Byla 2S-1090-221/2017
Dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys: K. O., L. M

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens L. M. atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės J. J. pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys: K. O., L. M.

3Teismas

Nustatė

4Ginčo esmė

5Pareiškėja prašė vykdymo procese, vykdant Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-441-297/2011 dėl 4 764,25 Eur ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko J. K. išieškotojui K. O., mirusį skolininką J. K. pakeisti nauja skolininke L. M. Pareiškėja nurodė, kad, vykdant vykdomąją bylą Nr. 0052/11/01714 pagal Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-441-297/2011 dėl 4 764,25 Eur (16 450 Lt) skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko J. K. išieškotojui K. O., 2011 m. lapkričio 25 d. buvo areštuota skolininkui nuosavybės teise priklausanti ½ dalis žemės sklypo, esančio ( - ) (unikalus Nr. ( - )). Skolininkas mirė ( - ). Jo palikimą pagal turto apyrašą priėmė L. M. Turto apyraše buvo nurodyta, kad yra areštuota minėto sklypo dalis, skolos (su palūkanomis) likutis išieškotojui sudaro 3 941,61 Eur.

6Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Druskininkų miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 18 d. nutartimi patenkino pareiškimą: pagal Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-441-297/2011 vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0052/11/01714 mirusį skolininką J. K. pakeitė nauja skolininke L. M. Teismas sprendė, kad, antstolei vykdomojoje byloje Nr. 0052/11/01714 areštavus skolininko turtą, turto areštą įregistravus ir išviešinus viešame registre dar iki skolininko mirties, taip pat po skolininko mirties pagal įpėdinio pateiktą vykdomąjį pavedimą sudarius turto apyrašą ir jame nurodžius skolininko įpėdiniui apie palikėjo turimą skolinį įsipareigojimą K. O., buvo pasiektas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio nuostatų tikslas – sudarytos prielaidos informuoti įpėdinį apie palikėjo skolą, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Mirus palikėjui, jo turtą, į kurį buvo nukreiptas išieškojimas pagal vykdomąjį raštą ir kuris buvo areštuotas atliekant priverstinio vykdymo veiksmus, paveldėjo L. M. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pripažino, kad materialusis teisių ir pareigų perėjimas tarp išieškotojo ir naujosios skolininkės įvyko.

8Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo L. M. prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

105.1.

11Antstolė teismui nepagrįstai nurodė, jog L. M. gyvenamoji vieta yra ( - ) arba ( - ). Šiuo adresu L. M. niekada negyveno. L. M. gyvena adresu: ( - ) (dabar pakeistas gatvės pavadinimas į ( - )). L. M. nebuvo pranešta apie užvestą bylą ir nebuvo suteikta galimybė pateikti atsiliepimą ar paaiškinimą.

125.2.

13Teismas nutartyje nurodė, kad prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsnio 3 dalis). Skolininkas byloje yra laikomas skolininku, o ne suinteresuotu asmeniu, kuriam apie bylą nėra pranešama. Teismas nutartimi L. M. perkėlė skolą, todėl prieš priimdamas nutartį privalėjo ją informuoti apie bylą ir suteikti jai galimybę pateikti atsiliepimą, paaiškinimą, sutikimą ar nesutikimą su pareiškimu. Kadangi tai nebuvo padaryta, buvo iš esmės pažeistos L. M. teisės.

145.3.

15Nuosavybės teisių atsiradimą įstatymų leidėjas sieja su paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą ir/ar pagal testamentą įpėdiniams išdavimu. L. M. iki šiol nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į palikėjui J. K. priklausantį turtą. L. M. įgis nuosavybės teisę į palikėjo turtą tik tuomet, kai notarų biure jai bus išduoti paveldėjimo teisės liudijimai. Dėl to skolininko pakeitimas vykdomojoje byloje yra galimas tik tada, kai L. M. notarų biure bus išduoti paveldėjimo teisės liudijimai ir šis faktas sutaps su nuosavybės teisės atsiradimu. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

16Teismas

konstatuoja:

17Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos antstolės J. J. pareiškimas dėl skolininko J. K. pakeitimo L. M. vykdomojoje byloje Nr. 0052/11/01714, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolės J. J. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0052/11/01714 pagal Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-441-297/2011 dėl 4 764,25 Eur (16 450 Lt) skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko J. K. išieškotojui K. O. Skolininkas J. K. mirė ( - ). Testamentų registro duomenimis, skolininko J. K. palikimą 2016 m. sausio 25 d. priėmė L. M. Antstolė J. J., vadovaudamasi CPK 596 straipsnio 1 dalimi, kreipėsi į teismą su pareiškimu vykdymo procese pakeisti skolininką J. K. jo palikimą priėmusia L. M. Pirmosios instancijos teismas tenkino šį antstolės pareiškimą, motyvuodamas tuo, kad byloje esantys duomenys patvirtina jo pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu dėl apeliantės teisių pažeidimo, jai nesuteikus galimybės pateikti atsiliepimą į antstolės pareiškimą. Teisių perėmimas vykdymo procese reglamentuojamas CPK 596 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Pagal CPK 593 straipsnio, reglamentuojančio pareiškimų teismui nagrinėjimą vykdymo proceso metu, 1 dalį CPK numatytais atvejais antstolis ir kiti asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu. Pagal to paties straipsnio 3 dalį tokie pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Suinteresuotų asmenų neatvykimas į žodinį pareiškimo nagrinėjimą nekliudo jį išnagrinėti iš esmės. Minėtas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad įstatymas nenumato teismui pareigos pranešti suinteresuotiems asmenims apie gauto pareiškimo dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese nagrinėjimą ar skirti šio pareiškimo žodinį nagrinėjimą. CPK 596 straipsnis, reglamentuojantis teisių perėmimą vykdymo procese, išimčių taip pat nenustato. Taigi įstatymas suteikia teisę teismui pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus suinteresuotiems asmenims. Vadovaujantis CPK 633 straipsniu, išieškotojas ir skolininkas laikomi vykdymo proceso šalimis (1 dalis), o asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, laikomi suinteresuotais asmenimis vykdymo procese (2 dalis). Taigi apeliantė pagrįstai laikyta suinteresuotu asmeniu vykdymo procese, kuriai pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos pranešti apie antstolės J. J. pareiškimo nagrinėjimą, o su tuo susiję atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat nepagrįstu pripažintinas ir atskirojo skundo argumentas apie antstolės netiksliai nurodytą apeliantės gyvenamosios vietos adresą, kadangi, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos pranešti apeliantei apie antstolės J. J. pareiškimo nagrinėjimą, o Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartis, kuria buvo patenkintas antstolės J. J. pareiškimas, apeliantei buvo įteikta. Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad teisę nurodyti savo poziciją dėl antstolės pareiškimo ji realizavo pateikdama atskirąjį skundą ir jame išdėstydama savo argumentus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su atskirojo skundo argumentu, kad, L. M. notarų biure neišdavus paveldėjimo teisės liudijimų, nebuvo pagrindo pakeisti skolininką vykdymo procese. Vadovaujantis CK 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (1 dalis), įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (2 dalis). CK 5.50 straipsnio 6 dalis reglamentuoja notaro pareigą per tris darbo dienas nuo palikimo priėmimo dienos pranešti Testamentų registro tvarkytojui apie palikimo priėmimą. Iš byloje esančio 2017 m. sausio 10 d. Testamentų registro išrašo nustatyta, kad Testamentų registre įregistruotas palikėjo J. K. palikimo priėmimo 2016 m. sausio 25 d. faktas, pareiškimas dėl palikimo priėmimo pateiktas Druskininkų savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarei J. L., palikimą priėmęs asmuo – L. M. 2016 m. sausio 2 d. notarė, vadovaudamasi CK 5.53 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgdama į L. M. pareiškimą, išdavė vykdomąjį pavedimą antstoliui sudaryti turto, likusio po J. K. mirties, apyrašą. Šie duomenys patvirtina, kad, vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi, apeliantė laikoma priėmusia palikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą – paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009, 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2012). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad paveldėjimo teisės liudijimo apeliantei neišdavimas nepaneigia nustatytų aplinkybių, patvirtinančių palikimo priėmimo faktą. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, apeliantė atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina.

19Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

20Palikti nepakeistą Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartį.

21Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai