Byla e2-116-1022/2018
Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo ir juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo

1Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Auksė Balkaitienė, sekretoriaujant Genovaitei Šetkauskienei, dalyvaujant ieškovui I. K., jo atstovei advokatei Jutai Kareivei, trečiajam asmeniui J. G.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. K. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, tretiesiems asmenims L. M., J. B., J. G., J. B., L. K., J. K., A. B., notarei Stasei Martinaitienei, dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo ir juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

3Teismas

Nustatė

4Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

5Ieškovas I. K. (toliau – Ieškovas) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“ (toliau – Atsakovė), prašydamas: 1) nustatyti juridinį faktą, kad Z. P., asmens kodas ( - ) ir E. K., gim. 1934 m., buvo seserys; 2) panaikinti palikimo perėjimo valstybei liudijimą, išduotą 2017 m. kovo 15 d. Akmenės rajono 2-ojo notaro biure VĮ Turto bankas, atstovaujančiai valstybę, į mirusios Z. P., turtą: butą, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė 27600 Eur, su sandėliu, unikalus Nr. 3293-7000-1052, vidutinė rinkos vertė 183,00 Eur, su šuliniu, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė 26,00 Eur; 3) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. K. priėmė tetos Z. P. (mirusios ( - ), mirties akto įrašo Nr. 63) palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

6Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad ( - ) mirė pareiškėjo teta Z. P.. Po tetos mirties liko jai asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas, adresu ( - ). Ieškovas, po Z. P. mirties organizavo jos laidotuves, gavo laidojimo išmoką bei po palikėjos mirties iškart pradėjo rūpintis tetos turtu, perėmė buto raktus ir dokumentus, prižiūrėjo butą, mokėjo mokesčius. Z. P. duktė A. B. laidotuvėse nedalyvavo ir jau kurį laiką prieš mirtį su Z. P. nebendravo, nes gyveno užsienyje. Apie Z. P. mirti ir likusį turtą informavo jos dukrą A. B. socialiniame tinkle Facebook žinute, tačiau ji jokių pretenzijų neturėjo. Dėl jo veiksmų valdant Z. P. turtą neprieštaravo niekas iš galimų paveldėtojų. Maždaug prieš tris metus į butą įleido gyventi savo seserį J. G., kuri iki šiol bute gyvena, moka mokesčius, atlieka buto remontą, pakeitė langus, grindis, tačiau ir jis pats visada prižiūri ar butas tvarkomas tinkamai, ar nėra įsiskolinimų, padeda spręsti kitas iškilusias problemas. Anot ieškovo, palikimo laiku nepriėmė, nes nežinojo, kokių veiksmų turėjo imtis, norėdamas priimti palikimą, nežinojo, jog yra terminas, per kurį galima kreiptis į notarą, neturi teisinio išsilavinimo. Be to, pagal romų tautybės papročius po asmens mirties, tam tikrą laiką negalima priimti mirusio asmens turto. Palikimo priėmimo termino nebūtų praleidęs, jeigu būtų žinojęs, kokių veiksmų turiu imtis ir kokias pasekmes sukelia jų neatlikimas. Šiuo metu Z. P. palikimą jau priėmė valstybė, todėl nustačius juridinį faktą, kad jis po tetos priėmė palikimą faktiniu valdymu prašo panaikinti 2017 m. gegužės 15 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Taip pat, ieškovas paveldėjimo tikslu prašo nustatyti juridinį faktą, kad Z. P. ir E. K. buvo seserys, nes tik tokiu ieškovas įgis teisę priimti palikimą. Ieškovo motinos gimimo liudijimo nėra išlikusio, o kitokia tvarka negali gauti duomenų, įrodančių, kad palikėja Z. P. ir ieškovo mama buvo seserys. Tai, kad ieškovo mama E. K. ir Z. P. buvo seserys liudija tai, kad Z. P. gimimo liudijime pavardė iki santuokos buvo B., E. K. iki santuokos sudarymo pavardė taip pat buvo B.. Be to, Z. P. gimimo liudijime tėvas nurodytas S. B.. E. K. sutuoktuvių liudijime nurodytas jos tėvo vardas – taip pat S.. Anot ieškovo abi seserys gyveno Akmenėje, bendravo, abi palaidotos Akmenės kapinėse, greta viena kitos. Tai, jog sutampa ieškovo mamos ir tetos gimimo metai, vertina tai kaip klaidą, kadangi prieš daug metų išduodant dokumentus dažnai būdavo padaromos klaidos, kartais vaikus nuvesdavo užregistruoti tik po kelių mėnesių ar net metų. (1t., b. l. 174-178).

7Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė jog teismui pripažinus I. K. ieškinio pagrįstumą, VĮ Turto bankas neprieštaraus ieškinio tenkinimui; ieškinį prašo nagrinėti VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant (2 t., b. l. 9-10).

8Tretieji asmenys - L. M., J. B., J. G., J. B., L. K., J. K., A. B., notarė Stasė Martinaitienė teismo nustatytu terminu atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė.

9Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovė palaikė visus patikslinto ieškinio reikalavimus patikslintame ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, motyvais ir argumentais. Ieškovo teigimu, jo motinos gimimo metrikų neturi, siekdamas gauti motinos gimimo įrašų dokumentus kreipėsi į Lietuvos archyvą, tačiau mamos E. K. gimimo liudijo dokumentų nėra išlikę. Tai, kad ieškovo mama ir palikėja buvo seserys patvirtina išlikusiuose dokumentuose tos pačios pavardės, tiek pareiškėjos mamos, tiek palikėjos tos pačios mergautinės pavardės B., abiejų tėvų vardas tas pat S.. Neatitikimus oficialiuose rašytiniuose dokumentus, dėl pareiškėjo motinos ir palikėjos Z. P. tos pačios gimimo datos bei palikėjos tėvų vaikų skaičiaus, vertina kaip padarytas klaidas. Dėl Z. P. ir E. K. gimimo įrašuose netikslumų bei padarytų klaidų ištaisymo, į civilinės metrikacijos įstaigą nesikreipė. Ieškovo teigimu, ieškovo motinos ir palikėjos gimimo metu, romai pagal jų papročius buvo klajokliai, vaikus gimdydavo namuose, juos registruodavo tik tuomet kai jiems prireikdavo kokių nors dokumentų arba liepdavę valdininkai. Anot pareiškėjo, S. B. ir O. M. – B. viso turėjo ketus vaikus, dvi dukras, tai pareiškėjo mama E. K. ir Z. P., ir du sūnus, kurie jau mirę, tačiau tai patvirtinančių įrodymų neturintis. Ieškovo teigimu abi seserys palaidotos Akmenėje, tose pačiose kapinėse, greta jų kapai. Mirus Z. P. vyrui, Z. P. persikėlė gyventi į Akmenę, kur gyveno iki pat mirties. Mirus Z. P., jis organizavo laidotuves ir ją palaidojo, po Z. P. mirties likusiu turtu rūpinosi jis, turėjo buto raktus, nors tame bute ir negyveno, tačiau prižiūrėjo palikėjos butą, mokėjo mokesčius, o praėjus maždaug pusmečiui į palikėjos butą įleido gyventi savo seserį J. G.. Po Z. P. mirties negalėjo pagal romų papročius priimti palikimo, kadangi pagal jų papročius mirus artimam žmogui, tam tikrą laiką, kurio terminas nėra apibrėžtas, perimti mirusiojo turto negalima, tik praėjus tam tikram laikui visų mirusiojo giminės bendru sutarimu.

10Teismo posėdyje tretysis asmuo J. G. sutiko su ieškovo reikalavimais, pašė ieškovo patikslintą ieškinį tenkinti. Palaikydama ieškovo nurodytas, patvirtina jos motiną ir palikėją buvus seserimis. Po Z. P. mirties, jos butu rūpinosi ieškovas, kuris maždaug praėjus pusei metų po Z. P. mirties jai leido su vaikais apsigyventi Z. P. bute. Nuo to laiko, ji bute gyvena, rūpinasi tuo turtu, jį prižiūri, moka mokesčius, tvarko butą.

11Teismo nustatytos aplinkybės

12Palikėjos Z. P. (iki santuokos B.), gimusios ( - ), asmens kodas ( - ) Sedos mieste, Mažeikų rajone, tėvai buvo S. B., A., gimęs 1915 m., motina – O. M. - B., A., gimimo data nenurodyta (t. 1, b. l. 25, 164). S. B., gim. 1915 m. ir O. M. – Bagdonavičienė, gimimo data nenurodyta, turėjo vieną vaiką – Z. P., gimusią ( - ) (1 t., b. l. 166) Z. P. ( - ), sudarė santuoką su S. P., gimusiu ( - ) mirusiu ( - ) ( 1 t., b. l. 76). Palikėja Z. P. mirė ( - ) ( t. 1, b. l. 23), mirusi našle, vaikai – A. B., gimusi ( - ) ( 1 t., 128). Po Z. P. mirties liko jai nuosavybės teise priklausantis butas, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), su sandėliu, unikalus Nr. ( - ), su šuliniu, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė 26,00 Eur, įgytas ( - ) pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1-3257 pagrindu (1 t., b. l. 8-9). Akmenės rajono 2-ojo notarų biuro notarė Stasė Martinaitienė po Z. P. mirties ( - ), 2017 m. kovo 15 d. išdavė palikimo priėmimo valstybei liudijimą Nr. 76, pagal kurį palikėjos turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei, o paveldimą turtą sudaro butas su priklausiniais, unikalus Nr. ( - ), pastatas sandėlis, unikalus Nr. ( - ), 1/5 dalis kitų inžinierinių statinių – šulinio, unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ) ( 1 t., 14-18). E. K., gimė ( - ), mirė ( - ) duomenų apie tėvus, brolius ir seseris nėra. E. K. turėjo septynis vaikus; L. M., gimusi ( - ), J. B., gim. ( - ), J. G., gim. ( - ), J. B., gim. ( - ), I. K., gim. ( - ), L. K., gim. ( - ), J. K., gim. ( - ) (t., b. l. 168, 192).

13Aplinkybių teisinis įvertinimas

14Patikslintu ieškiniu, ieškovas kėlė tris reikalavimus: pirma – nustatyti giminystės santykius su mirusiąja Z. P., antra – nustatyti, kad jis po Z. P. mirties priėmė palikimą faktiniu valdymu; trečia – panaikinti palikimo perėjimo valstybei liudijimą.

15Dėl dokumentų egzistavimo giminystės santykiui nustatyti

16Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pakeitimas ar pabaiga. Teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę neturi juridinės reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008. Teismų praktika. 2008, 29). Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).

17Asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų. Kai pareiškėjas šių dokumentų neturi, jis turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigas dėl šių dokumentų nuorašų išdavimo ar jų atkūrimo. Civilinės metrikacijos įstaigai atsisakius išduoti jų nuorašus ar juos atkurti, asmuo gali kreiptis į teismą nustatyti giminystės santykius.

18Byloje nustatyta, kad Lietuvos valstybės istorijos archyvas (toliau – archyvas) 2009 m. balandžio 20 d. raštu Nr. (P1-2788)P2-2682 pareiškėją informavo, kad Karmėlavos, Rumšiškių, Kauno Šv. Trejybės, Šančių ir Šv. Juozapo Romos katalikų bažnyčios 1933-1935 metų metrikų knygose E. B., S. dukters gimimo duomenų nerasta (e. b. l. 32).

19Pareiškėjas neturėdamas dokumentų, patvirtinančių giminystę, t. y. savo motinos E. K. gimimo liudijimo, kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinį faktą, kad Z. P., asmens kodas ( - ) ir E. K., gim. 1934 m., buvo seserys.

20Dėl giminystės santykio – juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad pareiškėjo mama ir palikėja buvo seserys

21Nustatant giminystės santykius, būtina atsižvelgti į tai, ar prašomas nustatyti giminystės artumo laipsnis sukels ieškovui teisinius padarinius (CK 3.134 straipsnio 2 dalis).

22Kaip matyti iš patikslinto ieškinio turinio, ieškovo siekis yra įrodyti, kad mirusioji Z. P., mirusi 2009 m. vasario 24 d., yra jo teta (t. y. jo motinos sesuo) tam tikslui, kad paveldėti turtą po jos mirties.

23Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktą palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos) yra penktos eilės paveldėtojai pagal įstatymą. Taigi norint paveldėti mirusiosios Z. P. turtą, ieškovas I. K. metrikų dokumentais ar teismo sprendimu notarui turi įrodyti, kad jis yra Z. P. sūnėnas, t. y. penktos eilės giminaitis (CK 3.134 str.). Giminystės ryšį įrodinėjant metrikų dokumentais, juose turi sutapti ieškovo motinos ir mirusiosios tėvų vardai ir pavardės, kas įrodytų, kad ieškovo motina ir mirusioji buvo seserys. Kitais metrikų dokumentais ieškovas turi įrodyti, kad jis yra mirusiosios sesers sūnus.

24Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad palikėjos Z. P. (iki santuokos B.), gimusios ( - ), asmens kodas ( - ) Sedos mieste, Mažeikų rajone, tėvai buvo S. B., A., gimęs 1915 m., motina – O. M. - B., A., gimimo data nenurodyta (t. 1, b. l. 25, 164). Duomenų apie E. K. (iki santuokos B.) gimusios ( - ), mirusios ( - ) apie tėvus, brolius ir seseris nėra (t. 1, e b. l. 168). Ieškovas I. K., gim. ( - ) yra E. K. sūnus (t 1., b. l. 192). S. B., gim. 1915 m. ir O. M. – Bagdonavičienė, gimimo data nenurodyta, turėjo vieną vaiką – Z. P., gimusią ( - ) (1 t., b. l. 166)

25Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005).

26Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, bylos Nr. 3K-3-324/2008; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Z. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, bylos Nr. 3K-3-147/2005;).

27Šioje byloje ieškovas savo motinos ir palikėjos giminystės santykį ir esmės įrodinėjo šalies, tai yra savo paties paaiškinimais ir trečiojo asmens savo sesers J. G. paaiškinimais, kurie yra viena iš įrodinėjimo priemonių civiliniame procese (CPK 177 straipsnio 2 punktas, 189–196 straipsniai), o taip pat palikėjos metrikų dokumentuose ir motinos santuokos liudijime esančiais duomenimis dėl tos pačios mergautinės abiejų seserų pavardės ir to paties tėvo vardo (CPK 197 straipsnio 1 dalis) bei nuotraukomis, kaip įrodymais apie aptariamą giminystės ryšį (CPK 220 straipsnis).

28Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad palikėja Z. P. (iki santuokos B.), gimė ( - ), E. K. (iki santuokos B.) gimė tais pačiais metais, tai yra ( - ), abi gimę tais pačiais metais, tik E. K. gimė vienu mėnesiu ir 16 dienų vėliau po palikėjos Z. P. gimimo. Be to iš bylos medžiagos matyti, S. B., gim. ( - ) ir O. M. – B., gimimo data nenurodyta, turėjo vieną vaiką – Z. P., gimusią ( - ) (1 t., b. l. 166). Šie duomenys byloje pripažintini oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis), iš kurių matyti, kad palikėjos tėvai turėjo tik vieną vaiką, tai yra dukrą Z. P.. Jokių duomenų, kad E. K., gim. ( - ) yra S. B., gim. ( - ) ir O. M. – B., dukra nėra. Šie rašytiniai įrodymai paneigia tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens ieškovo sesers J. G. nurodytas aplinkybes apie ieškovo motinos ir palikėjos giminystės santykį, buvus jas seserimis. Aplinkybė, kad ieškovo motinos E. K. ir palikėjos Z. P. tos pačios ikisantuokinės pavardės B., bei sutampa tėvo vardas – S., nepaneigia oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, nurodytų duomenų, apie Z. P. tėvų turėtą vaikų skaičių pagrįstumo. Kita vertus, esant nenuginčytiems civilinės metrikacijos įstaigose registruotiems juridiniams faktams apie palikėjos ir E. K. gimimo įrašus, jų gimimo datas, ieškovo mama E. K. ir palikėja Z. P. negali būti laikomos seserimis, kaip gimusiomis iš to paties tiesiosios linijos protėvio – motinos O. M. – B., kadangi tai objektyviai neįmanoma (tai pačiai motinai sveiką vaiką pagimdyti mažiau kaip po dviejų mėnesių po kito vaiko gimimo). Teismas sprendžia, kad ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimai (apie galimai gimimo įrašus registruojančių įstaigų padarytos klaidas, registruojant šių asmenų gimimo įrašus), kurie yra silpnesnės įrodomosios galios dėl savo subjektyvaus pobūdžio, įrodinėjamiems faktams konstatuoti nepakanka. Duomenų, kad ieškovas būtų kreipęsis į civilinės metrikacijos skyrių, prašydamas atkurti ir (ar) ištaisyti jo motinos E. K. ir (ar) palikėjos Z. P. gimimo įrašus, bei duomenis apie palikėjos tėvų vaikus, nėra. Įrodymų pakankamumo prasme trečiojo asmens J. G. paaiškinimų vertinimą lemia gautų duomenų subjektyvus pobūdis, t. y. ji yra ieškovo sesuo, todėl akivaizdu, jog tretysis asmuo J. G. suinteresuota juridinio fakto dėl giminystės santykio su palikėja nustatymu, nes palikėjos bute, kurį paveldėjo valstybė, ir dėl kurio vyksta ginčas teisme, iki šiol gyvena tretysis asmuo J. G.. Pažymėtina, jog ieškovo reikalavimas iš esmės yra grindžiamas vien deklaratyviais teiginiais ir prielaidomis, ieškovas siekdamas įrodyti savo motinos ir palikėjos giminystės santykį liudytojų parodymais šių aplinkybių neįrodinėjo, o ieškovo pateiktos į bylą fotonuotraukų kopijos, nelaikytinomis įrodinėtinas aplinkybes (ieškovo motinos ir palikėjos giminystės santykį) įrodančiais duomenimis, jokių kitų įrodymų ieškovas byloje nepateikė, todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nepakanka įrodymų nustatyti ieškovo prašomą juridinę reikšmę turintį faktą dėl giminystės santykio.

29Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus teismas sprendžia, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje jam tenkančios įrodinėjimo pareigos dėl giminystės santykio neįvykdė ir nurodytos aplinkybės neįrodė (CPK 176, 177, 185 straipsniai), todėl ieškovo reikalavimas dėl juridinio fakto giminystės santykiui nustatyti atmestinas.

30Dėl kitų ieškovo reikalavimų

31Ieškovas patikslintu ieškiniu, be kita ko siekė nustatyti juridinį faktą kad jis po Z. P. mirties priėmė palikimą ir panaikinti palikimo perėjimo valstybei liudijimą.

32Giminystės santykių nustatymo atveju, nustačius giminystės laipsnį – penktos eilės įpėdinis, t. y. palikėjos sesers vaikas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktas), sukeltų ieškovui teisinius padarinius (CK 3.134 straipsnio 2 dalis) šio giminystės ryšio nustatymo juridinis faktas, kuris be kita ko, būtinas tam, kad būtų galima nustatyti kitą juridinį faktą – jog ieškovas priėmė po jo tetos Z. P. mirties palikimą pradėjęs faktiškai valdyti jos butą, esantį ( - ), kaip savo, t. y. rūpinosi turtu ir jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius.

33Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai asmuo, kreipiasi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, tačiau iš jo pareiškimo matyti, kad nuo prašomo nustatyti juridinio fakto asmeniui nepriklauso jo asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas, tokį pareiškimą teismas turėtų atsisakyti priimti CPK 137straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, o kai tai paaiškėja priėmus pareiškimą, bylą nagrinėjant iš esmės, civilinė bylą turi būti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu kaip byla nenagrinėtina teisme ( (Lietuvos Aukščiausiojo 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2004, Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-856-413/2015).

34Nagrinėjamu atveju nenustačius juridinio fakto, kad pareiškėjo mama E. K. ir palikėja Z. P. buvo seserys, ieškovas I. K. nelaikytinas įstatyminiu penktos eilės įpėdiniu, turinčiu teisę paveldėti palikėjos turtą. Įvertinus tai, kad ieškovas nepatenka į įstatyminių įpėdinių, paveldinčių po palikėjos mirties atsiradusį palikimą ratą, prašomo nustatyti juridinio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu – nustatymas, siekiant įgyvendinti teisę į turto paveldėjimą (palikimą), nagrinėjamu atveju ieškovui nesukels jokių teisinių pasekmių, todėl šiai aplinkybei paaiškėjus po ieškinio priėmimo ir bylą nagrinėjant iš esmės, civilinė byla dalyje dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu bei paveldėjimo liudijimo nuginčijimo nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

35Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

36CPK 96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

37Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 24,15 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteisiamos iš ieškovo valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

38Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 2 dalimi, 259 straipsniu, 293 straipsnio 1 punktu, 263 – 270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

Nutarė

39Patikslintą ieškinį dalyje atmesti, likusioje dalyje civilinę bylą nutraukti.

40Patikslinto ieškinio reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad Z. P., asmens kodas ( - ) ir E. K., gim. ( - ), buvo seserys, atmesti.

41Civilinę bylą dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad I. K. priėmė Z. P., mirusios ( - ), palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą ir Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarės Stasės Martinaitienės 2017 m. kovo 15 d, išduoto palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo, nutraukti.

42Priteisti iš ieškovo I. K., asmens kodas ( - ) valstybei 24,15 Eur (dvidešimt keturių eurų 15 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

43Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Auksė... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka... 5. Ieškovas I. K. (toliau – Ieškovas) kreipėsi į teismą su patikslintu... 6. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad ( - ) mirė pareiškėjo teta... 7. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė jog teismui pripažinus I. K.... 8. Tretieji asmenys - L. M., J. B., J. G., J. B., L. K., J. K., A. B., notarė... 9. Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovė palaikė visus patikslinto ieškinio... 10. Teismo posėdyje tretysis asmuo J. G. sutiko su ieškovo reikalavimais, pašė... 11. Teismo nustatytos aplinkybės... 12. Palikėjos Z. P. (iki santuokos B.), gimusios ( - ), asmens kodas ( - ) Sedos... 13. Aplinkybių teisinis įvertinimas ... 14. Patikslintu ieškiniu, ieškovas kėlė tris reikalavimus: pirma – nustatyti... 15. Dėl dokumentų egzistavimo giminystės santykiui nustatyti... 16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio... 17. Asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir... 18. Byloje nustatyta, kad Lietuvos valstybės istorijos archyvas (toliau –... 19. Pareiškėjas neturėdamas dokumentų, patvirtinančių giminystę, t. y. savo... 20. Dėl giminystės santykio – juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,... 21. Nustatant giminystės santykius, būtina atsižvelgti į tai, ar prašomas... 22. Kaip matyti iš patikslinto ieškinio turinio, ieškovo siekis yra įrodyti,... 23. Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktą palikėjo brolio ir sesers vaikai... 24. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad palikėjos Z. P. (iki santuokos... 25. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu... 26. Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo... 27. Šioje byloje ieškovas savo motinos ir palikėjos giminystės santykį ir... 28. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad palikėja... 29. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus teismas sprendžia, kad ieškovas... 30. Dėl kitų ieškovo reikalavimų... 31. Ieškovas patikslintu ieškiniu, be kita ko siekė nustatyti juridinį faktą... 32. Giminystės santykių nustatymo atveju, nustačius giminystės laipsnį –... 33. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai asmuo, kreipiasi į teismą dėl... 34. Nagrinėjamu atveju nenustačius juridinio fakto, kad pareiškėjo mama E. K.... 35. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 36. CPK 96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi... 37. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 24,15 Eur ir yra... 38. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 2... 39. Patikslintą ieškinį dalyje atmesti, likusioje dalyje civilinę bylą... 40. Patikslinto ieškinio reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto,... 41. Civilinę bylą dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad I. K.... 42. Priteisti iš ieškovo I. K., asmens kodas ( - ) valstybei 24,15 Eur... 43. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti...