Byla 2-13-840/2011
Dėl įpareigojimo nugriauti bankrutuojančiam UAB „Bajorkiemis“ priklausančius statinius

1Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Joana Kvaselytė, sekretoriaujant Linai Kulešienei, Tatjanai Daugirdienei ir Danguolei Frankonienei, dalyvaujant ieškovo Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro atstovei prokurorei Aldonai Vitkauskienei, atsakovo bankrutuojančio UAB ,,Bajorkiemis“ atstovams advokatams R. Š. ir D. K. bei bankroto administratoriui V. Č., tretiesiems asmenims Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei J. G., Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno marių regioninio parko direkcijos atstovui S. K., Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovui L. T. ir A. L. ir AB DNB banko[1] atstovui N. Š., nedalyvaujant trečiojo asmens Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos atstovui ir trečiajam asmeniui E. M.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovui bankrutuojančiam UAB „Bajorkiemis“ ir tretiesiems asmenims Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno marių regioninio parko direkcijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, AB DNB bankui ir E. M. dėl įpareigojimo nugriauti bankrutuojančiam UAB „Bajorkiemis“ priklausančius statinius.

3Teismas n u s t a t ė:

4Ieškovas Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Bajorkiemis“ (šiuo metu bankrutuojantis)[2] ir tretiesiems asmenims Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno marių regioninio parko direkcijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, AB DNB bankui ir E. M., prašydamas įpareigoti statytoją UAB „Bajorkiemis“ (į.k. 159424185) nugriauti šiuos neteisėtai pastatytus UAB „Bajorkiemis“ priklausančius statinius, esančius Karčiupio k., Kaišiadorių r. sav.: 1) lauko kavinę 2E1m su priestatais 1e1m, T1, T2 (unikalus Nr. ( - )), lauko kavinę 3E1m su priestatu T1 (unikalus Nr. ( - )), lauko kavinę 4E1m su priestatu 1e1ž (unikalus Nr. ( - )); 2) lauko kavinę 5E1m su priestatu 1E1m (unikalus Nr. ( - )), restorano užeigos 1E1m priestatus 2eI/m ir 3eI/m (unikalus Nr. ( - )); 3) 6E1m (unikalus Nr. ( - )), klėtį 7E1m (unikalus Nr. ( - )), kalvę 9II/m (unikalus Nr. ( - )), tvartą 10I1m (unikalus Nr. ( - )), pavėsines 11II ir 12I1 (unikalus Nr. ( - )) ir priteisti iš atsakovo UAB „Bajorkiemis“ visas bylinėjimosi išlaidas.

5Teismo posėdžio metu ieškovo Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro atstovė prokurorė Aldona Vitkauskienė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad ieškiniu prašomi nugriauti UAB „Bajorkiemis“ pastatai yra pastatyti neteisėtai, t.y. neturint statybos leidimų, neparengus statinių techninių projektų ir jų nesuderinus su atsakingais Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos bei Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno marių regioninio parko direkcijos asmenimis. Kodėl Kauno apygardos administraciniame teisme prokuratūra ieškiniu prašė panaikinti 2003-07-31, 2004-07-01, 2005-06-20 aktus ir 2005-06-20 pažymą, tačiau neginčijo 2003-12-12 tinkamumo naudoti aktą teisėtumo, paaiškinti negali. Mano, kad vis tik 2003-12-12 tinkamumo naudoti aktas yra neteisėtas, nors duomenų, jog 2003-12-12 tinkamumo naudoti aktas yra panaikintas, neturi. Ar statybos leidimas Nr. 33 su prierašu klėtis yra nuginčytas ir negaliojantis, paaiškinti negali, tačiau byloje tokio dokumento nėra, jis nepateiktas, nėra ir šio dokumento originalo. Kodėl ieškiniu yra prašo nugriauti statinius, nors jų 2003-12-12 tinkamumo naudoti aktas ir išduotas statybos leidimas yra galiojantys ir nenuginčyti, paaiškinti negali. 2003-12-12 tinkamumo naudoti aktas nebuvo nuginčytas, kadangi šio akto pagrindu statiniai VĮ Registrų centre įregistruoti nebuvo. Atsakovas UAB „Bajorkiemis“ nesiėmė jokių priemonių įteisinti savavališkai pastatytus statinius, todėl dabar juos reikia nugriauti, o neįteisinti. Ieškinio reikalavimų ji netikslina, kadangi nėra įgaliota tą daryti, ir dėl galimybės pagal įstatymą įteisinti restorano-užeigos priestatus, nenugriauti kalvės palieka spręsti teismui. Kalvė buvo perkelta iš vienos vietos į kitą vietą ir neteisėtai pastatyta restorano-užeigos teritorijoje, tačiau ją, kaip valstybės saugomą kultūros paveldo objektą, nors ir neteisėtai pastatytą, ir dabar galima perkelti, bet nesunaikinti.

6Atsakovo bankrutuojančio UAB ,,Bajorkiemis“ atstovas advokatas R. Š. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir paaiškino, kad ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl lauko kavinės 2E1m su priestatais 1e1m, T1, T2 (unikalus Nr. ( - )), lauko kavinės 3E1m su priestatu T1 (unikalus Nr. ( - )), lauko kavinės 4E1m su priestatu 1e1ž (unikalus Nr. ( - )), lauko kavinės 5E1m su priestatu 1E1m (unikalus Nr. ( - )) ir restorano užeigos 1E1m priestatų 2eI/m ir 3eI/m (unikalus Nr. ( - )) nugriovimo yra nepagrįstas, kadangi 2003-12-12 pripažinimo tinkamu naudoti aktas ir 2003-07-04 statybos leidimas Nr. 33, pagal kuriuos ir pastatyti paminėti statiniai, yra nenuginčyti, galiojantys ir teisėti. Statybos leidimas Nr. 33 su prierašu klėtis, kuriuo buvo leista statyti restoraną-užeigą ir klėtį, taip pat nėra nuginčytas, todėl jis yra galiojantis, nors šio leidimo originalo ir nėra, yra tik patvirtinta kopija. Ieškovas Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, reikalaudamas nugriauti restorano-užeigos 1E1m priestatus 2eI/m ir 3eI/m piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, kadangi šie pastatai yra įkeisti bankui ir yra UAB ,,Bajorkiemis“, kuriam iškeltas bankrotas, turtas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bankroto įstatymu, kreditorių interesų tenkinimas įmonės bankroto procedūros metu taip pat yra viešasis interesas, o šiuo atveju nugriovus šiuos du priestatus būtų pažeistas bankrutuojančio UAB ,,Bajorkiemis“ kreditorių viešasis interesas. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas numato galimybę įteisinti neteisėtai pastatytus statinius, todėl, vadovaujantis trečiųjų asmenų Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno marių regioninio parko direkcijos raštais, Kauno marių regioninio parko tvarkymo plane numatytoje urbanizuotos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonoje (rekreacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonoje) pastatytus restorano-užeigos 1E1m priestatus 2eI/m ir 3eI/m galima įteisinti. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 str. 8 d. saugomose teritorijose draudžiama keisti pagrindinę tikslinę konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, išskyrus atvejus, kai tai daroma visuomenės poreikiams arba siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo kompleksus ir objektus (vertybes). Ieškovas Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, reikalauja nugriauti kalvę 9II/m, kuri yra kultūros paveldo objektas, tačiau šis reikalavimas yra nepagrįstas, kadangi tretysis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos nurodė, jog draudžiama griauti kultūros paveldo objektus, net jeigu jie ir yra neteisėtai pastatyti ar perkelti iš vienos vietos į kitą. Nesupranta, kodėl ieškovo Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atstovė prokurorė Aldona Vitkauskienė ieškiniu prašo nugriauti kalvę, nors teismo posėdžio metu ji teigia, jog kalvę galima perkelti, o ne nugriauti, ir netikslina ieškinio reikalavimo dėl kalvės.

7Atsakovo bankrutuojančio UAB ,,Bajorkiemis“ atstovas advokatas D. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir paaiškino, kad nors baudžiamojoje byloje J. B. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. ir 228 str., tačiau šioje byloje statybos leidimo su prierašu klėtis teisėtumo klausimas nebuvo sprendžiamas.

8Atsakovo bankrutuojančio UAB ,,Bajorkiemis“ atstovas bankroto administratorius V. Č. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir paaiškino, kad bankroto byloje, kurioje iškeltas bankrotas UAB ,,Bajorkiemis“, kreditorius yra Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, todėl reikia atkreipti dėmesį ir į tai, jog ir šiuo aspektu turėtų būti ginamas kreditorių viešasis interesas. Prašė taikyti ieškinio senatį ieškovo Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškiniu pareikštiems reikalavimams, kadangi visos institucijos žinojo apie ne vienerius metus esančius pastatus tame žemės sklype.

9Trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė J. G. su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad atsakovas UAB ,,Bajorkiemis“ nesikreipė į VĮ Registrų centrą pagal 2003-12-12 aktą dėl pastatų įteisinimo, o tik kreipėsi į statinius pripažįstančius tinkamais naudoti subjektus. Įprastai akto originalas atiduodamas statytojui, kurį jis ir privalo turėti. 2003-12-12 akto pagrindu jokie statiniai VĮ Registrų centre registruoti nebuvo, tie statiniai buvo įregistruoti kito akto pagrindu, todėl, jei teismas, priims sprendimą statinius nugriauti, tai ir 2003-12-12 aktas neteks galios. Argumentas, jog yra išlikusi antroji statybos leidimo su prierašu klėtis kopija, patvirtinta specialistės, yra nepagrįstas, nes Kauno apygardos teismas sprendimu konstatavo, kad 2002 m. liepos 4 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. 33 pakelės restorano-užeigos statybai, kurį į bylą pateikė Kaišiadorių rajono savivaldybė. Nors institucijos nurodė, jog galimybė įteisinti du restorano priestatus yra, tačiau nuo 2010 m. spalio mėn. atsakovas UAB ,,Bajorkiemis“ niekur nesikreipė ir nieko nedarė, kad šie statiniai būtų įteisinti. Atsakovas UAB ,,Bajorkiemis“ rašytinių įrodymų, jog pradėjo projektinės dokumentacijos procedūrą ar institucijos su juo nederins projektų, teismui nepateikė. Be to, projektinės dokumentacijos rengimas kainuoja didelius pinigus, o atsakovas UAB ,,Bajorkiemis“ yra bankrutuojanti įmonė. Vien ta prielaida, jog kai kurie statiniai gali būti įteisinti, nesudaro pagrindo teigti, jog, parengus projektinę dokumentaciją, jai bus pritarta ir išduotas statybos leidimas.

10Trečiojo asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno marių regioninio parko direkcijos atstovas S. K. su ieškiniu sutiko iš dalies ir paaiškino, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo 31 str. 8 d., 13 str. 2 d. 4 p., draudžiama statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose, o nagrinėjamu atveju dauguma statinių pastatyti miško paskirties žemėje. Restorano-užeigos priestatai yra pastatyti Kauno marių regioninio parko tvarkymo plane numatytoje urbanizuotos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonoje (rekreacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonoje) ir, vadovaujantis Kauno marių regioninio parko apsaugos reglamentu, galėtų būti pertvarkyti pagal reikalavimus ir įteisinti, parengus ir suderinus projektinę dokumentaciją. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, minimus du priestatus reikėtų ne nugriauti, kaip to prašo ieškovo Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro atstovė prokurorė Aldona Vitkauskienė, tačiau suteikti galimybę atsakovui UAB ,,Bajorkiemis“ juos įteisinti. Atsakovas UAB ,,Bajorkiemis“ į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją dėl žemės paskirties keitimo nesikreipė, o nepakeitus žemės paskirties, nėra galimybės pradėti pastatų techninės dokumentacijos rengimo proceso. Kalvė yra nekilnojamasis kultūros paveldo objektas, tačiau, esant reikalui, ją galima perkelti į kitą sklypą. Jų institucija 2003-12-12 akto kopiją, patvirtintą L. N., gavo iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos faksu. Jie savo institucijoje tuomet pasitvirtino šio akto kopiją ir padarė 2003-12-12 akto kopijos kopiją, nors šio akto originalo niekas nematė.

11Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno marių regioninio parko direkcijos atstovas A. L. patvirtino Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno marių regioninio parko direkcijos atstovo S. K. nurodytas aplinkybes.

12Trečiojo asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovas L. T. su ieškiniu nesutiko dėl kalvės nugriovimo, o dėl kitų ieškiniu reiškiamų reikalavimų palieka spręsti teismui. Paaiškino, jog kalvę būtų galima palikti ir toje pačioje vietoje, nes tokio statinio perkėlimas yra kraštutinė priemonė, esant grėsmei jam sugriūti. Kokiomis aplinkybėmis kultūros paveldo objektas kalvė buvo parduota, paaiškinti negali.

13Trečiojo asmens AB DNB banko atstovas N. Š. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir paaiškino, kad 2003-07-31 aktas, kuriais pripažinti tinkamais naudoti statiniai ir jie įregistruoti VĮ Registrų centras, yra panaikintas, tačiau tie patys statiniai yra pripažinti tinkamais naudoti pagal vėlesnį, t.y. 2003-12-12, aktą. 2003-12-12 aktas yra galiojantis, nes nėra nuginčytas, todėl ir statiniai yra teisėtai pastatyti ir negali būti nugriauti. Restorano-užeigos 2 priestatai taip pat gali būti įteisinti, jei teismas nustatys terminą projektinei dokumentacijai parengti. Kadangi šie priestatai priklauso bankrutuojančiai UAB ,,Bajorkiemis“ ir yra įkeisti bankui, tai terminas projektinės dokumentacijos suderinimui turi būti nustatytas nuo šio objekto pardavimo kitam asmeniui bankroto įstatymo nustatyta tvarka, kad naujasis savininkas galėtų spręsti, kokios yra galimybės suderinti projektinę dokumentaciją. Kultūros paveldo objektas kalvė gali būti įteisinta, jei būtų pakeista miško žemės paskirtis į kitą ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos tam neprieštarauja. Jei būtų pakeista žemės dėl kultūros paveldo objekto kalvės išsaugojimo, galbūt būtų galima išsaugoti ir kitus statinius, nes jie jau būtų atitinkamos paskirties žemėje pagal teisės aktų reikalavimus.

14Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam tinkamai pranešta (t. 2, b.l. 91). Atsiliepime į ieškovo ieškinį nurodė, jog su ieškinyje nurodytais reikalavimais sutinka. Prašo bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant (t. 1, b.l. 38).

15Tretysis asmuo E. M. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam tinkamai pranešta (t. 2, b.l. 91). Neatvykimo priežastis – nežinoma. Teisme negautas atsakovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą.

16Ieškinys tenkintinas iš dalies.

17Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pagal VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą 2011-11-30 (t. 2, b.l. 98-104) statiniai, esantys Karčiupio k., Kaišiadorių r. sav., registro Nr. 20/269098: pastatas restoranas-užeiga 1E1m (unikalus Nr. ( - )), pastatas lauko kavinė 2E1m (unikalus Nr. ( - )), pastatas lauko kavinę 3E1m (unikalus Nr. ( - )), pastatas lauko kavinė 5E1m (unikalus Nr. ( - )), pastatas klėtis 6E1m (unikalus Nr. ( - )), pastatas klėtis 7E1m (unikalus Nr. ( - )), pastatas kalvė 9I1m (unikalus Nr. ( - )), pastatas tvartas 10I1m (unikalus Nr. ( - )), kiti statiniai pavėsinės 11II ir 12I1 (unikalus Nr. ( - )), nuosavybės teise priklauso UAB ,,Bajorkiemis“. Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartimi (civilinė byla Nr. B2-1085-343/2008, nutartis įsiteisėjusi) (t. 1, b.l. 64-65) iškelta bankroto byla UAB ,,Bajorkiemis“ ir UAB ,,Bajorkiemis“ administratoriumi paskirta UAB ,,Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“.

18Kaišiadorių rajono savivaldybės 2002-07-04 leidimu vykdyti statybos darbus Nr. 33 leidžiama E. R. statyti pakelės užeigą-restoraną žemės sklype, Karčiupio k., Kaišiadorių r. sav., pagal kompleksiškai 2002-06-26 suderintą projektą savivaldybėje (t. 1, b.l. 8, 13). Leidimas galioja iki 2007-07-04. Kauno apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2002-08-28 aktu pakelės užeiga-restoranas pripažintas tinkamu naudoti (t. 1, b.l. 17-20). Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės inspekcijos tarnybos 2003-07-31, 2004-07-01, 2005-06-20 aktais klėtis 6E1m, klėtis 7E1m, kalvė 9I1m, tvartas 10I1m, pavėsinės 11I1 ir 12I1, lauko kavinė 5E1m su priestatu 1e1m, restorano-užeigos 1E1m priestatai 2e1m ir 3e1m, lauko kavinė 2E1m su priestatais 1e1m, T1, T2, lauko kavinė 3E1m, lauko kavinė 4E1m pripažinti tinkamais naudoti (t. 1, b.l. 21-23).

19Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu (administracinė byla Nr. I-198-353/2010), kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A525-895/2011) paliktas nepakeistas, pareiškėjo Kaišiadorių rajono vyriausiojo prokuroro prašymas atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims UAB „Bajorkiemis“, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno marių regiono parko direkcijai, VĮ Registrų centro Kauno filialui, J. B., A. K., E. M., N. M., T. A., A. M., E. R., AB DnB NORD bankui, UAB „Bajorų rūmai“ ir VĮ „Automagistralė“ dėl aktų panaikinimo patenkintas: Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros komisijos 2003-07-31 pripažinimo tinkamu naudoti aktas dėl lauko kavinės 2E1m su priestatais 1e1m, T1, T2 (unikalus Nr. ( - )), lauko kavinės 3Elm su priestatu T1 (unikalus Nr. ( - )), lauko kavinės 4Elm su priestatu lelž (unikalus Nr. ( - )) pripažinimo tinkamais naudoti panaikintas; Komisijos 2004-07-01 pripažinimo tinkamu naudoti aktas dėl lauko kavinės 5EI/m su priestatu 1E1m (unikalus Nr. ( - )), jau esamo restorano užeigos 1E1m priestatų 2eI/m ir 3eI/m (unikalus Nr. ( - )) pripažinimo tinkamais naudoti panaikintas; Komisijos 2005-06-20 pripažinimo tinkamu naudoti aktas dėl klėties 6E1m (unikalus Nr. ( - )), klėties 7E1m (unikalus Nr. ( - )), kalvės 9II/m (unikalus Nr. ( - )), tvarto 10lI/m (unikalus Nr. ( - )), pavėsinės 11II ir 12II (unikalus Nr. ( - )) pripažinimo tinkamais naudoti panaikintas; Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2005-06-20 pažyma Nr. 19 panaikinta.

20Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-85-359/2010) J. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 229 str. (2004-07-01 pareigų neatlikimas) perkvalifikavus iš Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., Lietuvos Respublikos BK 229 str. (2005-06-20 pareigų neatlikimas) perkvalifikavus iš Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., Lietuvos Respublikos BK 229 str. (2005-06-20 pareigų neatlikimas, išrašant pažymą dėl nebaigtos klėties statybos) perkvalifikavus iš Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. 2007-03-29 piktnaudžiavimas tarnyba) ir Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (2007-03-29 pažymos Nr. 37 suklastojimas), jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 100 MGL dydžio (12500,00 Lt) bauda. J. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (2004-07-01 statinio pripažinimo tinkamu naudotis akto suklastojimas), pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (2005-06-20 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto suklastojimas) ir pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (2005-06-20 pažymos Nr. 19 suklastojimas) išteisintas, nesant jo veiksmuose šių nusikaltimų požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.) (t. 2, b.l. 73-79).

21Iš Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros 2008-07-22 nutarimo nutraukti ikiteisminio tyrimo dalį L. N. atžvilgiu (t. 2, b.l. 80-83) matyti, jog Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros Kaišiadorių rajono vyriausioji specialistė L. N. buvo įtariama pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. dėl dokumentų klastojimo piktnaudžiaujant tarnyba, Kaišiadorių rajono savivaldybėje išduodant leidimą E. R. statyti pakelės užeigą-restoraną su savo ranka padarytu prierašu ,,klėtys“. Atlikus ikiteisminio tyrimo procesinius veiksmus, Kaišiadorių rajono savivaldybės 2002-07-04 išduoto statybos leidimo E. R. statyti pakelės užeigą-restoraną su prierašu ,,klėtys“ originalas nerastas, o L. N., būdamas valstybės tarnautoja, nesilaikė įstatymų nustatytos dokumentų rengimo tvarkos, kitai valstybinei institucijai pateikė patvirtintą nesančio dokumento kopiją, t.y. klaidingą informaciją ir taip nevykdė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme numatytos pareigos valstybės tarnautojui, t.y. jos veiksmuose įžvelgtina tarnybinio nusižengimo požymių. Atsižvelgiant į tai, ikiteisminio tyrimo dalis L. N. atžvilgiu, nesant jos veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, nutrauktas.

22Iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2011-09-14 rašto (t. 2, b.l. 63) matyti, jog Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai 2003-12-12 pripažinimo tinkamu naudoti akto originalas nepateiktas. Tokį aktą statytojo prašymu surašo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (iki 2010-07-01 – Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius) ir perduoda statytojui, kuris šį aktą pateikia VĮ Registrų centrui pastato teisinei registracijai atlikti.

23Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2011 m. spalio 10 d. teismui pateikė 2003-12-12 pripažinimo tinkamu naudoti akto patvirtintą kopiją (t. 2, b.l. 66-71).

24Iš Kauno marių regioninio parko direkcijos 2011-05-31 rašto (t. 1, b.l. 144) matyti, jog statiniai – lauko kavinė 2E1m su priestatais 1e1m, T1, T2 (unikalus Nr. ( - )), lauko kavinei 3E1m su priestatu T1 (unikalus Nr. ( - )), lauko kavinė 4Elm su priestatu lelž (unikalus Nr. ( - )), lauko kavinė 5E1m su priestatu 1E1m (unikalus Nr. ( - )), klėtis 6E1m (unikalus Nr. ( - )), klėtis 7E1m (unikalus Nr. ( - )), kalvė 9II/m (unikalus Nr. ( - )), tvartas 10I1m (unikalus Nr. ( - )), pavėsinės 11II ir 12I1 (unikalus Nr. ( - )) turi būti nugriauti, nes jie savavališkai pastatyti miškų ūkio paskirties žemės sklype. Statiniai – restorano užeigos 1E1m priestatai 2eI/m ir 3eI/m (unikalus Nr. ( - )) galėtų būti pertvarkyti pagal reikalavimus ir įteisinti parengus ir suderinus projektinę dokumentaciją.

25Iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2011-06-30 rašto (t. 2, b.l. 13-14) matyti, jog žemės sklype Karčiupio k., Kaišiadorių r. sav., unikalus Nr. ( - ), kurios paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, nustatyta tvarka galima statyti prekybos, paslaugų ir pramogų paskirties statinius. Jeigu šiame sklype yra neteisėtai pastatyti tokios paskirties pastatai, tai Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka galima juos įteisinti, parengus ir suderinus statinio techninį projektą ir gavus statybą leidžiantį dokumentą. Tačiau Lietuvos Respublikos miškų įstatymas miško paskirties žemės sklypuose statinių statybos nenumato, todėl statiniai savavališkai pastatyti miškų paskirties žemės sklype turi būti nugriauti. Statinio, stovinčio ant žemės sklypų ribos, didesnioji dalis pastatyta valstybės žemėje, todėl atsakovas UAB ,,Bajorkiemis“ statytoju negali būti (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p.). Šis statinys taip pat turi būti griaunamas, nes Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 str. 2 d. 4 p. draudžia statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose.

26Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011-07-27 rašto (t. 2, b.l. 25-41) matyti, jog pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 str. 7 d. 1 p., 23 str. 1 d. 5 p., 20 str. 3 d., Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 str. 3 d. ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 str. 8 d., 13 str. 2 d. 4 p. pastatams – lauko kavinei 2E1m su priestatais 1e1m, T1, T2 (unikalus Nr. ( - )), lauko kavinei 3E1m su priestatu T1 (unikalus Nr. ( - )), lauko kavinei 5E1m su priestatu 1E1m (unikalus Nr. ( - )), klėčiai 6E1m (unikalus Nr. ( - )), klėčiai 7E1m (unikalus Nr. ( - )), kalvei 9II/m (unikalus Nr. ( - )), tvartui 10I1m (unikalus Nr. ( - )), pavėsinėms 11II ir 12I1 (unikalus Nr. ( - )), pastatytiems miško ūkio paskirties žemėje, saugomojoje teritorijoje, galimybė gauti statybą leidžiantį dokumentą šiuo metu galiojančiais teisės aktais nenumatyta. Pastatams – restorano užeigos 1E1m priestatams 2eI/m ir 3eI/m (unikalus Nr. ( - )), kurie pastatyti žemės sklype, kurios naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą galimybė numatyta, kadangi teritorija, kurioje jie pastatyti, yra Kauno marių regioninio parko tvarkymo plane numatytoje urbanizuotos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonoje. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis lauko kavinė 4E1m su priestatu 1e1ž (unikalus Nr. ( - )) yra nugriauta ir išregistruota iš Nekilnojamojo turto registro.

27Iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio 2010-10-18 rašto ir atsiliepimo (t. 1, b.l. 133, 146-149) matyti, jog nekilnojamasis kultūros paveldo objektas Kalvė 2003 m. be Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pritarimo buvo parduotas viešame aukcione UAB ,,Bajorkiemis“. Šiuo metu kalvė yra Karčiupio k., Kaišiadorių r. sav., ir ji pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 str. 5 d. negali būti perkelta be Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pritarimo. Taip pat įstatymai draudžia griauti valstybės saugomus kultūros paveldo objektus, net jeigu jie ir yra neteisėtai perkelti iš vienos vietos į kitą, kadangi taip būtų pažeistas kitas viešasis interesas – siekis išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą.

28Atsakovo bankrutuojančio UAB ,,Bajorkiemis“ atstovas bankroto administratorius V. Č. prašė taikyti ieškinio senatį ieškovo Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškiniu pareikštiems reikalavimams, kadangi visos institucijos žinojo apie ne vienerius metus esančius pastatus tame žemės sklype.

29Pagal Lietuvos Respublikos CPK 1.125 str. bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų. Termino pradžia kreiptis į teismą skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistos jo teisės ir teisėti interesai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tiek pažeistų valstybės interesų gynimas, tiek ieškinio senaties instituto normų taikymas yra viešojo intereso dalys, todėl teismas nustato, kurį iš šių dviejų viešųjų interesų konkrečiu atveju reikėtų ginti prioritetiškai. Ieškinio senaties terminas savaime negali paneigti siekiamo tikslo įgyvendinti teisingumą saugomų teritorijų planavimo ir naudojimo teisiniuose santykiuose, pašalinant imperatyviųjų teisės normų pažeidimus ir kartu apginant viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Neringos savivaldybės taryba, Neringos savivaldybės administracija, UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-143/2010).

30Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovas Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su prašymu administracinių teisės aktų panaikinimo 2008 m. kovo 27 d. (administracinė byla Nr. I-198-353/2010, t. 1, b.l. 5). Ieškovas Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl atsakovui UAB ,,Bajorkiemis“ priklausančių statinių nugriovimo 2009 m. gruodžio 7 d. (t. 1, b.l. 3). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 10 d. sprendime (administracinė byla Nr. I-198-353/2010), kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A525-895/2011) paliktas nepakeistas, buvo pasisakyta dėl ieškinio senaties taikymo pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d., konstatuojant, jog pareiškėjas ieškovas Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, pareiškimą teismui dėl administracinių teisės aktų panaikinimo padavė, nepraleidus vieno mėnesio termino, kadangi data, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, jog yra pažeistas viešasis interesas, laikytina 2008 m. kovo 6 d. Nors šiuo atveju Kauno apygardos administraciniame teisme buvo sprendžiamas ieškovo Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, administracinio pobūdžio reikalavimų, o šioje civilinėje byloje yra sprendžiamas civilinio pobūdžio reikalavimas, tačiau teismas daro išvadą, jog šie reikalavimai yra tarpusavyje susiję, tačiau sprendžiami/išspręsti skirtingų kompetencijų teismuose.

31Reikalavimas pašalinti savavališkos/neteisėtos statybos padarinius yra išvestinis reikalavimas iš reikalavimo panaikinti administracinius teisės aktus, kadangi, jei neteisėti administraciniai aktai jau yra sukėlę materialinių teisinių padarinių, vien administracinio akto panaikinimas, nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, savaime neleistų apginti viešojo intereso. Priešingai, jei būtų bylinėjamasi vien dėl administracinių aktų panaikinimo, nesiekiant šiais aktais sukurtų materialinių teisinių padarinių pašalinimo (buvusios padėties atkūrimo), būtų neracionaliai naudojami valstybės resursai (prokuratūros, teismų darbas), sukuriamas nestabilumas susiformavusiuose teisiniuose santykiuose ir realiai nebūtų apgintas viešasis interesas.

32Atsižvelgiant į tai, jog reikalavimas pašalinti savavališkos/neteisėtos statybos padarinius yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti administracinius teisės aktus, į tai, jog pareiškėjui ieškovui Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiajam prokurorui, ginančiam viešąjį interesą, nepraleidus vieno mėnesio termino dėl pareiškimo padavimo dėl administracinių teisės aktų panaikinimo Kauno apygardos administraciniam teismui, o nenuginčijus minėtų administracinių teisės aktų, ieškovas Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, neturėtų pagrindo kreiptis į teismą dėl tokiais administraciniais teisės aktais sukeltų padarinių šalinimo, teismas konstatuoja, jog ieškovas Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, nepraleido Lietuvos Respublikos CPK 1.125 str. numatyto bendrojo ieškinio senaties termino, kuris yra 10 metų, kadangi 2008 m. kovo 6 d., kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, jog yra pažeistas viešasis interesas, laikytina data, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistos jo teisės ir teisėti interesai. Priešingai, ieškovas Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl atsakovui UAB ,,Bajorkiemis“ priklausančių statinių nugriovimo kreipėsi 2009 m. gruodžio 7 d., t.y. dar nesant priimto galutinio sprendimo Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-198-353/2010, kas rodo, jog ieškovas Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, buvo aktyvus ir operatyvus. Be to, šiuo atveju ieškovui Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiajam prokurorui, ginančiam viešąjį interesą, į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą kreipusis su ieškiniu dėl atsakovui UAB ,,Bajorkiemis“ priklausančių statinių nugriovimo dar nesant priimto galutinio sprendimo Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-198-353/2010, kurioje nustatyti faktai turės prejudicinę galią civilinėje byloje 2010 m. kovo 16 d. nutartimi buvo sustabdyta (t. 1, b.l. 110-111).

33Šioje byloje ieškovas Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, ieškiniu atsakovui šiuo metu bankrutuojančiam UAB „Bajorkiemis“ ir tretiesiems asmenims Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno marių regioninio parko direkcijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, AB DNB bankui ir E. M., prašo įpareigoti statytoją UAB „Bajorkiemis“ nugriauti neteisėtai pastatytus UAB „Bajorkiemis“ priklausančius statinius, esančius Karčiupio k., Kaišiadorių r. sav.: 1) lauko kavinę 2E1m su priestatais 1e1m, T1, T2 (unikalus Nr. ( - )), lauko kavinę 3E1m su priestatu T1 (unikalus Nr. ( - )), lauko kavinę 4E1m su priestatu 1e1ž (unikalus Nr. ( - )); 2) lauko kavinę 5E1m su priestatu 1E1m (unikalus Nr. ( - )), restorano užeigos 1E1m priestatus 2eI/m ir 3eI/m (unikalus Nr. ( - )); 3) 6E1m (unikalus Nr. ( - )), klėtį 7E1m (unikalus Nr. ( - )), kalvę 9II/m (unikalus Nr. ( - )), tvartą 10I1m (unikalus Nr. ( - )), pavėsines 11II ir 12I1 (unikalus Nr. ( - )). Atsakovo bankrutuojančio UAB „Bajorkiemis“ atstovai advokatai R. Š. ir D. K. bei bankroto administratorius V. Č. su tokiu ieškiniu nesutinka, kadangi 2003-12-12 pripažinimo tinkamu naudoti aktas, 2003-07-04 statybos leidimas Nr. 33 ir statybos leidimas Nr. 33 su prierašu klėtis, yra nenuginčyti, galiojantys ir teisėti, restorano-užeigos 1E1m priestatus 2eI/m ir 3eI/m galima įteisinti, o nugriauti kalvę 9II/m, kuri yra kultūros paveldo objektas, draudžiama pagal įstatymus.

34Taigi šioje byloje ginčas kyla ne tik dėl neteisėtų statybų padarinių šalinimo apskritai ir jų būdo, tačiau ir dėl statybų teisėtumo, nes 2003-12-12 pripažinimo tinkamu naudoti aktas, 2003-07-04 statybos leidimas Nr. 33 su prierašu klėtis, yra nenuginčyti, galiojantys ir teisėti.

35Teismas, spręsdamas ginčą šioje civilinėje byloje, vadovaujasi ir prejudicinę galią turinčiu šioje byloje Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu (administracinė byla Nr. I-198-353/2010), kuriuo Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros komisijos 2003-07-31 pripažinimo tinkamu naudoti aktas dėl lauko kavinės 2E1m su priestatais 1e1m, T1, T2 (unikalus Nr. ( - )), lauko kavinės 3Elm su priestatu T1 (unikalus Nr. ( - )), lauko kavinės 4Elm su priestatu lelž (unikalus Nr. ( - )) pripažinimo tinkamais naudoti, Komisijos 2004-07-01 pripažinimo tinkamu naudoti aktas dėl lauko kavinės 5 EI/m su priestatu 1E1m (unikalus Nr. ( - )), jau esamo restorano užeigos 1E1m priestatų 2eI/m ir 3eI/m (unikalus Nr. ( - )) pripažinimo tinkamais naudoti, Komisijos 2005-06-20 pripažinimo tinkamu naudoti aktas dėl klėties 6E1m (unikalus Nr. ( - )), klėties 7E1m (unikalus Nr. ( - )), kalvės 9II/m (unikalus Nr. ( - )), tvarto 10lI/m (unikalus Nr. ( - )), pavėsinės 11II ir 12II (unikalus Nr. ( - )) pripažinimo tinkamais naudoti, Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2005-06-20 pažyma Nr. 19 panaikinti.

36Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai (neteisėtai), nustatyta įstatymuose. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 71 d., 92-93 d. savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento (leidimas statyti naują (naujus) statinį (statinius); leidimas rekonstruoti statinį (statinius); leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą (pastatus); statinio projektas, kuriam raštu pritarė įgaliotas (įgalioti) valstybės tarnautojas (tarnautojai); rašytinis (rašytiniai) žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininko (savininkų) ar valdytojo (valdytojų) sutikimas (sutikimai) dėl statybos; leidimas tęsti sustabdytą statybą) arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius (statinio projekto sprendiniai, nustatantys statinio vietą sklype, statinio ar jo dalių paskirtį, statinio laikančiąsias konstrukcijas ir jų išdėstymą, statinio išorės matmenis (aukštį, ilgį, plotį ir pan.) ir įgyvendinantys specialiuosius saugomų teritorijų apsaugos ir (ar) nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės paveldosaugos reikalavimus). Taigi nagrinėjamu atveju Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu (administracinė byla Nr. I-198-353/2010), panaikinęs 2003-07-31, 2004-07-01 ir 2005-06-20 pripažinimo tinkamu naudoti aktus dėl lauko kavinės 2E1m su priestatais 1e1m, T1, T2 (unikalus Nr. ( - )), lauko kavinės 3Elm su priestatu T1 (unikalus Nr. ( - )), lauko kavinės 4Elm su priestatu lelž (unikalus Nr. ( - )), 2004-07-01 pripažinimo tinkamu naudoti aktą dėl lauko kavinės 5 EI/m su priestatu 1E1m (unikalus Nr. ( - )), jau esamo restorano užeigos 1E1m priestatų 2eI/m ir 3eI/m (unikalus Nr. ( - )), dėl klėties 6E1m (unikalus Nr. ( - )), klėties 7E1m (unikalus Nr. ( - )), kalvės 9II/m (unikalus Nr. ( - )), tvarto 10lI/m (unikalus Nr. ( - )), pavėsinės 11II ir 12II (unikalus Nr. ( - )) ir 2005-06-20 pažymą Nr. 19, konstatavo šių administracinių aktų neteisėtumą.

37Kaišiadorių rajono savivaldybės 2002-07-04 leidimu vykdyti statybos darbus Nr. 33 leidžiama E. R. statyti pakelės užeigą-restoraną žemės sklype, Karčiupio k., Kaišiadorių r. sav. (t. 1, b.l. 8, 13). Administracinėje byloje Nr. I-198-353/2010 taip pat yra pateikta minėtam leidimui identiško 2002-07-04 leidimo vykdyti statybos darbus Nr. 33 Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros Kaišiadorių rajono vyriausiosios specialistės L. N. 2007-11-30 patvirtinta kopija, tačiau su prierašu klėtis, t.y. ,,leidžiama statyti pakelės užeigą-restoraną, klėtys“. Šio galiojančio ir nenuginčyto leidimo su prierašu klėtis pagrindu atsakovo bankrutuojančio UAB „Bajorkiemis“ atstovai advokatai R. Š. ir D. K. bei bankroto administratorius V. Č. reikalauja nenugriauti minimų statinių.

38Pagal Lietuvos Respublikos CPK 197 str. 2 d. dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 202-203 str., jeigu teismui pateiktuose rašytiniuose įrodymuose yra taisymų ar kitų išorinių trūkumų, taip pat jeigu pateikiamos tik rašytinių įrodymų kopijos dėl to, kad jų originalai nėra išlikę, apie šių įrodymų įrodomąją galią sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Jeigu bylą nagrinėjančiam teismui kyla abejonių dėl pateikto oficialaus rašytinio įrodymo tikrumo, jis turi teisę dalyvaujančio byloje asmens prašymu arba savo iniciatyva pareikalauti iš dokumentą išdavusio asmens paaiškinimų, taip pat palyginti pateiktą dokumentą su kitais to asmens išduotais ar sudarytais ir patvirtintais dokumentais. Taigi įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę nuspręsti dėl įrodymų įrodomosios galios. Ja naudodamasis teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Respublikos CPK 3 str. 7 d.), atsižvelgti į byloje esančių įrodymų visumą ir jų tarpusavio ryšį.

39Nors 2002-07-04 leidimo vykdyti statybos darbus Nr. 33 su prierašu klėtis kopija yra patvirtinta Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros Kaišiadorių rajono vyriausiosios specialistės L. N. 2007-11-30 ir šis leidimas pagal Lietuvos Respublikos CPK turėtų būti laikomas oficialiuoju rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią, tačiau teismui kilus abejonių dėl šio dokumento kaip rašytinio įrodymo ir siekiant pašalinti visas abejones bei atsakovo bankrutuojančio UAB „Bajorkiemis“ atstovams ir trečiojo asmens AB DNB banko atstovui prašant, teismas suteikė atsakovo bankrutuojančio UAB „Bajorkiemis“ atstovams galimybę pateikti šio leidimo su prierašu klėtis originalą, dėl šios priežasties 2011 m. spalio 19 d. teismo posėdyje protokoline nutartimi buvo atidėtas teismo posėdis (t. 2, b.l. 84-89).

40Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (Lietuvos Respublikos CPK 12-13 str., 17 str.). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad: įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi Lietuvos Respublikos CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Jeigu byloje viena šalis įrodo aplinkybę, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita šalis neįrodo aplinkybės, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teismas turi teisę pirmąją iš aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrąją – neįrodyta.

41Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros 2008-07-22 nutarime nutraukti ikiteisminio tyrimo dalį L. N. atžvilgiu (t. 2, b.l. 80-83), atlikus ikiteisminio tyrimo procesinius veiksmus, nurodyta, jog Kaišiadorių rajono savivaldybės 2002-07-04 išduoto statybos leidimo E. R. statyti pakelės užeigą-restoraną su prierašu ,,klėtys“ originalas nerastas, o L. N., būdama valstybės tarnautoja, nesilaikė įstatymų nustatytos dokumentų rengimo tvarkos, kitai valstybinei institucijai pateikė patvirtintą nesančio dokumento kopiją, t.y. klaidingą informaciją ir taip nevykdė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme numatytos pareigos valstybės tarnautojui, t.y. jos veiksmuose įžvelgtina tarnybinio nusižengimo požymių.

42Nei atsakovo bankrutuojančio UAB „Bajorkiemis“ atstovai, nei trečiojo asmens AB DNB banko atstovas leidimo su prierašu klėtis originalo teismui nepateikė, taip pat byloje nėra duomenų, jog būtų išlikęs leidimo su prierašu klėtis originalas, ir nėra aplinkybių, patvirtinančių leidimo su prierašu klėtis originalo buvimą, taigi atsakovas bankrutuojantis UAB „Bajorkiemis“ neįrodė tokio leidimo su prierašu klėtis originalo buvimo. Atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą ir jų tarpusavio ryšį, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 3 str. 7 d., daro išvadą, jog 2002-07-04 leidimo vykdyti statybos darbus Nr. 33 su prierašu klėtis kopija, patvirtinta Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros Kaišiadorių rajono vyriausiosios specialistės L. N. 2007-11-30, kaip rašytinis įrodymas, neatitinka leistinumo kriterijų ir todėl teismui nėra pagrindo vertinti tokio leidimo su prierašu klėtis turinio ir jose nurodytų aplinkybių, kaip įrodančių atsakovo bankrutuojančio UAB „Bajorkiemis“ atstovų teiginį, jog ieškovo Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškiniu prašomi nugriauti pastatai yra pastatyti teisėtai.

43Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės inspekcijos tarnybos 2003-07-31 aktu, panaikintu Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu (administracinė byla Nr. I-198-353/2010), buvo pripažinti tinkamais naudoti statiniai: lauko kavinė 2E1m su priestatais 1e1m, T1, T2, lauko kavinė 3Elm su priestatu T1, lauko kavinė 4Elm. Administracinėje byloje Nr. I-198-353/2010 taip pat yra pateiktas Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės inspekcijos tarnybos 2003-12-12 pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kuriuo buvo pripažinti tinkamais naudoti statiniai: 2E1m su priestatais 1e1m, T1, T2, 3Elm, 4Elm.

44Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 str. redakciją, galiojusią 2003-07-31 ir 2003-12-12 pripažinimo tinkamu naudoti aktų išdavimo metu, pastatytas, rekonstruotas ar kapitališkai suremontuotas statinys (jo dalis, kuri gali būti naudojama neatsižvelgiant į tai, ar likusių dalių statyba užbaigta) pripažįstamas tinkamu naudoti atlikus statinio (jo dalies) projekte numatytus statybos darbus ir įvykdžius to statinio (jo dalies) projektavimo sąlygas, atlikus nutiestų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų (reikalingų pripažįstamam tinkamu naudoti statiniui ar jo daliai funkcionuoti) bandymus ir padarius geodezines nuotraukas. Statinio pripažinimas tinkamu naudoti yra nustatyta tvarka sudarytos komisijos atliekamas patikrinimas ir patvirtinimas, kad statinys pastatytas pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, pagal statinio projektą ir atitinka šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus esminius statinio reikalavimus. Pripažintas tinkamu naudoti statinys turi būti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotas pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo reikalavimus. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ redakciją, galiojusią 2003-07-31 ir 2003-12-12 pripažinimo tinkamu naudoti aktų išdavimo metu, 2 p. statinių pripažinimo tinkamais naudoti tikslas yra įvertinti, kaip jie atitinka projektus, esminius statinio reikalavimus, galimybę saugiai naudoti statinį pagal paskirtį ir gaminti žmonių sveikatai saugią produkciją.

45Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aiškinant, statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto teisinį statusą ir reikšmę, statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra privalomasis statybos proceso baigimo dokumentas, kurio gavimas statytojui sukelia pareigą įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto tikslas yra tik įvertinti statinio atitikimą statinio projektiniams reikalavimams bei įstatymo nustatytiems esminiams statinio reikalavimams. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas laikytinas administraciniu aktu, kurį nustatyta tvarka gali skųsti teismui kiekvienas suinteresuotas subjektas, kuris turi pagrindą manyti, kad šiuo aktu buvo pažeistos jo teisės ir teisėti interesai. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas nereiškia statybos teisėtumo.

46Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek 2003-07-31 pripažinimo tinkamu naudoti aktu, tiek 2003-12-12 pripažinimo tinkamu naudoti aktu buvo pripažinti tinkamais naudoti tie patys statiniai, tačiau šie statiniai Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti 2003-07-31 pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu, o ne 2003-12-12 pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir į tai, jog pats savaime pripažinimo tinkamu naudoti aktas, jeigu statiniai, kuriuo jie pripažinti tinkamais naudoti, neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, teisinių pasekmių nesukelia – tokio akto išdavimas/neišdavimas leidžia spręsti apie statinio atitikimą statinio projektiniams reikalavimams bei įstatymo nustatytiems esminiams statinio reikalavimams. Statinių teisinė registracija atlikta 2003-07-31 akto, panaikinto Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu (administracinė byla Nr. I-198-353/2010), pagrindu, todėl nagrinėjamu atveju 2003-12-12 pripažinimo tinkamu naudoti akto teisėtumo klausimas nespręstinas ne tik dėl to, jog ieškovas Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, tokio reikalavimo šioje civilinėje byloje nepareiškė, bet dar ir dėl to, jog 2003-12-12 pripažinimo tinkamu naudoti aktas iki šiol jokių teisinių padarinių nėra sukėlęs – įregistravus minimus statinius 2003-07-31 akto pagrindu, nėra pagrindo šių statinių antrą kartą registruoti kitu iš esmės analogišku aktu, t.y. 2003-12-12 pripažinimo tinkamu naudoti aktu.

47Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu (administracinė byla Nr. I-198-353/2010) panaikino 2003-07-31, 2004-07-01 ir 2005-06-20 pripažinimo tinkamu naudoti aktus ir 2005-06-20 pažymą Nr. 19, 2003-12-12 pripažinimo tinkamu naudoti aktas ir 2003-07-04 statybos leidimas Nr. 33 su prierašu klėtis nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovo Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašomi nugriauti atsakovui bankrutuojančiam UAB „Bajorkiemis“ priklausantys statiniai yra pastatyti teisėtai.

48Tam tikro asmens nuosavybės teisei į tam tikrą turtą atsirasti turi būti konkretus nuosavybės teisės įgijimo pagrindas. Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą gali būti įgyjama taip pat ir statybos proceso metu pastatant naują statinį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką įgyti nuosavybę į statinį ir kartu visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne dėl bet kokio statybos proceso, bet tik tokiu atveju, kai statyba buvo pradėta ir vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, t.y. jei statybos procesas buvo teisėtas. Taigi statinio pastatymas yra daikto sukūrimas. Jeigu statytojas laikytųsi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos statinių statybos tvarkos, jis įgytų nuosavybės teisę į pastatytą statinį pagal Lietuvos Respublikos CK 4.47 str. 4 p. Jeigu daiktas sukuriamas, nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, tas daiktas negali būti pripažįstamas nuosavybės teisės objektu ir statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis, juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.). Tai patvirtina visuotinai žinoma, kad ex in iuria ius non oritur (iš neteisėtumo teisė neatsiranda). Dėl to statinys gali tapti nuosavybės teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra teisėta.

49Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu (administracinė byla Nr. I-198-353/2010) konstatuotos neteisėtos statybos ne tik viešojo administravimo procedūrų pažeidimo pagrindu, bet ir imperatyviųjų materialiosios teisės nuostatų pažeidimų pagrindais. Taigi statybos neteisėtomis laikomos taip pat ir tuo atveju, kai jos vykdomos be galiojančio statybą leidžiančio dokumento. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir į byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotinas teisinis pagrindas taikyti normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimo civilinius teisinius padarinius.

50Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.103 str. 1 ir 3 d., jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 str. 79 d. teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) savo lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio Įstatymo 23 str. 1 d. 5 p. nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; arba 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Priimdamas vieną iš šio straipsnio 7 d. nurodytų sprendimų, teismas savo sprendime nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nevykdomas, savavališkai pastatytas statinys ar savavališkai pastatyta jo dalis nugriaunami, išardomi ar atstatomi į buvusią padėtį statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 1 d. 1 p. nurodyto asmens lėšomis. Teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 d. 1 p. nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą. Teisiniai neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi atsižvelgiant į taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principą. Proporcingumo principas reikalauja surasti ne tik viešojo ir privataus, bet ir privačių interesų pusiausvyrą. Taigi teismas, spręsdamas dėl neteisėtos statybos civilinių teisinių pasekmių, turi laikytis ginčo šalių interesų derinimo principo. Be to, bylose, kuriose pareiškiamas ieškinys ginant viešąjį interesą, neteisėtų statybų šalinimo padarinių parinkimas yra specifinis.

51Viešojo intereso, susijusio su saugomomis teritorijomis, pažeidimo pašalinimas turėtų būti nukreiptas į šios teritorijos mokslinės, ekologinės, kultūrinės ir kitokios vertės, kuria ši teritorija pasižymi, išsaugojimą ar atkūrimą (Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo 2 str. 32 d.). Jei neteisėtais administraciniais aktais yra sudarytos prielaidos vykdyti tam tikrą veiklą, atlikti atitinkamus darbus ir pan., bet šie administraciniai aktai dar nėra įgyvendinti, jų panaikinimas leidžia užkirsti kelią neteisėtai veiklai ir kartu apginti viešąjį interesą. Tačiau jei neteisėti administraciniai aktai jau yra sukėlę materialinių teisinių padarinių, vien administracinio akto panaikinimas, nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, savaime neleistų apginti viešojo intereso. Tais atvejais, kai neteisėtų administracinių aktų pagrindu yra pastatyti statiniai, jeigu jų statyba pažeidė viešąjį interesą, viešojo intereso apgynimas reikštų ne tik administracinių aktų, kurie lėmė šias statybas, panaikinimą, bet ir neteisėtos statybos teisinių padarinių pašalinimą, kas ir sudaro galutinį viešojo intereso apgynimą.

52Atsakovui bankrutuojančiam UAB „Bajorkiemis“ priklausanti lauko kavinė 2E1m su priestatais 1e1m, T1, T2 (unikalus Nr. ( - )), kurią ieškovas Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, prašo nugriauti, yra pastatyta Karčiupio k., Kaišiadorių r. sav., dviejuose žemės sklypuose: viena dalis pastatyta žemės sklype (unikalus Nr. 4950-0007-0036), kurio naudojimo paskirtis – miškų ūkio, kita pastato dalis – valstybinėje žemėje, Kauno marių regioninio parko teritorijoje (t. 2, b.l. 98-107).

53Atsakovui bankrutuojančiam UAB „Bajorkiemis“ priklausantys lauko kavinė 3E1m su priestatu T1 (unikalus Nr. ( - )), lauko kavinė 5E1m su priestatu 1E1m (unikalus Nr. ( - )), klėtis 6E1m (unikalus Nr. ( - )), klėtis 7E1m (unikalus Nr. ( - )), kalvė 9II/m (unikalus Nr. ( - )), tvartas 10I1m (unikalus Nr. ( - )), pavėsinės 11II ir 12I1 (unikalus Nr. ( - )), kuriuos ieškovas Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, prašo nugriauti, yra pastatyti žemės sklype (unikalus Nr. 4950-0007-0036), Karčiupio k., Kaišiadorių r. sav., kurio naudojimo paskirtis – miškų ūkio su specialiomis naudojimo sąlygomis (vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, miško naudojimo apribojimai, nacionaliniai ir regioniniai parkai (Kauno marių regioninis parkas), kelių apsaugos zonos, rekreacinės teritorijos) (t. 2, b.l. 98-107, administracinė byla Nr. I-198-353/2010, t. 2, b.l. 38-39).

54Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 10 str. 2 d. ir 11 str. 3 d. miško valdytojai ir naudotojai Vyriausybės arba jos įgaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka turi teisę naudoti mišką bei jo išteklius (medienos ir kitų miško išteklių ruošai, moksliniams tyrimams, mokymui, bitininkystei, naminių gyvulių ganymui, gamtinių kompleksų apsaugai ir kitiems įstatymams neprieštaraujantiems tikslams). Valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose esančią miško žemę paversti kitomis naudmenomis leidžiama tik reikmėms, susijusioms su saugomų teritorijų apsauga, tvarkymu, pritaikymu visuomenės poreikiams ir naudojimu rekreacijai, jeigu tai numatyta šių saugomų teritorijų planavimo dokumentuose ir neprieštarauja valstybinių parkų, biosferos rezervatų ir biosferos poligonų nuostatams. Taigi šis įstatymas pastatų statybos miško žemės sklypuose nenumato. Norint statyti statinius miškų ūkio žemės sklypuose žemės sklypo naudojimo paskirtis turėtų būti pakeista į kitos paskirties. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 str. 2 d. 4 p. ir 31 str. 8 d. valstybiniuose parkuose draudžiama statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose. Saugomose teritorijose draudžiama keisti pagrindinę tikslinę konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, išskyrus atvejus, kai tai daroma visuomenės poreikiams arba siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo kompleksus ir objektus (vertybes). Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis saugomose teritorijose keičiama tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja patvirtintiems saugomų teritorijų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniams ir reglamentams. Pagal Kauno marių regioninio parko apsaugos reglamento, kuriuo nustatomi specialieji Kauno marių regioninio parko teritorijų planavimo, statinių projektavimo ir statybos jo teritorijoje reikalavimai, apsaugos, tvarkymo ir naudojimo ypatumai, 10 p. ir 25 p. statiniai regioniniame parke projektuojami, statomi, rekonstruojami ir kapitališkai remontuojami atsižvelgiant į vietovės kraštovaizdžio ypatumus ir tradicinės etnografinių regionų, nustatyto Etninės globos tarybos prie Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. rugsėjo 17 d. rekomendacijoje Nr. 1 „Dėl etnografinių regionų ribų nustatymo“, planavimo ir architektūros savitumus. Regioninio parko draustiniuose statomiems statiniams taikomos šio reglamento 16 ir 17 p. nuostatos, išskyrus atvejus, kai reikia atkurti bei tvarkyti draustinyje esančius kultūros paveldo objektus (nekilnojamąsias kultūros vertybes) arba kai reikia atkurti tradicinį (susiformavusį iki 1939 m.) užstatymą, pastatyti apžvalgos ar miškų priešgaisrinio stebėjimo bokštą ar visuomeninės paskirties statinius.

55Atsakovui bankrutuojančiam UAB „Bajorkiemis“ priklausantys statiniai: lauko kavinė 2E1m su priestatais 1e1m, T1, T2 (unikalus Nr. ( - )), lauko kavinė 3E1m su priestatu T1 (unikalus Nr. ( - )), lauko kavinė 5E1m su priestatu 1E1m (unikalus Nr. ( - )), klėtis 6E1m (unikalus Nr. ( - )), klėtis 7E1m (unikalus Nr. ( - )), tvartas 10I1m (unikalus Nr. ( - )), pavėsinės 11II ir 12I1 (unikalus Nr. ( - )) yra pastatyti Kauno marių regioninio parko teritorijoje ir dviejuose žemės sklypuose, vieno žemės sklypo naudojimo paskirtis – miškų ūkio, o kitas žemės sklypas yra valstybinė žemė (administracinė byla Nr. I-198-353/2010, t. 1, b.l. 56, 168-170).

56Vertinant saugomo gėrio vertingumo, reikšmės, padaryto pažeidimo pobūdžio ir savavališkų statinių nugriovimo, kaip kraštutinės priemonės, santykį, nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad šie neteisėtai pastatyti statiniai iš esmės pažeidžia aukščiau paminėtas imperatyviąsias teisės normas bei Kauno marių regioninio parko teritorijos režimo principinius tikslus ir nuostatas, t.y. neteisėtai pastatytais statiniais sukelta grėsmė Kauno marių regioninio parko teritorijos gamtiniam istoriškai susiformavusiam kraštovaizdžiui, bendrai jo struktūrai, estetinei vertei, erdvinius raiškumui ir raiškaus reljefo bei hidrografinio tikino elementams. Be to, tiek trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė J. G., tiek trečiojo asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno marių regioninio parko direkcijos atstovas S. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog minėtiems statiniams, pastatytiems miško ūkio paskirties žemėje, saugomojoje teritorijoje, pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus galimybės gauti statybą leidžiantį dokumentą šiuo metu nėra. Nors atsakovo bankrutuojančio UAB ,,Bajorkiemis“ atstovas bankroto administratorius V. Č. teismo posėdžio metu teigė, jog bankroto byloje, kurioje iškeltas bankrotas UAB ,,Bajorkiemis“, kreditorius yra Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, todėl reikia atkreipti dėmesį ir į tai, jog ir šiuo aspektu turėtų būti ginamas kreditorių viešasis interesas. Trečiojo asmens AB DNB banko atstovas N. Š. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog statiniai priklauso bankrutuojančiai įmonei, kurie yra įkeisti bankui, vyksta ginčas teisme dėl hipotekos lakšto panaikinimo, todėl taip pat turėtų būti ginami ir banko, kaip kreditoriaus, interesai. Teismas, vadovaudamasis proporcingumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principais, daro išvadą, kad nagrinėjamo ginčo atveju pažeistas viešasis interesas nusveria statytojo interesą įgyti nuosavybės teisę į ginčo pastatus, todėl pažeistas viešasis interesas tinkamai bus apgintas tik pritaikius nurodytą kraštutinę netesėtų statybų šalinimo priemonę – statinių nugriovimą. Be to, banko nuolatinė ir esminė veikla – kreditavimas, todėl bankas, turi įvertinti ir galimą riziką bei jos pasekmes jam, kaip finansinių santykių dalyviui.

57Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog ieškovo Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinio dalis dėl statinių: lauko kavinės 2E1m su priestatais 1e1m, T1, T2 (unikalus Nr. ( - )), lauko kavinės 3E1m su priestatu T1 (unikalus Nr. ( - )), lauko kavinės 5E1m su priestatu 1E1m (unikalus Nr. ( - )), klėties 6E1m (unikalus Nr. ( - )), klėties 7E1m (unikalus Nr. ( - )), tvarto 10I1m (unikalus Nr. ( - )) ir pavėsinių 11II ir 12I1 (unikalus Nr. ( - )) nugriovimo tenkintina, įpareigojant bankrutuojantį UAB ,,Bajorkiemis“ savo lėšomis per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos juos nugriauti ir sutvarkyti statybvietę.

58Atsakovui bankrutuojančiam UAB „Bajorkiemis“ priklausantys restorano užeigos 1E1m priestatai 2eI/m ir 3eI/m (unikalus Nr. ( - )), kuriuos ieškovas Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, prašo nugriauti, o atsakovo bankrutuojančio UAB „Bajorkiemis“ atstovai advokatai R. Š. ir D. K. bei bankroto administratorius V. Č. prašo leisti įteisinti, yra pastatyti žemės sklype (unikalus Nr. ( - )), Karčiupio k., Kaišiadorių r. sav., kurio naudojimo paskirtis – kita (komercinės paskirties objektų teritorijos) su specialiomis naudojimo sąlygomis (saugotini medžių ir krūmų želdiniai, augantys ne miško žemėje, vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos (Kauno marių vandens apsaugos zona), miško naudojimo apribojimai, nacionaliniai ir regioniniai parkai (Kauno marių regioninis parkas), kelių apsaugos zonos, rekreacinės teritorijos).

59Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė J. G. nurodė, jog galimybė įteisinti šiuos du restorano priestatus yra, tačiau nuo 2010 m. spalio mėn. atsakovas bankrutuojantis UAB ,,Bajorkiemis“ niekur nesikreipė ir nieko nedarė, kad šie statiniai būtų įteisinti. Trečiojo asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno marių regioninio parko direkcijos atstovas S. K. teigė, jog restorano užeigos priestatai yra pastatyti Kauno marių regioninio parko tvarkymo plane numatytoje urbanizuotos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonoje (rekreacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonoje) ir, vadovaujantis Kauno marių regioninio parko apsaugos reglamentu, galėtų būti pertvarkyti pagal reikalavimus ir įteisinti, parengus ir suderinus projektinę dokumentaciją. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, minimus du priestatus reikėtų ne nugriauti, kaip to prašo ieškovo Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro atstovė prokurorė Aldona Vitkauskienė, tačiau suteikti galimybę atsakovui bankrutuojančiam UAB ,,Bajorkiemis“ juos įteisinti.

60Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teisminės neteisėtos statybos pasekmės turi būti taikomos laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų. Savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma esant ne bet kokiam, o esmingam suinteresuoto asmens teisių pažeidimui. Neteisėta (savavališka) statyba gali būti legalizuota tik esant dviejų būtinų juridinių faktų sutapčiai: pirma, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti statybos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams, antra, turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų. Ir priešingai – nesant vienos iš nurodytų sąlygų savavališkos statybos įteisinimas negalimas. Byloje esant trečiųjų asmenų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno marių regioninio parko direkcijos raštiškiems patvirtinimams ir jų atstovų paaiškinimams teismo posėdžio metu, jog galimybė įteisinti šiuos du restorano priestatus pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus yra, atsižvelgiant į tai, kad du restorano priestatai yra pastatyti žemės sklype, kurio naudojimo paskirtis – kita (komercinės paskirties objektų teritorijos), ir kuris yra Kauno marių regioninio parko tvarkymo plane numatytoje urbanizuotos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonoje (rekreacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonoje), į tai, jog atsakovas UAB „Bajorkiemis“ yra bankrutuojanti įmonė, į tai, jog ieškovo Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro atstovė Aldona Vitkauskienė teismui pasiūlius teikti visus įrodymus, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus, nepateikė jokių įrodymų kaip iš esmės šie galimi įteisinti pastatai pažeis viešąjį interesą, nenustačius atsakovo bankrutuojančio UAB „Bajorkiemis“ kaltės ar nesąžiningų požymių jo veiksmuose nei nagrinėjant ginčą administracinėje byloje dėl atsakovui išduotų 2003-07-31, 2004-07-01 ir 2005-06-20 pripažinimo tinkamu naudoti aktų ir 2005-06-20 pažymos Nr. 19 panaikinimo, teismas daro išvadą, jog, vadovaujantis proporcingumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, šiuos du restorano užeigos priestatus nugriauti yra netikslinga. Atsižvelgiant į tai, ieškovo Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinio dalis dėl statinių restorano užeigos 1E1m priestatų 2eI/m ir 3eI/m (unikalus Nr. ( - )) nugriovimo tenkintina iš dalies. Tokiu būdu, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, esant galimybei šiuos du restorano užeigos priestatus įteisinti, nes tai neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atsakovui bankrutuojančiam UAB „Bajorkiemis“ leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, per 1 metų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Jeigu atsakovas bankrutuojantis UAB „Bajorkiemis“ per nustatytą terminą šio teismo reikalavimo nevykdo, atsakovas bankrutuojantis UAB ,,Bajorkiemis“ savo lėšomis per 1 mėnesį nuo termino suėjimo dienos įpareigotinas šiuos du restorano užeigos priestatus nugriauti ir sutvarkyti statybvietę.

61Lauko kavinė 4E1m su priestatu 1e1ž (unikalus Nr. ( - )), kurią ieškovo Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro atstovė prokurorė Aldona Vitkauskienė prašo nugriauti, o atsakovo bankrutuojančio UAB „Bajorkiemis“ atstovai advokatai R. Š. ir D. K. bei bankroto administratorius V. Č. teigia, jog šis statinys yra jau nugriautas, pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2011-12-06 išrašą yra sunaikintas ir išregistruotas (t. 2, b.l. 108-117). Pagal 2008 m. atsakovui bankrutuojančiam UAB „Bajorkiemis“ priklausančių statinių 2008 m. rugsėjo 16 d. apžiūros protokolą (administracinė byla Nr. I-198-353/2010, t. 1, b.l. 140-155) matyti, jog, atlikus atsakovui bankrutuojančiam UAB „Bajorkiemis“ priklausančio restorano teritorijos vietovės apžiūrą, tokio statinio kaip lauko kavinė 4E1m su priestatu 1e1ž faktiškai nėra.

62Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog ieškovo Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą reikalavimas nugriauti lauko kavinę 4E1m su priestatu 1e1ž (unikalus Nr. ( - )) yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

63Atsakovui bankrutuojančiam UAB „Bajorkiemis“ priklausanti kalvė 9II/m (unikalus Nr. ( - )), nekilnojamasis kultūros paveldo objektas, kurią ieškovo Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro atstovė Aldona Vitkauskienė prašo nugriauti, o atsakovo bankrutuojančio UAB „Bajorkiemis“ atstovai advokatai R. Š. ir D. K. bei bankroto administratorius V. Č. prašo nenugriauti, nes yra pastatyta žemės sklype (unikalus Nr. 4950-0007-0036), Karčiupio k., Kaišiadorių r. sav., kurio naudojimo paskirtis – miškų ūkio su specialiomis naudojimo sąlygomis (vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, miško naudojimo apribojimai, nacionaliniai ir regioniniai parkai (Kauno marių regioninis parkas), kelių apsaugos zonos, rekreacinės teritorijos) (t. 2, b.l. 98-107).

64Iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio 2010-10-18 rašto ir atsiliepimo (t. 1, b.l. 133, 146-149) matyti, jog nekilnojamasis kultūros paveldo objektas kalvė 2003 m. be Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pritarimo buvo parduotas viešame aukcione UAB ,,Bajorkiemis“. Šiuo metu kalvė yra Karčiupio k., Kaišiadorių r. sav., ir ji pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 str. 5 d. negali būti perkelta be Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pritarimo.

65Teismo posėdžio metu trečiojo asmens trečiojo asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovas L. T. teigė, jog kalvę būtų galima palikti ir toje pačioje vietoje, nes tokio statinio perkėlimas yra kraštutinė priemonė, esant grėsmei jam sugriūti. Taip pat įstatymai draudžia griauti valstybės saugomus kultūros paveldo objektus, net jeigu jie ir yra neteisėtai perkelti iš vienos vietos į kitą, kadangi taip būtų pažeistas kitas viešasis interesas – siekis išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą.

66Atsakovui bankrutuojančiam UAB „Bajorkiemis“ priklausanti kalvė 9II/m (unikalus Nr. ( - )) yra kultūros paveldo objektas, įrašytas į Kultūros vertybių registrą pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1996-01-29 įsakymą Nr. 5 ,,Dėl objektų įrašymo į registrą“ ir pripažintas valstybės saugomu pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005-04-29 įsakymą Nr. ĮV-190 ,,Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ (t. 1, b.l. 148-149). Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 35 str. pastatytas ar nebaigtas statyti statinys, išskyrus kultūros paveldo statinius, nugriaunamas. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 str. 9 d., 19 str. 2 d. 1 p. ir 23 str. 5 d. numato, jog viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultūros vertybės pase (Kultūros vertybių registre) nurodytas vertingąsias savybes. Kultūros paveldo objektą draudžiama perkelti, išskyrus atvejus, kai jį reikia perkelti siekiant išsaugoti. Objektą išardant, pervežant ir vėl pastatant tinkamoje vietoje, turi būti imamasi visų būtinų atsargos priemonių.

67Atsižvelgiant į tai ir į tai, jog ieškovo Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro atstovė Aldona Vitkauskienė teismui pasiūlius teikti visus įrodymus, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus, nepateikė jokių įrodymų kaip iš esmės šis kultūros paveldo objektas ir jo nenugriovimas pažeis viešąjį interesą, į tai, jog minėtas kultūros paveldo objektas iš esmės nepažeidžia Kauno marių regioninio parko teritorijos režimo principinių tikslų ir nuostatų, t.y. nesukeliama grėsmė Kauno marių regioninio parko teritorijos gamtiniam istoriškai susiformavusiam kraštovaizdžiui, bendrai jo struktūrai, estetinei vertei, erdvinius raiškumui ir raiškaus reljefo bei hidrografinio tikino elementams, vadovaujantis proporcingumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, jog tokio valstybės saugomojo kultūros paveldo objekto nugriovimas, t.y. kraštutinės priemonės savavališkos statybos padariniams pašalinti taikymas, pažeis imperatyviaisiais teisės aktais numatytą draudimą naikinti kultūros paveldo objektus ir kitą viešąjį interesą – siekį išsaugoti Lietuvos Respublikos nekilnojamąjį kultūros paveldą. Tokiu būdu ieškovo Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinio dalis dėl atsakovui bankrutuojančiam UAB „Bajorkiemis“ priklausančios kalvės 9II/m (unikalus Nr. ( - )) nugriovimo yra nepagrįsta, todėl atmestina.

68Pagal Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 2 d., jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal Lietuvos Respublikos 96 str. 3-4 d., jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

69Pagal Lietuvos Respublikos CPK 83 str. 1 d. 5 p. ir 8 p. bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleidžiami prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus, – toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį interesą ir įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra.

70Atsižvelgiant į tai, ieškovas ir atsakovas yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, todėl, ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis ir pašto išlaidos iš jų nepriteisiamos ir apmokamos iš valstybės biudžeto (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 4 d.).

71Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265-270 straipsniais,

Nutarė

72Ieškovo Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovui bankrutuojančiam UAB „Bajorkiemis“ ir tretiesiems asmenims Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno marių regioninio parko direkcijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, AB DNB bankui ir E. M. dėl įpareigojimo nugriauti bankrutuojančiam UAB „Bajorkiemis“ priklausančius statinius tenkinti iš dalies.

73Įpareigoti bankrutuojantį UAB „Bajorkiemis“ (į.k. 159424185, buveinė: Karčiupio k., Kaišiadorių r. sav., adresas korespondencijai: APB ,,JurisConsultus“ Vilniaus skyrius, J. B. g. 11-120, Vilnius; APB ,,JurisConsultus“ Kauno skyrius, K. D.g. 62/V. P. g. 53, Kaunas) per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti nuosavybės teise priklausančius statinius, esančius Karčiupio k., Kaišiadorių r. sav.: lauko kavinę 2E1m su priestatais 1e1m, T1, T2 (unikalus Nr. ( - )), lauko kavinę 3E1m su priestatu T1 (unikalus Nr. ( - )), lauko kavinę 5E1m su priestatu 1E1m (unikalus Nr. ( - )), klėtį 6E1m (unikalus Nr. ( - )), klėtį 7E1m (unikalus Nr. ( - )), tvartą 10I1m (unikalus Nr. ( - )) ir pavėsines 11II ir 12I1 (unikalus Nr. ( - )) ir sutvarkyti statybvietę.

74Įpareigoti bankrutuojantį UAB „Bajorkiemis“ (į.k. 159424185, buveinė: Karčiupio k., Kaišiadorių r. sav., adresas korespondencijai: APB ,,JurisConsultus“ Vilniaus skyrius, J. B. g. 11-120, Vilnius; APB ,,JurisConsultus“ Kauno skyrius, K. D.g. 62/V. P. g. 53, Kaunas) per 1 metų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti žemės sklype (unikalus Nr. ( - )), Karčiupio k., Kaišiadorių r. sav., esančių statinių: restorano-užeigos 1E1m priestatų 2eI/m ir 3eI/m (unikalus Nr. ( - )), projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Bankrutuojančiam UAB „Bajorkiemis“ per nustatytą terminą minėto įpareigojimo neįvykdžius, įpareigoti bankrutuojantį UAB „Bajorkiemis“ savo lėšomis per 1 mėnesį nuo nurodyto 1 metų termino suėjimo dienos pasibaigimo statinius – restorano užeigos 1E1m priestatus 2eI/m ir 3eI/m (unikalus Nr. ( - )), nugriauti ir sutvarkyti statybvietę.

75Kitą ieškinio dalį, t.y. dėl lauko kavinės 4E1m su priestatu 1e1ž (unikalus Nr. ( - )) ir kalvės 9II/m (unikalus Nr. ( - )) nugriovimo, atmesti.

76Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Joana... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas n u s t a t ė:... 4. Ieškovas Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas... 5. Teismo posėdžio metu ieškovo Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiojo... 6. Atsakovo bankrutuojančio UAB ,,Bajorkiemis“ atstovas advokatas 7. Atsakovo bankrutuojančio UAB ,,Bajorkiemis“ atstovas advokatas 8. Atsakovo bankrutuojančio UAB ,,Bajorkiemis“ atstovas bankroto... 9. Trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos... 10. Trečiojo asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos... 11. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Valstybinės saugomų teritorijų... 12. Trečiojo asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos... 13. Trečiojo asmens AB DNB banko atstovas N. Š. su ieškiniu... 14. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Kaišiadorių rajono savivaldybės... 15. Tretysis asmuo E. M. į teismo posėdį neatvyko. Apie... 16. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 17. Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pagal VĮ... 18. Kaišiadorių rajono savivaldybės 2002-07-04 leidimu vykdyti statybos darbus... 19. Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu... 20. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu... 21. Iš Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros 2008-07-22 nutarimo nutraukti... 22. Iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2011-09-14 rašto (t. 2,... 23. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos... 24. Iš Kauno marių regioninio parko direkcijos 2011-05-31 rašto (t. 1, b.l. 144)... 25. Iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2011-06-30 rašto (t. 2,... 26. Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos... 27. Iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno... 28. Atsakovo bankrutuojančio UAB ,,Bajorkiemis“ atstovas bankroto... 29. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 1.125 str. bendrasis ieškinio senaties terminas... 30. Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovas... 31. Reikalavimas pašalinti savavališkos/neteisėtos statybos padarinius yra... 32. Atsižvelgiant į tai, jog reikalavimas pašalinti savavališkos/neteisėtos... 33. Šioje byloje ieškovas Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis... 34. Taigi šioje byloje ginčas kyla ne tik dėl neteisėtų statybų padarinių... 35. Teismas, spręsdamas ginčą šioje civilinėje byloje, vadovaujasi ir... 36. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai... 37. Kaišiadorių rajono savivaldybės 2002-07-04 leidimu vykdyti statybos darbus... 38. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 197 str. 2 d. dokumentai, išduoti valstybės ir... 39. Nors 2002-07-04 leidimo vykdyti statybos darbus Nr. 33 su prierašu klėtis... 40. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo,... 41. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Kaišiadorių rajono apylinkės... 42. Nei atsakovo bankrutuojančio UAB „Bajorkiemis“ atstovai, nei trečiojo... 43. Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos... 44. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 str. redakciją, galiojusią... 45. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aiškinant,... 46. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek 2003-07-31 pripažinimo tinkamu naudoti... 47. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad Kauno apygardos... 48. Tam tikro asmens nuosavybės teisei į tam tikrą turtą atsirasti turi būti... 49. Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu... 50. Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.103 str. 1 ir 3 d., jeigu statinys (jo dalis)... 51. Viešojo intereso, susijusio su saugomomis teritorijomis, pažeidimo... 52. Atsakovui bankrutuojančiam UAB „Bajorkiemis“ priklausanti lauko kavinė... 53. Atsakovui bankrutuojančiam UAB „Bajorkiemis“ priklausantys lauko kavinė... 54. Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 10 str. 2 d. ir 11 str. 3 d.... 55. Atsakovui bankrutuojančiam UAB „Bajorkiemis“ priklausantys statiniai:... 56. Vertinant saugomo gėrio vertingumo, reikšmės, padaryto pažeidimo pobūdžio... 57. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog... 58. Atsakovui bankrutuojančiam UAB „Bajorkiemis“ priklausantys restorano... 59. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir... 60. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teisminės neteisėtos statybos... 61. Lauko kavinė 4E1m su priestatu 1e1ž (unikalus Nr. ( - )), kurią ieškovo... 62. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog ieškovo Kaišiadorių rajono... 63. Atsakovui bankrutuojančiam UAB „Bajorkiemis“ priklausanti kalvė 9II/m... 64. Iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno... 65. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens trečiojo asmens Kultūros paveldo... 66. Atsakovui bankrutuojančiam UAB „Bajorkiemis“ priklausanti kalvė 9II/m... 67. Atsižvelgiant į tai ir į tai, jog ieškovo Kaišiadorių rajono apylinkės... 68. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 2 d., jeigu ieškinys patenkintas iš... 69. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 83 str. 1 d. 5 p. ir 8 p. bylose, kurias... 70. Atsižvelgiant į tai, ieškovas ir atsakovas yra atleisti nuo žyminio... 71. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265-270 straipsniais,... 72. Ieškovo Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio... 73. Įpareigoti bankrutuojantį UAB „Bajorkiemis“ (į.k. 159424185, buveinė:... 74. Įpareigoti bankrutuojantį UAB „Bajorkiemis“ (į.k.... 75. Kitą ieškinio dalį, t.y. dėl lauko kavinės 4E1m su priestatu 1e1ž... 76. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...