Byla e2YT-11315-1025/2018
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, D. L., priėmimo klausimą

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Asta Matulevičienė,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. F. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, D. L., priėmimo klausimą.

3Teismas

Nustatė

4Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose 2018-08-22 gautas pareiškėjo I. F. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, D. L..

5Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pastatas– gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), 1929 statybos pabaigos metai, užstatyto ploto 147 kv.m. ir pastatas – tvartas, unikalus Nr. ( - ), užstatyto ploto 244 kv.m., realybėje neegzistuoja.

6Teismas

konstatuoja:

7pareiškimas atsisakytinas priimti.

8Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Dėl to įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą (CPK 444, 445 str.). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 str. 1 d., 445 str.). Bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms. Ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje.

9Pareiškėjas reiškia reikalavimą pripažinti, jog nekilnojamasis turtas (namas ir tvartas) realybėje neegzistuoja. Iš pareiškimo turinio matyti, jog pastatas– gyvenamasis namas, unikalus Nr. 5592-8003-901, 1929 statybos pabaigos metai, užstatyto ploto 147 kv.m., VĮ Registrų centre įregistruotas D. L. vardu, o pastatas – tvartas, unikalus Nr. ( - ), užstatyto ploto 244 kv.m., VĮ Registrų centre yra įrašytas ir dar vienu unikaliu numeriu ( - )bei įregistruota nuosavybė pareiškėjo vardu. Pareiškėjas siekia, jog nebūtų dubliuojančių įrašų nekilnojamojo turto registre, nes realybėje neegzistuojantis nekilnojamasis turtas yra įrašytas nuosavybės teisėmis kito žmogaus vardu.

10Taip pat iš pareiškimo turinio matyti, jog klausimas dėl dubliuojančių įrašų viešajame registre buvo spręstas D. L. ginčo teisenos tvarka, tačiau ieškinio atsisakyta ir civilinė byla buvo nutraukta. Akivaizdu, jog tarp šalių yra ginčas. Kita vertus, kol nėra nuginčyta nekilnojamųjų objektų teisinė registracija, tol ji laikoma teisinga ir išsami.

11Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo dienos laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas manydamas, kad registro tvarkytojas be jokio teisinio pagrindo įrašė neteisingus ir neatitinkančius tikrovės registro duomenis, gali reikalavimu siekti paneigti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. įtvirtintą prezumpciją ir apginti savo pažeistą konstitucinę teisę į nuosavybę.

12Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Taigi nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2009; 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010). Teismine tvarka gali būti ginčijama teisinė registracija ir iškeliamas jos neteisėtumas keliais aspektais: ji gali būti ginčijama dėl to, kad atlikta nesant pagrindo arba pažeidžiant nustatytą tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-804/2001; 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2009). Pažymėtina ir tai, kad tam tikro daikto ir (ar) daiktinių teisių į jį įregistravimas Nekilnojamojo turto registre gali būti panaikintas ir nenuginčijus nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo pagrindo, jeigu nustatoma, kad teisinė registracija atlikta nesant teisinio pagrindo arba pažeidžiant įstatymų, kitų teisės aktų nustatytą tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-804/2001).

13Taigi, šiuo atveju klausimas dėl daiktinės teisės išregistravimo, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, negali būti nagrinėjamas ypatingąją teisena, kadangi nuosavybės teisės klausimas esant ginčui gali būti nagrinėjamas tik ginčo teisenos tvarka.

14Teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas, todėl negali į teismą besikreipiančiam asmeniui suformuluoti reikalavimo ir nurodyti jo pagrindo. Ši pareiga tenka asmeniui, besikreipiančiam į teismą (Lietuvos Respublikos CPK 111 str.).

15Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas atsisako priimti pareiškėjo pareiškimą ir siūlo pareiškėjui dėl daiktinės teisės išregistravimo klausimo spręsti ikiteismine tvarka arba kreiptis ieškiniu ginčo teisenos tvarka (Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2 d. 3 p., 525 str.).

16Pareiškėjas pateikdamas pareiškimą 2018-08-22 mokėjimo kvitu sumokėjo 38,00 Eur žyminį mokestį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pareiškėjui grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis už pareiškimą.

17Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 straipsniais teismas

Nutarė

18atsisakyti priimti pareiškėjo I. F. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, D. L., ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

19Pasiūlyti pareiškėjui kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl daiktinės teisės išregistravimo arba su ieškiniu ginčo teisenos tvarka.

20Pareiškėjui grąžinti 2018-08-22 AB Swedbank mokėjimo kvitu sumokėtą 38,00 Eur žyminį mokestį (įmokos kodas 5660), pavedant tai atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

21Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Asta... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. F. pareiškimo dėl... 3. Teismas... 4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose 2018-08-22 gautas... 5. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog... 6. Teismas... 7. pareiškimas atsisakytinas priimti.... 8. Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas,... 9. Pareiškėjas reiškia reikalavimą pripažinti, jog nekilnojamasis turtas... 10. Taip pat iš pareiškimo turinio matyti, jog klausimas dėl dubliuojančių... 11. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija,... 12. Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, savo... 13. Taigi, šiuo atveju klausimas dėl daiktinės teisės išregistravimo,... 14. Teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti... 15. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas atsisako priimti pareiškėjo... 16. Pareiškėjas pateikdamas pareiškimą 2018-08-22 mokėjimo kvitu sumokėjo... 17. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 straipsniais teismas... 18. atsisakyti priimti pareiškėjo I. F. pareiškimo dėl juridinę reikšmę... 19. Pasiūlyti pareiškėjui kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl daiktinės... 20. Pareiškėjui grąžinti 2018-08-22 AB Swedbank mokėjimo kvitu sumokėtą... 21. Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu...