Byla 3K-3-192/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko, Algio Norkūno ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. Ž. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 25 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. M. ir J. M. ieškinį atsakovams A. B. ir K. Ž., trečiajam asmeniui valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialui dėl turto perdavimo-priėmimo aktų pripažinimo negaliojančiais ir nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą įregistravimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjamas ginčas dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą įregistravimo.

5Ieškovai prašė pripažinti negaliojančiais nuo pasirašymo momento 2001 m. gruodžio 17 d. turto perdavimo-priėmimo aktus, kuriais atsakovui A. B. už pajų perduota 22,6 proc. ir 2,4 proc. sandėlio su priestatu ir rampa, bendras plotas 1285,74 kv. m., esančio Pasvalio rajone, Mikoliškio k.; pripažinti negaliojančiu nuo pasirašymo momento 2001 m. gruodžio 17 d. turto perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo atsakovui K. Ž. už pajų perduota 75 proc. to paties sandėlio su priestatu ir rampa; panaikinti VĮ Registrų centro Panevėžio filialo 2007 m. sausio 29 d. ir 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimus įregistruoti atsakovų nuosavybės teises į sandėlį. Visą pastatą sudaro sandėlis (1F2p), priestatas (1f1p) ir dengta rampa (2f1p). Anot ieškovų, teisę į sandėlio priestatą jie įgijo ŽŪB „Mikoliškis“ visuotinio narių susirinkimo, įvykusio 1998 m. rugsėjo 29 d., sprendimu, kuriuo nutarta 1766 Lt vertės priestatą atiduoti pajininkams: A. B. – už 600 Lt, A. M. – už 600 Lt, J. M. – už 536 Lt pajaus. Kreipęsi dėl nuosavybės teisių įregistravimo, ieškovai sužinojo, kad visas sandėlis, įskaitant ir priestatą, yra įregistruotas atsakovų vardu. Ieškovų teigimu, atsakovai nuosavybės teises į sandėlį įregistravo remdamiesi 1999 m. rugsėjo 29 d. įvykusio susirinkimo protokolu Nr. 2 ir 2001 m. gruodžio 17 d. priėmimo-perdavimo aktu, nors iš pateiktų dokumentų aišku, kad susirinkimas įvyko 1998 m. rugsėjo 29 d. Kadangi nuosavybės teisės gali būti registruojamos į visą nekilnojamąjį daiktą, o ne į atskiras jo dalis, tai, anot ieškovų, jie yra priversti kreiptis į teismą.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

7Pasvalio rajono apylinkės teismas 2009 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 1998 m. rugsėjo 29 d. Mikoliškio ŽŪB visuotinio susirinkimo sprendimu nuspręsta ieškovui A. M. už pajų perduoti sandėlio priestato dalį už 600 Lt, ieškovui J. M. – už 536 Lt, atsakovui A. B. – už 630 Lt. Nurodytu sprendimu nuspręsta atsakovui A. B. už pajų perduoti 22,6 proc. grūdų sandėlio su priestatu, o atsakovui K. Ž. – 75 proc. to paties sandėlio su priestatu. ŽŪB „Mikoliškis“ visuotinio susirinkimo protokolo Nr. 2 išrašuose nurodyta, kad susirinkimas įvyko 1999 m. rugsėjo 29 d., tačiau byloje nustatyta, kad šiuose išrašuose nurodyta klaidinga susirinkimo data, nes susirinkimas įvyko ne 1999 m., o 1998 m. rugsėjo 29 d. Ieškovams ir atsakovams turtas už pajų perduotas 2001 m. gruodžio 17 d. turto perdavimo-priėmimo aktais. Teismas konstatavo, kad ŽŪB „Mikoliškis“ visuotinio susirinkimo metu nuspręsdama perduoti už pajų ieškovams ir atsakovams bendrovei priklausantį turtą iš esmės pažeidė įstatymo reikalavimus ir šalių teises bei teisėtus interesus, nes tą patį turtą, t. y. sandėlio priestatą, perdavė ieškovams ir atsakovams. Nustatęs, kad ieškovai nuosavybės teisės į jiems perduotą turtą neįregistravo, o atsakovai nuosavybės teisę į jiems perduotą nekilnojamąjį turtą – grūdų sandėlio priestatą – yra įregistravę, teismas sprendė, kad ieškovai nėra įgiję nuosavybės teisės į turtą (CK 1.75 straipsnio 3 dalis). Atsakovai už pajų perduoto turto perdavimo sandorius yra įregistravę ir turtą yra įregistravę turto registro įmonėje kaip savo, todėl jie yra įgiję nuosavybės teisę į ginčo turtą. Teismo vertinimu, ginčo turtą atsakovai yra įgiję teisėtai ir sąžiningai; jie laikytini sąžiningais įgijėjais. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovai ginčija tik turto atsakovams perdavimo-priėmimo aktus, tačiau neginčija ŽŪB „Mikoliškis“ visuotinio susirinkimo sprendimų perduoti sandėlio priestatą atsakovams; ginčijami turto perdavimo-priėmimo aktai yra tik ŽŪB „Mikoliškis“ visuotinio susirinkimo sprendimų perduoti ginčo objektą įvykdymo veiksmų rezultatas, todėl nenuginčijus sprendimų perduoti turtą teisėtumo nėra pagrindo pripažinti jų negaliojančiais.

8Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovų apeliacinį skundą, 2009 m. lapkričio 25 d. sprendimu panaikino Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 6 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino: pripažino negaliojančiais nuo pasirašymo dienos 2001 m. gruodžio 17 d. turto perdavimo-priėmimo aktus, pagal kuriuos A. B. už pajų perduota 22,6 proc. ir 2,4 proc. sandėlio su priestatu ir rampa, bendras plotas 1285,74 kv. m.; pripažino negaliojančiu nuo pasirašymo dienos 2001 m. gruodžio 17 d. turto perdavimo-priėmimo aktą, pagal kurį K. Ž. už pajų perduota 75 proc. to paties sandėlio su priestatu ir rampa; panaikino VĮ Registrų centras Panevėžio filialo nekilnojamojo turto registro Nr. 44/345888 įrašus dėl sandėlio įregistravimo atsakovų nuosavybės teise. Kolegija nustatė, kad, likviduojant ŽŪB „Mikoliškis“, bendrovės nariams už turėtus pajus buvo atiduotas nekilnojamasis turtas. Pagal bendrovės visuotinio susirinkimo, įvykusio 1998 m. rugsėjo 29 d., nutarimą grūdų sandėlio Nr. 88 priestatas, statytas 1962 m., 1766 Lt vertės perduotas ieškovui A. M., turinčiam 600 Lt pajaus, ieškovui J. M., turinčiam 536 Lt pajaus, ir atsakovui A. B., turinčiam 630 Lt pajaus. Perdavimo-priėmimo aktais, surašytais 2001 m. gruodžio 17 d. ir patvirtintais likvidacinės komisijos pirmininko, ieškovams J. M. perduota dalis grūdų sandėlio priestato už 536 Lt, A. M. – už 600 Lt; duomenų apie atsakovui A. B. perduotą priestato dalį už 630 Lt pajaus, nėra. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad grūdų sandėlio balansinė vertė pajų dalijimo metu, nustatyta pačios ŽŪB „Mikoliškis“, yra 19 674 Lt, o priestato – 1766 Lt. Sąraše, kuriuo išdalijamas sandėlis ir priestatas, nurodyta, kam ir už kokio dydžio pajų tenka šis sandėlis ir priestatas. Perdavimo-priėmimo aktuose, surašytuose 2001 m. gruodžio 17 d., nurodoma, kad pajininkui A. B. perduodama grūdų sandėlio (1F2/p) ir priestato (1F1/p) bei rampos dalis, t. y. 22,6 proc. už 4438 Lt ir grūdų sandėlio su priestatu ir rampa (1F2/p) ir (1F1/p) pastatų dalis, t. y. 2,4 proc. už 509 Lt. Pajininkui K. Ž. 2001 m. gruodžio 17 d. perdavimo-priėmimo aktu perduodama grūdų sandėlio (1F2/p) ir priestato (1F1/p) bei rampos dalis, t. y. 75 proc. už 14 727 Lt. Iš nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. 44/345888 matyti, kad tik 2005 m. sausio 13 d. buvo pateiktas prašymas atlikti grūdų sandėlio kadastrinius matavimus. Atsakovai sandėlį nuosavybės teise įregistravo 2006 m. gruodžio 21 d. Pagal nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išrašą atsakovui K. Ž. priklauso 75 proc. sandėlio, atsakovui A. B. – 25 proc.; nuosavybės įregistravimo pagrindu nurodyta: protokolas, 1999 m. rugsėjo 29 d., Nr. 2 ir priėmimo-perdavimo aktas, 2001 m. gruodžio 17 d. Kolegija darė išvadą, kad šie aktai yra suklastoti ir pripažintini negaliojančiais. Šią išvadą kolegija grindė tuo, kad: sandėlis inventorizuotas tik 2005 m. sausio mėnesį ir pastatams suteikti atitinkami indeksai; atsakovas K. Ž. 2008 m. gegužės 20 d. buvo apklaustas kaip liudytojas baudžiamojoje byloje ir paaiškino, kad kartu su žmona turėjo 697 Lt pajaus; kadangi reikėjo didesnės sandėlio dalies, tai pajus pirko iš žmonių, kuriems priklausė sandėlis. Atsakovas A. B. apklaustas kaip liudytojas 2008 m. rugpjūčio 29 d. paaiškino, kad grūdų sandėlis buvo padalytas 85 pajininkams, o sandėlio priestatas – 3 pajininkams. Kadangi jis (atsakovas A. B.) ūkininkavo, tai norėjo didesnės dalies sandėlio ir todėl dalį grūdų sandėlio pajų supirko. Kolegija pažymėjo, kad atsakovai nenurodė, kokią dalį pajų ir iš ko jie supirko, nepateikė pajų pirkimo-pardavimo sutarčių; liudytoja E. P., buvusi ŽŪB „Mikoliškis“ buhalterė, paaiškino, kad atsakovas K. Ž. kreipėsi į ją 2006-2007 metais ir jo prašymu perdavimo-priėmimo aktą perrašė, nurodydama sandėlio, priestato ir rampos dalis. Ginčo perdavimo-priėmimo aktai datuoti 2001 m. gruodžio 17 d., tačiau visuose nurodomi perduodamų pastatų indeksai; tai – vienas iš požymių, kad aktai suklastoti, nes pastatai indeksais pradėti žymėti tik po jų inventorizavimo, t. y. po 2005 m. sausio mėnesio ir 2001 m. gruodžio 17 d. aktuose dar negalėjo būti įrašyti; be to, ginčijami perdavimo-priėmimo aktai nepatvirtinti likvidacinės komisijos pirmininko parašu. Pastatų nuosavybės įregistravimo pagrindu nurodytas ir 1999 m. rugsėjo 29 d. protokolas Nr. 2, tačiau iš protokolų knygos matyti, kad visuotinio bendrovės narių susirinkimo 1999 m. rugsėjo 29 d. nebuvo. Taigi atsakovų nuosavybės teisės į sandėlį įregistruotos nesamo protokolo ir suklastotų perdavimo-priėmimo aktų pagrindais. Nustačius šias aplinkybes, VĮ Registrų centro Panevėžio filialo padaryti nekilnojamojo turto įrašai dėl atsakovų nuosavybės teisių į sandėlį, naikintini, nes neatitinka tikrovės. Kolegija pažymėjo, kad sandėlis ir priestatas pačios bendrovės įvertinti 21 440 Lt (19 674 + 1766); pagal atsakovų pateiktus perdavimo-priėmimo aktus jiems perduodamo turto (sandėlio, priestato ir rampos) vertė – 19 674 Lt; likusi dalis (1766 Lt) yra priestato vertė ir akivaizdu, kad ieškovai turi teisę į jiems skirtą priestato dalį, tačiau reikalavimo dėl nuosavybės teisių pripažinimo jie nepareiškė, todėl teismas negali šio klausimo spręsti. ŽŪB „Mikoliškis“ 1998 m. rugsėjo 29 d. visuotinio bendrovės narių susirinkimo protokolas ir 2001 m. gruodžio 17 d. turto priėmimo-perdavimo aktai, išduoti ieškovams bei patvirtinti likvidacinės komisijos pirmininko, yra nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą patvirtinantys dokumentai (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis). Dėl to kolegija atmetė atsakovo K. Ž. argumentus, kad ieškovai negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis nurodytų susirinkimo protokolo, priėmimo-perdavimo aktų ir kad jis (atsakovas) yra sąžiningas turto įgijėjas bei savininkas.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu atsakovas K. Ž. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir palikti galioti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 6 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 1.75 straipsnio, 6.393 straipsnio 3 dalies nuostatas. Anot kasatoriaus, pagal imperatyviąsias CK 6.393 straipsnio 3 dalies, 1.75 straipsnio 1 dalies teisės normas ieškovai negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis 1998 m. rugsėjo 29 d. ŽŪB „Mikoliškis“ narių visuotinio susirinkimo protokolo Nr. 2 ar šio protokolo išrašo jų atžvilgiu bei dėl jų surašytų 2001 m. gruodžio 17 d. perdavimo-priėmimo aktų; šie dokumentai tretiesiems asmenims (įskaitant ir kasatorių, kaip turto savininką) nesukelia teisinių padarinių, nes jie (protokolas ir perdavimo-priėmimo aktas) įstatymų nustatyta tvarka neįregistruoti viešame registre. Net jei ieškovai ir būtų įregistravę nuosavybės teisę į ginčo turtą, tai turėtų būti taikytina imperatyvioji CK 1.75 straipsnio 4 dalies nuostata, kad jeigu tas pačias teises į daiktą ar daiktines teises įregistravo keli asmenys, tai laikoma, kad teises įgijo pirmasis sandorį įregistravęs asmuo. Taigi sandorių galimybė sukelti teisinius padarinius yra ribota. Iš CK 1.75 straipsnio 2 dalies, 6.393 straipsnio 3 dalies nuostatų galima matyti, kad neigiamų padarinių atsiradimo rizika dėl sandorio neįregistravimo tenka atitinkamo sandorio dalyviams (ieškovams) ir kyla nepriklausomai nuo kito sandorio šalies (kasatoriaus ir bendraatsakovio) sąžiningumo; įstatymo nustatytų reikalavimų laikymasis (sandorio įregistravimas) iš principo negali būti traktuojamas kaip nesąžiningas elgesys. Kasatorius pažymi, kad visai nesvarbu, dėl kokių priežasčių ieškovai iki nustatyto termino pabaigos neįregistravo sandorio. Įstatymų nežinojimas arba netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose nurodytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo arba netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 straipsnis). Įstatymų leidėjas būtent nustatė sankciją ir padarinius asmenims, kurie neįregistruoja įstatymo nustatyta tvarka nekilnojamojo turto perleidimo sandorių nekilnojamojo turto registre, taip siekiant apsaugoti tokį turtą įgijusio trečiojo asmens teisėtus interesus bei teisėtus lūkesčius (nes nekilnojamojo turto nuosavybės teisės tikrinamos pagal nekilnojamojo turto registro duomenis).

122. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 4.12 straipsnį, 4.13 straipsnio 1 dalį, 4.14 straipsnio 1 dalį. Anot kasatoriaus, sandėlio priestatas negali būti savarankiškas teisinių santykių objektas. Ieškovai neginčija to, kad pagrindinis daiktas – sandėlis – kasatoriui ir bendraatsakoviui perduotas pagrįstai ir teisėtai, o ginčija priestato bendraatsakoviams perdavimo ir šio fakto įregistravimo viešame registre faktą. 1998 m. rugsėjo 29 d. bendrovės narių sprendimu, kurio ieškovai net neginčija, nuspręstą sandėlį kartu su priestatu ir rampa už pajus atiduoti bendraatsakoviams bendrojon dalinėn nuosavybėn. 1998 m. rugsėjo 29 d. visuotinio bendrovės narių susirinkimo metu buvo svarstomas kasatoriaus pareiškimas dėl išėjimo iš ŽŪB „Mikoliškis“ ir pajaus grąžinimo ir buvo nuspręsta visus šiuos pareiškimus tenkinti. Bendraatsakoviams pajai buvo grąžinti nekilnojamuoju turtu: grūdų sandėliu kartu su priestatu ir rampa. Kasatoriui iš bendrovės atiduotas pajus – 14 727 Lt vertės, t. y. 75 proc. nurodyto nekilnojamojo turto vertės, o bendraatsakoviui – 4947 Lt vertės, t. y. 25 proc. nurodyto nekilnojamojo turto vertės. Anot kasatoriaus, šis turtas bendraatsakoviams buvo natūra perduotas pagal 2001 m. gruodžio 17 d. perdavimo-priėmimo aktą. Savo turtines teises į šį turtą kasatorius teisės aktų nustatyta tvarka įregistravo viešame nekilnojamojo turto registre, todėl šį sandorį gali panaudoti prieš trečiuosius asmenis (CK 6.393 straipsnio 3 dalis). Kadangi turtas kasatoriui perduotas teisėtai, jis jį priėmė ir nuosavybės teisės perėjimą įregistravo viešame nekilnojamojo turto registre, tai yra teisėtas ir sąžiningas šio turto (tam tikros dalies) įgijėjas ir savininkas.

133. Kasatoriaus teigimu, jis yra nekilnojamojo daikto sąžiningas įgijėjas ir šis nekilnojamasis daiktas iš kasatoriaus negali būti išreikalautas. Civilinėje teisėje galioja bendrasis sąžiningumo principas (CK 1.5 straipsnis), kuris, be kita ko, reiškia, kad kiekvienas asmuo yra laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Įrodinėjimo požiūriu asmeniui nereikia įrodinėti savo sąžiningumo, jeigu įstatymas nepreziumuoja konkretaus subjekto nesąžiningu arba kaltu. Jeigu asmuo yra turto valdytojas, tai jo valdymas laikomas atsiradęs sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.26 straipsnio 2 dalis). Asmuo, ketinantis nutraukti valdymą ar turintis kitokių reikalavimų turto valdytojui, jeigu tai yra nagrinėjamos bylos dalykas, turi įrodyti aplinkybę, kad valdymas nesąžiningas. Turto valdytojo nesąžiningumą turi įrodyti asmuo, tai teigiantis (CPK 178 straipsnis). Civilinėje teisėje galioja ir sąžiningumo prezumpcija, kuri, be kita ko, reiškia, kad turto įgijėjas laikomas sąžiningu įgijėju, kol neįrodyta priešingai. CK 6.67 straipsnyje įtvirtinta šio principo išimtis – nesąžiningumo prezumpcija, tačiau nė vienas iš šiame straipsnyje nurodytų atvejų kasatoriui netaikomas ir netaikytinas. Pagal CK 4.96 straipsnio 2 dalį iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, gina sąžiningą nekilnojamojo daikto įgijėją. Kasatoriaus teigimu, jis – sąžininga sandorio šalis; ieškovai nepateikė jokių įrodymų, liudijančių jo nesąžiningumą. Tokių įrodymų ieškovai ir negalėtų panaudoti prieš kasatorių dėl atitinkamo imperatyvaus CK 1.75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto draudimo neįregistravusio sandorio šaliai galimybės panaudoti sandorio faktą prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remiantis kitais įrodymais. Anot kasatoriaus, tiek civilinėje, tiek baudžiamojoje teisėje sąvoka „nusikaltimas“ suprantama vienodai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis, BK 2 straipsnis, BPK 1, 11 straipsniai, CK 4.96, 6.250 straipsniai). Civilinėje byloje teismas negali nustatyti nusikaltimo fakto, kurį gali konstatuoti, tik jeigu būtų įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje. Teismui nustačius neteisėtus veiksmus, teisinė situacija nesikeičia, nes sąvokos „nusikaltimas“ ir „neteisėti veiksmai“ netapačios. Kasatoriaus teigimu, jis jokio nusikaltimo nepadarė, ir tai konstatuota prie šios civilinės bylos pridėtoje baudžiamojoje byloje priimtu atitinkamu sprendimu.

144. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos: 1) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. Ž. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-598/2006, nurodyta, kad, vadovaujantis CK 1.75 straipsnio 3 dalimi, jeigu tą patį daiktų įgijo keli asmenys, tačiau vienas asmuo įregistravo sandorį, o kiti – ne, tai laikoma, kad daiktą įgijo sandorį įregistravęs asmuo; 2) 2005 m. balandžio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal AB banko „Hansabankas“ prašymą dėl proceso atnaujinimo, bylos Nr. 3K-3-209/2005, nurodyta kad CK 1.75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, neįregistravusios sandorio, šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais. Tretiesiems asmenims toks sandoris, kuris nėra įregistruotas, neegzistuoja; 3) 2004 m. birželio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Č. K. v. J. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-386/2004, nurodyta, kad CK 1.75 straipsnis numato sandorio neišviešinimo teisinius padarinius. CK 1.75 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalys, neįregistravusios sandorio, negali panaudoti šio sandorio ir jo pagrindu įgytų teisių prieš trečiuosius asmenis; 4) 2003 m. spalio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. Ž. v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir kt., bylos Nr. 3K-3-1035/2003, konstatuota, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais, o pagal nurodyto straipsnio 3 dalį, jeigu tą patį daiktą ar daiktines teises įgijo keli asmenys, tačiau vienas asmuo sandorį įregistravo, o kiti – ne, tai laikoma, kad daiktą ar daiktines teises įgijo sandorį įregistravęs asmuo; 5) 2002 m. rugsėjo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjų M. P. ir kt. skundą dėl teismo antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-1046/2002, nurodyta, kad CK 1.75 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas. Tačiau šio straipsnio 2 dalyje pasakyta, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamasi kitais įrodymais.

15Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:

161. Kasatorius kasacinį skundą, kaip ir atsiliepimą į ieškinį bei atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą, grindžia tais pačiais argumentais, grindžiamais CK 1.75 straipsniu, 6.393 straipsnio 3 dalimi. Anot ieškovų, teikdamas šiuos argumentus, kasatorius daro klaidą ieškovus laikydamas trečiaisiais asmenimis šio sandorio aspektu. Ieškovai, kaip ir bendraatsakoviai, yra buvę likviduotos ŽŪB „Mikoliškis“ nariai ir sandėlį bei jo priestatą (ieškovai – tik priestatą) privatizavo už turėtus pajus iš šios bendrovės pagal jos narių visuotinio susirinkimo nutarimą. Trečiuoju asmeniu pagal šios bylos situaciją būtų asmuo, įgijęs turtą iš kasatoriaus.

172. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis baudžiamosios bylos duomenimis, pagrįstai konstatavo, kad atsakovai (atsakovas A. B. šio teismo sprendimo ir neskundžia) savo teises į ginčijamą nuosavybę įregistravo nesamo protokolo ir suklastotų perdavimo-priėmimo aktų pagrindais. Kasatorius yra pripažinęs, kad jis kartu su žmona sandėlio su priestatu privatizavimo metu turėjo tik 697 Lt pajaus. Byloje nustatyta, kad sandėlio balansinė vertė pajų dalijimo metu buvo 19 674 Lt, o priestato – 1766 Lt. Buvusios ŽŪB „Mikoliškis“ buhalterės liudytojos E. P. teigimu, ji kasatoriaus prašymu 2006-2007 m. perrašė perdavimo-priėmimo aktą, nurodydama kitokias sandėlio, priestato ir rampos dalis. Dėl visų šių aplinkybių kasatorius, nors ir nebuvo pripažintas kaltu teismo nuosprendžiu, negali būti laikomas sąžiningu įgijėju.

183. Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymas nedraudė turto (objekto) privatizuoti arba skirstyti už pajus dalimis, todėl atmestinas kasatoriaus teiginys, kad priestatas yra sandėlio priklausinys ir jį turi ištikti pagrindinio daikto likimas.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

21Dėl nekilnojamojo turto registro įrašų (duomenų) ginčijimo

22CK 4.47 straipsnyje nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai. Nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius, paveldint, pagaminant naują daiktą, kitais šiame straipsnyje ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais. Įstatymuose nustatytais pagrindais įgyta nuosavybė į nekilnojamąjį daiktą registruojama Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta tvarka. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, ne kartą yra nurodęs, kad nekilnojamojo daikto teisinės registracijos faktas nėra nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas. Teisine nekilnojamojo daikto registracija yra tik įregistruojami nuosavybės į nekilnojamąjį daiktą atsiradimo (pasikeitimo, pasibaigimo) juridiniai faktai, kurie susiformavo įstatyme nustatytais pagrindais (sandoriu, administraciniu aktu ir kt.), t. y. nekilnojamojo daikto teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindais, tačiau tokio daikto registracijos atlikimo faktas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Lietuvos paštas“ v. Susisiekimo ministerija, AB ,,TEO LT“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-116/2008; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. ir kt. v. P. V. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1158/2003; 2000 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Orestas“ v. UAB ,,Pramoninis servisas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-977/2000; kt.). Taigi įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus.

23Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (T. 1, b. l. 9) matyti, kad kasatoriui nuosavybės teise įregistruota 75/100 (įrašas galioja nuo 2006 m. gruodžio 21 d.), o atsakovui A. B. – 25/100 dalys pastato-sandėlio; įregistravimo pagrindu nurodyta: protokolas, 1999 m. rugsėjo 29 d., Nr. 2 ir priėmimo-perdavimo aktas, 2001 m. gruodžio 17 d.

24Pagal šių statinių ir teisių į juos įregistravimo metu galiojusias (ir tebegaliojančias) Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (įstatymo 4 straipsnis). Šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytas pavyzdinis sąrašas juridinius faktus patvirtinančių dokumentų, kuriais remiantis registruojamos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą. Tuo tarpu NTRĮ 29 straipsnyje nurodytos aplinkybės, nors vieną iš kurių nustačius, atsisakoma įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą.

25Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Taigi nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės taryba v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-412/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės taryba v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-364/2009). Teismine tvarka gali būti ginčijama teisinė registracija ir iškeliamas jos neteisėtumas keliais aspektais: ji gali būti ginčijama dėl to, kad atlikta nesant pagrindo arba pažeidžiant nustatytą tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto valdyba v. UAB „Seta“, bylos Nr. 3K-3-804/2001; 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės taryba v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-412/2009). Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Duomenys (įstatymų nustatyti dokumentai), kurių pagrindu buvo įregistruota asmens daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, gali būti vertinami kitaip negu registratoriaus buvo įvertinti padarant atitinkamą įrašą nekilnojamojo turto registre, tik juos nuginčijus įstatymuose nustatyta tvarka. Kadangi nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, tai asmuo, siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, kad dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. I. ir kt. v . UAB „Vilga“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-433/2009).

26Vadovaudamasi pirmiau nurodytomis teisės normomis bei atsižvelgdama į suformuotą jų aiškinimo ir taikymo praktiką, teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamame apeliacinės instancijos teismo sprendime nustatyta, jog atsakovų nuosavybės teisės į pastatą-sandėlį įregistruotos nesamo protokolo ir suklastotų perdavimo-priėmimo aktų pagrindu. Kasaciniame skunde kasatorius neginčija šių apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jas pagrindžiančių sprendimo motyvų. Teisėjų kolegija bylą kasacine tvarka nagrinėja neperžengdama kasacinio skundo ribų, nes pagrindo jas peržengti nenustatyta, ir yra saistoma pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1, 2 dalys), todėl, nagrinėdama šią bylą, teisėjų kolegija remiasi pirmiau nurodytomis apeliacinės instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis. Pagrindo pripažinti, kad nurodytas faktines bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas nustatė pažeisdamas įrodinėjimo ar įrodymų vertinimo taisykles, nenustatyta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs ginčijamų perdavimo-priėmimo aktų suklastojimo faktą, turėjo pakankamą pagrindą šiuos aktus pripažinti negaliojančiais, o nustatęs, kad atsakovų nuosavybės teisės į pastatą-sandėlį įregistruotos nesamo protokolo ir suklastotų perdavimo-priėmimo aktų pagrindu, turėjo pakankamą pagrindą panaikinti ginčijamą nuosavybės teisių į pastatą-sandėlį teisinę registraciją, kaip atliktą neteisėtų dokumentų pagrindu.

27Esant nustatytai aplinkybei, kad atsakovų nuosavybės teisės į pastatą-sandėlį įregistruotos nesamo protokolo ir suklastotų perdavimo-priėmimo aktų pagrindu, kasacinio skundo argumentai, kuriais apeliuojama į CK 4.26, 4.96 straipsnių nuostatas ir kasatorių, kaip sąžiningą pastato-sandėlio įgijėją, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi. Šioje byloje pareikštais ieškinio reikalavimais ginčijamas atsakovų nuosavybės teisių būtent įregistravimas ir dokumentai, kuriais remiantis registravimas atliktas, tačiau nereiškiama reikalavimų dėl daikto išreikalavimo. Apeliacinės instancijos teismas byloje nustatė, kad kasatoriaus prašymu, išreikštu 2006-2007 m., E. P. perrašė perdavimo-priėmimo aktą, nurodydama sandėlio, priestato ir rampos dalis. Pagal CK 4.26 straipsnio 4 dalį nesąžiningu valdymo atsiradimu laikomas daikto valdymo atsiradimas, kai daiktą valdantis asmuo žinojo arba privalėjo žinoti, kad jis neturi teisės tapti to daikto valdytoju arba kad kitas asmuo turi daugiau teisių į jo užvaldomą daiktą.

28Taip pat šioje byloje nepareikšta reikalavimų dėl ieškovų nuosavybės teisių pripažinimo, todėl skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo teisėtumui neturi įtakos ir tie kasacinio skundo argumentai, kuriais apeliuojama į CK 1.75, 4.12-4.14 straipsnių nuostatas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kasatoriaus argumentai dėl sandėlio priestato, kaip antraeilio daikto, ir sandėlio, kaip pagrindinio daikto, neturi įtakos apeliacinės instancijos teismo motyvų ir išvadų teisėtumui. Tuo tarpu, nustačius, kad atsakovų nuosavybės teisės į pastatą-sandėlį įregistruotos nesamo protokolo ir suklastotų perdavimo-priėmimo aktų pagrindu, taip pat byloje nesant kitokių įrodymų, kurie patvirtintų kasatoriaus nuosavybės teisių į 75 proc. pastato-sandėlio įgijimą, nėra teisinio pagrindo (ir netgi prielaidų) spręsti dėl CK 1.75 straipsnio nuostatų taikymo.

29Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir nepatvirtina, jog apeliacinės instancijos teismas būtų pažeidęs kasatoriaus nurodomas teisės normas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

30Dėl CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto kasacijos pagrindo

31Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktą pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra, jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

32Pasisakydamas dėl šios proceso teisės normos, kasacinis teismas yra nurodęs, kad kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai. Kai kasatorius kasaciniame skunde nurodo kasacijos pagrindą, tačiau nepateikia jį patvirtinančių teisinių argumentų, arba pateikia atitinkamus argumentus, tačiau jų nesieja su konkrečiu kasacijos pagrindu, kasacinis skundas laikytinas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada praktikoje reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-169/2010; kt.).

33Šioje byloje kasatoriaus K. Ž. paduotame kasaciniame skunde iš dalies neatsižvelgta į reikalavimą kasaciniame skunde nurodyti konkrečius kasacijos pagrindus bei juos patvirtinančius teisinius argumentus. Kasaciniame skunde, teigiant apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, tik cituojamos tam tikros Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, tačiau kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, kurie patvirtintų, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju privalėjo atsižvelgti, tačiau neatsižvelgė į kasatoriaus nurodomose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išdėstytus išaiškinimus. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad kasatoriaus pateiktos atitinkamų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių citatos yra tik tam tikrų CK nuostatų turinio perkėlimas, atkartojimas, t. y. aptariamomis citatomis nesuformuluota kasacinio teismo išaiškinimų ar teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių. Taigi, darytina išvada, kad aptariami kasacinio skundo teiginiai neatitinka CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų ir nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto kasacijos pagrindo.

34Patikrinusi teisės taikymo aspektu skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jį naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

35Dėl bylinėjimosi išlaidų

36Kasaciniame teisme patirta 80,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios teismo raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

37Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

38Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

39Priteisti iš kasatoriaus K. Ž. (duomenys neskelbtini) 80,95 Lt (aštuoniasdešimt litų 95 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

40Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį... 5. Ieškovai prašė pripažinti negaliojančiais nuo pasirašymo momento 2001 m.... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 7. Pasvalio rajono apylinkės teismas 2009 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį... 8. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 9. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 10. Kasaciniu skundu atsakovas K. Ž. prašo panaikinti Panevėžio apygardos... 11. 1. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 1.75... 12. 2. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 4.12... 13. 3. Kasatoriaus teigimu, jis yra nekilnojamojo daikto sąžiningas įgijėjas ir... 14. 4. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 15. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai prašo kasacinį skundą atmesti.... 16. 1. Kasatorius kasacinį skundą, kaip ir atsiliepimą į ieškinį bei... 17. 2. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis baudžiamosios bylos... 18. 3. Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymas nedraudė turto... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 21. Dėl nekilnojamojo turto registro įrašų (duomenų) ginčijimo... 22. CK 4.47 straipsnyje nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai.... 23. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (T. 1, b. l.... 24. Pagal šių statinių ir teisių į juos įregistravimo metu galiojusias (ir... 25. Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, savo... 26. Vadovaudamasi pirmiau nurodytomis teisės normomis bei atsižvelgdama į... 27. Esant nustatytai aplinkybei, kad atsakovų nuosavybės teisės į... 28. Taip pat šioje byloje nepareikšta reikalavimų dėl ieškovų nuosavybės... 29. Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 30. Dėl CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto kasacijos pagrindo... 31. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktą pagrindai peržiūrėti bylą... 32. Pasisakydamas dėl šios proceso teisės normos, kasacinis teismas yra... 33. Šioje byloje kasatoriaus K. Ž. paduotame kasaciniame skunde iš dalies... 34. Patikrinusi teisės taikymo aspektu skundžiamą apeliacinės instancijos... 35. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 36. Kasaciniame teisme patirta 80,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 38. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009... 39. Priteisti iš kasatoriaus K. Ž. (duomenys neskelbtini) 80,95 Lt... 40. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...