Byla 3K-3-601/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Janinos Januškienės (pranešėja) ir Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 20 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 15 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovui UAB „Multisauga“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas G. K. ieškiniu prašė teismo:

61) panaikinti 2008 m. birželio 6 d. UAB „Multisauga“ prezidentės E. M. įsakymu ieškovui paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš einamų pareigų DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 245 straipsnio pagrindu dėl neatsakingai atliekamų materialinių vertybių apskaitos ir šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo;

72) pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu;

83)

9priteisti iš atsakovo UAB „Multisauga“ ieškovui dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos;

104) priteisti iš atsakovo kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas.

11Ieškovas nurodė, kad jis dirbo pas atsakovą nuo 2006 m. gegužės 31 d. Tiekimo skyriaus vadovu. 2008 m. vasario 14 d. su ieškovu pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. 2008 m. birželio 6 d. įsakymu ieškovas atleistas iš darbo. Ieškovo teigimu, darbdavys neatsižvelgė į darbo pareigų pažeidimo aplinkybes ir nesilaikė įstatyme nustatytos atleidimo iš darbo tvarkos.

12Atsakovas UAB „Multisauga“ priešieškiniu prašė teismo iš ieškovo G. K. priteisti 3879,30 Lt nuostolių ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad 2008 m. gegužės 31 d. – 2008 m. birželio 2 d. atlikus prekinių vertybių inventorizaciją nustatyta, kad yra 3879,30 Lt prekių trūkumas. Atsakovo teigimu, ieškovas netinkamai atliko savo pareigas, saugodamas, priimdamas ir išduodamas materialines vertybes, tvarkydamas jų apskaitą, priėmimo – perdavimo dokumentus, dėl to atsakovui buvo padaryta 3879,30 Lt žalos.

13II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

14Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. vasario 20 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies. Teismas pripažino ieškovo G. K. atleidimą iš UAB „Multisauga“ neteisėtu, nutraukė darbo sutartį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisė iš atsakovo ieškovui 4019,64 Lt išeitinės išmokos, 500 Lt neturtinės žalos ir po 154,60 Lt vidutinio darbo užmokesčio per dieną už penkių darbo dienų savaitę už laikotarpį nuo 2008 m. birželio 6 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

15Teismas nustatė, kad ieškovas atleistas iš darbo dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo – pravaikštos 2008 m. balandžio 7 d. ir dėl 2008 m. birželio 3 d. bendrovėje atliktos inventorizacijos metu aptikto prekių trūkumo už 3879,30 Lt.

16Dėl 2008 m. balandžio 7 d. pravaikštos teismas konstatavo, kad žmonos ar sugyventinės gimdymas kitomis aplinkybėmis neabejotinai būtų pripažintas svarbia neatėjimo į darbą priežastimi, tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jokių rašytinių įrodymų apie tai, jog 2008 m. balandžio 7 d. ieškovas su sugyventine I. V. buvo nuvykę pas medikus. Teismo vertinimu, neatvykdamas 2008 m. balandžio 7 d. į darbą ir apie tai tinkamai nepranešdamas atsakovo prezidentei, ieškovas pasielgė lengvabūdiškai ir atsakovas tokį neatvykimą pagrįstai pripažino pravaikšta. Teismas pažymėjo, kad darbdavys, skirdamas drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, pažeidė Darbo kodekso 240 straipsnio 1 dalį, raštu nepareikalavęs, kad darbuotojas pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Teismo vertinimu, drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimas yra pagrindas atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu.

17Dėl ieškovo atsakomybės už bendrovėje nustatytą materialinių vertybių trūkumą teismas nurodė, kad ieškovas pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį nežinojo, kokia yra jo materialinės atsakomybės apimtis. Ieškovo tėvystės atostogų metu nuo 2008 m. balandžio 8 d. iki 2008 m. gegužės 9 d. jo pareigas ėjo kitas asmuo (atsakovo prezidentė). Jokio ieškovo žinioje esančių materialinių vertybių perdavimo nei prieš tėvystės atostogas, nei po jų nebuvo ir tik 2008 m. birželio 3 d. atlikus inventorizaciją nustatytas 3879,30 Lt prekių trūkumas. Dėl to teismas pripažino, kad atsakovas pažeidė visiškos materialinės atsakomybės sutartyje nustatytą įsipareigojimą užtikrinti darbuotojams sąlygas, būtinas sutarčių tinkamam vykdymui, ir tokiu atveju laikyti, kad 3879,30 Lt prekių trūkumas atsirado dėl ieškovo kaltės, nėra jokio pagrindo, nes neaišku, kada tas trūkumas atsirado: ar prieš jo tėvystės atostogas, ar jų metu, ar iki visiškos materialinės atsakomybės sutarties sudarymo. Teismas taip pat konstatavo, kad drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo ieškovui buvo paskirta neteisėtai, pažeidžiant darbuotojo teises duoti paaiškinimus ir nurodyti visas aplinkybes, turinčias reikšmės drausminės atsakomybės jo (darbuotojo) taikymui, juolab kad įsakyme dėl ieškovo atleidimo iš darbo atsakovas (darbdavys) nenurodė, kurio konkretaus darbo pareigų pažeidimo pagrindu ieškovas yra atleidžiamas iš darbo.

18Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 15 d. sprendimu ieškovo apeliacinis skundas netenkintas, atsakovo – tenkintas iš dalies ir nuspręsta Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 20 d. sprendimą dėl patenkintų ieškinio reikalavimų dalies panaikinti bei priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

19Dėl ieškovo neatvykimo į darbą 2008 m. balandžio 7 d. teismas nurodė, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, jog į darbą neatvyko dėl jo sugyventinės prasidėjusio gimdymo, nes pagal išrašą iš medicininių dokumentų gimdymas prasidėjo 2008 m. balandžio 8 d. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad darbdaviui pažeidus DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimą raštu pareikalauti darbuotojo raštu pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimų, vien dėl tokio reikalavimo pažeidimo paskirta drausminė nuobauda nelaikoma neteisėta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-93/2008). Apeliacinės instancijos teismo teigimu, pirmosios instancijos teismas įvertindamas darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu nepagrįstai suabsoliutino reikalavimo darbuotojui raštu pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo laikymąsi, nors byloje nustatytas akivaizdus pravaikštos faktas.

20Dėl atsiradusio prekių trūkumo padarytos žalos atsakovui apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, sudarius su ieškovu visiškos materialinės atsakomybės sutartį, joks materialinių vertybių perdavimas nebuvo atliktas, t. y. vertybės nebuvo inventorizuotos ir perduotos ieškovui, todėl tiek atsakovo argumentai dėl materialinių vertybių trūkumo, kaip pagrindo taikyti ieškovui drausminę atsakomybę (atleidimą iš darbo), tiek argumentai, susiję su žalos įmonei padarymu ir materialinės atsakomybės taikymu, yra teisiškai nepagrįsti, ir pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad nė vienai iš šių atsakomybės rūšių taikyti nėra pagrindo.

21III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

22Kasaciniu skundu ieškovas G. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 20 d. sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti visiškai, o atsakovo UAB ,,Multisauga“ priešieškinį atmesti. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

231. Skundžiamame Vilniaus apygardos teismo sprendime neįvertintas byloje esantis rašytinis įrodymas – UAB ,,Sargėnų sveikatos centras“ direktoriaus 2008 m. gruodžio 22 d. raštas, kuriame nurodyta, kad ieškovo sugyventinės nėštumo eiga pradėta sekti nuo 2008 m. balandžio 2 d. (CPK 235 straipsnio 1 dalis). Teismai atmetė kaip neįrodytą aplinkybę, kad ieškovas kartu su sugyventine dėl beprasidedančio gimdymo 2008 m. balandžio 7 d. nuvyko į ligoninę, tačiau faktas, jog I. V. kreipėsi į medikus 2008 m. balandžio 7 d., yra nurodytas medicininių dokumentų išrašuose. Jei nepakako duomenų nurodytam faktui, teismas privalėjo taikyti CPK 414 straipsnį ir savo iniciatyva rinkti įrodymus tokiam faktui nustatyti. Atsakovas nepateikė nurodytą aplinkybę paneigiančių įrodymų. Dėl to teismai nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 45 5 punkto, pagal kurį teismui tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir kaltę tenka darbdaviui.

242. Kadangi atsakovas pažeidė DK 240 straipsnio 1 dalį, nepareikalavęs ieškovo pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, tai ieškovas negalėjo išsamiai nurodyti atsakovui neatvykimo į darbą priežasčių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. balandžio 7 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-257/2004 išaiškino, kad, net ir pripažinus darbo drausmės pažeidimą šiurkščiu, tai nereiškia, kad vien dėl to gali būti taikoma griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Nebuvo atsižvelgta į DK 238 straipsnyje nustatytus kriterijus, skiriant drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo.

253. Teismai nemotyvavo sprendimų dėl ieškovo prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo ir netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas dėl neturtinės žalos dydžio, neatsižvelgdami į ieškovo patirtus išgyvenimus ir nepatogumus.

26Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovas UAB ,,Multisauga“ prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime išdėstyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

271. Byloje įrodymų, kad ieškovas vežė I. V. 2008 m. balandžio 7 d. į ligoninę, nepateikta. Liudytojai patvirtino, kad atsakovas žodžiu pareikalavo ieškovą pasiaiškinti. Byloje pateiktas ieškovo pasirašytas pranešimas, kad jis nurodytą dieną neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties, tai patvirtina šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutarties byloje Nr. 3K-3-20/2009 išaiškinimą, kad vien tik formalus drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimas nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, nes priešingu atveju būtų ginamas nesąžiningas asmuo.

282. Pagal CPK 4 straipsnį ir Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalį teismai, taikydami teisę, turi atsižvelgti į kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius išaiškinimus. Dėl to, atsakovo teigimu, nepagrįstai kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai turėjo atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo nuostatas, nes Senato nutarimai yra metodinio, rekomendacinio pobūdžio.

293. Dėl kasacinio skundo teiginio, kad teismai neištyrė įrodymo – UAB ,,Sargėnų sveikatos centras“ rašto, atsakovas nurodo, kad teismas neturi pareigos detaliai aprašyti visų bylos įrodymų, be to, nurodyto įrodymo turinys nepatvirtina to, kad ieškovas darbe 2008 m. balandžio 7 d. nebuvo dėl svarbių priežasčių.

304. Atsakovas nesutinka su kasacinio skundo teiginiu, kad įrodinėjimo pareiga dėl darbo drausmės pažeidimo fakto ir darbuotojo kaltės nustatymo tenka vien tik darbdaviui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-657/2005 išaiškinta, kad esant ginčui teisme pareiga įrodyti darbuotojo neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną tenka darbdaviui, o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą - darbuotojui. Kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 18 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-213/2008 dėl CPK 414 straipsnio taikymo nurodyta, kad teismo pareiga išreikalauti dokumentus negali būti suprantama kaip darbuotojo atleidimas nuo įrodinėjimo pareigos.

31Teisėjų kolegija

konstatuoja:

32IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

33Dėl darbuotojo neatvykimo į darbą visą darbo dieną be svarbių priežasčių (pravaikštos) kaip šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo (DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas)

34Byloje esant ginčui dėl darbuotojo atleidimo iš darbo kaip drausminės nuobaudos, skirtos už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, teisėtumo, kasacinis teismas įvertina tai, ar byloje priimtuose ir kasacine tvarka skundžiamuose pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimuose teismai tinkamai aiškino ir taikė Darbo kodekse (toliau - DK) įtvirtintas teisės normas, reglamentuojančias drausminės nuobaudos skyrimą už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

35DK 235 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas toks pažeidimas, kuriuo darbuotojas pažeidžia įstatymuose tiesiogiai ar kituose norminiuose aktuose nustatytus reikalavimus, keliamus jam atliekant darbo funkcijas arba kitaip šiurkščiai nusižengiant darbo tvarkai ar darbo pareigoms. Byloje ieškovo ginčijamo atleidimo iš darbo pagrindu nurodytas DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas. Pagal šiame punkte įtvirtintą teisės normą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas darbuotojo neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą). DK nepateikta priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbą priežastimis, sąrašo, dėl to jų svarba, esant teisminiam ginčui, kiekvienu atveju teismo vertinama atsižvelgiant į individualias bylos aplinkybes. Esant teisminiam ginčui, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), t. y. darbuotojo veiksmų neteisėtumą` ir kaltę tenka darbdaviui, o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą tenka darbuotojui (CPK 178 straipsnis). Ši nuostata, kaip pagrįstai nurodyta kasaciniame skunde, nustatyta taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 45 5 punkte. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad pagal Konstituciją teismų praktika formuojama tik teismams patiems sprendžiant bylas; žemesnės instancijos teismai yra saistomi aukštesnės instancijos teismų sprendimų – precedentų. Dėl to bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimai, jų nuostatos yra rekomendacinio pobūdžio metodinė medžiaga, apibendrinanti teismų praktiką tam tikros kategorijos bylose, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika formuojama per kasacine tvarka išnagrinėtose bylose priimtas precedentines nutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis UAB ,,Švaresta“ v. Vilkaviškio rajono savivaldybė byloje Nr. 3K-3-510/2009; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis N. P. v. Kauno miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos biuras byloje Nr. 3K-3-562/2009).

36Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo

37Byloje šalys pripažįsta pravaikštą, ji nustatyta bylą išnagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų, ginčo dėl šio fakto nėra.

38Teisėjų kolegija nurodo, kad kai darbuotojas ginčija pravaikštą kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir nurodo neatvykimo į darbą priežastis, teismas turi nustatyti, ar tos priežastys iš tikrųjų egzistavo, ar jos buvo asmeninio arba šeimyninio pobūdžio, įvertinti jų svarbą ir ar jos sukliudė darbuotojui atvykti į darbą visą darbo dieną. Pažymėtina tai, kad ieškovo nurodyta neatvykimo į darbą priežastis yra neįrodyta faktinė aplinkybė pagal byloje esančius įrodymus – taip konstatuota bylą išnagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimuose. Byloje taip pat nustatyta, kad darbuotojas apie savo nebuvimą darbe nepranešė tiesiogiai darbdaviui nei tą pačią dieną, nei vėliau, išsamiai nepaaiškinęs neatvykimo aplinkybių, nebendradarbiavo su darbdaviu. Byloje nustatyta, kad ieškovas iki atleidimo iš darbo dirbo bendrovės Tiekimo skyriaus vadovu. Darbo sutarties šalių abipusis sąžiningas bendradarbiavimas lemia reikalavimą išlaikyti tarpusavio pasitikėjimą ir apibrėžtumą dėl darbo teisių ir pareigų įgyvendinimo, ypač tais atvejais, kai darbuotojas atlieka vadovaujamą ir organizacinį darbą, dėl to toks darbuotojas turi rūpintis, kad dėl nebuvimo darbe tam tikrą laiką nesutriktų jo vadovaujamo įmonės padalinio ar net visos įmonės veikla.

39Byloje nenustatyta, kad ieškovui darbdavys būtų leidęs neatvykti į darbą visą darbo dieną. Pagal bylos įrodymus nustatyta, kad darbuotojas nesuderino su darbdaviu neatvykimo į darbą, nepasidomėjo dėl tokios galimybės ir nedėjo pastangų tam, kad įmonės veikla dėl to nenukentėtų, tokie veiksmai prieštarauja sąžiningam, apdairiam darbuotojo elgesiui. Dėl to byloje teismai konstatavo ieškovo kaltę ir jo neatvykimą į darbą įvertino kaip pravaikštą be pateisinamos priežasties.

40Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai įvertino bylos įrodymus, nenustatę fakto, jog ieškovas 2008 m. balandžio 7 d. nuvežė I. V. į ligoninę. Kasatoriaus teigimu, duomenys, kad I. V. kreipėsi į medikus 2008 m. balandžio 7 d., yra nurodyti medicininių dokumentų išrašuose. Atsakydama į nurodytą kasacinio skundo argumentą teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję teismai pagal bylos įrodymus padarė išvadą, jog faktas apie ieškovo nuvykimą pravaikštos dieną į ligoninę neįrodytas, nes medicininiai dokumentai suteikia duomenų tik apie neįtrauktą į bylą asmenį I. V., o ne apie ieškovo, kaip darbuotojo, pravaikštos priežastis, dėl kurių jis būtų negalėjęs atvykti į darbovietę visą darbo dieną ir apie tai pranešti tiesiogiai asmeniškai ar ryšio priemonėmis darbdaviui. Teisėjų kolegija nesutinka, kad darydami tokią išvadą teismai pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. CPK 185 straipsnyje teismas įpareigotas įvertinti byloje esančius įrodymus visapusiškai. Apie pravaikštos priežastis nurodyta ieškovo paaiškinimuose, tačiau jų nepatvirtina objektyvūs įrodymai. Kolegija nurodo, kad surinktus byloje įrodymus apeliacinės instancijos teismas įvertino nepažeisdami procesinių įrodymų leistinumo ir sąsajumo taisyklių bei priimtą sprendimą grindė išvadomis, pagrįstomis byloje nustatytų aplinkybių ir ištirtų bei įvertintų įrodymų visetu. Dėl to reikalavimai teismui įvertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu teismo posėdyje, nepažeisti (CPK 185 straipsnis). Kasaciniame skunde išdėstyti teiginiai apie ieškovo neatvykimo į darbą visą darbo dieną priežastis prieštarauja byloje pagal įrodymų visetą teismų nustatytiems faktams, t. y. faktui, kad nėra įrodytas tiek ieškovo nuvykimas į ligoninę pravaikštos dieną, tiek jo negalėjimas atvykti į darbovietę iki tos dienos darbo laiko pabaigos. Konstatavęs, kad aptariamos byloje reikšmingos faktinės aplinkybės žemesniųjų instancijų teismų nustatytos nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, kasacinis teismas yra saistomas nurodytų faktinių aplinkybių ir jų iš naujo nenustatinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad netgi ieškovo byloje nurodyta neatvykimo į darbą priežastis dėl sugyventinės nuvežimo į ligoninę, atsižvelgiant į kelionės trukmę normaliomis sąlygomis, negalėjo sutrukdyti jam tą pačią dieną iki darbo laiko pabaigos (darbo sutartyje buvo nustatyta 8 valandų darbo diena) atvykti į darbovietę, taip pat apie nebuvimą darbe tam tikrą laiką ir numatomo atvykimo laiką informuoti tiesiogiai darbdavį, to darbuotojas nepadarė.

41Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad darbo bylų nagrinėjimo ypatumus nustatančiame CPK XX skyriuje įtvirtintos taisyklės reikalauja teismo aktyvumo renkant įrodymus, kai tai būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 414 straipsnio 1 dalis). Ši teismo pareiga negali būti aiškinama kaip taisyklė, leidžianti apskritai nepaisyti ieškinio ribų, kurios nustatomos ieškovo kreipiantis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugpjūčio 29 d. nutartis byloje V. U. v. ,,Šaltinio“ vidurinė mokykla Nr. 3K-3-331/2007). Atsakydama į kasacinio skundo argumentą, kad nepakakus duomenų apie pravaikštos priežastis teismas turėjo savo iniciatyva rinkti įrodymus, teisėjų kolegija pažymi, jog pravaikštos darbe priežasčių ir jų svarbos įrodinėjimo pareiga tenka darbuotojui, pareiškusiam ieškinį dėl atleidimo iš darbo teisėtumo. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovo nurodytos pravaikštos priežastys yra susijusios su ieškovo privataus gyvenimo aplinkybėmis. Šios priežastys buvo grindžiamos byloje pateiktais įrodymais, kurie negalėjo aiškiai patvirtinti, kurioje vietoje ir ką konkrečiai ieškovas veikė per visą pravaikštos dieną. Ieškovo pateikti įrodymai susiję su į bylą neįtraukto asmens I. V. motinyste, tačiau tai nepaaiškina ieškovo negalėjimo atvykti ir nepateisina jo neatvykimo į darbovietę visą darbo dieną. Taigi teismas neturėjo pagrindo savo iniciatyva rinkti naujų įrodymų dėl neįtraukto į bylą asmens, nes naujų įrodymų duomenys neturėtų teisinės reikšmės sprendžiant dėl ieškovo pravaikštos priežasčių svarbos. Tuo remdamasi teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai nepagrįstu kasacinio skundo argumentą dėl būtinybės teismui savo iniciatyva rinkti įrodymus dėl pravaikštos priežasčių. Pirmosios instancijos teisme ieškovas arba jam atstovavęs advokatas, manydami, kad trūksta įrodymų, turėjo galimybę, tačiau nepateikė prašymo išreikalauti įrodymų CPK 199 straipsnio nustatyta tvarka.

42Dėl darbuotojo pasiaiškinimo

43DK 240 straipsnio 1 dalyje nustatyta darbdavio pareiga prieš skiriant drausminę nuobaudą raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Byloje nustatyta, kad atsakovas raštu nepareikalavo ieškovo pasiaiškinti dėl pravaikštos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje laikoma, kad tuo atveju, kai darbo drausmės pažeidimas buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą, tai vien formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, nes priešingu atveju teisė gintų nesąžiningą asmenį Nepareikalaudamas darbuotojo pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, darbdavys patenka į blogesnę padėtį ir prisiima galimų neigiamų padarinių riziką, nes darbuotojas, nesutikdamas su paskirta drausmine nuobauda ir ją ginčydamas, gali nurodyti aplinkybes, netgi eliminuojančias galimybę taikyti jam drausminę atsakomybę arba skirti tam tikros rūšies nuobaudą, kurias žinodamas darbdavys būtų kitaip išsprendęs šio darbuotojo drausminės atsakomybės klausimą. Ginčą nagrinėjantis teismas, nustatęs, kad drausminė nuobauda paskirta pažeidžiant DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimus, turi patikrinti ir įvertinti ir kitas aplinkybes, reikšmingas paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumui ir pagrįstumui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 4 d. nutartis V. M. v. UAB ,,Pašventupio baltutė“ byloje Nr. 3K-3-1298/2002; 2008 m. sausio 31 d. nutartis S. K. v. UAB ,,GEOTEC Baltija“).

44Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atleistam iš darbo darbuotojui ginčijant atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimo teisėtumą, darbdavys privalo pateikti įrodymus (teisinius argumentus), kad darbuotojas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes – pažeidimo, jei jis nustatytas, pobūdį, pasekmes, darbuotojo kaltės laipsnį, kitas ginčui reikšmingas aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar padarytą nusižengimą darbdavys pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis L. K. v. AB ,,Lietuvos draudimas“ byloje Nr. 3K-3-532/2005). Kadangi nagrinėjamoje byloje nenustatyta svarbių, pateisinančių pravaikštą priežasčių, DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte pravaikšta preziumuojama kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, tai teisiškai nepagrįstu laikytinas kasacinio skundo argumentas, kad parinkdamas drausminę nuobaudą darbdavys galėjo pažeisti DK 238 straipsnyje nustatytus drausminės nuobaudos skyrimo kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas turėjo pagrindą kasatoriaus veiksmus kvalifikuoti kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir atleisti iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

45Dėl darbdavio atsakomybės už darbuotojo neturtinę žalą sąlygų

46Nepagrįstu pripažintinas ir kasacinio skundo argumentas, kad teismai nemotyvavo sprendimų dėl ieškovo patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Kasatoriaus skundžiamoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje konstatuota, kad ieškovas atleistas iš darbo pagal DK nustatytą atleidimo iš darbo teisinį pagrindą ir nėra teisinių prielaidų ieškovui priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartyje A. K. v. Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Kūno kultūros ir sporto skyriaus sporto mokykla ,,Marva” byloje Nr. 3K-3-164/2005 išaiškinta, kad darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir eidami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (DK 35 straipsnio 1 dalis); jeigu darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas šių nuostatų arba be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. – tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas (DK 1 straipsnio 1 dalis, 248 straipsnio 4 punktas, 250 straipsnis, CK 1.1 straipsnio 3 dalis, 6.250 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija pažymi tai, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas (DK 250 straipsnis), taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), dėl jų patirta neturtinė žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Bylos atveju nekonstatavus darbdavio neteisėtų veiksmų ir kaltės, jų nebuvimas negalėjo nulemti neturtinės žalos darbuotojui atsiradimo.

47Teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasacinio skundo argumentai nepaneigia byloje priimtame apeliacinės instancijos teismo sprendime padarytų išvadų, kuriomis atmestas ieškinys dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, ir nesudaro įstatyme (CPK 346 straipsnio 2 dalis) nustatytų pagrindų naikinti kasacine tvarka skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą.

48Iš ieškovo priteistina 23,95 Lt Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, Lietuvos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).

49Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsniu, 340 straipsnio 5 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

50Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

51Priteisti iš ieškovo G. K. (duomenys neskelbtini) valstybei 23,95 Lt (dvidešimt tris litus 95 centus) išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

52Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas G. K. ieškiniu prašė teismo:... 6. 1) panaikinti 2008 m. birželio 6 d. UAB „Multisauga“ prezidentės E. M.... 7. 2) pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu;... 8. 3)... 9. priteisti iš atsakovo UAB „Multisauga“ ieškovui dviejų mėnesių... 10. 4) priteisti iš atsakovo kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 7000 Lt... 11. Ieškovas nurodė, kad jis dirbo pas atsakovą nuo 2006 m. gegužės 31 d.... 12. Atsakovas UAB „Multisauga“ priešieškiniu prašė teismo iš ieškovo G.... 13. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 14. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. vasario 20 d. sprendimu... 15. Teismas nustatė, kad ieškovas atleistas iš darbo dėl šiurkštaus darbo... 16. Dėl 2008 m. balandžio 7 d. pravaikštos teismas konstatavo, kad žmonos ar... 17. Dėl ieškovo atsakomybės už bendrovėje nustatytą materialinių vertybių... 18. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.... 19. Dėl ieškovo neatvykimo į darbą 2008 m. balandžio 7 d. teismas nurodė, kad... 20. Dėl atsiradusio prekių trūkumo padarytos žalos atsakovui apeliacinės... 21. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 22. Kasaciniu skundu ieškovas G. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 23. 1. Skundžiamame Vilniaus apygardos teismo sprendime neįvertintas byloje... 24. 2. Kadangi atsakovas pažeidė DK 240 straipsnio 1 dalį, nepareikalavęs... 25. 3. Teismai nemotyvavo sprendimų dėl ieškovo prašomo priteisti neturtinės... 26. Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovas UAB ,,Multisauga“ prašo... 27. 1. Byloje įrodymų, kad ieškovas vežė I. V. 2008 m. balandžio 7 d. į... 28. 2. Pagal CPK 4 straipsnį ir Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalį teismai,... 29. 3. Dėl kasacinio skundo teiginio, kad teismai neištyrė įrodymo – UAB... 30. 4. Atsakovas nesutinka su kasacinio skundo teiginiu, kad įrodinėjimo pareiga... 31. Teisėjų kolegija... 32. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 33. Dėl darbuotojo neatvykimo į darbą visą darbo dieną be svarbių... 34. Byloje esant ginčui dėl darbuotojo atleidimo iš darbo kaip drausminės... 35. DK 235 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiurkščiu darbo pareigų... 36. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo ... 37. Byloje šalys pripažįsta pravaikštą, ji nustatyta bylą išnagrinėjusių... 38. Teisėjų kolegija nurodo, kad kai darbuotojas ginčija pravaikštą kaip... 39. Byloje nenustatyta, kad ieškovui darbdavys būtų leidęs neatvykti į darbą... 40. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai įvertino bylos įrodymus,... 41. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad darbo bylų nagrinėjimo... 42. Dėl darbuotojo pasiaiškinimo ... 43. DK 240 straipsnio 1 dalyje nustatyta darbdavio pareiga prieš skiriant... 44. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atleistam iš darbo... 45. Dėl darbdavio atsakomybės už darbuotojo neturtinę žalą sąlygų ... 46. Nepagrįstu pripažintinas ir kasacinio skundo argumentas, kad teismai... 47. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasacinio skundo argumentai nepaneigia... 48. Iš ieškovo priteistina 23,95 Lt Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išlaidų,... 49. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 50. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.... 51. Priteisti iš ieškovo G. K. (duomenys neskelbtini) valstybei 23,95 Lt... 52. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...