Byla I-282-331/2010

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės, sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui prokurorui Gyčiui Normantui, atsakovo atstovei Kristinai Bernadišiūtei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Trakų rajono savivaldybės ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo

22010 m. birželio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Trakų rajono savivaldybei, Vilniaus apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba) ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai dėl sprendimų, įsakymo ir statybos leidimo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras (toliau – ir pareiškėjas, prokuroras) pareiškimu kreipėsi į teismą (T 1, b. l. 4-12), prašydamas panaikinti:

61) Trakų rajono savivaldybės tarybos 2006 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. S1-214 „Dėl žemės sklypo, skirto socialinio būsto statybai gyventojams, kurie bus iškeldinti iš ( - ) dvaro sodybos teritorijos, ( - ), greta žemės sklypo ( - ), detaliojo plano rengimo“;

72) Trakų rajono savivaldybės tarybos 2006 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. S1-462 „Dėl žemės sklypo, skirto socialinio būsto statybai gyventojams, kurie bus iškeldinti iš ( - ) dvaro sodybos teritorijos, ( - ), greta žemės sklypo ( - ), detaliojo plano koncepcijos nustatymo stadijos;“

83) Trakų rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. S1-157 „Dėl žemės sklypo, skirto socialinio būsto statybai gyventojams, kurie bus iškeldinti iš ( - ) dvaro sodybos teritorijos, ( - ), greta žemės sklypo ( - ), detaliojo plano tvirtinimo“;

94) Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. spalio 30 d. įsakymą Nr. 2.3-11848-(79) „Dėl valstybinės žemės sklypo ( - ), suformuoto pagal Trakų rajono savivaldybės tarybos 2007-09-14 sprendimu Nr. S1-157 patvirtintą detalųjį planą, kadastrinių duomenų patvirtinimo“;

105) Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007 m. lapkričio 29 d. išduotą statybos leidimą Nr. ( - ).

11Pareiškėjas nurodė, kad 2005 metais buvo parengta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-10-19 nutarimu Nr. 1109 patvirtinta ( - ) dvaro sodybos panaudojimo viešajai turizmo infrastruktūrai koncepcija. Koncepcijos 10.2 punkte nurodyta, kad Trakų rajono savivaldybė, iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto gavusi reikiamų lėšų, iškeldins gyventojus iš ( - ) dvaro sodybos ir aprūpins juos kitu gyvenamuoju plotu. Trakų rajono savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) 2005-12-20 priėmė sprendimą Nr. S1-546, kuriuo nutarta leisti rengti teritorijos ( - ) detalųjį planą, numatant žemės sklypo ribų, ploto, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymą, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybą, skirtą gyventojų iškeldinimui iš ( - ) dvaro teritorijos. Trakų nacionalinio parko direkcijai užginčijus minėtą sprendimą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006-04-10 sprendimu jį panaikino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės

121993-12-06 nutarimas Nr. 912 neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, 1993-04-06 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-119 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 1 straipsnio 1 daliai, 2 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 8 straipsnio 1 daliai (įstatymo Nr. I-119 2005-07-07 redakcijos 2 str., 3 str. 1 d. 4 p., 9 str. 1 d.) ir 2007-04-26 nutartimi administracinę bylą sustabdė, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės šį prašymą. Vadovaudamasi Kultūros ministro 2006-05-16 raštu Nr. S2-1162, Taryba 2006-05-25 sprendimu Nr. S1-214 leido rengti teritorijos ( - ), greta žemės sklypo ( - ), detalųjį planą numatant žemės sklypo ribų, ploto, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymą, socialinio būsto statybai gyventojams, kuriuos numatoma iškeldinti iš ( - ) dvaro sodybos teritorijos. Nuspręsta detaliojo planavimo metu suplanuoti vieną apie 80 arų dydžio žemės sklypą, skirtą pastatyti dviaukščius su šlaitiniais stogais daugiabučius gyvenamuosius namus. Taryba 2006-12-28 priėmė sprendimą Nr. 462, kuriuo pritarė anksčiau minėto žemės sklypo detaliojo plano koncepcijos nustatymo stadijai. 2007-09-14 sprendimu Taryba patvirtino žemės sklypo detaliojo plano sprendinius. Vilniaus apskrities viršininkas 2007-10-30 įsakymu patvirtino minėto žemės sklypo kadastrinius duomenis, 2007-11-12 sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. 2007-11-29 buvo išduotas statybos leidimas. Trakų rajono savivaldybės administracija 2007-11-05 raštu Nr. AP3-2958 prokuratūrai paaiškino, kad teritorija, esanti ( - ), greta žemės sklypo ( - ), toje pačioje vietoje kaip ir teritorija ( - ), kurioje Taryba 2005-12-29 sprendimu Nr. S1-546 leido rengti detalųjį planą. Teritorija, kurioje ginčijamų sprendimų pagrindu pradėti statybos darbai, yra Trakų nacionaliniame parke, tai yra saugomoje teritorijoje. Taigi ginčijami sprendimai priimti nesilaikant Saugomų teritorijų įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir Trakų istorinio nacionalinio parko nuostatų.

13Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškimą (T 2, b. l. 18-25) prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

14Atsakovas paaiškino, kad savivaldybė stato gyvenamuosius namus ne komercijos tikslais, o kad būtų apgyvendinti asmenys, kurie bus iškeldinti iš ( - ) dvaro sodybos. Namai jau beveik pastatyti, tam panaudotos valstybės biudžeto lėšos, netikslinga būtų griauti statinius ir investuoti dar daugiau lėšų. Trakų istorinio nacionalinio parko (TINP) schema yra negaliojanti, nes nebuvo tinkamai paskelbta, todėl detaliojo plano atitikimas minėtai schemai nesvarstytinas. Nurodė, kad pastatyti tik du gyvenamieji namai, o ne gyvenamųjų namų kvartalas, kaip nurodo pareiškėjas. Prokuratūra nepateikė jokių objektyvių duomenų, įrodančių, kad būtų pažeistas viešasis interesas, t. y. nėra faktinio viešųjų interesų pažeidimo. Prokuratūra pareiškime nenurodė nei vienos teisės akto normos, kad įrodytų, jog savivaldybė neturėjo teisės tvirtinti detaliojo plano.

15Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime (T 1, b. l. 181?183) paaiškino, kad 2007-10-30 įsakymą priėmė vadovaudamasi tuo metu galiojusiais teisės aktais ir ginčijamais Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimais. Statybos leidimas išduotas taip pat tik gavus visus reikalingus dokumentus ir vadovaujantis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis. VAVA sprendimai gali būti panaikinti tik pripažinus negaliojančiais ginčijamus Tarybos sprendimus.

16II.

17Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 4 d. sprendimu (T 2, b. l. 76-83) prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą patenkino. Teismas panaikino: 1) Trakų rajono savivaldybės tarybos 2006-05-25 sprendimą Nr. S1-214 „Dėl žemės sklypo, skirto socialinio būsto statybai gyventojams, kurie bus iškeldinti iš ( - ) dvaro sodybos teritorijos, ( - ), greta žemės sklypo ( - ), detaliojo plano rengimo“; 2) Trakų rajono savivaldybės tarybos 2006-12-28 sprendimą Nr. S1-462 „Dėl žemės sklypo, skirto socialinio būsto statybai gyventojams, kurie bus iškeldinti iš ( - ) dvaro sodybos teritorijos, ( - ), greta žemės sklypo ( - ), detaliojo plano koncepcijos nustatymo stadijos“; 3) Trakų rajono savivaldybės tarybos 2007-09-14 sprendimą Nr. S1-157 „Dėl žemės sklypo, skirto socialinio būsto statybai gyventojams, kurie bus iškeldinti iš ( - ) dvaro sodybos teritorijos, ( - ), greta žemės sklypo ( - ), detaliojo plano tvirtinimo“; 4) Vilniaus apskrities viršininko 2007-10-30 įsakymą Nr. 2.3-11848-(79) „Dėl valstybinės žemės sklypo ( - ) mieste, suformuoto pagal Trakų rajono savivaldybės tarybos 2007-09-14 sprendimu Nr. S1-157 patvirtintą detalųjį planą, kadastrinių duomenų patvirtinimo“; 5) Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007-11-29 išduotą statybos leidimą Nr. ( - ).

18Teismas nustatė, kad bylos esmė ? Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimų, kurių pagrindu saugomoje Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje pradėtos gyvenamųjų namų statybos, teisėtumas ir pagrįstumas. Statybos klausimai yra svarbūs viešojo intereso aspektu, jie susiję su gamtosauginiais klausimais, kultūros vertybių išsaugojimu. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme kultūros paveldas apibrėžiamas kaip karta iš kartos paveldimos, perimamos, sukurtos ir perduodamos kultūros vertybės, svarbios etniniu, istoriniu, estetiniu ir moksliniu požiūriu. Trakų istorinis nacionalinis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 1-1244 vertingam kultūriniu bei gamtiniu požiūriu Trakų ežeryno kraštovaizdžio kompleksui su Trakų pilimi, etnokultūriniu paveldu išsaugoti, tvarkyti bei naudoti. Aukščiau paminėtų norminių aktų nuostatos, kuriomis išreikšti saugomų vertybių steigimo tikslai bei prasmė, akivaizdžiai suponuoja prokuroro pareigą konkrečiu atveju ginti viešąjį interesą, kadangi ginčijamų dokumentų pagrindu kėsinamasi į tai, kas yra saugoma įstatymais, yra vertinga, reikšminga ir reikalinga visuomenei. Teritorija, kurioje ginčijamų sprendimų pagrindu pradedami statybos darbai, yra Trakų istoriniame nacionaliniame parke, tai yra saugomoje teritorijoje, veiklą kuriose reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas. Teismas nurodė, kad Saugomų teritorijų įstatymo 5 straipsnio, 13 straipsnio 2 dalies 4 punkto, Trakų istorinio nacionalinio parko nuostatų (TINP), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. 238 (nauja redakcija patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 388), 8 punkto, TINP planavimo schemos, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies, Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343, XIX skyriaus 88 punkto, Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 23 punkto, 24 straipsnio 4 dalies, 26 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių (nauja redakcija patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-10-18 įsakymu Nr. D1-473) 25 punkto sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad Trakų rajono savivaldybės tarybos 2006-05-25 priimtu sprendimu Nr. S1-214, 2006-12-28 priimtu sprendimu Nr. S1-462 ir 2007-09-14 priimtu sprendimu Nr. S1-157 patvirtinti detaliojo plano sprendiniai neatitinka specialiojo teritorijų planavimo dokumento, t. y. TINP planavimo schemos sprendinių, kuriuose statybos suplanuotoje teritorijoje nenumatytos. Ginčijamais sprendimais patvirtinto detaliojo plano planavimo tikslas ? daugiabučių gyvenamųjų namų statyba taip pat prieštarauja ir TINP nuostatų 6 ir 8 punktų reikalavimams. Tokiu būdu pareiškimu ginčijami Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimai priimti pažeidžiant aukščiau išdėstytų teritorijų planavimą bei veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančių norminių aktų reikalavimus ir turi būti panaikinti. Bylos duomenimis Trakų rajono savivaldybės administracija 2007-11-05 raštu

19Nr. AP3-2958 prokuratūrai paaiškino, kad teritorija, esanti ( - ), greta žemės sklypo ( - ), yra toje pačioje vietoje kaip ir teritorija ( - ), kurioje Trakų rajono savivaldybės taryba 2005-12-29 sprendimu Nr. S1-546 (panaikintu teismo 2006-04-10 sprendimu, kuris įsiteisėjo 2010-04-08, administracinė byla Nr. I-970-16/2006) leido rengti detalųjį planą. Lietuvos Respublikos kultūros ministras 2007-11-09 raštu Nr. S2-3089 prokuratūrai paaiškino, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2006-04-10 sprendimu panaikinus savivaldybės tarybos 2005-12-29 sprendimą Nr. S1-546 (kuris, savivaldybės teigimu, buvo skirtas gyventojų iškeldinimui iš ( - ) dvaro teritorijos), savivaldybė informavo Lietuvos Respublikos Vyriausybę, kad negalės įsisavinti 2006 m. minėtam tikslui jai skirtų valstybės biudžeto lėšų ir paprašė padėti išspręsti šią problemą. Tuo tikslu 2006-05-16 Trakų savivaldybėje įvyko tarpžinybinis pasitarimas, kuriam vadovavo Ministro Pirmininko patarėjas A. V. Šio pasitarimo metu buvo nuspręsta siūlyti Trakų rajono savivaldybės tarybai patikslinti sprendimą dėl žemės sklypo, skirto socialinio būsto statybai gyventojams, kurie bus iškeldinti iš ( - ) dvaro sodybos teritorijos, ( - ), detaliojo plano rengimo. Taigi šios aukščiau išdėstytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Trakų rajono savivaldybė, nepaisydama tebevykstančio teisminio nagrinėjimo, kurio metu teismas konstatavo, kad mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba ( - ), negalima, toje pačioje ginčo teritorijoje 2006-05-25 sprendimu Nr. S1-214 pradėjo kitą detaliojo planavimo procesą ir 2007-09-14 sprendimu Nr. S1-157 patvirtino detaliojo plano sprendinius, kuriais buvo suformuotas naujas žemės sklypas, numatant jame dviejų daugiabučių gyvenamųjų namų statybą. Tokie Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimai yra neteisėti iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, kas sudaro pagrindą, numatytą Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punkte, šiuos neteisėtus aktus panaikinti. Teismas taip pat nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2007-10-30 priimtas įsakymas Nr. 2.3-11848-(79) priimtas vadovaujantis skundžiamo Trakų rajono savivaldybės tarybos 2007-09-14 sprendimo Nr. S1-157 „Dėl žemės sklypo, skirto socialinio būsto statybai gyventojams, kurie bus iškeldinti iš ( - ) dvaro sodybos teritorijos, ( - ), greta žemės sklypo ( - ), detaliojo plano tvirtinimo“ pagrindu. Tokiu būdu, pripažinus Trakų rajono savivaldybės tarybos 2007-09-14 sprendimą Nr. S1-157 neteisėtu ir šį aktą panaikinus, naikintinas ir apskrities viršininko įsakymas. Panaikinus ginčijamus Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimus ir Vilniaus apskrities viršininko įsakymą, taip pat naikintinas ir neteisėtų aktų pagrindu išduotas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007-11-29 statybos leidimas Nr. ( - ), suteikiantis Trakų rajono savivaldybei teisę ginčo teritorijoje pradėti dviejų daugiabučių mažaaukščių gyvenamųjų namų statybas. Teismas atkreipė dėmesį, kad Statybos įstatymo 3 straipsnyje numatyta, jog teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys. Ši teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro išrašo, valstybinės žemės sklypo, kuriame pradedamos gyvenamųjų namų statybos, patikėjimo teisės subjektas yra Vilniaus apskrities viršininko administracija, tuo tarpu ginčijamas statybos leidimas išduotas statytojui Trakų rajono savivaldybei. Pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, gyvenamiesiems namams statyti ir eksploatuoti, valstybinės žemės sklypas Vyriausybės nutarimu perduodamas savivaldybėms patikėjimo teise. Kaip žinia, tokio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo priimta nebuvo, tokiu būdu darytina išvada, kad Trakų rajono savivaldybė statybos darbus vykdo nebūdama žemės sklypo nei savininke, nei teisėta valdytoja.

20III.

21Atsakovas Trakų rajono savivaldybė apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 106-109) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 4 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

22Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas bei nenustatė ir neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių. Šiai dienai nurodyto objekto statybai panaudota apie 3 mln. litų valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšų. Du gyvenamieji namai, skirti ( - ) dvaro sodybos gyventojams iškeldinti, faktiškai jau yra pastatyti, kad pastatus būtų galima pripažinti tinkamais naudoti, liko atlikti tik apdailos darbus. Šiuo metu, sustabdžius statybas pagal prokuroro pareiškimą, objektas yra grėsmingoje situacijoje. Detaliojo plano ir statybos leidimo panaikinimas lemtų tai, kad jau pastatyti socialinio būsto pastatai turėtų būti nugriauti, o iš Lietuvos Respublikos biudžeto skirtos lėšos būtų prarastos. Byloje yra pakankamai įrodymų, kad statybos vietos parinkimo klausimas buvo suderintas su Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija, kuri labiausiai siekia išsaugoti kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus, taip pat su Kultūros ministerija, apie tai buvo žinoma ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Statybos vieta buvo parinkta atsižvelgiant į viešojo intereso aspektus, siekiant kuo mažiau žalos gamtai ir kultūros paveldo teritoriniams kompleksams ir objektams padarymo.

23Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 111-112) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

24Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas nenustatė visų reikšmingų bylos išsprendimui aplinkybių, sąlygojančių išvadą, jog prokuroro pareiškimo tenkinimu bus pasiektas tikslas dėl kurio buvo kreiptasi į teismą dėl ginčijamų aktų panaikinimo, t. y. kad bus apgintas viešasis interesas. LVAT 2009-02-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-65-09 pažymėjo, kad siekiant nustatyti, ar pareiškėjas tinkamai gina viešąjį interesą, nepakanka vien tik nustatyti fakto, kad ginamų interesų turinys atitinka viešųjų interesų turinį. Todėl bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas, ar pareiškėjo ginamas interesas pripažintinas viešuoju interesu, taip pat turi nustatyti, ar pareiškėjo keliami materialiniai reikalavimai yra pakankami pažeistajam viešajam interesui apginti. Teismas, nagrinėdamas prokuroro reikalavimą panaikinti administracinius aktus, turi nustatyti, ar šių aktų panaikinimas sukels siekiamas teisines pasekmes, t. y. ar realiai leis apginti viešąjį interesą. Tais atvejais, kai neteisėtų administracinių aktų pagrindu yra pastatyti statiniai (kaip yra nagrinėjamu atveju), jeigu jų statyba pažeidė viešąjį interesą, viešojo intereso apgynimas reikštų neteisėtos statybos teisinių pasekmių pašalinimą, o ne vien administracinių aktų, kurie sąlygojo šias aplinkybes panaikinimą. Apie statybos, neteisėtų aktų pagrindu, pasekmių šalinimą teismo sprendime nėra pasisakoma. Taigi šiuo atveju procesiniuose dokumentuose prokuroro pateikta informacija apie tai, kokiais būdais ir priemonėmis bus siekiama viešojo intereso, pasireiškusio neteisėtomis statybomis, pažeidimo šalinimo, bylą nagrinėjančiam teismui leistų spręsti kuo ginčijamų administracinių aktų panaikinimas prisidėtų prie viešojo intereso gynybos, tinkamai apibrėžti ir išnagrinėti keliamus reikalavimus, susijusius su viešojo intereso gynimu. Nagrinėjamoje byloje nuginčijus administracinių aktų teisėtumą, turi būti sprendžiamas klausimas dėl pasekmių šalinimo (dėl pastatų likimo), kas sudaro galutinį viešojo intereso apgynimą, tačiau prokuroras tokių reikalavimų nepareiškė. Taigi šiuo atveju pareiškėjas turi kelti tokius reikalavimus, jog juos patenkinus viešasis interesas būtų apgintas iš tiesų (LVAT 2010-03-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-349/2010). Be to, skundžiamame sprendime nėra nustatytas neabejotinas faktas, kad pareiškimo tenkinimo atveju toks teismo sprendimas galės būti realiai įgyvendinamas. Atsižvelgiant į LVAT praktiką tokio pobūdžio byloje teismas taip pat turėtų įvertinti ir pasisakyti dėl žalos pobūdžio ir jos masto, o taip pat identifikuoti ir visuomeninį subjektą, kuris dėl to patyrė ar patirs žalą. Tačiau šių ir aukščiau nurodytų aplinkybių teismas nenagrinėjo.

25Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus (T 2, b. l. 116-119) prašo apeliacinius skundus atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

26Pareiškėjas nurodo, kad apelianto Trakų rajono savivaldybės argumentai dėl teismo sprendimo yra nepagrįsti ir atmestini. Skunde argumentuojant, kokiais teisės aktais vadovaujantis Trakų rajono savivaldybė priiminėjo ginčijamus sprendimus, kokios institucijos dalyvavo derinant šių sprendimų priėmimą, visiškai neužsimenama apie pagrindinius dalykus, kuriais pareiškėjas grindė savo poziciją ir kuriais iš esmės Vilniaus apygardos administracinis teismas ir vadovavosi priimdamas savo sprendimą. Pareiškėjas taip pat atsakydamas į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinio skundo argumentus nurodo, kad įstatymai ir kiti teisės aktai neapibrėžia, kokius reikalavimus, gindamas viešąjį interesą, turi pateikti prokuroras. Pažymi, kad būtent prokuroro iniciatyva buvo sustabdyti statybos darbai, po ko statyba nebuvo užbaigta, statiniai nebuvo pripažinti tinkamais naudoti. Todėl ši statyba negali būti traktuojama baigta, o prokuroras kaip nors įpareigotas formuluojant reikalavimus įtraukti ir klausimo dėl statybos padarinių likvidavimo. Atkreipia dėmesį, kad LVAT praktika šiuo klausimu nėra vienoda. LVAT administracinėje byloje

27Nr. A556-923/2010, konstatuojant būtinybę kelti reikalavimus, susijusius su galimai neteisėtos statybos teisinių pasekmių pašalinimu ir buvusios padėties atkūrimu, kartu pažymima, kad nesant duomenų apie statybos baigtumą, statiniams nesant pripažintiems tinkamais naudoti, teisinė registracija neatlikta, todėl <..,> viešojo intereso apgynimas visiškai suvoktinas nekeliant papildomų reikalavimų. Iš esmės analogiškai pasisakyta ir LVAT administracinėje byloje Nr. A525-734/2010.

28Teisėjų kolegija

konstatuoja:

29IV.

30Apeliaciniai skundai atmestini.

31Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, visų pirma, atkreipia dėmesį į tai, kad administracinis teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 2 d.), todėl apeliacinių skundų argumentai, susiję su politiniais bei ekonominiais aspektais, minėtos taisyklės pagrindu, visiškai atmestini bei atskirai nebeaptarinėtini.

32Dėl viešojo intereso buvimo.

33Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje formuojama tokia pozicija, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Todėl kiekvienu atveju, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės (2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A146–335/2008). Kitoje administracinėje byloje Nr. A17-742/2007 teisėjų kolegija pažymėjo, kad įstatymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne, tačiau galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis administracinę bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą. Tokioje byloje teismas kiekvieną kartą turi ad hoc nustatinėti viešojo intereso buvimo faktą, atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes, joje nagrinėtinų klausimų pobūdį ir reikšmę (2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007).

34Tikrinamoje administracinėje byloje prokuroras kreipėsi į teismą siekiant paneigti statybų teisėtumą Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje. Trakų istorinis nacionalinis parkas – neatsiejamas nuo visos visuomenės ir akivaizdžiai yra ta pamatinė vertybė, kuri saugoma, ginama Lietuvos Respublikos Konstitucijos, todėl tokio intereso gynimas neabejotinai patenka į viešo intereso sąvoką ir kaip vertybė gali bei turi būti ginama valstybės kompetentingų institucijų.

35Dėl statybvietės patekimo į Trakų istorinio nacionalinio parko teritoriją.

36Trakų rajono savivaldybės administracija 2007-11-05 raštu Nr. AP3-2958 prokuratūrai paaiškino, kad teritorija, esanti ( - ), greta žemės sklypo ( - ), yra toje pačioje vietoje kaip ir teritorija ( - ), kurioje Trakų rajono savivaldybės taryba 2005-12-29 sprendimu Nr. S1-546 (panaikintu teismo 2006-04-10 sprendimu, kuris įsiteisėjo 2010-04-08, administracinė byla Nr. A822-1738/2010) leido rengti detalųjį planą. Pastarojoje byloje (Nr. A822-1738/2010) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad „Planuojama teritorija yra Trakų istoriniame nacionaliniame parke”. Vadinasi, ir tikrinamos administracinės bylos teritorija, dėl kurios buvo patvirtintas detalusis planas, išduotas statybos leidimas, taip pat yra Trakų istoriniame nacionaliniame parke, ką patvirtino apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ir atsakovo atstovė. Toje pačioje jau paminėtoje ir išnagrinėtoje administracinėje byloje buvo nurodyta, jog “Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad detalieji planai negali būti rengiami, jeigu planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimams bei bendrųjų arba specialiųjų planų sprendiniams. Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad yra draudžiama statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose. Skundžiamame sprendime išreikštas detaliojo planavimo tikslas nesuderinamas su Trakų istorinio nacionalinio parko nuostatuose numatytais uždaviniais, prieštarauja šių nuostatų 6 ir 8 punktams, prieštarauja specialiajam teritorijų planavimo dokumentui - Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemai, patvirtintai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912, kurios 5 skyriuje „Trakų miesto ir gyvenviečių plėtotė“ nustatyta, kad parko teritorijoje nenumatomi nauji gyvenamųjų namų kvartalai (išskyrus numatytus iki 1992 m.)”.

37Šią bylą tikrinanti teisėjų kolegija, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, minėtą Vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, neturi pagrindo kitokiai išvadai, t. y. administraciniai aktai sąlygoję ginčo statybą Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje prieštaravo aukštesnės galios teisės aktams, todėl negalėjo būti priimti.

38Dėl viešojo intereso apgynimo.

39Sutiktina, jog Vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs būtinybę įvertinti pasirinktų viešojo intereso gynimo būdų (priemonių) tinkamumą. Pareiškėjo (prokuroro), ginančio viešąjį interesą, pareikšti materialiniai reikalavimai turi būti tinkami pažeistam viešajam interesui apginti, nes pareiškimo, kuriuo ginamas viešasis interesas, dalykas yra viešojo intereso gynimas, o administracinių aktų panaikinimas ar kitų gynybos priemonių taikymas (uždraudimas atlikti veiksmus, žalos atlyginimo priteisimas ir pan.) yra būdas, kuriuo viešasis interesas gali būti apginamas. Todėl teismas, nagrinėdamas prokuroro reikalavimą panaikinti administracinius aktus, turi nustatyti, ar šių aktų panaikinimas sukels teisines pasekmes, t. y. ar realiai leis apginti viešąjį interesą. Nenustačius, kad administracinių aktų panaikinimas sukeltų realias teisines pasekmes viešojo intereso gynimui, pareiškėjo reikalavimas turėtų būti netenkinamas, nes keliamų reikalavimų apimtimi nebūtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502–866/2009, 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P822–242/2009).

40Neabejotina, jog jei neteisėti administraciniai aktai jau yra sukėlę materialinius teisinius padarinius, vien administracinio akto panaikinimas, nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, savaime neleistų apginti viešojo intereso. Jei būtų bylinėjamasi vien dėl administracinių aktų panaikinimo, nesiekiant šiais aktais sukurtų materialinių teisinių padarinių pašalinimo (buvusios padėties atkūrimo), būtų neracionaliai naudojami valstybės resursai (prokuratūros, teismų darbas), sukuriamas nestabilumas susiformavusiuose teisiniuose santykiuose, o realiai nebūtų apgintas viešasis interesas.

41Pareiškėjas apsiriboja prašymu panaikinti administracinius aktus ir nekelia jokio konkretaus reikalavimo dėl šių administracinių aktų pagrindu atsiradusių materialinių teisinių pasekmių likvidavimo, t.y. statybos padarinių pašalinimo, kas iš pirmo žvilgsnio lemtų atsisakymą ginti viešąjį interesą.

42Tačiau būtina pažymėti, kad toks reikalavimas dabartiniu metu, turint omenyje pasikeitusį teisinį reglamentavimą (Statybos įstatymo nauja redakcija) viešojo intereso gynimo plotmėje, yra kraštutinis. Įstatymų leidėjo naujai nustatytas paminėtas teisinis reguliavimas galimai sąlygoja ir kitokius viešojo intereso apgynimo būdus, bet jų parinkimas jau nepriskirtinas teismo kompetencijai. Siekiant užtikrinti visišką viešojo intereso apgynimą, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju, racionaliausias sprendimas aukštesnės galios teisės aktams prieštaraujančių skundžiamų teisės aktų naikinimas, t.y. palikimas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Juk Vyriausiojo administracinio teismo res judicata galią įgijęs sprendimas paspartintų ir palengvintų kitų galimų bylų nagrinėjimą bendrosios kompetencijos teisme, jei viešasis interesas kompetentingų valstybės institucijų nebūtų apgintas kitais būdais. Tuo tarpu atmetus pareiškėjo prašymą, tie patys klausimai, t.y. dėl aptariamų administracinių aktų teisėtumo, galimai būtų pakartotinai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, nors faktiškai jų teisėtumo klausimas galėtų būti išspręstas specializuotame teisme arba kliudytų kitais būdais apginti viešąjį interesą. Todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei siekiant užtikrinti proceso dalyvių teisę į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, konstatuotina, jog aptariamu atveju, pareiškėjui, ginant viešąjį interesą, neturėjo būti užkirstas kelias pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš esmės vien tuo pagrindu, kad nebuvo iškeltas joks konkretus reikalavimas dėl administracinių aktų pagrindu atsiradusių materialinių teisinių pasekmių likvidavimo.

43Išdėstyti argumentai suponuoja apeliacinių skundų netenkinimą.

44Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

45Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Trakų rajono savivaldybės ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinius skundus atmesti.

46Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. 2010 m. birželio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras (toliau – ir... 6. 1) Trakų rajono savivaldybės tarybos 2006 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr.... 7. 2) Trakų rajono savivaldybės tarybos 2006 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr.... 8. 3) Trakų rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr.... 9. 4) Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. spalio 30 d. įsakymą Nr.... 10. 5) Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir... 11. Pareiškėjas nurodė, kad 2005 metais buvo parengta ir Lietuvos Respublikos... 12. 1993-12-06 nutarimas Nr. 912 neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam... 13. Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į... 14. Atsakovas paaiškino, kad savivaldybė stato gyvenamuosius namus ne komercijos... 15. Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime (T 1, b.... 16. II.... 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 4 d. sprendimu (T... 18. Teismas nustatė, kad bylos esmė ? Trakų rajono savivaldybės tarybos... 19. Nr. AP3-2958 prokuratūrai paaiškino, kad teritorija, esanti ( - ), greta... 20. III.... 21. Atsakovas Trakų rajono savivaldybė apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 106-109)... 22. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas netinkamai aiškino ir... 23. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 24. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas nenustatė visų... 25. Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus (T 2, b. l.... 26. Pareiškėjas nurodo, kad apelianto Trakų rajono savivaldybės argumentai dėl... 27. Nr. A556-923/2010, konstatuojant būtinybę kelti reikalavimus, susijusius su... 28. Teisėjų kolegija... 29. IV.... 30. Apeliaciniai skundai atmestini.... 31. Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, visų pirma, atkreipia... 32. Dėl viešojo intereso buvimo.... 33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje formuojama tokia... 34. Tikrinamoje administracinėje byloje prokuroras kreipėsi į teismą siekiant... 35. Dėl statybvietės patekimo į Trakų istorinio nacionalinio parko teritoriją.... 36. Trakų rajono savivaldybės administracija 2007-11-05 raštu Nr. AP3-2958... 37. Šią bylą tikrinanti teisėjų kolegija, atsižvelgiant į nustatytas... 38. Dėl viešojo intereso apgynimo.... 39. Sutiktina, jog Vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs būtinybę... 40. Neabejotina, jog jei neteisėti administraciniai aktai jau yra sukėlę... 41. Pareiškėjas apsiriboja prašymu panaikinti administracinius aktus ir nekelia... 42. Tačiau būtina pažymėti, kad toks reikalavimas dabartiniu metu, turint... 43. Išdėstyti argumentai suponuoja apeliacinių skundų netenkinimą.... 44. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 45. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 4 d. sprendimą... 46. Nutartis neskundžiama....