Byla e2-452-780/2015
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą su suinteresuotais asmenimis Lazdijų rajono savivaldybės administracija, Veisiejų regioninio parko direkcija, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentu

1Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant pareiškėjui A. S. ir jo atstovui advokatui G. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą su suinteresuotais asmenimis Lazdijų rajono savivaldybės administracija, Veisiejų regioninio parko direkcija, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentu.

2Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ) kaime, Lazdijų rajono savivaldybėje, unikalus Nr. ( - ), Veisiejų regioninio parko ( - ) kraštovaizdžio draustinio teritorijoje, buvo sodyba su gyvenamuoju namu, tvartu ir daržine, priklausiusi pareiškėjo seneliui J. S..

4Pareiškėjas paaiškino, kad jam priklausantį žemės sklypą ( - ) kaime jis paveldėjo iš savo tėvo A. S.. Jo tėvui nuosavybės teisės į šį žemės sklypą buvo atkurtos toje pačioje vietoje, kur šį žemės sklypą turėjo A. S. tėvas (pareiškėjo senelis) J. S.. Pareiškėjui priklausančiame sklype anksčiau buvo sodyba, kurioje gyveno jo senelis J. S. su šeima. Viena iš senelio dukrų yra O. L., kuri šioje sodyboje ir užaugo, žino kada senelio namas buvo nugriautas ir kur jis stovėjo. Pats pareiškėjas 1969 m. dar matė nugriauto senelio namo pamatus toje vietoje, kur dabar yra jo žemės sklypas. Kitoje kelio pusėje sodybą turėjo ir Č. Š.. Kadangi sklypas patenka į Veisiejų regioninio parko ribas, tai be teismo sprendimo jam neleidžia atstatyti statinių, todėl prašo nustatyti juridinį faktą teismo tvarka.

5Suinteresuotas asmuo Lazdijų rajono savivaldybės administracija savo atsiliepime prieštaravimo dėl prašomo fakto nustatymo nepareiškė ir nurodė, kad galutinę nuomonę pareikš išklausę liudytojus ir susipažinę su papildomais įrodymais, tačiau į teismo posėdį neatvyko.

6Suinteresuotas asmuo Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimo nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo.

7Suinteresuotas asmuo Veisiejų regioninio parko direkcija prieštaravimo dėl prašomo fakto nustatymo nepareiškė ir raštu paaiškino, kad neprieštarauja, jog sodyba anksčiau buvo, tačiau mano, jog reikalinga patikslinanti kartografinė medžiaga ir pastatų žemės sklype identifikavimo dokumentas bei liudytojų parodymai.

8Pareiškimas tenkintinas.

9Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad pareiškėjui A. S. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu nuosavybės teise priklauso 2,4457 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) kaime, Lazdijų rajono savivaldybėje, Veisiejų regioninio parko ( - ) kraštovaizdžio draustinio teritorijoje. Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, kad draustiniuose draudžiama statyti su draustinio veiklos tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą). Kadangi buvusi pareiškėjo senelio sodybvietė nėra išlikusi, todėl sodybos buvimo juridinio fakto nustatymas sukels pareiškėjui teisines pasekmes – jis įgis teisę statyti statinius, nesusijusius su draustinio veiklos tikslais. Sodybvietės faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų kitokia tvarka pareiškėjas gauti negali, todėl ši faktas nustatytinas teismo tvarka (CPK 445 str.).

10Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja O. M. L. patvirtino, kad ji yra pareiškėjo senelio J. S. duktė, o pareiškėjas A. S. yra jos brolio A. S. sūnus ir J. S. anūkas. Liudytoja patvirtino, kad jos tėvas ir pareiškėjo senelis J. S. gyveno ( - ) kaime ir maždaug 1941 m. pasistatė gyvenamąjį namą. Sodyboje dar buvo kluonas ir senas namas, viso trys pastatai. Ji buvo jauniausia dukra, o šiame name iki išsikraustymo dar gyveno jos motina I. S., sesuo G. S. ir Brolis V. S.. Kitas Brolis buvo išsikėlęs į Šilutės rajoną, o pareiškėjo tėvas ir jos brolis A. S. buvo tremtyje. ( - ) kaime jos šeima gyveno iki 1952 ar tai 1953 metų, tiksliai nepamena, o po to išsikėlė į Šilutės rajoną ( - ) miestelį. Tėvo J. S. statytą namą po jų išsikėlimo nugriovė kolūkis. Kitoje kelio pusėje buvo V. Š. sodyba. Liudytoja patvirtino, kad atkuriant nuosavybės teises į jos tėvo J. S. žemę ji atsiėmė žemę Šilutės rajone, o ( - ) kaime, toje pačioje vietoje kur buvo minėta jų šeimos sodyba, nuosavybės teisės į žemę buvo atkurtos jos broliui ir pareiškėjo tėvui A. S.. Dabar buvusios sodybos vietoje žemė priklauso jos brolio A. S. sūnui – pareiškėjui A. S..

