Byla 2A-250-232/2018

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Mikonienės, Vido Stankevičiaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ir atsakovo A. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, sodo bendrijai „Riešė“, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai ir A. B. dėl kadastrinių matavimų nuginčijimo, sklypų ribų nustatymo ir kt., tretieji asmenys – VĮ Registrų centras ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, bei atsakovo A. B. priešieškinį ieškovui V. K. dėl žemės sklypų ribų nustatymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovas prašė 1) pripažinti negaliojančiais atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ( - ) (toliau – žemės sklypas Nr. ( - ) arba atsakovo sklypas), kadastrinius matavimus, kurie buvo atlikti 2008 03 17; 2) nustatyti ieškovui priklausančio žemės sklypo ( - ) (toliau – žemės sklypas Nr. ( - ) arba ieškovo sklypas) ir Žemės sklypo Nr. ( - ) ribą pagal pateiktą žemės sklypų planą M 1:500, parengtą 2014 11 07 UAB korporacijos „Matininkai“ matininko A. M., 3) pripažinti negaliojančia 2001 05 15 atliktą SB „Riešė“ suplanavimo projekto (generalinio plano) korektūrą (toliau - Generalinis planas 2) ir pripažinti galiojančiu 1993 06 16 SB „Riešė“ suplanavimo projektą (generalinį planą) (toliau - Generalinis planas 1); 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jam priklauso 0,0870 ha ploto Žemės sklypas Nr. ( - ), esantis sodininkų bendrijoje „Riešė“ (toliau – SB „Riešė“), kuris suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Žemės sklypas Nr. ( - ) ribojasi su atsakovui priklausančiu Žemės sklypu Nr. ( - ). Su atsakovu kilo konfliktas dėl sklypo ribos. Pažymėjo, kad Žemės sklypą Nr. ( - ) įsigijo 1993 07 21 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 3858 pagrindu. Žemės sklypas buvo suformuotas sodininkų bendrijos SB „Riešė“ sodo sklypų suformavimo brėžinyje (generaliniame plane), pagal kurį buvo parengta ir 1992 04 16 SB „Riešė“ pirmininko patvirtinta Žemės sklypo Nr. ( - ) schema. Schemoje nurodyta, kad Žemės sklypo Nr. ( - ) ir Žemės sklypo Nr. ( - ) riba sudaro 43 metrai. Paaiškino, kad 1991 06 28 gavo leidimą kolektyvinio sodo namelio statybai ir nuo to laiko vykdė sodo namelio statybą. Sodo namas nėra užregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nes dėl atsakovo sklypo atliktų kadastrinių matavimų nuo namo kampo iki sklypo ribos neliko reikalaujamo 3 metrų atstumo. Nurodė, kad 2006 m. lapkričio mėnesį buvo parengti Žemės sklypo Nr. ( - ) kadastriniai matavimai ir parengta žemės sklypo kadastrinių matavimų byla, tačiau šie kadastro duomenys nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kadangi jie neatitiko Generalinio plano 2. Generalinio plano 1 korektūra (Generalinis planas 2) buvo atlikta ieškovui nežinant. Paaiškino, kad 2008 m. pavasarį atsakovas atliko savo sklypo kadastrinius matavimus, į kuriuos ieškovas nebuvo pakviestas. 2009 m. ieškovas sudarė rangos sutartį su UAB Korporacija „Matininkai“ dėl pakartotinių kadastrinių matavimų Žemės sklypui Nr. ( - ). Atliekant kadastrinius matavimus buvo nustatyta, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovo žemės sklypo kadastriniai matavimai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, natūroje neliko tokio dydžio žemės sklypo, koks buvo suformuotas SB „Riešė“ sodo sklypų suformavimo brėžinyje jį privatizuojant ir įregistruojant nekilnojamojo turto registre, t. y. 0,0870 ha. Nurodė, kad atsakovo atlikti Žemės sklypo Nr. ( - ) kadastriniai matavimai prieštarauja ne tik Generaliniam planui 1 bet ir Generaliniam planui 2. Pažymėjo, kad nustatyta tvarka nėra parengtų žemės sklypo formavimo ar pertvarkymo žemėtvarkos projektų, todėl 2001 05 15 atliekant SB „Riešė“ generalinio plano korektūrą nebuvo laikytasi Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, kas sudaro pagrindą pripažinti minėtą generalinio plano korektūrą neteisėta bent iš dalies, kiek tai pažeidžia ieškovo interesus.

72.

8Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškinys iš esmės grindžiamas Žemės sklypo Nr. ( - ) schema. Ieškovas žemės sklypą pirko iš valstybės ne pagal Žemės sklypo Nr. ( - ) schemą, o pagal sklypo planą su gretimybėmis M1 500, kuris buvo pridėtas prie sutarties ir yra neatskiriama sutarties dalis. Plane nurodytos kitokios ieškovo žemės sklypo koordinatės, negu ieškovas pateikia ieškinyje. Pažymėjo, kad valstybinės institucijos nenustatė jokių pažeidimų atsakovui tvarkant turimo žemės sklypo ir statybos jame klausimus. Nurodė, kad nepagrįsti ieškovo teiginiai apie tai, jog atsakovo užsakymu atlikti kadastriniai matavimai neatitiko ieškovo žemės sklypo schemos, nes ieškovas žemės sklypą įsigijo ne pagal schemą Nr. ( - ), o pagal žemės sklypo planą M1 500 su gretimybėmis, kuriame nurodytos kitokios ieškovo žemės sklypo ribos nei schemoje Nr. ( - ). Byloje nėra pakankamai duomenų apie tai, kad ieškovo statyba jam priklausančiame žemes sklype atitinka teisės aktų reikalavimus. Namas nėra registruotas. Teismui patenkinus ieškovo ieškinį ir nustačius ginčo sklypų ribas pagal UAB Korporacijos „Matininkai“ 2014 11 07 parengtą schemą, nepagrįstai padidėtų ieškovo nuosavybės teise turimos žemės plotas (nuo 870 kv. m. iki 909 kv. m.).

93.

10Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad skyriuje esančioje Žemės sklypo Nr. ( - ) byloje yra ieškovui priklausančio sodo sklypo planas, kuriame pažymėti žemės sklypo ribų linijų ilgiai. Planas pasirašytas paties ieškovo, tad jis nepagrįstai remiasi aplinkybe, kad Generaliniame plane 2 nurodyti jo žemės sklypo ribų linijų ilgiai ir konfigūracija neatitinka žemės klypo Nr. ( - ) privatizavimo schemoje nurodytų ribų linijų ilgių, kadangi minėtas planas – privatizavimo schema buvo pakeista, o pakeistas planas yra suderintas su ieškovu. Pabrėžė, kad atsakovo žemės sklypo linijų ilgiai pailgėjo labai nežymiai, todėl tai negali būti laikoma neatitikimu teritorijų planavimo dokumente – Generaliniame plane 1 nustatytoms žemės sklypo riboms, be to, dėl šių pakitimų bendra žemė sklypų Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) riba nebuvo pakeista. Pažymėjo, kad patvirtinus žemės sklypų planą, parengtą 2014 11 07 UAB Korporacijos „Matininkai“, ieškovui priklausančio žemės sklypo plotas būtų 909 kv. m., t. y. 39 kv. m. didesnis negu jam priklauso nuosavybės teise (870 kv.m), o atsakovui priklausančio žemės sklypo plotas – 714 kv. m, t. y. 116 kv. m ploto mažesnis negu jam priklauso nuosavybės teise (830 kv.m). Nurodė, kad ieškovo pateiktas planas iš esmės neatitinka teritorijų planavimo dokumentų, tiek Generalinio plano 1, tiek ir vėliau atliktos šio plano korektūros (Generalinis planas 2) bei šalių žemės sklypų planų; pateiktu planu visiškai pakeičiama žemės sklypo Nr. ( - ) konfigūracija ir ribos, žemės sklypas tampa neracionalios formos. Nurodė, kad ieškovui jau po 2008 04 24 įvykusio žemės sklypų naudojimo patikrinimo, kuriame jis dalyvavo, buvo žinoma apie atsakovui priklausančiam Žemės sklypui Nr. ( - ) atliktus kadastrinius matavimus. Pabrėžė, kad ieškovas 2012 08 17 skundu kreipdamasis į administracinį teismą neginčijo atsakovui priklausančio žemės sklypo Nr. ( - ) kadastrinių matavimų, toks reikalavimas buvo pareikštas tik 2014 09 24 ieškinyje Vilniaus rajono apylinkės teismui. Teigė, kad ieškovas praleido vieno mėnesio terminą administraciniam sprendimui ginčyti – pripažinti negaliojančiais atsakovo 2008 03 17 atliktus Žemės sklypo Nr. ( - ) kadastrinius matavimus. Taip pat teigė, kad ieškovas yra praleidęs vieno mėnesio terminą ginčyti ir Generalinį planą 2.

114.

12Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad Generalinio plano 1 korektūra nebuvo atlikta ir teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta. Atkreipė dėmesį, kad generalinio plano korektūrą atliko ne Vilniaus rajono savivaldybės administracijos darbuotojas.

135.

14Trečiasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė ieškovo ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra.

156.

16Atsakovas SB „Riešė“ ir trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

177.

18Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriame prašė 1) nustatyti Žemės sklypo Nr. ( - ) ir Žemės sklypo Nr. ( - ) ribas pagal planą, parengtą 2016 09 14 UAB „Geo2“ geodezininko Š. L.; 2) priteisti iš ieškovo kompensaciją už atsakovui mažinamą žemės sklypo dalį, kas sudaro 21,18 Eur; 3) įpareigoti ieškovą savo lėšomis nugriauti atraminę sienelę, stovinčią ant šiuo metu esamos šalių žemės sklypų ribos; 4) įpareigoti trečiąjį asmenį Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos pateikti atsiliepimą į jo priešieškinį, kuriame būtų įvertinta ir patvirtinta, kad teismui patvirtinus žemės sklypų ribas pagal jo pateiktą Žemės sklypų Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) ribų planą, atsakovo statinys nebus laikomas neteisėta statyba; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2002 11 27 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi asmeninės nuosavybės teise įgijo 830 kv. m. ploto žemės sklypą Nr. ( - ), esantį SB „Riešė“. Prieš sudarant sutartį buvo parengtas ir nustatyta tvarka suderintas žemės sklypo Nr. ( - ) planas, kuris įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Plane nebuvo pažymėtas ieškovo namas. Planas buvo parengtas pagal natūroje naudojamą žemės sklypą ir nustatyta, kad riba tarp šalių žemės sklypų siekia 46 m. Byloje esantys notarės pateikti dokumentai įrodo, kad ieškovas žemės sklypą pirko iš valstybės ne pagal schemą M1 : 500, o pagal sklypo planą su gretimybėmis M1 : 500, kurį pats pasirašė. Nurodytame žemės sklypo plane su gretimybėmis nurodomos kitokios ieškovo žemės sklypo koordinatės, nei ieškovas nurodo ieškinyje. Pažymėjo, kad ieškovas 1993 07 21 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties nustatyta tvarka ir terminu nebuvo įregistravęs; tai padaryta tik 2006 m. Ieškovo nurodomi argumentai bei aplinkybės dėl jo, kaip žemės sklypo savininko, teisių pažeidimo, kurie galėjo būti padaryti šiuo laikotarpiu (nuo 1993 m. iki 2006 m.), yra nepagrįsti ir atmestini. Nurodė, kad Žemės sklypo Nr. ( - ) kadastriniai matavimai atitinka ribas, kurios buvo nustatytos žemės sklypui planavimo dokumentuose, o esamos paklaidos yra nedidelės ir neviršija teisės aktais nustatytų maksimalių paklaidų. Akcentavo, kad ieškovo pateiktas planas neatitinka abiejų ginčo šalių interesų, netarnauja racionaliam nuosavybės valdymui ir naudojimui, yra nelogiškas ir neprotingas. Kadangi sutinka atsisakyti dalies jam priklausančio žemės ploto, kas sudaro 0,0031 ha, jam iš ieškovo priteistina atitinkama kompensacija – 21,175 Eur.

198.

20Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašė priešieškinį nagrinėti teismo nuožiūra.

219.

22Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius sutiko su priešieškiniu.

2310.

24Ieškovas su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nustačius ribą pagal atsakovo pateiktą UAB „Geo2“ 2016 09 14 parengtą planą ieškovas netektų 50 kv. m žemės, o atsakovas tik 31 kv. m; todėl žemės trūkumas tarp šalių būtų padalintas nelygiai. Atstumas nuo jo namo iki sklypo ribos būtų 1,99 m., o nuo atsakovo namo – 2,89 m. Teigė, kad atstumas turi būti padalintas po lygiai. Paaiškino, kad jam siūloma žemė yra užimta elektros stulpu, todėl 26 kv. m. bus nenaudojama žemė ir jis neteks iš viso 76 kv. m. Teigė, kad nei sklypo konfigūracija, nei kraštinių ilgiai, nei forma neatitinka jo privatizacijos schemos, plane nepažymėtas kiemo statinys – tualetas. Nesutiko su atsakovo reikalavimu priteisti kompensaciją už mažinamą sklypo plotą, kadangi ieškovo plotas irgi mažinamas. Nesutiko nugriauti atraminę sienutę, nes ją pastatė atsakovas.

2511.

26Trečiasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašė atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo inspekcijai atmesti, likusioje dalyje spręsti teismo nuožiūra. Akcentavo, kad teisės aktais nesuteikta inspekcijai įgaliojimų iš anksto patvirtinti, jog nustačius žemės sklypų ribas, statinio statyba bus laikoma teisėta, ypač tuo atveju, kai pagal pateiktus dokumentus neišlaikomas teisės aktais nustatytas minimalus atstumas iki sklypo ribos.

2712.

28Atsakovas SB „Riešė“ ir trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimų į priešieškinį nepateikė.

29II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3013.

31Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 02 09 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nustatė besiribojančių žemės sklypų Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) bendrą ribą pagal UAB „Geo2“ geodezininko Š. L. 2016 09 14 parengtą žemės sklypų ribų planą (pasiūlymą teismui), einančią per koordinačių taškus Nr. 3 (koordinatė X 6072184.12; koordinatė Y 571583.11) ir Nr. 8 (koordinatė X 6072174.66; koordinatė Y 571628.40). Pripažino negaliojančiais atsakovo 2008 m. atliktus Žemės sklypo Nr. ( - ) kadastrinius matavimus (žemės sklypo planas parengtas 2008 03 17; suderintas žemėtvarkos skyriuje 2008 07 11; kadastriniai duomenys įregistruoti VĮ Registrų centre 2008 07 17). Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė. Priteisė atsakovui iš ieškovo 2 295,67 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3214.

33Teismas nustatė, kad tarp žemės sklypų savininkų yra kilęs ginčas dėl jiems priklausančių nuosavybės teise žemės sklypų Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) ribos jau nuo 2008 m. Padarė išvadą, kad atsakovo pateiktas ginčo sklypų ribos nustatymo planas (pasiūlymas) yra žymiai priimtinesnis negu ieškovo pateiktas variantas. Nurodė, kad pagal ieškovo pateiktą planą jo sklypo Nr. ( - ) plotas padidėtų 39 kv. m (iki 909 kv. m), lyginant su jam nuosavybės teise priklausančio sklypo plotu (870 kv. m), atsakovo turimo sklypo Nr. ( - ) plotas (830 kv. m) sumažėtų 116 kv. m (iki 714 kv. m) (atsakovui prisijungus laisvą tarp ginčo sklypų 26 kv. m tarpą – atsakovo sklypas vis tiek sumažėtų 90 kv. m). Toks sklypų ribų plotas viršija leistinas maksimalias paklaidos ribas, kurios atitinkamai yra 59 kv. m (sklypui Nr. ( - )) ir 58 kv. m (sklypui Nr. ( - )), t. y. atsakovo sklypas sumažėtų daugiau negu 58 kv. m. Nurodė, kad teismui patvirtinus ginčo sklypų ribas pagal atsakovo pateiktą planą (pasiūlymą), ieškovo žemės sklypo plotas būtų 820 kv. m, tai sudaro 50 kv. m paklaidą, atsakovo sklypo plotas būtų 799 kv. m, tai sudaro 31 kv. m paklaidą. Paklaidos neviršija leistinos maksimalios ploto paklaidos. Padarė išvadą, kad vertinat šalių pateiktus ginčo sklypų ribos nustatymo planų variantus, atsakovo pateiktame variante ginčo sklypai (jų kraštinių ilgiai, konfigūracija ir forma) labiau atitinka pirminiams sklypų dokumentams. Pažymėjo, kad abiejuose siūlomuose planuose yra tam tikri sklypų nedideli neatitikimai kraštinių ilgiams, bet abiejų sklypų konfigūraciją ir formą žymiai labiau atitinka atsakovo pateiktas planas. Tuo tarpu ieškovo pateiktame plane nurodoma atsakovo ginčo sklypo konfigūracija ir forma neatitinka jokio pirminio sklypo formavimo dokumento, net ir Generalinio plano 1.

3415.

35Teismas nustatė, kad atsakovas faktiškai valdo savo sklypą iki betoninės sienelės, kuri pažymėta šalių pateiktuose planuose. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad ieškovo siūlomas žemės sklypų ribų nustatymo variantas yra nelogiškas, netarnaujantis racionaliam ir teisingam bei protingam nuosavybės naudojimui. Nustatė, kad abi šalys ginčo sklypuose yra atlikusios tam tikrus statybos darbus. Ieškovas savo statybos darbus iš esmės yra užbaigęs, o atsakovas yra išliejęs namo pamatus. Pažymėjo, kad teisės aktuose reikalaujamas atstumas abiejuose sklypuose nėra išlaikomas. Nurodė, kad ieškovas nesiėmė priemonių, kad jo 1993 07 21 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 3858 būtų laiku įregistruota atitinkamoje įstaigoje (tai padarė tik 2006 m.), ne atlikti savo sklypo tikslių matavimų kad galėtų įteisinti pastatą.

3616.

37Nurodė, kad teismui nustačius šalių besiribojančių žemės sklypų bendrą ribą, kuri nesutampa su atsakovo atliktų sklypo Nr. ( - ) kadastrinių matavimų riba, yra pagrindas pripažinti negaliojančiais atsakovo 2008 m. atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus. Pažymėjo, kad atsakovas turės atlikti naujus kadastrinius matavimus, atsižvelgiant į teismo nustatytą besiribojančių žemės sklypų bendrą ribą.

3817.

39Dėl ieškovo prašymo pripažinti negaliojantį Generalinį planą 2 ir pripažinti galiojantį Generalinį planą 1 nurodė, kad reikalavimas nėra tikslus, nenurodytas konkretus subjektas, kas šią bendrijos generalinio plano korektūrą atliko, nepateiktas atitinkamas sprendimas dėl korektūros tvirtinimo ir pan. Pažymėjo, kad byloje yra prieštaringi duomenys dėl tokios korektūros buvimo. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas ginčija korektūrą pilnoje apimtyje, kuri galimai liečia ir kitus bendrijos narius, kurie nėra byloje dalyvaujantys asmenys. Akcentavo, kad korektūros pripažinimas negaliojančia ieškovui nesukeltų jokių teisinių pasekmių.

4018.

41Nurodė, kad atsakovo reikalavimas priteisti kompensaciją prieštarauja šalių proporcingumo ir interesų derinimo principams.

4219.

43Nurodė, kad teismui nustačius ginčo sklypų bendrą ribą pagal UAB „Geo2“ geodezininko Š. L. 2016 09 14 parengtą žemės sklypų planą (pasiūlymą teismui), atraminė sienelė patenka į ieškovo žemės sklypą ir niekaip nepažeidžia atsakovo nuosavybės teisių. Sprendė, kad nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti ieškovą nugriauti atraminę sienelę, kuri priklauso atsakovui.

44III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4520.

46Ieškovas V. K. apeliaciniu skundu prašė iš dalies panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 02 09 sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas be pagrindo atmetė ieškovo prašymą pripažinti negaliojančiu Generalinį planą 2 dėl ieškovo sklypo. Paaiškino, kad Vilniaus rajono savivaldybė laikosi pozicijos, kad ginčijamas Generalinis planas 2 niekada nebuvo atliktas (planas nebuvo keistas) ir vadovaujasi Generaliniu planu 1. Korektūra buvo atlikta nesilaikant teisės aktų reikalavimų – nesuderinta su ieškovu, su atitinkamomis valstybės institucijomis. Generaliniame plane 2 nurodyti ieškovo žemės sklypo ribų ilgiai ir konfigūracija neatitinka žemės sklypo įsigijimo dokumentų. Generalinio plano korektūros pripažinimas negaliojančia iš dalies, kiek tai liečia ieškovo interesus, neigiamos įtakos gretimiems sklypams neturės. Teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą nustatyti žemės sklypų Nr. ( - ) ir ( - ) ribą pagal žemės sklypo planą, parengtą 2016 07 13 UAB „ITR Grupė“. Nurodytoje Žemės sklypo Nr. ( - ) schemoje teigiama, kad Žemės sklypui Nr. ( - ) nustatytas 870 kv. m plotas, bet pagal nurodytus linijų ilgius, sklypo plotas sudaro 909 kv. m. Naujai siūlomo sklypo plotas patenka į leistiną paklaidą (59 kv. m). Žemės sklypo Nr. ( - ) plotas sumažėtų 90 kv. m. Atsakovas Žemės sklypą Nr. ( - ) pirko po 9 metų, kai ieškovas įsigijo Žemės sklypą Nr. ( - ), taigi tuo metu atsakovo pirkto ploto – 830 kv. m jau nebuvo likę. Atsakovui parduoto valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus bei paaiškinta, kad atlikus žemės sklypo geodezinius matavimus ir nustačius žemės sklypo ploto skirtumą, neviršijantį nustatyto leistino matavimo tikslumo, skirtumas žemės savininkui nekompensuojamas. Pažymėjo, kad pagal patvirtintą besiribojančių žemės sklypų Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) bendrą ribą į ieškovo žemės sklypą patenka elektros stulpas ir po jo esantis 26 kv. m žemės plotas. Atkreipė dėmesį, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nesilaikė lygiateisiškumo principo. Žemės sklypo Nr. ( - ) PV kraštinė sutrumpėjo 6,20 m, atsakovo PV kraštinė sutrumpėjo 0,57 m. Atstumas nuo ieškovo namo iki atsakovo žemės sklypo Nr. ( - ) ribos buvo 3,11 m, sutrumpėjo iki 1,99 m, nuo atsakovo namo iki ieškovo sklypo ribos – 2,89 m, sutrumpėjo tik 0,11 m. Ieškovo žemės sklypas sumažėjo 50 kv. m, atsakovo tik 31 kv. m.

4721.

48Atsakovas A. B. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašė taikyti ieškinio senatį, apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nebuvo pagrindo 2001 m. generalinio plano korektūros derinti su ieškovu, kadangi teisiškai 2001 metais ieškovas nebuvo žemės sklypo savininku. Tokio derinimo nenumatė teisės aktai. Generaliniame plane nei ieškovo, nei atsakovo žemės sklypų ilgiai nebuvo nustatyti. Pažymi, kad notarų biure tvirtinant ieškovo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, prie sutarties buvo pridėta ne schema, kuria ieškovas grindžia savo reikalavimus, o planas su gretimybėmis, kuris nustato kitokią ieškovo žemės sklypo konfigūraciją bei kitokius ribų ilgius (38x43x60). Paties ieškovo kadastriniuose matavimuose šalių žemės sklypo riba yra 46 m. Atsakovo užsakymu 2008 metais atliktų kadastrinių matavimų paklaidos neviršijo maksimalios leistinos ribos, vertinant pagal teritorijų planavimo dokumentuose (generalinio plano korektūra, įsigijimo planas) nustatytas ribas. Gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai. Ieškovas šios taisyklės nesilaiko. Teismui patenkinus ieškovo ieškinį ieškovo pateiktos geodezinės nuotraukos pagrindu, nepagrįstai padidėtų ieškovo nuosavybės teise turimos žemės plotas ir atitinkamai iš atsakovo būtų atima nuosavybė. Mano, kad ieškovas praleido 1 mėnesio termino kreiptis į teismą, kadangi apie atliktus ir įregistruotus atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus ieškovui turėjo būti žinoma 2012 metais.

4922.

50Atsakovas A. B. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 02 09 sprendimą dalyje dėl atsakovo 2008 03 17 atliktų žemės sklypo Nr. ( - ) kadastrinių matavimų pripažinimo negaliojančiais, besiribojančių žemės sklypų Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) bendros ribos pagal UAB „Geo2“ geodezininko Š. L. 2016-09-14 parengtą žemės sklypų ribų planą (pasiūlymą teismui), einančios per koordinačių taškus Nr. 3 (koordinatė X 6072184.12; koordinatė Y 571583.11) ir Nr. 8 (koordinatė X 6072174.66; koordinatė Y 571628.40), nustatymo, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį ir atsakovo priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu suformuoja naują šalių ginčą dėl žemės sklypuose esančių statinių teisėtumo ir palieka jį spręsti ateityje (jei šalys nepasieks susitarimo gera valia), kas laikytina sąlyginiu teismo sprendimu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tai, jog nuo ieškovo pastato vieno kampo iki sklypo ribos yra 1,99 m atstumas, o nuo atsakovo statomo pastato iki sklypo ribos yra 2,89 m - nėra esminis trūkumas. Konstatavo, kad bet kokiu atveju teisės aktuose reikalaujamas atstumas abiejuose sklypuose nėra išlaikomas. Abejojo, ar tokia teismo išvada nėra imperatyvių įstatymo normų pažeidimas ir ar šiuo požiūriu pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas. Nurodė, kad 3 metrų atstumas nuo atsakovo statomo namo iki ieškovo žemės sklypo buvo įvertintas ir patvirtintas įstatymų nustatyta tvarka, taip pat visa dokumentacija buvo pasirašytinai suderinta su atitinkamomis institucijomis. Atsakovo žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti pagal visus teisės aktų reikalavimus ir yra teisėti. Pažymėjo, kad nėra galimybės šalims susitarti ir gera valia įvykdyti tą sąlygą, kurią nustato teismas savo sprendimu. Tai gali sudaryti pagrindą ieškovui ar atsakovui ginčyti statybos atitikimą teisės aktų reikalavimams. Teigė, kad panaikinus atsakovo užsakymu teisingai ir teisėtai atliktus kadastrinius matavimus, atsiranda klausimas, ar atsakovo pradėtas statyti namas atitiks išduotas statybos sąlygas ir tokiu būdu nebus pažeisti atsakovo teisėti interesai. Pažymėjo, kad teismo posėdžio metu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė nurodė, kad teismui patvirtinus žemės sklypų ribą, nuo kurios atstumas iki statinių bus mažesnis nei 3 metrai, tokia statyba bus laikoma pažeidžiančia teisės aktų reikalavimus. Darė išvadą, kad teismo sprendimas pažeidžia statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visai nepasisakė dėl to, kad ieškovas praleido 1 mėnesio terminą kreiptis į teismą, kadangi ieškovui apie atliktus ir įregistruotus atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus tapo žinoma anksčiau nei 2012 metais.

5123.

52Ieškovas V. K. atsiliepimu prašė priimti teikiamą planą su aiškinamuoju raštu, kuriame apskaičiuotas trūkstamas ieškovo žemės sklypo Nr. ( - ) plotas, imant ribą su atsakovo žemės sklypu Nr. ( - ) pagal įregistruotus kadastrinius matavimus, atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir tenkinti ieškovo apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovo apeliacinio skundo reikalavimo tenkinimo atveju liktų galioti atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai, kurie pažeidžia teisės aktų reikalavimus ir gretimo žemės sklypo savininko, ieškovo nuosavybes teises. Pažymėjo, kad tarp abiejų šalių statinių ir žemės sklypų ribos išlaikyti 3 metrų atstumo yra objektyviai neįmanoma, nes atsakovas pradėdamas savo pamatų statybą neišlaikė viso 6 metrų atstumo nuo ieškovo pastatyto sodo namo. Nurodė, kad nustačius, jog Generalinis planas 2 yra parengtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, juo negali būti vadovaujamasi sprendžiant šalių ginčą ir nustatant šalių žemės sklypų ribą, kraštinių ilgius ir konfigūraciją. Jeigu nėra nustatyta tvarka parengtų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo žemėtvarkos projektų, tai 2001 05 15 atliekant generalinio plano korektūrą nebuvo laikomasi Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, Generalinis planas 2 turi būti pripažintas negaliojančiu dalyje, dalyje dėl ieškovui priklausančio žemės sklypo, ir juo negali būti vadovaujamasi sprendžiant šalių ginčą bei nustatant šalių žemės sklypų ribą, kraštinių ilgius ir konfigūraciją, o turi būti vadovaujamasi byloje pateiktu Generaliniu planu 1. Paaiškino, kad įsigijo žemės sklypą su kraštinėmis 43x43x55 ir riba su atsakovu žemės sklypu yra 43 m. Pažymėjo, kad perkant žemės sklypą Nr. ( - ) plano su gretimybėmis nebuvo, jo nepasirašė. Sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, buvo pateikta schema, kuri yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Pažymi, kad notarė nurodė, kad planą su gretimybėmis vėliau gavo iš Nacionalinės žemės tarnybos. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys. Atsakovo pateiktas geodezininko Š. L. 2016 09 14 planas neatitinka šių reikalavimų. Šalims siekiant savo interesų įgyvendinimo, teismas turi pagrindą savo iniciatyva skirti ekspertizę tam, kad būtų objektyviai nustatytos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys ir ribos koordinatės.

5324.

54Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašė atsakovo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra, ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Pažymėjo, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo padarytų išvadų dėl generalinio plano korektūros. Byloje nėra jokio įrodymo, kad 2001 05 15 buvo atlikta SB „Riešė“ teritorijos generalinio plano korektūra. Nurodė, kad ieškovas ginčijo korektūrą pilnoje apimtyje, kuri galimai liečia ir kitus bendrijos narius.

5525.

56Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašė ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus nagrinėti teismo nuožiūra.

5726.

58Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, atsakovo apeliacinį skundą nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka. Nurodė, kad skundžiamu sprendimu teismas nustatė tik bendrą ribą tarp žemės sklypų Nr. ( - ) ir Nr. ( - ). Patvirtinus žemės sklypų Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) bendrą ribą pagal ieškovo pateiktą planą, būtų nukrypta nuo suformuotos teismų praktikos, būtų viršyta maksimali žemės sklypų plotų paklaida. Pažymi, kad SB „Riešė“ galėjo pati pakeisti savo teritorijos generalinį planą, o žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, žemės valdos projekto ar kito teritorijų planavimo dokumento rengimas nebuvo privalomas. Teigė, kad ieškovui jau 2008 04 24 įvykusio žemės sklypų naudojimo patikrinimo, kuriame jis dalyvavo metu buvo žinoma apie ginčijamą Generalinį planą 2, tačiau tik 2012 08 17 skundu ieškovas reikalavo šią korektūrą nuginčyti, t. y. praleidęs vieno mėnesio terminą. Pažymi, kad korektūros pripažinimas negaliojančia nesukeltų ieškovui jokių teisinių pasekmių. Nurodo, kad ginčas civilinėje byloje kilo dėl bendros žemės sklypų Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) ribos, kurį teismas išsprendė visiškai.

5927.

60Teisėjų kolegija

6128.

konstatuoja:

6229.

63IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6430.

65Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

6631.

67Esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto (neįregistruotiems Nekilnojamojo turto registre žemės sklypams), gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (LAT 2009 05 29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009; 2016 02 12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-611/2016; kt.).

6832.

69Teismui pateikiamuose žemės sklypų ribų nustatymo planuose turi būti atsižvelgiama į dokumentus, faktiškai valdomų sklypų ribas ir plotą bei juose esančius statinius, nuosavybės teise valdomų sklypų plotą, paisoma naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijų (LAT 2014 10 29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2014).

7033.

71Sprendžiant ginčus dėl sklypų ribų nustatymo dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą nekonkrečiuose dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad patikslinus ribą galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje. Jeigu žemės sklypus skirianti riba pagal žemės sklypų savininkų dokumentus neatitinka faktinio naudojimo, tai paprastai reiškia, kad vienas savininkas naudojasi didesniu žemės sklypo plotu, negu jam priklauso pagal žemės sklypo dokumentus, o kitas – mažesniu. Tokiu atveju yra pagrindas spręsti, kad žemės sklypų riba yra neaiški, o jos nustatymas reiškia nuosavybės teisės į žemės sklypą patvirtinančiuose dokumentuose nustatyto dydžio žemės sklypus skiriančios linijos nustatymą. Žemės sklypų ribos išsidėstymas gali būti keičiamas, kaip ir žemės sklypų konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažinamas ar padidinamas) žemės sklypo dydis (plotas), kuris yra nustatytas nuosavybės teisę į žemės sklypą patvirtinančiuose dokumentuose (LAT 2010 11 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010).

7234.

73Pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus, taigi kriterijų sąrašas nėra išsamus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą nekonkrečiuose dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010; ir kt.).

74

75Dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų

7635.

77Ginčas byloje yra kilęs dėl šalims priklausančių viena kraštine besiribojančių sklypų ribos nustatymo. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas šalių ginčą tinkamai taikė materialinės teisės normas ir rėmėsi CK 4.45 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo. Taigi, ši įstatymo nuostata ginčijamų ribų nustatymą priskiria teismo diskrecijai.

7836.

79Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimi žemės sklypai gali uždengti vienas kitą, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį. Kasacinis teismas yra konstatavęs ir tai, kad, esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. P. v. Č. P.,bylos Nr. 3K-3-539/2005; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-226/2009).

8037.

81Byloje nustatytos tokios toliau įvardijamos faktinės aplinkybės. Šalims priklauso gretimi žemės sklypai, kuriuos jos įsigijo SB „Riešė“ teritorijoje privatizuodamos valstybei priklausiusią žemę.

8238.

83Ieškovas savo sklypą Nr. ( - ), suformuotą atlikus preliminarius matavimus, įsigijo pagal 1993-07-21 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 3858, bei pagal prie sutarties pridėtą sklypo planą su gretimybėmis M1:500. Iš minėto plano (t.1, b.l. 121) matyti, kad sklypo kraštinių linijų ilgiai yra: 38, 43, 60. Tačiau ši ieškovo Sutartis Nekilnojamojo turto registre įregistruota tik po daugiau nei 12 metų 2006-03-21 Vilniaus miesto antram apylinkės teismui 2006-03-02 nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2-362-726/2006, atstačius įstatymo nustatytą terminą pirkimo – pardavimo sandoriui įregistruoti, nustatytą sutarties sudarymo metu galiojusio teisinio reguliavimo (1964 07 07 civilinio kodekso).

8439.

85Atsakovas gretimą sklypą Nr. ( - ) įsigijo 2002-11-27 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 11412 pagrindu (t.1,b.l.87-97, t.3, b.l. 17-32), pagal atlikus preliminarius matavimus, pagal prie sutarties pridėtą preliminarų žemės sklypo planą sklypo kraštinės linijos, besiribojančios su ieškovo sklypu, ilgis yra 46. Akivaizdu, kad atsakovui įsigyjant sklypą Nr. ( - ) ieškovas savo valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties ir įgytos nuosavybės nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistravęs. Abi šalys sklypus išsipirko pagal preliminarius matavimus.

8640.

87Atsakovas yra atlikęs ir savo sklypo kadastrinius matavimus, kuriuos atliko S. L. individuali įmonė vadovaudamasi preliminariu sklypo planu. Atliekant šiuos matavimus ir paženklinant sklypo ribas, priešingai nei teigia ieškovas, buvo kviečiami dalyvauti gretimų sklypų savininkai ieškovas ir sklypo Nr. ( - ) savininkas. Ieškovas 2008 03 17 Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte pasirašyti atsisakė (t.1,b.l.101-105t. 3, b.l. 35-48 ) nurodydamas pastabas, kas rodo jog jis atsakovo sklypo ribų paženklinime dalyvavo.

8841.

89Ieškovas besiribojančių žemės sklypų bendrą ribą prašė nustatyti pagal UAB Korporacijos „Matininkai“ matininko A. M. 2014-11-07 parengtą žemės sklypų planą M 1:500 (t.2,b.l. 171), kuris identiškas anksčiau to paties matininko nubraižytai schemai Atsakovas priešieškiniu ginčo sklypų ribą prašė nustatyti pagal UAB Geo2 matininko (geodezininko) Š. L. 2016-09-14 parengtą sklypų Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) ribų planą (pasiūlymą teismui) ( t.5, b.l. 134, 148).

9042.

