Byla 3K-3-226/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko ir Egidijaus Laužiko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. Š. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovei A. Š. dėl pažeistų teisių gynimo; tretieji asmenys: UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“, A. K. architektūros studija, valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas, Vilniaus apskrities viršininko administracija.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė prašė teismo: 1) panaikinti 2002 m. liepos 8 d. atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0157:57) Vilniaus m. sav., Rokantiškių k., patikslintų kadastro duomenų registraciją Nekilnojamojo turto registre; 2) panaikinti su Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriumi (toliau – Žemėtvarkos skyrius) suderintą nurodyto atsakovės sklypo 2002 m. birželio 17 d. geodezinių matavimų planą; 3) nustatyti ieškovės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribas pagal ieškovės pateiktą 2006 m. gruodžio 19 d. sklypo planą.

5Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad šalys yra gretimų sklypų savininkės. Pagal 2002 m. sausio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartį ieškovė nuosavybės teise valdo 1,56 ha žemės sklypą, kurio 1,5 ha yra ariama žemė, o 0,06 ha – miškas. Pagal 2001 m. lapkričio 28 d. dovanojimo sutartį atsakovė nuosavybės teise valdo 1,55 ha kaimyninį žemės sklypą. Nurodyti sklypų dydžiai viešajame registre įregistruoti pagal buvusių savininkų nuosavybės teisių į žemę atkūrimo dokumentus. 2002 m. gegužės mėn. atlikti atsakovės sklypo geodeziniai matavimai, parengtas geodezinių matavimų planas, kuris 2002 m. birželio 17 d. suderintas su Žemėtvarkos skyriumi, bet nesurašytas sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas. Nurodyto plano pagrindu Nekilnojamojo turto registre 2002 m. liepos 8 d. patikslinti atsakovės sklypo kadastro duomenys. Atsakovės sklypo plotas nepadidėjo. 2006 metais atlikti ieškovės sklypo kadastriniai matavimai ir paaiškėjo, kad jos sklypo plotas sumažėjo 0,1017 ha (nuo 1,56 ha iki 1,4583 ha). 2006 m. gruodžio 19 d. parengtas ieškovės sklypo planas, pagal kurį ji prašo nustatyti savo sklypo ribas, bet jis nesuderintas su Žemėtvarkos skyriumi, taip pat nesurašytas sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

7Vilniaus miesto 4–asis apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimu atmetė ieškinį. Teismas nurodė, kad tik atsakovės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto nebuvimas (praradimas) nėra pagrindas atsakovės sklypo planui, suderintam su Žemėtvarkos skyriumi, ir šio sklypo patikslintų kadastro duomenų registracijai Nekilnojamojo turto registre naikinti. Šią išvadą teismas grindė tuo, kad jeigu, atliekant atsakovės sklypo kadastrinius matavimus, būtų padaryta pažeidimų, tai sklypo matavimai nebūtų suderinti su Žemėtvarkos skyriumi ir nebūtų įregistruoti. Žemėtvarkos skyriaus atsakymą ieškovei, valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimą dėl atsakovės sklypo, Nacionalinės žemės tarnybos atsakymą ieškovei teismas pripažino oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir jais rėmėsi, darydamas pirmiau nurodytą išvadą. Ieškovės argumentą, kad, patikslinusi savo sklypo matavimus, atsakovė atėmė iš ieškovės šiai priklausantį miškelį, teismas atmetė, nes nurodė, jog ieškovė neįrodė šio teiginio, o atsakovės patikslintų ribų sklypo plotas nepakito. Be to, teismas nurodė, kad reikalavimus ieškovė grindžia savo žemės sklypo planu, kuris parengtas pagal preliminarius matavimus, ir nepateikti tinkami kadastriniai duomenys, todėl tokius reikalavimus teismas pripažino neįrodytais. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimus dėl atsakovės sklypo kadastrinių ribų patikslinimo teismas laikė teisingais ir pagrįstais įrodymais, nes jie nenuginčyti. Teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimai dėl atsakovės patikslintų kadastro duomenų įregistravimo ir atsakovės suderinto geodezinių matavimų plano panaikinimo nesukeltų teisinių padarinių ieškovei, nes jos sklypo planas parengtas netinkamai ir nepatvirtintas valstybės institucijų.

8Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. sausio 28 d. nutartimi iš dalies patenkino ieškovės apeliacinį skundą, panaikino Vilniaus miesto 4–ojo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimą, patenkino ieškinį iš dalies: 1) panaikino atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) patikslintų kadastro duomenų registravimą Nekilnojamojo turto registre; 2) paliko nenagrinėtą ieškinio dalį dėl ieškovės pateikto jos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini)plano patvirtinimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės žemės sklypo planas parengtas ir šio sklypo patikslinti kadastriniai matavimai viešame registre įregistruoti neteisėtai, nes, ženklinant sklypo ribas vietoje, nesurašytas sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas – privalomasis žemės sklypų parengimo dokumentas pagal žemės ūkio ministro 1996 m. kovo 11 d. įsakymu Nr. 98 patvirtintos Žemės sklypų parengimo, atliekant geodezinius matavimus, metodikos 5.2, 5.8, 5.8.4, 5.8.5 punktus. Dėl to teismas sprendė, kad turi būti panaikinta atsakovės sklypo matavimo ribų patikslinimo registracija. Su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jeigu atliekant kadastrinius matavimus būtų buvę įstatymų pažeidimų, atsakovės sklypo matavimai nebūtų suderinti su Žemėtvarkos skyriumi ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, Vilniaus apygardos teismas nesutiko, nes nurodė, jog ieškovė ginčija būtent nurodytų institucijų veiksmų teisėtumą. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad kai byloje ginčijamas valstybės institucijų veiksmų teisėtumas, teismas negali remtis šiais veiksmais, kaip įrodymu, ieškiniui tenkinti ar atmesti. Dėl to Vilniaus apygardos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas. Ieškovės reikalavimą panaikinti atsakovės suderinto sklypo geodezinių matavimų planą apeliacinės instancijos teismas atsisakė tenkinti, nes, teismo vertinimu, šis reikalavimas yra perteklinis. Jis yra pagrindas pirmajam ieškovės reikalavimui tenkinti, bet negali būti savarankiškas reikalavimo dalykas. Apeliacinės instancijos teismas paliko nenagrinėtą ieškovės reikalavimą nustatyti šios sklypo ribas pagal jos pateiktą planą, nes nesurašytas sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, planas nesuderintinas su valstybės institucijomis, gretimų sklypų savininkais. Tik gretimų sklypų savininkams ar valstybės institucijoms atsisakius derinti ieškovės sklypo ribas, ji įgytų teisę kreiptis į teismą su nurodytu reikalavimu, bet šiuo metu tokių sąlygų nėra (žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių III skyrius).

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 28 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto 4–ojo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog nebuvo parengtas kasatorės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, yra nepagrįsta, neteisėta ir prieštarauja CPK 3 straipsnio 1 dalyje nustatytiems sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principams, taip pat 185 straipsniui. Kasatorė šį argumentą grindžia tuo, kad, darydamas tokią išvadą, teismas nesivadovavo jokiais teisės aktais ir nesirėmė įrodymais. Be to, kasatorė tvirtina, kad sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas neturi reikšmės bylai spręsti.
  2. Kasatorė nurodo, kad jos sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas iš tikrųjų buvo parengtas, nes jo pasirašymo faktą patvirtino liudytojų parodymai, o tai, jog nurodyto akto neturi valstybės institucijos, nereiškia, kad tokio dokumento iš viso nėra.
  3. Kasatorė teigia, kad buvo pagrindas tikslinti jos sklypo ribas Nekilnojamojo turto registre, nes šios suderintos su Žemėtvarkos skyriaus pareigūnais.
  4. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino to, kad, patikslinus kasatorės sklypo ribas, nepažeidžiami ieškovės interesai, nes ieškovės sklypas nesumažėjo daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, iki 999 kv. m (žemės ūkio ministro 1996 m. kovo 11 d. įsakymu Nr. 98 patvirtintos Žemės sklypų parengimo, atliekant geodezinius matavimus, metodikos 3.4 punktas). Be to, ieškovė remiasi savo sklypo planu, parengtu tik pagal preliminarius matavimus, o ieškovės sklypo ribos nesutampa ne su kasatorės, bet su kito kaimyno sklypo ribomis (UAB „Neranta“ 2006 m. gruodžio 19 d. sudarytas ieškovės sklypo planas).
  5. Kasatorė tvirtina, kad teismas pažeidė CPK 183 straipsnio 3 dalį, 197 straipsnį, nes nesivadovavo valstybės institucijų išduotais dokumentais, kurie yra oficialieji rašytiniai įrodymai ir turi didesnę įrodomąją galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. UAB „Angura“, byla Nr. 3K-3-488/2008).
  6. Kasatorė nurodo, kad, darydamas išvadą, jog jos sklypo ribų patikslinimai Nekilnojamojo turto kadastre atlikti nepagrįstai, teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kad įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriau teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje E. V. v . M. B. ir kt., byla Nr. 3K-3-67/2009).

11Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė prašo kasacinį skundą atmesti ir apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Ieškovė nurodo, kad kasaciniame skunde keliami fakto klausimai, t. y. susiję su nustatymu, buvo tam tikri faktai ar ne. Tai, ieškovės nuomone, yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų, bet ne kasacinio teismo kompetencija.
  2. Atsiliepime tvirtinama, kad apeliacinės instancijos teismas vadovavosi kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose, jog, esant gretimų sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, jas nustato teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. R. K., byla Nr. 3K-3-153/2002).
  3. Atsiliepime pabrėžiama, kad kasatorė nenurodė nė vienos materialinės teisės normos, pagal kurią turi būti sprendžias šalių ginčas dėl sklypo kadastrinių matavimų suformavimo. Taip pat šiuo klausimu kasaciniame skunde nepateikta ir kasacinio teismo praktikos pavyzdžių.
  4. Su kasatorės argumentais dėl sklypo ribų paženklinimo–parodymo nebuvimo ieškovė atsiliepime nesutinka, nes mano, kad ne ji, bet kasatorė privalo įrodyti, jog buvo toks aktas, jį pateikdama teismui.
  5. Ieškovė teigia, kad negalima remtis kasatorės nurodytų liudytojų parodymais, nes jie yra kasatorės šeimos nariai.
  6. Atsiliepime ginčijamas kasatorės argumentas, kad jos sklypo ribų patikslinimas yra teisėtas, nes sklypo planą patvirtino Žemėtvarkos skyriaus pareigūnai. Ieškovė teigia, kad pareigūnų parašai nepatvirtina sklypo ribų formavimo procedūros nepažeidimo.
  7. Kasatorės argumentą, kad jos patikslintas sklypas nepadidėjo, ieškovė neigia, nes nurodo, kad ji nusipirko sklypą su mišku, kuris po kasatorės sklypo ribų patikslinimo priskirtas jau kasatorei.
  8. Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, aiškinant nurodytas proceso taisykles.
  9. Atsiliepime nurodoma, kad kasatorė neteisingai aiškina teisės aktuose nustatytą leistiną sklypų ribų paklaidą, nes vadovaujasi ginčijamų kadastrinių matavimų atlikimo metu negaliojančiu teisės aktu, nurodytą paklaidą aiškina sau naudinga ir ieškovei nenaudinga linkme (kad kasatorės sklypas nesumažėtų, o ieškovės – sumažėtų). Be to, atsiliepime nurodoma, kad kasatorė nepagrįstai remiasi kito kaimyno sklypo užimamu ieškovės sklypo plotu, nes jis yra mažas ir nekompensuotų kasatorės sklypo užimto daug didesnio ploto (apie 10 arų).
  10. Atsiliepime tvirtinama, kad kasatorė nepagrįstai remiasi valstybės įmonės Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2006 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. 126, nes jį priimant nenustatinėtas VĮ Registrų centrui pateiktų dokumentų teisėtumas, nes VĮ Registrų centras atsako tik už Nekilnojamojo turto registre įrašytų duomenų atitiktį pateiktiems dokumentams.
  11. Atsiliepime nesutinkama su kasacinio skundo argumentais dėl oficialiųjų įrodymų vertinimo, nes, pasak ieškovės, oficialieji įrodymai yra privalomi, jeigu neginčijami jų išdavimo pagrindai. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ginčija valstybės institucijų oficialiųjų dokumentų išdavimo pagrindus, todėl šie įrodymai neprivalomi.

12Teisėjų kolegija konstatuoja:

13V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

14Kasaciniame skunde keliami argumentai, susiję su patikslintų žemės sklypo duomenų registracijos tvarka ir pagrindu. Tai yra teisės klausimas, dėl kurio teisėjų kolegija pasisako.

15Dėl reikalavimų, nustatytų ir privalomų kadastriniams matavimams atlikti

16Statinių ir kitų nekilnojamojo turto objektų ribos nustatomos kadastriniais matavimais, kurių atlikimo tvarką nustato Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnis). Iš bylos duomenų matyti, kad kasatorės sklypo kadastriniai duomenys Nekilnojamojo turto kadastre patikslinti 2002 m. liepos 8 d., o žemės sklypo planas, pagal kurį patikslinti duomenys, parengtas 2002 m. gegužės mėnesį. Pagal tuo metu galiojusios Žemės ūkio ministerijos 1996 m. kovo 11 d. įsakymu Nr. 98 patvirtintos Žemės sklypų planų parengimo, atliekant geodezinius matavimus, metodikos 5.2 punktą žemės sklypo ribos vietovėje nustatomos dalyvaujant žemės sklypo esamam (būsimam) savininkui (naudotojui) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – teisėtiems gretimų žemės sklypų savininkams ir naudotojams, turintiems juridinius žemės nuosavybės arba naudojimo teisę įrodančius dokumentus. Kai gretimas žemės sklypas neturi juridiškai įteisinto savininko ar naudotojo, kviečiamas agrarinės reformos tarnybos atstovas (jeigu žemės sklypas yra kaimo vietovėje) arba miesto, rajono savivaldybės atstovas (jeigu žemės sklypas yra mieste). Jeigu žemės sklypo riba sutampa su anksčiau išmatuoto geodeziškai ir koordinuoto (turinčio riboženklių koordinates) žemės sklypo riba, ši riba nekeičiama ir suinteresuoto asmens kviesti nereikia. Pagal nurodytos metodikos 5.3 punktą asmenys ribų nustatymui kviečiami įteikiant kvietimus asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš dešimt dienų iki ribų nustatymo dienos, išsiunčiant registruotu laišku. Neatvykus kviestiesiems asmenims, apie tai įrašoma žemės sklypo ribų paženklinimo akte, ir ribų nustatymo darbai nestabdomi. Pagal Metodikos 5.8 punktą paženklinus žemės sklypą vietovėje, surašomas žemės sklypo paženklinimo aktas. Aktą pasirašo kviestieji asmenys, matavimus atlikęs asmuo ir užsakovas (Metodikos 5.84, 5.8.5 punktai). Pagal Metodikos 14.1 punktą matavimo darbus vykdantys asmenys už savo atliktą darbą atsiskaito pateikdami miesto (rajono) žemėtvarkos ir geodezijos tarnybai žemės sklypo ribų matavimo bylą, kurioje komplektuojami Metodikos 14.2 punkte nustatyti dokumentai ir pagalbinė medžiaga, panaudota žemės sklypo matavimui, taip pat žemės sklypo paženklinimo aktas – jo originalas (Metodikos 14.2.2 punktas). Taigi žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas yra privalomasis kadastrinių matavimų dokumentas, neatskiriamas nuo žemės sklypo ribų matavimo bylos, t. y. sudėtinė jos dalis. Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas). Priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. P. v. Č. P., byla Nr. 3K-3-539/2005).

17Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad kasatorės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto nėra, jis nebuvo surašytas ir jo byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė teismams. Byloje nenustatyta, kad nurodyto akto originalas yra kasatorės žemės sklypo ribų matavimo byloje. Taip pat jo neturi nei Žemėtvarkos skyrius, nei valstybės įmonė Registrų centras, nei kadastrinius matavimus atlikusi UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“, nei kasatorė. Be to, byloje nepateikta duomenų apie gretimų sklypų savininkų, taip pat ieškovės dalyvavimą (nedalyvavimą), paženklinant kasatorės sklypo ribas vietoje. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog atsakovės žemės sklypo geodezinių matavimo planas parengtas ir patikslinti jos sklypo kadastriniai matavimai viešajame registre įregistruoti neteisėtai, yra pagrįsta. Tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktui gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą bei tik tuomet gali būti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai viešajame registre.

18Dėl kasacinio skundo argumentų, kuriais įrodinėjama, kad iš tikrųjų kasatorės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas buvo surašytas, teisėjų kolegija nepasisako, nes tai nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu bei yra saistomas žemesniųjų instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasatorė nurodytais argumentais prašo nustatyti naują aplinkybę, o to kasacinis teismas negali padaryti, nes sprendžia teisės, bet ne fakto klausimus (pagal pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytas faktines aplinkybes teisiškai kvalifikuoja ginčo šalių santykį ir aiškina bei taiko teisės normas).

19Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių

20Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo dalykas yra juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialines teisės normas ginčo santykiams reglamentuoti. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. V. B.; byla Nr. 3K-3-20/2008). Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos procesinio įstatymo normose, t. y. CPK 185 straipsnyje. Šios teisės normos esmė yra ta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis CPK 185 straipsnyje suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje R. S.. v. V. K., byla Nr. 3K-3-563/2006; 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. draudimo UAB ,,Baltijos garantas“, byla Nr. 3K-3-98/2008).

21Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp bylos šalių bei, nepažeisdami CPK 185 straipsnio reikalavimų, gana išsamiai, siekdamas padaryti konkrečias išvadas dėl įrodinėjimo dalyko, įvertino byloje apklaustų liudytojų parodymus, išanalizavo šalių pateiktus rašytinius įrodymus, nurodydamas, kuriuos įrodymus pripažįsta tinkamais, pagrindžiančiais ieškovės reikalavimus, o kuriuos – atmeta. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai vadovavosi CPK 176–185 straipsniais, kuriuose reglamentuotos įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, bei nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos nurodytų proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos.

22Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad kasatorės sklypo patikslinti kadastriniai duomenys įregistruoti teisėtai. Kasatorė teigia, kad patikrintų ribų sklypo plano suderinimas su Žemėtvarkos skyriumi preziumuoja viso sklypo ribų patikslinimo procedūros teisėtumą ir patvirtina, jog nepadaryta pažeidimų. Teisėjų kolegija su tokiu teiginiu nesutinka, nes, vadovaujantis bendruoju teisės principu „iš neteisės negali atsirasti teisė“ (lot. – ex injuria non oritur jus), sklypo plano suderinimas su Žemėtvarkos skyriumi neeliminuoja prieš tai padaryto sklypo kadastrinių duomenų tikslinimo procedūros pažeidimo. Ieškovė ginčija būtent nurodytų institucijų (Žemėtvarkos skyriaus ir valstybės įmonės Registrų centro) veiksmus, jų teisėtumą, o kai byloje ginčijamas valstybės institucijų veiksmų teisėtumas, tai teismas negali remtis šiais veiksmais, kaip įrodymais, ieškiniui tenkinti ar atmesti.

23Dėl žemės sklypo ploto leistinos (ribinės) paklaidos, apskaičiuojamos atliekant sklypo kadastrinius matavimus

24Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog pagrindas palikti galioti patikslintus kasatorės sklypo kadastrinių matavimų duomenis viešame registre yra aplinkybės, jog kasatorės patikslintų ribų sklypas nepadidėjo, o ieškovės sklypas sumažėjo neviršijus leistinos paklaidos, nustatytos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 23 punkte. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams. Toks analizuojamos situacijos aiškinimas atitinka CK 4.45 straipsnio 1 dalį, pagal kurią, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo.

25Kiti kasacinio skundo argumentai nedaro įtakos kasacine tvarka skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumui, yra išvestiniai iš argumentų, kurie nagrinėti šioje byloje, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo kasacinio skundo argumentais naikinti kasacine tvarka apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 punktas).

26Atmetus kasacinį skundą turi būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą kasaciniame teisme (CPK 93 straipsnio 3 dalis, 96 straipsnis, 98 straipsnio 3 dalis). Ieškovė prašo priteisti išlaidas už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į kasacinį skundą. Prie atsiliepimo į kasacinį skundą ieškovė pridėjo jos ir advokatės J. E. Alimienės 2009 m. balandžio 2 d. sudarytą atstovavimo sutartį dėl atsiliepimo į kasacinį skundą surašymo ir tos pačios dienos pinigų priėmimo kvitą Nr. LAT 358585, kurie patvirtina, kad ieškovė už atsiliepimo surašymą advokatei sumokėjo 1000 Lt. Atmetusi kasacinį skundą, teisėjų kolegija ieškovės prašymą tenkina, atsižvelgdama į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.14 punktą, kuriame nurodyta, kad už atsiliepimo surašymą rekomenduojama priteisti 2 minimalių mėnesinių algų dydžio atlyginimą (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Dėl to ieškovei iš kasatorės priteisiamos 1000 Lt išlaidos advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą (CPK 93 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, nagrinėjamoje byloje kasaciniame teisme patirtos 34 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jos priteisiamos valstybei iš kasatorės (CPK 93 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu,

Nutarė

28Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

29Ieškovei J. M. ( - ) iš atsakovės A. Š. ( - ) priteisti 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą.

30Valstybei iš atsakovės A. Š. ( - ) priteisti 34 Lt (trisdešimt keturis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

31Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė prašė teismo: 1) panaikinti 2002 m. liepos 8 d. atsakovei... 5. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad šalys yra gretimų sklypų... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 7. Vilniaus miesto 4–asis apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimu... 8. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m.... 9. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 10. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 11. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė prašo kasacinį skundą atmesti ir... 12. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 13. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 14. Kasaciniame skunde keliami argumentai, susiję su patikslintų žemės sklypo... 15. Dėl reikalavimų, nustatytų ir privalomų kadastriniams matavimams atlikti... 16. Statinių ir kitų nekilnojamojo turto objektų ribos nustatomos kadastriniais... 17. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad kasatorės sklypo ribų... 18. Dėl kasacinio skundo argumentų, kuriais įrodinėjama, kad iš tikrųjų... 19. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių... 20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo dalykas yra juridiniai... 21. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas tinkamai paskirstė... 22. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad... 23. Dėl žemės sklypo ploto leistinos (ribinės) paklaidos, apskaičiuojamos... 24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasaciniame skunde... 25. Kiti kasacinio skundo argumentai nedaro įtakos kasacine tvarka skundžiamos... 26. Atmetus kasacinį skundą turi būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos,... 27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 28. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.... 29. Ieškovei J. M. ( - ) iš atsakovės A. Š. ( - ) priteisti 1000 Lt (vieną... 30. Valstybei iš atsakovės A. Š. ( - ) priteisti 34 Lt (trisdešimt keturis... 31. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...