Byla 2A-216-345/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio, kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Rasos Gudžiūnienės, sekretoriaujant Laisvidai Versekienei, dalyvaujant ieškovui UAB „Patria Domi” atstovui advokatui Romualdui Mikliušui, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Kristinai Valickienei, trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės atstovui Tomui Petrikui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Patria Domi“ ieškinį atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl pažeistų teisių gynimo – įpareigojimo pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4ieškovas UAB „Patria Domi“ kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti atsakovą Vilniaus apskrities viršininko administraciją pakeisti 1999-09-20 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 577 3 punktą, nustatant žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdžio turinį pagal 2005-04-15 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-596, kuriuo buvo patvirtinti detaliojo plano sprendiniai, kuriais žemės sklypo ( - ), naudojimo būdas buvo nustatytas kaip gyvenamasis (b.l. 1-3). Nurodė, kad 1999-07-23 sutartimi ieškovui buvo išnuomotas 61 kv. m. užstatyto ploto negyvenamasis statinys, esantis ( - ), kuris nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Nurodė, kad nuomos sutartyje buvo numatyta atlikti statinio projektavimo ir rekonstrukcijos (atstatymo) darbus. 1999-09-20 tarp ieškovo ir atsakovo buvo pasirašyta 1 605 kv. m. sklypo, esančio ( - ), valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. 577. Nurodė, kad 2005-04-15 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-596 buvo patvirtintas nurodyto sklypo detalusis planas ir pakeistas šio žemės sklypo naudojimo būdas į gyvenamąjį. Pabrėžė, kad ieškovas 2005-05-06 atsakovui pateikė prašymą dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo. Nurodė, kad atsakovas sutiko pakeisti žemės nuomos sutartį, kai bus pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sutikimas pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį, taip pat nurodė, kad būtinas negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutarties Nr. 1452 15 ir 22 punktų pakeitimas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-11-28 įsakymu Nr. 30-2218 buvo pakoreguota Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1452 ir pakeisti 15 ir 22 punktai. 2007-01-26 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu ,,Dėl sklypo ( - ) duomenų nustatymo“ buvo nustatyti šio žemės sklypo duomenys ir įtvirtinta, kad žemės sklypo naudotojas privalo kreiptis į Vilniaus apskrities viršininko administraciją dėl valstybinės žemės panaudos ar nuomos sutarties (naujos) sudarymo. Pabrėžė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija atsisakė pakoreguoti sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį pagal detalųjį valstybinės žemės sklypo planą. Nurodė, kad nepatikslinus valstybinės žemės nuomos sutarties ieškovui užkertama galimybė tinkamai vykdyti įsipareigojimus, prisiimtus pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1452 ir teisėtai pagal įstatymus vykdyti savo veiklą.

5Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti (b.l. 40-42). Nurodė, kad ieškovas, reikalaudamas pakeisti valstybinės žemės nuomos sutarties 3 punktą, nepateikė pagrįstų įrodymų dėl būtinumo pakeisti minėtą sutartį. Ieškovui 2007-06-08 raštu buvo pranešta, kad žemės nuomos sutartis gali būti koreguojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nuostatomis tik privatizavus savivaldybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Pabrėžė, kad nors 2007-05-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 497 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-02-23 nutarimo Nr. 228 ,,Dėl privatizavimo objektų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ negyvenamasis pastatas ( - ), įrašytas į privatizavimo objektų sąrašą, nėra teisinio pagrindo pakeisti valstybinės žemės sklypo, esančio ( - ), naudojimo būdą ir pobūdį.

6Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į ieškinį (b.l. 47-50) prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad kai pagal savivaldybės teritorijos ar jos dalies (miesto, miestelio) bendrąjį ar specialųjį planą išnuomotame žemės sklype (teritorijoje) numatyta plėtoti veiklą, neatitinkančią statinio ar įrenginio, kuris yra ilgesniam kaip trijų metų terminui išnuomotame žemės sklype ir kuriam eksploatuoti šis žemės sklypas suformuotas, tačiau sudarytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje nenumatyta galimybė keisti išnuomoto žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, valstybinės žemės nuomos sutartis pakeičiama šalių susitarimu (nuomininko ar nuomotojo prašymu), numatant nuomininko ar nuomotojo teisę keisti išnuomoto žemės sklypo paskirtį, būdą ir (ar) pobūdį. Nurodė, kad byla nėra teisminga bendrosios kompetencijos teismui, kadangi ieškovas skundžia viešojo administravimo subjekto priimto individualaus teisės akto teisėtumą.

7Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino. Įpareigojo Vilniaus apskrities viršininko administraciją, pakeisti 1999-09-20 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 577 3 punktą, nustatant žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdžio turinį pagal 2005-04-15 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-596, kuriuo buvo patvirtinti detaliojo plano sprendiniai, kuriais žemės sklypo ( - ), naudojimo būdas buvo nustatytas kaip gyvenamasis.

8Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškiniu prašoma taikyti pažeistų teisių civilinius teisinius gynimo būdus, todėl pareikštas reikalavimas yra civilinis teisinis reikalavimas, nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Nurodė, kad 1999-09-20 valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties, pasirašytos tarp UAB ,,Patria Domi“ ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos nėra nuostatų, leidžiančių keisti išnuomoto žemės sklypo naudojimo būdą ar pobūdį. Pabrėžė, kad faktinė situacija rodo, jog turi būti taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 ,,Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 30.8 punktas. Nustatė, kad ieškovas, remdamasis administracijos direktoriaus įsakymais ne kartą kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus žemėtvarkos skyrių dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pratęsimo ir pakoregavimo (b.l. 15-16, 19-25). Pabrėžė, kad 2007-06-08 raštu Nr. (31)-1.2-2746-(3.31) bei 2009-07-09 raštu Nr. (31)-1.2-1696(3.31) atsakovas pateikė atsakymus į ieškovo pareikštus prašymus, kuriais atsisakė pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį ir nurodė, kad žemės nuomos sutartis gali būti koreguojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nuostatomis privatizavus savivaldybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (b.l. 17-18, 29-30). Vilniaus miesto savivaldybės Turto valdymo ir privatizavimo skyrius raštu Nr. A51-(2.14.1.17-TR2) informavo atsakovą, kad 2007-05-07 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 497 gyvenamasis pastatas, esantis ( - ), įrašytas į privatizuojamųjų objektų sąrašą, todėl turi būti patikslinta žemės nuomos sutartis (b.l. 27). Remdamasis Žemės įstatymo 9 str. 14 d. konstatavo, kad nesant valstybinės žemės nuomos sutartyje įtvirtintos galimybės keisti minėtų žemės sklypo duomenų, tačiau pakeitus žemės sklypo naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį, nuomotojas turi teisę nutraukti žemės nuomos sutartį. Pabrėžė, kad ieškovui su atsakovu nutraukus valstybinės žemės nuomos sutartį, ieškovas vis tiek išliktų negyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), nuomininku, o tuo pačiu ir žemės sklypo, reikalingo šioms patalpoms naudoti, nuomininku bei vadovaujantis Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p. nuostatomis kaip statinio, esančio šiame sklype, nuomininkas, turėtų teisę reikalauti sudaryti naują valstybinės žemės nuomos sutartį, išnuomojant šį sklypą be aukciono. Pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos CK 6.156 str. 2. nustatyta, kad draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį.

9Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 76-79).

10Nurodo, kad iš ieškinyje pareikšto reikalavimo matyti, kad ieškovas šioje byloje prašė teismo įpareigoti viešojo administravimo subjektą – Vilniaus apskrities viršininko administraciją atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, t.y. pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija valstybinės žemės nuomos santykiuose veikia ne kaip komercinis subjektas, o kaip įgaliota valstybės institucija, laikytina, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija šiuo atveju veikia kaip viešąjį administravimą atliekantis subjektas. Pabrėžia, kad dėl minėto, laikytina, kad šioje byloje ieškovas skundžia viešojo administravimo subjekto priimto individualaus teisės akto – atsisakymo pakeisti sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį, teisėtumą, todėl ši byla turėjo būti perduota nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teigia, jog iš 1999-09-20 valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo, matyti, jog joje nėra jokių nuostatų, leidžiančių keisti išnuomoto žemės sklypo naudojimo būdą ar pobūdį. Pabrėžia, kad todėl turi būti vadovaujamasi Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 ,,Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 30.8 punkto 2 dalimi. Nurodo, kad pagal CK 6.156 str. 2 d. pareiga sudaryti sutartį ar ją pakeisti atsiranda tik tada, kai yra konkreti teisės norma, kurioje tokia pareiga nustatyta. Mano, kad Vyriausybės 1999-03-09 nutarime Nr. 260 tokia pareiga nėra įtvirtinta. Pabrėžia, kad teismo sprendimas yra be motyvų, nes remiasi Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260, nors jame pareiga atsakovui pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį nenumatyta. Pažymi, kad poreikis ieškovui pakeisti valstybinės žemės nuomos sutarties nuostatas kilo ne tik dėl to, kad 2005-04-15 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-596 buvo patvirtintas sklypo ( - ), detalusis planas ir pakeistas šio žemės sklypo naudojimo būdas į gyvenamąjį, bet ir dėl to, kad 2006-11-29 pasirašyta sutartimi dėl negyvenamųjų pastatų ir patalpų 1999-07-23 nuomos sutarties Nr. 1452 pakeitimo bei papildymo ieškovui buvo suteikta teisė rekonstravus (atstačius) Vilniaus miesto savivaldybei priklausantį pastatą, esantį ( - ), naujai pastatytą pastato dalį (gyvenamąsias patalpas) įregistruoti kaip savo nuosavybę. Teigia, kad teismui įpareigojus atsakovą pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, ieškovas įgytų teisę vykdyti statybą valstybei priklausančioje žemėje ir rekonstravęs (atstatęs) Vilniaus miesto savivaldybei priklausantį pastatą, įgytų į jį nuosavybės teises. Pabrėžia, kad pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymą vienintelis pagrindas ieškovui įgyti nuosavybės teises į Vilniaus miesto savivaldybei priklausantį pastatą, esantį ( - ), yra šio pastato privatizavimas įstatymų nustatyta tvarka. Nurodo, kad pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą negalima savivaldybės turto perduoti privataus subjekto nuosavybėn nuomos pagrindu. Pabrėžia, kad tam, jog valstybei ar savivaldybei priklausantis daiktas būtų privatizuotas nuomos su išpirkimu būdu, turi būti paskelbtas būtent nuomos su išpirkimu konkursas pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą, o nuosavybės teisę į privatizavimo objektą privatizavimo subjektas įgytų tik visiškai apmokėjęs už šį objektą ir įvykdęs kitas privatizavimo objekto įsigijimo sąlygas, nustatytas privatizavimo sandoryje. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino aplinkybės, kad valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimas yra būtina sąlyga ieškovui įgyti teisę vykdyti statybos darbus, rekonstruojant savivaldybei priklausantį pastatą, esantį valstybinės žemės sklype ir tokiu būdu į šį pastatą įgyti nuosavybės teises. Mano, kad patenkinus ieškovo ieškinį būtų pažeistas viešasis interesas.

11Ieškovas UAB „Patria Domi“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b.l. 84-86), kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti galioti. Nurodo, kad ieškovas neskundė atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos individualaus teisės akto teisėtumo, bet prašė teismo taikyti vieną iš civilinių teisinių santykių gynimo būdų – įpareigoti atlikti veiksmus. Pabrėžia, kad pagal Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką valstybinę žemę parduodantis (nuomojantis) subjektas šiuose santykiuose veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių dalyvis. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pagal teismingumą. Mano, kad Žemės įstatymas, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas suponuoja atsakovo pareigą pakoreguoti sudarytą valstybinę žemės sutartį pagal naująjį detalųjį valstybinės žemės sklypo planą, nustatant žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdžio turinį pagal 2005-04-15 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-596. Nurodo, kad nors Žemės įstatymas tiesiogiai pareigos keisti valstybinės žemės sutartį neįtvirtina, tačiau šią pareigą suponuoja šio įstatymo 2 str. 15 p., 21 str. 1 p., 24 str. 6 d., bendrieji teisingumo ir sąžiningumo principai. Pažymi, kad apeliaciniame skunde Vilniaus miesto savivaldybė neigia anksčiau išdėstytą savo poziciją 2009-04-29 rašte Nr. A51-9378(2.14.1.17-TR2) dėl būtinybės pakoreguoti valstybinės žemės nuomos sutartį. Pabrėžia, kad yra aiškiai nurodęs, kad būtinybė pakoreguoti valstybinės žemės nuomos sutartį kilo dėl to, kad galėtų išsinuomotą valstybinę žemę naudoti pagal teritorijų planavimo dokumentuose nurodytą naudojimosi būdą bei pobūdį. Nurodo, kad apeliantas pats suteikė teisę ieškovui pagal 2006-11-29 susitarimą naujai pastatytą pastato dalį įregistruoti kaip savo nuosavybę. Pažymi, kad bylos esmė yra susijusi su įpareigojimu pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, todėl apeliacinio skundo argumentai apie galimybę ieškovui įstatymų nustatyta tvarka privatizuoti pastatą ( - ), atmestini kaip nesusiję su skundžiamu sprendimu ir bylos esme.

12Apeliacinis skundas atmestinas.

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

14Dėl bylos teismingumo.

15Apeliantas teigia, kad šioje byloje ieškovas skundžia viešojo administravimo subjekto priimto individualaus teisės akto – atsisakymo pakeisti sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį, teisėtumą, todėl ši byla turėjo būti perduota nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

16Specialioji teisėjų kolegija savo nutartyse yra pažymėjusi, kad nuomos teisiniai santykiai, nepriklausomai nuo nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog nuomos sutarties dalyku yra atitinkami valstybinės žemės sklypai, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normomis. Tokio pobūdžio klausimai pagal įstatymuose įtvirtintas taisykles, nėra priskiriami administracinių teismų kompetencijai (Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta byloje Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroras v. Trakų rajono savivaldybė; kt.). Viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas – administravimo institucija veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, bet kaip civilinių teisinių santykių subjektas ir jo priimti aktai, dalyvaujant tokiuose santykiuose, nepakeičia tų santykių pobūdžio (Specialiosios teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 27 d. nutartis byloje UAB „Mabilona“ v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kiti; 2008 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta byloje A. B. B. v. Panevėžio apskrities viršininko administracija; kt.).

17Iš minėto aišku, kad Vilniaus apskrities administracija, nors ir yra valstybės institucija, turinti viešojo administravimo įgaliojimų, tačiau santykyje su ieškovu UAB „Patria Domi“ ji veikia kaip civilinių teisinių santykių dalyvis. Taip pat reikia pabrėžti, jog apeliantas Vilniaus miesto savivaldybė klaidingai traktuoja ieškovo reikalavimą kaip viešojo administravimo subjekto priimto individualaus akto apskundimą. Šioje byloje ieškovas ne skundžia atsakovo individualų teisės aktą, bet prašo teismo įpareigoti atsakovą Vilniaus apskrities viršininko administraciją tinkamai vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus bei pakeisti 1999-09-20 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 577 3 p. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas bylą priėmė bei išsprendė nepažeisdamas civilinių bylų rūšinio teismingumo taisyklių.

18Dėl pareigos pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį.

19Nuomos teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas, tačiau jame nustatytos tik bendro pobūdžio taisyklės. Valstybinės žemės nuomos sąlygas, tvarką papildomai detalizuoja kiti teisės aktai. Tarp ieškovo UAB „Patria Domi“ ir atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999-09-20 sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 577 vykdymo, keitimo tvarką be Civilinio kodekso papildomai reglamentuoja Žemės įstatymas, Vyriausybės 1999-03-09 nutarimas Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“.

20Kaip jau minėta anksčiau, bylos šalis sieja civiliniai teisiniai santykiai, atsiradę 1999-09-20 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 577 pagrindu. Iš įstatymuose įtvirtintų imperatyvų išplaukia, jog sutarties šalys privalo vykdyti savo įsipareigojimus tinkamai ir sąžiningai, tarpusavyje bendradarbiaudamos ir kooperuodamos, bei dėti maksimalias pastangas tinkamam sutarties vykdymui (CK 6.200 str.).

21CK 6.545 str. 1 d. nustatyta, kad pagal žemės nuomos sutartį nuomininkas įsipareigoja valdyti ir naudoti išsinuomota žemės sklypą pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas. Valstybinės žemės nuomos sutarties turinį papildomai detalizuoja Žemės įstatymas. Žemės įstatymo 21 straispnio 1 punkte numatyta, kad valstybinės žemės nuomininkas įsipareigoja naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį; 2 punkte - laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Iš faktinių aplinkybių matyti, kad 2005-04-15 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-596 (b.l. 36-38) patvirtinus 1999-09-20 žemės nuomos sutartimi Nr. 577 išnuomoto sklypo detalųjį planą ir pakeistus šio žemės sklypo naudojimo būdą į gyvenamąjį automatiškai susidarė situacija, kai ieškovas UAB „Patria Domi“ nebegali tinkamai vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, išplaukiančių iš valstybinės žemės nuomos sutarties, nes tai prieštarauja tiek tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties nuostatoms, tiek įstatyminiam reglamentavimui.

22Iš bylos medžiagos aišku, jog ieškovas, kaip sąžiningai veikianti sutarties šalis, nuo pat žemės sklypo, esančio ( - ), tikslinės paskirties pakeitimo, ėmėsi visų būtinų veiksmų tinkamam savo sutartinių įsipareigojimų pagal 1999-09-20 žemės nuomos sutartį Nr. 577 vykdymui. Tą patvirtina daugkartiniai kreipimaisi į atsakovą Vilniaus apskrities viršininko administraciją dėl sutarties sąlygų pakeitimo (b.l. 15-16, 19-25). Nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas nurodė, jog nėra teisinio pagrindo pakeisti valstybinės žemės sklypo, esančio ( - ), naudojimo būdą ir pobūdį (b.l. 66-68). Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniame skunde nurodo, kad nėra jokių nuostatų, įpareigojančių atsakovą pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį (b.l.76-79).

23Civilinėje teisėje laikomasi bendrojo principo, kad būtinosios (esminės) sutarties sąlygos pasikeitimas sąlygoja visos sutarties pakeitimą. Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos dalyviai yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti (CK 6.156 straipsnis). Sutarties laisvė ribojama tik imperatyviųjų teisės normų, kurių galiojimo ir taikymo sutarties šalys negali pakeisti, apriboti ar panaikinti (CK 6.157 straipsnio 1 dalis). Jeigu sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos, šalių teisė savo nuožiūra nustatyti sutarties sąlygas ribojama tiek, kiek jos nustatytos imperatyviu reguliavimu (CK 6.156 straipsnio 4 dalis).

24Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje numatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ar pobūdis, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį. Valstybinės žemės nuomos sąlygas ir tvarką detalizuoja Vyriausybės 1999-03-09 nutarimas Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“. Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 30.8 punkto antroje pastraipoje nurodyta, jog kai pagal savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendrąjį planą išnuomotame žemės sklype numatyta plėtoti veiklą, neatitinkančią statinio ar įrenginio, kuris yra ilgesniam kaip 3 metų terminui išnuomotame žemės sklype ir kuriam eksploatuoti šis žemės sklypas suformuotas, tiesioginės paskirties, įrašytos Nekilnojamojo turto kadastre, tačiau sudarytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje nenumatyta galimybė keisti išnuomoto žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, valstybinės žemės nuomos sutartis pakeičiama šalių susitarimu (nuomininko ar nuomotojo prašymu), numatant nuomininko ar nuomotojo teisę keisti išnuomoto žemės sklypo paskirtį, būdą ir (ar) pobūdį.

25Apeliantas teigia, jog minėto Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 30.8 punkte nėra įtvirtinta atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos pareiga pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį. Teisėjų kolegija mano, kad toks Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 30.8 punkto nuostatų aiškinimas yra nepagrįstas.

26Aiškinant teisės normų turinį negalima apsiriboti vien tik kalbine analize, tačiau taip pat privalu atsižvelgti į teisės normos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. Vyriausybė nustatydama kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuomos taisykles kartu įgyvendino ir Žemės įstatymo nuostatų tikslą sureguliuoti valstybinės žemės nuomos santykius taip, kad būtų apribotos valstybės institucijų galimybės piktnaudžiauti savo įgaliojimais nutraukiant valstybinės žemės nuomos sutartis, pakeitus sutartyje numatytą žemės naudojimo būdą, pobūdį ar pagrindinę naudojimo paskirtį, ir tuo pačiu būtų apsaugoti žemės sklype esančių pastatų savininkų bei nuomininkų interesai. Nutarimo Nr. 260 30.8 punkto antros pastraipos nuostata, jog valstybinės žemės nuomos sutartis pakeičiama šalių susitarimu (nuomininko ar nuomotojo prašymu), turi būti vertinama civilinių teisinių santykių įgyvendinimo kontekste.

27Vykdydamos savo prievoles, kylančias iš sutartinių santykių, sutarties šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Iš bylos medžiagos aišku, kad atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija iš pradžių sutiko pakeisti žemės nuomos sutartį su sąlyga, kad bus gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sutikimas pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį, ir bus pakeisti negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutarties Nr. 1452 15 ir 22 punktai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-11-28 įsakymu Nr. 30-2218 buvo pakoreguota Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1452 ir pakeisti 15 ir 22 punktai. 2007-01-26 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu ,,Dėl sklypo ( - ) duomenų nustatymo“ buvo nustatyti šio žemės sklypo duomenys ir įtvirtinta, kad žemės sklypo naudotojas privalo kreiptis į Vilniaus apskrities viršininko administraciją dėl valstybinės žemės panaudos ar nuomos sutarties (naujos) sudarymo (b.l. 14). Ieškovas UAB „Patria Domi“, remdamasis administracijos direktoriaus įsakymais, ne kartą kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus žemėtvarkos skyrių dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pratęsimo ir pakoregavimo (b.l. 15-16, 19-25). 2007-06-08 raštu Nr. (31)-1.2-2746-(3.31) bei 2009-07-09 raštu Nr. (31)-1.2-1696(3.31) atsakovas pateikė atsakymus į ieškovo pareikštus prašymus, kuriais atsisakė pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį ir nurodė, kad žemės nuomos sutartis gali būti koreguojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nuostatomis privatizavus savivaldybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (b.l. 17-18, 29-30). Nors Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 30.8 punkto antroje pastraipoje ir numatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatytos išnuomoto žemės sklypo tikslinės paskirties keitimas galimas tik šalių sutarimu, tačiau nuomos objekto specifiškumas bei papildomas teisinis reglamentavimas, sudaro prielaidas teigti, jog nuomininkui kreipusis į nuomotoją su pagrįstu prašymu pakeisti išnuomoto žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, nuomotojas atsisakyti atlikti sutarties pakeitimus galėtų tik tuo atveju, jeigu tai iš esmės pažeistų jo interesus, teisės aktų reikalavimus ir pan. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus (CPK 185 str.) sprendžia, kad ieškovas UAB „Patria Domi“, kaip sąžiningai veikianti sutarties šalis, pagrįstai reikalavo iš atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999-09-20 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 577 3 punkto pakeitimo. Atsakovo 2007-06-08 rašte Nr. (31)-1.2-2746-(3.31) bei 2009-07-09 rašte Nr. (31)-1.2-1696(3.31) išdėstyti argumentai dėl atsisakymo tenkinti ieškovo prašymą, teisėjų kolegijos nuomone, yra nepagrįsti, kadangi pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 22 straipsnį valstybinės žemės sklypų ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, priskirtų privatizuojamiems statiniams ir įrenginiams, pardavimo, nuomos ar kitokio perleidimo tvarką nustato žemės santykius reglamentuojantys teisės aktai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog Žemės įstatymo 14 straipsnio 6 dalis bei Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 30.8 punkto antroje pastraipoje įtvirtintas teisinis valstybinės žemės nuomos sutarties nuostatų keitimo mechanizmo reglamentavimas bei CK įtvirtinti sutarčių vykdymo imperatyvai suponuoja, jog ieškovui, kaip nuomininkui, UAB „Patria Domi“ pagrįstai kreipusis dėl 1999-09-20 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 577 3 punkto pakeitimo atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija, nesant objektyvių priežasčių, pagal Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 30.8 punktą turėjo pareigą minėtą valstybinės žemės sutartį pakeisti.

28Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

29Kiti apelianto apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

30Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra pagrįstas ir teisėtas, teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, o aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti tokį sprendimą, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.

31Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

32Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. ieškovas UAB „Patria Domi“ kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti... 5. Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į... 6. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į ieškinį (b.l.... 7. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 16 d. sprendimu... 8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškiniu prašoma taikyti... 9. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė pateikė apeliacinį skundą,... 10. Nurodo, kad iš ieškinyje pareikšto reikalavimo matyti, kad ieškovas šioje... 11. Ieškovas UAB „Patria Domi“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą... 12. Apeliacinis skundas atmestinas. ... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 14. Dėl bylos teismingumo.... 15. Apeliantas teigia, kad šioje byloje ieškovas skundžia viešojo... 16. Specialioji teisėjų kolegija savo nutartyse yra pažymėjusi, kad nuomos... 17. Iš minėto aišku, kad Vilniaus apskrities administracija, nors ir yra... 18. Dėl pareigos pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį. ... 19. Nuomos teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas, tačiau jame... 20. Kaip jau minėta anksčiau, bylos šalis sieja civiliniai teisiniai santykiai,... 21. CK 6.545 str. 1 d. nustatyta, kad pagal žemės nuomos sutartį nuomininkas... 22. Iš bylos medžiagos aišku, jog ieškovas, kaip sąžiningai veikianti... 23. Civilinėje teisėje laikomasi bendrojo principo, kad būtinosios (esminės)... 24. Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje numatyta, kad valstybinės žemės... 25. Apeliantas teigia, jog minėto Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 30.8... 26. Aiškinant teisės normų turinį negalima apsiriboti vien tik kalbine analize,... 27. Vykdydamos savo prievoles, kylančias iš sutartinių santykių, sutarties... 28. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 29. Kiti apelianto apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir... 30. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 32. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti...