Byla e2A-1568-826/2016
Dėl 2008 m. spalio 1 d. įsakymo mokėti nuomą pripažinimo neteisėtu ir piniginių lėšų priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Gailevičienės ir Aušros Maškevičienės,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės DNSB „R.“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės DNSB „R.“ ieškinį atsakovams G. M. ir V. O. dėl 2008 m. spalio 1 d. įsakymo mokėti nuomą pripažinimo neteisėtu ir piniginių lėšų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama:
    1. Pripažinti DNSB „R.“ buvusio pirmininko atsakovo V. O. 2008 m. spalio 1 d. įsakymą mokėti nuomą neteisėtu.
    2. Priteisti solidariai iš atsakovų 4 662,88 Eur be pagrindo įgytas lėšas.
    3. Priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
    4. Priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad 1999 m. liepos 1 d. tarp ieškovės ir atsakovės G. M. buvo sudaryta darbo sutartis, kurios pagrindu atsakovė buvo priimta dirbti buhaltere, įsipareigojo tvarkyti buhalterinę apskaitą, pateikti bendrijos gyventojams apskaičiavimus už komunalines paslaugas, skaičiuoti ir pateikti organizacijoms pagal sutartis mokesčius ar suteiktas paslaugas, sudaryti balansą. 2008 m. sausio 28 d. įvyko ieškovės narių balsavimas raštu, 2008 m. vasario 12 d. balsavimo raštu protokole Nr. 2008-1 nurodyta, kad buvo grąžinti 3 balsavimo biuleteniai, dėl antrojo klausimo – nustatyti buhalteriui atlyginimą pagal valstybės nustatytą minimumą – pritarta tik iš dalies. Iš balsavimo raštu biuletenių kopijų matyti, kad iš 63 balsavimo biuletenių 9 yra negaliojantys, 11 bendrijos narių dėl antrojo klausimo pasisakė prieš ir tik 43 bendrijos nariai sutiko padidinti darbo užmokestį bendrijos buhalterei. Tuo metu buvęs ieškovės pirmininkas atsakovas V. O. 2008 m. spalio 1 d. įsakymu nutarė mokėti nuomos mokestį buhalterei, tai yra atsakovei G. M.. 2008 m. sausio 28 d. balsavimo raštu metu buvo nepritarta darbo užmokesčio buhalterei didinimui, dėl to atsakovo V. O. 2008 m. spalio 1 d. įsakymas neteisėtas. Be to, šis įsakymas pripažintinas negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 4 dalies pagrindu, o atsakovui V. O. taikytina civilinė atsakomybė, tai yra atsakovas V. O. atsako solidariai su atsakove G. M..
  3. Tarp ieškovės ir atsakovės G. M. 2008 m. spalio 1 d. sudaryta nuomos paslaugų sutartis, pagal kurią atsakovė įsipareigojo suteikti ieškovei už užmokestį laikinai naudotis ir valdyti kompiuterį su kompiuterinėmis programomis, į užmokestį įskaičiuotos išlaidos elektrai, internetui ir darbo vietai, naudojant viską buhalterijos darbui, o ieškovė įsipareigojo mokėti 230,00 Lt (66,61 Eur) dydžio nuomos mokestį. Laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 31 d. iki 2014 m. liepos 31 d. atsakovė G. M. neteisėtai iš ieškovės banko sąskaitos į savo banko sąskaitą persivedė 16100,00 Lt (4 662,88 Eur), todėl pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalį privalo šią sumą grąžinti ieškovei. Visos aplinkybės, susijusios su neteisėtai atsakovės G. M. įgytomis lėšomis iš ieškovės, paaiškėjo po to, kai 2014 m. rugpjūčio 11 d. pradėjo dirbti naujas pirmininkas G. S. ir patikrino ieškovės dokumentus.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Nurodė, kad 2008 m. spalio 1 d. nuomos sutartimi šalys sudarė susitarimą dėl kompensavimo atsakovei G. M. už atsakovės naudojamą asmeninį turtą darbo funkcijoms atlikti. Ši sutartis yra kilusi iš darbo teisinių santykių, kas sudaro pagrindą taikyti darbo įstatymus ir kitus norminius teisės aktus darbo santykių reglamentavimo klausimais, o ne nepagrįsto praturtėjimo institutą. Byloje nėra ginčijamas nuomos sutartyje numatytų atsakovei mokėtinų sumų dydis.
  3. Paaiškino, kad ieškovė mokėjo pinigines lėšas atsakovei esant teisėtam pagrindui, nes 2008 m. spalio 1 d. nuomos sutartis nėra ginčijama ar nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka.
  4. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 27 d. patvirtintoje taikos sutartyje išsprendė ginčą dėl darbo teisinių santykių, todėl ieškovės ieškinio reikalavimo dėl piniginių lėšų priteisimo nagrinėjimas nutrauktinas, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl to paties dalyko tarp tų pačių šalių tuo pačiu pagrindu.
  5. Iš byloje esančių duomenų nustatė, kad 2008 m. sausio 28 d. DNSB ,,R.“ visuotiniu bendrijos narių balsavimu buvo nepritarta kelti atsakovei atlyginimą iki minimaliosios mėnesinės algos. Atsakovas V. O., būdamas DNSB ,,R.“ pirmininku, vadovaudamasis bendrijos įstatais ir bendrijos pirmininko pareiginėmis instrukcijomis bei galiojančiu ir nenuginčytu 2008 m. vasario 12 d. visuotinio susirinkimo balsavimo raštu nutarimu, 2008 m. spalio 1 d. priėmė įsakymą dėl 230,00 Lt nuomos mokesčio mokėjimo.
  6. Nagrinėjamu atveju teisines pasekmes dėl ieškovės piniginių lėšų mokėjimo atsakovei G. M. sukelia ne 2008 m. spalio 1 d. bendrijos pirmininko įsakymas, o 2008 m. spalio 1 d. nuomos sutartis, kuri nėra ginčijama ar nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Taigi net ir nesant 2008 m. spalio 1 d. bendrijos pirmininko įsakymo ieškovė turėjo pareigą mokėti atsakovei G. M. pinigines lėšas už asmeninio turto naudojimą darbo funkcijoms atlikti 2008 m. spalio 1 d. susitarimo pagrindu.
  7. Bendrijos nariai apie priimtą atsakovo V. O. įsakymą buvo tinkamai informuoti, nes 2014 m. liepos 23 d. visuotinis bendrijos narių susirinkimas patvirtino finansinę ataskaitą už praėjusį laikotarpį (iki 2014 m. birželio 30 d.). Nors teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta R. P. nurodė, kad nežinojo nei apie 2008 m. spalio 1 d. įsakymą ir sutartį, nei apie tai, kad atsakovei G. M. kas mėnesį mokamas nuomos mokestis, teismas šios liudytojos paaiškinimais nesivadovavo, nes jie prieštaravo byloje esantiems rašytiniams įrodymams.
  8. Atsakovas V. O. sudarydamas 2008 m. spalio 1 d. nuomos sutartį su atsakove G. M. nepadarė žalos bendrijai ir (ar) jos nariams, nes pagal ją buvo kompensuojamas atsakovės G. M. asmeninio turto, naudojamo darbo funkcijoms atlikti, nusidėvėjimas, atsakovei G. M. nedidinant darbo užmokesčio iki 800,00 Lt. Atsakovo V. O. priimtas įsakymas atitinka įstatymo keliamus reikalavimus atsakovei mokėti minimaliąją mėnesinę algą.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9

  1. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimo, prašė jį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį tenkinti.
  2. Nurodė, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad ji turėjo pareigą atsakovei G. M. mokėti Vyriausybės nustatytą minimalųjį darbo užmokestį, kadangi 1999 m. liepos 1 d. tarp ieškovės DNSB „R.“ ir atsakovės G. M. sudarytos darbo sutarties (Nr. 3) 3-iame punkte nurodyta, kad šalys sutarė sudaryti darbo sutartį nustatydamos trumpesnį darbo dienos darbo laiką net septyniomis valandomis. Darbo sutarties 3 punkto paaiškinimu skliausteliuose: „Nurodyti, kas sutrumpinama – darbo savaitė, darbo diena, ir sutrumpinimo trukmę“, šalys susitarė dėl 1 val. darbo trukmės dienos.
  3. Atsakovė G. M. neteisėtai pervedinėjo po 230,00 Lt kiekvieną mėnesį sau į sąskaitą vadovaudamasi neteisėtu atsakovo V. O. 2008 m. spalio 1 d. įsakymu.
    1. Teismas neatsižvelgė į 2002 metų DBSN „R.“ įstatų 19, 27.3, 49, 52.6 punktų reikalavimus, kurių analizė suponuoja išvadą, kad bendrijos pirmininkas pats savavališkai, be bendrijos narių sutikimo neturi teises spręsti dėl bendrijos lėšų naudojimo.
    2. 2008 m. vasario 12 d. balsavimo protokole Nr. 2008-1 nurodoma, kad „pritarta dalinai, nuomoti kompiuterį ir visą reikalingą įrangą darbui“, tačiau dėl šio klausimo apskritai nebuvo balsuota.
    3. Atsakovas V. O. neteisingai vertino gyventojų balsavimo 54 biuletenius. Jei dėl algos pakėlimo buhalterei balsavo 79,60 proc. už, o 20,40 proc. – prieš, tai turėjo būti padaryta išvada – nepritarta. V. O. sugalvojo tarpinio pobūdžio klaidinamą balsų rezultatų interpretaciją – „pritarta dalinai“.
    4. Pagal VĮ Registrų centro išrašą matyti, jog visuotinis narių susirinkimas vyko 2002 m. balandžio 24 d., po to tik 2014 m. liepos 23 d., jo metu pateiktoje ataskaitoje nebuvo jokių duomenų apie įsakymą ir sudarytą nuomos sutartį, tyčia nuslepiant tokį piniginių lėšų švaistymo faktą nuo bendrijos narių.
  4. Atsakovės G. M. pateiktas prašymas dėl išlaidų atlyginimo yra visiškai nepagrįstas ir nelogiškas, kadangi prašė priimti sprendimą dėl atlyginimo padidinimo, nurodė jog patiria išlaidų, tačiau nepateikė jokių čekių, sąskaitų ar kitų dokumentų, pagrindžiančių išlaidas. Išlaidos internetui yra nepagrįstos, kadangi neaišku, ar tikrai internetas buvo reikalingas jos darbui atlikti, ar už internetą ji mokėjo nurodytą sumą, ir apskritai šia paslauga ji labiau naudojosi kaip privatus asmuo ar darbuotojas.
  5. Atsakovas V. O. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
  6. Nurodė, kad DK 187 straipsnio 3 dalis imperatyviai numato, jog darbuotojo valandinis atlyginimas arba mėnesinė alga negali būti mažesnė už Vyriausybės nustatytą minimalųjį valandinį atlygį ir minimaliąją mėnesinę algą. Ši materialinė teisės norma bei Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. 1368 jį, kaip bendrijos pirmininką, įpareigojo atsakovei G. M. mokėti ne mažesnį kaip 800,00 Lt darbo užmokestį. 2008 m. spalio 1 d. nuomos sutartimi atsakovei buvo mokama 230,00 Lt piniginė kompensacija.
  7. 2008 m. sausio 28 d. DNSB „R.“ vyko visuotinio bendrijos narių susirinkimo balsavimas raštu pagal pateiktą dienotvarkę, kurios 2 punkte buvo numatytas klausimas dėl atlyginimo buhalteriui nustatymo pagal valstybės nustatytą minimumą. 2008 m. vasario 12 d. iš pateiktų 120 balsavimo biuletenių buvo grąžinta 63 biuleteniai, kas sudarė 52 proc. visų bendrijos narių. Bendrijos nariai Nutarė darbotvarkės 2 klausimu – iš dalies pritarti dėl buhalterės atlyginimo padidinimo iki valstybės nustatyto minimumo, nuomoti kompiuterį ir visą darbui reikalingą įrangą. Šie balsavimo raštu rezultatai iki šiol yra teisėti ir pagrįsti, nes neprieštaravo DNSB „R.“ įstatų 27.10 punktui ir patvirtino, kad buhalterės atlyginimas turėtų būti padidintinas iki valstybės nustatyto minimumo, todėl šios aplinkybės paneigia apeliantės argumentą dėl nepagrįsto darbo užmokesčio mokėjimo atsakovei.
  8. DK 219 straipsnio 2 dalis numato, kad kai darbdavys negali užtikrinti darbo sąlygų, tai privalo išmokėti kompensaciją, jei pastarasis darbui naudoja savo turtą. Atsakovei dirbant buhaltere DNSB „R.“ nebuvo sudarytos darbo sąlygos, t. y. nesuteikta darbo vieta, neaprūpinta būtinomis darbo priemonėmis. Pasirašyta 2008 m. spalio 1 d. nuomos sutartis atitiko DK materialinės teisės esmę ir šalių valią.
  9. Bendrijos nariai buvo informuoti, nes 2014 m. liepos 23 d. iniciatyvinės grupės organizuoto DNSB „R.“ gyventojų visuotinio rinkimų ataskaitinio susirinkimo metu buvo svarstyta finansinė ataskaita už 2013 metus, kurioje buvo aišku, kokio dydžio nuoma už įrangą buvo mokama atsakovei. Ši finansinė ataskaita buvo priimta be pastabų. Nebuvo pateikta pastabų. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyba, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-23330-15 atlikusi tyrimą dėl šių aplinkybių, jokių pažeidimų nenustatė.

10IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

11

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
  3. Bylos duomenims nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės G. M. 1999 m. liepos 1 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 3, pagal kurią atsakovė priimta dirbti DNSB „R.“ buhaltere, o ieškovė įsipareigojo mokėti atsakovei 480,00 Lt dydžio darbo užmokestį. 2014 m. rugpjūčio 8 d. darbo sutartis pakeista ir susitarta atsakovei mokėti 80 proc. nustatyto minimaliojo darbo užmokesčio. Atsakovė G. M. iš užimamų pareigų atleista nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-7673-642/2015).

12Dėl 2008 m. spalio 1 d. įsakymo mokėti nuomos mokestį pripažinimo neteisėtu

13

  1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti DNSB „R.“ buvusio pirmininko atsakovo V. O. 2008 m. spalio 1 d. įsakymą mokėti atsakovei G. M. 230,00 Lt nuomos mokestį neteisėtu. Klaipėdos miesto apylinkės teismas šį ieškovės reikalavimą atmetė nurodydamas, kad atsakovas V. O., būdamas DNSB ,,R.“ pirmininku, vadovaudamasis bendrijos įstatais ir bendrijos pirmininko pareiginėmis instrukcijomis bei galiojančiu ir nenuginčytu 2008 m. vasario 12 d. visuotinio susirinkimo balsavimo raštu nutarimu, 2008 m. spalio 1 d. priėmė įsakymą dėl 230,00 Lt nuomos mokesčio mokėjimo. Apeliantė skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į DNSB ,,R.“ įstatų 19, 27.3, 49, 52.6 punktų reikalavimų pažeidimus priimant anksčiau paminėtą įsakymą. Su tokiais apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka.
  2. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo (toliau – DNSBĮ) 3 straipsnio 1 dalį bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Šioms bendrijos narių teisėms bei interesams užtikrinti ir yra skirti įstatymo nustatyti reikalavimai bendrijos valdymo organų veiklai. Bendrijos pirmininkas, kaip šio juridinio asmens valdymo organas, priimdamas sprendimus, privalo atsižvelgti į įstatymuose įtvirtintą viešąjį interesą, veikti bendrijos naudai, užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų protingi. Tokia išvada išeina iš CK 2.82 straipsnio 4 dalies nuostatos, pagal kurią juridinio asmens organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ir sąžiningumo principams. Įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę ginčyti juridinio asmens valdymo organų sprendimus visų pirma siekė apginti suinteresuotų asmenų, kurių teisės buvo pažeistos atitinkamais juridinio asmens valdymo organo sprendimais, interesus bei viešąjį interesą. Kita vertus, detalus sprendimų nuginčijimo reglamentavimas (baigtinis nuginčijimo pagrindų sąrašas, trumpi senaties terminai) leidžia daryti išvadą, kad siekiama užtikrinti ir tai, jog juridinio asmens organų sprendimai nebūtų pripažinti negaliojančiais vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukėlusių neigiamų padarinių nei pačiam juridiniam asmeniui, nei jos dalyviams ar viešajam interesui.
  3. Atsakovas V. O., būdamas DNSB ,,R.“ pirmininku, 2008 m. spalio 1 d. priėmė įsakymą dėl nuomos mokesčio mokėjimo ir 2008 m. spalio 1 d. su atsakove G. M. sudarė nuomos sutartį dėl 230 Lt nuomos mokesčio mokėjimo. Pagrindas – visuotinio susirinkimo metu balsuojant raštu išreikštas gyventojų pritarimas. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2008 m. sausio 28 d. vyko DNSB ,,R.“ visuotinis bendrijos narių balsavimas raštu pagal pateiktą dienotvarkę, kurios 2 punkte buvo numatytas klausimas dėl darbo užmokesčio buhalteriui nustatymo pagal valstybės nustatytą minimalųjį darbo užmokestį. 2008 m. vasario 12 d. pateikti balsavimo raštu biuleteniai, iš kurių matyti, kad buvo grąžinti 63 biuleteniai, kas sudarė 52 proc. bendrijos narių. Bendrijos įstatų 52.6 punkte nurodyta, kad balsuojant raštu priimti sprendimai yra teisėti, kai jiems pritaria daugiau kaip 1/2 dalis visų bendrijos narių. Nagrinėjamu atveju priimtas sprendimas yra teisėtas, jis nebuvo ginčytas įstatymo nustatyta tvarka. Sutiktina su apeliantės nurodytu argumentu, kad visuotinio susirinkimo balsavimo raštu metu bendrijos nariams suformuluotas 2-as klausimas buvo kitoks, nei nutarta 2008 m. vasario 12 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo balsavimo raštu protokole, t. y. nustatyti buhalteriui atlyginimą pagal valstybės nustatytą minimą – pritarta iš dalies, nuomoti kompiuterį ir visą reikalingą įrangą darbui. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš teismui pateiktų 63 balsavimo raštu biuletenių matyti, jog 16 bendrijos narių nepritarė buhalterės atlyginimo didinimui, 4 susilaikė, o 43 pritarė. Vadinasi, daugiau nei 1/2 dalis balsavime dalyvavusių bendrijos narių balsavo už atlyginimo pakėlimą buhalterei. Tačiau, kaip ankščiau buvo paminėta, 2008 m. vasario 12 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo balsavimo raštu protokolas bendrijos narių skųstas nebuvo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.
  4. Apeliantė nurodė, kad atsakovas V. O. neturėjo įgaliojimų priimti įsakymo dėl nuomos sutarties sudarymo su atsakove G. M.. Nesutiktina su šiuo skundo argumentu. Atsakovas V. O. pasirašytinai buvo supažindintas su bendrijos pirmininko pareigine instrukcija. Pagal šios instrukcijos 5 punktą jis turėjo teisę tvirtinti bendrijos darbuotojų pareigines instrukcijas, pareiginius atlyginimus, valandinius tarifinius atlygius, premijavimo sąlygas, priedus ir priemokas prie darbo užmokesčio, leisti įsakymus. Instrukcijos 9 punkte numatyta jo pareiga kontroliuoti bendrijos įstatymų, Vyriausybės nutarimų, įsakymų bei nurodymų savalaikį ir teisingą įgyvendinimą, vykdymą. Bendrijos įstatų 49 punkte numatyti bendrijos valdybos pirmininko įgaliojimai, tokie kaip: yra atsakingas už bendrijos valdybos sprendimų vykdymą ir teikia informaciją valdybai apie eigą (49.4 p.), pagal bendrijos susirinkimo sprendimus naudoja lėšas ir tvarko jos sąskaitas bankuose (49.7 p.,), priima ir atleidžia iš darbo samdomus darbuotojus (49.9 p.). Iš normų, reglamentuojančių pirmininko funkcijas, išplaukia jo teisė priimti įsakymus ieškovės DNSB ,,R.“ vardu, siekiant įgyvendinti Vyriausybės nutarimų, įsakymų bei nurodymų savalaikį ir teisingą įgyvendinimą, vykdymą.
  5. Nagrinėjamu atveju V. O., atstovaudamas DNSB „R.“ interesams ir juos gindamas, privalėjo vykdyti įstatymus. DK 187 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbuotojo valandinis atlygis arba mėnesinė alga negali būti mažesni nei Vyriausybės nustatytieji. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė turėjo pareigą atsakovei G. M. mokėti Vyriausybės nustatytą minimalųjį darbo užmokestį, kadangi 1999 m. liepos 1 d. tarp ieškovės DNSB „R.“ ir atsakovės G. M. sudarytos darbo sutarties (Nr. 3) 3-iame punkte nurodyta, kad šalys sutarė sudaryti darbo sutartį nustatydamos trumpesnį darbo dienos darbo laiką net septyniomis valandomis. Darbo sutarties 3 punkto paaiškinimu skliausteliuose: „Nurodyti, kas sutrumpinama – darbo savaitė, darbo diena, ir sutrumpinimo trukmę“, šalys susitarė dėl 1 val. darbo trukmės dienos. Su tokiu apeliacinio skundo argumentu nesutiktina. Nustatyta, kad darbo sutartimi Nr. 3 ginčo šalys sutarė dėl 480,00 Lt darbo užmokesčio per mėnesį, dirbant 7 valandas per dieną (Sutarties 3 p.). Darbo sutarties sąlygų šalys neginčijo. Vyriausybė 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 nuo 2008 m. sausio 1 d. patvirtino 4,85 Lt minimalųjį valandinį atlygį ir 800,00 Lt minimaliąją mėnesinę algą. Vadinasi, ieškovė DNSB „R.“ nuo 2008 m. sausio 1 d. privalėjo vykdyti anksčiau paminėtą Vyriausybės nutarimą ir nustatyti atsakovei G. M. darbo užmokestį, proporcingą dirbtam laikui arba atliktam darbui (DK 146 straipsnio 3 dalis). Kitų duomenų, dėl kurių būtų galimą šį įsakymą pripažinti neteisėtu, teismui nepateikta.
  6. Bendrijos nariai atsakovo 2008 m. spalio 1 d. įsakymo įstatymo nustatyta tvarka neskundė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad bendrijos nariai, dalyvavę 2014 m. liepos 23 d. visuotiniame susirinkime, matė visus finansinius dokumentus, pinigines operacijas ir juos patvirtino be jokių pastabų. Net ir po šio susirinkimo jie priimto įsakymo neskundė beveik vienerius metus. Pažymėtina ir tai, kad ginčo įsakymu atsakovei G. M. iš esmės buvo kompensuotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto minimaliojo darbo užmokesčio nemokėjimas.
  7. Mokėdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio minimalųjį darbo užmokestį, dėl kurio mokėjimo bendrijos pirmininkui net nereikėjo bendrijos narių pritarimo, bendrija būtų turėjusi daugiau išlaidų nei atsakovei mokėdama 480,00 Lt darbo užmokestį ir 230,00 Lt už nuomą, kadangi valstybei nebuvo mokami mokesčiai nuo 230,00 Lt: darbo vietos, kai darbuotojui mokamas 800 Lt darbo užmokestis, kaina yra 1 049,44 Lt, o darbo vietos, kai darbuotojui mokamas 480,00 Lt darbo užmokestis, kaina yra 629,69 Lt (http://www.sodra.lt/lt/skaiciuokles/darbo_vietos_skaiciuokle). Šiuo atveju žala buvo padaryta ne bendrijai, o valstybei, kadangi ieškovė tokiu būdu mokėdama didesnį darbo užmokestį atsakovei išvengė mokesčių valstybei mokėjimo.
  8. Remiantis išdėstytų aplinkybių pagrindu, panaikinti atsakovo V. O., buvusio DNSB ,,R.“ pirmininko, priimtą 2008 m. spalio 1 d. įsakymą dėl nuomos mokesčio mokėjimo nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

14Dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo

15

  1. Ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų G. M. ir V. O. laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 31 d. iki 2014 m. liepos 31 d. neteisėtai į atsakovės banko sąskaitą persivestus 16100,00 Lt (4662,88 Eur) pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalį. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė, atstovaujama bendrijos pirmininko atsakovo V. O., ir atsakovė G. M. 2008 m. spalio 1 d. sudarė dvi nuomos sutartis, kurių objektas – nuomotojo įsipareigojimas suteikti nuomininkui komerciniams tikslams laikinai naudotis ir valdyti kompiuterį su kompiuterinėmis programomis, telefoną, elektrą, darbo vietą ir kt. už sutartyje numatytą 230,00 Lt nuomos mokestį per mėnesį. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad įvertinus įrodymų visumą (liudytojų parodymus, rašytines banko sąskaitas) matyti, kad tikrojoje nuomos sutartyje dėl teisinių žinių stokos buvo sukeistos vietomis sutarties šalys – nuomotojas turėjo būti atsakovė G. M., nuomininkas – ieškovė DNSB „R.“. Teismas nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise niekada nepriklausė kompiuteris, kompiuterinė įranga, telefonas. Duomenų, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso minėtas kilnojamasis turtas, byloje nepateikta. Pagal 2008 m. spalio 1 d. nuomos sutartį atsakovė G. M. suteikė ieškovei laikinai naudotis ir valdyti kompiuterį ir kitus sutartyje išvardytus objektus už tam tikrą mokestį, o ne atvirkščiai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tarp šalių susiklostė darbo teisiniai santykiai. Tai sudaro pagrindą taikyti darbo įstatymus ir kitus norminius teisės aktus darbo santykių reglamentavimo klausimais, o ne nepagrįsto praturtėjimo institutą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime šiuos santykius įvardijo kaip darbo teisinius santykius.
  2. Nagrinėjamu atveju 2008 m. spalio 1 d. nuomos sutartimi atsakovė išnuomojo ieškovei komerciniams tikslams laikinai naudotis ir valdyti kompiuterį su kompiuterinėmis programomis, telefoną, elektrą, darbo vietą ir kt. už sutartyje numatytą 230,00 Lt nuomos mokestį per mėnesį. 2008 m. spalio 1 d. nuomos sutarties turinys iš esmės atitinka nuomos sutarties apibrėžimą, numatytą CK 6.477 straipsnio 1 dalyje. Tai yra dvišalis, atlygintinis konsensualinis sandoris, kurio pagrindu savininkas perduoda nuomininkui teisę valdyti ir naudoti išsinuomotą turtą. Remiantis CK 6.156 straipsnio 1 dalimi, šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, o šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra. Taigi šalių valia lemia sutarties sąlygas ir sutartinių santykių tam tikrą įforminimą. Sprendžiant dėl konkrečios sutarties pagrindu tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių, atsižvelgiama į sutarties šalių ketinimus ir tikslus, sudarant sutartį būtent tokiomis sąlygomis, taip pat šalių tarpusavio santykių praktiką, jų veiksmus po sutarties sudarymo, t. y. vykdant, keičiant sutartį, nes faktiniai šalių veiksmai padeda nustatyti tikruosius šalių ketinimus (CK 6.193 str.). Šia sutartimi atsakovė G. M. įsipareigojo perduoti jai priklausančius daiktus: kompiuterį su kompiuterinėmis programomis, telefoną, elektrą, darbo vietą ir kt., ieškovei DNSB „R.“ ne darbo, o komerciniams tikslams, aiškiai nustatant naudojimosi ir nuomos mokėjimo terminus. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad tarp šalių 2008 m. spalio 1 d. nuomos sutarties pagrindu atsirado civiliniai teisiniai santykiai.
  3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šia sutartimi iš esmės buvo įvykdytas DK 219 straipsnio 1 dalies reikalavimas, pagal kurį, kai įmonės reikalams naudojamas darbuotojams priklausantis turtas, įmonė privalo kompensuoti darbuotojui to turto nusidėvėjimo sumas. Nagrinėjamu atveju darbo sutartyje atskiros sąlygos dėl darbuotojo turto naudojimo ir kompensavimo tvarkos nėra. Teisėjų kolegija pažymi, kad abiem darbo sutarties šalims – darbdaviui ir darbuotojui – yra privalomos sąlygos, įtrauktos į darbo sutartį. Sąlygos, įtvirtintos ne darbo sutartyje, o nuostatuose, įmonės vadovo įsakymuose, kituose administracijos aktuose, tampa neatskiriama darbo sutarties dalimi tik tuo atveju, kai darbo sutartyje yra nuoroda į konkretų aktą, t. y. abi sutarties šalys susitarė tokio akto nuostatas laikyti sutarties sąlygomis (LAT 2007-06-27 nutartis c. b. Nr. 300/2007). Nagrinėjamu atveju tokių nuorodų nėra.
  4. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad šalis siejo darbo teisiniai santykiai, sudarant 2008 m. spalio 1 d. nuomos sutartį, šią civilinės bylos dalį nutraukė. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7673-642/2015 patvirtino G. M. ir DNSB „R.“ sudarytą taikos sutartį, kurios 8 punkte šalys susitarė: „Šalys patvirtina, kad šia Sutartimi išsprendžiamos visos tarpusavio pretenzijos ir reikalavimai, susijusios su darbo sutarties su G. M. nutraukimu, Šalys viena kitai jokių kitų turtinių ir/ar neturtinių reikalavimų ir (ar) pretenzijų, išskyrus aptartus šia Sutartimi, neturi, nereiškia ir nereikš ateityje. Tuo pačiu atsakovė patvirtina, kad pastabų ir (ar) pretenzijų ieškovei dėl jos darbo sutarties galiojimo metu vykdytų darbo pareigų/funkcijų, jų kokybės, terminų ar kt., įskaitant ir bet kokius kitus kaltinimus, neturi ir ateityje nereikš.“ Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad šalis siejo ne darbo, o civiliniai teisiniai santykiai, pasisakytina dėl nepagrįsto praturėjimo.
  5. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog konstatuoti, kad asmuo nepagrįstai praturtėjo, galima tik nustačius šias sąlygas: 1) nėra įstatymo arba sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Č. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Okseta“, bylos Nr. 3K-3-166/2008; 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-276/2010; 2011 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB transporto firma ,,Transmitto“ v. UAB ,,SEB lizingas“, bylos Nr. 3K-3-372/2011).
  6. Iš byloje pateikto ieškovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 31 d. iki 2014 m. liepos 31 d. atsakovei G. M. iš ieškovės banko sąskaitos pervesta 16100,00 Lt (4662,88 Eur). Atsakovė šių aplinkybių neginčija. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad šių pinigų pervedimo pagrindas buvo ne atsakovo 2008 m. spalio 1 d. įsakymas, o 2008 m. spalio 1 d. nuomos sutartis. Ši sutartis nėra ir nebuvo įstatymo nustatyta tvarka nuginčyta, todėl šalių turėjo būti vykdoma. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė G. M. nepagrįstai persivedė 4662,88 Eur ir dėl to ieškovė patyrė žalos. Konstatuotina, kad nurodytos piniginės lėšos buvo pervestos esant tam pagrindui – galiojančiai nuomos sutarčiai, todėl pagrindo taikyti nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas nėra. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šią bylos dalį nutraukė, nors turėjo šį ieškovės reikalavimą atmesti.

16Dėl atsakovo V. O. žalos padarymo

17

  1. Deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos, įtvirtinančios pareigą atlyginti padarytą žalą, nustato kiekvieno asmens pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Deliktinės atsakomybės taikymui privalo egzistuoti visos būtinosios civilinei atsakomybei kilti sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė, žala bei nuostoliai (CK 6.246–6.249 straipsniai). CK 6.246 straipsnio pirmoji dalis numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Pripažįstama, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad nenustatęs civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų, teismas neprivalo pasisakyti ir dėl kitų įrodinėjamų civilinės atsakomybės sąlygų.
  2. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta atsakovo V. O. neteisėtų veiksmų, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo papildomai pasisakyti dėl žalos dydžio bei priežastinio ryšio. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pripažintina, kad neįrodytos visos civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos, todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo V. O. turtinės žalos atlyginimą pirmosios instancijos pagrįstai atmetė.
  3. Dėl kitų apeliantės argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi, pagal kasacinio teismo praktiką, įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje

    18Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).

  4. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas (dalį bylos nutraukė, nors turėjo ieškovės reikalavimą atmesti), tačiau iš esmės priėmė sprendimą, kurio pasekmės ieškovei yra analogiškos kaip ir atmetus ieškinio reikalavimą, priimto teismo sprendimo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, tačiau jis tikslintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19Dėl bylinėjimosi išlaidų

20

  1. Atmetus apeliacinį skundą apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  2. Atsakovas V. O. teismui pateikė duomenis, kad turėjo 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą. Atsižvelgus į tai, kad šios išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, yra pagrindas šias išlaidas priteisti iš ieškovės.

21Dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos informavimo

22

  1. CPK 299 straipsnyje nustatyta, kad jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus.
  2. Byloje nustatyta, kad ieškovė DNSB „R.“ ir G. M. 2008 m. spalio 1 d. sudarė nuomos sutartį, kuria iš esmės buvo siekiama padidinti gaunamą darbo užmokestį buhalterei. Sudarius nuomos sutartį, o ne darbo sutarties pakeitimą, galbūt buvo išvengta mokėti mokesčius nuo realiai gaunamo darbo užmokesčio į valstybės biudžetą, taip pat nėra duomenų ir apie tai, ar buvo mokami mokesčiai valstybei kas mėnesį už 230,00 Lt nuomą. Nurodyti nustatyti faktai teikia pagrindą kolegijai informuoti atitinkamą mokesčių administratorių – Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją (CPK 299 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).

23Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

24Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimą patikslinti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

25ieškovės DNSB „R.“ ieškinį atsakovams G. M. ir V. O. dėl 2008 m. spalio 1 d. įsakymo mokėti nuomą pripažinimo neteisėtu ir piniginių lėšų priteisimo atmesti.

26Atsakovei G. M. iš ieškovės DNSB „R.“ priteisti 1210 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

27Atsakovui V. O. iš ieškovės DNSB „R.“ priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

28Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti ieškovei DNSB „R.“ 106,19 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2015-12-21 mokėjimo nurodymu Nr. 94, permoką.

29Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-31 nutartimi, pakeistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-12, teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti.

30Priteisti atsakovui V. O. iš ieškovės DNSB „R.“ 300,00 Eur jo turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

31Informuoti Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją apie 2008 m. spalio 1 d. nuomos sutartimi pakeltą darbo užmokestį darbuotojai G. M., nuo kurio galbūt nebuvo sumokėti mokesčiai valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės DNSB „R.“... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7.
    1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9.
      1. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą dėl... 10. IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 11.
        1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 12. Dėl 2008 m. spalio 1 d. įsakymo mokėti nuomos mokestį pripažinimo... 13.
          1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama... 14. Dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo... 15.
            1. Ieškovė prašė priteisti solidariai iš... 16. Dėl atsakovo V. O. žalos padarymo... 17.
              1. Deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės... 18. Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).
              2. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos... 19. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 20.
                1. Atmetus apeliacinį skundą apeliantės patirtos... 21. Dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos informavimo... 22.
                  1. CPK 299 straipsnyje nustatyta, kad jeigu teismas... 23. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331... 24. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimą patikslinti... 25. ieškovės DNSB „R.“ ieškinį atsakovams G. M. ir V. O. dėl 2008 m.... 26. Atsakovei G. M. iš ieškovės DNSB „R.“ priteisti 1210 Eur bylinėjimosi... 27. Atsakovui V. O. iš ieškovės DNSB „R.“ priteisti 400 Eur bylinėjimosi... 28. Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti ieškovei DNSB „R.“... 29. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 30. Priteisti atsakovui V. O. iš ieškovės DNSB „R.“ 300,00 Eur jo turėtų... 31. Informuoti Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją apie 2008...