Byla 3K-3-388/2014

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus, Gedimino Sagačio ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui J. P., tretiesiems asmenims J. L., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių savavališkų statybų įteisinimo tvarką, Statybos įstatymo galiojimą laiko atžvilgiu, aiškinimo ir taikymo.

6Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą prašydamas: įpareigoti atsakovą J. P. savo lėšomis per tris mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti 17,2 m ilgio, 10,6 m pločio, 12,5 m aukščio gyvenamąjį namą ir 16 m ilgio, 11,6 m pločio, 4,5 m aukščio ūkinį pastatą, esančius valstybinėje žemėje adresu: duomenys neskelbtini, 15 m ilgio ir 1,9 m aukščio tvorą, esančią J. L. priklausančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini) adresu: duomenys neskelbtini, ir sutvarkyti statybvietę; teismo sprendime nurodyti, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą ieškovas turi teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę pats, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo.

7Ieškovas nurodė, kad atsakovas J. P., neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, valstybinėje žemėje adresu: duomenys neskelbtini, pastatė 17, 2 m ilgio, 10,6 m pločio, 12,5 m aukščio gyvenamąjį namą ir 16 m ilgio, 11,6 m pločio, 4,5 m aukščio ūkinį pastatą, o J. L. priklausančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini) adresu: duomenys neskelbtini, pastatė 15 m ilgio ir 1,9 m aukščio tvorą. Šiuo atveju atsakovas pastatė ginčo tvorą ne jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype neturėdamas žemės sklypo savininko raštiško sutikimo ir tuo pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus, Statybos techninio reglamento STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.3 punktą. Vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio ir statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“, patvirtinto aplinkos ministro 2007 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. Dl-243 (toliau – STR „Statybos sustabdymas“), nuostatomis Vilniaus apskrities viršininko administracijos Statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas atsakovui dėl savavališkos statybos darbų 2009 m. lapkričio 18 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. (100)-11.39-20, kuriuo konstatavo, kad atsakovas savavališkai pastatė skeltų plytų mūro tvorą J. L. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini, adresu: duomenys neskelbtini, gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, žemės sklype, adresu duomenys neskelbtini.

8Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, nurodė, kad žemės sklypas ir namas žemės sklype adresu: duomenys neskelbtini, priklausė jo motinai J. P. Žemės sklypas ir namas motinai buvo paskirtas Vilniaus rajono kolūkio „Kena“, o 1990 m. birželio 12 d. Vilniaus rajono kolūkio „Kena“ susirinkimo sprendimu jai buvo leista išpirkti namą ir žemės sklypą. 1990 m. liepos 10 d. motina J. P. išpirko žemės sklypą, namą ir ūkio pastatą adresu: duomenys neskelbtini, Vilniaus rajono Kalvelių apylinkės seniūno 1991 m. balandžio 15 d. potvarkiu Nr. 13 J. P. buvo leista sklype statyti garažą, kurį ieškovas reikalauja pašalinti (16 m ilgio, 11,6 m pločio, 4,5 m aukščio ūkinį pastatą). Vėliau motina J. P. nusprendė pastatyti žemės sklype, esančiame duomenys neskelbtini, naują gyvenamąjį namą. Ji pati be atsakovo žinios tvarkė visus dokumentus, samdė darbuotojus. Po to, kai buvo pastatytas naujas gyvenamasis namas ir tvora, buvo nugriautas senasis gyvenamasis namas.

92000 metais buvo sudarytas Žemės sklypo ribų paženklinimo aktas, užsakovas – J. P. Ant šio akto yra buvusios kaimynės L. P. (gretutinio sklypo savininkės) parašas, kuriuo ji sutinka su šiame akte nustatytomis sklypo ribomis. Remiantis šiuo aktu 15 m ilgio ir 1,9 m aukščio tvora buvo pastatyta savo sklypo ribose. Vėliau L. P. pardavus savo žemę J. L., šis apie 2007–2008 m. įteisino jų šeimai faktiškai priklausančią žemės sklypo dalį savo nuosavybėn.

10Vilniaus apskrities 2002 m. liepos 15 d. išvadoje dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn nurodoma, kad J. P. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 0,71 ha žemės. 2004 metais J. P. pateikė prašymą suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą. Atkurtą žemę buvo planuota perkelti į vietą, kurioje stovi gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, kuriuos prašo pašalinti ieškovas. Visi dokumentai buvo pateikti žemėtvarkai 2004 metais, buvo pradėta nuosavybės teisės atkūrimo byla. 2004 m. J. P. įregistravo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Kalvelių seniūnijoje gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais duomenys neskelbtini.

112009 m. rugsėjo 15 d. J. P. mirė. 2010 m. vasario 8 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijime nurodoma, kad J. P. paveldi šį turtą: 1) pastatą - gyvenamąjį namą, paskirtis: gyvenamoji (vieno buto pastatai), pažymėjimas plane: lAlm, bendras plotas: 24,66 kv. m., tūris: 79 kub. m., kadastro duomenų fiksavimo data: 1991 m. balandžio 6 d., unikalus numeris: 4194-0102-4010; 2) kitus statinius (inžinerinius) – tvorą, paskirtis: kiti statiniai, pažymėjimas plane: t, kadastro duomenų fiksavimo data: 1991 m. balandžio 6 d., unikalus numeris: 4400-2017-6772; 3) kitus statinius (inžinerinius) - lauko tualetą, paskirtis: kiti statiniai, pažymėjimas plane: v, kadastro duomenų fiksavimo data: 1991 m. balandžio 6 d., unikalus numeris: 4400-2017-6794, esantys duomenys neskelbtini. Atsakovas teigia tik 2009 metais po paveldėjimo priėmimo sužinojo, kad nuosavybės teisės atkūrimo byla nebuvo sutvarkyta iki galo dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių, t. y. dėl žemėtvarkos biurokratizmo. Jis keletą kartų klausė J. P. (motinos), ar turi statybą leidžiančius dokumentus, projektus ir pan. Ji atsakydavo, kad viskas sutvarkyta ir rūpintis dėl to nereikia. Atsakovo žiniomis, J. P. tvarkė dokumentus dėl namo projekto.

122009 m. lapkričio 18 d. ieškovui surašant Savavališkos statybos aktą, atsakovas pasirašė jį ieškovui pareikalavus. Kas tame akte buvo parašyta, atsakovas nesuprato, nes lietuvių kalbos beveik nemoka, todėl ir nepateikė jokių įrodymų bei paaiškinimų. 2009 m. lapkričio 18 d. Savavališkos statybos akte Nr. (100)-11.39-20 nurodoma, kad statytojas yra J. P. (atsakovas), tačiau tai neatitinka tikrovės. Tai įrodo ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis, kurioje konstatuota, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kada buvo baigtos statybos ir kas buvo statytojas. Tuo remdamasis Vilniaus apygardos administracinis teismas nutarė panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2009 m. gruodžio 8 d. nutarimą Nr. (100)-11.46-14 dėl J. P. padaryto administracinio teisės pažeidimo. Tai reiškia, kad 2009 m. lapkričio 18 d. reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra neteisėtas ir negaliojantis.

13Atsakovas taip pat nurodė, kad name adresu: duomenys neskelbtini, savo gyvenamąją vietą deklaravo: J. P., T. P., E. P., K. P., V. L., A. B. Ieškovo reikalaujamas nugriauti gyvenamasis namas yra vienintelis nepilnamečių vaikų gyvenamasis plotas, atsakovo šeima verčiasi sunkiai, nes jis ir sutuoktinė yra bedarbiai.

14II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

15Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį patenkino ir nusprendė įpareigoti atsakovą J. P. savo lėšomis per tris mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti 17,2 m ilgio, 10,6 m pločio, 12,5 m aukščio gyvenamąjį namą (unikalus Nr. 4400-2015-3211) ir 16 m ilgio, 11,6 m pločio, 4,5 m aukščio ūkinį pastatą, esančius valstybinėje žemėje adresu: duomenys neskelbtini, 15 m ilgio ir 1,9 m aukščio tvorą, esančią J. L. priklausančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini) adresu: duomenys neskelbtini ir sutvarkyti statybvietę. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors atsakovas pats neatliko savavališkos statybos darbų, tačiau jo motinos ir brolio veiksmai atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje įtvirtintą savavališkos statybos sąvoką, t. y. savavališka statyba – tai statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, o vadovaujantis Statybos įstatymo 23, 28 straipsnių nuostatomis statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus bei išanalizavęs teisės aktų reikalavimus, konstatavo, kad atsakovo gyvenamasis namas ir jo naudojamas ūkinis pastatas pastatyti neturint leidžiančio dokumento, todėl šių objektų statyba laikytina savavališka. Teismo nuomone, buvusių statytojų elgesys – neturint nuosavybės – žemės ir jokio statybos leidimo statyti gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus valstybinėje žemėje, tvorą fizinio asmens nuosavybėje teisiškai nesuprantamas ir netoleruotinas.

16Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo J. P. apeliacinį skundą, 2013 m. spalio 24 d. nutartimi panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą.

17Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog po ginčo statiniais, esančiais duomenys neskelbtini, nėra suformuotas žemės sklypas. Vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu teisė būti statytoju gali būti įgyvendinama tik tada, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas J. P., neturėdamas valstybinės žemės patikėtinio, t. y. Nacionalinės žemės tarnybos, sutikimo, valstybinėje žemėje duomenys neskelbtini, savavališkai pastatė statinius – gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir malkinę. Administraciniai aktai, įpareigojantys atsakovą nugriauti ginčo statinius, buvo pasirašyti paties atsakovo, teismine tvarka neapskųsti, todėl galiojantys.

18Teismas pažymėjo, kad tiek administracinių aktų priėmimo metu, tiek ieškinio padavimo metu nuo 2006 m. spalio 31 d. įsigaliojusioje Statybos įstatymo 28 straipsnio redakcijose buvo įtvirtintas vienintelis savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas – nugriovimas, ir nenumatyta galimybė įteisinti savavališką statybą. Tačiau nagrinėjant bylą apeliacine tvarka įsigaliojo Lietuvos Respublikos 2010 m. liepos 2 d. įstatymas Nr. XI-992 dėl Statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 231 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 281 straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu (toliau tekste – Statybos įstatymo pakeitimo įstatymas). Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje buvo numatyta statytojo teisė nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. savo noru kreiptis į savivaldybės administraciją dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos savavališkos statybos įteisinimo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, įstatymo leidėjui nustačius ikiteisminę savavališkų statybų įteisinimo tvarką ir atsakovui galint šia tvarka pasinaudoti, skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys paliktinas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

19III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

20Kasaciniu skundu ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 24 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

21Kasatorius nurodo, kad byloje nustatyta, jog atsakovas J. P. savavališkai pastatė ginčo statinius ir nevykdė reikalavimo per nustatytą terminą pašalinti šiuos savavališkos statybos padarinius. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies nuostatą dėl savavališkos statybos įteisinimo. Ieškovo teigimu, ši įstatymo nuostata taikoma tik tokiu atveju, kai asmuo savo noru kreipiasi į savivaldybės administraciją dėl iki 2010 m. spalio 1 d. pradėtos savavališkos statybos, dėl kurios nėra surašytas savavališkos statybos aktas, įteisinimo. Šiuo atveju savavališkos statybos aktas buvo surašytas dar 2009 m. lapkričio 18 d., o atsakovas iki kasacinio skundo pateikimo dienos nėra pateikęs ieškovui savavališką statybą įteisinančių dokumentų, todėl manytina, kad atsakovas nėra suinteresuotas pasinaudoti galimybe savo iniciatyva nutraukti daromą tęstinį statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą arba įvykdyti teisėtus statybos valstybinę priežiūrą vykdančios institucijos reikalavimus – nugriauti statinius. Kasatorius pažymi, kad Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas (iki 2012 m. gruodžio 31 d.), per kurį asmenims buvo suteikta galimybė savanoriškai kreiptis į savivaldybės administraciją dėl savavališkos statybos įteisinimo, yra pasibaigęs, todėl atsakovas neturi realių galimybių pasinaudoti šia tvarka, net jei būtų pripažinta jo tokia teisė. Atsižvelgiant į tai, ieškovas yra įpareigojamas iš naujo kreiptis į teismą dėl atsakovo įpareigojimo vykdyti reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kas lems papildomą valstybės lėšų naudojimą ir ilgai trunkantį procesą.

22Kasatoriaus nuomone, Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalis negali būti taikoma tais atvejais, kai savavališkos statybos aktas surašytas ir savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra pradėta iki šio įstatymo įsigaliojimo, todėl ir šios įstatymo nuostatos negali būti laikomos ikiteismine savavališkos statybos įteisinimo tvarka. Kasatorius taip pat pažymi, kad pirmiau nurodytoje nuostatoje yra įtvirtinta asmens teisė, o ne pareiga kreiptis dėl savavališkos statybos įteisinimo, o CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad būtent ieškovas turi pareigą išnaudoti tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarką.

23Atsiliepimo į kasacinį skundą nepateikta.

24Teisėjų kolegija

konstatuoja:

25IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

26Dėl Statybos įstatymo normų, reglamentuojančių savavališkos statybos padarinių šalinimą, taikymo

27Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje nustatyta, kad savavališka statyba yra statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Aplinkybė, kad asmuo ginčo statinį stato neturėdamas jokių privalomų statybos dokumentų, yra aiškus pagrindas pripažinti ginčo statybą savavališka. Jeigu statyba kvalifikuojama kaip savavališka, tai jos padarinių šalinimas vykdomas taikant Civilinio kodekso 4.103 straipsnį kartu su viešosios teisės normomis, reglamentuojančiomis savavališkos statybos padarinių šalinimą. Vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsniu, galiojusiu iki 2010 m. spalio 1 d., vienintelis savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas buvo pareikalauti iš statytojo per nustatytą terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti ar pagal reikalavimus pertvarkyti savavališkai pastatytą statinį ar savavališkai pastatytą jo dalį ir sutvarkyti statybvietę. Tačiau Statybos įstatymo pakeitimo įstatymu nuo 2010 m. spalio 1 d. buvo numatyta teisė asmeniui, kuriam pateiktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau tekste – Inspekcija) reikalavimas nugriauti savavališką statinį ir sutvarkyti statybvietę ar išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis, įteisinti savavališką statybą, jei pagal galiojančius teisės aktus tokia statyba yra galima. Tokios pat nuostatos dėl savavališkos statybos legalizavimo yra įtvirtintos ir naujojo, nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje. Tai rodo įstatymo leidėjo valią tais atvejais, kai savavališkai vykdyta statyba esmingai nepažeidžia suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų ir atitinka statybos techninių dokumentų reikalavimus, leisti statytojui pašalinti savavališką statybą ne nugriaunant statinius, o juos įteisinant. Tokią įstatymo leidėjo poziciją patvirtina ir Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostata dėl šio įstatymo nuostatų, reglamentuojančių savavališkų statybų padarinių šalinimą, taikymo santykiams, atsiradusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo.

28Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, t. y. dėl to, ar atsakovas J. P. turi teisę pasinaudoti įstatymo suteikiama galimybe įteisinti savavališkai pastatytą gyvenamąjį namą, kurį jis paveldėjo mirus motinai J. P., ar privalo jį nugriauti. Pirmosios instancijos teismas tenkino Inspekcijos ieškinį ir įpareigojo atsakovą J. P. nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, esančius valstybinėje žemėje, kurioje, kaip matyti iš bylos duomenų, J. P. motina, buvusi statinio savininkė, gyveno nuo 1990 m. ir kuriai Vilniaus rajono kolūkio duomenys neskelbtini susirinkimo sprendimu buvo leista išpirkti žemės sklypą ir vykdyti statybas; 2004 m. J. P. pradėjo nuosavybės teisės atkūrimo į žemės sklypą procesą, kad tinkamai susitvarkytų visus reikalingus dokumentus, tačiau nuosavybės teisės iki šiol nėra atkurtos, todėl J. P. priklausęs namas stovi valstybinėje žemėje. Taip pat pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovą nugriauti ir savavališkai trečiajam asmeniui J. L. priklausančiame žemės sklype pastatytą tvorą, nors byloje yra 2000 metais sudarytas Žemės sklypo ribų paženklinimo aktas, iš kurio matyti, kad ginčo tvora buvo statoma J. P. valdomame žemės sklype, kurio dalis vėliau atiteko J. L. nuosavybėn. Kadangi nei valstybinės žemės patikėtinis, nei J. L. nėra davę sutikimų vykdyti statybų jiems priklausančiuose žemės sklypuose, statybų leidimas nebuvo išduotas ir vykdyta statyba laikytina savavališka, todėl, pasak pirmosios instancijos teismo, vadovaujantis savavališkos statybos akto surašymo metu galiojusio Statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatomis statinys turi būti nugriautas. Apeliacinės instancijos teismas panaikino šį pirmosios instancijos teismo sprendimą ir Inspekcijos ieškinį paliko nenagrinėtą. Aiškindamas aptartas Statybos įstatymo normas teismas nurodė, kad įstatymo leidėjas, leisdamas įteisinti savavališką statybą, nustatė ikiteisminę savavališkos statybos įteisinimo tvarką ir atsakovas dar gali ja pasinaudoti.

29Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas palikdamas ieškinį nenagrinėtą dėl to, kad yra savavališkų statybų įteisinimo tvarka, šią tvarką prilygino ikiteisminiam ginčo dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo sprendimui, tačiau ikiteisminis ginčo sprendimo mechanizmas paprastai nustatomas tam, kad asmuo turėtų galimybę nepatiriant teisminio bylinėjimosi procedūrų įgyvendinti teisę į veiksmingą, ekonomišką ir operatyvią savo pažeistų teisių gynybą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Minėta, kad savavališka statyba – tai statyba, neatitinkanti ir pažeidžianti teisės aktų griežtai reglamentuotą statinių statybos ir jų įteisinimo tvarką. Savavališkų statybų atveju yra pažeidžiamos viešosios teisės normos ir savavališkos statybos įteisinimas yra ne ginčo sprendimas, o galimybė statytojui išvengti savavališkos statybos padarinių šalinimo nugriaunant statinius, t. y. įstatymo leidėjas nustatė savavališko statinio statytojui (savininkui) galimybę išvengti savavališkos statybos nepageidautinų padarinių – pareigos nugriauti statinį ir suteikė teisę bei galimybę įstatymų nustatyta tvarka parengti reikalingą statybų dokumentaciją jau pastatytam statiniui įteisinti. Savavališkos statybos padarinių pašalinimas įteisinant ar nugriaunant statinius yra įstatymų pažeidimų pašalinimas bei visuomenės interesų gynimas, o ne tokio statinio statytojo (savininko) pažeistų teisių gynimas, todėl Inspekcijos ieškinio palikimas nenagrinėto dėl to, kad yra nustatyta savavališkų statybų įteisinimo tvarka, kuria atsakovas nėra pasinaudojęs, yra nepagrįstas dėl netinkamo teisės aktų taikymo ir aiškinimo. Tokia apeliacinės instancijos teismo nutartis neteisėta ir naikintina, o byla grąžintina šiam teismui nagrinėti iš naujo.

30Teisėjų kolegija, be kita ko, nurodo, kad teismo teisės, sprendžiant ginčą dėl savavališkos statybos, ir tokio ginčo sprendimo būdai yra nustatyti Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje (galiojusioje iki 2013 m. gruodžio 31 d., o nuo 2014 m. sausio 1 d naujo Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje). Pagal šią normą teismas, spręsdamas Inspekcijos reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, gali priimti vieną iš nurodytų sprendimų:

311) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą; arba

322) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę;

333) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę;

344) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

35Atmesdama kasatoriaus argumentus, kad savavališkų statybų, vykdytų iki Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (2010 m. spalio 1 d.), įteisinimas galimas tik tuo atveju, jei nėra surašytas savavališkų statybų aktas, teisėjų kolegija pažymi, jog Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje buvo nustatytos tik lengvatinės savavališkos statybos įteisinimo sąlygos, galiojusios iki 2012 m. gruodžio 31 d., tačiau tai nereiškia, kad savavališka statyba galėjo būti įteisinta tik nesant savavališkos statybos akto ir reikalavimo nugriauti savavališką statinį. Toks Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo aiškinimas neatitiktų įstatymo leidėjo valios, nes tiek iki 2012 m. gruodžio 31 d., tiek ir nuo 2013 m. sausio 1 d. įstatymo nuostatos, leidžiančios įteisinti savavališką statybą, taikytinos ir tais atvejais, kai jau yra surašytas savavališkos statybos aktas ir asmeniui įteiktas reikalavimas nugriauti statinius. Skirtingos yra tik savavališkos statybos įteisinimo sąlygos, tačiau įstatymo leidėjo asmeniui suteikta teisė legalizuoti savavališką statybą nėra ribojama aplinkybe, ar iki Statybų įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo asmeniui jau buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir įteiktas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius.

36Taigi, esant Inspekcijos kreipimuisi į teismą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, teismas turi teisę priimti sprendimą leisti statytojui sutvarkyti reikalingą statybų dokumentaciją, jei statytojas įrodo, kad vykdyta savavališka statyba esmingai nepažeidžia suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų, kad ji atitinka statybos techninius reikalavimus ir kad dar neišnaudotos galimybės įteisinti savavališką statybą. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad savavališka statyba gali būti legalizuota tik esant dviejų būtinų juridinių faktų sutapčiai: pirma, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti statybos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams, antra, turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo kolegijos 2008 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. Č., P. B., Vilniaus apskrities viršininko administracija v. J. T., bylos Nr. 3K-3-133/2008). Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymo leidėjo savavališkos statybos statytojui (savininkui) nustatyta teisė įteisinti savavališką statybą negali būti laikoma neribota, sudarančia galimybę įteisinti savavališką statybą, atliktą statytojui nepriklausančiame žemės sklype. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl galimybės leisti statytojui (savininkui) įteisinti savavališką statybą, turėtų aiškintis, kada ir esant kokioms faktinėms bei teisinėms aplinkybėms statytojas atliko statybos darbus, kokie faktiniai ir teisiniai pagrindai nulėmė jo veiksmus. Pagal nustatytas aplinkybes teismas turėtų spręsti, ar tokių statinių statyba atitinkamoje teritorijoje iš viso galima, dėl kokių priežasčių savavališka statyba nėra įteisinta ir ar statytojo nurodytos galimybės ją įteisinti yra realios, taip pat per kokį terminą statytojas galėtų sutvarkyti reikalingą statybų dokumentaciją. Kadangi savavališkos statybos įteisinimas yra asmens teisė, o ne pareiga, teismas, įvertinęs bylos faktines ir teisines aplinkybes ir nustatęs, kad statyba, dėl kurios vyksta ginčas, yra galima ir esmingai nepažeidžia įstatymo saugomų interesų, gali nustatyti terminą, per kurį asmuo turi pradėti ir baigti savavališkos statybos įteisinimo procedūrą, o šios sąlygos nevykdant dėl nuo statytojo priklausančių priežasčių (nesikreipia, nepateikia visų dokumentų ir pan.), suėjus terminui, statinys turi būti nugriautas statytojo lėšomis (Statybos įstatymo 28 straipsnio 9 dalis).

37Nagrinėjamoje byloje viena iš priežasčių, dėl ko atsakovas negali įteisinti savavališkai pastatyto (rekonstruoto) statinio yra tai, kad gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas stovi valstybinėje žemėje, tačiau bylos duomenimis yra pateikti dokumentai dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą po statiniais atkūrimo. Byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad gyvenamosios paskirties pastatų statyba teritorijoje, kurioje yra ginčo statinys, apskritai neleidžiama. Tai reiškia, kad gali būti sprendžiamas nuosavybės teisių į žemės sklypą įgijimo ir savavališkai pastatytų statinių įteisinimo klausimas; tam turi būti nustatytos ir vertinamos Statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje išdėstytos bei kitos konkrečiai bylai reikšmingos aplinkybės. Kasacinis teismas faktinėmis aplinkybėmis panašioje byloje, kurioje atsakovei savavališkai pastatytą pastatą atsisakoma įteisinti dėl to, kad ji nėra įgijusi teisių į žemę, ant kurios stovi pastatas, o žemės sklypą atsisakoma formuoti, nes jame yra be statybos leidimo pastatytas namas, pažymėjo, jog neleistina tokia situacija, kad atskirų teisių įgyvendinimas tarpusavyje būtų susijęs taip, jog neįgyvendinus vienos teisės – negalimas kitos teisės įgyvendinimas, o tos antrosios teisės nebūtų galima įgyvendinti, kol neįgyvendinta pirmoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos v. M. R., bylos Nr. 3K-3-148/2013). Kaip pažymėta pirmiau, tokio pobūdžio situacijose yra labai svarbus visų suinteresuotų asmenų glaudus bendradarbiavimas, siekiant išsiaiškinti galimybes atsakovui suteikti žemės sklypo valdymo ir naudojimo teises, ir tik nustačius, kad nėra teisinių priemonių suteikti atsakovui žemės valdymo ir naudojimo teises prie jo valdomo neteisėtai pastatyto namo, proporcinga priemone galėtų būti pripažintas statinio griovimas.

38Apibendrindama teisėjų kolegija nurodo, kad apeliacinis teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų vadovautis nurodyta teismų praktika ir kasacinio teismo išaiškinimais.

39Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

40Kasacinės instancijos teismas turėjo 17,33 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Teisėjų kolegijai nutarus perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, dėl išlaidų priteisimo turės išspręsti teismas, išnagrinėjęs bylą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

41Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

42Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

43Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 6. Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 7. Ieškovas nurodė, kad atsakovas J. P., neturėdamas statybą leidžiančio... 8. Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, nurodė, kad žemės sklypas ir namas... 9. 2000 metais buvo sudarytas Žemės sklypo ribų paženklinimo aktas, užsakovas... 10. Vilniaus apskrities 2002 m. liepos 15 d. išvadoje dėl žemės, miško,... 11. 2009 m. rugsėjo 15 d. J. P. mirė. 2010 m. vasario 8 d. paveldėjimo teisės... 12. 2009 m. lapkričio 18 d. ieškovui surašant Savavališkos statybos aktą,... 13. Atsakovas taip pat nurodė, kad name adresu: duomenys neskelbtini, savo... 14. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė... 15. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį... 16. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 17. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog po ginčo... 18. Teismas pažymėjo, kad tiek administracinių aktų priėmimo metu, tiek... 19. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė... 20. Kasaciniu skundu ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos... 21. Kasatorius nurodo, kad byloje nustatyta, jog atsakovas J. P. savavališkai... 22. Kasatoriaus nuomone, Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 24 straipsnio 4... 23. Atsiliepimo į kasacinį skundą nepateikta.... 24. Teisėjų kolegija... 25. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 26. Dėl Statybos įstatymo normų, reglamentuojančių savavališkos statybos... 27. Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje nustatyta, kad savavališka statyba... 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl savavališkos statybos padarinių... 29. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas palikdamas... 30. Teisėjų kolegija, be kita ko, nurodo, kad teismo teisės, sprendžiant... 31. 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti... 32. 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę;... 33. 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu... 34. 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba... 35. Atmesdama kasatoriaus argumentus, kad savavališkų statybų, vykdytų iki... 36. Taigi, esant Inspekcijos kreipimuisi į teismą dėl savavališkos statybos... 37. Nagrinėjamoje byloje viena iš priežasčių, dėl ko atsakovas negali... 38. Apibendrindama teisėjų kolegija nurodo, kad apeliacinis teismas,... 39. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 40. Kasacinės instancijos teismas turėjo 17,33 Lt išlaidų, susijusių su... 41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 42. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m.... 43. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...