį, ieškovui Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmams lygiomis dalimis iš atsakovų asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“, uždarosios akcinės bendrovės „Trestas“ ir viešosios įstaigos „Vidaus rinkos informacinis centras“ priteistinas 3 550,40 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, ieškovei Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijai – 2 013,20 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, ieškovui Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmams – 1 835,40 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, ieškovui Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmams – 1 388,80 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, ieškovui Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmams – 1 600,90 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

121Ieškovo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų pateiktais duomenimis nustatyta, jog ieškovas bylos apeliaciniame procese patyrė 6 187,94 Lt bylinėjimosi išlaidas, tiksliau – 4 099 Lt žyminio mokesčio išlaidas ir 2 088,94 Lt išlaidas už advokato pagalbą. Ieškovas materialiuoju teisiniu atžvilgiu iš esmės laimėjo šios bylos apeliacinį procesą (ieškovo šioje byloje pareikštas apeliacinis skundas atmestas tik tiek, kiek ieškovas prašė patraukti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Lipnios etiketės“ solidariojon deliktinėn civilinėn atsakomybėn) ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų patenkinto apeliacinio skundo reikalavimo dalis sudaro 90 procentų (atmesta reikalavimo dalis sudaro 10 procentų). Atsižvelgiant į patenkintą ieškovo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų apeliacinio skundo dalį, pastarajam lygiomis dalimis iš atsakovų asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“, uždarosios akcinės bendrovės „Trestas“ ir viešosios įstaigos „Vidaus rinkos informacinis centras“ priteistinas 5 569,15 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

122Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Lipnios etiketės“ laimėjo šios bylos apeliacinį procesą, todėl pastaroji įgijo procesinę teisę reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

123Bylos duomenimis (t. 6, b. l. 144, 149) nustatyta, jog atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Lipnios etiketės“ bylos apeliaciniame procese patyrė 4 246 Lt bylinėjimosi išlaidas, tiksliau – 746 Lt žyminio mokesčio išlaidas ir 3 500 Lt išlaidas už advokato pagalbą.

124Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

125Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau tekste – ir Rekomendacijos).

126Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti inter alia į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį dalyvavimą toje byloje, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius. Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Pagal Rekomendacijų 8.9 punktą už apeliacinio skundo parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio (atlyginimo) dydis yra 3 minimaliosios mėnesinės algos (apeliacinio skundo parengimo momentu viena minimalioji mėnesinė alga buvo lygi 1 000 Lt).

127Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tuos aspektus, jog atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lipnios etiketės“ apeliacinio skundo parengimui nereikėjo specialių žinių, advokatas Ramūnas Varaniukas atstovavo atsakovei ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, atsižvelgdamas į vidutinį argumentavimo, išdėstyto pareikštame apeliaciniame skunde, lygį, į rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio (atlyginimo) už apeliacinio skundo parengimą dydį, kurį šiuo konkrečiu atveju viršija atsakovės prašomas priteisti išlaidų už apeliacinio skundo parengimą atlyginimas, nustato, jog atsakovei priteistinas išlaidų už advokato pagalbą atlyginimo dydis – 2 000 Lt.

128Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus aspektus, atsakovei lygiomis dalimis iš ieškovų priteistinas 2 746 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

129Atsakovė asociacija „Nacionalinė GS1 organizacija“ pralaimėjo šios bylos apeliacinį procesą, todėl pastaroji neįgijo procesinės teisės reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

130Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

131pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

132„ieškinį patenkinti iš dalies:

133priteisti Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijai solidariai iš asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“, uždarosios akcinės bendrovės „Trestas“ ir viešosios įstaigos „Vidaus rinkos informacinis centras“ 108 105,44 Lt žalos atlyginimą, šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 108 105,44 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2009 m. lapkričio 26 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis iš asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“, uždarosios akcinės bendrovės „Trestas“ ir viešosios įstaigos „Vidaus rinkos informacinis centras“ 11 509,52 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą;

134priteisti Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmams solidariai iš asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“, uždarosios akcinės bendrovės „Trestas“ ir viešosios įstaigos „Vidaus rinkos informacinis centras“ 132 982,52 Lt žalos atlyginimą, šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 132 982,52 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2009 m. lapkričio 26 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis iš asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“, uždarosios akcinės bendrovės „Trestas“ ir viešosios įstaigos „Vidaus rinkos informacinis centras“ 2 591,40 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą;

135priteisti Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmams solidariai iš asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“, uždarosios akcinės bendrovės „Trestas“ ir viešosios įstaigos „Vidaus rinkos informacinis centras“ 154 941,27 Lt žalos atlyginimą, šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 154 941,27 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2009 m. lapkričio 26 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis iš asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“, uždarosios akcinės bendrovės „Trestas“ ir viešosios įstaigos „Vidaus rinkos informacinis centras“ 2 900,80 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą;

136priteisti Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmams solidariai iš asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“, uždarosios akcinės bendrovės „Trestas“ ir viešosios įstaigos „Vidaus rinkos informacinis centras“ 26 616,50 Lt žalos atlyginimą, šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 26 616,50 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2009 m. lapkričio 26 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis iš asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“, uždarosios akcinės bendrovės „Trestas“ ir viešosios įstaigos „Vidaus rinkos informacinis centras“ 587,30 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą;

137priteisti Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmams solidariai iš asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“, uždarosios akcinės bendrovės „Trestas“ ir viešosios įstaigos „Vidaus rinkos informacinis centras“ 48 807,83 Lt žalos atlyginimą, šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 48 807,83 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2009 m. lapkričio 26 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis iš asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“, uždarosios akcinės bendrovės „Trestas“ ir viešosios įstaigos „Vidaus rinkos informacinis centras“ 1 033,90 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą;

138priteisti Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmams solidariai iš asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“, uždarosios akcinės bendrovės „Trestas“ ir viešosios įstaigos „Vidaus rinkos informacinis centras“ 37 190,95 Lt žalos atlyginimą, šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 37 190,95 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2009 m. lapkričio 26 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis iš asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“, uždarosios akcinės bendrovės „Trestas“ ir viešosios įstaigos „Vidaus rinkos informacinis centras“ 799,40 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą;

139atmesti kitas ieškinio dalis.

140Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Lipnios etiketės“ lygiomis dalimis iš Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų ir Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų 3 500 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

141Priteisti lygiomis dalimis iš Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų ir Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų į valstybės biudžetą 63 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

142Priteisti lygiomis dalimis iš asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“, uždarosios akcinės bendrovės „Trestas“ ir viešosios įstaigos „Vidaus rinkos informacinis centras“ į valstybės biudžetą 147,01 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.“.

143Priteisti Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijai lygiomis dalimis iš asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“, uždarosios akcinės bendrovės „Trestas“ ir viešosios įstaigos „Vidaus rinkos informacinis centras“ 2 013,20 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

144Priteisti Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmams lygiomis dalimis iš asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“, uždarosios akcinės bendrovės „Trestas“ ir viešosios įstaigos „Vidaus rinkos informacinis centras“ 3 550,40 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

145Priteisti Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmams lygiomis dalimis iš asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“, uždarosios akcinės bendrovės „Trestas“ ir viešosios įstaigos „Vidaus rinkos informacinis centras“ 5 569,15 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

146Priteisti Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmams lygiomis dalimis iš asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“, uždarosios akcinės bendrovės „Trestas“ ir viešosios įstaigos „Vidaus rinkos informacinis centras“ 1 388,80 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

147Priteisti Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmams lygiomis dalimis iš asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“, uždarosios akcinės bendrovės „Trestas“ ir viešosios įstaigos „Vidaus rinkos informacinis centras“ 1 835,40 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

148Priteisti Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmams lygiomis dalimis iš asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“, uždarosios akcinės bendrovės „Trestas“ ir viešosios įstaigos „Vidaus rinkos informacinis centras“ 1 600,90 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

149Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Lipnios etiketės“ lygiomis dalimis iš Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų ir Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų 2 746 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. ieškovai pareiškė teisme ieškinį, prašydami pripažinti 2009 m. rugsėjo... 3. Ieškovai šioje byloje pareikštą ieškinį grindė tuo, jog Lietuvos... 4. Byloje atlikus ekonominę-finansinę ekspertizę, ieškovai modifikavo... 5. Atsakovai nesutiko su ieškovų šioje byloje pareikštu ieškiniu, prašė... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškovų... 7. Pirmosios instancijos teismas pagal į bylą pateiktus duomenis nustatė šias... 8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos... 9. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas... 10. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovų argumentu, jog, priteisiant... 11. Ieškovai Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, Vilniaus... 12. Ieškovų šioje byloje pareikštas apeliacinis skundas yra grindžiamas šiais... 13. Ieškovas Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai, nesutikdamas su Vilniaus... 14. Ieškovo šioje byloje pareikštas apeliacinis skundas inter alia yra... 15. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Lipnios etiketės“, nesutikdama su... 16. Ieškovai Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, Vilniaus... 17. Ieškovas Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai nesutinka su atsakovės... 18. Atsakovė asociacija „Nacionalinė GS1 organizacija“, nesutikdama su... 19. Atsakovės šioje byloje pareikštas apeliacinis skundas yra grindžiamas... 20. Ieškovai Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, Vilniaus... 21. Ieškovas Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai nesutinka su atsakovės... 22. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir... 23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 24. Bylos medžiagos ir pirmosios instancijos teismo sprendimo analizė sudaro... 25. Dėl ieškovų teikiamų papildomų faktinių duomenų priėmimo... 26. Bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovai teikia apeliacinės instancijos... 27. Civilinio proceso kodekso 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės... 28. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovų teikiamais... 29. Dėl ieškovo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų reikalavimo... 30. Ieškovas Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai, ką patvirtina pastarojo... 31. Kaip žinia, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis,... 32. Dėl Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyto... 33. Bylos duomenimis (t. 1, b. l. 24-25, 26-28) nustatyta, jog atsakovės uždaroji... 34. Kaip jau buvo nustatyta ir nurodyta šio apeliacinės instancijos teismo... 35. Byloje nustatyta, jog ieškovai kreipėsi į pirmosios instancijos teismą,... 36. Šiame kontekste būtina pažymėti, jog įstatymų leidėjas yra nustatęs... 37. Civilinio kodekso 2.114 straipsnio 1 dalyje nurodytas baigtinis sąrašas... 38. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą... 39. Civilinio kodekso 2.114 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog ieškinį dėl... 40. Apibendrinus aukščiau nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir... 41. Apeliacinės instancijos teismas, ex officio patikrinęs bylos medžiagą ir... 42. Dėl asmens, asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ vardu pareiškusio... 43. Kaip jau buvo nustatyta ir aukščiau nurodyta šio apeliacinės instancijos... 44. Kaip žinia, asmenys gali vesti savo bylas teisme, inter alia reikšti... 45. Viešaisiais Juridinių asmenų registro duomenimis (Civilinio proceso kodekso... 46. Dėl asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ veiksmų, ieškovų... 47. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą išaiškinta, kad teisinė... 48. Šios bylos ginčas inter alia kilo dėl to, teisėtai ar ne asociacija... 49. Bylos duomenimis – tarptautinės asociacijos (association International sans... 50. Tarptautinės asociacijos GS1 įstatų trečiajame straipsnyje nustatyta, jog... 51. Bylos duomenys – tarptautinės asociacijos GS1 prezidento ir vykdomojo... 52. Kaip jau buvo nustatyta ir aukščiau nurodyta, pagal tarptautinės asociacijos... 53. Bylos duomenų – tarptautinės asociacijos GS1 generalinio sekretoriaus 1994... 54. Viena vertus, kaip jau buvo nustatyta ir aukščiau nurodyta, asociacija „GS1... 55. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 20 d. sprendimu, priimtu byloje... 56. Bylai reikšmingas aspektas, kuris inter alia yra akcentuojamas asociacijos... 57. Lietuvos Respublikos prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo 5... 58. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytų... 59. Bylos ginčui spręsti aktualios Konkurencijos įstatymo redakcijos (toliau... 60. Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos, kurią Lietuvos... 61. Byloje jau buvo nustatyta, jog asociacija „Nacionalinė GS1 organizacija“... 62. Kaip jau buvo nustatyta ir aukščiau nurodyta, pirma, Lietuvos prekybos,... 63. Bylos duomenų – nuotraukų (t. 1, b. l. 33), kuriose yra užfiksuota... 64. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių, išdėstytų argumentų ir... 65. Dėl atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lipnios etiketės“... 66. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Lipnios etiketės“ šioje byloje... 67. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės uždarosios akcinės... 68. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau nurodyta pirmosios... 69. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su atsakove uždarąja akcine... 70. Apibendrinus aukščiau nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir... 71. Dėl atsakovo T. J. veiksmų ... 72. Ieškovai Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, Vilniaus... 73. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo T. J. patraukimo... 74. Ieškovai Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, Vilniaus... 75. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paremtu bylos medžiagos analize,... 76. Viena vertus, Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 20 d. sprendimu,... 77. Šiame kontekste būtina pažymėti, jog, ką patvirtina Lietuvos teismų... 78. Bylos medžiagos analizė sudaro pagrindą teigti, jog ieškovai nepateikė... 79. Dėl asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ patraukimo deliktinėn... 80. Konkurencijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog ūkio... 81. Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog deliktinė civilinė... 82. Kaip žinia, pagal bendrąją materialiojo įstatymo taisyklę asmuo gali būti... 83. Byloje jau buvo nustatytas asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“... 84. Ieškovų ir asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ šioje byloje... 85. Viena vertus, sutiktina su ieškovais ir asociacija „Nacionalinė GS1... 86. Dėl ieškovų patirtos žalos... 87. Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta, jog žala yra... 88. Byloje jau buvo nustatyta, jog asociacija „Nacionalinė GS1 organizacija“... 89. Šios bylos ginčas inter alia kilo dėl ieškovams padarytos žalos dydžio.... 90. Šiame kontekste būtina pažymėti, jog ekspertizė, kurios rezultatai ir... 91. Ekspertizės akto analizė sudaro pagrindą teigti, jog pastarajame yra... 92. Viena vertus, kasacinis teismas yra konstatavęs, jog ekspertizės išvadai,... 93. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nėra... 94. Apibendrinus aukščiau nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir... 95. Pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovų uždarosios akcinės... 96. Dėl asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ neteisėtų veiksmų ir... 97. Civilinio kodekso 6.247 straipsnyje nustatyta, jog atlyginami tik tie... 98. Byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio... 99. Kaip jau buvo nustatyta ir nurodyta šio apeliacinės instancijos teismo... 100. Byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio... 101. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paremtu šioje apeliacinėje byloje... 102. Apibendrinus šioje apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo... 103. Dėl asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ kaltės... 104. Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta, jog civilinė... 105. Kaip žinia, skolininko kaltė preziumuojama (Civilinio kodekso 6.248... 106. Bylos medžiagos analizė sudaro pagrindą teigti, jog asociacija... 107. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių, išdėstytų argumentų ir... 108. Apibendrinus aukščiau šio apeliacinės instancijos teismo procesinio... 109. Dėl bylinėjimosi išlaidų, susidariusių bylą nagrinėjant pirmosios... 110. Šioje apeliacinėje byloje konstatavus esant pagrindą pakeisti pirmosios... 111. Bylos duomenimis (t. 1, b. l. 9-11, 48-49, t. 5, b. l. 27, 125, 156, 173)... 112. Bylos duomenimis (t. 1, b. l. 12, t. 5, b. l. 165) nustatyta, jog ieškovas... 113. Bylos duomenys (t. 1, b. l. 13, t. 5, b. l. 185) byloja, jog ieškovas Kauno... 114. Bylos duomenimis (t. 6, b. l. 74-75, 145) nustatyta, jog atsakovė uždaroji... 115. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovai materialiuoju teisiniu... 116. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Lipnios etiketės“, šios... 117. Bylos medžiaga patvirtina, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme... 118. Dėl bylinėjimosi išlaidų, susidariusių bylos apeliaciniame procese,... 119. Bylos duomenimis (t. 7, b. l. 12-17, 21-28) nustatyta, jog ieškovas Vilniaus... 120. Ieškovai Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, Vilniaus... 121. Ieškovo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų pateiktais duomenimis... 122. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Lipnios etiketės“ laimėjo šios... 123. Bylos duomenimis (t. 6, b. l. 144, 149) nustatyta, jog atsakovė uždaroji... 124. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies... 125. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos... 126. Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad, nustatant priteistino užmokesčio už... 127. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tuos aspektus, jog... 128. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus aspektus, atsakovei lygiomis dalimis... 129. Atsakovė asociacija „Nacionalinė GS1 organizacija“ pralaimėjo šios... 130. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 131. pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. sprendimą... 132. „ieškinį patenkinti iš dalies:... 133. priteisti Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijai solidariai... 134. priteisti Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmams solidariai iš... 135. priteisti Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmams solidariai iš... 136. priteisti Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmams solidariai iš... 137. priteisti Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmams solidariai iš... 138. priteisti Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmams solidariai iš... 139. atmesti kitas ieškinio dalis.... 140. Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Lipnios etiketės“ lygiomis dalimis... 141. Priteisti lygiomis dalimis iš Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų... 142. Priteisti lygiomis dalimis iš asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“,... 143. Priteisti Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijai lygiomis... 144. Priteisti Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmams lygiomis dalimis iš... 145. Priteisti Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmams lygiomis dalimis iš... 146. Priteisti Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmams lygiomis dalimis iš... 147. Priteisti Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmams lygiomis dalimis iš... 148. Priteisti Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmams lygiomis dalimis... 149. Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Lipnios etiketės“ lygiomis dalimis...