Byla 2-227-878/2014
Dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo

1Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė, sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei, dalyvaujant pareiškėjui Jonui A. B., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei A. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. A. B. patikslintą pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo ir

Nustatė

2Pareiškėjas J. A. B. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis paveldėjo A. B., mirusios ( - ), palikimą, susidedantį iš 6012 kv.m žemės sklypo, esančio ( - ). Pareiškėjas nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 7 d. nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B., mirusi ( - ), po savo tėvo K. (K.) L. mirties ( - ) priėmė atsiradusį palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti, nutarties aprašomojoje dalyje konstatuodamas, kad pareiškėjas yra vienintelis savo motinos A. B. palikimo paveldėtojas ir turi išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ir palikimą yra priėmęs. Pareiškėjas palikimą priėmė ( - ), o ne ( - ). Pareiškėjo senelis K. (K.) L. ( - ) turėjo ne tik statinius, bet ir 1,8036 ha žemės, ant kurios yra šie statiniai ir kuri turi neįregistruotos žemės nuosavybės statusą. Pareiškėjo nuosavybės teise įregistruota 1/3 dalis šių statinių, taigi, jam priklauso ir tokia pat dalis, t.y. 6012 kv.m žemės, ant kurios yra tie statiniai. Palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis negalima, todėl pareiškėjas turi priimti visą motinos palikimą, nustatytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartimi. Negavęs paveldėjimo teisės liudijimo į motinos palikimą (žemę), jis negali valstybei sumokėti žemės mokesčio. Neturi galimybės neteismine tvarka gauti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinantį dokumentą, todėl kreipiasi į teismą, kad galėtų gauti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą ir valstybei sumokėti mokesčius už žemę.

3Suinteresuotas asmuo Nacionalinė Žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog su pareiškėjo prašymu nesutinka, nes pareiškėjas savo motinos A. B. palikimą priėmė ( - ) vienu iš 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – CK) 587 straipsnyje nustatytų palikimo priėmimo būdų, t.y. paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą, jam Kauno valstybinės notarinės kontoros išduotas ( - ) paveldėjimo teisės liudijimas, patvirtinantis, kad pareiškėjas yra viso A. B. palikimo paveldėtojas. Palikimas negali būti priimamas iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl pareiškėjui priėmus bent dalį palikimo, laikoma, kad jis priėmė visą palikimą (CK 587 straipsnio 1 dalis). Be to, pareiškėjas nepateikė dokumentų, įrodančių, kad jo motina A. B. nuosavybės teise valdė 6012 kv.m žemės sklypą ( - ). A. B. mirties metu galiojusio CK 98 straipsnyje buvo nustatyta, kad žemė yra valstybės nuosavybė.

4Teismo posėdžio metu pareiškėjas savo prašymą palaikė jame nurodytais motyvais, patvirtino, kad motinos palikimą yra priėmęs, paduodamas pareiškimą notaro biurui, mano, kad paveldėjo ir buvusią senelio žemę Jiezne.

5Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovė teismo posėdžio metu su pareiškimu nesutiko atsiliepime nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad pareiškėjas pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į jo senelio K. L. valdytą žemę.

6Byla nutrauktina.

7Iš pareiškėjo pateiktų duomenų matyti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. B., mirusi ( - ), po savo tėvo K. (K.) L. mirties ( - ) priėmė atsiradusį palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti (b.l. 3-6). A. B., mirusios ( - ), viso palikimo paveldėtojas yra J. A. B., kuriam Kauno valstybinė notarinė kontora ( - ) išdavė paveldėjimo teisės liudijimą (b.l. 15). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad ( - ) esančių gyvenamojo namo, ūkinio pastato, malkinės 1/3 dalis įregistruota J. A. B. nuosavybės teise (b.l. 7-10). Daiktinės teisės į 1,8036 ha ploto žemės sklypą ( - ) neįregistruotos, šio sklypo 5019/18036 dalių naudotojas yra J. A. B. (b.l. 25).

8Iš pareiškėjo pareiškimo teismui matyti, jog prašomą nustatyti faktą jis sieja su nuosavybės teisės į 5019/18036 dalių 1,8036 ha ploto žemės sklypo ( - ) įgijimu.

9CPK 444 straipsnio 1 dalyje teismui suteikta teisė nustatyti faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal O. L. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-388/2010).

10Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjo motina A. B. mirė ( - ), todėl paveldėjimo santykiams nustatyti taikytinos tuo metu galiojusio 1964 m Civilinio kodekso normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnis). Pagal tuo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 568 straipsnį palikimas atsiranda, palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnis). Pareiškėjui ( - ) buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriame notarė patvirtino, jog B. A., dukters K., mirusios ( - ), viso palikimo paveldėtojas yra sūnus B. J.–A., sūnus V. (b.l. 15). Išduodant šį liudijimą notarei buvo žinoma, kad palikimą sudarė piniginis indėlis ir 0,07 dalys medinio namo I aukštas su salka, rūsiu ir priestatu gyvenamojo namo ir kiemo įrenginių, esančių ( - ), kvartale 84, žemės sklypas 6b.

11Iš pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad jam išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į visą jo motinos A. B. palikimą. Priimti palikimą dalimis arba su sąlyga ar išlygomis palikėjos mirties momentu galioję įstatymai neleido. Taigi, laikytina, kad pareiškėjas priėmė visą savo motinos palikimą, koks palikėjai priklausė jos mirties momentu. Teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turinčius faktus, neatlieka palikto turto kiekio nustatymo, neidentifikuoja paveldėtino turto, neaiškina jo dalių, vietos ir pan. Palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustato paveldėjimo bylą administruojantis notaras.

12Taip pat pažymėtina, kad byloje jokių duomenų, jog 6012 kv.m žemės sklypo ( - ) būtų priklausęs A. B., nėra. Kaip teisingai paminėjo savo atsiliepime Nacionalinė žemės tarnyba, 1971 metais visa žemė priklausė valstybei, taigi, žemės sklypo ( - ). palikėja neturėjo ir šis žemės sklypas nebuvo paveldėtinas turtas, t. y. pareiškėjas negalėjo jo priimti kaip A. B. palikimą. Daiktinės teisės į šį sklypą pareiškėjui neįregistruotos, jis yra tik šio žemės sklypo naudotojas.

13Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad palikimo priėmimo faktas teismo tvarka gali būti nustatomas (CK 5.51 straipsnis), kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo ir nesikreipė į teismą dėl turto aprašo sudarymo, bet faktiškai savo atliktais veiksmais jį priėmė (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Bylose, kuriose sprendžiama dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, teismas nenustatinėja palikimo sudėties (palikto turto kiekio ar jo dalies). Todėl byla nutrauktina.

14Pareiškėjas negali paveldėti daugiau turto, negu priklausė jo mirusiajai motinai A. B.. Įvertinus tai, kad pareiškėjui po jo motinos A. B. mirties per nustatytą terminą buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas paveldėjo visą motinos turtą, o teismas nenustatinėja palikimo sudėties (palikto turto kiekio ar jo dalies), ypatingąja teisena pareiškėjo prašomas nustatyti faktas negali būti nustatomas.

15Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

16Bylą pagal pareiškėjo J. A. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo nutraukti.

17Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai