Byla 2-1685-841/2015
Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo

1Šiaulių apylinkės teismo teisėja Gražina Mataitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui L. Š. dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, ir

Nustatė

2ieškovė J. G. prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą ir priteisti iš atsakovo L. Š. nusikalstama veika padaryta 4057 Eur turtinę žalą, 579 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašo, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių.

3Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau atsakovas per nustatytą 20 dienų terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Nesant atsakovo atsiliepimo į ieškinį ir prašymo dėl nepriėmimo sprendimo už akių, o ieškovui prašant tokį sprendimą priimti, priimtinas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d.).

4Formaliai įvertinus byloje pateiktus įrodymus ieškovo ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

5Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas 2007 m. lapkričio mėnesį naktį iš 18 į 19, tyčia padegė ieškovei priklausiusį automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. ( - ) stovėjusį Šiauliuose, ( - ) namo kieme, tokiu būdu sunaikino svetimą turtą ir padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 187 straipsnio 2 dalyje. Atsakovas ikiteisminio tyrimo metu prisipažino įvykdęs šią nusikalstamą veiką. Pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo sujungtas su kita byla Nr. 02-1-00007-12. 2014-05-08 Vilniaus miesto apylinkės teismas patvirtino Generalinės prokuratūros nutarimą, kuriuo ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu byloje Nr. 02-1-00007-12, buvo nutrauktas, konstatavus jo aktyvią veiklą padėjusią atskleisti organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas. Iš ieškinio ir jo priedų matyti, kad ieškovei buvo padaryta 4057 Eur turtinė žala.

6CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek objektyvųjį kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-180/2010). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nors nusikalstama veika buvo padaryta dar 2007 m., tačiau ieškovei apie teisę į ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo tapo žinoma tik 2014-06-16, todėl laikytina, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalyje sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą ji praleido dėl svarbios priežasties, todėl jis atnaujintinas (CK 1.131 str. 2 d.)

7Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Kadangi ieškovei turtinė žala buvo padaryta atsakovo veiksmais, o atsakovas būdamas atsakingas už nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, šios žalos iki šiol ieškovei neatlygino, ieškovė teismui pateikė įrodymus dėl patirtos turtinės žalos dydžio, todėl 4057 Eur turtinė žala priteistina iš atsakovo.

8Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str.). Taigi, esminiais neturtinės žalos nustatymo kriterijais yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir jo aplinkybes bei sunkumą. Įvertinus ieškovės nurodytas aplinkybes, jog po automobilio padegimo ji patyrė išgąstį, jautė nepatogumus, nes reikėjo pasirūpinti sudeginto automobilio išvežimu, turėjo keisti planus, naudotis visuomeniniu transportu, bei skolintis automobilį iš pažįstamų, ieškoti kitos transporto priemonės, teismas sąžiningu, teisingu ir protingu atlyginimu laiko 579 Eur neturtinę žalą, kuri priteistina iš atsakovo.

9Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovo ieškovei priteistinos 100 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas ir valstybei 139 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 str., 83 str., 88 str., 93 str. 1 d.).

10Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais, teismas

Nutarė

11ieškinį tenkinti visiškai.

12Atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

13Priteisti iš atsakovo L. Š. ieškovei J. G. nusikalstama veika padarytą 4057 Eur (keturių tūkstančių penkiasdešimt septynių eurų) turtinę žalą, 579 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) neturtinę žalą ir 100 Eur (vieno šimto eurų) išlaidas už advokato teisines paslaugas.

14Priteisti iš atsakovo L. Š. valstybei 139 Eur (šimto trisdešimt devynių eurų) žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. ( - ), įmokos kodas 5660).

15Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo už akių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 str. 2 d. ir 3 d. nustatyta tvarka.

16Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Ryšiai