Byla I-6-609/2009
Dėl administracinių aktų panaikinimo

1Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Alonos Romanovienės ir Laimutės Jokubauskaitės, sekretoriaujant Nataljai Švec, dalyvaujant pareiškėjo Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros atstovei prokurorei Kornelijai Rušinaitei, atsakovių Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos atstovui advokatui Arūnui Ivanciui, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio atstovui Vitalijui Juškai, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovams Žydrei Stirbienei, trečiojo suinteresuoto asmens Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovei Linai Dikšaitei, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Giedra“ atstovams advokatui Justui Čobotui ir Rimantui Piliponiui, trečiajam suinteresuotam asmeniui E. Č. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo prašymą atsakovams Neringos savivaldybės tarybai, Neringos savivaldybės administracijai, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, UAB „Giedra“, AB „Vilniaus bankas“, UAB „Klaipėdos projektas“, UAB „Karmeda“, UAB „MKDS“, UAB „Dinopis“, UAB SKF „Arkada“, M. B., J. N., K. N., E. Č., A. M., L. M., S. R., V. S., J. R., R. P., S. P., L. S., M. J., R. G., O. D., J. Š., P. N. dėl administracinių aktų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3pareiškėjas Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, gindamas viešąjį interesą, 2006 03 21 Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą (t.I, b.l. 6-12), kurį patikslino (t.III, b.l. 147-150), kuriuo prašo: 1) panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2000-11-10 sprendimą Nr.110 „Dėl žemės sklypo, adresu ( - ), detaliojo plano patvirtinimo“, 2) panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2000-12-14 išduotą projektavimo sąlygų sąvadą rekreacinės paskirties pastatų grupei ( - ), 3) panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Klaipėdos apygardos 2002-04-23 išduotus statybos leidimus Nr. 02/51, Nr. 02/51A.

4Nurodo, jog 2006-02-21 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2006-02-13 raštu Nr. 6-70 Klaipėdos apygardos prokuratūrai pateikė pažymą „Dėl pažeidimų Kuršių nerijos nacionaliniame parke“, kurioje nurodė Neringos savivaldybės tarybos 2000-11-10 sprendimu Nr.110 patvirtinto detaliojo plano „Žemės sklypo ( - )“ neatitikimus Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai (generaliniam planui). 2006-02-27 Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras 2006-02-24 raštu Nr. 3-974, Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai, viešojo intereso gynimui, persiuntė iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos gautą pažymą „Dėl pažeidimų Kuršių nerijos nacionaliniame parke“. Pažymi, jog Neringos savivaldybės taryba 2000-11-10 sprendimu Nr.110 „Dėl žemės sklypo ( - ) detaliojo plano patvirtinimo“, patvirtino žemės sklypo, adresu ( - ) detaliuoju planu suformuoti žemės sklypai yra Lietuvos valstybės nuosavybė, o patikėjimo teise juos valdo Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Žemės sklypą kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), adresu ( - ), Klaipėdos apskrities viršininko administracija 1999-11-23 nuomos sutarties Nr.319 pagrindu išnuomojo UAB „Giedra“, kuriai nuosavybės teise priklauso ir žemės sklype esantys pastatai. Nurodo, jog šio detaliojo plano sprendiniams pritarė ir suderino kompetentingos institucijos. Neringos savivaldybės tarybos 2000-11-10 sprendimu Nr.110 patvirtinto „Žemės sklypo ( - )“ detaliojo plano sprendiniais numatoma griauti esamą autobusų stotelės statinį ir statyti prie Pervalkos gatvės atskirai stovintį poilsinės pastatą sklypo šiaurės rytų dalyje blokuotų vasarnamių grupę, numatomos vietos automobilių stovėjimo aikštelei, vietos keleivių išlaipinimui, sklypo vakariniame kampe numatoma vieta pavėsinės statybai. Žemės sklypo naudojimo būdas - rekreacinė teritorija; žemės naudojimo pobūdis - teritorija poilsio namams statyti, įrengti ir eksploatuoti; statinių aukštis - 1 aukštas su iškeltu 1,5 m. pastogės aukštu; maksimali karnizo altitudė 4,4 m.; užstatymo tankis - 0,28; užstatymo intensyvumas - 0,56. Neringos miesto savivaldybės administracija 2000-05-24 patvirtino sąlygas detaliajam planui „Žemės sklypo ( - )“ rengti, kur nurodė, kad planuojamai teritorijai be kitų teisės aktų taikomi ir Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai bei Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas).

5Teigia, kad žemės sklypas, kurio detalųjį planą ginčijamu sprendimu patvirtino atsakovė, yra Kuršių nerijos nacionalinio parko, įsteigto Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-04-23 nutarimu Nr.I-1244, teritorijoje ir yra pažymėta kaip gyvenamosios paskirties funkcinė zona. Kuršių nerijos nacionalinio parko režimą nustato 1994-12-19 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1269, kuriuo patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) bei 1999-03-19 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai. Teigia, jog šie norminiai teisės aktai specialiai skirti Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijai, todėl jų nuostatos privalomos visiems detaliojo planavimo objektams. Nurodo, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos Pagrindiniuose teiginiuose numatyta, kad nacionalinis parkas tvarkomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, kitais normatyviniais aktais ir nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu) (5 punktas), planavimo schemos (generalinio plano) nuostatos sudaro sąlygas saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos, kultūros paveldo ir kraštovaizdžio vertybes bei rekreacinius išteklius (4.1 punktas); gyvenamųjų pastatų, aptarnavimo ir kitų objektų statybos, rekonstravimo ir restauravimo projektai turi būti rengiami vadovaujantis nustatyta tvarka patvirtintais Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės, Alksnynės ir Smiltynės gyvenviečių bei apylinkių principiniais planais (14 punktas). Pagrindinių teiginių skyriuje Teritorijos funkcinis zonavimas – 6 punkte nustatyta, kad nacionalinio parko teritorija suskirstyta į šias funkcines zonas: konservacinę, apsauginę, rekreacinę, gyvenamąja, ūkinę. Mano, jog detalusis planas turėjo būti rengiamas Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) pagrindu. Teigia, jog pagal KNNP planavimo schemos (generalinio plano) Pervalkos užstatytos zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemą nagrinėjama teritorija yra prie pagrindinės gatvės ir ribojasi su gyvenvietės bendro naudojimo žaliaisiais plotais. Esamas, detaliuoju planu apibrėžtas sklypas Pervalkos užstatytos zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemoje įvardintas kaip nauja gyvenamoji teritorija. Šioje schemoje ši teritorija pagal KNNP planavimo schemos (generalinio plano) skyrių Pervalkos ir apylinkių principinio plano Architektūrinio ir landšaftinio tvarkymo gaires priskiriama II zonai. Ginčijamu atsakovės 2000-11-10 sprendimu Nr. 110 patvirtinto minėtos teritorijos detaliojo plano sprendiniais numatoma statyti atskirą poilsinės pastatą blokuotų vasarnamių grupę, o nestatyti sodybinių namų, kaip yra nustatyta KNNP planavimo schemos generaliniame plane, žemės sklypo naudojimo būdas - rekreacinė teritorija, žemės naudojimo būdas - teritorija poilsio namams statyti, įrengti ir eksploatuoti, tokie detaliojo plano sprendiniai neatitinka KNNP planavimo schemos generalinio plano sprendiniais nustatyto teritorijos naudojimo būdo. Pažymi, jog iki šio detaliojo plano patvirtinimo, detaliuoju planu buvo numatyta statyti 3 sodybinius namus, kaip ir nustato KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniai. Mano, jog parengto, suderinto bei patvirtinto detaliojo plano sprendiniai neatitinka KNNP planavimo schemos numatytų Pervalkos užstatytos zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schematiniame plane numatytų II zonos reikalavimų, neatitinka Pervalkos ir apylinkių principinio plano Architektūrinio ir landšaftinio tvarkymo II zonai nustatytų reikalavimų, neatitinka KNNP planavimo schemos Pagrindinių teiginių 5, 4.1, 14 punktų nuostatų, detaliojo plano sprendiniai prieštarauja ne tik KNNP planavimo schemai, bet ir kitiems LR norminiams aktams.

6Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-19 nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų (redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu - iki 2004-06-20) 4 punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad nacionalinio parko teritorija tvarkoma pagal planavimo schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-12-19 nutarimu Nr. l269. Nacionaliniame parke ūkinė veikla reguliuojama ir urbanizacijos plėtra plėtojama pagal nacionalinio parko planavimo schemą (Nuostatų 6.6 punktas), o gyvenviečių detaliųjų planų sprendiniai neturi prieštarauti nacionalinio parko planavimo schemai (11 punktas).

7Ginčijamu sprendimu patvirtinto detaliojo plano pagrindu atsakovė 2000-12-14 patvirtino ir UAB „Giedra“ išdavė projektavimo sąlygų sąvadą rekreacinės paskirties pastatų grupei ( - ). Ginčijamo detaliojo plano pagrindu Kultūros vertybių departamento Klaipėdos apygarda 2002-04-23 trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Giedra“ išdavė statybos leidimą Nr.02/51, Nr.02/51A rekreacinės paskirties pastatų grupei ( - ). Mano, jog panaikinus Neringos savivaldybės tarybos 2000-11-10 sprendimą Nr.110 „Dėl žemės sklypo, adresu ( - ) detaliojo plano patvirtinimo“ turi būti panaikintos ir šio sprendimo pagrindu sukurtos teisinės pasekmės: Neringos savivaldybės administracijos 2000 m. gruodžio 14 d. išduotas projektavimo sąlygų sąvadas rekreacinės paskirties pastatų grupei, adresu: ( - ), bei Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Klaipėdos apygardos 2002 m. balandžio 23 d. išduoti statybos leidimai Nr. 02/51, Nr. 02/51A. Teigia, jog Kuršių nerijos nacionalinis parkas įsteigtas siekiant išsaugoti Lietuvos žmonėms ir būsimoms kartoms vertingiausius Lietuvos kraštovaizdžio kompleksus ir etnokultūrinį paveldą, Kuršių nerija, kaip kultūrinis kraštovaizdis, įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, dėl šios priežasties, kilus pagrįstam įtarimui, jog bet kokio pobūdžio veikla, išskirtinai statybinė, Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje vykdoma nesilaikant šiai teritorijai teisės aktais nustatyto specialaus priežiūros bei naudojimo režimo, atsiranda pagrindas įstatymų nustatyta tvarka ginti viešąjį interesą, t.y. valstybės ir visuomenės interesą apsaugoti savo nacionalines kultūrines vertybes. Viešasis interesas reikalauja, kad neliktų galioti savivaldos institucijų priimti administraciniai teisės aktai, prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams.

8Pareiškėjo atstovė prašo prašymą patenkinti išdėstytų motyvų pagrindu.

9Atsakovių Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos atsiliepime (t.I, b.l. 213-216) į prašymą nurodoma, jog atsakovės su prašymo reikalavimais nesutinka ir prašo jų netenkinti, nes prašymas teismui paduotas praleidus įstatymo nustatytą vieno mėnesio apskundimo terminą. Nurodė, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) yra rekomendacinio pobūdžio. Teigia, kad ginčijamas detalusis planas buvo suderintas su visomis planavimo procese dalyvavusiomis institucijomis, todėl ginčijamo detalaus plano sprendiniai neprieštarauja ir negali prieštarauti jokiems aukštesnės galios teisės aktams. Pažymi, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija nesivadovavo KNNP planavimo schema (generaliniu planu), todėl mano, kad už Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos ir tvarkymo organizavimą atsakingos institucijos šio planavimo dokumento niekada nevertino kaip imperatyvaus pobūdžio teisės akto.

10Atsakovių atstovas prašo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

11Trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atsiliepime į prašymą (t.I, b.l. 198) nurodoma, jog Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos 2002-04-23 statybos leidimai Nr. 02/51, Nr. 02/51A buvo išduoti žemės sklypo ( - ) detaliojo plano pagrindu.

12Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio atstovas Vitalijus Juška su prašymo reikalavimais sutinka ir prašo juos patenkinti.

13Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į prašymą (t.II, b.l. 3-5) nurodyta, kad Neringos savivaldybės tarybos 2000-11-10 sprendimu Nr. 110 patvirtinto žemės sklypo, adresu ( - ), detaliojo plano sprendiniai, numatantys atskiro poilsinės pastato, blokuotų vasarnamių statybą galimybę naudoti naujus architektūrinius sprendimus (ne imitacijos ar senųjų pastatų kopijas) akivaizdžiai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams. Sutinka su prašyme išdėstytais pareiškėjo argumentais ir prašo juos tenkinti.

14Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovė Žydrė Stirbienė prašymo reikalavimus palaiko ir prašo juos patenkinti.

15Trečiojo suinteresuoto asmens Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovė Lina Dikšaitė su prašymo reikalavimais sutinka ir prašo juos tenkinti.

16Trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atsiliepime į prašymą (t. II, b.l. 60) nurodyta, jog institucija su prašymo reikalavimais sutinka ir prašo juos tenkinti.

17Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Giedra“ atsiliepime į prašymą (t.I, b.l. 200-206) nurodoma, kad pareiškėjas nenurodo, kokie detaliojo plano sprendiniai prieštarauja imperatyviems KNNP schemos reikalavimams ar draudimams, neįrodyta, kokiu būdu pažeistas viešasis interesas. Teigiama, jog nei Saugomų teritorijų įstatymas nei kiti įstatymai ar poįstatyminiai teisės aktai nenustato absoliučių draudimų vykdyti saugomų teritorijų detalųjį planavimą, teisės aktų nustatyta tvarka laikantis specialiųjų teisės normų statyti naujus statinius, ar vykdyti kitą su saugomų teritorijų infrastruktūros ir joje esančių gyvenviečių vystymu susijusią veiklą. Detalusis planas pilnutinai atitinka bendruosius KNNP schemos tikslus ir suplanuotai teritorijai Pervalkos principiniu planu nustatytas gaires, kurios yra sukonkretintos, nustatant konkrečius teritorijos naudojimo būdo sprendinius. Patvirtintu detaliuoju planu yra tęsiamas Pervalkos principiniame plane nustatytas teritorijos erdvės formavimas KNNP schemoje nurodytu būdu. Pažymi, jog teritorijos naudojimo būdas ginčijamu sprendimu nebuvo pakeistas - teritorijos naudojimas rekreacijai buvo įtvirtintas dar iki 1999 m. lapkričio 23 d. valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo. Nurodo, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) yra rekomendacinio pobūdžio. Mano, kad sprendimai išduoti ginčijamus projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimus buvo priimti pagrįstai ir teisėtai, laikantis norminių teisės aktų reikalavimų.

18Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Giedra“ atstovai prašo prašymo netenkinti atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.

19Tretieji suinteresuoti asmenys J. N. ir K. N. atsiliepime į patikslintą prašymą (t.II, b.l. 94) nurodo, kad su prašymo reikalavimais nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog su trečiuoju suinteresuotuoju asmeniu UAB „Giedra“ yra sudarę preliminariąsias poilsio butų – patalpų ( - ) pirkimo - pardavimo sutartis. Mano, jog UAB „Giedra“ statybas žemės sklype ( - ) vykdo teisėtai. Nurodo, kad pastatai suprojektuoti pagal tradicinį žvejo sodybos architektūrinį tipą, savo architektūra primena senuosius Neringos pastatus, todėl mano, kad jie iš esmės nekenkia unikaliam žmogaus ir gamtos sukurtam kraštovaizdžio objektui – Kuršių Nerijai.

20Tretieji suinteresuoti asmenys E. Č. ir A. M. atsiliepime į patikslintą prašymą (t. III, b.l. 103-105) nurodo, kad su prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog su trečiuoju suinteresuotuoju asmeniu UAB „Giedra“ yra sudarę preliminariąsias poilsio butų – patalpų ( - ) pirkimo - pardavimo sutartis. Mano, jog UAB „Giedra“ statybas žemės sklype ( - ) vykdo teisėtai. Klaipėdos miesto vyriausiasis prokuroras savo patikslintus prašymus grindžia tik jam naudingomis nuostatomis ir nenurodo kokie reikalavimai buvo pažeisti vietoj sodybinių pastatų pastačius poilsio pastatus. Nurodo, kad pagal Neringos savivaldybės patvirtinto ginčijamo detaliojo plano sprendinius Pervalkos gyvenvietėje buvo leista statyti rekreacinius objektus. Poilsio pastatai suprojektuoti pagal tradicinį žvejo sodybos architektūrinį tipą, savo architektūra primenantys senuosius Neringos pastatus, todėl mano, kad jie iš esmės nekenkia unikaliam žmogaus ir gamtos sukurtam kraštovaizdžio objektui – Kuršių Nerijai. Suprojektuoti ir pastatyti rekreacinės paskirties statiniai atitinka ir Kuršių Nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-08-10 įsakymu Nr. 439, aukštingumo bei kitus reikalavimus.

21Tretysis suinteresuotas asmuo P. N. atsiliepime į patikslintą prašymą (t.III, b.l. 153-155) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog Klaipėdos miesto vyriausiasis prokuroras savo patikslintus prašymus grindžia tik jam naudingomis nuostatomis ir nenurodo kokie reikalavimai buvo pažeisti vietoj sodybinių pastatų pastačius poilsio pastatus. Kokie reikalavimai buvo pažeisti vietoj sodybinių pastatų pastačius poilsio pastatus, Klaipėdos apylinkės vyriausiasis prokuroras nenurodo. Teigia, kad pagal Neringos savivaldybės patvirtinto ginčijamo detaliojo plano sprendinius Pervalkos gyvenvietėje buvo leista statyti rekreacinius objektus. Poilsio pastatai suprojektuoti pagal tradicinį žvejo sodybos architektūrinį tipą, savo architektūra primenantys senuosius Neringos pastatus, todėl mano, kad jie iš esmės nekenkia unikaliam žmogaus ir gamtos sukurtam kraštovaizdžio objektui – Kuršių Nerijai. Suprojektuoti ir pastatyti rekreacinės paskirties statiniai atitinka ir Kuršių Nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-08-10 įsakymu Nr. 439, aukštingumo bei kitus reikalavimus. Mano, jog Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras praleido ABTĮ 33 straipsnyje nustatytą vieno mėnesio kreipimosi į administracinį teismą terminą.

22Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „MKDS“ atsiliepime (t.III, b.l. 159-161) į patikslintą prašymą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog Klaipėdos miesto vyriausiasis prokuroras savo patikslintus prašymus grindžia tik jam naudingomis nuostatomis ir nenurodo kokie reikalavimai buvo pažeisti vietoj sodybinių pastatų pastačius poilsio pastatus. Kokie reikalavimai buvo pažeisti vietoj sodybinių pastatų pastačius poilsio pastatus, Klaipėdos apylinkės vyriausiasis prokuroras nenurodo. Teigia, kad pagal Neringos savivaldybės patvirtinto ginčijamo detaliojo plano sprendinius Pervalkos gyvenvietėje buvo leista statyti rekreacinius objektus. Poilsio pastatai suprojektuoti pagal tradicinį žvejo sodybos architektūrinį tipą, savo architektūra primenantys senuosius Neringos pastatus, todėl mano, kad jie iš esmės nekenkia unikaliam žmogaus ir gamtos sukurtam kraštovaizdžio objektui – Kuršių Nerijai. Suprojektuoti ir pastatyti rekreacinės paskirties statiniai atitinka ir Kuršių Nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-08-10 įsakymu Nr. 439, aukštingumo bei kitus reikalavimus. Taip pat mano, jog Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras praleido ABTĮ 33 straipsnyje nustatytą vieno mėnesio kreipimosi į administracinį teismą terminą.

23Tretysis suinteresuotas asmuo L. S. atsiliepime (t.III, b.l. 193-195) į prašymą nurodo, kad su prašymu nesutinka ir prašo jo netenkinti.

24Teisėjų kolegija konstatuoja

25Byloje pareikštais materialiniais teisiniais reikalavimais pareiškėjas siekia apginti viešąjį interesą, kurio pažeidimas, pasak pareiškėjo, pasireiškia tuo, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje vykdoma statybinė veikla, nesilaikant šiai teritorijai teisės aktais nustatyto specialaus priežiūros bei naudojimo režimo.

26Prokuroro teisė ir pareiga ginti viešąjį interesą yra numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokuroras gina viešąjį interesą, nustatęs asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą prokuroras, turėdamas pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindamas viešąjį interesą turi įgaliojimus kreiptis į teismą.

27Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje administracinėje jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad viešasis interesas, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą, paprastai turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo nustatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (2004 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-11/2004).

28Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad Kuršių nerijos nacionalinis parkas buvo įsteigtas siekiant išsaugoti savitą kultūros paveldą, iškelti iš jo objektus, teršiančius aplinką ir nesusijusius su nacionalinio parko steigimo tikslais ir gyventojų interesais, o šio nacionalinio parko įsteigimas ir veiklos jame reglamentavimas yra susijęs su šio nacionalinio parko, kaip kultūrinio Lietuvos paveldo, verte valstybei ir visuomenei, viešąjį interesą sieja su tuo, kad esant įtarimui, jog bet kokio pobūdžio veikla, ypač statybos, Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje vykdoma nesilaikant šiai teritorijai teisės aktais nustatyto specialaus priežiūros bei naudojimo režimo, atsiranda pagrindas įstatymų nustatyta tvarka ginti valstybės ir visuomenės interesą apsaugoti savo nacionalines kultūrines vertybes. Esant nurodytai aplinkybei laikytina, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad prokuroras, kreipdamasis į teismą, gina viešąjį interesą.

29Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, tai pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalies ypač vertingos teritorijos sąvoką, yra konstatavęs, jog ši bendrinė sąvoka suponuoja tai, kad tam tikros Lietuvos teritorijos dalys (vietovės), kurios dėl savo ekologinės, kultūrinės, istorinės, mokslinės ir kitokios reikšmės skiriasi nuo kitų Lietuvos teritorijos dalių (vietovių), jeigu tai konstituciškai pagrįsta, ne tik gali, bet ir turi būti priskirtos ypač vertingų vietovių kategorijai. Valstybiniai parkai ir valstybiniai draustiniai yra laikomi ypač vertingomis teritorijomis (Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimas). Taip pat ir Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tinkama saugomų teritorijų (vertingų vietovių) apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, todėl interesas, kad bet kokia veikla, galinti turėti neigiamos įtakos minėtoms teritorijoms, būtų vykdoma griežtai laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir jiems neprieštaraujančių kitų teisės aktų reikalavimų, yra laikytinas viešuoju interesu (2007 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis Nr. A146–335/2008, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007, 2006 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-86/2007). Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas ginčija administracinius aktus, susijusius su statybomis Kuršių nerijos nacionalinio parko gyvenamojoje teritorijoje. Pareiškėjas prašo panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 110, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo, esančio ( - ), detalusis planas, Neringos savivaldybės administracijos išduotą 2000 m. gruodžio 14 d. projektavimo sąlygų sąvadą rekreacinės paskirties pastatų grupei ( - ); Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos 2002 m. balandžio 23 d. išduotus statybos leidimus Nr. 02/51 ir 02/51A rekreacinės paskirties pastatų grupės statybai. Kadangi pareiškėjo ginčijami administraciniai aktai buvo viena iš prielaidų, leidusių statybas saugomoje teritorijoje, reikalavimas šiuos aktus panaikinti dėl galimai juos priimant padarytų teisės aktų pažeidimų yra keliamas srityje, susijusioje su viešojo intereso gynimu. Vadinasi, prokuroro reikalavimas panaikinti ginčijamus administracinius aktus gali būti siejamas su viešojo intereso apgynimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, siekia panaikinti galimai neteisėtai viešojo administravimo subjektų priimtus individualius aktus, nustatančius tam tikras teises ir pareigas konkretiems subjektams ar subjektų ratui. Teisės teorijoje yra laikomasi visuotinai demokratinės visuomenės bei teisinės valstybės pripažinto principo, jog iš neteisės negali atsirasti teisė, todėl ginant viešąjį interesą yra svarbu, kad būtų panaikinti visi teisės aktai, kurie laikytini neteisėtų veiksmų teisinėmis pasekmėmis. Įgyvendinant viešąjį interesą teritorijų planavimo srityje visuomenės vardu veikia už teritorijų planavimo sritį atsakingos institucijos. Kadangi Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės administracija, privalančios užtikrinti, kad jų veikla bei visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, nesiėmė įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų priemonių, kad nebūtų priimti ginčijami sprendimai, prokuroras privalėjo kreiptis į teismą, gindamas viešąjį interesą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes laikytina, jog prokuroras ginamo viešojo intereso turinio požiūriu turėjo teisę šioje byloje kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą, o pareiškėjo ginami interesai jų turinio prasme laikytini viešuoju interesu, kurį pagal susiformavusią teismų praktiką prokuroras ne tik turi teisę, bet ir privalo jį ginti.

30Administracinių bylų teisenos įstatyme sąvoka „viešasis interesas“ nėra apibrėžta. Tai, kad įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti administracines bylas, kai to reikalauja viešasis interesas, nepateikė viešojo intereso sampratos, reiškia, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teisę prokurorui spręsti, ar yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne. Dėl to kreiptis į teismą administracinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis administracinę bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą. Tokioje byloje teismas kiekvieną kartą turi ad hoc nustatinėti viešojo intereso buvimo faktą, atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes, joje nagrinėtinų klausimų pobūdį ir reikšmę.

31Vertinant, sprendžiant, ar yra pažeistas viešasis interesas, turi būti nustatinėjamos tokios aplinkybės, kaip pusiausvyra tarp teisėtų lūkesčių ir teisinių santykių stabilumo bei viešojo intereso apsaugos, ar konstatuoti materialinės ar proceso teisės normų pažeidimai yra esminiai, darantys įtaką skundžiamų aktų pagrįstumui ir teisėtumui, kartu pažeidžiantys ir viešąjį interesą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-15/2009). Konstitucijoje įtvirtintos vertybės- asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga bei gynimas ir viešasis interesas- negali būti priešinamos, todėl šioje srityje būtina užtikrinti teisingą pusiausvyrą (žr. Konstitucinio Teismo 1997-05-06, 2004-12-13 nutarimai). Viešasis interesas negali būti suprantamas vien kaip būtinybė besąlygiškai naikinti administracinius aktus dėl formalių teisės aktų pažeidimų. Nagrinėjant bylas, kuriose į teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, labai svarbu ne tik formaliai konstatuoti teisės aktų pažeidimus, bet ir įvertinti jų įtaką visuomenės, jos dalies ar atskirų narių teisėms bei pareigoms.“ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-10-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2150/2008). Prokuroras kreiptis į teismą administracinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, gali tais atvejais, kai nustato tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti.

32Nustatyta, jog 2000 07 13 Neringos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 66 (t.I, b.l. 63) buvo patvirtinta sklypo ( - ), detaliojo plano raidos programa, o 2000 11 10 Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 44 buvo patvirtintas žemės sklypo, adresu ( - ), detalusis planas (t.I, b.l. 48). Planavimo užduotyje (t.I, b.l. 50) nurodyta, kad detaliojo planavimo tikslai- koreguoti detaliuoju planu numatytą sklypo apstatymą, didinant užstatymo intensyvumą, keičiant žemės sklypo naudojimo būdą, nustatyti ir įteisinti, atlikus procedūrinius veiksmus, sklypo architektūrinius, paminklotvarkinius bei paminklosauginius reikalavimus.

332000 04 27 patvirtintose sąlygose bendriesiems, detaliesiems planams ir specialiojo planavimo dokumentams rengti (t. I, b.l. 53) nurodyta, kokie normatyvai ir kiti teisės aktai arba jais pagrįsti specialūs reikalavimai taikomi planuojamai sklypo ( - ), teritorijai. Ten pat nurodyta, kad planuojamai teritorijai taikoma galiojančio teritorijų planavimo dokumento Kuršių nerijos nacionalinio parko genplano medžiaga (ASI 1993).

34Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4 punkte buvo nustatyta, kad Nacionalinio parko teritorija, administruojama Neringos ir Klaipėdos miestų savivaldybių, tvarkoma pagal planavimo schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ (Žin., 1994, Nr. 99-1977), ir ja remiantis parengtus bei nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus gyvenviečių detaliuosius planus, miškotvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) parengta pagal 1992 metais sudarytą ir suderintą su suinteresuotomis institucijomis parko kraštotvarkinio zonavimo schemos koncepciją. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-06-27 nutarimu Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos” (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1269 “Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)” (1994 m. gruodžio 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ (1994 m. gruodžio 19 d. redakcija) (Žin., 1994, Nr. 99-1977) pagal paskelbimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu (inter alia su gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarka, žemėtvarka, vandens ūkiu, gyvenviečių planavimu, kaimų regeneravimu, rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan.) susiję sprendimai negali būti priimami, neatsižvelgiant į minėtą Vyriausybės patvirtintą Schemą ir negali prieštarauti Schemos sprendiniams.

35Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-19 nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų (redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu iki 2004-06-20) 4 punkte įtvirtinta, kad nacionalinio parko teritorija tvarkoma pagal planavimo schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-12-19 nutarimu Nr. 1269. Nacionaliniame parke ūkinė veikla reguliuojama ir urbanizacijos plėtra plėtojama pagal nacionalinio parko planavimo schemą (Nuostatų 6.6 punktas), o gyvenviečių detaliųjų planų sprendiniai neturi prieštarauti nacionalinio parko planavimo schemai (11 punktas).

36Saugomų teritorijų įstatymas reglamentuoja saugomų teritorijų steigimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, o taip pat reglamentuoja veiklą jose. Tai yra specialusis įstatymas, kurio normos tiesiogiai taikomos ginčo teritorijai. Pagal Įstatymo 25 straipsnio 6 dalies nuostatas valstybinių parkų teritorijos tvarkomos pagal įstatymus ir teritorinio planavimo dokumentus (parko planavimo schemas, jų pagrindu parengtus detaliuosius projektus). Iš įstatymo turinio matyti, kad detalieji planai rengiami parko planavimo schemos pagrindu ir negali prieštarauti schemos sprendiniams.

37Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 8 dalis numato, kad detaliojo plano sprendimai neturi prieštarauti teritorijų planavimo dokumentams, statybos normoms ir kitiems teisės aktams.

38Kadangi Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu nebuvo kitų galiojančių teritorinio planavimo dokumentų, laikytina, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko schema (generalinis planas) turėjo būti taikoma ir teisės taikymo prasme negalėjo būti vertinama kaip rekomendacinio pobūdžio schema.

39Nustatyta, kad ginčijamu detaliuoju planu suformuotas žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. ( - ), esantis ( - ), yra valstybės nuosavybė, patikėjimo teise valdomas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos. UAB „Giedra“ yra ginčo žemės sklype esančių pastatų savininke (t.I, b.l. 207-210).

40Kompleksinio Neringos generalinio plano I tomo tekstinėje dalyje nurodyta, kad pagal Neringos generalinį planą Pervalka projektuojama kaip perspektyvinė, rezervacinė vasarvietė. Nors pagal KNNP planavimo schemos (generalinio plano) Pervalkos užstatytos zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemą žemės sklypas ( - ), Neringoje, įvardijamas kaip nauja gyvenamoji teritorija, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (t.I, b.l. 93-96) nurodyta, kad ginčo žemės sklypo paskirtis - kita (rekreaciniams objektams statyti ir eksploatuoti). 1999 11 23 valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodyta, jog UAB „Giedra“ išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir ūkinės veiklos pobūdis- rekreacijai.

41KNNP generalinio plano Pervalkos ir apylinkių principiniame plane (t.I, b.l. 30) nurodyta, kad gyvenamosios teritorijos (buvusio senojo pašto aplinkos) prie autobusų stotelės teritorijos užstatymo tikslas- suformuoti erdvę šalia centro ir racionaliau ją panaudoti. Šiam tikslui numatyta senojo pašto sklype bei esamos stotelės teritorijoje pastatyti 3 sodybinius namus- žvejų namų (1 auksto su mansarda) kopijas bei tradicinės išvaizdos pagalbinius pastatus prie jų, senojo pašto pastatą restauruoti bei įrengti skverą ties kapinėmis.

42KNNP generalinio plano paminklosaugos ir paminklotvarkos priemonių schemoje gyvenvietės dalis, kurioje yra ginčo žemės sklypas, įvardinama kaip vertybių atstatymo imitacijų principais ir reglamentuotos statybos (palengvinto apsaugos režimo zonos) teritorija. Naujai statomiems pastatams nustatytas reglamentas, kuriuo privalu laikytis senųjų pastatų mastelio, medžiagiškumo, būtini šlaitiniai stogai, apribotas pastatų aukštingumas.

43Nors detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodoma, kad naujai statomų pastatų architektūra- ne imitacijos ar senųjų pastatų kopijos, tačiau matyti, jog naujai statomiems pastatams buvo nustatytas reglamentas, kuriuo privalu laikytis senųjų pastatų mastelio, medžiagiškumo, būtini šlaitiniai stogai, apribotas pastatų aukštingumas.

44Kuršių nerijos nacionalinio parko įsteigimas siejamas su savito kultūros paveldo išsaugojimu, iškėlimu iš jo objektų, teršiančių aplinką ir nesusijusių su nacionalinio parko steigimo tikslais ir gyventojų interesais. Pervalkos gyvenvietės teritorija, kurioje yra žemės sklypas adresu ( - ), nėra priskirta griežto režimo zonai, kurioje naujų namų statyba negalima. Byloje pateikti įrodymai (t.I, b.l. 144, t.II, b.l. 199-204), patvirtinantys statybų baigtumą žemės sklype adresu ( - ), procentą. Pateiktos fotonuotraukos (t.I, b.l. 146, t.II, 190-198), iliustruojančios, jog vykdant statybos darbus, apleista teritorija buvo sutvarkyta ir apželdinta. Nors teisminio nagrinėjimo metu prokurorė nurodė, jog ginant viešąjį interesą siekiama ne tik administracinių teisės aktų, bet ir jų pagrindu atsiradusių materialinių teinių padarinių pašalinimo, laikytina, jog prokuroro pasirinktos viešojo intereso gynimo priemonės nėra adekvačios pasekmių, kurias sukeltų jų įgyvendinimas, atžvilgiu. Kadangi nepaneigta, jog naujai pastatyti statiniai savo tūriu, forma, apdailos medžiagomis ir spalva nedominuoja esamoje panoramoje, laikytina, jog detaliojo planavimo proceso metu padaryti pažeidimai formalūs, nedarantys esminės žalos Kuršių nerijos nacionalinio parko aplinkai ir visuomenės interesams. Kadangi laikytina, jog UAB „Giedra“ vykdoma veikla buvo užtikrintas racionalesnis vietovės panaudojimas, nėra pagrindo manyti, jog atsakovių veiksmais buvo pažeistas viešasis interesas, todėl prielaidų prokuroro reiškiamo materialinio teisinio reikalavimo tenkinimui nėra.

45Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

46prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

47Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant apeliacinės instancijos arba Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. pareiškėjas Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas,... 4. Nurodo, jog 2006-02-21 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija... 5. Teigia, kad žemės sklypas, kurio detalųjį planą ginčijamu sprendimu... 6. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-19 nutarimu Nr. 308... 7. Ginčijamu sprendimu patvirtinto detaliojo plano pagrindu atsakovė 2000-12-14... 8. Pareiškėjo atstovė prašo prašymą patenkinti išdėstytų motyvų... 9. Atsakovių Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės... 10. Atsakovių atstovas prašo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.... 11. Trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros... 12. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos... 13. Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie... 14. Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie... 15. Trečiojo suinteresuoto asmens Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos... 16. Trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos apskrities viršininko... 17. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Giedra“ atsiliepime į prašymą (t.I,... 18. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Giedra“ atstovai prašo prašymo... 19. Tretieji suinteresuoti asmenys J. N. ir K. N. atsiliepime į patikslintą... 20. Tretieji suinteresuoti asmenys E. Č. ir A. M. atsiliepime į patikslintą... 21. Tretysis suinteresuotas asmuo P. N. atsiliepime į patikslintą prašymą... 22. Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „MKDS“ atsiliepime (t.III, b.l. 159-161)... 23. Tretysis suinteresuotas asmuo L. S. atsiliepime (t.III, b.l. 193-195) į... 24. Teisėjų kolegija konstatuoja... 25. Byloje pareikštais materialiniais teisiniais reikalavimais pareiškėjas... 26. Prokuroro teisė ir pareiga ginti viešąjį interesą yra numatyta... 27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje administracinėje... 28. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas Klaipėdos miesto... 29. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad... 30. Administracinių bylų teisenos įstatyme sąvoka „viešasis interesas“... 31. Vertinant, sprendžiant, ar yra pažeistas viešasis interesas, turi būti... 32. Nustatyta, jog 2000 07 13 Neringos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr.... 33. 2000 04 27 patvirtintose sąlygose bendriesiems, detaliesiems planams ir... 34. Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos... 35. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-19 nutarimu Nr. 308 patvirtintų... 36. Saugomų teritorijų įstatymas reglamentuoja saugomų teritorijų steigimo,... 37. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 8 dalis... 38. Kadangi Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje ginčijamų... 39. Nustatyta, kad ginčijamu detaliuoju planu suformuotas žemės sklypas, kurio... 40. Kompleksinio Neringos generalinio plano I tomo tekstinėje dalyje nurodyta, kad... 41. KNNP generalinio plano Pervalkos ir apylinkių principiniame plane (t.I, b.l.... 42. KNNP generalinio plano paminklosaugos ir paminklotvarkos priemonių schemoje... 43. Nors detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodoma, kad naujai statomų... 44. Kuršių nerijos nacionalinio parko įsteigimas siejamas su savito kultūros... 45. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos... 46. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.... 47. Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliacine...