Byla 3K-3-140/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Stripeikienės ir Prano Žeimio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. vasario 14 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. Č., A. S., E. J., Kauno miesto 8-ojo notarų biuro notarės Laimutės Telksnienės, UAB „Eura“, UAB „Studentų kelionių pasaulis“, UAB „Interoptika“, L. R. Tamulio firmos „Meditalika“ ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybei ir UAB „Automobilių stovėjimo aikštelės“ dėl nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai prašė priteisti jiems solidariai iš atsakovų Kauno miesto savivaldybės ir UAB „Automobilių stovėjimo aikštelės“ 20 066,55 Lt, iš kurių 5048 Lt – ieškovei E. Č., 3466,55 Lt – A. S., 1662 Lt – E. J., 2000 Lt – notarei Laimutei Telksnienei, 2000 Lt – UAB „Eura”, 2000 Lt – UAB „Studentų kelionių pasaulis“, 1890 Lt – UAB „Interoptika“ ir 2000 Lt – L. R. Tamulio firmai „Meditalika“. Ieškovai nurodė, kad 2002 m. liepos mėnesį pagal parengtą ir su Kauno miesto savivaldybe bei reikiamomis tarnybomis suderintą projektą ieškovai savo lėšomis įsirengė automobilių stovėjimo vietas ant šaligatvio prie Kęstučio gatvėje esančių namų Nr. 57 ir 59, kuriuose ieškovai nuosavybės teise turi butus, biurus, parduotuves. Aikštelės įrengimo darbus atliko AB „Kauno keliai“, kuriai pagal rangos sutartyse sutartas darbų kainas ieškovai sumokėjo 20 066,55 Lt. 2002 m. rugsėjo 26 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 412 aikštelė buvo įtraukta į apmokestinamųjų miesto vietų sąrašą. Atsakovas UAB „Automobilių stovėjimo aikštelės“ rinkliavą už automobilio stovėjimą aikštelėje renka ir iš ieškovų, įrengusių minėtą automobilių stovėjimo vietą. Įrengdami aikštelę, ieškovai nežinojo, kad už joje statomus automobilius jie privalės mokėti mokesčius. Atsakovai, rinkdami mokesčius, gauna ekonominę naudą, be to, ieškovams neįrengus aikštelės, ją savo lėšomis būtų turėjęs įrengti atsakovas UAB „Automobilių stovėjimo aikštelės“. Taigi atsakovai nepagrįstai praturtėjo ieškovų sąskaita (CK 6.242 straipsnis), todėl privalo atlyginti ieškovams nuostolius, t. y. kiekvienam iš ieškovų atlyginti turėtas aikštelės įrengimo išlaidas.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės ieškovei E. Č. – 5048 Lt, ieškovui A. S. – 3466,55 Lt, ieškovui E. J. – 1622 Lt, ieškovei Kauno miesto 8-ojo notarų biuro notarei Laimutei Telksnienei – 2000 Lt, ieškovui UAB „Eura“ – 2000 Lt, ieškovui UAB „Studentų kelionių pasaulis“ – 2000 Lt, ieškovui UAB „Interoptika“ – 1890 Lt, ieškovui L. R. Tamulio firmai „Meditalika“ – 2000 Lt; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad pagal ieškovo L. R. Tamulio firmos „Meditalika“ buto, esančio Kaune, Kęstučio g. 57-13, pertvarkymo į parduotuvę projektą ir jo pataisymą, suderintą su Kauno miesto savivaldybe, ieškovai savo lėšomis prie Kęstučio gatvėje esančių namų Nr. 57 ir 59, kuriuose jie nuosavybės teise turi butus, biurus, parduotuves, perklojo 150,60 kv. m šaligatvio plytelių dangą, pažemindami šaligatvį automobiliams stovėti. Darbus pagal sutartis su ieškovais atliko AB „Kauno keliai“, kuriai buvo sumokėta 20 066,55 Lt. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. 412 Kęstučio gatvės dalis prie namų Nr. 57 ir 59 buvo įrašyta į Kauno miesto vietų, kuriose renkama vietinė rinkliava už automobilių stovėjimą, sąrašą. UAB „Automobilių stovėjimo aikštelės“, savivaldybės nustatyta tvarka įgaliota rinkti ir administruoti vietines rinkliavas už automobilių stovėjimą, šias rinkliavas renka ir iš ieškovų. Teismas iš šių aplinkybių padarė išvadą, kad Kauno miesto savivaldybė pripažintina nepagrįstai praturtėjusia dėl ieškovų veiksmų. Kauno miesto savivaldybės administracijos Komunalinio skyriaus 2002 m. rugsėjo 6 d. aiškinamajame rašte dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. 35 pakeitimo nurodyta, jog pagrindas prie Kęstučio gatvėje esančių namų Nr. 57 ir 59 esančią vietą apmokestinti vietine rinkliava yra ieškovų atlikti veiksmai, t. y. šaligatvio plytelių dangos perklojimas pažeminant jį automobiliams stovėti. Atsakovo Kauno miesto savivaldybės praturtėjimą patvirtina ir ieškovų turto tiesioginis sumažėjimas. Ieškovai pateikė įrodymus, kad už automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo darbus yra sumokėję iš viso 20 066,55 Lt. Teismas, remdamasis tuo, kad nepagrįstai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo grąžinti tik tai, kas sudaro jo praturtėjimą ir atitinkamai kitos šalies turto sumažėjimą, iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės priteisė ieškovams jų sumokėtas už automobilių aikštelės įrengimo darbus sumas. Teismas konstatavo, kad UAB „Automobilių stovėjimo aikštelės“ nėra Kęstučio gatvės savininkas, todėl ieškinio reikalavimus šiam atsakovui atmetė.

7Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą, 2005 m. liepos 29 d. nutartimi skundą patenkino iš dalies ir Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. vasario 14 d. sprendimą pakeitė: iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės ieškovui A. S. priteistą sumą sumažino iki 3075,55 Lt, likusią teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nustatė, kad 2002 metais ieškovų lėšomis pagal automobilių stovėjimo aikštelės dangų planą (projekto pataisymą) buvo atlikti darbai, kurių metu buvo įrengtos automobilių stovėjimo vietos prie pastatų, esančių Kaune, Kęstučio g. 57 ir 59. Šis planas 2004 m. balandžio 30 d. buvo suderintas su Kauno miesto savivaldybės Komunalinio ūkio skyriaus bei Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjais, su kitomis įstaigomis. Tai, kad šie darbai buvo atlikti ieškovų lėšomis, patvirtina byloje esantys mokėjimo dokumentai. Projekto derinimo ir darbų atlikimo metu automobilių stovėjimas šioje Kęstučio gatvės dalyje nebuvo apmokestintas. Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo 2002 m. rugsėjo 6 d. rašto teisėjų kolegija nustatė, kad automobilių stovėjimas ginčijamoje vietoje buvo apmokestintas dėl to, jog privatūs asmenys įsirengė automobilių stovėjimo vietas. Atsakovai teismo posėdyje pripažino, kad, atlikus darbus, buvo galima pastatyti daugiau automobilių, todėl teisėjų kolegija konstatavo, kad taip atsirado galimybė už automobilių stovėjimą gauti didesnes pajamas. Tai įrodo atsakovo praturtėjimą. Atliktus darbus užsakę ir apmokėję asmenys nebuvo įspėti apie numatomą apmokestinimą. Dėl tokių aplinkybių teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl ieškovų veiksmų Kauno miesto savivaldybė be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjo (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos nuomone, Kauno miesto savivaldybės nurodytos aplinkybės, kad ieškovai neteisėtai pasistatė technines priemones, neleidžiančias kitiems asmenims pasistatyti automobilių, ir kad projektą suderinęs Komunalinio skyriaus vedėjas neturėjo tokių įgalinimų, nepaneigia apylinkės teismo išvados, jog atsakovas nepagrįstai praturtėjo. Teisėjų kolegija sumažino ieškovui A. S. priteistą sumą, nustačiusi, kad ieškovas už atliktus darbus sumokėjo mažiau, negu jam buvo priteista pirmosios instancijos teismo sprendimu.

8III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. vasario 14 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 29 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

101. Teismai, iš L. R. Tamulio firmos „Meditalika“ buto Kaune, Kęstučio g. 57-13, pertvarkymo į parduotuvę projekto pataisymo ir Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. 412 aiškinamojo rašto padarę išvadą, kad šie įrodymai patvirtina, jog Kauno miesto savivaldybė leido ieškovams jų lėšomis perkloti esamą 150,60 kv. m ploto plytelių dangą, pritaikant šaligatvį automobiliams stovėti, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis). Šis pažeidimas lėmė klaidingą teismų išvadą, kad savivaldybė dėl ieškovų veiksmų nepagrįstai praturtėjo. Poreikis perkloti šaligatvio dangą atsirado R. L. Tamulio firmos „Meditalika“ savininkui siekiant pagerinti verslo aplinką pakeitus savo turto paskirtį iš gyvenamųjų patalpų į komercijos objektą. Projekte nebuvo numatytas rezervuotų automobilių stovėjimo vietų ar eismą ribojančių techninių priemonių įrengimas, tačiau ieškovai įrengė eismą ribojančias technines priemones, siekdami, kad kiti asmenys negalėtų pasistatyti automobilių prie Kęstučio gatvėje esančių namų Nr. 57 ir 59. Tokiais veiksmais ieškovai neteisėtai užvaldė turto savininko (Kauno miesto savivaldybės) turtą, pažeisdami CK 4.93 straipsnio nuostatas, tačiau teismai to neįvertino. Dėl savivaldybės, kaip turto savininkės, teisių pažeidimo ir buvo nuspręsta apmokestinti ginčijamas automobilių stovėjimo vietas Kęstučio gatvėje. Vietinės rinkliavos nustatymo teismai nepagrįstai nelaikė savininko teisių gynimo priemone. Be to, teismai netinkamai vertino įrodymus, patvirtinančius, kad savivaldybės Komunalinio skyriaus vedėjas neturėjo teisės disponuoti savivaldybės turtu, t. y. suteikti šaligatvio Kęstučio gatvėje valdymo ar naudojimo teises ieškovams. Tokias teises ieškovams galėjo suteikti tik savivaldybės taryba, tačiau į ją ieškovai nesikreipė.

112. Teismai netinkamai taikė ir aiškino CK 6.242 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Byloje nebuvo nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybė veikė nesąžiningai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad užsakydami šaligatvio dangos pakeitimą ieškovai, siekdami komercinių interesų, veikė savo rizika, nežinant turto savininkei – savivaldybei. Dėl to teismai turėjo taikyti CK 6.242 straipsnio 3 dalies normą.

12Teisėjų kolegija

konstatuoja:

13IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

142002 metais ieškovų lėšomis pagal parengtą planą buvo įrengtos automobilių stovėjimo vietos (perklota šaligatvio danga, šaligatvis pažemintas) prie pastatų, esančių Kaune, Kęstučio g. 57 ir 59. Planas 2004 m. balandžio 30 d. buvo suderintas su Kauno miesto savivaldybės Komunalinio ūkio skyriaus bei Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjais (miesto vyriausiuoju architektu), kitomis įstaigomis. Savivaldybės tarybos sprendimas nustatyti vietinę rinkliavą už automobilių stovėjimą ginčijamoje vietoje buvo priimtas dėl to, kad privatūs asmenys įsirengė automobilių stovėjimo vietas.

15V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

16CK XX skyriuje nustatytos prievolės, kai kreditorius turi tik reikalavimo teisę ir neturi pareigos skolininkui, o skolininkas turi tik pareigą ir neturi reikalavimo teisės. Šioje byloje kreditoriai yra ieškovai, savo lėšomis pagerinę Kauno miesto savivaldybei priklausančios Kęstučio gatvės šaligatvio dangą prie namų Nr. 57 ir 59. Skolininkė yra Kauno miesto savivaldybė, kuriai priklausantis turtas buvo pagerintas. Tokius santykius reglamentuoja CK 6.237-6.242 straipsnių nuostatos. Kai asmuo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, tai jis privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK numatytas išimtis. Prievolė grąžinti turtą, gautą be teisinio pagrindo (nesant nei teisinio akto, nei sandorio prievolei atsirasti) gali atsirasti ir tada, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą gauti, o vėliau šis pagrindas išnyko. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas; 2) kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą ar jį pagerino, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Kasaciniame skunde atsakovas teigia, kad ieškovų (kreditorių) veiksmai buvo nesąžiningi ir kad jie veikė išimtinai savo interesais ir savo rizika, kad turto pagerinimo išlaidos yra mažesnės (neatitiko nepagrįsto praturtėjimo 2 ir 4 sąlygų). Kasacinio teismo teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka. Byloje esančiais ir teismų ištirtais įrodymais nustatyta, kad Kauno miesto Kęstučio gatvės šaligatvio dangos dalis prie namų Nr. 57 ir 59 ieškovų lėšomis buvo perklota ir pažeminta teisėtai, esant kompetentingų institucijų pareigūnų patvirtintam planui (T. 1, b. l. 23), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno miesto skyriaus leidimui ir kitiems statinio rekonstrukcijai reikalingiems dokumentams. Kasatoriaus argumentas, kad projektą dėl 150,60 kv. m ploto šaligatvio dangos pakeitimo užsakė tik vienas iš kreditorių (ieškovas L. R. T.), nėra pagrindas daryti išvadą, kad šaligatvio dangos pakeitimas buvo savavališkas, t. y. neteisėtas. Taigi ieškovų veiksmai pripažintini teisėtais. Kasatoriaus teiginys, kad ieškovai veikė savo interesais, yra teisingas. Ieškovai siekė pagerinti savo, taip pat savo klientų automobilių stovėjimo vietas ir gauti leidimus lengvatinėmis sąlygomis. Kita vertus, ieškovus apmokestinus, šis interesas išnyko, taigi išnyko ir motyvas investuoti lėšas šaligatvio dangai pagerinti. Taigi nebeliko pagrindo teigti, kad ieškovai veikė išimtinai savo interesais.

17Šaligatvio dangos perklojimo darbų vertė yra nustatyta rangovo AB „Kauno keliai“ išduotomis sąskaitomis-faktūromis, kurių atsakovas nenuginčijo. Kauno miesto apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija įrodymų vertinimo taisyklių ir CK 4.93 straipsnio nuostatų nepažeidė, teisingai aiškino ir taikė CK 6.242 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagrįstai netaikė CK 6.242 straipsnio 3 dalies nuostatų.

18Nenustačius kasaciniame skunde nurodytų pagrindų, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis paliekama nepakeista (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

19Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

20Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

21Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai