Byla 2A-1081-345/2007

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio, kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės ir Neringos Švedienės, sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei, dalyvaujant ieškovui J. D., atsakovų AB Rytų skirstomieji tinklai“ atstovui Giedriui Kalveliui, UAB „Druskininkų vandentiekis“ atstovams Vidui Jakimavičiui, ir advokatei Romai Katilovskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. D. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų J. D., O. M., J. D., T. D., J. J. ieškinį atsakovams AB „Rytų skirstomieji tinklai“, UAB „Druskininkų vandentiekis“, tretiesiems asmenims Alytaus apskrities viršininko administracijai, Druskininkų savivaldybės administracijai, VĮ Registrų centrui Alytaus filialui, dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį ir žemės sklypo sutvarkymo.

2Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3Ieškovai patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydami įpareigoti atsakovus AB „Rytų skirstomieji tinklai" ir UAB „Druskininkų vandentiekis" vieneriems metams sudaryti žemės nuomos sutartį su J. D., nustatant 3000 Lt nuomos mokestį kas mėnesį dėl 0,213 ha žemės sklypo ploto, kadastro Nr. ( - ), unikalus numeris ( - ), pažymėto žemės sklypo plane Nr. ( - ), esančio ( - ) ir 0,11 ha žemės sklypo ploto, unikalus Nr. ( - ), pažymėto žemės sklypo plane Nr. ( - ), ( - ) bendroje apimtyje 0,213 ha žemės sklypo ploto, kurį užima požeminės komunikacijos ir kuris reikalingas joms eksploatuoti, nuomos, bei įpareigoti AB „Rytų skirstomieji tinklai" ir UAB „Druskininkų vandentiekis" 0,213 ha žemės sklypo plote užvežti juodžemio iki 1,5 m storio nuo esančių požeminių komunikacijų viršaus, sutvarkyti minėtą sklypą ir užsėti žole.

4Nurodė, kad Alytaus apskrities viršininko administracija 1998 m. vasario 17 d. sprendimu A. D. atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, nenurodant ir neįrašant visų specialiųjų žemės naudojimosi sąlygų. Prieš atkuriant nuosavybės teises ieškovams buvo žinoma, kad sovietmečiu per jiems nuosavybės teise priklausantį sklypą buvo nutiestos AB „Rytų skirstomieji tinklai“ aukštos įtampos linijos ir UAB „Druskininkų vandentiekis“ dvi didelio spaudimo kanalizacijos trasos ir vandentiekio trasa. Tačiau, atkuriant nuosavybės teises, nei žemėtvarkos planuose, nei apskrities viršininko sprendime nebuvo pažymėti minėti komunikaciniai įrenginiai. 2004-12-28 Alytaus apskrities viršininko administracija vienašališkai priėmė sprendimą ir nustatė specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Ieškovai šį sprendimą apskundė administracine tvarka. Specialiosios kompetencijos teismai tenkino skundą ir Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimą dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo, panaikino. Atsakovai, naudodamiesi ieškovams nuosavybės teise priklausančia žeme požeminėms komunikacijoms eksploatuoti, ir iš to gaudami pelną, pažeidžia jų kaip savininkų LR Konstitucijoje įtvirtintas nuosavybės teises. LR CK 4.98 str. pagrindu jie turi teisę reikalauti pašalinti bet kokius savininko teisių pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Kreipėsi į atsakovus, siūlydami sudaryti žemės nuomos sutartį dėl žemės sklypo, reikalingo požeminėms komunikacijoms eksploatuoti, tačiau atsakovai žemės nuomos sutarties gera valia nesudarė, todėl jie buvo priversti kreiptis į teismą. Su atsakovo UAB „Druskininkų vandentiekis“ pareikštu priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas tapatų reikalavimą buvo pareiškęs Kauno apygardos administraciniam teismui, todėl vadovaujantis LR CPK 296 str. pagrindu, priešieškinys turi būti paliktas nenagrinėtu. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašomos atkuriant nuosavybės teises, o, šiuo atveju, žemės grąžinimo procedūra jau buvo baigta. Jie yra jau tretieji asmenys, įgiję turtą paveldėjimo būdu, todėl jiems negali būti taikomos įstatymų normos, numatančios žemės grąžinimo procedūras. Nurodė, kad Druskininkų miesto apylinkės prokuratūra, ir Generalinė prokuratūra konstatavo, kad nuosavybės teisės į sklypą, kuriame nutiestos komunikacijos, buvo atkurtos nepažeidžiant įstatymų, todėl priešieškinį prašė atmesti.

5Atsakovai UAB „Druskininkų vandentiekis“ ir AB „Rytų skirstomieji tinklai“ su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad minėti komunikaciniai tinklai buvo įdiegti 1977 – 1983 m., t. y. dar prieš tai, kai ieškovams buvo grąžintos nuosavybės teisės į žemės sklypą. Dėl matininko R. S. kaltės, grąžinant ieškovams nuosavybės teises į žemės sklypą, nebuvo nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, suteikiančios atsakovams juridinį pagrindą naudotis žemės sklypo dalimi. Alytaus apskrities viršininko administracija, atkurdama nuosavybės teises, apie priimtus sprendimus neinformavo suinteresuotų asmenų, todėl buvo apribotos galimybės pasinaudoti savo interesų apsauga. Specialiosios kompetencijos teismai 2004-12-28 Alytaus apskrities viršininko įsakymą, kuriuo buvo įrašytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, dėl procedūrinių pažeidimų panaikino. Administraciniai teismai nenagrinėjo šios problemos iš esmės, o, konstatavę grubius apskrities viršininko įsakymo priėmimo procedūros pažeidimus, jį panaikino. Ieškovų reikalavimas kildinamas iš Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimo, kuris priimtas pažeidžiant teisės normas, t. y. reikalavimai kildinami iš neteisėto sprendimo. Iš ne teisės negali kilti teisė, todėl ieškovų reikalavimai nepagrįsti. Be to, ieškovų reikalavimai prieštarauja sutarčių laisvės principui, pagal kurį asmuo prieš savo valią negali būti verčiamas sudaryti sutartį. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo 11 str. 4 d. numatė, kad energetikos objektai, priklausantys energetikos įmonėms, tačiau esantys kitų savininkų žemėje, gali būti perkeliami žemės savininko lėšomis.

6Priešieškiniu atsakovas UAB „Druskininkų vandentiekis“ teismo prašė įpareigoti Alytaus apskrities viršininką pakeisti 1998-02-17 sprendimą Nr. 38-3413, papildant 3 dalį, ir įrašant specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimus: 0.0400 ha plote vandentiekio ir kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona (XLIX) taikant LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 (1995-12-29 nutarimo Nr. 1640 redakcija)“.

7Nurodė, kad tokiu pačiu reikalavimu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, tačiau dėl praleisto termino apskųsti apskrities viršininko sprendimą, teismas ieškinį atsisakė priimti. Ieškovų reikalavimas niekada nebuvo nagrinėtas iš esmės. Reikšdami priešpriešinį reikalavimą nagrinėjamoje byloje naudojasi įstatymo suteikta teise savo teises ir teisėtus interesus ginti civilinio proceso tvarka. Atsisako reikalavimo atnaujinti terminą skundui dėl Alytaus apskrities viršininko sprendimo pakeitimo pareikšti, nes Lietuvos Aukščiausias Teismas 2002-05-07 nutartimi išaiškino, kad vieno mėnesio terminas skundui dėl individualaus akto paduoti netaikomas kai ginčas tarp šalių inicijuotas ir vyksta civilinio proceso tvarka. Nurodė, kad, ieškovams atkuriant nuosavybės teises, buvo pažeistas Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymas, neįrašytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Dėl šios priežasties buvo pažeistos UAB „Druskininkų vandentiekio“ teisės.

8Atsakovas Alytaus apskrities viršininko administracija su ieškovų pateiktu ieškiniu nesutiko, prašė tenkinti atsakovo UAB „Druskininkų vandentiekis“ priešieškinį. Nurodė, kad atkuriant nuosavybės teises į 1,07 ha žemės sklypą, esantį ( - ), dėl matininko R. S. kaltės nebuvo įrašytos visos specialiosios žemės ir miško naudojimosi sąlygos, t .y. nebuvo numatyta taikyti ryšių linijų apsaugos zonos, elektros linijų (požeminių kabelių) apsaugos zonos, vandentiekio ir kanalizacijos tinklų bei įrenginių apsaugos zonos. 2004-12-28 Alytaus apskrities viršininko įsakymu „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ buvo įregistruoti papildomi žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimai. Vėliau, konstatavę individualaus administracinio teisės akto priėmimo procedūrų pažeidimus, konkrečiai Žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d., šį įsakymą panaikino administraciniai teismai, tačiau jie nepaneigė būtinybės nustatyti žemės sklypui papildomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Atsižvelgdami į minėtus teismų sprendimus bei, vadovaudamiesi Viešojo administravimo įstatymu, kreipėsi į prokuratūrą, kad pastaroji, gindama viešą interesą, inicijuotų ginčą teisme. Tačiau tiek Druskininkų miesto prokuratūra, tiek Generalinė prokuratūra neįsigilino į problemą, paviršutiniškai išnagrinėjo jų prašymą, ir atsisakė teisme inicijuoti ginčą dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymo.

9Tretysis asmuo Druskininkų savivaldybės administracija su ieškovų ieškiniu nesutiko, prašė tenkinti atsakovo UAB „Druskininkų vandentiekis“ priešieškinį. Nurodė, kad ieškovams nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui jau yra nustatytos trys naudojimosi sąlygos, dėl kurių veikla tame sklype jau ir taip apribota. Net nenustačius UAB „Druskininkų vandentiekis“ prašomų žemės naudojimosi sąlygų, ieškovai toje vietoje, kur nutiestos atsakovams priklausančios požeminės komunikacijos, negalėtų vykdyti statybų ar kitos komercinės veiklos, todėl ieškovų teiginiai, kad vien dėl požeminių komunikacijų jie patiria didžiulius nuostolius yra nepagrįsti. Priešingai, per sklypą einančios komunikacijos, prie kurių galima be didelių finansinių resursų prisijungti, ieškovų sklypo vertę padidina. Komunikacijos buvo nutiestos anksčiau nei atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, todėl jos turėjo būti pažymėtos, ir žemės sklypui turėjo būti nustatytos specialiosios naudojimosi sąlygos. Šios sąlygos nustatomos nepriklausomai nuo žemės paskirties. Pagal galiojančius teisės aktus žemės nuomos sutartis tarp žemės savininko ir komunikacijų savininkų gali būti sudaroma dėl naujai tiesiamų komunikacijų, bet ne dėl jau esamų. Grąžinant nuosavybės teises į žemės sklypą turėjo būti nustatytos žemės specialiosios naudojimosi sąlygos esamoms komunikacijoms eksploatuoti.

10Druskininkų miesto apylinkės teismas 2007 m. liepos 16 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Konstatavo, jog nuosavybė gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Remiantis LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įst. 4 str. 7 d., numatyta, kad žemė, kurioje nutiestos komunikacijos, turi būti grąžinama ribotam tiksliniam naudojimui. Ieškovams nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui yra nustatyti kiti apribojimai, todėl, net nenustačius atsakovo prašomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, ieškovų veikla, jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, yra ribota. LR CK 1.138 str. nenumatyta galimybė ginti civilines teises, sukuriant civilinį teisinį santykį, kaip prašo ieškovai, o reikalavimas įpareigoti atsakovus sudaryti žemės nuomos sutartį prieštarauja sutarties laisvės principui, įtvirtintam LR CK 6.156 str. Ieškovai teismui nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų ieškinyje reiškiamą reikalavimą įpareigoti atsakovus 0,213 ha ( - ) žemės sklypo plotą užvežti juodžemio iki 1,5 m storio nuo esančių požeminių komunikacijų viršaus, sutvarkyti minėtą sklypą ir užsėti žole.

11Pripažino, kad Alytaus apskrities viršininkas, 1998-02-17 priimdamas sprendimą grąžinti A. D. nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, pažeidė tuo metu galiojančius teisės aktus ir į sprendimą neįrašė specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, reikalingų požeminėms komunikacijoms eksploatuoti. Pagal LR žemės reformos 11 str. 2 d. sprendimai sugrąžinti žemę, perduoti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtąjam žemės sklypą, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai priimami ir valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartys sudaromos, jeigu pilietis sutinka su įsigyjamo žemės sklypo reformos žemėtvarkos projektuose ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose nustatytomis žemės, miško ir vandens telkinių specialiosiomis naudojimo sąlygomis, žemės servitutais ir ūkinės veiklos apribojimais. Ieškovai kategoriškai nesutinka, kad jiems nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui būtų nustatytos atsakovo prašomos specialiosios žemės naudojimosi sąlygos, todėl teismas prieš asmens valią, nesant jo sutikimo, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatyti negali. Tačiau nurodė, jog galimi kiti teisių gynimo būdai, servitutų nustatymas, sprendimo atkurti nuosavybės teises panaikinimas ir kt.

12Apeliaciniu skundu ieškovas J. D., prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti. Priimtas sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas todėl yra naikintinas.

13Nurodo, jog teismas beveik visą dėmesį skyrė UAB "Druskininkų vandentiekis" pateiktame priešieškinyje, dėl termino atnaujinimo administraciniam aktui ginčyti dalyje, papildant sprendimą dėl specialių žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo, nors priešieškinį privalėjo atmesti ir palikti nenagrinėtu, todėl neįsigilino į visus įstatymus, kuriais remiantis privalėjo įpareigoti UAB "Druskininkų vandentiekis" ir AB "Rytų skirstomieji tinklai" įpareigoti sudaryti žemės nuomos sutartį jų esamoms požeminėms komunikacijoms eksploatuoti. Atsakovai eksploatuodami jiems nuosavybės teise priklausančias komunikacijas be juridinio pagrindo užvaldė ir valdo 0,213 ha žemės sklypą, todėl remiantis Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros išvada, turėtų būti sudaryta žemės nuomos sutartis.

14Druskininkų miesto apylinkės teismas neteisingai aiškino LR CK 1.138 str. nuostatas, nurodydamas, jog minėtoje teises normoje nenumatyta galimybe ginti civilines teises sukuriant civilinį teisinį santykį. Vadovaujantis LR CK 1.138 str. civilinės teisės ir pareigos atsiranda LR CK ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, taip pat iš fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę, sukuria civilines teises ir pareigas. Vadovaujantis šio straipsnio pirma dalimi, civilines teisės ir pareigos atsiranda iš LR CK ir kitų įstatymų numatytų sutarčių ir kitokių sandorių, taip pat, nors įstatymų ir nenumatytų, bet jiems neprieštaraujančių sandorių, taip pat iš teismų sprendimų. Pagal LR CK 1.137.3 str. 3 d. draudžiama piktnaudžiauti savo teise, draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę.

15Nesutinka, su teismo nuostata, jog kilęs ginčas turi būti sprendžiamas vadovaujantis LR energetikos įstatymo 11 str. 4 d., kuriame numatyta, jog energetikos objektai, priklausantys energetikos įmonėms, tačiau esantys kitų savininkų žemėje ar statiniuose, esant galimybei, gali būti rekonstruojami ar perkeliami žemės ar statinių savininko ir energetikos įmonės susitarimu, o energetikos įmonėms rekonstravimo ar perkėlimo išlaidas turi apmokėti žemės ar statinio savininkas. Pagal galiojančius įstatymus, ginčo sprendimo būdus turi teisę pasirinkti tik ieškovas.

16Nurodo, kad UAB „Rytų skirstomieji tinklai" nėra įteisinę žemės panaudos, kuri reikalinga aukštos įtampos 10-ties kabelių eksploatavimui. Ieškovo žemė sklypas yra žemės ūkio paskirties žemė, o pagal LR žemės įstatymo 29 str. 5 p. žemės sklypams, kuriems pagal teritorijų planavimo dokumentus turėtų būti nustatyta kitos paskirties žemės bei naudojimosi būdas - inžinierinės infrastruktūros teritorijų. Nėra jokių teritorijos planavimo dokumentų, kur būtų pažymėta esančios komunikacijos arba sudarytas koks nors žemės naudojimosi apribojimo planas. Taip pat nėra finansinių ir fizinių galimybių tas komunikacijas iškelti, nes aplinkui žemė yra privati.

17Energetikos įst. 14 str. 1 p. numatyta, kad nekilnojamųjų daiktų suteikimas naudoti žemę energetikos objektams statyti išnuomojama ar kitaip suteikiama naudotis įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovai AB "Rytų skirstomieji tinklai" ir UAB "Druskininkų vandentiekis netinkami aiškina minėtą įstatymą nurodydami, kad ieškovams priklausančiame žemės sklype jie nestato ir netiesia naujų energetikos objektų, todėl ši teisės norma netaikoma jau pastatytiems ir nutiestiems energetikos objektams.

18Nurodo, jog LR Seimas pabrėžė, jog LR Aukščiausiąjai Tarybai – Atkuriamąjam Seimui 1990 m. kovo 11 d. aktais atkūrus Lietuvos nepriklausomybę nustojo galioti svetimos valstybės primesti įstatymai, kuriais okupacinė valdžia iš Lietuvos Respublikos piliečių neteisėtai atėmė jų turtą. Lietuvos Respublikos piliečių prieš okupaciją įgytos nuosavybės teisės nepanaikintos ir turi tęstinumą. Tęstinų nuosavybės teisių atkūrimas grindžiamas 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos įstatymu "Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" nuostata, LR piliečiams grąžinamas nekilnojamas turtas, o jei šios galimybės nėra, teisingai už jį atlyginama. Todėl darytina išvada, kad savininkų nuosavybės teisės niekada nebuvo panaikintos, o tik okupacijos metais jie laikinai jų neteko, bet iš karto po nepriklausomybės atgavimo atgavo savininkų nuosavybės teisių tęstinumą.

19AB "Rytų skirstomieji tinklai" ir UAB "Druskininkų vandentiekis" nutiestas požemines komunikacijas kaip savo nuosavybę ir teises į ją įgijo tuo laikotarpiu, kai Lietuvos Respublika buvo okupuota svetimos valstybės, o pačios požeminės komunikacijos buvo nutiestos vadovaujantis svetimos valstybės primestais įstatymais per nusavintas savininkų žemes ir savininkai neturėjo jokių galimybių savo nuosavybės apginti. Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, nustojo veikę svetimos valstybės primesti įstatymai, iš karto atsirado savininkai atgavo nusavintą nekilnojamąjį turtą ir į tą turtą teisių tęstinumą. Tokiu būdu atsakovai negali tvirtinti, kad jie teisėtai naudojasi privačia žemės nuosavybe. AB "Rytų skirstomieji tinklai" ir UAB "Druskininkų vandentiekis" požemines komunikacijas, kurių vertė labai didelė, gavo nuosavybę kaip palikimą iš svetimos valstybės be jokių kapitalinių įdėjimų ir iš karto jas eksploatuodamos gauna pastoviai pelną, ir neatsižvelgiant į tai užvaldė ieškovų 0,213 ha žemės sklypą, kuris reikalingas toms komunikacijoms eksploatuoti, ignoruoja savininkų teises. Ieškovas už žemę moka mokesčius, nors visiškai negali naudotis ir negalės įgyvendinti bet kokių komercinių sumanymų, kurie ieškovui teiktų naudą tol, kol bus šios komunikacijos. Atsakovai neturėdami jokių teisių į ieškovo nuosavybę, nemokėdami už žemę mokesčių eksploatuoja komunikacijas ir pastoviai gauna pelną.

20LR Konstitucijos 23 str. įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas reiškia, kad nuosavybės teisės apsaugą ir gynimą užtikrina įstatymas. Ieškovas pripažįsta, jog nuosavybė gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio, tačiau neatsižvelgia jog LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 11 str. 2 d. numatyta, jog sprendimai sugrąžinti žemę, perduoti nuosavybę neatlygintinai lygiavertį turėtam žemės sklypą, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai priimami ir valstybės žemės pirkimo - pardavimo sutartys sudaromos, jeigu asmuo sutinka su įsigyjamo žemės sklypo žemės reformos žemėtvarkos projektuose ir kitų teritorijų planavimo dokumentuose nustatytomis žemės, miško ir vandens telkinių specialiosiomis naudojimo sąlygomis, žemės servitutais ir ūkinės veiklos apribojimais“. Paveldint žemės sklypą dokumentuose šio apribojimo nebuvo, taip pat nėra duomenų kurie patvirtintų, kad su tuo sutiko ieškovo motina A. D.

21Plačiau Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įst. 4 str. 7 d. paaiškina LR Vyriausybės nutarimas - dėl žemės formos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindo kaimo vietovėms metodikos patvirtinimo. Ūkinės veiklos skyriaus nutarime Nr. Nr. 423.33.15. numatyta, kad ūkinės veiklos apribojimo planuose pažymimi geležinkeliai, elektros ir ryšių kabeliai bei aukštos įtampos elektros tiekimo linijos, magistraliniai vamzdynai kt. Nutarimes Nr. 470.51. valstybės reikmėms bei kitiems tikslams žemė iš šios tvarkos pirmame punkte nurodytų asmenų išperkami įstatymų numatytais išpirkimo (kompensavimo) būdais, jeigu: Nr. 470.51.1. ji yra užimta kelių, aerodromų, oro uostų, karinių dalinių, uostų ir jų įrenginių arba šios žemės reikia valstybinės sienos apsaugai. Požeminių ryšių kabelių bei vamzdynų užimta žemė gali būti grąžinama ribotam tiksliniam naudojimui, jeigu su tuo sutinka šios tvarkos pirmam punkte nurodyti asmenys. LR piliečių nuosavybės teisių į išlikus į nekilnojamąjį turtą" atkūrimo įst. 4 str. 7 d., bei LR žemės įst. 40 str. 2 d. 2 sk. numatyta, kad atskiru žemės sklypu neformuojami žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerinės infrastruktūros objektai, kuriems aptarnauti reikalingas ne didesnis kaip 0.01 ha žemės plotas. Šio žemės naudojimo ribojimai nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl atsakovų komunikacijoms eksploatuoti reikalinga žemė turėjo būti tam tikslu suformuota atskiru sklypu ir pagal LR Vyriausybės nutarimą Nr. Nr. 423.10.3 išnuomojami, nes minėtas nutarimas numato, kad įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ir piliečiams išnuomojami sklypai ne žemės ūkio paskirčiai, įskaitant teisiškai įformintas žemėnaudas. Apie žemės nuomą pasisako ir LR žemės įstatymo 9 str. 3 sk., kad visais kitais atvejais žemės sklypų, išnuomojamų statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti, nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į ekonomiškai pagrįstą statinio ar įrenginio naudojimo trukmę.

22Nesutinka su teismo argumentais, kad ieškovams nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui yra nustatyti kiti apribojimai dėl kurių ieškovų veikla jiems nuosavybės teise prik1ausančiame žemės sklype yra ribota, todėl net ir neįteisinus komunikacijų eksploatacijos savininkų žemėje nepažeidžia ieškovų teisių. Nurodo, jog apribojimai nelygūs apribojimams. Įteisinti apribojimai, kaip kurortų apsaugos zonos stebėjimų juosta visam sklypui (107 ha), vandens telkinių pakrantės apsauginės juostos 0,01 ha, vandens telkinių apsaugos zona 1,0 ha, melioracijos sistemos bei įrenginiai 1,07 ha, faktiškai nieko neapriboja, o tik įpareigoja ir tik tiek kiek reikalauja pačios žemės naudojimas tam tikrų sąlygų ir netrukdo pilnai disponuoti visu sklypu pagal visus veikiančius įstatymus. AB "Rytų skirstomieji tinklai" ir UAB "Druskininkų vandentiekis" požeminės komunikacijos visiškai atima galimybę visame 0,213 ha žemės plote vykdyti bet kokią veiklą pagal visus veikiančius įstatymus.

23Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovų reikalavimas sudaryti nuomos sutartį su atsakovais prieštarauja sutarties laisvės principui, įtvirtintam LR CK 6.156 str., 2 d., ir neatsižvelgė į šio straipsnio dalį, kur nurodyta, kad pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai, todėl privalėjo atsakovus įpareigoti sudaryti žemės nuomos sutartį.

24Be atsakovo jau minėtų dėl žemės nuomos Vyriausybės nutarimų, žemės reformos įstatymo, žemės įstatymo, energetikos įstatymo, teismas nesivadovavo pagrindiniu įstatymu LR Konstitucija (47 str. 2 d.). AB "Rytų skirstomieji tinklai" ir UAB "Druskininkų vandentiekis" pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str. 2 dalies 2 str. 2 sk. turi nacionalinių subjektų statusą. LR Konstitucijos 6 str. 2 sk. numatyta, kad kiti šio įstatymo nustatyti subjektai, laikydamiesi šio įstatymo nustatytos tvarkos ir sąlygų, gali įsigyti nuosavybėn savo tiesioginei veiklai skirtų esamų pastatų ir įrenginių eksploatacijai reikalingus ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus, taip pat žemės sklypus tokių pastatų ir įrenginių statybai ir eksploatacijai, išskyrus žemę, nurodytą šio įstatymo 7 str. Kitą žemę, kuri yra būtina jų tiesioginei ūkinei veiklai Lietuvoje, šie subjektai gali tik nuomoti. 7 str. nurodo: žemė, kurios šio įstatymu nustatyti subjektai negali įsigyti, o pagal 6 str. 2 sk. gali tik nuomoti: tai 7 str. 3 sk. žemės ūkio paskirties žemės; 7 str. 8 sk. teritorijų, pagal planavimo dokumentus rezervuotų bendrojo naudojimo keliams ir inžinierinėms komunikacijoms miesto ar kitų vietovių bendrojo naudojimo infrastruktūros objektams ir kitiems bendriems visuomenės poreikiams, žemės; 7 str. 9 sk. ­bendrojo naudojimo kelių, geležinkelių, aerouostų, jūros ir upių uostų, magistralinių vamzdynų ir kitų bendrojo naudojimo inžinierinių komunikacijų bei jų eksploatacijai reikalingos žemės.

25Teismas, neįsigilino į problemos esmę, visiškai nekreipė dėmesio į daiktinę teisę. Pagal LR CK 4.2 str.3 d. kilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra daiktai, kurie iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Vadinasi, tiek vamzdynus, tiek aukštos įtampos kabelius laisvai galima kilnoti, deja, žemės pagal prigimtį kilnoti neįmanoma. LR CK 4.2 str. 5. numatyta, kad kilnojamasis daiktas, fiziškai pritvirtintas ar kitaip prijungtas prie nekilnojamojo daikto, taip pat įeinantis į jį, bet nepraradęs savo individualių požymių, nelaikomas nekilnojamojo daikto dalimi. O tai reiškia, kad tarp ieškovų žemės nuosavybės ir kitos nuosavybės - komunikacijų nėra nieko bendra, tai du atskiri subjektai. Pagal LR CK 4.20 str. daiktinė teisė tai absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių. Deja, dėl komunikacijų ieškovas tokią teisę visiškai praranda. LR CK 4.21 str. Numatyta, kad daiktinėms teisėms į nekilnojamuosius daiktus taikomos nekilnojamiesiems daiktams nustatytas teisinis režimas, o daiktinėms teisėms į kilnojamuosius daiktus - kilnojamiesiems daiktams nustatytas teisinis režimas. Darytina išvada, kad negalima taikyti dvigubo teisinio režimo į tą patį daiktą. Pagal LR CK 4.23 str. 2 d. teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė. UAB "Druskininkų vandentiekis" ir AB "Rytų skirstomieji tinklai" ieškovo 0,213 ha žemės sklypą užvaldė ir valdo neteisėtai, o tai dar labiau patvirtina LR CK 4.24 str., kuriame nurodyta, kad valdymo teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas, kuris gali būti nuosavybės teisės objektu. Pagal LR CK 4.25 str. 1 d., 3 d., valdymas gali atsirasti užvaldant daiktą. Užvaldyti daiktą asmuo gali ir nesant tiesioginio ar netiesioginio kontakto tarp jo ir daikto. Pagal LR CK 4.26 str. 4 d. nesąžiningu valdymo atsiradimu laikomas daikto valdymo atsiradimas, kai daiktą valdantis asmuo žinojo arba privalėjo žinoti, kad jis neturi teisės tapti to daikto valdytoju arba, kad kitas asmuo turi daugiau teisių į jo užvaldomą daiktą. Vadinasi, atsakovai be žemės nuomos, kuri reikalinga jų komunikacijoms eksploatuoti, nesąžiningai valdo ieškovo nuosavybės dalį. Pagal LR CK 4.35 str. 1. d. valdymas gali būti pažeistas paimant ar bandant paimti daiktą ar jo dalį, taip pat teises į jį, arba trukdant valdyti daiktą. Šis straipsnis įrodo, kad ieškovo nuosavybės 0,213 ha žemės sklypo valdymas pažeistas. Pagal LR 4.93 str. 2 d. niekas neturi teisės reikalauti, kad savininkas prieš savo valią sujungtų savo nuosavybę su kito savininko nuosavybe. Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (LR CK 4.98 str.). Todėl ieškovas remiantis įstatymų nuostatomis gali reikalauti, kad UAB "Druskininkų vandentiekis" ir AB "Rytų skirstomieji tinklai" savo nuosavybę atjungtų ir iškeltų iš ieškovo nuosavybės, tačiau suprasdamas komunikacijų sudėtingumą ir iškėlimo kaštus ieškovas to nereikalauja. Reikalauja pagal įstatymus 0,213 ha žemės sklypą, kuris būtinas ir reikalingas atsakovų požeminėms komunikacijoms eksploatuoti iš atsakovo nuomoti ir taip kompensuoti nuostolius ir žalą neturėdamas teisės disponuoti savo nuosavybe.

26Nurodo, jog pagal LR CK 6.487.3. str. 5 d. nuomininko pareiga savo lėšomis pagerinti išnuomoto daikto būklę, o ne atvirkščiai ją pabloginti. Atsakovai 0,213 ha žemės sklypą pro kurį praeina jų požeminės komunikacijos visiškai apleido. Sklypas baigia užaugti krūmais ir medžiais, o dėl komunikacijų pavojingo pažeidžiamumo ieškovas negali šio sklypo tvarkyti. Todėl nuomos sutartyje turi būti numatyta atsakovų pareiga pašalinti krūmus ir medžius, užvežti juodžemį, sklypą išlyginti ir užsėti žolę.

27Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Rytų skirstomieji tinklai“ prašo palikti galioti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 16 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškovas netinkamai aiškina teisės normas ir interpretuoja jas savo naudai, LR CK 1.138 str. numato būdus, kuriais teismas gina civilines teisės. Pirmos instancijos teismas 2007 m. liepos 16 d. sprendime pagrįstai nurodė, kad įstatymai nenumato galimybės teismui ginti civilines teises, sukuriant tokį civilinį teisinį santykį, kokio prašo ieškovas. Sutartinių teisinių, santykių atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas yra grindžiamas šalių sutarties laisves principu. LR CK 6.156 str. 2 d. numatyta, kad draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį. Šiuo atveju teisės aktai nenumato pareigos atsakovui AB „Rytų skirstomieji tinklai“ sudaryti su ieškovu žemės nuomos sutartį, bei nėra niekam įsipareigojęs sudaryti tokią sutartį.

28Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo teisės aktus kuriais remiasi, tačiau nei vienas šis teisės aktas nenumato pareigos atsakovui sudaryti žemės nuomos sutartį. Ieškovas teisės aktus interpretuoja plečiamai ,ir aiškina juos savo naudai.

29Ieškovas nepagrįstai teigia, kad iki privačios nuosavybės teisės į žemės sklypus įgijimo nutiestoms inžinierinėms komunikacijoms ir naujai tiesiamoms inžinierinėms komunikacijoms taikomas tas pats teisinis rėžimas. Elektros energetikos įrenginių įrengimo kitų asmenų žemėje bei eksploatavimo teisinius santykius reglamentuoja LR elektros energetikos įstatymo 50 str. 2 dalis, kuris numato, kad perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriams priklausančios elektros energetikos objektų ir įrenginių, esančių kitų asmenų žemėje, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui bei naudojimui užtikrinti šiuo įstatymu nustatomi žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai šių objektų ir įrenginių teisės aktuose nustatytų apsaugos zonų ribose. To paties straipsnio 5 d. numato, kad perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatoriai tiesti naujus perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengti kitus elektros įrenginius kitų asmenų žemėje turi teisę tik sudarius sutartis arba įstatymų nustatyta tvarka nustačius žemės servitutą. Įstatymų leidėjas, siekdamas apsaugoti kitų asmenų žemėje iki minėtų įstatymo nuostatų įsigaliojimo įrengtų elektros energijos įrenginių savininkų interesus, tokiems įrenginiams eksploatuoti nustatė įstatyminį servitutą įrenginių apsaugos zonų ribose. Elektros įrenginių apsaugos zonas nustato LR Vyriausybes 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343 ,,Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo". Nurodo, jog elektros linijų apsaugos zonos egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar yra atskirų asmenų nuosavybės teisės į žemę. Nuosavybės teisės atkūrimo dokumentuose elektros linijos buvo pažymėtos, kaip to reikalauja įstatymai. Tokiu atveju, esant nustatytam faktui, kad atsakovo elektros linijos buvo įrengtos dar prieš grąžinant žemės sklypą ieškovui, darytina išvada, kad atsakovas ne be pagrindo naudojasi ieškovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu savo elektros įrenginių eksploatavimui.

30Nurodo, jog iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo priimti teisės aktai priėmus Lietuvos nepriklausomybę nenustojo galioti, ir nepanaikino pagal galiojusius aktus trečiųjų asmenų įgytų teisių. Įstatymo negaliojimo atgal principas reiškia, jog asmens teisių įgijimo pagrįstumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į tuo metu galiojusią teisinę bazę. Iki Lietuvos nepriklausomybes atkūrimo pagal galiojančius teisės aktus valstybei priklausė pagrindinės gamybos priemonės pramonėje ir valstybės įsteigtų įmonių turtas (1964 m. CK 98 str.), o konkrečios valstybinės įmonės valdė valstybei priklausantį turtą operatyvinio turto tvarkymo teise. Todėl turtas iš vienos įmonės balanso į kitos įmonės balanso buvo perduodamos pagrindinių priemonių priėmimo perdavimo aktais. 1975-12-22 Druskininkų miesto vykdomojo komiteto kapitalines statybos skyrius pagrindinių priemonių priėmimo-perdavimo aktu perdavė Alytaus elektros tinklams 10 kV elektros kalbelių linijas kartu su kitais gyvenamojo kvartalo ( - ) elektros įrenginiais. Valstybės turto privatizavimo procese minėtos elektros kabelių linijos kartu su kitais elektros įrenginiais, esančiais ( - ) nuosavybės teise iš pradžių buvo perduotos SPAB ,,Lietuvos energija", o vėliau - atsakovui, kaip dalies SPAB ,,Lietuvos energija" turto teisių ir pareigų perėmėjui. Atsakovo elektros kabelių linijos buvo nutiestos tuo metu, kai žemės sklypas ir pačios elektros kabelių linijos nuosavybės teise priklausė valstybei, t. y. nutiestos paties turto savininko jam priklausančioje žemėje dar iki žemės sklypo grąžinimo. Todėl ieškovo motinai A. D. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, kuriame jau buvo teisėtai nutiestos 10 kV elektros kabelių linijos.

31Ginčas tarp šalių kilo dėl to, kad atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį Neravų kaime, Druskininkų sav., ieškovo motinai A. D. dėl matininko kaltės Alytaus apskrities administracijos sprendime nebuvo įrašytos visos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, nors teisės aktų nustatyta tvarka Ieškovo žemės sklype turėjo būti nustatyti atitinkami veiklos žemės sklype apribojimai dėl sklypą kertančių elektros kabelių linijų. LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarime Nr. 1057 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų" 31 p. numatyta, kad grąžinant žemę natūra arba žemės sklypus perduodant nuosavybėn neatlygintinai piliečiams, nustatomi žemės servitutai ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus. Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 2.2 p. numatyta, kad svarstant preliminarinius žemės reformos žemėtvarkos projektus, kompleksinius žemės reformos žemėtvarkos projektus ir detaliuosius planus, kartu turi būti patvirtinti ir ūkinės veiklos apribojimai, kurių pagrindu nustatomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos taip pat valstybinių parkų planavimo schemose nustatytų kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamentai kiekvienam įsigyjamam privatinėn nuosavybėn, suteikiamam naudotis bei kiekvienam įsigyjamam privatinėn nuosavybėn, suteikiamam naudotis bei išsinuomojamam žemės sklypui“. Teisės aktuose imperatyviai numatydamas specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nustatymą formuojant žemės sklypus ir grąžinant juos privatiems asmenims įgyvendinant žemės reformą, siekė užtikrinti skirtingų asmenų interesų pusiausvyrą ir apsaugoti trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Todėl Alytaus apskrities viršininko administracija, grąžindama pareiškėjui žemės sklypą, ( - ), sprendime turėjo nustatyti specialiąsias žemės sklypo naudojimo sąlygas nurodyti elektros linijų apsaugos zonas, tačiau dėl matininko padarytos klaidos elektros linijų apsaugos zonos nebuvo numatytos. Valstybinės institucijos netinkamai vykdė teisės aktuose numatytą pareigą užtikrinti visų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procese, bei nesiėmė LR žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d. numatytos pareigos inicijuoti teisminio proceso dėl netinkamo Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimo atkurti nuosavybės teisę A. D. į žemės sklypą, esantį ( - ), panaikinimo.

32Pripažįsta, jog atsakovas nėra atsakingas už teisės aktuose numatytų valdžios institucijų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Ieškovo žemės sklypui jau yra nustatyti kiti ūkinės veiklos apribojimai, todėl specialiųjų žemės sklypo naudojimo sąlygų dėl nutiestų elektros linijų nustatymas ieškovo teisių į žemės sklypą papildomai nesuvaržytų. Reikalaudamas įpareigoti atsakovą pasirašyti su ieškovu žemės sklypo nuomos sutartį ieškovas siekia pasinaudoti Alytaus apskrities viršininko administracijos netinkamu sprendimu dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą ( - ), atkūrimo A. D. ir trečiųjų asmenų sąskaita siekia įgyti daugiau teisių, nei būtų turėjęs Alytaus apskrities viršininko administracijai priėmus tinkamą sprendimą.

33Ieškovo reikalavimas sutvarkyti Ieškovo žemės sklypą, pašalinti žemėje augančius krūmus ir medžius, užvežti juodžemio, bei užsėti žole yra nepagrįstas jokiais teisiniais argumentais.

34Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Druskininkų vandentiekis“ prašo palikti galioti Druskininkų apylinkės teismo sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog turimas turtas (trasos), susijęs su ieškovų paveldėtu žemės sklypu, yra įrengtas gerokai anksčiau (1977 m.) nei ieškovai įgijo nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą. Ieškovų valdomame žemės sklype nutiesta vandentiekio linija ir spaudiminės kanalizacijos linijos, kurios aptarnauja Druskininkų savivaldybės įmones, juridinius asmenis ir miesto gyventojus. Įstatymu leidėjas užkirsdamas kelią būsimiems ginčams, teisės aktuose imperatyviai numatė specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nustatymą formuojant žemės sklypus ir gražinant juos privatiems asmenims įgyvendinant žemės reformą, siekė užtikrinti asmenų ir skirtingų interesų pusiausvyrą ir apsaugoti trečiųjų asmenų teisėtus interesus.

35UAB „Druskininkų vandentiekis“ gina viešąjį interesą t.y. visus paslaugų vartotojus, esančius Druskininkų savivaldybės teritorijoje, įvedus nuomos mokestį už žemės sklypą būtų priversti didinti savo paslaugų kainas, įvertinat nuomos mokesčio išlaidas. Šiuo atveju viena šalis įgijo esminį pranašumą prieš kitą šalį pasinaudojusi vieno darbuotojo (matininko) klaida, o taip pat dėl Alytaus apskrities Viršininko administracijos procesinių pažeidimų atliekant procedūrinius veiksmus, viršydami savo įgaliojimus, atlikdami veiksmus, kuriuos atlikti turėjo teisę tik teismas. Visa tai nesuteikia tokios teisės, kad darbuotojų nepatyrimu sukelti veiksmai, turi sukelti neigiamus materialinius nuostolius Druskininkų savivaldybės visuomenės daugumai. Klaidos privalo būti ištaisytos, to reikalauja įstatymas ir jį lydintys kiti norminiai aktai. Negalima pasiekti teisingumo tenkinant tik vienos grupės arba vieno asmens interesus ir kartu neigiant kitų interesus. Elgiantis vienašališkai būtų ignoruojama humaniškoji teisės paskirtis.

36Ieškovui nuosavybės teise priklausančiame sklype yra nustatytos trys naudojimosi sąlygos, dėl kurių veikla tame sklype jau yra ir taip apribota. Komunikacijos yra nutiestos anksčiau nei atkurtos nuosavybės teisės, atkuriant nuosavybės teises A. D. nuo 1998-02-17 iki pat savo mirties, o vėliau nuo 2000 m. vasario mėn. iki 2004 metų ir ieškovas pretenzijų dėl esamų vandentiekio tinklų niekam nereiškė, apie esamus tinklus žinojo. Atliekant žemės matavimus A. D. sutiko ir priėmė žemės sklypą su jame esančiais tinklais, nėra pateikta byloje duomenų, kad ji ginčijo ir nenorėjo šio sklypo. Pagal galiojančius teisės aktus žemės nuomos sutartys tarp žemės savininko ir komunikacijų savininkų gali būti sudaroma dėl naujai tiesiamų komunikacijų, bet ne dėl jau esamų, jei su tuo nesutinka viena šalis.

37Įpareigojimas sudaryti nuomos sutartį prieštarautų sutarčių sudarymo laisvės principui, įtvirtintam LR CK 6.156 str., kurio 2 d. numatytas draudimas versti asmenį prieš jo valią sudaryti sutartį. Grąžinant nuosavybės teises į žemės sklypą turėjo būti nustatytos žemės specialiosios naudojimosi sąlygos esamoms komunikacijoms eksploatuoti. Iš ne teisės negali kilti teisė, todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja sudaryti sandorį.

38Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo Alytaus apskrities viršininko administracija prašo palikti galioti Druskininkų apylinkės teismo 2007 m. liepos 16 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog pagal LR CK 6.154 str. 1 d. sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų laisva valia sudaromas susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius. LR CK 6.156 str. 1 d. numato, jog draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį, todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja sudaryti žemės nuomos sutartį.

39LR Konstitucinis Teismas 1993 m. sausio 13 d., 1999 m. spalio 6 d. ir 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti. Nuosavybė gali būti įstatymų ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Vienas iš tokių ribojimų yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 65-1558) 4 str. 7 d., nurodyta, jog žemė, kurioje nutiestos komunikacijos, turi būti grąžinama piliečiams ribotam naudojimui.

40Apeliantas, neteisingai supranta LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo bendrąsias nuostatas. LR Konstitucinis teismas 1994 m. gegužės 27 d. nutarime konstatavo, kad iki turto grąžinimo ar atitinkamos kompensacijos išmokėjimo buvusio savininko subjektinės teisės į konkretų turtą dar nėra atstatytos. Įstatymas kol nėra pritaikytas konkrečiam subjektui dėl konkretaus turto grąžinimo, pats savaime subjektinių teisių nesukuria.

41Atsiliepimu į apeliacinį skundą Druskininkų savivaldybės administracija nurodo, jog sutinka su Druskininkų apylinkės teismo 2007 m. liepos 16 d. sprendime išdėstytais motyvais, ir prašo apeliacinį skundą atmesti.

42Apeliacinis skundas netenkintinas.

43Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

44Byloje nustatyta, kad Alytaus apskrities viršininko administracija 1998-02-17 sprendimu Nr. 38-3413, A. D. atkūrė nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ). Atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypą, nebuvo įrašytos visos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, numatytos LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarime Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“. Ieškovų valdomame žemės sklype, be melioracijos sistemų yra nutiestos AB „Rytų skirstomieji tinklai“ aukštos įtampos linijos ir UAB „Druskininkų vandentiekis“ dvi didelio spaudimo kanalizacijos trasos ir vandentiekio trasa. Remiantis 2004-12-28 Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 15-3083-Ž , buvo įregistruoti papildomi žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimai. Ieškovams apskundus šį įsakymą, Kauno apygardos administracinis teismas 2005 m. birželio 27 d. sprendimu jį panaikino.

45Ieškovai prašo įpareigoti atsakovus AB „Rytų skirstomieji tinklai" ir UAB „Druskininkų vandentiekis" vieneriems metams sudaryti žemės nuomos sutartį su J. D., kadangi atsakovai eksploatuodami nuosavybės teise priklausančias jiems komunikacijas neteisėtai užvaldė ir valdo ieškovo žemės sklypą ir taip pažeidžia ieškovo teises.

46Žemės nuosavybė, tai žemės savininko teisė valdyti jam priklausančią žemę, ja naudotis ir disponuoti (Žemės įst., Žin., 1994, Nr.34-620, 3 str.). Iki nuosavybės teisių atkūrimo, valstybė žemę valdė nuosavybės teise (CK 1964 m. 97 str.- 99 str.). 1964 m. CK 98 str. numatė, jog valstybinės įmonės valstybei priklausantį turtą valdė operatyvinio turto tvarkymo teise. Vadovaujantis Žemės įstatymo 6 str. LR Vyriausybės sprendimu valstybinės žemės valdymo teisė buvo suteikiama institucijoms, vietos savivaldybėms, miškų urėdijoms, nacionalinių ir regioninių parkų administracijoms, iš valstybės biudžeto išlaikomoms valstybinėms įstaigoms ir valstybinėms įmonėms (Žin., 1994, Nr.34-620).

47Elektros kabelių linijos kartu su elektros įrenginiais Druskininkų miesto vykdomojo komiteto Alytaus elektros tinklams buvo perduotos 1975 metais, o vėliau SPAB „Lietuvos energija“. 2001 m. gruodžio 31 d. reorganizavus AB „Lietuvos energija“, buvo įkurta AB Rytų skirstomieji tinklai“, kurios 71,35 proc. akcijų valdo Lietuvos valstybė.

48Lietuvos TSR ministrų taryba 1977-04-04 potvarkiu Nr. 220p priėmė Žemės ūkio ministerijos pasiūlymą priskirti ir suteikti žemės sklypus Druskininkų vandentiekio ir kanalizacijos valdybai Druskininkų miesto kanalizacijos mechaninio valymo įrenginiams statyti, kanalizacijos linijai ir privažiavimo keliui tiesti (1t., b.l.128-135), bei 1977-11-04 išdavė žemės naudojimo teisės aktą patvirtinantį Druskininkų vandentiekio ir kanalizacijos valdybos teises (1t., b.l.134). Todėl kolegija atmeta apelianto argumentus, jog komunikacijos ieškovo sklype nutiestos neteisėtai.

49Pagal galiojusį 1997 m. liepos 01 d. įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (Žin., 1997, Nr. 65-1558) 4 str. 2 d. žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje, išskyrus žemę priskirtą valstybės išperkamai žemei. To paties įstatymo 12 str. 2 d., bei 1991 m. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 470, 51.8 p. numatyta, kad valstybės žemė išperkama, jeigu ji yra užimta valstybinių įstaigų ir organizacijų bei visuomeninės paskirties pastatų bei įrenginių. Energetikos įrenginys tai techninė konstrukcija (mechanizmas, mašina, aparatas, linija, jų pagalbiniai įtaisai), skirta energijos ištekliams ir (ar) energijai žvalgyti, išgauti, perdirbti, gaminti, laikyti, transportuoti, perduoti bei skirstyti.

50Už žemę, priskirtą valstybės išperkamai žemei, taip pat už žemę, kurioje nutiestos komunikacijos ir susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja, valstybė jiems atlygina įstatymų nustatyta tvarka (Žin., 1997, Nr. 65-15584 str. 3 d., 16 str.).

51Pagal LR elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymą (Žin., 2004 m. Nr. 107-3964). 50 str. 2 d., 6 d., 6.7 d., perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriams priklausančių elektros energetikos objektų ir įrenginių, esančių kitų asmenų žemėje, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui bei naudojimui užtikrinti šiuo įstatymu nustatomi žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai šių objektų ir įrenginių teisės aktuose nustatytų apsaugos zonų ribose. Nuostoliai, kuriuos dėl naujų perdavimo ar skirstomųjų tinklų tiesimo ir kitų elektros įrenginių įrengimo bei elektros energetikos įmonių veiklos, aptarnaujant šiuos tinklus ir įrenginius, patiria žemės savininkas ar jos naudotojas, turi būti atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Jei nustačius žemės servitutus naujų perdavimo, skirstomųjų tinklų tiesimui ar kitų elektros įrenginių įrengimui būtų iš esmės apribojamas naudojimasis žemės sklypu, perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatoriai žemės sklypo savininko reikalavimu privalo įstatymų nustatyta tvarka išpirkti tokį žemės sklypą kartu su jame esančiu nekilnojamuoju turtu.

52Pagal Energetikos įstatymo 14 str. 3 d. energetikos objektų apsaugai ir eksploatavimui užtikrinti nustatomos apsaugos zonos. Apsaugos zonoje esančių žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutus nustato energetikos objektų apsaugos taisyklės, kiti teisės aktai. Apsaugos zonoje esančių nekilnojamųjų daiktų savininkai ar jų naudotojai turi leisti energetikos įmonėms patekti prie jiems priklausančių ar jų eksploatuojamų energetikos objektų ir atlikti modernizavimo ar eksploatavimo darbus. Nuostolius, atsiradusius dėl energetikos įmonių veiklos apsaugos zonose, atlygina energetikos įmonė, kuriai nuosavybės teise priklauso apsaugos zonos nekilnojamajame daikte esantis energetikos objektas. To paties įstatymo 11 str. 4 d. numato, kad energetikos objektai, priklausantys energetikos įmonėms, tačiau esantys kitų savininkų žemėje ar statiniuose, esant galimybei gali būti rekonstruojami ar perkeliami žemės ar statinių savininko ir energetikos įmonės susitarimu. Tuo atveju žemės ar statinio savininkas apmoka energetikos įmonėms rekonstravimo ar perkėlimo išlaidas.

53Atsižvelgiant į šias įstatymų nuostatas, ieškovas prašydamas įpareigoti atsakovus sudaryti žemės nuomos sutartį netinkamai gina savo teises.

54Pagal LR elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymą 50 str. 5 d., perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklo operatoriai tiesti naujus perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengti kitus elektros įrenginius kitų asmenų žemėje turi teisę tik sudarius sutartis arba įstatymų nustatyta tvarka nustačius žemės servitutą. Tai reiškia, kad ši įstatymo nuostata galioja tik tiesiant naujus tinklus. Ieškovas turi teisę ginti savo, kaip žemės savininko teises ir interesus, tačiau taip pat privalo užtikrinti kitų asmenų interesus ir ginti savo teises tik įstatyme nustatytu būdu.

55Vadovaujantis LR Žemės reformos įstatymo 19 str. 5 d. (Žin., 1997, Nr.69-1735), bei 1997 m. Vyriausybės nutarimu (Žin., 1997, Nr. 90-2256), grąžinant žemę natūra arba žemės sklypus perduodant nuosavybėn neatlygintinai piliečiams, nustatoma pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, žemės servitutai ir žemės naudojimo sąlygos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus. Byloje nustatyta, kad ( - ) kadastrinės vietovės projekto autorius R. S. neįrašė specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, nes neturėjo kadastrinės vietovės apribojimo planų (byla Nr.1-6, b.l. 22), tačiau šių apribojimų neįrašymas atkuriant nuosavybės teises nepaneigia fakto, jog grąžinta žemė yra riboto naudojimo. LR Konstitucija nedraudžia nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo santykių reguliuoti diferencijuotai ir nuosavybės teisių atkūrimo sąlygos ir tvarka gali skirtis atsižvelgiant į kokios rūšies nuosavybę yra atkuriamos nuosavybės teisės, socialinius ir ekonominius, bei kitus su nuosavybe susijusių santykių esminius pokyčius, siekiant apsaugoti visuomenės ar kitų asmenų teises ir teisėtus interesus. Pagal Žemės įstatymo 7 str. (Žin. 1994, Nr.34-620) žemės savininkas turi teisę naudoti privataus sklypo teritoriją ūkinei ir kitai veiklai nepažeisdamas nustatytos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, veiklos apribojimų ir žemės servitutų. Perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatorių veikla yra susijusi su visuomenės poreikių tenkinimu, todėl įstatymais gali būti nustatyti tokie žemės savininkų subjektinių nuosavybės teisių apribojimai, kurie leistų užtikrinti vartotojų teises.

56Iš bylos medžiagos matyti, jog A. D., nuosavybės teisės atkurtos kurortų apsaugos zonoje, vandens telkinių apsaugos juostoje ir zonoje, žemės sklype įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos ir įrenginiai, todėl aukštos įtampos linijos, didelio spaudimo kanalizacijos trasos ir vandentiekio trasa nėra vieninteliai apribojimai naudotis žemės sklypu. LR Vyriausybės nutarime „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr.22-652) nustatyta, kad vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininko ūkius ir kitus pastatus arčiau kaip 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų nuo terasos šlaito briaunos; auginant kultūras ribotai naudoti trąšas; užkasti kritusius gyvulius, bei šiukšles; plynai kirsti medžius ir krūmus šlaituose (XXIX dalis). Pakrantės apsaugos juostoje draudžiama statyti statinius; tverti tvoras; dirbti žemę; ardyti velėnas; ganyti gyvulius; įrengti poilsiavietes; ne miško žemėje kirsti medžius ir krūmus. Pagal LR Melioracijos įstatymą (Žin., 1993, Nr. 71-1326, 1995, Nr. 53-1298), žemės savininkas arba naudotojas, turintis sklypą, kuriame įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai, privalo derinti su valstybinėmis melioracijos tarnybomis melioruotoje žemėje atliekamus žemės kasimo darbus, bei leisti įrengti jų žemėje melioracijos įrenginius, kurių reikia kitų savininkų žemei melioruoti. Esant šiems apribojimams ieškovo teisės ir be nutiestų komunikacijų yra apribotos. Be to, ieškovo prašymas atsakovus įpareigoti sudaryti nuomos sutartį, nustatant 3000 Lt nuomos mokestį yra nepagrįstas jokiais skaičiavimais. Ieškovas nenurodo kuo remiantis atsakovai turėtų mokėti būtent 3000 Lt nuomos mokestį.

57Vadovaujantis Energetikos įstatymo, galiojusio 1997-10-07 iki 1998-03-25 redakcija (Žin., 1995, Nr.32-743), energetikos objektų, elektros tiekimo linijų ir vamzdynų bei kitų įrenginių apsaugai ir normaliam eksploatavimui užtikrinti nustatytų apsaugos zonų žemė iš žemės savininkų bei kitų naudotojų nebuvo paimama. Nustatytas ribotas ūkinis naudojimas numatant kompensaciją už galimus nuostolius dėl tokio ribojimo.

582001 m. įkūrus AB „Rytų skirstomieji tinklai“ Energetikos įstatymo 14 str. numatė, kad apsaugos zonų žemė gali būti paimama iš privačios žemės savininkų bei kitų žemės naudotojų visuomenės poreikiams Žemės įstatymo nustatyta tvarka. Apsaugos zonų žemė, kuri nepaimta iš žemės savininkų ar kitų žemės naudotojų, yra riboto ūkinio naudojimo, numatant kompensaciją už galimus nuostolius dėl tokio ribojimo.

59LR Konstitucijos 47 str. numatyta, teisė bet ne pareiga įsigyti ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus, reikalingus jų tiesioginei veiklai skirstiems pastatams ir įrenginiams statyti ir eksploatuoti.

60Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. numatyta, kad žemė išperkama valstybės ir už ją atlyginama įstatymų numatyta tvarka, jeigu ji yra užimta valstybinių įstaigų bei organizacijų bei visuomenės paskirtiems pastatams ir įrenginiams (statomiems ir pastatytiems) eksploatuoti.

61Remiantis šių įstatymų nuostatomis kolegija daro išvadą, jog ieškovas nepagrįstai reikalauja įpareigoti atsakovus sudaryti žemės nuomos sutartį kai tokios pareigos įstatymai nenumato. Pagal LR CK 6.156 str. 2 d. draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai.

62Vadovaujantis LR CK 1.138 str. 5 p., 8 p., civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos ribų, nutraukdamas arba pakeisdamas teisinį santykį ar kitais įstatymų nustatytais būdais. Remiantis dispozityvumo principu asmuo pats pasirenka, kokiu būdu ginti pažeistas civilines teises, kokį ieškinio reikalavimą pateikti teismui, kuris spręstų šio reikalavimo pagrįstumą. Kadangi ieškovas savo pažeistas teises prašė apginti įpareigodamas atsakovus sudaryti žemės nuomos sutartį, nustatant 3000 Lt mokestį, o įstatymas tokios pareigos nenumato, kolegija neperžengdama apeliacinio skundo ribų, šį apelianto reikalavimą atmeta.

63Apeliantas nurodo, kad atsakovai 0,213 ha žemės sklypą pro kurį praeina jų komunikacijos visiškai apleido. Prašo įpareigoti atsakovus sutvarkyti žemės sklypą - pašalinti krūmus ir medžius, užvežti juodžemį, jį išlyginti ir užsėti žole.

64LR CPK 135 str. numato, kad prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus. J. D. nepateikė nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismui įrodymų, pagrindžiančių šiuos savo reikalavimus, todėl jie atmestini, kaip nepagrįsti.

65Atsižvelgiant, į tai, kad atsakovai, dėl priešieškinio apeliacinio skundo nepateikė, apeliacinės instancijos teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, dėl jo nepasisako.

66Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 329 str. 2 d.).

67Atmetus apelianto materialinį teisinį reikalavimą, atitinkamai atmestinas ir reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (LR CPK 93 str.).

68Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p. kolegija

Nutarė

70Druskininkų miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. Ieškovai patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą 4. Nurodė, kad Alytaus apskrities viršininko administracija 1998 m. vasario 17... 5. Atsakovai UAB „Druskininkų vandentiekis“ ir AB „Rytų skirstomieji... 6. Priešieškiniu atsakovas UAB „Druskininkų vandentiekis“ teismo prašė... 7. Nurodė, kad tokiu pačiu reikalavimu kreipėsi į Kauno apygardos... 8. Atsakovas Alytaus apskrities viršininko administracija su ieškovų pateiktu... 9. Tretysis asmuo Druskininkų savivaldybės administracija su ieškovų ieškiniu... 10. Druskininkų miesto apylinkės teismas 2007 m. liepos 16 d. sprendimu ieškinį... 11. Pripažino, kad Alytaus apskrities viršininkas, 1998-02-17 priimdamas... 12. Apeliaciniu skundu ieškovas J. D., prašo panaikinti Druskininkų miesto... 13. Nurodo, jog teismas beveik visą dėmesį skyrė UAB "Druskininkų... 14. Druskininkų miesto apylinkės teismas neteisingai aiškino LR CK 1.138 str.... 15. Nesutinka, su teismo nuostata, jog kilęs ginčas turi būti sprendžiamas... 16. Nurodo, kad UAB „Rytų skirstomieji tinklai" nėra įteisinę žemės... 17. Energetikos įst. 14 str. 1 p. numatyta, kad nekilnojamųjų daiktų suteikimas... 18. Nurodo, jog LR Seimas pabrėžė, jog LR Aukščiausiąjai Tarybai –... 19. AB "Rytų skirstomieji tinklai" ir UAB "Druskininkų... 20. LR Konstitucijos 23 str. įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas... 21. Plačiau Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 22. Nesutinka su teismo argumentais, kad ieškovams nuosavybės teise... 23. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovų reikalavimas sudaryti nuomos... 24. Be atsakovo jau minėtų dėl žemės nuomos Vyriausybės nutarimų, žemės... 25. Teismas, neįsigilino į problemos esmę, visiškai nekreipė dėmesio į... 26. Nurodo, jog pagal LR CK 6.487.3. str. 5 d. nuomininko pareiga savo lėšomis... 27. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Rytų skirstomieji... 28. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo teisės aktus kuriais remiasi, tačiau... 29. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad iki privačios nuosavybės teisės į... 30. Nurodo, jog iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo priimti teisės aktai... 31. Ginčas tarp šalių kilo dėl to, kad atkuriant nuosavybės teises į žemės... 32. Pripažįsta, jog atsakovas nėra atsakingas už teisės aktuose numatytų... 33. Ieškovo reikalavimas sutvarkyti Ieškovo žemės sklypą, pašalinti žemėje... 34. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Druskininkų... 35. UAB „Druskininkų vandentiekis“ gina viešąjį interesą t.y. visus... 36. Ieškovui nuosavybės teise priklausančiame sklype yra nustatytos trys... 37. Įpareigojimas sudaryti nuomos sutartį prieštarautų sutarčių sudarymo... 38. Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo Alytaus apskrities... 39. LR Konstitucinis Teismas 1993 m. sausio 13 d., 1999 m. spalio 6 d. ir 2002 m.... 40. Apeliantas, neteisingai supranta LR piliečių nuosavybės teisių į... 41. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Druskininkų savivaldybės administracija... 42. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 43. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 44. Byloje nustatyta, kad Alytaus apskrities viršininko administracija 1998-02-17... 45. Ieškovai prašo... 46. Žemės nuosavybė, tai žemės savininko teisė valdyti jam priklausančią... 47. Elektros kabelių linijos kartu su elektros įrenginiais Druskininkų miesto... 48. Lietuvos TSR ministrų taryba 1977-04-04 potvarkiu Nr. 220p priėmė Žemės... 49. Pagal galiojusį 1997 m. liepos 01 d. įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės... 50. Už žemę, priskirtą valstybės išperkamai žemei, taip pat už žemę,... 51. Pagal LR elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymą (Žin., 2004 m.... 52. Pagal Energetikos įstatymo 14 str. 3 d. energetikos objektų apsaugai ir... 53. Atsižvelgiant į šias įstatymų nuostatas, ieškovas prašydamas įpareigoti... 54. Pagal LR elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymą 50 str. 5 d.,... 55. Vadovaujantis LR Žemės reformos įstatymo 19 str. 5 d. (Žin., 1997,... 56. Iš bylos medžiagos matyti, jog A. D., nuosavybės teisės atkurtos kurortų... 57. Vadovaujantis Energetikos įstatymo, galiojusio 1997-10-07 iki 1998-03-25... 58. 2001 m. įkūrus AB „Rytų skirstomieji tinklai“ Energetikos įstatymo 14... 59. LR Konstitucijos 47 str. numatyta, teisė bet ne pareiga įsigyti ne žemės... 60. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo... 61. Remiantis šių įstatymų nuostatomis kolegija daro išvadą, jog ieškovas... 62. Vadovaujantis LR CK 1.138 str. 5 p., 8 p., civilines teises įstatymų... 63. Apeliantas nurodo, kad atsakovai 0,213 ha žemės sklypą pro kurį praeina jų... 64. LR CPK 135 str. numato, kad prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir... 65. Atsižvelgiant, į tai, kad atsakovai, dėl priešieškinio apeliacinio skundo... 66. Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 67. Atmetus apelianto materialinį teisinį reikalavimą, atitinkamai atmestinas ir... 68. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str.... 70. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 16 d. sprendimą palikti...