91Kaip jau minėta ieškovas valstybinės žemės privatizavimo būdu yra įgijęs nuosavybę į 0.0870 ha žemės sklypą Nr. ( - ), suformuotą atlikus preliminarius matavimus pagal 1993-07-21 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 3858, kurios priede pridėtas sklypo planas su gretimybėmis M1:500 (žr. t.b.l.118-122. Plane nubraižytas trikampio formos sklypas, kurio kraštinių linijų ilgiai yra: 38, 43, 60. Darytina išvada, jog ieškovas yra įsigijęs sklypą tokios konfigūracijos, kokia nurodyta šiame plane, o ne, kaip bando įrodyti ieškovas, pagal schemą M 1 : 500, kurios konfigūracija skiriasi, o kraštinių ilgis atitinkamai yra 43,43,50. Tokią išvadą patvirtina ir pagal sutartį su ieškovu šalių sklypų matavimo darbus atlikusios Matininkų korporacijos 2012 06 18 aiškinamajame rašte išdėstyti faktai. Rašte nurodoma kad ieškovo sklypo Nr. ( - ) plotas pagal schemoje įrašytus matmenis ir sklypo konfigūraciją sudaro 909 kv.m. Tuo tarpu ieškovas yra įsigijęs tik 870 kv. m. Be to pagal korporacijos „Matininkai“ A. M. nubraižytą ginčo žemės schemą, akivaizdžiai matyti, kad jeigu vadovautis ieškovo versija, kad jis sklypą įsigijo tokios konfigūracijos kaip nurodyta schemoje M 1 : 500 tai šalių sklypai šiaurinėje pusėje persidengtų ir atsakovo sklypas sumažėtų 116 kv.m. be to tiek rytinėje, tiek pietinėje pusėje tarp sklypų atsirastų laisvos žemės ploteliai (žr. t.1.b.l. 14,15), kas rodo, jog ši schema neatitinka nei vieno iš byloje pateiktų sodininkų bendrijos generalinio plano variantų, nes plane tokių niekieno žemės tarpų nėra. Be to būtų neproporcingai suvaržytų atsakovo teisės.

9243.

93Pirmosios instancijos teismas nuosekliai ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus laikydamasis galiojančio teisinio reglamentavimo ir nenukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos priėjo pagrįstos išvados, kad atsakovo pateiktas ginčo sklypų ribos nustatymo planas (pasiūlymas) yra žymiai priimtinesnis negu ieškovo pateiktas planas.

9444.

95Pagal ieškovo pateiktą planą jo sklypo Nr. ( - ) plotas padidėtų per 39 kv.m. lyginant su pagal sutartį įsigytu plotu, o atsakovo sklypo Nr. ( - ) plotas sumažėtų net 116 kv. m. nuo 830 kv.m. įsigytų pagal valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį iki 714 kv.m., kas viršytų leistinas maksimalias paklaidos ribas nes pagal Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 23 punkto nuostatas, žemės sklypo plotas, apskaičiuotas atlikus kadastrinius matavimus, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projekte ar kitame teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, kuri pateikiama šio punkto lentelėje), kurios atitinkamai yra 59 kv.m. (sklypui Nr. ( - )) ir 58 kv.m. (sklypui Nr. ( - )). Todėl, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovas šioje byloje neginčijant 2002-11-27 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 11412, kuria atsakovas įgijo nuosavybės teises į 0.0830 ha ploto žemės sklypą Nr. ( - ), toks jo planas negali būti tvirtinamas.

9645.

97Kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovo pateiktas planas atitinka leistinas maksimalias sklypų plotų paklaidas; taip pat jis atitinka šalių proporcingumo ir interesų derinimo principus, nes ginčo sklypų plotai leistinumo ribose iš esmės yra mažinami tolygiai. Ieškovo žemės sklypo plotas būtų 820 kv.m., tai sudaro 50 kv.m. paklaidą ir neviršija leistinos maksimalios ploto paklaidos, kuri sudaro 59 kv.m.; atitinkamai atsakovo sklypo plotas būtų 799 kv.m., tai sudaro 31 kv.m. paklaidą ir neviršija leistinos maksimalios ploto paklaidos, kuri sudaro 58 kv.m.

9846.

99Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovo pateiktame plane nurodyta sklypų konfigūracija ir forma neatitinka jokiam pirminiam sklypo formavimo dokumentui, net ir ieškovo akcentuojamam 1993 m. bendrijos generaliniam planui.

10047.

101Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai pažymėjo, kad ieškovo siūlomas žemės sklypų ribų nustatymo variantas yra nelogiškas, netarnaujantis racionaliam ir teisingam bei protingam nuosavybės naudojimui, nes atsakovo sklypas tampa netaisyklingos, zigzago formos, jo konfigūracija taip pat neatitinka jokių į bylą pateiktų bendrijos plano variantų. Tokios formos sklypo naudojimas, būtų neracionalus ir apsunkintas, kas įtakotų jo vertę, mažintų jo patrauklumą.

10248.

103Tuo tarpu atsakovo siūlomas žemės sklypų ribos nustatymo variantas tokių trūkumų neturi; abi šalys savo sklypais galėtų naudotis racionaliai pagal paskirtį.

10449.

105Reikia pažymėti, kad apeliantas savo ieškinio reikalavimą pagrinde rėmė ta aplinkybe, kad jo sklypo kraštinės besiribojančios su atsakovo sklypu ilgis turi būti 43 metrai ir kad sklypo konfigūracija turi atitikti sklypo schemos konfigūraciją, nes tuomet tarp ribos su jo ir atsakovo sklypu Nr. ( - ) ir jo, gavus tuometinio Vilniaus rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto leidimą, pastatyto sodo namo išlaikomas teisės aktų nustatytas 3 metrų atstumas. Tačiau reikia pažymėti, kad leidimas kolektyvinio sodo namelio statybai Nr. ( - ) (t.1, b.l. 164) ieškovui buvo išduotas 1991 06 28 dėl 43 kv. m. ploto sodo namelio statybos, atstumas nuo namelio iki sklypų ribos eksplikacijoje sudarytoje 1991 06 27, suderintoje su architekte Paulikaite (žr. t. 3, b.l. 81) nurodytas 3 metrai. Byloje nustatyta, kad ieškovo sklype stovi pastatas – sodo namas, ( - ); šis statinys pradėtas statyti 1991 m., o baigtas – 2005 m. (5 t., b.l. 85 – 99, kt. bylos medžiaga). Iš ieškovo pateiktų nuotraukų (t.1, b.l. 165) matyti, kad ieškovas faktiškai yra pastatęs dviejų aukštų namą su priestatu garažui, kas galimai ir įtakojo tai jog namas atsidūrė arčiau sklypų ribos. Pagal minėtą leidimą ieškovas statybą turėjo pradėti ne vėliau kaip 1991 06 28, baigti iki 1993 06 28 ir paruošti valstybinės komisijos priėmimui. Kad ieškovo sodo namas pagal minėtą leidimą nebuvo pastatytas laiku galima spęsti iš to, jog ieškovas siekdamas įteisinti statybą 2008 06 03 pateikė prašymą projektavimo sąlygoms gauti, kuriame nurodė, kad projektuojamo statinio bendras plotas 200 kv.m. užstatymo plotas 84 kv.m. 2 aukštai. Pastatas nustatyta tvarka nėra priduotas valstybinei komisijai ir įregistruotas VĮ Registrų centre, tačiau byloje nėra ir duomenų kad jis būtų pripažintas neteisėta statyba. Tokių duomenų nepateikė ir kontroliuojanti institucija - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius. Ieškovas minėtos statybos negali įteisinti, kadangi nėra atlikęs žemės sklypo kadastrinių matavimų.

10650.

107Atsakovui 2009-06-12 yra išduotas statybos leidimas Nr. 0526 vienbučio gyvenamojo namo statybai (1 t., b.l. 107 - 108). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovo sklype Nr. ( - ) buvo išlieti namo pamatai. Pirmosios instancijos teismas nenustatęs ginčo šalių statybų neteisėtumo, bei atsižvelgęs į tai, kad atsakovo variantas labiau atitinka šalių interesų derinimo principą susiklosčius situacijai kai nesant šalių kaltės statybos buvo pradėtos taip, kad išlaikyti reikalaujamus 3 metrus nuo statinių iki sklypų ribos abiejuose sklypuose objektyviai nėra įmanoma, o atsakovo siūlomas variantas vertintinas kaip kompromisinis, pagrįstai vertino kad šioje situacijoje tai, kad nuo ieškovo pastato vieno kampo iki sklypo ribos yra 1.99 m atstumas, o nuo atsakovo statomo pastato iki sklypo ribos yra 2.89 m, nėra esminis nukrypimas nuo galiojančio reguliavimo.

10851.

109Kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl apelianto teiginių neva jam siūloma žemė yra užimta elektros stulpu, kas reiškia, jog 26 kv.m. aplink stulpą žemės, jis negalės naudoti pagal paskirtį nepagrįstumo. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė, negalėsiąs realiai naudoti 26 kv.m. sklypo pagal paskirtį, stulpas stovi sklypo kampe ir yra skirtas aptarnauti ir paties ieškovo poreikius, be to, ieškovas turi teisę imtis priemonių, kad elektros stulpas būtų iškeltas iš jo sklypo, be to, dalis stulpo lieka ieškovo sklype ir pagal jo siūlomą ginčo sklypų ribos nustatymo variantą (2 t., b.l. 171, kt. duomenys).

11052.

111Pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai teisingai konstatavo, kad nustačius, jog pagal ieškovo pateiktą planą atsakovo sklypo plotas sumažėtų žymiai daugiau negu leistina netikslumo paklaida ginčo sklypų riba pagal ieškovo pateiktą planą negali būti nustatyta, nenuginčijant šioje dalyje atsakovo sklypo Nr. ( - ) įsigijimo pagrindo - Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties. Tokio reikalavimo ieškovas byloje nėra pareiškęs iš viso.

11253.

113Kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti negaliojančią 2001-05-15 atliktą S.B. „Riešė“ suplanavimo projekto (generalinio plano) korektūrą ir pripažinti galiojančią 1993-06-16 S.B. „Riešė“ suplanavimo projektą (generalinį planą), nes nenurodytas konkretus subjektas, atlikęs šią bendrijos generalinio plano korektūrą, nepateiktas atitinkamas sprendimas ar kitas administracinis aktas dėl korektūros tvirtinimo Pirmosios instancijos teismas ištyrė bei vertino šalių pateiktus planus pagal jų atitikimą ginčo žemės sklypų formavimo pirminiams dokumentams (bendrijos generaliniam planui, privatizavimo planams ir kt.). Pažymėjo minėtų dokumentų prieštaravimus ir netikslumus bei skirtingas įvairių institucijų pozicijas dėl atliktų sodininkų bendrijos „Riešė“ generalinio plano korektūrų ir pakeitimų. Vilniaus rajono savivaldybės administracija laikėsi pozicijos kad bendrijos generalinio plano korektūra niekada nebuvo atlikta (planas nebuvo keistas) ir vadovavosi 1993 m. bendrijos generaliniu planu. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius, vadovavosi ginčijama 2001-05-15 bendrijos generalinio plano korektūra, pagal kurią kiti bendrijos nariai yra įteisinę savo žemės sklypus. Teismas pažymėjęs, kad byloje nebuvo pateiktas joks sprendimas, patvirtinantis generalinio plano korektūrą, atsižvelgęs į tai, kad sodininkų bendrijos pirmininkas E. M. teisme teigdamas, jog buvo atlikta ne viena bendrijos generalinio plano korektūra, nes pirminiai sklypų planai buvo netikslūs, pabraižyti neatsižvelgiant į žemės reljefą ir kitas aplinkybes, taip pat atitinkamų sprendimų nepateikė, pagrįstai netenkino reikalavimo pripažinti negaliojančia 2001 05 15 bendrijos generalinio plano korektūrą. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog išsprendus šalių ginčą ir nustačius ribą tarp ginčo sklypų minėtos korektūros buvimas ar nebuvimas neturės jokios įtakos šalių teisėmis ir pareigoms, tad net ir nustačius, jog ji buvo padaryta teisėtai ir patvirtinta atitinkamu administraciniu aktu nebūtų pagrindo ir ją naikinti bei pripažinti galiojančią visoje apimtyje.

11454.

115Tačiau reikia pažymėti, kad išsprendus šalių ginčą dėl sklypų ribos nustatymo duomenys nekilnojamojo turto registre turės būtį įrašomi teismo sprendimo pagrindu. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kurioje tenkintas ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiais atsakovo atliktus jo žemės sklypo, kadastrinius matavimus keičiamas šį ieškinio reikalavimą atmetant. Todėl šioje dalyje ieškovo apeliacinis skundas atmetamas..

116Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų

11755.

118Apeliantas (atsakovas) A. B. apeliaciniu skundu prašė naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo reikalavimą dėl 2008 03 17 atliktų atsakovo sklypo Nr. ( - ) kadastrinių matavimų pripažinimo negaliojančiais, bei dalyje, kurioje pirmosios instancijos teismas, tenkindamas paties atsakovo priešieškinio reikalavimą, ribą tarp ginčo sklypų Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) nustatė pagal paties atsakovo su priešieškiniu pateiktą UAB „Geo2“ geodezininko Š. L. 2016-09-14 parengtą žemės sklypų ribų planą (pasiūlymą teismui). Taigi, atsakovas prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria tenkintas jo paties priešieškinio reikalavimas ir prašė ieškinį ir priešieškinį atmesti.

11956.

120Kolegija pažymi, kad atsakovas nėra pareiškęs, atsisakymo nuo dalies ar visų priešieškinio reikalavimų ir prašymo dėl bylos minėtoje dalyje nutraukimo remiantis CPK 140 straipsnio 1 dalies nuostatomis, numatančiomis tokią šalies teisę, bet kurioje proceso stadijoje. Todėl jo reikalavimas dalyje, kurioje jis reikalauja panaikinti teismo sprendimą dalyje, kurioje nustatyta sklypo riba tarp ginčo sklypų pagal priešieškinio reikalavimus, pagal su priešieškinio pareiškimu pateiktą planą, laikytinas nauju atsakovo reikalavimu CPK 312 straipsnio, draudžiančio apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, prasme ir tuo pagrindu negali būti tenkinamas.

12157.

122Atsakovo apeliacinio skundo teiginys, jog teismas skundžiamu sprendimu suformuoja naują šalių ginčą dėl žemės sklypuose esančių statinių teisėtumo ir palieka jį spręsti ateityje yra deklaratyvus. Įsitesėjęs teismo sprendimas yra privalomas šalims. Nustačius sklypo ribas pagal ieškovo pateiktą planą tikėtina, jog jis teigdamas tokį planą dėl sklypų ribų atsakovas įvertino tą aplinkybę, kad nustačius ribas pagal jo planą ieškovo namo kampas atsiduria 1,99 m atstumu nuo sklypo ribos ir tas faktas, kad būtent jis pasiūlė šį kompromisinį variantą rodo, jog jis neprieštarauja tokiai faktinei ieškovo namo dislokacijai, kuri egzistuoja nuo 2005 metų, kai ieškovo namas pastatytas. Todėl atmestina tikimybė, kad atsakovas inicijuotų tokį ginčą ateityje. Tai, kad nuo atsakovo statomo pastato iki sklypo ribos yra 2,89 m – negali būti traktuojama kaip esminis trūkumas dėl kurio jo gautas statybos leidimas ir jo pagrindu atlikti statybos darbai galėtų būti pripažintas neteisėtais.

12358.

124Atsakovo sklypo kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti pagal S. L. individualios įmonės 2008-03-17 atliktus kadastrinius matavimus (t.1, b.l. 101, ir kt). Šie rašytiniai įrodymai parodo, kad ieškovui apie šiuos kadastrinius matavimus buvo žinoma dar 2008 metais todėl laikytina, jog ieškovas yra praleidęs 1 mėnesio ieškinio senaties terminą, ginčyti atsakovo atliktų kadastrinių matavimų, registraciją nekilnojamojo turto kadastre ir nėra pagrindo šį terminą atnaujinti. Be to, kaip jau minėta išsprendus ginčą dėl šalių sklypų ribų ir nustačius jas teismo sprendimu, abiejų šalių sklypų duomenys nekilnojamojo turto registre turės būti registruojami remiantis teismo sprendimu iš naujo, todėl anksčiau atlikti kadastriniai matavimai neturės jokios įtakos šalių teisėms į ginčo nekilnojamąjį turtą ateityje. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį šiame kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti ar nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

12559.

126Remiantis išdėstytu atsakovo apeliacinis skundas dalyje, kurioje skundžiamas teismo dėl atsakovo atliktų jo sklypo kadastrinių matavimų panaikinimo tenkinamas.

12760.

128Patenkinus vieną iš atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų, o ieškovo apeliacinį skundą atmetus visiškai, remiantis CPK 93 straipsnio nuostatomis iš ieškovo atsakovo naudai priteisiamos jo apeliacinėje instancijoje turėtos bylinėjimosi išlaidos 120 Eur advokato pagalbai apmokėti ir pusė Eur sumokėto žyminio mokesčio 31 Eur. Viso 151 Eur.

12961.

130Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiti neaptarti apeliacinių skundų argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

131Vilniaus apygardos Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

Nutarė

132Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimą pakeisti.

133Panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškinys dalinai tenkintas pripažinus negaliojančiais atsakovo A. B. 2008 m. atliktus 0.0830 ha ploto žemės sklypo, esančio ( - ), kadastrinius matavimus (žemės sklypo planas parengtas 2008-03-17; suderintas žemėtvarkos skyriuje 2008-07-11) ir jų registraciją VĮ Registrų centre 2008-07-17 ir ieškinį atmesti visiškai.

134Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

135Priteisti atsakovui A. B. iš ieškovo V. K. 151 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas prašė 1) pripažinti negaliojančiais atsakovui nuosavybės teise... 7. 2.... 8. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškinys... 9. 3.... 10. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 11. 4.... 12. Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko.... 13. 5.... 14. Trečiasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 15. 6.... 16. Atsakovas SB „Riešė“ ir trečiasis asmuo VĮ Registrų centras... 17. 7.... 18. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriame prašė 1) nustatyti Žemės sklypo... 19. 8.... 20. Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašė... 21. 9.... 22. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 23. 10.... 24. Ieškovas su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nustačius ribą pagal... 25. 11.... 26. Trečiasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos... 27. 12.... 28. Atsakovas SB „Riešė“ ir trečiasis asmuo VĮ Registrų centras... 29. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 30. 13.... 31. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 02 09 sprendimu ieškinį ir... 32. 14.... 33. Teismas nustatė, kad tarp žemės sklypų savininkų yra kilęs ginčas dėl... 34. 15.... 35. Teismas nustatė, kad atsakovas faktiškai valdo savo sklypą iki betoninės... 36. 16.... 37. Nurodė, kad teismui nustačius šalių besiribojančių žemės sklypų... 38. 17.... 39. Dėl ieškovo prašymo pripažinti negaliojantį Generalinį planą 2 ir... 40. 18.... 41. Nurodė, kad atsakovo reikalavimas priteisti kompensaciją prieštarauja... 42. 19.... 43. Nurodė, kad teismui nustačius ginčo sklypų bendrą ribą pagal UAB... 44. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 45. 20.... 46. Ieškovas V. K. apeliaciniu skundu prašė iš dalies panaikinti Vilniaus... 47. 21.... 48. Atsakovas A. B. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašė taikyti... 49. 22.... 50. Atsakovas A. B. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus rajono apylinkės teismo... 51. 23.... 52. Ieškovas V. K. atsiliepimu prašė priimti teikiamą planą su aiškinamuoju... 53. 24.... 54. Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašė... 55. 25.... 56. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 57. 26.... 58. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus... 59. 27.... 60. Teisėjų kolegija... 61. 28.... 62. 29.... 63. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 64. 30.... 65. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)... 66. 31.... 67. Esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti... 68. 32.... 69. Teismui pateikiamuose žemės sklypų ribų nustatymo planuose turi būti... 70. 33.... 71. Sprendžiant ginčus dėl sklypų ribų nustatymo dokumentuose esanti... 72. 34.... 73. Pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į... 74. ... 75. Dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų... 76. 35.... 77. Ginčas byloje yra kilęs dėl šalims priklausančių viena kraštine... 78. 36.... 79. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad tobulėjant žemės... 80. 37.... 81. Byloje nustatytos tokios toliau įvardijamos faktinės aplinkybės. Šalims... 82. 38.... 83. Ieškovas savo sklypą Nr. ( - ), suformuotą atlikus preliminarius matavimus,... 84. 39.... 85. Atsakovas gretimą sklypą Nr. ( - ) įsigijo 2002-11-27 valstybinės žemės... 86. 40.... 87. Atsakovas yra atlikęs ir savo sklypo kadastrinius matavimus, kuriuos atliko S.... 88. 41.... 89. Ieškovas besiribojančių žemės sklypų bendrą ribą prašė nustatyti... 90. 42.... 91. Kaip jau minėta ieškovas valstybinės žemės privatizavimo būdu yra... 92. 43.... 93. Pirmosios instancijos teismas nuosekliai ištyręs ir įvertinęs byloje... 94. 44.... 95. Pagal ieškovo pateiktą planą jo sklypo Nr. ( - ) plotas padidėtų per 39... 96. 45.... 97. Kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovo... 98. 46.... 99. Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad... 100. 47.... 101. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai pažymėjo, kad ieškovo... 102. 48.... 103. Tuo tarpu atsakovo siūlomas žemės sklypų ribos nustatymo variantas tokių... 104. 49.... 105. Reikia pažymėti, kad apeliantas savo ieškinio reikalavimą pagrinde rėmė... 106. 50.... 107. Atsakovui 2009-06-12 yra išduotas statybos leidimas Nr. 0526 vienbučio... 108. 51.... 109. Kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl apelianto... 110. 52.... 111. Pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai teisingai konstatavo, kad... 112. 53.... 113. Kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė,... 114. 54.... 115. Tačiau reikia pažymėti, kad išsprendus šalių ginčą dėl sklypų ribos... 116. Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų ... 117. 55.... 118. Apeliantas (atsakovas) A. B. apeliaciniu skundu prašė naikinti pirmosios... 119. 56.... 120. Kolegija pažymi, kad atsakovas nėra pareiškęs, atsisakymo nuo dalies ar... 121. 57.... 122. Atsakovo apeliacinio skundo teiginys, jog teismas skundžiamu sprendimu... 123. 58.... 124. Atsakovo sklypo kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti pagal... 125. 59.... 126. Remiantis išdėstytu atsakovo apeliacinis skundas dalyje, kurioje skundžiamas... 127. 60.... 128. Patenkinus vieną iš atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų, o ieškovo... 129. 61.... 130. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiti neaptarti apeliacinių... 131. Vilniaus apygardos Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi... 132. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimą pakeisti.... 133. Panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškinys dalinai tenkintas pripažinus... 134. Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.... 135. Priteisti atsakovui A. B. iš ieškovo V. K. 151 Eur (vieną šimtą...