11Pareiškėjo paaiškinimai ir liudytojos parodymai apie buvusios J. S. sodybos vietą visiškai atitinka byloje esančius rašytinius įrodymus ir ( - ) vietovės žemėlapių duomenis.

122001-03-26 Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendime nustatyta, kad pareiškėjo tėvo A. S. tėvas (J. S.) iki nacionalizacijos valdė 3 ha žemės toje pačioje vietoje, kur nuosavybės teisė į 2,5 ha A. S. ir buvo atstatyta. Iš 1996-03-22 Alytaus apskries valdytojo administracijos sprendimo Nr. 59-4448 matyti, kad A. S., J. buvo atstatytos nuosavybės teisės į 2,50 ha žemės Lazdijų rajone ( - ) Seniūnijoje ( - ) kaime. Iš paveldėjimo teisės liudijimo ir viešo registro duomenų matyti, kad pareiškėjas A. S. paveldėjo savo tėvui A. S. priklausiusį 2,5 ha žemės sklypą, esantį ( - ) kaime, Lazdijų rajono savivaldybėje, unikalus Nr. ( - ). Iš archyvinių „( - )“ kolūkio ūkinių knygų duomenų matyti, kad J. S. 1950 metais gyveno Lazdijų rajone ( - ) kaime, jo šeimą sudarė I. S., G. S., V. S. ir O. S., jie turėjo 1940 m. pastatytą gyvenamąjį namą, o vėliau išsikėlė į Klaipėdos kraštą. Iš Veisiejų regioninio parko pateikto 1947 m. karinio žemėlapio N-34-72-B matyti, kad pareiškėjo A. S. žemės sklypo dabartinėje vietoje yra pažymėta sodyba žemės sklype Nr. 223, o į abi puses nuo jos yra dar po vieną sodybą (viena - kitoje kelio pusėje (aukščiau kelio), kita – sklype Nr. 236). Pareiškėjo pateiktuose 1943 m., 1948 m., 1950 m. kariniuose žemėlapiuose taip pat matomos tos pačios trys sodybos, iš kurių dvi skiria kelias. Tuo tarpu Veisiejų regioninio parko pateiktame 1957 m. kariniame žemėlapyje ir pareiškėjo pateiktame 1959 m. žemėlapyje jau matomos tik dvi iš trijų sodybų ir nėra viduriniosios sodybos. Galiausiai pareiškėjo pateiktas jo žemės sklypo laikinasis planas patvirtina, kad jo tėvui A. S. nuosavybės teisės buvo atkurtos būtent į tą žemės sklypą Nr. 223, kuris 1947 m. kariniame žemėlapyje N-34-72-B yra pavaizduotas kaip vienas iš sklypų (tas pats Nr. 223), kuriame buvo sodyba (vidurinioji).

13Visi aukščiau nurodyti raštiniai įrodymai visiškai patvirtina pareiškėjo paaiškinimus ir liudytojos parodymus, kad J. S. su visais liudytojos išvardintais šeimos nariais iki maždaug 1952-1953 metų gyveno savo statytame name ( - ) kaime prie kelio, kurio kitoje pusėje buvo V. Š. sodyba, o vėliau J. S. sodyba buvo nugriauta. Laikinasis pareiškėjo žemės sklypo planas ir 1947 m. karinis žemėlapis N-34-72-B visiškai patikimai patvirtina, kad nuosavybės teisės į 2,50 ha žemės sklypą Nr. 223, kuriame 1947 m. žemėlapyje matoma sodyba, buvo atkurtos pareiškėjo tėvui A. S.. Šį žemės sklypą pareiškėjas paveldėjo iš savo tėvo, todėl nėra abejonių, kad pareiškėjo žemės sklype buvo sodyba su gyvenamuoju namu.

14Iš pateiktų įrodymų nustačius, kad buvusi sodyba su gyvenamuoju namu buvo pareiškėjui priklausančio sklypo ribose pareiškimas tenkintinas ir buvusios sodybos faktas nustatytinas teismo sprendimu.

15Iš pareiškėjo valstybei priteistinos teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

16Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str. ir 448 str., teisėjas

Nutarė

17Pareiškimą patenkinti.

18Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S., a. k. ( - ) nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ) kaime, Lazdijų rajono savivaldybėje, Veisiejų regioninio parko ( - ) kraštovaizdžio draustinio teritorijoje, buvo sodyba su gyvenamuoju namu.

19Juridinis faktas nustatytas tam, kad pareiškėjas galėtų gauti statybą leidžiantį dokumentą vykdyti statybas jam priklausančiame žemės sklype.

20Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai