Byla 2S-180-370/2009

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Algirdo Gailiūno, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi antstolio Albino Zenkevičiaus atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-10 nutarties civilinėje byloje Nr. P2-11147-637/2008 pagal antstolio Albino Zenkevičiaus pareiškimą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininkės E. G. B., suinteresuoti asmenys išieškotojos UAB „Snoro lizingas“ ir UAB „Bitė Lietuva“,

Nustatė

2antstolis teismo prašė priteisti iš skolininko 1331 Lt vykdymo išlaidų ir 150 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2004-09-13 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-1369-01/2005 dėl 630,90 Lt skolos, 1231,85 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki 2004-09-10 teismo įsakymo visiško įvykdymo išieškojimo iš skolininkės išieškotojos UAB „Snoro lizingas“ naudai užvesta vykdomoji byla Nr. 0017/05/00270. Pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005-01-06 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-219-04/2005 dėl 440,56 Lt skolos, 10 Lt bylinėjimosi išlaidų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki 2005-01-06 teismo įsakymo visiško įvykdymo išieškojimo iš skolininkės išieškotojos UAB „Bitė Lietuva“ naudai užvesta vykdomoji byla Nr. 0017/05/00636. Skola išieškota praėjus terminui sumokėti ją gera valia, vykdomoji byla užbaigta, raginimo sumokėti vykdymo išlaidas skolininkė nevykdo, todėl iš jos išieškotinos vykdymo bei bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro atlyginimas advokato padėjėjui už teisines paslaugas.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-10-10 nutartimi antstolio pareiškimą tenkino iš dalies: antstoliui iš skolininkės priteisė 1123,69 Lt vykdymo išlaidų, o reikalavimą priteisti 150 Lt bylinėjimosi išlaidų atmetė. Teismas nurodė, kad vykdomųjų dokumentų priėmimo vykdyti metu vartotojų kainų indeksas palyginti su 2002 metų gruodžio mėnesiu, kada įsigaliojo Sprendimų vykdymo instrukcija, kurioje nustatyti mokėtini vykdymo išlaidų dydžiai, neviršijo 110, todėl antstolis patirtas vykdymo išlaidas indeksavo nepagrįstai. Taip pat teismas trisdešimt trimis litais sumažino priteistinų su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu susijusių antstolio apskaičiuotų išlaidų dydį, kadangi vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad vykdymo proceso šalys būtų prašiusios antstolio dokumentų nuorašų. Reikalavimą priteisti išlaidas advokato padėjėjui teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atmetė kaip nepagrįstą.

4Atskiruoju skundu antstolis prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-10 nutartį iš dalies pakeisti ir jo pareiškimą tenkinti visiškai. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas, jas aiškino ir taikė plečiamai, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Atsisakydamas priteisti antstolio patirtas išlaidas dėl advokato padėjėjo teisinės pagalbos, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą. Teisė pasinaudoti teisine pagalba nepriklauso nuo asmens išsilavinimo ar užimamų pareigų, todėl pirmosios instancijos teismas, išskirdamas antstolį iš kitų asmenų, kuriems įstatymas suteikia ir garantuoja teisę pasinaudoti teisine pagalba, rato, pažeidė Konstitucijos 29 str. Teismas taip pat neatsižvelgė į CPK 93 ir 98 str. nuostatas. Analogišką praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2008-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2008). Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino bylinėjimosi išlaidų dydžio klausimo pagal CPK 98 str. ir Rekomendacijas dėl advokato ir advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už suteiktas paslaugas. Taip pat pirmosios instancijos teismas antstoliui nepagrįstai nepriteisė išlaidų už nuorašų darymą. Teismas nesivadovavo CPK 613 str. 3 dalimi bei plečiamai taikė Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas. Toks vykdymo normų aiškinimas leistų antstoliui neinformuoti šalių apie atliktus vykdymo veiksmus. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteistinų vykdymo išlaidų neindeksavo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasakęs, kad priteistinos vykdymo išlaidos indeksuojamos taikant indeksą, galiojusį tuo metu, kai šios išlaidos buvo apskaičiuojamos (2007-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2008). Kadangi vykdymo išlaidų apmokėjimo ir grąžinimo klausimus antstolis privalo išspręsti užbaigdamas vykdomąją bylą, o vykdomoji byla užbaigta po 2007-12-28, teismas privalėjo taikyti 114,7 indeksą, neatsižvelgdamas į aplinkybę, kad pareiškėjas neteisingai nurodė taikytino indekso dydį.

5Atskirasis skundas netenkintinas.

6Dėl antstolio teisės pasinaudoti teisine pagalba.

7Apeliantas savo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą grindžia klaidinga prielaida, kad užbaigęs vykdomąją bylą, jis kreipdamasis į teismą dėl vykdymo išlaidų priteisimo veikia kaip bet kuris fizinis asmuo gindamas savo reikalavimo teises bendra tvarka. Todėl apeliantas nepagrįstai remiasi bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškinio teisenoje reglamentuojančiomis teisės normomis – CPK 88 str. 1 d. 6 punktu, 98 straipsniu. Antstolio pareiškimas teismui dėl vykdymo išlaidų priteisimo nagrinėjamas vykdomojoje byloje CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka (1, 2 dalys), jame reglamentuotas pareiškimų teismui nagrinėjimas vykdymo proceso metu, taigi atskiro materialinio ginčo dėl teisės nėra. Tokios nuomonės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2003-06-30 konsultacija Nr. A3-86 Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, Įmonių bankroto įstatymo bei Viešųjų pirkimų įstatymo normų taikymo). Taip pat pažymėtina, kad įstatyme nustatyta, kad pareiškimai dėl sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko paprastai nagrinėjami šalims nepranešus (CPK 593 str. 3 d.). Akivaizdu, kad klausimo nagrinėjimas skiriasi nuo ginčo teisenos, kur svarbiausia rungimasis. Antstolis apskaičiuoja vykdymo išlaidas ir kreipiasi į teismą pats (CPK 611 str.), o teismas patikrina apskaičiavimo pagrįstumą. Tam tikrus procesinius veiksmus antstolis gali pavesti atlikti antstolio padėjėjui – asmeniui, atitinkančiam įstatymo nustatytus specialius reikalavimus (Antstolių įstatymo 28 str., 30 str. 2 d., 31 str., 32 str.), bet netgi antstolio padėjėjui antstolis negali pavesti vykdymo išlaidų apskaičiavimo (Antstolių įstatymo 30 str. 1 d.), todėl nesuprantami antstolio veiksmai pavedant šį procesinį veiksmą advokato padėjėjui. Sąskaitoje už antstoliui suteiktas teisines paslaugas (b. l. 9) nurodyta, kad advokato padėjėjas, be pareiškimo projekto paruošimo ir jo surašymo, dar patikrino rašytinius įrodymus ir susipažino su vykdomosiomis bylomis. Vykdydamas savo veiklą antstolis privalo užtikrinti duomenų ir informacijos saugumą (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d., 37 str.), todėl būtų netoleruotina situacija, jeigu su vykdymo procesu nesusiję asmenys atliktų antstolio funkcijas, susipažintų su vykdomųjų bylų medžiaga, o vykdymo proceso šalys jiems už tai dar papildomai turėtų sumokėti. Įstatyme reglamentuoti atvejai, kai vykdymo procese dalyvauja atitinkami specialistai – ekspertai, vertėjai – išlaidos už jų paslaugas įskaičiuojamos į vykdymo išlaidas (CPK 609 str. 1 d. 2 p.). Taip pat nekyla abejonių, kad antstolis, nepažeisdamas CPK, Antstolių įstatymo, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir kitų įstatymų nuostatų, vykdymo proceso metu abejodamas savo kvalifikacija teisiniais ar kitais klausimais gali pasinaudoti ir kitų kvalifikuotų specialistų pagalba (pavyzdžiui, teisininko ar kalbininko), tačiau tai nereiškia, kad šios antstoliui suteiktos paslaugos bet kokiu atveju yra susijusios su vykdymo procesu tiek, kad jas privalo apmokėti vykdymo proceso šalis (CPK 609 str. 1 d. 8 p.).

8Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas teisinės pagalbos išlaidų pagrįstumo klausimą nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos. Apelianto nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis (2008-01-25 Nr. 3K-3-36/2008) priimta byloje, kurioje buvo nagrinėjamos visiškai kitos faktinės bylos aplinkybės, t. y. bylų ratio decidendi skiriasi. Be to, apeliantas atskirajame skunde remiasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2008, išnagrinėtoje pagal paties apelianto kasacinį skundą, kurioje esant visiškai tapačioms faktinėms aplinkybėms antstolio reikalavimas priteisti atstovavimo išlaidas buvo pripažintas nepagrįstu.

9Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolio reikalavimas priteisti išlaidas už advokato padėjėjo sutektą teisinę pagalbą apskaičiuojant vykdymo išlaidas yra nepagrįstas.

10Dėl nuorašų. Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 lentelės 1–3 punktuose nustatytas mokestis už antstolio surašyto dokumento nuorašo išdavimą ir tam tikro formato lapo kopijos kaina netaikoma privalomai pagal Civilinio proceso kodekso normas siųstinam dokumentui. Aplinkybė, kad proceso įstatymas nustato, kad vykdymo proceso šalims ar kitiems suinteresuotiems asmenims antstolis privalo išsiųsti patvarkymų nuorašus, nereiškia, kad patvarkymo nuorašų darymas visais atvejais turi būti apmokėtas kaip atskiras vykdymo veiksmas. CPK 605 straipsnyje, reglamentuojančiame antstolio patvarkymų išsiuntimo tvarką, nurodyta, kad nustatytais atvejais antstolis savo patvarkymus, jeigu yra galimybė, iš karto įteikia suinteresuotiems asmenims arba jiems išsiunčia registruotu laišku ne vėliau kaip kitą darbo dieną, taigi sistemiškai aiškinant Civilinio proceso kodekso normas akivaizdu, kad negalima privalomai siunčiamo patvarkymo nuorašo darymo laikyti atskiru vykdymo veiksmu Sprendimų vykdymo instrukcijos 3.42 punkto prasme. Atlyginimas už atskirą procesinį veiksmą – patvarkymo surašymą – yra nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 lentelės 8 punkte. 3 lentelėje nurodytos sumos, kai antstoliui sumokama už konkretų vykdymo veiksmo atlikimą, neapima tik šioje lentelėje nenurodytų faktinių išlaidų – pašto ir kurjerių, areštuoto turto saugojimo, vežimo, atlyginimo ekspertams, vertėjams ir kitiems vykdymo procese dalyvaujantiems asmenims, skelbimų visuomenės informavimo priemonėse, banko pavedimų, mokamų užklausų ir kitų išlaidų, kurias antstolis privalo sumokėti tretiesiems asmenims, vykdydamas antstolio funkcijas (Instrukcijos 46, 48 p.). Už tą patį vykdymo veiksmą negali būti imamas mokestis, nustatytas už kelis atskirus vykdymo veiksmus, t. y. pagal kelis 3 lentelės punktus. Vadovaujantis apelianto logika, už patvarkymo nuorašo darymą kopijavimo būdu, be atlyginimo už šį atskirą veiksmą (3 lentelės 3 p.), dar turėtų būti priskaičiuotas ir mokestis už kopijos darymą (3 lentelės 1 ar 2 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, šios privalomai siunčiamų patvarkymų nuorašų darymo išlaidos patenka į bendrųjų vykdymo išlaidų (Instrukcijos 34.1 p.) turinį. Bendrosios vykdymo išlaidos – tai avansinis išieškotojo mokestis antstoliui, mokamas tam, kad padengtų tam tikrą dalį antstolio veiklos sąnaudų ir iš dalies atlygintų antstoliui už darbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2008). Analogiškai byloje dalyvaujantiems asmenims išduodamų ar išsiunčiamų teismo sprendimų nuorašų (CPK 275 str. 1 d.) darymo išlaidos yra kompensuojamos žyminio mokesčio.

11Dėl indeksavimo.

12Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad priteistinos vykdymo išlaidos indeksuojamos taikant indeksą, galiojusį tuo metu, kai šios išlaidos buvo apskaičiuojamos (CPK 3 str. 8 d., 82 str.). Iš vykdomosios bylos Nr. 0017/05/00270 duomenų matyti, kad antstolis 2005-08-19 patvarkymu (vykd. b. l. 25) įpareigojo VSDFV Klaipėdos skyriaus Gargždų poskyrį iš skolininkės darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos išskaičiuoti ir pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą 1876,72 Lt pagal vykdomąjį dokumentą Nr. L2-1369-01 ir 396,94 Lt pagal vykdomąjį dokumentą Nr. L2-219-04, iš viso – 2273,66 Lt. Vykdymo veiksmai atliekami laikantis nuoseklios jų atlikimo tvarkos ir užbaigiami visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą arba kitais CPK 632 straipsnyje nurodytais pagrindais. Antstoliui persiuntus vykdomąjį dokumentą ir 2005-08-19 patvarkymą vykdyti šį dokumentą „Sodrai“ antstolis įgijo teisę į vykdymo išlaidų atlyginimą

13(2005-01-24 redakcijos Sprendimų vykdymo instrukcijos 52, 85 p., CPK 632 str. 5 p., 610, 611 str.). CPK 632 str. 5 punkte nustatyta, kad vykdomąjį dokumentą išsiuntus išskaitoms padaryti į skolininko darbovietę, mokymo įstaigą, socialinio draudimo įstaigą ir kt., vykdomoji byla laikoma baigta. Tai yra privalomas vykdomosios bylos užbaigimo pagrindas. Užbaigus vykdomąją bylą jokie tolesni vykdymo veiksmai neatliekami. Kadangi antstolis įstatyme nustatytos vykdymo tvarkos nesilaikė, t. y. savo nuožiūra veikė ultra vires, jam tenka papildomų veiksmų atlikimo išlaidos, kurių perkelti skolininkei nėra jokio teisinio pagrindo. 2005 metais vartotojų kainų indeksas neviršijo 110, todėl šioje byloje patirtos vykdymo išlaidos neindeksuojamos. Apeliantas savo skundą šiuo klausimu remia iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-06 nutarties (civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2008) konteksto ištraukta citata, iškreipdamas šio teismo išvadų esmę – priteistinos vykdymo išlaidos indeksuojamos taikant indeksą, galiojusį konkretaus antstolio vykdymo veiksmo, kurio išlaidų atlyginimą numato teisės aktai, atlikimo metu.

14Esant tokioms aplinkybėms keisti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

15Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 334–339 str.,

Nutarė

16Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai