Byla 2S-871-730/2017

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės M. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, notarei D. R., trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl faktinių šeiminių teisinių santykių nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu,

Nustatė

3

  1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir siekdama paveldėti velionio J. B. (J. B.) turtą prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad tarp J. B., mirusio ( - ), ir M. M. buvo susiklostę faktiniai šeiminiai teisiniai santykiai. Taip pat prašė pripažinti negaliojančiu Klaipėdos m. 13-ojo notarų biuro notarės D. R. 2014-09-22 valstybei išduotą palikimo perėmimo valstybei liudijimą, kurio pagrindu valstybė paveldėjo J. B., mirusio ( - ), ginčo turtą, t. y. butą, adresu ( - ), butą, adresu ( - ), ir 4030 vnt. AB „( - )“ paprastųjų akcijų.
  2. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-03-28 nutartimi atsisakė priimti ieškovės M. M. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, notarei D. R., trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl faktinių šeiminių teisinių santykių nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir kartu su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė reiškia reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad tarp jos ir mirusio asmens susiklostė faktiniai šeiminiai teisiniai santykiai, turėdama tikslą paveldėti. Prašomas nustatyti faktas nesukurs ieškovei teisinių padarinių, nes sugyventinis, priešingai nei sutuoktinis, neturi paveldėjimo teisės pagal įstatymą, todėl vadovaujantis formuojama teismų praktika, toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme. Ieškovė taip pat prašo pripažinti negaliojančiu Klaipėdos m. 13-ojo notarų biuro notarės D. R. 2014-09-22 valstybei išduotą palikimo perėmimo valstybei liudijimą, kurio pagrindu valstybė paveldėjo J. B., mirusio ( - ), ginčo turtą. Ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui, gali tik asmuo, pretenduojantis į palikimą (CK 5.8 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teismui konstatavus, kad negali būti nustatytas ieškovės prašomas juridinę reikšmę turintis faktas, nes net ir nustatytas toks faktas nesukels teisinių padarinių ieškovei, ieškovė negali būti laikoma pretenduojančia į palikimą, todėl neturi teisinio pagrindo ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą. Be to, ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą galima per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo (CK 5.8 straipsnis).
  3. Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirajame skunde nurodyti šie argumentai:
    1. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašomas nustatyti juridinis faktas nesukels ieškovei teisinių padarinių, kadangi nustačius šeimos faktinius santykius, ieškovė būtų laikoma faktine sutuoktine, o J. B. faktiniu ieškovės sutuoktiniu ir tuo pagrindu ieškovė įgytų teisę paveldėti turtą.
    2. Mirus sugyventiniui, ieškovė savo teises gali apginti tik nustačius šeiminius teisinius faktinius santykius arba egzistavusius sutuoktinių teisinius faktinius santykius. Tokio pobūdžio santykių nustatymą formuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėje byloje

      4Nr. e3K-3-543-695/2016.

5Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
  2. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
  3. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ieškiniu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad tarp J. B., mirusio ( - ), ir M. M. buvo susiklostę faktiniai šeiminiai teisiniai santykiai, siekdama paveldėti velionio J. B. turtą; pripažinti negaliojančiu Klaipėdos m. 13-ojo notarų biuro notarės D. R. 2014-09-22 valstybei išduotą palikimo perėmimo valstybei liudijimą, kurio pagrindu valstybė paveldėjo J. B., mirusio ( - ), ginčo turtą, t. y. butą, adresu ( - ), butą, adresu ( - ), ir 4030 vnt. AB „( - )“ paprastųjų akcijų. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį, motyvuodamas tuo, kad prašomas nustatyti faktas nesukurs ieškovei teisinių padarinių, nes sugyventinis, priešingai nei sutuoktinis, neturi paveldėjimo teisės pagal įstatymą, todėl vadovaujantis formuojama teismų praktika, toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme. Be to, ieškovė neturi teisės reikšti ieškinį CK 5.8 straipsnio pagrindu.
  4. CPK 444 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal O. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, bylos Nr. 3K-3-388/2010). Norint nustatyti, ar faktas turi juridinę reikšmę, ar neturi, reikia išaiškinti, kodėl faktas turi būti nustatytas.
  5. Ieškovė savo reikalavimą nustatyti juridinį faktą, jog tarp ieškovės bei J. B. buvo susiklostę faktiniai šeiminiai santykiai, grindžia tuo, jog su minėtu asmeniu ieškovė gyveno nuo 1993-07-13 iki 2013-05-23, vedė bendrą ūkį, todėl susiklostė jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, todėl vadovaujantis CPK 444 straipsnio 2 dalies 3, 9 punktais, dėl turto paveldėjimo nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas. Atskirajame skunde ieškovė teigia, kad prašant nustatyti juridinį faktą siekiama nustatyti šeimos faktinius arba santuokinius faktinius santykius, o šiuos faktus nustačius ieškovė būtų laikoma faktine sutuoktine, o J. B. faktiniu sutuoktiniu ir tuo pagrindu ieškovė įgytų paveldėjimo teisę į mirusiojo turtą.
  6. Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad teismas nagrinėja bylas dėl gimimo, įvaikinimo, santuokos sudarymo ar nutraukimo, mirties įregistravimo fakto nustatymo ar kitų civilinės būklės aktų. To paties straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos.
  7. Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 3 punktą nustatomas ne pats gimimo, įvaikinimo, santuokos sudarymo ar nutraukimo, mirties ar kito civilinės būklės akto faktas, bet jo įregistravimo faktas. Fakto įregistravimą patvirtina įrašo pagrindu išduotas liudijimas. Jeigu prašomas nustatyti faktas nebuvo įregistruotas, jis negali būti nustatytas, nes neturės juridinės reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalga Nr. 56. Teismų praktika. 2005, 24). Iš ieškovės ieškinio turinio matyti, jog ginčo dėl to, kad ieškovė ir J. B. nebuvo sudarę santuokos, nėra, todėl vadovaujantis anksčiau nurodyta teismų praktika, juridinę reikšmę turintis faktas, jog šalys buvo sutuoktiniai negali būti nustatytas.
  8. Ieškovė taip pat nurodo, kad asmenis siejo faktiniai šeiminiai teisiniai santykiai (partnerystė). Bendro gyvenimo nesudarius santuokos (partnerystės) teisinius santykius ir jų pasekmes bendrai įgytam turtui reglamentuoja CK trečiosios knygos XV skyriaus normos. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis nustato, kad CK trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento. Šis įstatymas dar nėra priimtas. Tik įsigaliojus minėtoms normoms, ieškovės prašomas nustatyti faktas gali būti juridiškai reikšmingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497. Teismų praktika. 2004, 23). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui bei teismų praktikai, laikotarpiu nuo 1993-07-13 iki 2001-07-01 (iki 2000 m. CK įsigaliojimo) šie santykiai apskritai negalėjo sukurti teisinių padarinių, nes įstatymai jiems nesuteikė juridinės reikšmės. Po CK įsigaliojimo iki ieškovės nurodytos datos – 2013-05-23 – praėjo daugiau nei vieneri metai, kurie pagal CK 3.229 straipsnį gali turėti atitinkamą juridinę reikšmę, tačiau tokio fakto vis tiek negalima nustatyti, kol nepriimtas įstatymas, reglamentuojantis partnerystės įregistravimo tvarką.
  9. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovės prašomas nustatyti faktas jai nesukels nurodomų teisinių padarinių, todėl neturi juridinės reikšmės. Dėl šios priežasties, nesant visų būtinų sąlygų juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti, vadovaujantis anksčiau minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, ieškovės reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme.
  10. Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad nesant įsigaliojusio partnerystės įregistravimo tvarką reglamentuojančio įstatymo, mirus sugyventiniui, ieškovė savo teises gali apginti tik nustačius šeiminius teisinius faktinius santykius arba egzistavusius sutuoktinių teisinius faktinius santykius. Tokio pobūdžio santykių nustatymą formuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėje byloje Nr. e3K-3-543-695/2016.
  11. Apeliantės nurodytoje nutartyje buvo sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nesusituokusių asmenų, šiems gyvenant ir kartu tvarkant ūkį abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, sukurto bendro turto pripažinimą bendrąja daline nuosavybe, o ne dėl juridinio fakto, jog asmenis siejo šeiminiai santykiai nustatymo, siekiant įgyti teisę priimti palikimą, todėl minėtos nutarties išaiškinimais nėra pagrindo vadovautis. Be to, pažymėtina, jog ieškovė jau buvo pateikusi teismui ieškinį dėl nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus ir akcijas jungtinės veiklos sutarties pagrindu (atsakovės teigimu) pripažinimo bei Klaipėdos m. 13-ojo notarų biuro notarės D. R. 2014-09-22 valstybei išduoto palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-09-30 sprendimu ieškinį atmetė, Klaipėdos apygardos teismo 2016-06-22 nutartimi minėtas sprendimas paliktas nepakeistas.
  12. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme motyvuodamas dar ir tuo, jog, vadovaujantis CK 5.8 straipsniu, ieškovė neturi teisės reikšti reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2014-09-22 palikimo perėjimo valstybei liudijimą.
  13. Ieškinio priėmimo ir bylos iškėlimo teisme terminai ir tvarka, atsisakymo priimti ieškinį pagrindai, taip pat bylos iškėlimo ir atsisakymo priimti ieškinį teisiniai padariniai nustatyti CPK 137 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuoti pagrindai, kuriuos nustatęs teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. Vienas jų – kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad šiuo pagrindu atsisakoma priimti ieškinį (pareiškimą), jei ginčas apskritai nepriskirtinas nagrinėti teismams arba jei byla nenagrinėtina civilinio proceso tvarka.
  14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Šią aplinkybę savo nutartyse ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1121/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-244/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje

    6Nr. 3K-3-380/2008). Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 straipsnio antrojoje dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma bei turiniu atitinka CPK 135 ir 111 straipsnių reikalavimus.

  15. Asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo (CK 5.8 straipsnis). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad reikalavimas, reiškiamas CK 5.8 straipsnio pagrindu, apskritai nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
  16. Išspręsti klausimų, kuriais pasisakoma dėl bylos esmės, iki teismo sprendimo priėmimo teismas negali, todėl ir išvadą, ar ieškovė yra subjektas, turintis teisę ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą CK 5.8 straipsnio pagrindu, teismas gali padaryti tik priimdamas teismo sprendimą. Aplinkybė, jog ieškovė neturi teisės reikšti reikalavimą pripažinti išduotą paveldėjimo teisės liudijimą negaliojančiu, gali būti pagrindas atmesti ieškinį, bet nėra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
  17. Esant anksčiau minėtų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas išvadai padaryti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovės reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme, tačiau netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias atsisakymo priimti ieškinį pagrindus, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo pripažinti paveldėjimo teisės liudijimą negaliojančiu. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina iš dalies, tai yra, panaikinama nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti ieškovės reikalavimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir šio reikalavimo priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kita nutarties dalis dėl atsisakymo priimti reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad tarp J. B., mirusio ( - ), ir M. M. buvo susiklostę faktiniai šeiminiai teisiniai santykiai, paliekama galioti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

7Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

Nutarė

8panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškovės M. M. ieškinio reikalavimą atsakovėms Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, notarei D. R., trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir šio reikalavimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

9Kitą nutarties dalį palikti galioti.

Proceso dalyviai
Ryšiai