Byla e2A-707-227/2017
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Margaritos Dzelzienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Danguolės Smetonienės, Zinos Mickevičiūtės,

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės valstybės įmonės Ignalinos atominė elektrinė apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-134-724/2017 pagal ieškovo E. G. ieškinį valstybės įmonei Ignalinos atominė elektrinė dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu,

Nustatė

3I.Ginčo esmė

  1. Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu ir gražinti į darbą; priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo; panaikinti 2016 m. lapkričio 23 d. atsakovės direktoriaus įsakymo 4 punktą dalyje, kurioje nurodyta išskaičiuoti iš E. G. darbo užmokestį už 2016 m. spalio 12 d.; įpareigoti atsakovę atsiskaityti su ieškovu sumokant vidutinį darbo užmokestį už uždelstą laiką; priteisti 2500 eurų neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškinyje nurodė, kad darbdaviui 2016-10-03 pateikė prašymą suteikti 5 dienų trukmės kasmetines atostogas laikotarpiu nuo 2016-10-17 iki 2016-10-20, o 2016-10-11 paprašė suteikti dar dvi kasmetinių atostogų dienas laikotarpiu nuo 2016-10-13 iki 2016-10-14. Taip pat jis 2016-10-10 darbdaviui pateikė prašymą leisti dirbti spalio 10 d. – 8,5 valandas, spalio 11 d. – 9 valandas, spalio 12 dieną – 9 valandas, spalio 13 d. – 5,5 valandas, spalio 14 d. – 8 darbo valandas. 2016-10-11 potvarkiu E. G. leista dirbti pagal prašyme nurodytą darbo grafiką, mokant už faktiškai dirbtą laiką. 2016-11-08 ieškovui pateiktas reikalavimas pasiaiškinti dėl galimo darbo drausmės pažeidimo, nes jis be svarbios priežasties neatvyko į darbą spalio 13-14 dienomis, spalio 12 d. neteisėtai dalyvavo Visagino savivaldybės tarybos posėdyje, taip pat naudojo bendrovės elektroninį paštą ne darbo reikmėms. 2016-11-11 ieškovas pateikė paaiškinimą, kad 2016-10-12 dalyvavo tarybos posėdyje, per klaidą prašyme pažymėdamas, kad posėdis vyks 2016-10-13. Kadangi posėdis buvo itin trumpas, 2016-10-12 darbuotojas buvo darbo vietoje. E. G. taip pat paaiškino, kad buvo parašęs prašymą suteikti kasmetines atostogas spalio 13-14 dienomis, gavo vadovų pritarimą, tačiau galutinai nesukontroliavo jų įforminimo. 2016-11-15 darbuotojas pateikė papildomą paaiškinimą, išdėstė jam žinomas aplinkybes dėl darbo laiko spalio 12-14 dienomis bei naudojimosi bendrovės elektroniniu paštu. 2016-11-23 atsakovės generalinis direktorius priėmė įsakymą, kuriuo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, darbo sutartis nutraukta nuo 2016-11-24 dienos Darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, nurodyta išskaičiuoti iš darbuotojui priklausančių išmokų darbo užmokestį už 2016 m. spalio 12-14 dienas. Darbdavys nurodė, kad ieškovas padarė šiurkščius darbo drausmės pažeidimus, numatytus DK 235 straipsnio 2 dalies 7 (veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn), 9 (neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą)) ir 11 punktuose (kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka). Nurodė, kad darbo sutartis nutraukta nesant šiurkščių drausmės pažeidimų sudėties, kadangi spalio 12 d. ieškovas dirbo 8 darbo valandas kaip numatyta darbo grafike, posėdis truko labai trumpai, apie papildomas atostogų dienas ieškovas buvo informavęs vadovus bei gavo žodinį patvirtinimą, aplinkybė, kad darbuotojas nepasitikrino, ar kasmetinės atostogos tinkamai įformintos negali būti priežastimi, galinčia lemti darbdavio pasitikėjimo praradimą ieškovu bei griežčiausios drausminės sankcijos taikymo, kuri šiuo atveju neproporcingai griežta. Nuobauda skirta ir už tai, kad ieškovas naudojo įmonei priklausantį elektroninį paštą ( - ) su darbo funkcijomis nesusijusiems laiškams siųsti/gauti, tačiau tokia išvada neatitinka tikslumo bei konkretumo kriterijų, elektroninio pašto adresas yra viešas, ieškovas negali sukontroliuoti įeinančių pranešimų.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

  1. Visagino miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino, panaikino atsakovės direktoriaus 2016 m. lapkričio 23 d. įsakymu dėl drausminės nuobaudos skyrimo E. G. Nr. ĮsDO503 (11.213) skirtą drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo ir E. G. grąžino į darbą. Priteisė iš atsakovės E. G. naudai vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2016 m. lapkričio 23 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir darbo užmokestį už 2016 m. spalio 12 d. darbo dieną, 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti, 2541 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 31 Eur žyminio mokesčio valstybei.
  2. Teismas nustatė, kad 2016 m. lapkričio 23 d. įsakymo 1 punktu ieškovui nepagrįstai drausminė nuobauda skirta už dalyvavimą savivaldybės tarybos posėdyje. Pažymėjo, kad 2016 m. spalio 12 d. Visagino miesto savivaldybės patalpose vyko tarybos posėdis, su kelione iki savivaldybės ir atgal ieškovas užtruko mažiau nei dvi valandas, tačiau atsakovė, darbuotojui pateikus paaiškinimus, jo nurodytų aplinkybių netyrė, be pagrindo sprendė, kad ieškovas nebuvo darbe visą dieną, tuo pažeidė DK 238 straipsnį, komisija nesiaiškino dėl darbo drausmės pažeidimo esmės. Atkreipė dėmesį į tai, kad vėlavimas į darbą, išvykimas iš darbo anksčiau bendrovės praktikoje laikomas mažareikšmiu pažeidimu, įmonėje darbo laikas nebuvo griežtai prižiūrimas, dirbant ilgiau darbo grafikas nekeičiamas. Kadangi ieškovas darbo vietoje nebuvo vos kelias valandas, įrodymų, kad jo darbe nebuvo visą darbo dieną, nėra, įsakymas nemokėti jam už visą darbo dieną yra neteisėtas, be to, pagal Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 4 dalį ieškovas atleidžiamas nuo tiesioginio darbo ar pareigų, o dėl ieškovo dalyvavimo savivaldybės tarybos posėdyje visą darbo dieną darbdavys negali nemokėti jam atlyginimo.
  3. Nustatė, kad atsakovė E. G. neatvykimą į darbą 2016 m. spalio 13 ir 14 dienomis nepagrįstai įvertino kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir už tai taikė pačią griežčiausią drausminės atsakomybės nuobaudą (2016-11-23 įsakymo 2 p.). Iš liudytojų parodymų nustatė, kad tiesioginiam ieškovo vadovui, šio vadovo vadovui buvo žinoma, jog minėtomis dienomis ieškovas atostogaus, tą žinojo ir generalinis direktorius. Atkreipė dėmesį į tai, kad Kolektyvinės sutarties 23 straipsnio 9 punktu nustatyta, jog darbuotojui atostogos dalimis ne pagal kasmetinių atostogų grafiką suteikiamos darbuotojo prašymu, suderinus su struktūrinio padalinio vadovu, o ieškovo tiesioginis vadovas, apklaustas liudytoju, paaiškino, kad E. G. tikrai derinosi su juo atostogų laiką ir jis jo atostogoms neprieštaravo. Pripažino, kad, kaip paliudijo liudytoja R. S., ieškovas surašė prašymą tam pačiam vadovui dėl žodžiu sutartų atostogų suteikimo, kurį ji kaip skyriaus tabelininkė galėjo perduoti vizuoti tiesioginiam vadovui. Kadangi ieškovas atliko visus reikalingus veiksmus, sprendė, kad nuobauda šioje dalyje paskirta nepagrįstai. Nustatė, kad darbovietėje nei vadovas, nei darbuotojas nebuvo informuojami, kaip ir kada būdavo įforminamas atostogų laikas. Už atostogų tinkamą įforminimą atsakingas prašančiojo atostogų darbuotojo tiesioginis vadovas, o ne darbuotojas (Kolektyvinės sutarties 24 straipsnio 14 punktas). Praktika, kad apie atostogų suteikimą darbuotojui nepranešama, pakeista tik po E. G. atleidimo žodiniu personalo vadovybės nurodymu siekiant, kad tokie nesklandumai nesikartotų.
  4. Taip pat nustatė, kad E. G. drausminė nuobauda paskirta ir už tai, kad jis darbo laiko apskaitos žiniaraštyje Nr. Dzin-691(12.108) savo parašu patvirtino tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo darbo laiką 2016 m. spalio 12-14 dienomis (2016 m. lapkričio 23 d. įsakymo 3 punktas). Minėto pažeidimo ieškovui neneigiant, pripažino, kad jis netinkamai atliko pareigas, numatytas pareigybės aprašymo 16.1.21. papunktyje, dėl ko darbdavys turėjo pagrindą veiksmus vertinti kaip darbo drausmės pažeidimą ir už tai skirti drausminę nuobaudą (DK 234 str.). Įvertino, kad ieškovas įmonėje dirbo 19 metų, ne kartą už gerą darbą buvo giriamas vadovybės ir Ūkio ministro, tiesioginių vadovų charakterizuojamas itin teigiamai, jis iš esmės pripažino savo kaltę, todėl sprendė, kad griežčiausia drausminės atsakomybės rūšis ieškovui paskirta nepagrįstai, nesilaikant DK 238 straipsnio reikalavimų, be to, jo tiesioginiam vadovui už šį darbo drausmės pažeidimą buvo paskirta pastaba.
  5. Nustatė, kad E. G. drausminė nuobauda paskirta ir už tai, kad jis naudojo įmonei priklausantį elektroninį paštą ( - ) su darbo funkcijomis nesusijusiems laiškams siųsti ir gauti (2016 m. lapkričio 23 d. įsakymo 4 punktas). Teismas pripažino, kad ieškovas, naudodamasis tarnybiniu elektroniniu paštu asmeniniais tikslais, ko jis ir neneigė, pažeidė įmonės lokalius teisės aktus ir padarė darbo drausmės pažeidimą, už kurį darbdavys galėjo taikyti drausminę atsakomybę, tačiau paskirta nuobauda yra per griežta, kitai darbuotojai už tokį pažeidimą buvo paskirta pastaba.
  6. Pripažino, kad tyrimą atlikęs asmuo jau iki sprendimo priėmimo padarė kategoriškas išvadas dėl ieškovo ir, kas nepaneigta, tuo įtikino savo vadovybę, tyrimo metu darytos užklausos valstybės sienos apsaugos tarnybai, taip kišantis į asmens privatų gyvenimą, užuot pasinaudojus viešai prieinama informacija apie 2016 m. spalio 12 d. Visagino savivaldybės tarybos posėdžio trukmę, įforminama visos dienos pravaikšta, prie tyrimo pridėtas ir išviešintas susirašinėjimo elektroniniu paštu turinys. Sprendė, kad tyrimas atliktas iki medžiagos perdavimo ginčų komisijai, komisijoje nagrinėjimas atliktas nesiaiškinant visų pažeidimo aplinkybių, nors komisijai buvo žinoma apie darbuotojo atostogas, tačiau aplinkybė nevertinta, neišsiaiškinta, kad tiesioginis vadovas ieškovui davė žodinį leidimą atostogauti. Nors pagal atsakovės darbo drausmės pažeidimų nagrinėjimo komisijos darbo reglamentą sprendimas priimamas komisijos narių balsavimu, jis priimtas vienasmeniškai. Sprendė, kad buvo pažeista darbdavio nusistatyta drausminės nuobaudos skyrimo procedūra.
  7. Teismas vertino ieškovo paaiškinimus, kad jam buvo siūloma išeiti iš darbo savo noru, nes taip būtų palankiau, jis yra politikas, todėl pats darbdavys pripažino, jog atleidus iš darbo dėl kaltės bus pabloginta ieškovo reputacija. Dėl darbdavio kreipimosi į policiją dėl dokumentų klastojimo ieškovas teigė patyręs išgyvenimų, bankai nutraukė kreditavimo linijas, neleistinai buvo kišamasi į jo, šeimos privatumą. Pažymėjo, kad atsakovė be teismo leidimo rinko duomenis apie E. G., jo sutuoktinę; darbdavys neapsiribojo vien neleistinu elektroninio pašto naudojimo faktu, tačiau neteisėtai surinko ir išplatino susirašinėjimo duomenis. Sprendė, kad darbdavys grubiai, neleistinai kišosi į privatų darbuotojo gyvenimą, todėl priteisė 2500 Eur neturtinę žalą, kurios suma neženkliai viršija ieškovo darbo užmokestį. Teismas tenkino ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

5III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai

  1. Apeliaciniu skundu atsakovė VĮ Ignalinos atominė elektrinė prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
  2. Nurodo, kad teismas nepagrįstai darbo drausmės pažeidimus vertino atskirai, o ne kaip jų visetą, dėl to klaidingai du pažeidimus vertino kaip pavienius ir mažareikšmius. Teismas be pagrindo konstatavo, kad ieškovui nuobauda paskirta už dalyvavimą savivaldybės tarybos posėdyje, o ne už savavališką darbo laiko režimo pakeitimą ir neatidirbimą už darbe nebūtą laiką, nors darbo sutartyje šalys ir aiškiai susitarė, kad ieškovui sulygto dydžio darbo užmokestis mokamas už faktiškai dirbtą laiką. Pažeidimas pasireiškė tuo, kad darbdavys nebuvo informuotas ir nedavė leidimo nebūti darbe ne visą darbo dieną. Teismas nevertino, kad net ir tariamai sužinojęs apie posėdžio laiko pasikeitimą, ieškovas nesiekė suderinti naujo darbo grafiko. Teiginiai, kad darbdavys turėjo išankstinę nuostatą įvertinti ieškovo nebuvimą darbe kaip darbo drausmės pažeidimą ir kad komisijos narių aiškinimasis apie posėdžio turinį yra kišimasis į savivaldybės tarybos nario veiklą, yra nemotyvuoti, sprendimą priėmė generalinis direktorius. Nepagrįstai konstatuota, kad atsakovės praktikoje vėlavimas į darbą ar išvykimas anksčiau iki tol vertintas kaip mažareikšmis, todėl ir ieškovo nebuvimas darbe dvi valandas turėjo būti taip įvertintas bei nebaustinas. Byloje buvo pateikti duomenys apie drausminių nuobaudų skyrimą kitiems atsakovės darbuotojams per laikotarpį nuo 2014 iki 2016 metų pabaigos, o komisijos posėdžiuose buvo svarstoma dėl nedidelių nukrypimų nuo darbo rėžimo, dėl neaiškumo, ar darbo rėžimas buvo pažeistas, nebuvo svarstoma dėl vadovaujančio asmens padarytų pažeidimų. Įmonės darbo tvarkos taisyklių 15 punktas draudžia darbuotojams savo nuožiūra keisti grafike nustatytą darbo pradžios ir pabaigos laiką.
  3. Teismas netinkamai įvertinęs įrodymus pripažino, kad ieškovui 2016 m. spalio 13 ir 14 dienomis buvo suteiktos kasmetinės atostogos, todėl jis į darbą šiomis dienomis jis neatvyko teisėtai. Ieškovo teiginių, kad būtinybė pasinaudoti papildomomis atostogų dienomis iškilo netikėtai, todėl likus vos vienai darbo dienai iki prašomų kasmetinių atostogų jis paprašė dar 2 papildomų kasmetinių atostogų dienų ir gavo sutikimą, nepatvirtina jokie įrodymai. Rašytinio prašymo suteikti ieškovui kasmetines atostogas minėtoms dienoms nebuvo (buvo tik R. S. parengti prašymų projektai), ieškovui R. S. parengė du prašymus kasmetinėms atostogoms, pateikė ieškovui kartu su informacija, kad iš Personalo skyriaus buvo gautas draudimas forminti atostogas pažeidžiant Kolektyvinės sutarties 24 straipsnio 1 dalį, t.y. neįtraukiant savaitgalio dienų, tačiau ji nežino, kas vyksta su projektais toliau. Ieškovo vadovo D. J. tą dieną darbe nebuvo, todėl vizuoti prašymą dėl kasmetinių atostogų turėjo pavaduojantis asmuo. Tai, kad nebuvo potvarkio dėl kasmetinių atostogų suteikimo, labiau patvirtina, kad ieškovas nesilaikė kasmetinių atostogų suteikimo tvarkos. Ieškovo sutuoktinė, kuri taip pat dirba pas atsakovę, atostogų dar 2016-09-28 iš karto prašė nuo 2016-10-13 bei 2016-10-14 (nemokamų atostogų) ir nuo 2016-10-17 (kasmetinių), todėl ieškovui 2016-10-03 rašant prašymą dėl kasmetinių atostogų suteikimo turėjo būti žinoma apie tikslų atostogų laiką. Prašymai suteikti papildomas kasmetines atostogas buvo pradėti rengti likus vos vienai darbo dienai iki suplanuotos atostogų Turkijoje pradžios, t.y. 2016-10-12. Pasibaigus atostogoms ieškovas suklastojo žiniaraštį, jame nurodydamas, kad 2016-10-13 ir 2016-10-14 dirbo, o ne atostogavo. Ieškovas tik 2016-10-12 R. S. paprašė parengti prašymą dėl atostogų suteikimo, nors 2016-10-11 vykusiame pasitarime jau paskelbė, kad nuo 2016-10-13 atostogaus. Net pripažinus, kad ieškovas apie pageidaujamas kasmetines atostogas žodžiu informavo savo tiesioginį vadovą D. J., kurio ginčo dienomis net nebuvo įmonėje ir kurį pavadavo D. A., tai ieškovo kasmetinių atostogų prašymas turėjo būti įformintas raštu, nustatyta tvarka vizuotas ir pateiktas potvarkiui įforminti, atostoginiams apskaičiuoti bei atostogoms apskaitos sistemoje įforminti, o žodinio vadovo sutikimo nepakanka. Ieškovas turėjo įsitikinti, kad yra priimtas potvarkis dėl kasmetinių atostogų suteikimo 2016 m. spalio 13-14 dienomis prieš jam išvykstant atostogų. Analogiškoje situacijoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-415/2017 pripažinta, kad darbuotojas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą – pravaikštą. Pats ieškovas pripažino, jog nesukontroliavo kasmetinių atostogų įforminimo.
  4. Nesutinka su teismo teiginiu, kad ieškovo pažeidimas tvirtinant žiniaraštį nėra šiurkštus pažeidimas, kadangi jis neteisingus duomenis žiniaraštyje patvirtino apie save, liudytoja R. S. nurodė, kad ieškovas sąmoningai jai liepė žiniaraštyje nurodyti tikrovės neatitinkančią informaciją ‑ 2016-10-13 ir 2016-10-14 pildyti kaip jo darbo dienas, o paaiškėjus aplinkybėms dėl neteisingai užpildyto žiniaraščio jis nesiėmė jokių teisėtų priemonių neteisingai žiniaraštyje nurodytų duomenų ištaisymui. Duomenų žiniaraštyje melagingas nurodymas ir nebuvimas darbe 2016-10-12, 2016-10-13 ir 2016-10-14 yra betarpiškai susiję, todėl šiuo pažeidimus teismas turėjo vertinti kartu. D. J. buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba, nes jo veiksmuose nenustatyta kitų nusižengimų požymių, tuo tarpu ieškovas padarė visą eilę nusižengimų. Ieškovo veiksmuose būta sukčiavimo pažymių, tačiau ikiteisminis tyrimas nepradėtas tik dėl to, kad veika kvalifikuota kaip mažareikšmė bei dėl to, kad ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda. Teiginiai, kad ieškovas visuomet dirbo puikiai ir kad dėl darbo atsakovė jam niekada nereiškė jokių pretenzijų, yra nepagrįsti, kadangi praeityje taip pat buvo svarstomas ieškovo darbo drausmės pažeidimas, susijęs su jo atostogomis. Ieškovas, naudodamasis tarnybiniu el. paštu, tvarkė įvairius asmeninius reikalus ir visus laiškus pasirašinėjo oficialiu parašu (t.y. el. pranešimuose nurodydavo ne tik savo vardą ir pavardę, bet ir pareigas). Kadangi drausminė nuobauda buvo paskirta teisėtai, todėl nebuvo pagrindo pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, tenkinti reikalavimą dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.
  5. Teismas netyrė atlygintinos žalos dydžio, ieškovas neįrodinėjo, kad buvo pakenkta jo reputacijai, kad sumažėjo galimybės konkuruoti darbo rinkoje ar kad pažeidimas lėmė neigiamos aplinkinių nuomonės formavimąsi apie jį. Teismas konstatavo, kad ieškovas padarė atitinkamus darbo drausmės pažeidimus, tik jų nevertino kaip pakankamai šiurkščių, todėl, net ir pripažinęs ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, neturėjo pagrindo priteisti visą prašomą neturtinės žalos atlyginimą.
  6. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad net jeigu ieškovas ir nebūtų buvęs darbe visą darbo dieną dėl dalyvavimo savivaldybės tarybos posėdyje, tai darbdavys negali nemokėti jam atlyginimo. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 1 dalį tarybos nariams, išskyrus merą ir mero pavaduotoją, už darbo laiką atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama) atlyginimą apskaičiuojant pagal skelbiamą VMDU dydį, atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką, kurio trukmė patvirtinama reglamente nustatyta tvarka. Todėl už laiką, kurį ieškovas sugaišo dalyvavimui Visagino savivaldybės tarybos posėdyje, atsakovė neturėjo prievolės mokėti darbo užmokesčio.
  7. Kadangi teismas netenkino reikalavimo pripažinti neteisėtu įsakymo 4 punktą dalyje, kurioje nurodyta išskaičiuoti E. G. darbo užmokestį už 2016 m. spalio 12 d. ir įpareigoti darbdavį atsiskaityti su darbuotoju, kartu sumokant vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką (DK 141 str. 3 d.), tai turėjo proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai sumažinti ieškovo naudai iš atsakovės priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą.
  8. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas, yra neteisėta ir nepagrįstai nusprendė grąžinti ieškovą į darbą, netaikė alternatyvaus teisių gynimo būdo. Darbdavys, skirdamas griežčiausią nuobaudą, parodė, kad yra praradęs pasitikėjimą darbuotoju, todėl tolimesnis darbas su tokiu darbuotoju yra objektyviai neįmanomas. Pagal kasacinio teismo praktiką darbdavio pasitikėjimo darbuotoju praradimas ir jų konfliktiniai santykiai siejami su galimybe teismui taikyti alternatyvų darbuotojo pažeistų teisių gynimo būdą, t. y. darbuotojo negrąžinimą į darbą ir kompensacijos priteisimą.
  9. Sprendimą dėl drausminės nuobaudos skyrimo (įskaitant ir sprendimą dėl ginčo drausminės nuobaudos) priima ne komisija, o IAE generalinis direktorius. Iš komisijos posėdžio protokolo matyti, jog visi komisijos nariai išsakė savo nuomonę, 4 nariai iš 5 siūlė atleisti ieškovą iš darbo. Ieškovas buvo vadovas, todėl teismas turėjo įvertinti, kad jo veiksmams taikomi aukštesni standartai ir griežtesni reikalavimai, savavaliavimas yra neleidžiamas. Atsainus ieškovo elgesys bei požiūris į tinkamą darbo laiko apskaitą galėjo turėti didelių neigiamų padarinių įmonei.
  10. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, prašo skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, kadangi šalys procesiniuose dokumentuose, teismo posėdyje išdėstė savo pozicijas. Nurodo, kad apeliantė iškraipo faktines aplinkybes, darbdavio teiginiai, kad ieškovas 2016-10-12 d. nepasirodė darbe yra nepagrįsti, kadangi jis Visagino savivaldybės tarybos posėdyje, kuris buvo perkeltas iš įprastos dienos, ieškovas užtruko ne ilgiau kaip 2 valandas, 2016-10-10 ir 2016-10-11 dirbo ilgiau nei sutarta. Ieškovas su tiesioginiu vadovu D. J. dėl atostogų 2016-10-13-14 dienomis tarėsi anksčiau, o ne 2016-10-11, kaip teigia apeliantė, apie jo komandiruotę ieškovas nebuvo informuotas, tiesioginis vadovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad sutiko suteikti atostogas, dažniausiai klausimai derinami telefonu. Aplinkybę, kad rašytinis prašymas suteikti kasmetines atostogas buvo parengtas ir darbuotojo pasirašytas, patvirtino ir liudytoja R. S. teismo posėdyje ir paaiškinimuose komisijai. Ieškovas buvo įsitikinęs, kad teisėtai naudojasi teise į poilsį, nes tiesioginis vadovas davė sutikimą, prašymas, kuris galimai pasimetė ir dėl ko ieškovas nageli būti atsakingas, buvo užpildytas, 2016-10-11 administracijos posėdžio metu apie atostogas informuotas įmonės, departamento vadovai, įmonėje nebuvo praktikos dėl atostogų suderinimo po prašymo pateikimo, atsakovės atstovė patvirtino, kad tvarka pakeista po ieškovo atleidimo.
  11. Nurodomi darbo drausmės pažeidimai nevienarūšiai, nėra pakartotinumo, sistemiškumo. Įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo, reikalavime pasiaiškinti konkrečiai įvardinta, jog darbuotojui nuobauda skirta už dalyvavimą Visagino savivaldybės tarybos posėdyje, o ne už pavėlavimą ar pasišalinimą iš darbo vietos. Drausmės pažeidimo tyrimo metu darbuotojo buvo klausinėjama apie posėdyje svarstytų klausimų turinį, posėdžio eigą, o ne apie tai, kiek posėdyje užtruko, kada paliko darbo vietą, ieškovo paaiškinimai nebuvo vertinami. Atsakovė ignoruoja LR vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 4 dalies nuostatas, kurios numato, jog savivaldybės tarybos, komitetų posėdžių laiku, taip pat kitais reglamento nustatytais atvejais tarybos narys atleidžiamas nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje. Teismas pagrįstai darė išvadą, kad įmonėje vėlavimas į darbą, išvykimas anksčiau praktikoje laikytas mažareikšmiu pažeidimu, be to, ieškovas dažnai dirbo viršvalandžius, tokiu būdu taip pat pakeisdavo darbo pabaigos laiką, tačiau sankcijos netaikytos, neskirtas papildomas apmokėjimas. Ieškovas informavo darbdavį apie Visagino savivaldybės tarybos komiteto posėdį, tik vietoj spalio 12 dienos pažymėjo spalio 13 dieną. Tai, kad ieškovas ne ilgiau kaip dvi valandas skyrė dalyvavimui Visagino savivaldybės tarybos komiteto posėdyje, nepaneigia fakto, kad darbuotojas spalio 12 dieną dirbo 7-8 darbo valandas, t.y. darbo laiko trukmės reikalavimų laikėsi, visas savo funkcijas atliko tinkamai. Kadangi ieškovas 2016 m. spalio 10-12 dienomis vidutiniškai dirbo daugiau nei 8 valandas, nepagrįstai apeliantė siekia nemokėti už darbą 2016-10-12 dieną.
  12. Teismo posėdžio metu darbdavio atstovė bei ieškovo tiesioginis vadovas paaiškino, kad atostogos suteikiamos darbuotojui atostogų laiką suderinus su tiesioginiu vadovu ir užpildžius prašymą dėl atostogų suteikimo, o darbuotojams, jų tiesioginiams vadovams nebuvo pranešama apie potvarkio dėl atostogų priėmimą, už atostogų įforminimą ir sukontroliavimą atsako vadovas, ne darbuotojas, o tvarka pakeista tik po ieškovo atleidimo. E. G. atostogų laikas buvo suderintas su tiesioginiu ir departamento vadovu, kurie sutiko su atostogų faktu, o tai pagal bendrovės praktiką yra pagrindinis reikalavimas pasinaudoti teisei į poilsio laiką. Šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudininkai D. J. ir S. K.. Apie sutikimą suteikti atostogas buvo žinoma ir Darbo drausmės komisijos posėdyje, kada S. K. patvirtino, kad žinojo apie ieškovo atostogas, tačiau ši aplinkybė skiriant drausminę nuobaudą nebuvo vertinta. Prašymas atostogoms buvo užpildytas, apie ką darbdavys žinojo. Todėl ieškovas turėjo pagrindą manyti, jog jam suteiktos kasmetinės atostogos. Įmonės praktikoje nebuvimas darbe nėra laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, nes 21 atveju darbuotojams už pravaikštas skirtos švelnesnės nuobaudos.
  13. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad ieškovas, patvirtindamas parašu darbo laiko apskaitos žiniaraštį, padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, dėl kurio jis apgailestavo. Žiniaraštyje pateikiama informacija apie 36 darbuotojus, ieškovas pripažįsta neatidžiai peržiūrėjęs darbuotojų dirbtas valandas. R. S. parodymai yra prieštaringi, kadangi pirminiuose paaiškinimuose darbdaviui, drausmės komisijos posėdyje keitė savo poziciją, painiojosi dėl pokalbio su ieškovu dėl atostogų spalio 13-14 dienomis, pats ieškovas negalėjo duomenų ištaisyti, nes buvo gautas įspėjimas iš Prevencijos skyriau vadovo to nedaryti. Naudojimasis elektroniniu paštu ne tarnybinių pareigų vykdymui įmonės praktikoje nevertintas kaip šiurkštus pažeidimas, įsakyme nekonkretizuota, kokie duomenys sudaro pažeidimo sudėtį, darbdavio iniciatyva surinkti elektroninio pašto pranešimai yra neleistini įrodymai, nes juose esantys duomenys yra asmeniniai, negalimas kišimasis į asmens privatumą ir susirašinėjimą, jai darbdavys negalėjo pagrįsti nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo.
  14. Ieškovas savo paaiškinimais įrodinėjo, kad patyrė neturtinę žalą, jis buvo atleistas diskredituojančiu pagrindu, po tikslingų darbdavio veiksmų, siekiant priversti darbuotoją parašyti prašymą išeiti iš darbo, ieškovo atžvilgiu buvo inicijuotas ikiteisminis tyrimas, pažeista darbuotojo teisė į privatumą, ieškovas paruoštas išskirtinai darbui šiam projektui, dėl atleidimo patyrė išgyvenimus, jis yra nedidelio miestelio viešas asmuo, aktyviai dalyvaujantis bendruomeniniame gyvenime. Įvertinus atsakovės veiklos mastą ir apimtis (iš viso turi turto beveik 645 milijonų eurų sumai) 2500 Eur suma yra itin maža sankcija darbdaviui, kuris su darbuotoju pasielgė neproporcingai griežtai ir nesąžiningai, patenkinus ieškinį pilnai, pagrįstai priteistos visos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas vertintas kaip geras, konkrečiai tokiam darbui paruoštas darbuotojas, jo atleidimas daro žalą ir įmonei, jis nemano, kad yra kliūčių tęsti darbą VĮ Ignalinos atominėje elektrinėje, šios aplinkybės atsakovė neįrodinėjo.
  15. Nors sprendimą dėl atleidimo priėmė direktorius, tačiau nėra duomenų, kad jis vertino kitas aplinkybes nei darbo drausmės komisija, kuri pažeidė drausminės atsakomybės taikymo procedūrą, nes nebalsavo dėl darbo drausmės pažeidimo.

6Teismas

konstatuoja:

7IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ieškovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
  2. Apeliantė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Žodinio proceso tvarka apeliacinis skundas nagrinėjamas, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjamas būtinas (CPK 322 str.). Tai reiškia, kad skirti apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka yra šį skundą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo prerogatyva. Skirti žodinį apeliacinio skundo nagrinėjimą ar ne, yra skundą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo teisė, o ne pareiga. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje atsakovė prašymo bylą žodinio proceso tvarka tinkamai nemotyvavo, nenurodė pagrįstų argumentų, dėl kurių bylą reikėtų nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad atsakovė turėjo galimybę pateikti visus įrodymus ar atsikirtimus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių byla apeliacine tvarka turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (CPK 322 str.), todėl atsakovės prašymas dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka atmestinas.
  3. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teismo motyvais, todėl jų išsamiai nebekartoja.
  4. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2016-11-23 atsakovės generalinis direktorius priėmė įsakymą, kuriuo ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, darbo sutartis nutraukta nuo 2016-11-24 dienos DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, nurodyta išskaičiuoti iš darbuotojui priklausančių išmokų darbo užmokestį už 2016 m. spalio 12-14 dienas. Darbdavys nurodė, kad ieškovas padarė šiurkščius darbo drausmės pažeidimus, numatytus DK 235 straipsnio 2 dalies 7 (veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn), 9 (neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą)) ir 11 punktuose (kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka). 2016 m. lapkričio 23 d. įsakymo 1 dalies 1 punktu ieškovui drausminė nuobauda skirta už dalyvavimą 2016 m. spalio 12 d. savivaldybės tarybos posėdyje, nors visą darbo dieną turėjo būti darbo vietoje, taip pat už tai, kad E. G. neatvyko į darbą visą darbo dieną 2016 m. spalio 13 ir 14 dienomis be svarbių priežasčių (2 punktas), už tai, kad jis darbo laiko apskaitos žiniaraštyje Nr. Dzin-691(12.108) savo parašu patvirtino tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo darbo laiką 2016 m. spalio 12-14 dienomis (3 punktas) bei už tai, kad jis naudojo įmonei priklausantį elektroninį paštą ( - ) su darbo funkcijomis nesusijusiems laiškams siųsti ir gauti (4 punktas). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovui nepagrįstai drausminė nuobauda skirta už dalyvavimą savivaldybės tarybos posėdyje bei pravaikštas 2016 m. spalio 13 ir 14 dienomis, o dėl kitų darbo drausmės pažeidimų (įsakymo 1 dalies 3,4 p.) paskirta nuobauda yra per griežta. Apeliantė nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
  5. Pagal galiojančias teismų praktikos suformuluotas įrodinėjimo taisykles darbo bylose dėl drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo pareiga įrodyti, kad drausminė nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai, tenka darbdaviui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2012). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra konstatuota, kad kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys (atsakovas) turi įrodyti, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2007; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė atleidimo iš darbo bylose lemia darbdavio pareigą įrodyti, kad pagrindas atleisti darbuotoją iš darbo buvo.
  6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2016 m. spalio 12 d. Visagino miesto savivaldybės patalpose vyko tarybos, kurios nariu yra ieškovas, posėdis, su kelione iki savivaldybės ir atgal ieškovas užtruko mažiau nei dvi valandas, todėl sprendė, kad nepagrįstai buvo pažymėta visos dienos pravaikšta. Teismas taip pat pripažino, kad drausminės nuobaudos skyrimas už tai, kad ieškovas dalyvavo savivaldybės tarybos posėdyje gali būti vertinama kaip neteisėtas kišimasis į vietos savivaldą. Apeliaciniame skunde apeliantė neginčija teismo nustatytos aplinkybės, jog ieškovas tarybos posėdyje užtruko kelias valandas, teigia, kad drausminė nuobauda buvo skirta ne už dalyvavimą savivaldybės tarybos posėdyje, o už tai, kad ieškovas neleistinai, savavališkai pakeitė darbo laiko rėžimą ir neatidirbo už darbe nebūtą laiką.
  7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pačiame 2016 m. lapkričio 23 d. įsakymo 1 dalies 1 punkte nurodoma, jog ieškovui drausminė nuobauda skiriama už dalyvavimą 2016 m. spalio 12 d. savivaldybės tarybos posėdyje, nors visą darbo dieną jis turėjo būti darbo vietoje. Darbdavio pareiga yra aiškiai, konkrečiai suformuluoti, už kokį pažeidimą darbuotojui yra skiriama nuobauda. Nagrinėjamu atveju akivaizdžiai nurodoma, jog ji skiriama už dalyvavimą 2016 m. spalio 12 d. savivaldybės tarybos posėdyje, o ne už neleistiną ir savavališką darbo laiko rėžimo pakeitimą, kaip teigiama apeliaciniame skunde, ar pavėlavimą, pasišalinimą iš darbo vietos, taip pat komisijos nariai aiškinosi ne apie ieškovo atvykimo ir išvykimo iš darbo laiką, kiek tarybos posėdyje ieškovas užtruko, o aplinkybes dėl tarybos posėdžio pobūdžio. Sutiktina su apeliante, kad įmonės darbo tvarkos taisyklių 6.1-6.2 punktai numato darbuotojų pareigas tinkamai atlikti savo tiesiogines pareigas, dirbti stropiai, sąžiningai, laiku vykdyti pareigybinių instrukcijų reikalavimus bei kitus darbdavio pavedimus, laikytis darbo drausmės, visą darbo laiką panaudoti užduočių vykdymui, netrukdyti kitiems darbuotojams vykdyti jų pareigas, o 15 punktas draudžia darbuotojams savo nuožiūra keisti grafike nustatytą darbo pradžios ir pabaigos laiką. Tačiau, kaip pagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismas, įvertinus įsakymo dėl drausminės nuobaudos skyrimo 1 punkto formuluotę, galima daryti išvadą, kad E. G. buvo nubaustas už visuomeninę veiklą, atliekant Visagino savivaldybės tarybos nario pareigas, nors Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 4 dalis numato, kad savivaldybės tarybos, komitetų posėdžių laiku, taip pat kitais reglamento nustatytais atvejais tarybos narys yra atleidžiamas nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje.
  8. Taip pat įvertintinos aplinkybės, kad 2016-10-10 ieškovas buvo pateikęs atsakovei prašymą dėl dalyvavimo Visagino savivaldybės tarybos komiteto posėdyje leisti jam dirbti spalio 10 d. – 8,5 valandas, spalio 11 d. – 9 valandas, spalio 12 dieną – 9 valandas, spalio 13 d. – 5,5 valandas, spalio 14 d. – 8 darbo valandas kiekvieną dieną nurodant tikslią darbo dienos pradžią, pabaigą ir pietų pertrauką. 2016-10-11 potvarkiu Nr.PPD-753(11.229) ieškovui buvo leista dirbti pagal prašyme nurodytą darbo grafiką, mokant už faktiškai dirbtą laiką. 2016-11-11 ieškovas atsakovei pateikė paaiškinimą, nurodydamas, kad 2016-10-12 dalyvavo tarybos posėdyje, per klaidą prašyme pažymėdamas, kad posėdis vyks 2016-10-13. Ieškovas laikosi pozicijos, kad Visagino savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Visagino savivaldybės tarybos 2015-06-25 sprendimu Nr. TS-129 39 punkte nustatyta, kad Savivaldybės tarybos posėdžiai paprastai vyksta kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienį Visagino savivaldybės pastate (Parko g. 14, Visagine) esančioje salėje nuo 10 iki 17 val., o tarybos posėdis, įvyko 2016-10-12 – trečiadienį, jį perkėlus iš įprastos dienos (ketvirtadienio). Todėl manytina, kad ieškovas neturėjo tikslo nuslėpti savo dalyvavimo tarybos posėdyje, darbo grafike pagal jo prašymą buvo nurodyta kita diena (2016-10-13), kada jis galėtų dirbti įmonėje trumpesnį laiką galimai dėl dalyvavimo tarybos komiteto posėdyje, tačiau dėl ne nuo jo valios priklausančių priežasčių posėdis įvyko kitą, o ne įprastą dieną. Tai, kad 2016-10-10 prašymą pateikė dėl dalyvavimo Visagino savivaldybės tarybos komiteto posėdžiuose, o ne dėl dalyvavimo tarybos posėdyje galėtų būti vertinama kaip apsirikimas, be to, nagrinėjamu atveju tai neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl ieškovui taikytos nuobaudos pagrįstumo. Sutiktina, kad sužinojęs apie posėdžio laiko pasikeitimą, ieškovas turėjo pareigą suderinti, pakoreguoti naują darbo grafiką, tačiau įvertinus ieškovo tiesioginio vadovo D. J. paaiškinimus, kad 2016 m. dvi spalio mėnesio savaites jis ir E. G. beveik nuolat dirbdavo viršvalandžius, nes buvo ruošiamas perduoti eksploatacijai branduolinio kuro saugyklos objektas, o viršvalandinio darbo laiko niekas neapskaitė, faktą, kad Visagino savivaldybės tarybos posėdis užtruko tik dvi valandas, o darbdavys pripažįsta, kad ieškovas dirbo 7 valandas, darbo grafike 2016 m. spalio 13 d. buvo nurodyta trumpesnė nei įprasta darbo trukmė dėl turėjusio įvykti tarybos komiteto posėdžio, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo nebuvimas darbo vietoje dvi valandas, pasišalinimas iš darbo vietos, jeigu taip būtų suformuluotas įsakyme darbo drausmės pažeidimas, negalėtų būti laikomas šiurkščiu. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino faktą, jog atsakovės praktikoje vėlavimas į darbą ar išvykimas anksčiau iki nuobaudos ieškovui skyrimo buvo vertinamas kaip mažareikšmis, ne kartą nenubausta nemažas būrys darbuotojų, todėl akivaizdu, kad griežčiausios nuobaudos – atleidimo iš darbo - taikymas, net ir tinkamai, konkrečiai suformulavus įsakyme, koks padarytas pažeidimas, nagrinėjamu atveju negalėtų būti laikomas proporcingas ir adekvatus tokio pobūdžio nusižengimui. Kadangi neginčijamai nustatyta, kad ieškovas buvo darbe 2016-10-12, jam drausminė nuobauda dėl dalyvavimo 2016 m. spalio 12 d. savivaldybės tarybos posėdyje, paskirta neteisėtai, darbdavys, skirdamas nuobaudą nenurodė, kad ji skiriama už darbo grafiko nesilaikymo, pagrįstai pirmosios instancijos teismas darbuotojui priteisė darbo užmokestį už visą dieną.
  9. Ieškovui drausminė nuobauda buvo paskirta taip pat už tai, kad E. G. neatvyko į darbą visą darbo dieną 2016 m. spalio 13 ir 14 dienomis be svarbių priežasčių (įsakymo 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad E. G. suderino atostogų laiką minėtoms dienoms, gavo savo tiesioginio vadovo pritarimą, surašė prašymą tam pačiam vadovui dėl žodžiu sutartų atostogų suteikimo, t.y. atliko visus veiksmus dėl atostogų suteikimo, numatytus kolektyvinėje sutartyje ir pagal bendrovėje susiklosčiusią praktiką, o valstybinėje įmonėje Ignalinos atominė elektrinė iki ieškovo atleidimo nei vadovas, nei darbuotojas nebuvo informuojami, kaip ir kada būdavo įforminamas atostogų laikas. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad ieškovui 2016 m. spalio 13 ir 14 dienomis buvo suteiktos kasmetinės atostogos, todėl jis į darbą neatvyko teisėtai.
  10. Pažymėtina, kad pravaikšta – darbuotojo neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą) – įstatymo priskirta prie šiurkščių darbo drausmės pažeidimų (DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog būtų konstatuotas DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, turi būti nustatytas šių teisiškai reikšmingų faktų visetas: 1) darbuotojo neatvykimo į darbą per visą darbo dieną (pamainą) faktas; 2) neatvykimo į darbą be svarbių priežasčių faktas. DK nepateikta priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbą priežastimis, sąrašo, todėl priežasčių svarbos vertinimo klausimas priskirtinas teismo diskrecijai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Minėta, kad kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys (atsakovas) turi įrodyti, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus, taigi jam tenka pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą). Pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą tokioje situacijoje tenka darbuotojui (ieškovui) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2009). Byloje nustatyta, kad ieškovas 2016 m. spalio 13 ir 14 dienomis darbe nebuvo, tačiau pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus dėl ieškovo atliktų veiksmų siekiant, kad jam būtų suteiktos kasmetinės atostogos, bei pagrįstai darė išvadas, kad ieškovas turėjo pagrindą manyti, jog atostogos jam buvo suteiktos, t.y. neatvyko į darbą teisėtai.
  11. Byloje nustatyta, kad 2016-10-03 ieškovas pateikė prašymą dėl kasmetinių atostogų suteikimo laikotarpiu nuo 2016-10-17 iki 2016-10-21, nors jo sutuoktinė dar 2016-09-28 iš karto atsakovės prašė išleisti ją nuo 2016-10-13 bei 2016-10-14 nemokamų atostogų ir nuo 2016-10-17 kasmetinių. Tačiau tai nepatvirtina fakto, kad ieškovas tiksliai žinojo planuojamos kelionės datą ir sąmoningai iš anksto nerašė prašymo suteikti jam kasmetines atostogas, siekdamas 2016-10-13 ir 2016-10-14 dienas žiniaraštyje atvaizduoti kaip darbo dienas ir tokiu būdu sutaupyti dvi ar keturias (įskaitant savaitgalį) kasmetinių atostogų dienas kaip teigia apeliantė. Apklausti liudytojai, tiesioginis E. G. vadovas D. J., D. J. vadovas S. K. parodė, kad jiems buvo žinoma apie tai, kad E. G. atostogaus nuo 2016 m. spalio 13 d., taigi ir spalio 14 dieną. Minimi liudytojai patvirtino, kad pasitarimo pas generalinį direktorių metu 2016 m. spalio 11 d. E. G. informavo, kad kitame pasitarime, kurį generalinis direktorius siūlė surengti spalio 14 d., dalyvauti negalės, nes atostogaus. Darbdaviui buvo žinoma apie tai, kad nuo 2016 m. spalio 13 d. E. G. atostogaus ir šios aplinkybės ieškovas nesiekė nuslėpti, kas paneigia atsakovės samprotavimus dėl ieškovo siekio nuslėpti savo nebuvimo darbe faktą.
  12. Nėra duomenų, kad atsakovė būtų gavusi raštu surašytą ieškovo prašymą suteikti jam kasmetines atostogas 2016-10-13 ir 2016-10-14 dienomis, tačiau apeliantė neginčija, kad R. S. buvo parengusi tokių prašymų projektus. Liudytojas D. J., kuris buvo tiesioginis E. G. vadovas, teismo posėdžio metu paaiškino, kad E. G. derinosi su juo atostogų laiką ir jis jo atostogoms neprieštaravo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje nustačius, kad tiesioginis E. G. vadovas neprieštaravo ieškovo atostogoms, aplinkybė, jog šio asmens 2016 m. spalio 12 d., kai buvo rengiami atostogų prašymų projektai, nebuvo darbe dėl komandiruotės, o jį pavadavo D. A., turėjusi vizuoti prašymą dėl kasmetinių atostogų, galėtų būti vertinama kaip formalus, neesminis prašymo dėl atostogų pateikimo pažeidimas, be to, byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų buvęs informuotas apie tiesioginio vadovo komandiruotę, kad jam buvo būtina kreiptis į pavaduojantį asmenį, be to, ieškovui buvo įprasta su tiesioginiu vadovu bendrauti ne tik tiesiogiai, bet ir telefonu dėl savo darbo pobūdžio, todėl jam negalėjo kilti abejonių, jog tiesioginio vadovo leidimą atostogoms jis yra gavęs. Pagal atsakovės 2014-12-12 kolektyvinės sutarties 24 straipsnio 1, 9 dalių nuostatas kasmetinių atostogų suteikimo laikas ne pagal kasmetinių atostogų grafiką yra darbdavio ir darbuotojo susitarimo objektas, jos suteikiamos darbuotojo prašymu, suderinus su struktūrinio padalinio vadovu. Atkreiptinas dėmesys, kad kolektyvinėje sutartyje nėra nurodyta prieš kiek dienų turėtų būti pateiktas prašymas dėl kasmetinių atostogų dalimis ne pagal kasmetinių atostogų grafiką suteikimo, todėl atsakovės teiginiai dėl to, kad ieškovas prašymą pradėjo rengti tik kelionės išvakarėse, t.y. 2016 m. spalio 12 d., nėra teisiškai reikšmingi. Esant tiesioginio vadovo sutikimui (kolektyvinėje sutartyje nenurodyta, kad tiesioginio vadovo sutikimas privalo būti rašytinis) ieškovui nebuvo pagrindo abejoti, kad kelionės išvakarėse pateiktas prašymas yra nesavalaikis.
  13. Apeliantė teigia, kad liudytoja R. S. patvirtino, jog parengė prašymų projektus, juos pateikė ieškovui, tačiau ji ieškovą informavo, jog iš personalo skyriaus buvo gautas draudimas forminti atostogas pažeidžiant Kolektyvinės sutarties 24 straipsnio 1 dalį, t.y. neįtraukiant savaitgalio dienų. Liudytoja teigė nežinanti, ką su gražintais prašymais darė ieškovas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors liudytoja tvirtino, kad E. G. jo prašymu parengtą pareiškimą grąžino, tai nepaneigia fakto, kad toks prašymas buvo. Apeliantė neginčija teismo išvadų, kad pagal įmonėje nusistovėjusią praktiką tiesioginiam vadovui perduoti prašymus galėjo ir padalinio tabelininkas, o ieškovo pareiškimą surašė jo skyriaus tabelininkė R. S., kuri galėjo jį perduoti vizuoti D. J.. Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybės dėl parengtų prašymo projektų žinomos tik pačiam ieškovui, pateikusiam tabelininkei prašymą juos paruošti, bei pačiai R. S., kuri galėjo pateikti ieškovo prašymą dėl atostogų tolimesniam atostogų įforminimui, tačiau to nepadarė. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojos R. S. parodymus dėl prašymo surašymo ir jo gražinimo E. G. atsižvelgė į tai, kad liudytoja 2016 m. lapkričio 18 d. rašytame paaiškinime neminėjo, kad prašymus gražino E. G., t. y. nurodė kitokias prašymų surašymo ir pateikimo E. G. aplinkybes. Be to, įvertino ir tai, kad ji dirba pas atsakovę, bylos nagrinėjimo metu ginčijo jai paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, sprendė, kad R. S. gali būti suinteresuota įvykius interpretuoti palankiau sau.
  14. Atkreiptinas dėmesys, kad R. S. drausminė nuobauda buvo paskirta už žiniaraštyje neteisingai nurodytus duomenis, kuriuos vėliau savo parašu patvirtino ieškovas, su kuriuo galimai tabelininkė tinkamai neišsiaiškino dėl jo darbo grafiko. Manytina, kad dėl šių aplinkybių ji taip pat gali turėti tam tikrų asmeninių priekaištų ieškovui. R. S. VĮ Ignalinos atominės elektrinės darbo drausmės pažeidimų nagrinėjimo komisijos 2016-11-18 posėdžio metu nurodė, kad dėl ieškovo atostogų ji tikslinosi, klausė ieškovo, tačiau negavo aiškaus atsakymo ir suprato, kad šios dienos turėtų būti žymimos kaip darbo dienos. Tačiau savo 2016-12-21 prašyme dėl įsakymo skirti drausminę nuobaudą panaikinimo nurodė, kad ieškovas nurodė jai, kad nieko žiniaraštyje dėl 2016 m. spalio 13-14 dienų žymėti nereikia, nes šiomis dienomis atostogų neprašė, o dirbo. Tokiu būdu manytina, kad R. S. po drausminės nuobaudos paskyrimo nurodo naujas aplinkybes, tokiu būdu galimai siekdama išvengti drausminės atsakomybės dėl netinkamo žiniaraščio pildymo. Pastebėtina, kad darbo drausmės pažeidimų nagrinėjimo komisijos 2016-11-18 posėdyje R. S. nurodė, kad ji prašymus dėl kasmetinių atostogų suteikimo atspausdino ir pateikė ieškovui pasirašyti, jai jų ieškovas negrąžino ir jokių nurodymų nedavė, vėliau posėdyje teigė, kad buvo informavusi ieškovą, jog atostogos turi būti tęstinės, tačiau iš jo gavo nurodymą forminti jo nebuvimą darbe būtent tokiu būdu. Toks paaiškinimas sukelia abejones dėl to, kad R. S. ieškovas pavedė tęsti pateikto prašymo dėl atostogų suteikimo įforminimą, nors toks prašymas galimai ir neatitiko kolektyvinės sutarties nuostatų, tačiau to ji nepadarė.
  15. Apeliacinės instancijos teismas pritaria, jog liudytojos parodymai turėtų būti vertinami atsargiai, kadangi R. S., kuriai darbdavys buvo paskyręs drausminę nuobaudą, šiuo metu dirba VĮ Ignalinos atominė elektrinė, jos paaiškinimai darbdaviui dėl prašymo grąžinimo aplinkybių buvo prieštaringi, liudytojai gali būti daroma netiesioginė darbdavio įtaka, kad jos parodymai būtų palankesni ne tik jai pačiai, bet ir atsakovei. Todėl pripažintina, kad nėra paneigti ieškovo paaiškinimai, kad jis tabelininkei buvo nurodęs parengti prašymo dėl atostogų projektus ir kad juos tabelininkė galėjo pateikti tolimesniam formalių klausimų suderinimui, tačiau to nepadarė. Nors apeliantė teigia, kad ieškovas savo paaiškinimuose darbdaviui painiojosi, nurodė skirtingas aplinkybes, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, toks teiginys nepagrįstas. Rašytiniuose paaiškinimuose dėl 2016-11-08 rašto ieškovas nuosekliai laikėsi pozicijos, kad buvo parengęs prašymą kasmetinių atostogų dienoms suteikti, tik nesukontroliavo galutinio įforminimo, tikėdamasis, kad viskas yra teisėtai įforminta, šias dienas atostogavo, kadangi tiesioginis vadovas, generalinis direktorius žinojo apie jo poilsio laiką ir jam pritarė, išvyko iš Lietuvos Respublikos pagrįstai tikėdamasis, kad kasmetinės atostogos suteiktos tinkamai. VĮ Ignalinos atominės elektrinės darbo drausmės pažeidimų nagrinėjimo komisijos 2016-11-18 posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad 2016 m. spalio 13-14 d. pavedė SIVS specialistei R. S. parengti prašymą dėl kasmetinių atostogų suteikimo, neatsimena, ar buvo pateikęs prašymą dėl kasmetinių atostogų D. J. pasirašymui, taip pat jis pažymėjo, kad tiksliai nežinojo, kokiomis dienomis atostogaus su šeima, todėl prašymo dėl atostogų suteikimo 2016 m. spalio 13-14 d. iš anksto neparašė. Minėtuose paaiškinimuose teismas neįžvelgia prieštaravimų. Taip pat pripažintina, kad potvarkio dėl kasmetinių atostogų suteikimo nebuvimas, negali patvirtinti fakto, kad ieškovas nesilaikė kasmetinių atostogų suteikimo tvarkos.
  16. Teisėjų kolegija sutinka, kad darbuotojas dėl atostogų jam suteikimo 2016 m. spalio 13-14 dienomis atliko visus veiksmus, numatytus kolektyvinėje sutartyje ir pagal bendrovėje susiklosčiusią praktiką: atostogų laiką suderino su tiesioginiu vadovu, gavo tiesioginio vadovo pritarimą bei užpildė atostogų prašymą, o, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovės praktikoje iki ieškovo atleidimo iš darbo darbuotojui nebūdavo pateikiama informacija dėl atostogų suteikimo, potvarkis apie atostogų suteikimą vadovams nebuvo siunčiamas ir dėl to nekildavo rūpesčių. Praktika, kad apie atostogų suteikimą darbuotojui nepranešama, buvo pakeista po E. G. atleidimo. Atsakovo atstovė paaiškino, jog atostogų suteikimo tvarka žodiniu personalo vadovybės nurodymu pakeista siekiant, kad ateityje nekiltų panašių nesusipratimų ar būtų galima išvengti panašių darbo drausmės pažeidimų. Pagal naują praktiką nutarta potvarkius dėl atostogų suteikimo atsiųsti įmonės padalinių vadovams, kad jie galėtų kontroliuoti darbuotojų atostogų laiką, tačiau iki ieškovo atleidimo praktika buvo kitokia. Esant ankstesnei praktikai manytina, jog ieškovas neturėjo pagrindo abejoti, kad jo prašymas dėl atostogų suteikimo nepatenkintas, potvarkis dėl atostogų suteikimo nepriimtas. Tai, kad ieškovas pripažino nesukontroliavęs kasmetinių atostogų tinkamo įforminimo, nepaneigia fakto, kad darbovietėje praktikos informuoti darbuotoją apie atostogų suteikimą nebuvo, darbuotojas, suderinęs atostogų suteikimo klausimą su tiesioginiu vadovu, pateikęs prašymą turėjo pagrindą manyti, kad jam atostogos yra suteiktos. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo teismas, už atostogų tinkamą įforminimą atsakingas prašančiojo atostogų darbuotojo tiesioginis vadovas, o ne darbuotojas (Kolektyvinės sutarties 24 straipsnio 14 punktas). Todėl sutiktina su pirmosios instancijos išvada, kad ieškovas į darbą 2016 m. spalio 13-14 dienomis neatvyko teisėtai ir dėl to negalėjo būti paskirta drausminė nuobauda.
  17. Apeliantė teigia, kad ieškovo pažeidimas tvirtinant žiniaraštį yra šiurkštus pažeidimas, kadangi ieškovas neteisingus duomenis žiniaraštyje patvirtino apie save, o liudytoja R. S. nurodė, kad ieškovas sąmoningai jai liepė žiniaraštyje nurodyti tikrovės neatitinkančią informaciją ‑ 2016-10-13 ir 2016-10-14 pildyti kaip jo darbo dienas, o paaiškėjus aplinkybėms dėl neteisingai užpildyto žiniaraščio jis nesiėmė jokių teisėtų priemonių neteisingai žiniaraštyje nurodytų duomenų ištaisymui.
  18. 2016-12-28 Utenos apskrities VPK kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų skyrius nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal atsakovės pareiškimą, kuriuo prašyta ištirti, ar ieškovo veiksmuose, šiam išvykus iš Lietuvos Respublikos, o darbo laiko apskaitos dokumentuose fiksuojant, kad jis dirba savo darbo vietoje, o taip pat ir atvejais, kai jis dalyvavo Visagino miesto savivaldybės komitetų posėdžiuose, darbo laiko dokumentuose fiksuojant, kad jis dirba darbo vietoje, nesant nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje požymių (ne dėl to, kad veika mažareikšmė, kaip teigia apeliantė), tačiau buvo nustatyta, kad ieškovas savo parašu patvirtino nekorektiškus duomenis darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovas netinkamai atliko savo pareigas, numatytas pareigybės aprašymo 16.1.21. papunktyje, dėl to darbdavys turėjo pagrindą tokius veiksmus vertinti kaip darbo drausmės pažeidimą ir už tai skirti drausminę nuobaudą (DK 234 str.), tačiau paskirta nuobauda yra per griežta.
  19. Kaip jau minėta aukščiau liudytojai R. S. buvo drausminė nuobauda už žiniaraštyje neteisingai nurodytus duomenis, kuriuos vėliau savo parašu patvirtino ieškovas, su kuriuo galimai tabelininkė tinkamai neišsiaiškino dėl jo darbo grafiko. R. S. VĮ Ignalinos atominės elektrinės darbo drausmės pažeidimų nagrinėjimo komisijos 2016-11-18 posėdžio metu nurodė, kad dėl ieškovo atostogų ji tikslinosi, klausė ieškovo, tačiau negavo aiškaus atsakymo ir suprato, kad šios dienos turėtų būti žymimos kaip darbo dienos. Teismo posėdžio metu ji nurodė, kad minėtas dienas kaip darbo dienas žiniaraštyje jai liepęs nurodyti pats ieškovas. Todėl pripažintina, kad tokie jos paaiškinimai yra dviprasmiški ir prieštaringi, kaip minėta aukščiau, šios liudytojos parodymai vertintini atsargiai. Be to, kaip minėta, liudytojos paaiškinimai kelia pagrįstų abejonių dėl to, kad ji nevykdė ieškovo nurodymo tęsti pateikto prašymo dėl atostogų suteikimo įforminimo, dėl to nebuvo priimtas potvarkis dėl atostogų suteikimo. Ieškovas neneigė, kad jis suklydo žiniaraštyje patvirtindamas neteisingus darbo laiko duomenis, pasirašė dėl neatidumo, nepatikrino visų 36 darbuotojų pažymėto darbo laiko. Apeliantė teigia, kad duomenų žiniaraštyje melagingas nurodymas ir nebuvimas darbe 2016-10-12, 2016-10-13 ir 2016-10-14 yra betarpiškai susiję, šiuo pažeidimus teismas turėjo vertinti kartu, su kuo nėra pagrindo sutikti. Kolegijos nuomone, įvertinus, kad nepagrįstai ieškovui drausminė nuobauda skirta už dalyvavimą 2016 m. spalio 12 d. savivaldybės tarybos posėdyje, taip pat už tai, kad E. G. neatvyko į darbą visą darbo dieną 2016 m. spalio 13 ir 14 dienomis be svarbių priežasčių, vien tik neteisingų duomenų nurodymas žiniaraštyje negali būti pripažįstamas šiurkščiu nusižengimu, o paskirta nuobauda – atleidimas iš darbo – yra akivaizdžiai per griežta. Nors apeliantė teigia, jog dėl ieškovo galimo drausmės pažeidimo buvo svarstoma ir 2015-07-27, tačiau jokia drausminė nuobauda jam nebuvo paskirta, ir ši aplinkybė nepaneigia išvados, kad ieškovas 19 metų dirbo VĮ Ignalinos atominė elektrinė, charakterizuojamas kaip geras darbuotojas. Vien tik aplinkybės, kad ieškovas vykdė padalinio vadovo pareigas, kad jis privalo savo elgesiu rodyti pavyzdį jam pavaldiems darbuotojams, jam keliami aukštesni ir griežtesni reikalavimai, negali būti esminė sprendžiant drausminės nuobaudos rūšies parinkimo klausimą. Nebuvo nustatyta, kad ieškovo padaryti darbo drausmės pažeidimai (neteisingų duomenų žiniaraštyje patvirtinimas, elektroninio pašto naudojimas asmeniniais tikslais) būtų sukėlę sunkesnius padarinius įmonei. Apeliantės teiginys, kad ieškovo elgesys bei požiūris į tinkamą darbo laiko apskaitą galėjo turėti neigiamų padarinių įmonei dėl VĮ Ignalinos atominės elektrinės finansavimo, pripažintinas nepagrįstu ir deklaratyviu
  20. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovas, naudodamasis tarnybiniu elektroniniu paštu asmeniniais tikslais, pažeidė įmonės lokalius teisės aktus ir padarė darbo drausmės pažeidimą, už kurį darbdavys galėjo taikyti drausminę atsakomybę. Tačiau vien tik faktas, jog ieškovas, tvarkydamas savo asmenius reikalus, pasirašinėjo oficialiu parašu, kuriame nurodomos jo einamos pareigos, nepatvirtina, kad toks pažeidimas gali būti pripažįstamas šiurkščiu ir už tokį drausmės pažeidimą būtų galima skirti griežčiausią nuobaudą.
  21. Esant nurodytoms aplinkybėms pagrįstai Valstybės įmonės Ignalinos atominė elektrinė direktoriaus 2016 m. lapkričio 23 d. įsakymu dėl drausminės nuobaudos skyrimo E. G. Nr. ĮsDO503 (11.213) skirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo – pirmosios instancijos teismo panaikinta.
  22. Nors apeliantės nuomone, teismas, pripažindamas ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu turėjo taikyti alternatyvų ieškovo pažeistų teisių gynimo būdą ir negrąžinti ieškovo į darbą, tačiau apeliacinio skundo motyvai šiuo atveju yra deklaratyvūs bei neatitinkantys faktinių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju byloje konstatuota, kad ieškovas padarė du darbo drausmės pažeidimus, tačiau jie negali būti pripažįstami šiurkščiais, dėl tokio pobūdžio pažeidimų darbdavys neturėtų pagrindo prarasti pasitikėjimo gerai charakterizuojamu, 19 metų įmonėje dirbusiu asmeniu, byloje nėra duomenų, kad darbuotojui bus sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, kad tarp šalių kiltų tokio pobūdžio konfliktiniai santykiai, jog nebūtų galima ieškovo grąžinti į darbą.
  23. Apeliantė nurodo, kad teismas neturėjo pagrindo priteisti ieškovui visą jo prašomą neturtinės žalos atlyginimą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, vienas jų, kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, jį gali lydėti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju taip pat akivaizdu, kad ieškovas dėl atleidimo iš darbo patyrė tam tikrus dvasinius išgyvenimus, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad patirti išgyvenimai būtų tokio masto, jog būtų pagrindas spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegijos nuomone, drausminės nuobaudos panaikinimas bei ieškovo grąžinimas į darbą, pažeidimo skiriant drausminė nuobaudą konstatavimas turėtų būti pakankama satisfakcija ieškovui. Be to, įvertintina, kad ieškovas padarė 2 darbo drausmės pažeidimus (neteisingų duomenų žiniaraštyje patvirtinimas, elektroninio pašto naudojimas asmeniniais tikslais), ikiteisminio tyrimo metu, kuris pradėtas ieškovo atžvilgiu atsakovės iniciatyva, nebuvo paneigtos aplinkybės, kad ieškovas žiniaraštyje parašu patvirtino neteisingus duomenis, todėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimas neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų (CK 1.5 str.).
  24. Dėl kitų apeliantės argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).
  25. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priteistas neturtinės žalos atlyginimas ieškovui, naikintina, todėl šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas netenkinant šio ieškovo reikalavimo, atitinkamai sumažintinos ieškovo naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 2541 Eur bylinėjimosi išlaidas, todėl įvertinus, kad ieškinys patenkintas 70 proc., proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams iš atsakovės priteistina 1778,70 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
  26. Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies spręstina dėl šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme. Apeliantė apeliacinį skundą apmokėjo 31 Eur žyminiu mokesčiu, tačiau sprendimą palikus nepakeistu dalyje dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, šios bylinėjimosi išlaidos atsakovei neatlygintinos. Atsakovė prašymą dėl 1761,76 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikė tik 2017-09-06, nors pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį toks prašymas turi būti pateikiamas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kadangi byla apeliacine tvarka paskirta nagrinėti 2017-08-30, todėl bylinėjimosi išlaidos, dėl kurių atlyginimo prašymas pateiktas 2017-09-06, negali būti priteisiamos. Ieškovas dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo patyrė 726 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Kadangi apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, iš atsakovės ieškovui priteistina 508,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

9Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo sumažinant ieškovui E. G., a.k. ( - ) iš atsakovės VĮ Ignalinos atominė elektrinė, į.k. 255450080, priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 1778,70 Eur.

10Kitą Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo dalį palikti nepakeistu.

11Priteisti ieškovui E. G. iš atsakovės VĮ Ignalinos atominė elektrinė 508,20 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai