Byla e2YT-420-1025/2019

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Asta Matulevičienė,

2sekretoriaujant Jurgai Šideikienei, Eglei Končiūtei, Sigitai Jonauskienei, Neringai Dužinienei,

3dalyvaujanti pareiškėjo G. M. atstovei advokatei N. Ž.,

4suinteresuoto asmens Pajūrio regiono parko direkcijos atstovui D. N.,

5teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – sodybų buvimo žemės sklype, suinteresuoti asmenys Pajūrio regioninio parko direkcija, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Klaipėdos projektai“, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, biudžetinė įstaiga Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, E. Ž., R. E..

6Teismas

Nustatė

7pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad iš esmės skirtingose žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), adresas Karklės k., Klaipėdos r., vietose buvo dvi sodybos: 1) XIX a. I pusės sodybos vienintelis pastatas, kuriame buvo gyvenama ir 2) XX a. I pusės sodybos du pastatai, iš kurių vienas buvo pagrindinis, kurio pamatų buvo aptikta šurfe – 1, t. y. jame buvo gyvenama.

8Pareiškime nurodo, jog jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), adresas Karklės k., Klaipėdos r. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė J. V. atliko sklypo mokslinius tyrimus ir pagal juos 2016 m. parengė istorinę pažymą, kurioje padaryta išvada, kad sklype XIX a. pirmoje pusėje stovėjo pirmoji buvusi sodyba ir jos pagrindinis (šiuo atveju – vienintelis) pastatas, kuriame buvo gyvenama. XIX a. pabaigoje – XX a. pirmoje pusėje Karklės kaime buvo ir sodybų, kurias sudarė pavieniai pastatai be aiškių kiemo ribų. Dėl antrosios sodybos nurodo, jog XX a. pirmoje pusėje daugumai žvejų pradėjus verstis žemdirbyste, sodybos skaidėsi į atskirus kiemus, t. y. į atskiras faktines sodybas – nuo tėvų atsiskirdavo šeimas sukūrę vaikai, plėsdavosi sodybų apstatymas. Pažymoje nustatyta, kad sklypo šiaurės vakarų dalis patenka į XX a. pirmoje pusėje buvusio žvejo – žemdirbio Šukio šeimos erdvaus sklypo, išsidėsčiusio dabartinio sklypo vietoje ir gretimoje aplinkoje iš pietų – pietvakarių, teritoriją. Sklype rasti XX a. pirma puse datuojami dviejų pastatų pamatų fragmentai. 2015 m. žvalgomųjų archeologinių tyrimų pažymoje nurodyta, jog prie vieno iš minėtų pastatų pamatų buvo rasta porcelianinių indų šukių, tokie indai buvo brangesni nei pagaminti iš kitų tradicinių medžiagų, ir tokie indai buvo laikomi garbingose vietose gyvenamosios paskirties pastatuose, saugomi, branginami ir naudojami ypatingoms progoms, todėl mano, jog minėti pamatai yra buvusio gyvenamosios paskirties pastato, t. y. savarankiškos sodybos, pamatai. Šis pastatas sudegė karo pabaigoje. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinį faktą tikslu atstatyti sklype identiškus buvusių sodybų pastatus ir/ar, atsižvelgiant į etnografinių regionų architektūros reikalavimus, statyti sklype naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius. Tik teismui nustačius tokį faktą, pareiškėjas galėtų vykdyti statybas sklype. Dokumentų, patvirtinančių, kad sklype buvo sodybų, nėra ir nebuvo.

9Suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo nurodė, jog negali nei patvirtinti, nei paneigti byloje pateiktuose rašytiniuose įrodymuose nurodytų aplinkybių apie dvejų sodybų buvimą pareiškėjui priklausančiame žemės sklype. Sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog G. M. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), Karklės k., Klaipėdos r., buvo dvi sodybos, palieka priimti teismo nuožiūra.

10Suinteresuotas asmuo Pajūrio regioninio parko direkcija pateikė atsiliepimą, kuriuo su pareiškimu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Nurodo, jog archeologo M. P. rasti radiniai – pamatų liekanos bei indų šukės neįrodo fakto, kad pareiškėjo žemės sklype buvo sodyba su gyvenamuoju namu. Archeologiniai radiniai nepatvirtina, kad stovėjo būtent gyvenamasis namas. Archeologinių tyrimų pažymoje pateikta kartografinė medžiaga yra klaidinanti, neatitinka realybės kelia abejonių dėl autentiškumo. Pagal J. V. parengtą istorinę pažymą žemės sklypo užstatymo faktas grindžiamas tik 1832 m. žemėlapiu, tačiau 1832 m. žemėlapyje nurodyta sodyba yra apie 1,1 km į pietus (piečiau Cypos upelio) nuo vykdytų archeologinių tyrimų pareiškėjo žemės sklype, kuris yra arčiau Rikinės upelio. Iš liudytojų parodymų, pateiktų J. V. istorinėje pažymoje, neaišku, apie kurį žemės sklypą kalba liudytojai. Kartografinėje medžiagoje nėra fiksuota statinių buvimo pareiškėjo žemės sklype fakto.

11UAB „Klaipėdos projektas“ pateikė atsiliepimą, kuriame pareiškia, kad su sklypų istorinių tyrimų parengimu, susijusių dokumentų nekaupia, nesaugo. Saugoma tik Istorinių tyrimų byla.

12Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog žemės sklypas, unikalus Nr. 5528-0004-0113, nėra įrašytas į Kultūros vertybių registrą, taip pat nepatenka į kultūros paveldo objektų teritorijas ar apsaugos zonas. Istorinių tyrimų (istorinių pažymų) rengimas nėra reglamentuotas. Departamentas 2018-10-22 raštu Nr. (9.71.)2-2714 „Dėl ekspertinės išvados nustatant buvusios sodybos faktą“ informavo Pajūrinio regioninio parko direkciją, kad mokslinės archeologijos komisijos nuomone, įvertinus pareiškėjo teismui pateiktą pažymą, žvalgomųjų archeologinių tyrimų metu atidengtų pamatų fragmentų priklausomybė nėra aiški. Be to, pažymoje pateikti planai nėra tinkamai parengti, susieti su Lietuvos koordinačių sistema (LKS-94), todėl neaišku, ar aptiktąsias statinio liekanas galima susieti su istoriniuose planuose pažymėtais pastatais. Departamento nuomone, nėra pakankamo pagrindo patvirtinti juridinę reikšmę turintį faktą – sodybų buvimo žemės sklype.

13Suinteresuotas asmuo R. E. atsiliepimu, kurį pateikė jos dukra E. S., veikianti pagal įgaliojimą, su pareiškimu nesutinka. Nurodo, jog į sodybą seneliai, tėvai atsikėlė po antrojo pasaulinio karo iš gretimo Šaipių kaimo. Pagal artimųjų pasakojimus į šiaurę nuo jų sodybos daugiau gyvenamųjų namų nebuvo. Pareiškėjo nurodyti pamatai aptikti 1-ame šurfe, pagal artimųjų pasakojimą yra buvęs jų sodybos ūkinis pastatas (daržinė), kuris antrojo pasaulinio karo metu buvo sudegintas ir liko tik pamatai. Tarybiniais metais buvo suformuoti sklypai ne pagal buvusio sklypo ribas, todėl šio pastato dalis nepateko į jų sklypo ribas. Pagal artimųjų pasakojimą, pareiškėjo nurodyta galima žvejo Š. sodyba buvo nuo jų gyvenamojo namo į pietus, o ne į šiaurės vakarus. Ant pietinės sklypo dalies, kuri priklausė Šukiui, šiuo metu gyvena jų žemės sklypo bendrasavininkai E. Ž.. Pareiškėjo nurodytos kitos sodybos statinio pamatai yra galimai suklastoti, jų nėra buvę, įrengimo darbai buvo vykdomi laikotarpiu 2014 m. rugsėjo – spalio mėnesiais.

14Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog neturi duomenų ir informacijos apie žemės sklype buvusias sodybas. Nustačius, kad yra visos sąlygos juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimui pareikštam pareiškimui, neprieštarautų, kad pareiškimas būtų patenkintas.

15Suinteresuotas asmuo E. Ž. atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė.

16Teismo posėdyje pareiškėjo G. M. atstovė advokatė N. Ž. prašė pareiškimą tenkinti, pareiškime nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, jog pareiškėjas siekia įgyvendinti teisę vykdyti statybas, tačiau šiuo metu yra ribojamas tam tikrų įstatyminių sąlygų, nes statyba tokioje teritorijoje yra galima tik tokiu atveju jei sodyba yra buvusi. Pagrindinis šaltinis, kuriuo pareiškėjas remiasi ir, kurį įgydamas nuosavybės teises į žemės sklypą gavo iš prieš tai buvusių sklypų savininkų, yra UAB „Klaipėdos projektas“ parengta prieš tai buvusių sklypo savininkų užsakymu, archeologinių tyrimų pažyma ir istoriniai tyrimai, kuriuos yra parengusi istorikė J. V., ir kuriuose padaryta išvada, jog būtent į pareiškėjui priklausantį žemės sklypą patenka dviejų skirtingose vietose buvusių sodybų liekanos.

17Teismo posėdyje Pajūrio regiono parko direkcijos atstovas D. N. prašė pareiškimo netenkinti, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir papildomai paaiškino, jog šurfe -1 užfiksuoto pastato maža pamatų dalis patenka į pareiškėjo sklypą, o likusi pastato dalis į pietus, nepatenka į dabartinį pareiškėjo žemės sklypą, o patenka į gretimos Enzinų sodybos sudėtinę dalį, kurioje šiai dienai stovi senasis gyvenamas namas. Buvęs pastatas buvo priklausinys ir buvo Enzinų sodybos dalis. Pagal liudytojų parodymus šis pastatas buvo ūkinės paskirties, negyvenamasis.

18Teismo posėdyje liudytojas M. P. paaiškino, kad yra archeologas, Z. A. užsakymo atliko archeologinius tyrimus, žemės sklype Nr. ( - ), kurių tikslas buvo nustatyti ar minėtame žemės sklype buvo užstatymas, likusių pastatų liekanų. 2015 m. lapkričio 5–15 d. buvo atliekami žvalgomieji archeologiniai tyrimai. Nuvažiavus į vietą matėsi kur akmenys paviršiuje, tai parodė ir užsakovas, todėl sprendė, jog toje vietoje kažkas galėjo būti, dėl to ten buvo pasirinkta kasti, taip pat gretino senuosius kartografinius žemėlapius su dabartiniais žemėlapiais ir taip orientuojantis buvo atliekami tyrimai. Pagal archeologinius radinius, kurie rasti šalia pastato bei kartografinius planus nustatė, jog rasti pamatai yra XX amžiaus. Radiniai buvo būdingi tam laikotarpiui, jų netyrė, rėmėsi savo asmenine patirtimi. Negalėjo nustatyti kokio pastato pamatai rasti šurfe – 1, nes per mažos apimties tyrimai, jų negalėjo didinti, nes jau buvo kitų asmenų žemės sklypas. Šurfe – 1 buvo aptiktas degėsių sluoksnis, spėjimas, jog sudegė per antrąjį pasaulinį karą. Rastas kultūrinis sluoksnis labai mažas, mažai duomenų, todėl negali sakyti, jog tai gyvenamojo namo pamatas. Rastus radinius nufotografavo ir vėl užkasė, nes jie archeologams nėra vertingi. Jokių rastų medžiagų tyrimų neatliko. Šurfe – 3 rasti pamatai, spėjo, jog tai ūkinio pastato pamatai, kuris buvo neilgą laiką, jokių radinių šalia jo nerado. Rastos pamatų liekanos šurfuose 2, 3, 4, buvo tik fragmentai išlikusio pastato, nedarė detalesnių tyrimų, nes pastatas labai apardytas. Šurfe - 3 rasti akmenys, jog tai pamatų liekanos yra tik spėjimas (prielaida), o 2 ir 4 šurfuose jau rasta kažkas panašaus į pamatą, tačiau tai negalėjo būti gyvenamojo namo, jo nėra pažymėta jokiose kartografiniuose žemėlapiuose, kultūrinio sluoksnio bei radinių nerado. Perkasos (toliau - PK), buvo daroma remiantis kartografiniais 1832 ir 1860 metų žemėlapiais, tikslu nustatyti ar buvo užstatymas, bet nieko nerado. Remiantis 1832 metų planu buvo daryta PK1, o pagal 1860 metų žemėlapį atliko PK 2-3, bet nieko nerado. Nepamena kaip prieš trejus metus lokalizavo žemės sklypą 1832 metų kartografiniame žemėlapyje.

19Teismo posėdyje liudytoja J. V. parodė, kad istorinė pažyma buvo sudaryta tikslu nustatyti sklypo Nr. ( - ) apstatymo istorinę situaciją. Dėl šio žemės sklypo buvo darytos kelios istorinės pažymos, nes keitėsi šio žemės sklypo ribos, po pakeistų žemės sklypo ribų buvo daryta paskutinė 2016 metų istorinė pažyma. Istorinės pažymos užsakovas buvo ne pareiškėjas, o R. S.. Archeologų išvada buvo pagrindinė ir ja rėmėsi, nes istorinių duomenų apie buvusias sodybas, jos apstatymą nepavyko rasti, medžiaga fragmentiška, netiksli. Išvada antroje pastraipoje dėl pastato amžiaus padaryta remiantis archeologiniais tyrimais, nes apžiūrėjusi žemės sklypo paviršių nematė jokių apstatymo požymių arba liekanų, taip pat žmonių prisiminimais. Trečioje pastraipoje pateikta išvada padarė remdamasi archeologine pažyma, nes jos turimos medžiagos nepakako. Statinių amžių nustatė remdamasi archeologiniais tyrimais, nes vizualiai apžiūrėjus sklypą jokių apstatymo požymių bei liekanų nerado. Nerado jokių konkrečių duomenų ir istorinių šaltinių, kuriuose būtų tiksliai įvardinta pastatų paskirtis, tai yra kokiam pastatui priklausė archeologų rasti pamatai, todėl išvadoje ir nurodė, jog pastatų paskirtis nenustatyta. Kartografinėje medžiagoje pažymėtas žemės sklypas 1832 metų žemėlapyje, tačiau tai padaryta klaida archeologų ataskaitoje lokalizuojant tiriamąjį sklypą. Kadangi rėmėsi archeologiniais tyrimais, tai jų medžiagą tiesiog įkėlė į savo istorinę pažymą, archeologai apsiriko lokalizuodami žemės sklypą. Archeologai rado tik kultūrinį sluoksnį 20 amžiaus, o 19 amžiaus nekomentuoja, nes nieko nerado, kad būtų buvęs apstatymas. D. Š. sodybos, tai iš vietinių gyventojų surinktų prisiminimų. 1994 metais kartu su Mažosios Lietuvos muziejaus istorike atliko Karklės tyrimus ir jų metu apklausinėjo vietinius gyventojus, tačiau 1994 metais sklypų formos, kokios šiuo metu suformuotos nebuvo, tame tarpe ir tiriamojo sklypo. Vaikščiojo su vietiniais gyventojais, kurie rodė, kur pagal jų prisiminimą stovėjo žmogaus sodyba, kam priklausė žemė. R. E. yra atsikėlusi iš gretimo Šaipių kaimo į Karklę, o G. yra vietinė „karkliškė“. Apie Šukius kalbėjo vietiniai senieji gyventojai E., G., tačiau jie tiksliai neapibrėžė ir negalėjo apibrėžti, nes 1994 metais nebuvo suformuoto ir minimo žemės sklypo ir kitų sklypų aplinkui ir žmonės tiesiog rodė ranka į vietą, jog čia buvo Š. pieva, stovėjo pastatai, bet tiksliai neapibrėžė. Šurfas 1, 2, 3 pagal gyventojų prisiminimus buvo Š. sodyba. Kitos istorinės medžiagos apie Karklės sklypų savininkus nebuvo, todėl rėmėsi senųjų gyventojų pasakojimais. Teritorija į pietus pietvakarius priklausė Š.. Š. priklausė keli pastatai, buvo žemės naudmenų aplinkui. Šukiai emigravo į Vokietiją ir įsikūrė žvejys D. su giminaite P., o jiems emigravus atsikėlė E. E., vėliau atsikėlė jos sūnaus šeima E.. Vietinių gyventojų pasakojimai labai apibendrinti, jog buvo didelė sodyba, susiformavę du kiemai, buvo keli ūkiniai ir gyvenamas pastatas. Gyvenamas pastatas buvo ir šiuo metu yra už tiriamojo sklypo ribos ir dabar priklauso E.. Istorinių faktų apie sudegusias sodybas nerado, iš žmonių pasakojimų žino, jog dauguma sodybų 1940 metais ypač Karklėje buvo bombarduota ir nukentėjo, pagal žmonių pasakojimus Šukių sodyboje taip pat buvo nudegusių pastatų. Šukys žmonių buvo įvardintas kaip žvejys ir ūkininkas. Dėl šurfas 1 – pastato, tai liudytojai badė komentuoti, jog daržinė, bet jie vietomis buvo prieštaringi, o dėl gyvenamoji namo įvardijo tik tą, kuris šiuo metu stovi, senieji gyventojai kalbėjo apie senąjį namą, kuris priklausė Š. senajam kiemui. Klaipėdos krašte yra kitokie dėsningumai, ūkiniai pastatai sodyboje buvo labai dideli, kartais L raidės, o žvejų trobelės buvo gana nedidelės, bet Š. buvo stambus ūkininkas, kuris buvo ir žvejys, ir ūkininkas.

20Teismo posėdyje liudytoja E. S. parodė, kad pareiškėjo žemės sklypas ribojasi su jų sodyba, sodybos adresas ( - ), kurioje užaugo nuo gimimo ir gyveno. Sodyba priklauso jos mamai R. E.. Gretimame žemės sklype niekada nebuvo namo, nebuvo jokių akmenų, buvo pieva, kurioje anksčiau laikydavo gyvulius. Močiutė atsikėlė po karo į sodybą, sodyboje buvo kelios malkinės, prieš karą buvo ir daržinė didžiausia, bet ne gyvenamasis namas, o gretimame žemės sklype pieva, jokių statinių nebuvo. Ant tos daržinės pamatų jų žemės sklype stovi malkinė, dalis žemės sklypo, kuriame yra dalis daržinės pateko į valstybės žemę, tačiau prieš porą metų gretimo žemės sklypo savininkas persitvarkė žemės sklypą, t. y. savo dalį žemės sklypo atidavė valstybei – miško, o jam buvo skirta kita žemės sklypo dalis, tokiu būdu pasidarė, jog nedidelė dalis buvusios daržinės fundamento patektų jam į jo žemės sklypą, taip pat šio statinio dalis pamatų liko ant kelio, nes ten valstybinis kelias praeiti link pajūrio. Kai gretimo žemės sklypo savininkas susitvarkė žemės sklypo ribas, vieną dieną grįžusi iš darbo rado gretimame žemės sklype griovį iškastą, kitą dieną rado jau akmenis suleistus. Archeologas vykdė kasinėjimus tik tuomet kai buvo suleisti akmenys žemės sklype, po metų laiko. Sodyboje iš pietų pusės gyveno jos močiutė su savo seserimi, o kitoje pusėje šiaurinėje moteris J., kuri išvažiavo į Vokietiją ir tada močiutė nupirko iš jos žemės dalį su statiniais, jos tėvai jau buvo vedę, todėl apsigyveno tos moters name, kuriai ir priklausė ir ta daržinė. Močiutė bendrai vedė visą ūkį ir jos vardu buvo namas ir sodyba, o po močiutės mirties visa sodyba tėvukui atiteko. Kai jos močiutė atsikėlė sodyboje buvo gyvenamasis namas, taip pat sodybai priklausė daug pastatų, kurie buvo pagalbiniai, sodybos išsidėstymas nekito ir dabar stovi jų gyvenamasis namas, jo vieta nekito.

21Teismo posėdyje D. E., apklaustas kaip liudytojas, turintis specialių žinių, parodė, jog yra istorikas, buvęs archeologas, šiuo metu užsiima istoriniais tyrimais, vakarų Lietuvos, jo sritis – jūrinė kultūros paveldo, žvejų sodybos, Klaipėdos krašto istorija. Norint atkurti tai kas buvo tuo laikmečiu, t. y. XIX a. antroje pusėje bei XX a. pradžioje ir atkurti užstatymą koks buvo tuo laikotarpiu, vien kartografinės medžiagos bei liudytojų neužtenka, reikalinga fotografinė medžiaga, tai gali būti piešiniai, fotografija, tapybos darbai. Susipažinęs su šioje byloje pateikta istorine pažyma, tokios medžiagos nerado, pateikta kartografinė medžiaga, t. y. žemėlapiai yra nekokybiški, o 1832 metų žemėlapyje yra vaizduojama visai ne ta vieta, t. y. maždaug pusę kilometro piečiau esanti vieta ir ta vieta galimai pasirinkta, nes ten buvo pažymėta sodyba, tačiau šioje byloje tiriama vieta yra visai kitur. Prūsijos teisėje iki XIX amžiaus nebuvo leidžiama skaidyti sklypų. Kartografiniai žemėlapiai yra tik pagalbiniai. Pagrindinis ir patikimiausias aerofoto nuotraukos. 1935 metais buvo lietuvių užskridimas ir buvo koreguojamas Lietuvos žemėlapis, tačiau tokios nuotraukos šioje byloje nėra. Klaipėdos krašto dokumentų nedaug hipotekos knygos, savininkų sąrašai, bet tais duomenimis istorikė nesiremia, nors jie yra tikslesni. Po antro pasaulinio karo gyventojai pasitraukė į Vokietiją ir jie buvo apklausiami nuo 1946 iki 1960 metų, ir jie įvardindavo savo kaimynus, buvo pildomos schemos, kurios saugomos archyvuose Vokietijoje. Ūkiniai pastatai nuo gyvenamųjų namų skyrėsi, nebūtinai, jog gyvenamas didesnis už ūkinį, galėjo būti įvairiai, priklauso kokią ūkinę veiklą vykdo, jeigu laiko gyvulius, tai daržinė gali būti didžiulė. Klaipėdos krašte daržinės didelės, nes reikėjo tinklus džiauti, valtį įsitempti. Pagal pamatus ne visais atvejais galima spręsti, kad tai gyvenamojo namo. Indų šukių galima buvo rasti daugiausia prie tvarto, nes visi šiukšlynai yra pakraščiuose ir tai vienas rodiklis, kad susiduriama su kiemo pakraščiu, nes būtent prie ūkinių pastatų būdavo sukaupiamos šiukšlės.

22Teismas konstatuoja:

23pareiškimas atmestinas.

24Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų teiktų paaiškinimų, liudytojų parodymų nustatytos šios faktinės bylos aplinkybės. Pareiškėjui G. M. nuosavybės teise priklauso 0,3635 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), adresu Karklės k., Klaipėdos r., nuosavybės teisės įgijimo pagrindas 2016-08-03 dovanojimo sutartis Nr. 3186, žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio (e. b. l. 62-63, t. 1).

25Pareiškėjui priklausančio žemės sklypo savininkai bei ribos keitėsi. Pagal piliečio E. K., pateiktus nuosavybės teisės patvirtinančius dokumentus, Telšių apskritis 1998-09-24 priėmė išvadą Nr. 225 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ į buvusio savininko M. K. valdytą nuosavybės teise Telšių apskrities Plungės rajono Giliogirio kaime 144,01 ha žemės. Pagal 1999-11-19 sutartį Nr. NGP-9568, patvirtintą Klaipėdos rajono notarų biuro notarės G. P., E. K. perleido teisę į išlikusį nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą, nuosavybės teisė atstatoma į K. E. žemės sklypą 0,46 ha, buvusį ( - )apskrityje, o G. S. teisę priėmė, 2000-11-09 Klaipėdos apskrities sprendimu atkurtos nuosavybės ir perduotas neatlygintinai 1,38 ha žemės sklypas Klaipėdos rajono Kretingalės sen. Karklės k., žemės sklypas įregistruotas nekilnojamojo turto registre S. G. vardu pagal Klaipėdos apskrities viršininko 2000-11-09 įsakymą Nr. 2618. Taigi atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypui. 2005-03-03 pirkimo – pardavimo sutartimi žemės sklypą įsigijo V. K., 2007 metais žemės sklypo ribos buvo koreguojamos, 2008-04-01 pirkimo pardavimo sutartimi žemės sklypą įsigijo R. S., žemės sklypo ribos vėl buvo koreguojamos ir nustatytos 2014-08-07 atlikus kadastrinius žemės sklypo matavimus (e. b. l. 62-63, 15-23 t. 1).

26R. S., buvusios žemės sklypo savininkės, kuri žemės sklypą padovanojo pareiškėjui, užsakymu UAB „Klaipėdos projektas“ parengė istorinių tyrimų sklypo apstatymo raidai įvertinti istorinę pažymą, kurią sudaro J. V. istorinė pažyma, kartografiniai žemėlapiai, 2015 m. žvalgomųjų archeologinių tyrimų pažyma (e. b. l. 7-13, t. 1).

27Topografiniame plane atvaizduotas dabartinio pareiškėjo žemės sklypas, taip pat nuo pareiškėjo žemės sklypo į pietus esantis suinteresuotų asmenų R. E. ir E. Ž. žemės sklypas ir jame esantys statiniai, pažymėtos pareiškėjo žemės sklype atliktų šurfų ir perkasų vietos, nuotraukose užfiksuotas pareiškėjo žemės sklypas, šurfai, perkasos, rasti radiniai, suinteresuoto asmens R. E. žemės sklypas ir jame esantys statiniai, Lietuvos valstybei priklausantis keliukas (e. b. l. 83, 84-101, t. 1).

28Iš 2015 m. atliktų žvalgomųjų archeologinių tyrimų pažymos matyti, jog archeologas M. P., atlikęs archeologinius tyrimus, nustatė, jog pareiškėjo žemės sklype yra išlikusių buvusio XX a. I pusės užstatymo liekanų – fiksuoti dviejų pastatų fragmentai išlikę pamatai; tik viename šurfe 1 aptiktas kultūrinis sluoksnis, datuojamas XX a. pirma puse, kituose šurfuose ir perkasose kultūrinio sluoksnio nerasta. Archeologas M. P., atlikęs archeologinius tyrimus, nurodė, jog šurfe -1 aptiktas pastato šiaurės rytų kampo pamatas, palyginus istorinius 1796-1802 m., 1832 m., 1860 m., 1938 m. Karklės k. topografinius planus, konstatavo, jog šurfe 1 atidengtas 1938 m. plane pažymėto šiaurinio pastato šiaurės rytų kampas, į tirto sklypo ribas patenka apie 2,9 m šio pastato šiaurinės sienos dalis. Šurfe 1 šalia pamato sluoksnyje rasta geležinių dirbinių – dildė, fabrikinės vinys ir kt., porcelianinių indų šukių, pastebėtas degėsių sluoksnis. Šiaurinėje sklypo dalyje ištirti keturi šurfai 2-5, šioje dalyje žemės paviršiuje buvo matoma akmenų eilė, pavienių akmenų. Šurfe - 2 tirtos akmenų eilės šiaurės vakarų dalyje, aptiktas tik pastato pietryčių sienos pamato fragmentas, pastato kampo šurfe - 2 nepavyko aptikti; šurfe - 3 tirta akmenų eilė pietryčių dalyje, atidengtas vienas akmuo, rasta plytų duženų, atidengti du sienos pamato akmenys, konstatavo, kad šurfo vietoje aptiktas fragmentiškai išlikęs buvusio pastato pietryčių sienos pamato fragmentas; šurfe 4 tirtas pavienis akmuo vietoje nuo šurfo - 3, aptiktas pastato rytų kampo pamatas, kuris sudėtas iš neskaldytų lauko akmenų ir raudonų molinių plytų nuolaužų, išlikusi tik viena pamatų akmenų eilė; šurfuose - 2 neaptikta archeologiškai vertingų radinių ir struktūrų. Archeologas padarė išvadą, jog ištirtuose šurfuose Nr. 2-4 fragmentiškai fiksuotos buvusio pastato pamatų liekanos, pastatas buvo apie 10x12 m. dydžio, istoriniuose 1796-1802 m., 1832 m., 1860 m., 1938 m. Karklės k. topografiniuose planuose šiaurinėje sklypo dalyje pastatų nėra pažymėta, todėl galimai šioje vietoje stovėjo ūkinės paskirties pastatas. Šurfuose 2-5 kultūrinio sluoksnio nerasta.

29Iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2018-10-22 rašto ir 2018-10-16 posėdžio protokolo nustatyta, jog Mokslinės archeologijos komisijos 2018-10-16 posėdyje, nariai susipažinę su archeologo M. P. atlikto pareiškėjui priklausančio žemės sklypo 2015 m. žvalgomųjų archeologinių tyrimų pažyma, nurodė, jog tyrimų metu atidengtų pamatų fragmentų priklausomybė nėra aiški, pateikti planai parengti nepakankamai profesionaliai, nėra susieti su Lietuvoje galiojančia koordinačių sistema, todėl neaišku ar aptiktąsias statinio liekanas galima susiekti su istoriniuose planuose pažymėtais pastatais (e. b. l. 172 -173, t. 1).

30Iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėdos rajonas) 2019-02-19 tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, jog atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 233 str., 1 d., 235 str. 1 d., 300 str. 1 d. pagal Pajūrio regiono parko direkcijos pranešimą, kad galimai yra suklastoti archeologiniai tyrimai, kurie pateikti teismui ir bandoma neteisėtai atkurti sodybą Pajūrio regioninio parko saugomoje teritorijoje Karklės k., Klaipėdos r. (e. b. l. 141-143, 151-152, t. 3).

31Klaipėdos regioninio valstybės archyvo pažyma patvirtina, jog Klaipėdos regioniniam valstybės archyvui Karklės kaimo, Klaipėdos rajono XIX a. pradžios – XX a. vidurio laikotarpio kartografiniai dokumentai saugoti nebuvo perduoti (e. b. l. 130, t. 1). 2018-09-28 Lietuvos ypatingojo archyvo pažyma patvirtina, jog kartografiniai dokumentai, kuriuose vaizduojamas Karklės kaimo apstatymas sodybomis (pastatais) laikotarpiais nuo XIX a. pradžios iki XX a. vidurio nesaugomi (e. b. l. 131, t. 1). Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2018-10-02 raštas patvirtina, jog archyvuose saugomuose fonduose dokumentų apie Klaipėdos rajono Karklės kaimo apstatymą sodybomis (pastatais) bei pastatų situacijos plano nerasta (e. b.l. 163, t. 1).

32Iš istorinėje pažymoje pateiktų 1796-1802 m., 1832 m., 1860 m. kartografinių žemėlapių, kuriuose geltona spalva pažymėtas pareiškėjo žemės sklypas ir kuriais rėmėsi archeologas ir istorikė, matyti, jog 1832 metų žemėlapyje pažymėtas pareiškėjo žemės sklypas ir yra matyti statinys, kituose planuose statinių nėra (e. b. l. 36, 79-80, t 1). 1912 m., 1918 m., 1922 m., 1938 m. kartografiniuose žemėlapiuose, kuriuose geltona spalva pažymėta pareiškėjui priklausančio žemės sklypo vieta, nėra matyti statinių (e. b. l. 37-44, 82, t. 1). Pateiktuose 1946 m., 1953 m., 1959 m., 1946 m., 1947 m., 1955 m. žemėlapiuose, kuriuose rožine spalva pažymėta pareiškėjui priklausančio žemės sklypo vieta, nėra matyti statinių (e. b. l. 45-54, t. 1). Iš Karklės kaimo buvusių savininkų sklypų ribų žemėlapio matyti, jog pareiškėjo žemės sklype nėra žymimi statiniai (e. b. l. 54-55, t. 1).

33Iš istorinės pažymos nustatyta, jog rašytinių šaltinių apie pareiškėjo sklypo savininkų raidą nėra. Iš senųjų vietinių gyventojų prisiminimų pareiškėjo sklypo žemėje, kurios apstatymo liekanų rasta šiaurės ir šiaurės vakarų dalyse, priklausė Š. šeimai. Š. pasitraukus į Vokietiją šiauriniame kieme po karo liko tik 1927 metų statybos mūrinis namas, kuriame įsikūrė žvejys su giminaite, o jiems emigravus į Vokietiją apie 1953 m. sodyboje apsigyveno E. E., jos sūnaus šeima Rūta ir G. E. (e. b. l. 10, t. 1).

34Iš išrašo Pajūrio (Karklės) regioninio parko etnografinės dalies namų valdų suplanavimo schemos ir jos sudedamųjų dalių (e. b. l. 56, t.1, b. l. 171-187, t. 3) nustatyta buvusių sodybų vietos, taip pat vietos, kuriose siūlomos regeneruoti (atstatyti) sodybas ir kaip turėtų vystis Karklės kaimas, faktai apie esamas, buvusias sodybas nurodomi, remiantis atliktais istoriniais tyrimais. Kaip matyti iš plano Nr. 33 pažymėta E. sodyba, pareiškėjo žemės sklype jokių sodybų nėra pažymėta, taip pat nesiūloma sodybų atkurti. Iš aiškinamojo rašto matyti, jog E. sodyboje išlikęs vienas iš nedaugelio mūrinių kaimo gyvenamųjų namų, ūkiniai pastatai visi arba dalinai sunykę.

35Iš 2006 metų darytos orto fotonuotraukos matyti pareiškėjo žemės sklypo lokalizacijos vieta ir greta esanti E. sodybą (e. b.l. 170, t. 1). Iš 1944 metų vokiečių aviacijos aero fotonuotraukos, matyti pareiškėjo žemės sklypo vieta, ir nuo jo į pietus esantys statiniai (e. b. l. 171, t.1, 2-3, t. 2). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, jog pareiškėjo žemės sklypas ribojasi su suinteresuotų asmenų E. Ž. ir R. E. priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ), bei keliu, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei, suinteresuotiems asmenims E. Ž. ir R. E. priklausančiame žemės sklype įregistruotas pastatas – gyvenamasis namas, statybos metai 1921 m., malkinė, statybos metai - 1921 m., dvi malkinės -1980 m., sandėlis - 1942 m., šulinys – 1921 m., priklausantys R. E., poilsio pastatas – 2004 metų statybos, priklausantis E. Ž. ir R. E.. Iš pateiktų nuotraukų, kuriuose užfiksuotas pareiškėjui priklausantis žemės sklypas, matosi akmenų eilė, liudytojos E. S. teigimu jie atsirado 2014 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais (e. b. l. 116-117, t. 3).

36Iš E. S. 2018-10-23 liudijimo raštu nustatyta, jog ji yra žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ) bendrasavininkės R. E. dukra. Nuo gimimo 1959-04-21 gyveno šioje sodyboje su broliu, tėvais ir senele (tėvo motina). Mama R. E. gimė ( - )gretimame Šaipių kaime, po antrojo pasaulinio karo su mama ir patėviu apsigyveno Karklės kaime, o dabartinėje sodyboje apsigyveno po vedybų 1952 metais. Senelė I. E., apsigyveno Karklės kaime dabartinėje sodyboje adresu ( - ), kurioje gyveno iki mirties. Šalia jų sodybos, esančiame gretimame žemės sklype kadastrinis Nr. ( - ), jos ir jos artimųjų (mamos, tėvo, senelės, senelės sesers) prisiminimais jokios sodybos pastatų, pastatų liekanų nėra buvę. Jų sodybos šiaurinėje dalyje pasak jos tėvų ir senelės bei jos sesers prisiminimų yra buvęs didelis ūkinis pastatas – daržinė, kuri antrojo pasaulinio karo pabaigoje sudegė ir iki šių dienų liko tik jo pamatai. Tarybiniais metais po nacionalizacijos prie jos tėvų sodybos buvo suformuotas naujas žemės sklypas, kurio ribos nebuvo tiksliai nustatytos pagal buvusios sodybos ribas, todėl jų sodybos šiaurinėje dalyje buvusio ūkinio pastato (sudegusio karo metu) dalis pamatų liko už suformuoto sklypo ribų. Po 1990-03-11 vykdant žemės reformą, šalia jų sodybinio sklypo buvo suformuotas naujas žemės sklypas kadastrinis Nr. ( - ), į kurį patenka dalis ūkinio pastato (e. b. l. 167-168, t. 1). Suinteresuotas asmuo pateikė nuotrauką, kurioje nurodyta, jog į pietus nuo E. sodybos matosi Š. sodyba (e. b. l. 118, t. 3).

37Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 str.).

38Pareiškėjas siekia, jog būtų nustatytas juridinę reikšmę turtinis faktas, kad jam priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ) buvo dvi sodybos. Tokio fakto nustatymo tikslas – statyba žemės sklype, atstatant buvusių sodybų pastatus ir statant naujus pastatus ir inžinerinius statinius.

39Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjo žemės sklypas yra Pajūrio regioniniame parke ir patenka į Karklės etnokultūrinį draustinį, todėl šiam sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo 2 str. 43 d., 4 str. 1 d. 4 p., 9, 13 str.). Draustiniuose leidžiama atstatyti identiškus buvusių sodybų pastatus ir jų inžinerinius statinius pirminėse jų stovėjimo vietose pagal išlikusius archyvinius dokumentus: vietovės planus, pastatų ir inžinerinių statinių projektus (brėžinius), matavimų bylas, kitus dokumentus, pagal kuriuos atkuriamas buvęs pastatų vaizdas (jų fasadai, medžiagos, konstrukcijos); leidžiama naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius statyti buvusios sodybos vietoje (Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 3 d. 5, 6 p.). Valstybiniuose parkuose leidžiama atstatyti identiškus buvusių sodybų pastatus ir jų inžinerinius statinius pirminėse jų stovėjimo vietose pagal išlikusius archyvinius dokumentus: vietovės planus, pastatų ir inžinerinių statinių projektus (brėžinius), matavimų bylas, kitus dokumentus, pagal kuriuos atkuriamas buvęs pastatų vaizdas (jų fasadai, medžiagos, konstrukcijos); leidžiama naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius statyti buvusios sodybos vietoje, atsižvelgiant į etnografinių regionų architektūros reikalavimus (Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo 13 str. 3 d. 4, 5 p.). Taip pat pareiškėjo žemės sklypui galioja Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2016-09-19 įsakymu Nr. D1-623 patvirtintas Pajūrio regioninio parko tvarkymo planas, kuriame numatyta, jog naujų sodybų kūrimas galimas buvusių sodybų vietose bei tvarkymo plane pažymėtose plėtros zonose. Visose gyvenvietėse, laikantis statybos normų, regioninio parko nuostatų reikalavimų ir kraštovaizdžio architektūros principų, gali būti įrengiami inžineriniai tinklai ir kitokia techninė infrastruktūra.

40Pagal Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 52 dalį buvusi sodyba apibrėžiama, kaip vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiškai buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neišliko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą teismo sprendimu.

41Pareiškėjas nurodo, jog duomenų patvirtinančių, jog žemės sklype buvo sodybų nėra ir nebuvo, buvusių sodybų faktą įrodinėja istorine pažyma, archeologiniais tyrimais, kartografiniais žemėlapiais. Teismas nurodo, jog tuo atveju, kai buvusios sodybos faktas įrodinėjamas tos teritorijos planais, žemėlapiais ir panašiais dokumentais, teismas turi vertinti pateiktus įrodymus (istorinius – archyvinius dokumentus bei kitus įrodymus) patikimumo ir pakankamumo aspektais.

42CPK 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalimi faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

43Pagal suformuotą teismų praktiką juridinis faktas, kad sodyba - gyvenamasis namas su priklausiniais - buvo pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, gali būti nustatomas, kai konstatuojama, jog yra išlikę buvusių statinių liekanų arba kai sodyba yra pažymėta vietovės ar kituose planuose, t. y. sodybos buvimo faktas pirmiausiai siejamas su gyvenamojo namo sklype buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2007; 2008-05-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2008; 2009-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2009 ir kt.).

44Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad vien tik ūkio pastatų buvimo faktas, neįrodžius, kad sklype buvo ir gyvenamasis namas, neduoda pagrindo išvadai apie sodybos buvimą padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-12-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2006; 2007-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2007; 2008-09-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2008).

45Taigi sprendžiant klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio sodybos buvimo vietos fakto nustatymo, reikia nustatyti, ar pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribose buvo sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniais.

46Dėl XIX a. pirmos pusės sodybos buvimo fakto pareiškėjo žemės sklype.

47Pareiškėjas nurodė, jog neturi duomenų kam priklausė jo nurodyta sodyba, teigia, jog šioje sodyboje buvo vienas pastatas, kuriame buvo gyvenama, šį faktą grindžia istorine pažyma ir joje padarytomis išvadomis, 1832 metų kartografiniu žemėlapiu.

48Iš 2015 m. žvalgomųjų archeologinių tyrimo pažymos bei archeologo duotų paaiškinimų teisme, nustatyta, jog archeologas remdamasis 1832 m. kartografiniu planu atliko perkasą - PK 1 tikslu rasti pastatą, kuris pažymėtas 1832 metų kartografiniame žemėlapyje, tačiau nieko nerado. Vadovaujantis 1860 m. kartografiniu žemėlapiu rytinėje sklypo dalyje buvo ištirtos dvi perkasos PK 2-3, tačiau nei pamatų liekanų, nei archeologiškai vertingų radinių ir struktūrų neaptikta. Pateiktame 1832 m. kartografiniame žemėlapyje geltona spalva pažymėtas pareiškėjo žemės sklypas, kuriame matyti, jog 1832 m. žemėlapyje pareiškėjo žemės sklype matomas statinys (e. b. l. 36, 80, t 1), kitose 1796-1802 m., 1860 m. kartografiniuose žemėlapiuose, jokių statinių nematyti. Istorinėje pažymoje istorike J. V. daro tikėtiną išvadą, jog pagal XVIII a. – XIX a. žvejų sodybų apstatymo tradicijas, pastato dalis buvo gyvenamos, dalis – ūkinės paskirties, remiamasi senųjų gyventojų prisiminimais ir 1832 metų kartografiniu žemėlapiu.

49Iš suinteresuoto asmens Pajūrio regioninio parko direkcijos atstovo paaiškinimų, liudytojo D. E. parodymų nustatyta, jog 1832 m. kartografiniame žemėlapyje neteisingai lokalizuota ir pažymėta pareiškėjui priklausančio žemės sklypo vieta, žemėlapyje matoma sodyba yra apie 1,1 km į pietus (piečiau Cypos upelio) nuo vykdytų archeologinių tyrimų pareiškėjo žemės sklype, kuris yra arčiau Rikinės upelio. Tai, jog pareiškėjui priklausantis žemės sklypas lokalizuotas neteisingai patvirtina ir liudytojo D. E. pateikta to laikmečio kartografinė medžiaga (e. b. l. 29-32, t. 2). Teismo posėdžio metu istorikė J. V. pripažino, jog padaryta klaida archeologų ataskaitoje lokalizuojant pareiškėjo žemės sklypą.

50Pažymėtina, jog archeologas pareiškėjo žemės sklype nerado jokių XIX amžiaus pastato liekanų, taip pat ir kultūrinio sluoksnio, radinių bei struktūrų, taip pat nei viename kartografiniame žemėlapyje nepažymėti statiniai pareiškėjui priklausančiame žemės sklypo dalyje, kurioje buvo atlikta perkasa-1. Istorikė J. V. teismo posėdžio metu nurodė, jog archeologas XIX amžiaus nekomentuoja, nes nieko nerado, kad būtų buvęs apstatymas.

51Istorinėje pažymoje dėl XIX a. buvusios sodybos remiamasi žmonių prisiminimais ir nurodoma, jog stovėjo vienintelis ilgas stačiakampis pastatas, tačiau jokių objektyvių duomenų apie šio pastato buvimą, jo paskirtį nėra. Vertinant liudytojų prisiminimus, kuriais grindžiama istorinė pažyma, pažymėtina, jog nėra pateikta jokių rašytinių šaltinių, kuriose būtų užfiksuoti liudytojų prisiminimai, neaišku apie kurį žemės sklypą kalba liudytojai, pateikdami prisiminimus apie pastato buvimą pareiškėjo žemės sklype, kaip matyti viena iš istorikės apklaustų liudytojų buvo R. E., kuri ir šiuo metu gyvena gretimame žemės sklype ir šioje byloje pateiktame atsiliepime nurodė, jog jokių statinių pareiškėjui priklausančiame žemė sklype nebuvo, ten buvo pievos, kuriuose ganydavo gyvulius.

52Visapusiškai išanalizavus ir įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus, duotus paaiškinimus, liudytojų parodymus, darytina išvada, jog byloje nėra jokių objektyvių, patikimų duomenų sudarančių pagrindą išvadai, jog pareiškėjo žemės sklype XIX a. pirmoje pusėje buvo sodyba su vienu pastatu, kuriame buvo gyvenama (CPK 178 str., 185 str.). Nenustačius aplinkybės, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kuris yra Karklės etnokultūriniame draustinyje ir regioninio parko teritorijoje, yra buvęs gyvenamasis namas – pagrindinis sodybos objektas, negali būti nustatytas ir pareiškėjo prašomas faktas, todėl nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo prašomo juridinio fakto ir šis pareiškėjo reikalavimas atmestinas kaip neįrodytas (CPK 185 str.).

53Dėl XX a. pirmos pusės sodybos, kurią sudarė du pastatai, iš kurių vienas buvo pagrindinis gyvenamasis ir kitas pagalbinis ūkinis pastatas, buvimo fakto pareiškėjo žemės sklype.

54Pareiškėjas teigia, jog jo žemės sklypo šiaurės vakarinė dalis patenka į buvusį žvejo Š. kiemą, kuriame buvo pagrindinis pastatas, kuriame buvo gyvenama ir šio pastato pamatas rastas šurfe - 1, ir ūkinis pastatas, kurio pamatų liekanos rastos šurfuose 2-4.

55Teismas nurodo, jog statybos saugomose teritorijose gali būti vykdomos esamoje sodyboje arba, neišlikus sodybos, buvusios sodybos vietoje, kur buvo gyvenamasis namas, t. y. viename sklype galimas tik vienos buvusios sodybos atstatymas, nes kitokiu atveju susidarytų situacija, kad statyti saugomoje teritorijoje buvusią sodybą galima ne tik viename sklype. Įsigiję žemės sklypą su gyvenamojo namo vieta keli asmenys įgytų teisę statyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-05 nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-373/2007).

56Iš 2015 m. atliktų žvalgomųjų archeologinių tyrimų pažymos nustatyta, jog archeologas M. P., atlikęs archeologinius tyrimus, nustatė, jog pareiškėjo žemės sklype yra išlikusių buvusio XX a. pirmos pusės užstatymo liekanų – fiksuoti dviejų pastatų fragmentai išlikę pamatai. Archeologas M. P. nurodė, jog šurfe - 1 aptiktas pastato šiaurės rytų kampo pamatas, palyginus istorinius 1796-1802 m., 1832, 1860, 1938 m. Karklės k. topografinius planus, nustatė, jog šurfe – 1 atidengtas 1938 m. plane pažymėto šiaurinio pastato šiaurės rytų kampas. Šurfe - 1 šalia pamato sluoksnyje rasta geležinių dirbinių – dildė, fabrikinės vinys ir kt., porcelianinių indų šukių, pastebėtas degėsių sluoksnis. Pareiškėjas teigia, jog šis pastatas buvo gyvenamasis.

57Teismo posėdyje apklaustas archeologas nurodė, jog jis darė prielaidą, jog rastas pamatas šurfe 1 yra gyvenamojo namo, nes pamatas platus, be to, rasti radiniai. Tačiau taip pat pabrėžė, jog rastas kultūrinis sluoksnis labai mažas, todėl negalėjo nustatyti ar tai gyvenamojo namo pamatas, tai pažymėjo ir pažymoje. Vertinant archeologo pažymą bei parodymus, pažymėtina, jog nei rastas pamatas, nei radiniai nebuvo ištirti, nebuvo atlikta ekspertizė, archeologas rėmėsi tik savo asmenine patirtimi. Kitų objektyvių duomenų, jog pareiškėjo žemės sklype atkasta nežymi statinio pamatų dalies struktūra yra gyvenamojo namo, nėra. Teismo posėdžio metu apklaustas istorikas archeologas D. E. nurodė, jog vien tik pamato plotas nerodo, jog tai gyvenamasis namas, taip pat nurodė, jog indų šukių bei kitų radinių atradimas rodo, jog tai ūkinis pastatas, nes visi šiukšlynai būdavo pakraščiuose ir tai vienas rodiklis, kad susiduriama su kiemo pakraščiu.

58Iš liudytojų duotų paaiškinimų nustatyta, jog to laikmečio metu Karklės gyventojų ūkiniai pastatai būdavo žymiai didesni, nei gyvenamieji ir tai priklausė nuo vykdomos veiklos. Klaipėdos krašte daržinės buvo didelės, nes reikėjo tinklus džiauti, valtis įsitempti ir laikyti, todėl vien tai, jog pastatas yra didelis nereiškia, jog tai gyvenamosios paskirties. Istorikė nurodė, jog nei vienas iš jos apklaustų liudytojų negalėjo tiksliai pasisakyti dėl šio pastato paskirties. Istorikė J. V. išvadoje nurodė, jog pastatų paskirtis nenustatyta, nes nei rašytinės, nei kartografinės medžiagos apie pamatų paskirtį ji nerado. Teismo posėdžio metu patvirtino, jog nerado jokių konkrečių duomenų ir istorinių šaltinių, kuriuose būtų tiksliai įvardinta pareiškėjo žemės sklype rasto pastato pamato paskirtis, tai yra kokios rūšies pastatui priklausė archeologo rasto pamato dalis.

59Šiaurinėje sklypo dalyje ištirti keturi šurfai 2-5, archeologas minėjo, jog šioje dalyje žemės paviršiuje buvo matoma akmenų eilė, pavienių akmenų. Istorikė apklausta teismo posėdyje nurodė, jog nuvykusi į žemės sklypą vizualiai nematė jokių pamatų liekanų. Archeologas padarė išvadą, jog ištirtuose šurfuose Nr. 2-4 fragmentiškai fiksuotos buvusio pastato pamatų liekanos, galimai ūkinės paskirties pastato. Pažymėtina, jog šių rastų liekanų archeologas taip pat netyrė, ekspertizė kokio senumo plytos, kokio senumo mūras, surišimas, neatlikta, tik nurodoma, jog galimai rasti XX a. ūkinio pamato pamatų fragmentai. Šiame kontekste svarbu pabrėžti, jog istoriniuose 1796-1802 m., 1832 m., 1860 m., 1938 m. Karklės k. kartografiniuose planuose, 1912 m., 1918 m., 1922 m., 1948 m., 1953 m., 1959 m., 1946 m., 1947 m, 1955 m. žemėlapiuose šiaurinėje sklypo dalyje jokių pastatų nėra pažymėta, 1944 metų aerofotografijoje taip pat jokių pastatų pareiškėjo žemės sklypo šiaurinėje dalyje nėra. Suinteresuotas asmuo R. E., liudytoja E. S. nurodė, jog jokių pastatų į šiaurę nuo jų sodybos nebuvo, taip pat nebuvo ir gyvenamųjų namų, buvo pievos, kuriose ganydavo gyvulius. Taip pat nurodė, jog rasti pamatai yra galimai suklastoti, jų nėra buvę, įrengimo darbai buvo vykdomi laikotarpiu 2014 m. rugsėjo – spalio mėnesiais. Teismui pateikti duomenys, patvirtina, jog pagal Pajūrio regioninio parko pranešimą šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 233 str. 1 d., 235 str. 1 d., 300 str. 1 d. dėl galimai suklastotų archeologinių tyrimų.

60Iš 2006 metų darytos orto fotonuotraukos matyti pareiškėjo žemės sklypo lokalizacijos vieta ir greta esanti Enzinų sodybą. Iš 1944 metų vokiečių aviacijos aerofotonuotraukos, matyti pareiškėjo žemės sklypo vieta, ir nuo jo į pietus esantys statiniai. Byloje nustatyta, jog šurfe -1 rasta buvusio statinio pamato didžioji dalis patenka į suinteresuotų asmenų žemės sklypą, taip pat į valstybei priklausančio žemės sklypą, kuriame nustatytas servitutinis kelias prie jūros. Suinteresuotas asmuo R. E., taip pat liudytoja E. S. nurodė, jog tas pastatas nebuvo gyvenamas, o buvęs jų sodybos ūkinis pasatas (daržinė), kuri antrojo pasaulinio karo metu buvo sudeginta ir liko tik pamatai, ant kurių šiuo metu stovi medinis statinys. Pareiškėjas prašė skirti detaliuosius archeologinius tyrimus atliekant pamatų, kurie patenka į kitų asmenų priklausantį žemės sklypą, teismas 2019-02-21 protokoline nutartimi pareiškėjo pašymą atmetė, argumentuodamas, jog pareiškėjas prašė ne atlikti ekspertizę rastų radinių bei pamatų jo žemės sklype, bet atlikti žvalgomuosius archeologinius tyrimus kitiems asmenims priklausančiame žemės sklype.

61Pareiškėjas teigia, jog pastatas, kurio pamato dalis rasta šurfe1 ir jo priklausinys, kurio pamatų fragmentai rasti šurfuose 2-4, priklausė Š. sodybai, tačiau pareiškėjas nepateikė duomenų kur buvo Š. sodyba. Istorinėje pažymoje nurodyta, jog pareiškėjo sklypo šiaurės vakarų dalis patenka į XX a. pirmoje pusėje buvusio žvejo – žemdirbio Š. šeimos erdvaus sklypo, išsidėsčiusio dabartinio sklypo vietoje ir gretinamoje aplinkoje iš pietų – pietvakarių, teritoriją. Istorikė, remdamasi archeologiniais tyrimais, nurodė, jog sklype yra vieno iš dviejų sklype XX a. pradžioje susiformavusių apstatymo centrų – šiaurinio kiemo – sunykusio apstatymo liekanų. Istorikė remdamasi senųjų gyventojų pasakojimais nurodė, jog šiaurinio kiemo apstatymas, išskyrus pietų pakraštyje stovėjusį mūrinį 1927 namą, sudegė karo pabaigoje. XX a. pirmoje pusėje datuojami pastatai, kurių fragmentai patenka į pareiškėjo sklypą kaip šiaurinio kiemo, vėliau išsivystė į dabartinę E. sodybą priklausiniai, statyti XX a. pirmais dešimtmečiais, jų paskirtis nenustatyta.

62Iš istorinės pažymos nustatyta, jog rašytinių šaltinių apie pareiškėjo sklypo savininkų raidą nėra. Istorikė rėmėsi senųjų vietinių gyventojų prisiminimais, jog pareiškėjo žemės sklype, kurio apstatymo liekanų rasta šiaurės ir šiaurės vakarų dalyse, priklausė Š. šeimai. Š. pasitraukus į Vokietiją šiauriniame kieme po karo liko tik 1927 metų statybos mūrinis namas, kuriame įsikūrė žvejys su giminaite, o jiems emigravus į Vokietiją apie 1953 m. sodyboje apsigyveno E. E., jos sūnaus šeima Rūta ir G. E. (e. b. l. 10, t. 1). Pažymėta, jog ir šiuo metu yra E. sodyba, kurioje gyvena R. E., ir šioje sodyboje yra vienintelis mūrinis gyvenamasis namas. Daugiau duomenų, jog galimai Š. sodyboje buvo kitų gyvenamųjų namų nėra. Kartografiniai žemėlapiai, aerofotonuotrauka taip pat patvirtina apie E. sodybos buvimą, tačiau tai, jog būtų sodyba pareiškėjui priklausančiame žemės sklype jokių duomenų nėra.

63Istorikė rėmėsi tik liudytojų parodymais, kurie teigė, jog į Šiaurę buvo prasiplėtusi Š. sodyba, tačiau vertinant tokius liudytojų surinktus prisiminimus, būtina pažymėti, jog teismui nėra pateikti rašytiniai šių asmenų liudijimai, kaip istorikė nurodė, jog gyventojai negalėjo tiksliai nurodyti tikslios vietos, be to pažymėtina, jog kai buvo apklausiami senieji gyventojai žemės sklypų ribos nebuvo nustatytos. Istorikė nesidomėjo hipotekos knygomis, savininkų sąrašais, iš esmės pažyma parengta labiau asmenų prisiminimais nei fiksuota dokumentacija. Žmonių prisiminimai turi subjektyvumo elementą, nes tai buvo senyvo amžiaus žmonės, be to jie tiksliai neapibrėžė ir negalėjo apibrėžti sodybos, nes kaip jau minėta tuo metu 1994 metais nebuvo suformuoti žemės sklypai, taip pat ir pareiškėjo žemės sklypas. Istorinėje pažymoje plačiai pasisakoma apie tos vietovės istoriją, tačiau konkrečių duomenų apie pareiškėjo žemės sklype galimai buvusią sodybą su gyvenamuoju namu ir priklausiniais nėra. Teismo posėdžio metu istorikė nurodė, jog apklausti liudytojai kalbėjo daugiau dėl gyvenamojo namo, kuris ir dabar stovi ir priklauso E.. Istorikė nurodė, jog apklausti senieji gyventojai dėl šurfo 1 – pastato badė komentuoti, jog daržinė, bet jie vietomis buvo prieštaringi, o dėl gyvenamoji namo įvardijo tik tą, kuris šiuo metu stovi ir priklausė Š.. Š. buvo stambus ūkininkas, kuris buvo ir žvejys, ir ūkininkas, todėl turimas jo ūkinis pastatas galėjo būti didelis.

64Teismas sprendžia, jog pateiktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog šurfe -1 rastas pamatas yra gyvenamojo namo. Tiek liudytojai, tiek ir istorikė nurodė, jog nėra jokių duomenų, jog šis pastatas buvo gyvenamasis. Šioje vietoje teismas sprendžia, jog svarbūs tuo metu gyvenusios R. E. paaiškinimai, jog šis pastatas nebuvo gyvenamasis, o tai buvęs jų sodybai priklausantis ūkinis pastatas (daržinė), kuris antrojo pasaulinio karo metu buvo sudegintas ir liko tik pamatai. Pažymėtina ir tai, jog suinteresuotas asmuo daug metų jau gyvena toje sodyboje ir tvirtino, jog jokios sodybos į šiaurę, t. y. pareiškėjui esančiame žemė sklype, nebuvo.

65Iš išrašo Pajūrio (Karklės) regioninio parko etnografinės dalies namų valdų suplanavimo schemos ir jos sudedamųjų dalių (e. b. l. 171-187, t. 3) nustatyta, buvusių sodybų vietos, taip pat vietos, kuriose siūlomos regeneruoti (atstatyti) sodybas ir kaip turėtų vystytis Karklės kaimas, faktai apie esamas, buvusias sodybas nurodomi, remiantis atliktais istoriniais tyrimais. Kaip matyti iš plano Nr. 33 pažymėta E. sodyba, pareiškėjo žemės sklype jokių sodybų nėra pažymėta, taip pat nesiūloma sodybų atkurti. Iš aiškinamojo rašto matyti, jog E. sodyboje išlikęs vienas iš nedaugelio mūrinių kaimo gyvenamųjų namų, ūkiniai pastatai visi arba dalinai sunykę. Taigi E. sodyboje buvo tik vienas gyvenamasis namas, kiti statiniai, kurie priklauso šiai sodybai buvo kitos paskirties, negyvenamieji. Šių duomenų visuma sudaro pagrindą daryti labiau tikėtiną išvadą, jog šurfe1 rasto pastato pamatų kampas patenkantis į pareiškėjui priklausantį žemės sklypą, taip pat to pastato dalis patenkanti į suinteresuotų asmenų žemės sklypą, kuriame yra E. sodyba ir ant to pastato dalies pamatų šiuo metu stovi R. E. priklausanti malkinė, buvo ne gyvenamojo namo, o ūkinio pastato ir tai, buvo E. sodybos, kuri pažymėta plane Nr. 33, priklausinys. Svarbu pažymėti, jog rengiant šį planą buvo naudojamasi 1994 metų istorikų surinkta istorine tyrimų medžiaga, taip pat ir istorikės J. V. 1994 metais rinktais duomenis iš senųjų gyventojų ir jie buvo panaudoti specialiajam planui rengiant dėl Karklės sodybų, kuriais istorikė rėmėsi sudarydama ir šioje byloje istorinę pažymą, t. y. vietinių gyventojų T. T. – G. ir R. E. 1994 metais autorei J. V. žodžiu pateiktais prisiminimais. O tai rodo, jog tuo metu senieji Karklės gyventojai nenurodė, jog pareiškėjo žemės sklype būtų buvusi sodyba, kitų duomenų, jog po 1994 metais buvo apklausti dar kiti senieji Karklės gyventojai, duomenų nėra pateikta.

66Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog tuo atveju, kai nustatoma, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kuris yra draustinyje, nėra buvę gyvenamojo namo – pagrindinio sodybos objekto ir pareiškėjui dėl susidėjusios žemėnaudos teko ta žemės sklypo dalis, kurioje buvo gyvenamojo namo priklausiniai (antraeiliai daiktai), dalis sodybos pastatų ir (ar) sodybos liekanų ir pan., tai juridinę reikšmę turintis faktas dėl sodybos buvimo negali būti nustatomas; priešingu atveju susidarytų teisinė situacija, kai vietoje vienos sodybos būtų atkuriamos kelios; toks įstatymo aiškinimas paneigtų įstatyme nustatytus saugomų teritorijų steigimo tikslus ir Civilinio kodekso nuostatas dėl pagrindinių ir antraeilių daiktų (Saugomų teritorijų įstatymo 3 straipsnis, CK 4.19 straipsnis) (pvz., LAT 2008 m. gegužės 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-259/2008, Civilinė byla Nr. 3K-3-514/2013).

67Teismui pateikti kartografiniai, topografiniai žemėlapiai patvirtina, jog pareiškėjui priklausančiame žemės sklype nėra jokių pastatų, 1944 metų aero fotonuotrauka nuotrauka taip pat patvirtina, jog pareiškėjui priklausančiame žemės sklype jokių statinių nėra. Teismas nurodo, jog pareiškėjas įsigijo žemės ūkio paskirties žemės sklypą, iki pareiškėjui įsigyjant žemės sklypą šio žemės sklypo ribos buvo kitos ir dabartinė žemės sklypo riba atsirado tik pakeitus pareiškėjo žemės sklypo ribas, taigi iki pareiškėjui įsigyjant žemės sklypą jokių statinių jam priklausančiame žemės sklype nebuvo, vėliau pakeitus žemės sklypo ribas į pareiškėjo žemės sklypą pateko nežymi dalis buvusio pastato pamato, tačiau kaip jau minėta šis sunaikintas pastatas nebuvo gyvenamasis, o buvo ūkinis pastatas – E. sodybos priklausinys, kurio išlikusių pamatų didžioji dalis ir šiuo metu yra E. sodyboje ir yra šios sodybos sudedamoji dalis.

68Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjas neįrodė, jog jo žemės sklype, kuris yra Karklės etnokultūriniame draustinyje ir regioninio parko teritorijoje, XX a. pirmoje pusėje buvo sodyba, kurią sudarė du pastatai (gyvenamasis ir jo priklausinys ūkinis pastatas) (CPK 178 str., 185 str.), todėl pareiškėjo reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmestinas.

69Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279, 448 straipsniais, teismas,

Nutarė

70atmesti pareiškėjo G. M. pareiškimą.

71Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Asta... 2. sekretoriaujant Jurgai Šideikienei, Eglei Končiūtei, Sigitai Jonauskienei,... 3. dalyvaujanti pareiškėjo G. M. atstovei advokatei N. Ž.,... 4. suinteresuoto asmens Pajūrio regiono parko direkcijos atstovui D. N.,... 5. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 6. Teismas... 7. pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad iš... 8. Pareiškime nurodo, jog jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas,... 9. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pateikė... 10. Suinteresuotas asmuo Pajūrio regioninio parko direkcija pateikė atsiliepimą,... 11. UAB „Klaipėdos projektas“ pateikė atsiliepimą, kuriame pareiškia, kad... 12. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pateikė... 13. Suinteresuotas asmuo R. E. atsiliepimu, kurį pateikė jos dukra E. S.,... 14. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 15. Suinteresuotas asmuo E. Ž. atsiliepimo per teismo nustatytą terminą... 16. Teismo posėdyje pareiškėjo G. M. atstovė advokatė N. Ž. prašė... 17. Teismo posėdyje Pajūrio regiono parko direkcijos atstovas D. N. prašė... 18. Teismo posėdyje liudytojas M. P. paaiškino, kad yra archeologas, Z. A.... 19. Teismo posėdyje liudytoja J. V. parodė, kad istorinė pažyma buvo sudaryta... 20. Teismo posėdyje liudytoja E. S. parodė, kad pareiškėjo žemės sklypas... 21. Teismo posėdyje D. E., apklaustas kaip liudytojas, turintis specialių... 22. Teismas konstatuoja:... 23. pareiškimas atmestinas.... 24. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų... 25. Pareiškėjui priklausančio žemės sklypo savininkai bei ribos keitėsi.... 26. R. S., buvusios žemės sklypo savininkės, kuri žemės sklypą padovanojo... 27. Topografiniame plane atvaizduotas dabartinio pareiškėjo žemės sklypas, taip... 28. Iš 2015 m. atliktų žvalgomųjų archeologinių tyrimų pažymos matyti, jog... 29. Iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2018-10-22... 30. Iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros... 31. Klaipėdos regioninio valstybės archyvo pažyma patvirtina, jog Klaipėdos... 32. Iš istorinėje pažymoje pateiktų 1796-1802 m., 1832 m., 1860 m.... 33. Iš istorinės pažymos nustatyta, jog rašytinių šaltinių apie pareiškėjo... 34. Iš išrašo Pajūrio (Karklės) regioninio parko etnografinės dalies namų... 35. Iš 2006 metų darytos orto fotonuotraukos matyti pareiškėjo žemės sklypo... 36. Iš E. S. 2018-10-23 liudijimo raštu nustatyta, jog ji yra žemės sklypo,... 37. Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių... 38. Pareiškėjas siekia, jog būtų nustatytas juridinę reikšmę turtinis... 39. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjo žemės sklypas yra Pajūrio... 40. Pagal Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 52 dalį... 41. Pareiškėjas nurodo, jog duomenų patvirtinančių, jog žemės sklype buvo... 42. CPK 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina... 43. Pagal suformuotą teismų praktiką juridinis faktas, kad sodyba - gyvenamasis... 44. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad vien tik ūkio pastatų buvimo faktas,... 45. Taigi sprendžiant klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio sodybos buvimo... 46. Dėl XIX a. pirmos pusės sodybos buvimo fakto pareiškėjo žemės sklype.... 47. Pareiškėjas nurodė, jog neturi duomenų kam priklausė jo nurodyta sodyba,... 48. Iš 2015 m. žvalgomųjų archeologinių tyrimo pažymos bei archeologo duotų... 49. Iš suinteresuoto asmens Pajūrio regioninio parko direkcijos atstovo... 50. Pažymėtina, jog archeologas pareiškėjo žemės sklype nerado jokių XIX... 51. Istorinėje pažymoje dėl XIX a. buvusios sodybos remiamasi žmonių... 52. Visapusiškai išanalizavus ir įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus,... 53. Dėl XX a. pirmos pusės sodybos, kurią sudarė du pastatai, iš kurių vienas... 54. Pareiškėjas teigia, jog jo žemės sklypo šiaurės vakarinė dalis patenka... 55. Teismas nurodo, jog statybos saugomose teritorijose gali būti vykdomos esamoje... 56. Iš 2015 m. atliktų žvalgomųjų archeologinių tyrimų pažymos nustatyta,... 57. Teismo posėdyje apklaustas archeologas nurodė, jog jis darė prielaidą, jog... 58. Iš liudytojų duotų paaiškinimų nustatyta, jog to laikmečio metu Karklės... 59. Šiaurinėje sklypo dalyje ištirti keturi šurfai 2-5, archeologas minėjo,... 60. Iš 2006 metų darytos orto fotonuotraukos matyti pareiškėjo žemės sklypo... 61. Pareiškėjas teigia, jog pastatas, kurio pamato dalis rasta šurfe1 ir jo... 62. Iš istorinės pažymos nustatyta, jog rašytinių šaltinių apie pareiškėjo... 63. Istorikė rėmėsi tik liudytojų parodymais, kurie teigė, jog į Šiaurę... 64. Teismas sprendžia, jog pateiktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo... 65. Iš išrašo Pajūrio (Karklės) regioninio parko etnografinės dalies namų... 66. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog tuo atveju, kai nustatoma,... 67. Teismui pateikti kartografiniai, topografiniai žemėlapiai patvirtina, jog... 68. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjas... 69. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279,... 70. atmesti pareiškėjo G. M. pareiškimą.... 71. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti...