Byla e2-1343-918/2017
Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir statybos leidimo panaikinimo, tretieji asmenys ieškovės pusėje R. I., K. A. I., tretieji asmenys atsakovų pusėje A. B., V. Ž

1

2Kauno apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, sekretoriaujant Eglei Bunevičiūtei - Kostenko, dalyvaujant ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei E. G., atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei V. B., atsakovo R. B. atstovui advokatui T. T., trečiajam asmeniui R. I., trečiajam asmeniui K. A. I., trečiajam asmeniui A. B., trečiajam asmeniui V. Ž.,

3žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai ir R. B. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir statybos leidimo panaikinimo, tretieji asmenys ieškovės pusėje R. I., K. A. I., tretieji asmenys atsakovų pusėje A. B., V. Ž..

4Teismas

Nustatė

5Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo:

61. panaikinti atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos R. B. 2016-04-19 išduotą leidimą statyti naują (-us) statinį (ius)/rekonstruoti statinį (-ius)/atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-21-160419-00183;

72. įpareigoti atsakovą R. B. per 6 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka pertvarkyti projektinę dokumentaciją ir Kauno miesto savivaldybės administracijai teisės aktų nustatyta tvarka pateikti prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą R. B. valdomo lA gyvenamojo namo, esančio ( - ), dalies (mūrinės dviejų aukštų gyvenamojo namo dalies), pagrindiniai matmenys: ilgis 6,0 m, plotis 9,36 m, aukštis 7,0 m, rekonstrukcijai, ir pateikti visus privalomus dokumentus, tarp jų - ir gretimo žemės sklypo ( - ), savininkų rašytinius sutikimus dėl norminio 3 m atstumo nuo žemės sklypo ribos neišlaikymo;

83. jeigu per 6 nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos statybą leidžiantis dokumentas R. B. valdomo lA gyvenamojo namo, esančio ( - ), dalies (mūrinės dviejų aukštų gyvenamojo namo dalies), pagrindiniai matmenys: ilgis 6,0 m, plotis 9,36 m, aukštis 7,0 m, rekonstrukcijai nebus išduotas, įpareigoti atsakovą R. B. per 3 mėnesius, skaičiuotinus nuo minėto 6 mėnesių termino pasibaigimo dienos vykdyti Inspekcijos 2013-12-19 reikalavimą Nr. REI-20-131219-00104, t. y. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius - išardyti perstatytą R. B. valdomą lA gyvenamojo namo, esančio ( - ), dalį (mūrinę dviejų aukštų gyvenamojo namo dalį), pagrindiniai matmenys: ilgis 6,0 m, plotis 9,36 m, aukštis 7,0 m, ir sutvarkyti statybvietę. Neįvykdžius teismo įpareigojimo nustatytu terminu, skirti atsakovui R. B. 1158 Eur baudą.

9Ieškovė procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, dublike, patikslintame ieškinyje) nurodė, kad 2013-10-31 gautas R. I. skundas dėl R. B. atliktų galimai savavališkų statybos darbų žemės sklype ( - ). 2013-12-17 atliktas statybos patikrinimas vietoje, 2013-12-17 surašytas Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas Nr. SPA-2458-(15.2). Patikrinimo aktu nustatyta, kad statytojas, vietoje buvusios medinės vieno aukšto namo dalies pastatant mūrinę dviejų aukštų namo dalį (ilgis 6,0 m, plotis 9,36 m, aukštis 7,0 m), rekonstravo sklype esantį gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. 1992-5032-3010. Namas, kurio rekonstrukciją atliko atsakovas, yra neypatingas statinys, jo rekonstravimui reikia rengti rekonstravimo projektą ir gauti leidimą rekonstruoti statinį. Sklypas ir namas nuosavybės teise priklauso R. B. ir V. Ž.. Statinio bendraturčių ir žemės sklypo bendraturčių (jei žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise) sutikimų statytojas nepateikė. Statytojui 2013-12-19 buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-131219-00128 ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-131219-00104 (privalomasis nurodymas), kuriuo pareikalauta iš statytojo ne vėliau kaip iki 2014-06-19 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius. Savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas įteikti pasirašytinai statytojo sutuoktinei A. B.. Inspekcijos priimti administraciniai aktai ginčijami nebuvo. 2016-02-18 patikrintas privalomojo nurodymo įvykdymas, nustatyta, kad privalomasis nurodymas nėra įvykdytas. 2016-04-19 išduotas statybos leidimas išduotas neteisėtai. Statybą leidžiančio dokumento patikrinimo aktu buvo nustatyta, kad projekto sprendiniai neatitinka Statybos įstatymo ir statybos techninių reglamentų nuostatų (dėl norminių atstumų, trečiųjų asmenų interesų ir pan., kai nėra galiojančio teritorijų planavimo dokumento). Rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1-3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos. Minimalūs atstumai nuo pastatų iki sklypo ribos yra 3 m, tačiau namas pastatytas apie 0,44 m nuo tvoros, skiriančios žemės sklypus ( - ). Statybą leidžiantis dokumentas išduotas pagal projektą, tačiau atstumai nuo rekonstruojamo namo iki gretimų sklypų ribų nenurodyti. Išduodant statybą leidžiantį dokumentą buvo pažeisti Statybos techninio reglamento Nr. 1.07.01:2010 11 priedo 4 punkto reikalavimai. Atsakingas Kauno miesto savivaldybės administracijos tarnautojas pagal kompetenciją privalėjo patikrinti, ar kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą buvo pateikti visi privalomi pateikti dokumentai, tarp jų - gretimo žemės sklypo savininkų sutikimai, ir, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias prašymų išduoti statybą leidžiančius dokumentus priėmimo tvarką ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimą, atsakovo R. B. prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą turėjo būti nepriimtas ir statybą leidžiantis dokumentas jam neišduotas. Statybą leidžiantis dokumentas turi būti panaikintas kaip neteisėtas dėl to, kad jis savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams bei kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).

10Teismo posėdžio metu ieškovės atstovės ieškinį palaikė, paaiškino jame išdėstytas aplinkybes, ieškinį prašė tenkinti. Ieškovo atstovės teismo posėdžių metu papildomai paaiškino, kad atsakovų teiginiai, jog nagrinėjamu atveju byloje nereikalingi besiribojančio sklypo savininkų sutikimai, yra nepagrįsti. Atsakovų cituojamas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.2 punktas taikomas tik tuo atveju, kai rekonstruojami nesudėtingi statiniai. Rašytinio sutikimo šioje byloje nereikėtų tik tuo atveju, jei nebūtų keičiami pastato matmenys. Statybos įstatymo 23 str. 25 p. taikomas tik tuo atveju, kai jokie kiti, išskyrus rašytinius bendraturčių ar besiribojančių sklypų savininkų sutikimu, statybą leidžiantys dokumentai nereikalingi. Statybą leidžiantis dokumentas turėtų būti panaikinamas visas, kadangi Statybos įstatymas, esant fiksuotam savavališkos statybos faktui, leidžia išduoti statybos leidimą tik savavališkos statybos padarinių šalinimui. VĮ Registrų centro pateiktoje kadastrinių matavimų byloje matyti, kad nuo žemės sklypo ribos iki pastato anksčiau buvo vienas metras, o po atliktų rekonstrukcijos darbų – apie 40 cm, taigi pasikeitė atstumas iki sklypo ribos, be to, po rekonstrukcijos buvo pristatytas papildomas namo aukštas, taigi, pasikeitė išorinės konstrukcijos.

11Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į patikslintą ieškinį (1 t. 152-155 b. l.) su ieškovės reikalavimu panaikinti statybą leidžiantį dokumentą nesutinka, dėl kitų ieškinio reikalavimų palieka spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad atsakovui R. B. priklausanti gyvenamojo namo 1/2 dalis, buvo rekonstruota neturint teisės aktų nustatyta tvarka išduoto statybą leidžiančio dokumento. Asmenys, kuriems pateikti privalomieji nurodymai, turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Atsakovas R. B. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pagal parengtą projektą. Kauno miesto savivaldybės administracijoje teisės aktų nustatyta tvarka buvo atliktos Projekto sprendinių atitikties tikrinimo nustatytiems reikalavimams procedūros, ir, nenustačius trūkumų, išduotas ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas. Ieškovė 2016 m. birželio 21 d. statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akte nurodytas vienintelis nustatytas Statybą leidžiančio dokumentą trūkumas - nepateiktas rašytinis gretimo žemės sklypo Vaidoto g. 67C savininko sutikimas rekonstruoti statinį ( - ) arčiau kaip 3 m atstumu iki šio žemės sklypo ribos. Statinio rekonstravimo atveju besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai (susitarimai) yra privalomi, kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau žemės sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose (tik tuo atveju, jei teisės aktai tokį susitarimą numato); statinio rekonstravimo atveju tokie rašytiniai sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų ribų. Vertinant Projekto dokumentus (iki rekonstrukcijos rengtą žemės sklypo planą, Projekto žemės sklypo planą ir Projekto suvestinį inžinerinių tinklų planą), matyti, jog rekonstruojamo pastato atstumas iki gretimo sklypo ribos išliko toks pats, kaip iki rekonstrukcijos. Nėra pateikta duomenų, koks atstumas nuo rekonstruoto gyvenamojo namo ( - ) iki gretimo sklypo ( - ) buvo iki rekonstrukcijos, taip pat nėra įrodymų, kad šis atstumas, palyginti su situacija, buvusia iki rekonstrukcijos, yra sumažėjęs. Tais atvejais, kai pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus (Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 5 p.), nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos. Įstatyme yra nustatytas terminas gretimo sklypo savininkams ar valdytojams, turėjusiems duoti sutikimą, pareikšti pretenzijas statytojui. Gyvenamojo namo rekonstrukcija atlikta 2008 metais. Projekto dokumentacijoje yra pateiktas atsakovo R. B. 2015 m. lapkričio 26 d. pranešimas, kuriame nurodyta, jog gretimo sklypo ( - ), savininkė R. I. nei 2009 m., nei 2010 m., nei vėliau R. B., kaip statytojui ar statinio savininkui, pretenzijų nereiškė. Byloje pateiktas R. I. skundas, kuris Ieškovei, kaip statybos valstybinę priežiūrą atliekančiam viešojo administravimo subjektui, buvo pateiktas 2013 m. spalio 31 d., t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo atliktos gyvenamojo namo rekonstrukcijos. Ginčo atveju gretimo žemės sklypo ( - )savininkės R. I. sutikimas dėl gyvenamojo namo ( - ) rekonstrukcijos nebuvo privalomas. Nuostatos, reglamentuojančios įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo veiksmus, gavus prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą nebuvo pažeistos. Projekto sprendinių, susijusių su norminiais atstumais tarp statinių, taip statinių ir sklypų ribų, atitiktis teisės aktų reikalavimams, tikrinama vertinant projekto, priimto ir užregistruoto IS „Infostatyba“, sprendinius. Ieškovės patikrinimo akto 1.5 punkte konstatuota, kad statytojas su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikė visus privalomus dokumentus, nurodytus Statybos įstatyme, STR 1.07.01:2010. Kauno miesto savivaldybės administracija neturėjo pagrindo atsisakyti priimti R. B. prašymo. Ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas ne tik gyvenamojo namo rekonstravimui, bet ir namų ūkio pastato naujai statybai, tačiau ieškinyje nėra nurodyta jokių motyvų dėl šios statybą leidžiančio dokumento dalies neatitikimo teisės aktų reikalavimams. Jei būtų tenkintas panaikintas statybą leidžiantis dokumentas, statytojas netektų galimybės įgyvendinti šių projekto sprendinių ir statyti namų ūkio pastato, nors jokių trūkumų šioje projekto ir statybą leidžiančio dokumento dalyje ieškovė nenustatė. Dėl šios priežasties ieškinio reikalavimas panaikinti statybą leidžiantį dokumentą pilna apimtimi negali būti tenkinamas.

12A. K. miesto savivaldybės administracijos atstovė teismo posėdžių metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, su ieškovės reikalavimu panaikinti statybą leidžiantį dokumentą nesutiko, dėl kitų ieškinio reikalavimų paliko spręsti teismo nuožiūra.

13Atsakovas R. B. procesiniuose dokumentuose (atsiliepime, triplike, atsiliepime į patikslintą ieškinį) su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2016 m. balandžio 19 d. Kauno savivaldybės administracija išdavė leidimą statyti naują statinį/rekonstruoti statinį/atnaujinti (modernizuotą) pastatą Nr. LNS-21-160419-00183, statytojui R. B. pagal projektuotojo N. R. parengtą statinio projektą, todėl savavališka statyba ( - ), buvo įteisinta, teisės aktų nustatyta tvarka atsakovui R. B. gavus statybas leidžiantį dokumentą. Namų valdos ( - ), bendrasavininkė V. Ž. dar 2010 m. gegužės 4 d. davė sutikimą rekonstruoti gyvenamą namą ir statyti garažą. Šis sutikimas bei notaro patvirtintas V. Ž. sutikimas su visais kitais reikalingais dokumentais buvo pateiktas atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai. Rekonstruojamo pastato atstumas iki gretimo žemės sklypo ribos išliko toks pats kaip iki rekonstrukcijos, kadangi pastatas buvo rekonstruojamas toje pačioje vietoje ir ant tų pačių laikančiųjų konstrukcijų. 2013 m. gruodžio 19 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-20-131219-00128 nustatyta, kad nustatytų pažeidimų padarymo laikas - 2008 m. Nei 2009 m., nei 2010 m., nei vėliau R. B., kaip statytojui ar statinio savininkui, nebuvo pareikšta pretenzijų iš gretimų žemės sklypų savininkų, todėl kaimyninio žemės sklypo, unikalus Nr. 1901/0241:29, adresas Kauno m. sav. Kauno m. ( - ), savininkų, Kęstučio A. I. ir R. I., sutikimas, jog pastatas būtų rekonstruojamas arčiau nei 3 (trijų) metrų atstumu nuo jiems priklausančio sklypo ribos, nėra ir nebuvo reikalingas rekonstruojant ginčo statinį.

14Atsakovo R. B. atstovas advokatas T. T. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, nurodė, kad ieškinys nepagrįstas, prašė ieškinį atmesti.

15Trečiasis asmuo R. I. teismo posėdžių metu su ieškiniu sutiko. Paaiškino, kad atsakovas atliko statybos darbus be jos sutikimo. Dėl atliktų apšiltinimo darbų neišlaikytas atstumas iki tvoros. Atsakovas padarė šlaitinį stogą į jos sklypo pusę, todėl lietui lyjant visas vanduo bėga į jos sklypą, be to, pasnigus į jos sklypą nuo stogo slenka sniegas. Svarbiausia, kad atsakovas nuardytų stogą, kad į jos sklypą nebėgtų vanduo.

16Trečiasis asmuo A. K. I. atsiliepimu su ieškinio reiklavimais sutiko. Teismo posėdžio metu A. K. I. palaikė atsiliepime nurodytą poziciją, papildomai nurodė, kad namui pastatytos naujos laikančios konstrukcijos, namo stogas išsikišęs už ribos, taip pažeidžiamos jo teisės.

17Trečiasis asmuo A. B. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Paaiškino, kad namui reikėjo remonto. Nusprendė namą apšiltinti apmūrydami akmenimis, dėl to namo kampo atstumas iki tvoros sumažėjo nuo 60 iki 40 cm. Pastatas stovi ne tiesiai pagal sklypo ribą, o šiek tiek skersai. Rekonstrukcijos metu šiek tiek pakėlė stogą. Su trečiuoju asmeniu R. I. santykiai konfliktiški.

18Trečiasis asmuo V. Ž. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį informuota teismo pranešimu, neatvykimo priežasčių nepranešė. 2016-10-17 teismo posėdžio metu V. Ž. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad su atsakovu bendra daline nuosavybe turi žemės sklypą ir gyvenamąjį namą. Atsako atliktiems statybos darbams neprieštarauja, atlikti darbai jos teisių nepažeidžia.

19Ieškinys tenkintinas.

20Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų bei šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas R. B. ir jo sutuoktinė A. B. 2009 metais rekonstravo gyvenamojo namo, ( - ), dalį. Trečiasis asmuo V. Ž. yra atsakovo bendraturtė (priklauso dalis žemės sklypo ir gyvenamojo namo ( - )), o tretieji asmenys R. I. Ir K. A. I. – gretimo sklypo savininkai (priklauso žemės sklypas ( - )). R. I. 2013-10-31 ieškovei pateikė skundą dėl R. B. atliktų statybos darbų žemės sklype, unikalus Nr. ( - ) (1 t. 29-30 b. l.). Ieškovė 2013-12-17 atliko statybos patikrinimą vietoje, kurio pagrindu 2013-12-17 surašė Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą Nr. SPA-2458-(15.2) (1 t. 31-42 b. l.). Patikrinimo aktu nustatyta, kad R. B. rekonstravo sklype esantį gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. ( - ): vietoje buvusios medinės vieno aukšto namo dalies pastatė mūrinę dviejų aukštų namo dalį (ilgis 6,0 m, plotis 9,36 m, aukštis 7,0 m). R. B. 2013-12-19 buvo surašyti savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-131219-00128 ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-131219-00104 (privalomasis nurodymas), kuriuo pareikalauta iš statytojo ne vėliau kaip iki 2014-06-19 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius - išardyti perstatytą statytojo valdomą 1A gyvenamojo namo dalį (mūrinę dviejų aukštų gyvenamojo namo dalį), pagrindiniai matmenys: ilgis 6,0 m, plotis 9,36 m, aukštis 7,0 m, ir sutvarkyti statybvietę (1 t. 24-27 b. l.). Ieškovė 2015-02-18 Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. NPA-20-160218-0002 nustatė, kad atsakovas savavališkos statybos nepašalino (1 t. 28 b. l.).

21Atsakovas R. B., gavęs ieškovės reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kreipėsi dėl projekto savavališkos statybos įteisinimui parengimo. 2015-11-10 raštu „Dėl prašymo nustatyti specialiuosius architektūros reikalavimus“ Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius atsakė, jog parengti specialiųjų architektūros reikalavimų techniniam projektui negali, kadangi 2012 m. vasario 15 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. LNS-21-120215-00105 dalies gyvenamojo namo rekonstravimui (1 t. 48 b. l.). Kauno regiono statybos konsultavimo ir Audito centras parengė 2015-11-30 statinio dalinės ekspertizės aktą Nr. 15-234 „Dėl statybos skaičiuojamosios vertės nustatymo savavališkai atliktiems 1/2 dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), darbams“ ir apskaičiavo sumą, mokėtiną už savavališką statybą - 305,78 Eur (1 t. 54 b. l.). Atsakovas R. B. nurodytą 305,78 Eur sumą sumokėjo 2015-12-07, o 2015-11-28 d. sumokėjo 78 Eur sumą už statybos leidimo išdavimą (1 t. 55-56 b. l.).

22Atsakovas kreipdamasi dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pateikė žemės sklypo ir gyvenamojo namo bendraturtės V. Ž. 2010-05-04 sutikimą, gretimo sklypo savininkės D. M. 2015-10-26 sutikimas dėl rekonstrukcijos darbų ginčo valdoje atlikimo (1 t. 49, 175 b. l.). Byloje taip pat pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2015-11-10 sutikimas Nr. 8ST-1513-(14.8.5) dėl buitinių nuotekų tinklų tiesimo ginčo valdoje ir 2015-11-17 sutikimas Nr. 8ST-1587-(14.8.5), kuriuo tarnyba neprieštarauja dėl namų ūkio statinio statybos neišlaikant normatyvinio atstumo iki sklypo ribos (1 t. 51-52 b. l.). R. B. 2015-11-26 pranešime nurodo, jog kaimynų sutikimas rekonstrukcijai nereikalingas, kadangi dėl anksčiau atliktų rekonstrukcijos darbų per vienerius metus nuo statybų pradžios kaimynai pretenzijų jam nepareiškė (1 t. 156-161 b. l.). 2016 m. architektas M. K. parengė „Vieno buto gyvenamojo namo dalies rekonstravimo projektą į dvibutį. Projekto korektūra. Nelegalios statybos įteisinimas. Namų ūkio pastato nauja statyba.“ (1 t. 57-62 b. l., 2 t. 52-166 b. l., 3 t. 3-155 b. l.).

23Pasirengimo nagrinėti bylą metu Kauno miesto savivaldybės administracija 2016-04-19 R. B. išdavė leidimą Nr. LNS-21-160419-00183 statyti naują (-us) statinį (ius)/rekonstruoti statinį (-ius)/atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) adresu ( - ), leidžiant atlikti tokius statybos darbus: statyti naujus statinius (įvadinius tinklus, nuotekų išvadus, pagalbinio ūkio pastatą), rekonstruoti gyvenamąjį namą, ir griauti pagalbinio ūkio pastatą (1 t. 96-97 b. l.). Ieškovė šį statybą leidžiantį dokumentą prašo panaikinti.

24Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija, įrodinėdama 2016-04-19 statybos leidimo išdavimo pagrįstumą, papildomai pateikė ginčo sklypo planą, projekto sklypo planą, projekto suvestinį inžinerinių tinklų planą bei.

25Byloje nėra ginčo, kad atsakovas R. B. ir trečiasis asmuo A. B. ½ dalį gyvenamojo namo ( - ), rekonstravo 2008 metais neturėdami tam reikalingo statybą leidžiančio dokumento, t.y. atliko gyvenamojo namo savavališkos statybos darbus (dalies pastato rekonstrukciją). Rekonstruotas statinys priskiriamas neypatingiems statiniams.

26Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti šalinami taikant įstatymus, galiojančius šių padarinių konstatavimo ir šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-240/2009, 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2012). Šiuo metu galiojančiame CK 4.103 straipsnyje (2010 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) nustatyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.103 straipsnio 3 dalis). Statybos įstatymo 2016 m. birželio 30 d. redakcijos, galiojančios nuo 2017 m. sausio 1 d., 32 straipsnyje numatyta, kad savavliškos statybos padariniai šalinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka (analogiška nuostata ir 2013 m. birželio 27 d. įstatymo redakcijoje, galiojusioje nuo 2014-01-01 iki 2016-12-31, 28 straipsnyje). Privalomojo nurodymo surašymo ir ieškinio pateikimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2014-01-01 iki 2016-12-31) numatyta, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti asmenį, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, šio asmens lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) arba statinį (išardytas jo dalis), dėl kurio nugriovimo (išardymo) buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Analogiškos teismo teisės dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo numatytos ir nuo 2017-01-01 galiojančioje Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje.

27Remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija, galiojusi statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu) 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad neypatingo statinio rekonstravimo atveju statybą leidžiantis dokumentas yra leidimas rekonstruoti statinį, tokį leidimą išduoda savivaldybės administracijos direktorius. Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje buvo numatyta, kad leidimui rekonstruoti statinį gauti pateikiami dokumentai: 1) prašymas, 2) rekonstravimo projektas ir kompiuterinė laikmena su rekonstravimo projekto įrašu arba tik kompiuterinė laikmena su rekonstravimo projekto įrašu, jeigu šį projektą privalantys pasirašyti asmenys jį pasirašė elektroniniais parašais, 3) rekonstravimo projekto ekspertizės aktas (tuo atveju, kai ši ekspertizė yra privaloma); 4) statinio kadastro duomenų byla; 5) statinio bendraturčių sutikimas; 6) žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise; 7) jeigu statinius numatoma statyti ar rekonstruoti statytojo (užsakovo) nevaldomame nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise žemės sklype (teritorijoje), taip pat jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – sutartis (sutikimas) su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju, 8) dokumentas, patvirtinantis šio įstatyme nurodytos įmokos už savavališkos statybos įteisinimą sumokėjimą, ir dokumentai, pagrindžiantys šios įmokos apskaičiavimo dydį, – savavališkos statybos, dėl kurios surašytas savavališkos statybos aktas, atveju. Prašymų išduoti statybą leidžiantį dokumentą turinį, statybą leidžiančiam dokumentui gauti pateikiamo statinio projekto apimtį ir statybą leidžiančių dokumentų turinį nustato Aplinkos ministerija (Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalis).

28Statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu galiojo Statybos techninio reglamentas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, kurio 6 punkte buvo nustatyta, kad norint gauti leidimą statyti naują ar rekonstruoti statinį (išskyrus leidimą statyti naują ypatingą ar neypatingą statinį pajūrio juostoje ir leidimą statyti naują ar rekonstruoti statinį Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse ir tarptautiniuose vandenyse esančiame jos kontinentiniame šelfe, į kurį Lietuvos Respublika turi išimtines teises), rekonstruoti nesudėtingą statinį į neypatingą ar ypatingą statinį, pagal atitinkamą patvirtintą pastatų atnaujinimo (modernizavimo) programą atnaujinti (modernizuoti) pastatą, savivaldybės administracijai pateikiamas prašymas (Reglamento 1 priedas), Statybos įstatymo 23 straipsnio 7, 8 ar 9 dalyse nurodyti dokumentai (išskyrus tuos, kurie yra statinio projekto sudėtyje) ir Reglamento 10 priede nurodyti rašytiniai pritarimai (raštai ir / ar žymos projekte) projekto sprendiniams. Šio reglamento 33 punkte buvo numatyta, jog kai naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti rašytinius sutikimus (susitarimus): žemės sklypo bendraturčių – kai žemės sklypas nuosavybės teise priklauso dviem (keliems) bendraturčiams; besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų – kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau žemės sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose (tik tuo atveju, jei teisės aktai tokį susitarimą numato); statinio rekonstravimo atveju tokie rašytiniai sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų ribų; atvejai, kai būtina gauti besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, detalizuojami Reglamento 11 priede; žemės sklypo savininko ar valdytojo – kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti ne statytojui priklausančiame ar valdomame žemės sklype. Iš šios normos konstrukcijos akivaizdu, kad ši norma taikoma tuo atveju, kai statybos darbai atliekami siekiant pastatyti ar rekonstruoti nesudėtingą statinį. Reglamento 34 punkte numatyta, jog nurodyti rašytiniai sutikimai (susitarimai) privalomi ir tais atvejais, kai statybai vykdyti privaloma gauti Reglamento IV, V, VI ir VII skyriuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus, o, jei šiuos dokumentus privaloma gauti statybai valstybinėje žemėje, – visais atvejais būtina gauti valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą (susitarimą). Aptariamo Reglamento 11 priede yra nurodyta, kad rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.

29Sprendimo priėmimo metu galiojančio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 8 punkte nedviprasmiškai nurodyta, kad Statinio rekonstravimo atveju rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų.

30Šioje byloje kilo ginčas, ar rekonstravus pastato dalį, sumažėjo buvęs atstumas nuo pastato iki sklypo ribos. Ieškovė, argumentuodama išduoto statybos leidimo neteisėtumą, nurodo, kad projekto sprendiniai neatitinka Statybos įstatymo ir statybos techninių reglamentų nuostatoms, t.y. nepateiktas gretimo sklypo ( - ), savininkų sutikimas dėl norminių atstumų nesilaikymo. Iš VĮ Registrų centro pateiktos namų valdų techninės apskaitos bylos matyti, kad 1998-05-14 šio gyvenamojo namo matmenys buvo ilgis 6,05 m, plotis 13,35 m, aukštis 2,6 m. Analogiški duomenys užfiksuoti ir 1948-11-04 darant žemės sklypo nuotrauką (abrisą). Pažymėtina, kad būtent šiame arbrise yra užfiksuota, kad nuo namo sienos iki sklypo ribos yra 1 m. kaip matyti iš žemės sklypo plano, sudaryto rengiant rekonstrukcijos projektus, žemės sklypo forma nėra taisyklinga, be to, gyvenamojo namo siena nėra lygiagreti žemės sklypo ribai (gyvenamasis namas stovi šiek tiek įkypai). Iš pateikto į bylą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plano matyti, kad vidutinis atstumas tarp gyvenamojo namo sienos ir sklypo ribos yra 70 cm. nustatymo Trečiasis asmuo A. B. teismo posėdyje pripažino, kad atliekant namo rekonstrukciją, namo išorinė siena buvo apšildyta sumūrijant akmenis, ir tokiu būdu atstumas iki sklypo ribos sumažėjo, tapo apie 40 cm. Tarp šalių nėra ginčo, jog vykdant gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją, buvo pristatytas papildomas gyvenamojo namo aukštas. Pažymėtina, kad remiantis į bylą pateiktu gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektu, gyvenamojo namo aukštis po rekonstrukcijos vietoje 2,6 metrų padidėjo iki 7,41 m.

31Taigi, tiek iš ginčijamo statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu, tiek iš sprendimo priėmimo metu galiojančio reglamentavimo akivaizdu, kad R. I. ir Kęstučio A. I. rašytinių sutikimų nereikėtų tik tuo atveju, jei nebūtų keistos gyvenamojo namo buvusios konstrukcijos, t. y., jei nebūtų buvęs pastatytas antras pastato aukštas. Pristatant antrąjį pastato aukštą buvo pakeistos konstrukcijos (t.y. atsirado naujos konstrukcijos), gyvenamojo namo išoriniai matmenys pasikeitė, todėl gretimo sklypo savininkų sutikimas tokiems darbams atlikti yra reikalingas.

32Byloje kilo ginčas ir dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu galiojusio Statybos įstatymo redakcijos 23 str. 25 d. taikymo. Pažymėtina, kad sprendimo priėmimo metu galiojančioje Statybos įstatymo redakcijoje nuostatos dėl vienerių metų laikotarpio pretenzijoms reikšti nebeliko. Kita vertus, vertinant savavališkos statybos konstatavimo metu galiojusią įstatymo redakciją, sutiktina su ieškovės aiškinimu, jog ši norma taikoma tik tuo atveju, kai rašytiniai gretimo sklypo savininkų ar sklypo bendraturčių sutikimai reikalingi kaip statybą leidžiantis dokumentas, t.y. tais atvejais, kai pagal įstatymus nebuvo reikalaujama valstybinės institucijos išduoto statybą leidžiančio dokumento. Kitais atvejais, kai rašytinis bendraturčio ar gretimo sklypo savininko sutikimas buvo tik vienas iš reikalingų pateikti dokumentų statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Tokį aiškinimą pagrindžia ir tai, kad yra draudžiama pradėti statybos darbus, kol nėra gautas statybą leidžiantis dokumentas. Neypatingo statinio rekonstrukcijos atveju yra būtinas savivaldybės administracijos direktoriaus išduodamas statybos leidimas, kuriam gauti būtina pateikti teisės aktuose numatytus dokumentus. Teisingumo ir sąžiningumo principų neatitiktų reglamentavimas, jog asmuo, neteisėtai pradėjęs statybos darbus įgytų daugiau teisių ir lengvatų nei asmuo, kuris sąžiningai laikosi įstatymų reikalavimų.

33Dėl visų šių aplinkybių darytina išvada, kad atsakovo atliktiems gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbams atlikti buvo būtinas gretimo sklypo R. I. ir K. A. I. rašytinis sutikimas. Nustačius, kad ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas išduotas nesant gretimo sklypo savininkų R. I. ir K. A. I. rašytinių sutikimų rekonstrukcijos darbams, konstatuotina, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, todėl atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos R. B. 2016-04-19 išduotas leidimas statyti naują (-us) statinį (ius)/rekonstruoti statinį (-ius)/atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-21-160419-00183 panaikintinas.

34Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad neteisėtos statybos (kuri apima ir savavališkos statybos atvejus) padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kuriomis padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011). Neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdas turi būti proporcingas siekiamam tikslui, taikoma priemonė turi būti pakankama ir neturi suvaržyti asmens teisių labiau, negu reikia tikslui pasiekti, bei būti ne per griežta teisėtumui atkurti (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimai ir kt.). Jei neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti statinio negriaunant, jo griovimas gali reikšti proporcingumo principo pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013; 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2014). Vertintina ir tai, ar statinio statybomis buvo iš esmės pažeisti visuomenės ir (ar) atskirų asmenų teisėti interesai.

35Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą (Konstitucinio Teismo 2001-10-02 nutarimas). Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000-12-06, 2001-10-02, 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21, 2008-03-15, 2008-09-17 nutarimai). Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau negu yra būtina (Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai).

36Atsakovas pagal galiojančias Statybos įstatymo nuostatas gali įteisinti minėtą statybą, šios aplinkybės neneigia ir ieškovas, formuluodamas patikslinto ieškinio reikalavimus. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima spręsti, kad parengtas rekonstrukcijos projektas techniškai projektas nėra tinkamas, tačiau akivaizdu, kad yra reikalingi gretimo sklypo savininkų sutikimai. Nagrinėjamu atveju tretiesiems asmenims R. I. ir K. A. I. atsisakant duoti sutikimą atsakovui priklausančios namo dalies rekonstrukcijai, atsakovas šį klausimą gali spręsti užsivesdamas atskirą bylą. Iš visų bylos duomenų yra akivaizdu, kad atsakovas siekia įteisinti atliktus rekonstrukcijos darbus, į atliktus rekonstrukcijos darbus yra investuota lėšų. Taip pat pažymėtina, jog atsakovo atlikta rekonstrukcija nors ir pripažinta savavališka statyba, tačiau rekonstrukcijos įteisinimui įstatymuose ar teritorijų planavimo dokumentuose draudimo nėra.

37Atsakovas gali pasinaudoti Statybos įstatyme numatyta savavališkų statinių įteisinimo tvarka. Tokiu būdu yra tikslinga leisti atsakovui teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją (t.y. gauti gretimo sklypo savininkų sutikimus) ir atitinkamai gauti statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovas R. B. įpareigotinas per 6 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka pertvarkyti projektinę dokumentaciją ir Kauno miesto savivaldybės administracijai teisės aktų nustatyta tvarka pateikti prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą R. B. valdomo lA gyvenamojo namo, esančio ( - ), dalies (mūrinės dviejų aukštų gyvenamojo namo dalies), pagrindiniai matmenys: ilgis 6,0 m, plotis 9,36 m, aukštis 7,0 m, rekonstrukcijai, ir pateikti visus privalomus dokumentus, tarp jų - ir gretimo žemės sklypo ( - ), savininkų rašytinius sutikimus dėl norminio 3 m atstumo nuo žemės sklypo ribos. Per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos negavus statybą leidžiančio dokumento R. B. valdomo lA gyvenamojo namo, esančio ( - ), dalies (mūrinės dviejų aukštų gyvenamojo namo dalies), pagrindiniai matmenys: ilgis 6,0 m, plotis 9,36 m, aukštis 7,0 m, rekonstrukcijai, atsakovas R. B. įpareigotinas per 3 mėnesius, skaičiuotinus nuo minėto 6 mėnesių termino pasibaigimo dienos vykdyti Inspekcijos 2013-12-19 reikalavimą Nr. REI-20-131219-00104 ir savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius - išardyti perstatytą R. B. valdomą lA gyvenamojo namo, esančio ( - ), dalį (mūrinę dviejų aukštų gyvenamojo namo dalį), pagrindiniai matmenys: ilgis 6,0 m, plotis 9,36 m, aukštis 7,0 m, ir sutvarkyti statybvietę. Neįvykdžius teismo įpareigojimo nustatytu terminu, atsakovui R. B. skirtina 1158 Eur baudą.

38Pažymėtina, kad šioje byloje, nesant pareikštų atitinkamų reikalavimų, nėra ir negali būti vertinami R. I. ir Kęstučio A. I. atsisakymo duoti rašytinį sutikimą pagrįstumo klausimai (t. y., ar atlikti rekonstrukcijos darbai faktiškai pažeidžia trečiųjų asmenų R. I. ir K.A. I. teises), todėl teismas dėl to nepasisako.

39Tenkinus ieškinį, iš atsakovo R. B. į valstybės biudžetą priteistina 31 Eur žyminis mokestis (CPK 96 str. 1 d.). be to, teismas šioje byloje patyrė 18,16 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios, tenkinus ieškinį priteistinos iš atsakovo R. B.. Iš viso iš atsakovo R. B. priteistina 49,16 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 94 str.).

40Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 265, 268, 269, 270 straipsniais,

Nutarė

41ieškinį tenkinti.

42Panaikinti atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos R. B., a. k. ( - ) 2016-04-19 išduotą leidimą statyti naują (-us) statinį (ius)/rekonstruoti statinį (-ius)/atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-21-160419-00183.

43Įpareigoti atsakovą R. B., a. k. ( - ) per 6 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka pertvarkyti projektinę dokumentaciją ir Kauno miesto savivaldybės administracijai teisės aktų nustatyta tvarka pateikti prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą R. B. valdomo lA gyvenamojo namo, esančio ( - ), dalies (mūrinės dviejų aukštų gyvenamojo namo dalies), pagrindiniai matmenys: ilgis 6,0 m, plotis 9,36 m, aukštis 7,0 m, rekonstrukcijai, ir pateikti visus privalomus dokumentus, įskaitant ir gretimo žemės sklypo ( - ), savininkų rašytinius sutikimus dėl norminio 3 m atstumo nuo žemės sklypo ribos neišlaikymo.

44Per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos negavus statybą leidžiančio dokumento R. B. valdomo lA gyvenamojo namo, esančio ( - ), dalies (mūrinės dviejų aukštų gyvenamojo namo dalies), pagrindiniai matmenys: ilgis 6,0 m, plotis 9,36 m, aukštis 7,0 m, rekonstrukcijai, įpareigoti atsakovą R. B. per 3 mėnesius, skaičiuotinus nuo minėto 6 mėnesių termino pasibaigimo dienos vykdyti Inspekcijos 2013-12-19 reikalavimą Nr. REI-20-131219-00104 ir savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius - išardyti perstatytą R. B. valdomą lA gyvenamojo namo, esančio ( - ), dalį (mūrinę dviejų aukštų gyvenamojo namo dalį), pagrindiniai matmenys: ilgis 6,0 m, plotis 9,36 m, aukštis 7,0 m, ir sutvarkyti statybvietę.

45Neįvykdžius teismo įpareigojimo nustatytu terminu, skirti atsakovui R. B., a. k. ( - ) 1158 Eur baudą.

46Priteisti iš atsakovo R. B., a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 49,16 Eur (keturiasdešimt devyni eurai šešiolika centų) bylinėjimosi išlaidų, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

47Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. ... 2. Kauno apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, sekretoriaujant Eglei... 3. žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą... 4. Teismas... 5. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo:... 6. 1. panaikinti atsakovės Kauno miesto savivaldybės... 7. 2. įpareigoti atsakovą R. B. per 6 mėnesių terminą... 8. 3. jeigu per 6 nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos statybą leidžiantis... 9. Ieškovė procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, dublike, patikslintame... 10. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovės ieškinį palaikė, paaiškino jame... 11. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija... 12. A. K. miesto savivaldybės administracijos atstovė teismo... 13. Atsakovas R. B. procesiniuose dokumentuose (atsiliepime,... 14. Atsakovo R. B. atstovas advokatas T.... 15. Trečiasis asmuo R. I. teismo posėdžių metu su... 16. Trečiasis asmuo A. 17. Trečiasis asmuo A. B. teismo posėdžio metu su ieškiniu... 18. Trečiasis asmuo V. Ž. į teismo posėdį neatvyko, apie... 19. Ieškinys tenkintinas.... 20. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų bei šalių ir trečiųjų asmenų... 21. Atsakovas R. B., gavęs ieškovės reikalavimą... 22. Atsakovas kreipdamasi dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pateikė... 23. Pasirengimo nagrinėti bylą metu Kauno miesto... 24. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija,... 25. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas R. B. ir trečiasis... 26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad neteisėtos... 27. Remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija, galiojusi... 28. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu galiojo Statybos techninio... 29. Sprendimo priėmimo metu galiojančio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro... 30. Šioje byloje kilo ginčas, ar rekonstravus pastato dalį, sumažėjo buvęs... 31. Taigi, tiek iš ginčijamo statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu,... 32. Byloje kilo ginčas ir dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu... 33. Dėl visų šių aplinkybių darytina išvada, kad atsakovo atliktiems... 34. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad neteisėtos statybos... 35. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad visa teisės sistema turi būti... 36. Atsakovas pagal galiojančias Statybos įstatymo nuostatas gali įteisinti... 37. Atsakovas gali pasinaudoti Statybos įstatyme numatyta savavališkų statinių... 38. Pažymėtina, kad šioje byloje, nesant pareikštų atitinkamų reikalavimų,... 39. Tenkinus ieškinį, iš atsakovo R. B. į valstybės... 40. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260,... 41. ieškinį tenkinti.... 42. Panaikinti atsakovės Kauno miesto savivaldybės... 43. Įpareigoti atsakovą R. B., a. k. (... 44. Per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos negavus statybą... 45. Neįvykdžius teismo įpareigojimo nustatytu terminu, skirti atsakovui 46. Priteisti iš atsakovo R. B., a. k. 47. Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti