Byla e2A-2000-264/2015
Dėl uždraudimo atlikti neteisėtus veiksmus keliančius realią grėsmę žalai atsirasti, 169,32 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: kolegijos pirmininkės Žibutės Budžienės, pranešėjos Aušros Baubienės, teisėjo Egidijaus Tamašausko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. D. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-118-182/2015 pagal ieškovės AB „Lesto“ prevencinį ieškinį atsakovui J. D. dėl uždraudimo atlikti neteisėtus veiksmus keliančius realią grėsmę žalai atsirasti, 169,32 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5Ieškovė AB „Lesto“ pareikštame prevenciniame ieškinyje, kurį vėliau patikslino prašė uždrausti atsakovui J. D. atlikti neteisėtus veiksmus, t.y. be raštiško bendrovės leidimo atlikti žemės kasinėjimo darbus žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) dalyje, pagal pridėtą 2015-05-05 Žemės sklypo dalies, kurioje taikytinas apribojimas, situacijos planą, kurį parengė TDG vadovas L. A., o matavimus atliko TES inžinierius N. K. ir TEG inžinierius V. B., matavimo prietaisais C.Scope 33XD VIVAX v LocPRO Topcon Hiper+ , t.y. 0,0214 ha plote:

61. tarp taškų 1 (taško koordinatės ( - )) - 2 (taško koordinatės ( - )) - 3 (taško koordinatės ( - )) - 4 (taško koordinatės ( - )), atstumas tarp taško 1 ir taško 2 - 5,06 metrai, tarp taško 2 ir taško 3 - 20,60 metrai, tarp taško 3 ir taško 4 - 5,66 metrai, tarp taško 4 ir taško 1 -20,60 metrai, viso plotas 110,39 kvadratiniai metrai;

72. tarp taškų 5 (taško koordinatės ( - )) - 6 (taško koordinatės ( - )) - 8 (taško koordinatės ( - )) - 7 (taško koordinatės ( - )), atstumas tarp taško 5 ir taško 6 - 3,12 metrai, tarp taško 6 ir taško 8 - 20,62 metrai, tarp taško 8 ir taško 7 - 3,30 metrai, tarp taško 7 ir taško 5 - 20,63 metrai, viso plotas 66,14 kvadratiniai metrai;

83. tarp taškų 9 (taško koordinatės ( - )) - 10 (taško koordinatės ( - )) - 11 (taško koordinatės ( - )) - 13 (taško koordinatės ( - )) – 12 (taško koordinatės ( - )), atstumas tarp taško 9 ir taško 10 - 1,32 metrai, tarp taško 10 ir taško 11 - 11,75 metrai, tarp taško 11 ir taško 13 - 8,95 metrai, tarp taško 13 ir taško 12 - 2,00 metrai, tarp taško 12 ir 9 20,50 metrų, viso plotas 37,45 kvadratiniai metrai. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo J. D. 169,32 Eur nuostolių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai.

9Nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nutiesti aštuonių linijų aukštos įtampos požeminiai kabeliai, kurie nuosavybės teise priklauso ieškovei. Atsakovas informavo ieškovę, kad atkasė kabelius. Nuvykus į vietą, rasti atkasti kabeliai, kuriuos ieškovė užkasė. 2014-11-12 pakarotinai atsakovas atkasė kabelius, ieškovė vėl juos užkasė, dėl to ieškovė patyrė nuostolius - 169,32 Eur. Kasinėjimus draudžia elektros apskaitos tinklų taisyklės, atkasti kabelių negalima, nes tai pavojinga, kasinėjimo darbus galima atlikti tik gavus leidimą.

10Atsakovas J. D. atsiliepime į ieškinį, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad šiame sklype nėra nustatyta jokių apribojimų, todėl jis neturi prašyti jokių leidimų, jei nori ką veikti su savo žeme. AB Lesto perėmė teises į 8 kabelių linijas, elektros linijos nėra įteisintos, tačiau yra jo žemėje, todėl galimi 2 variantai arba linijos turi būti iškeltos, arba turi būti sudaryta žemės nuomos sutartis. Yra apribota atsakovo teisė vykdyti veiklą, parduoti žemės sklypą, nuomoti ir pan.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12Druskininkų miesto apylinkės teismas 2015-06-09 sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

13Uždraudė atsakovui J. D. atlikti neteisėtus veiksmus, t. y., be raštiško AB „Lesto“ leidimo atlikti žemės kasinėjimo darbus žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) dalyje pagal 2015-05-05 Žemės sklypo, esančio ( - ) unikalus Nr. ( - ), dalies, kurioje taikytinas apribojimas, situacijos planą, kurį parengė TDG vadovas L. A., o matavimus atliko TES inžinierius N. K. ir TEG inžinierius V. B., matavimo prietaisais C.Scope 33XD VIVAX v LocPRO Topcon Hiper+, t. y., 0,0214 ha plote:

    1. tarp taškų 1 (taško koordinatės ( - )) - 2 (taško koordinatės ( - )) - 3 (taško koordinatės ( - )) - 4 (taško koordinatės ( - )), atstumas tarp taško 1 ir taško 2 - 5,06 metrai, tarp taško 2 ir taško 3 - 20,60 metrai, tarp taško 3 ir taško 4 - 5,66 metrai, tarp taško 4 ir taško 1 - 20,60 metrai, iš viso plotas 110,39 kvadratiniai metrai;
    2. tarp taškų 5 (taško koordinatės ( - )) - 6 (taško koordinatės ( - )) - 8 (taško koordinatės ( - )) - 7 (taško koordinatės ( - )), atstumas tarp taško 5 ir taško 6 - 3,12 metrai, tarp taško 6 ir taško 8 - 20,62 metrai, tarp taško 8 ir taško 7 - 3,30 metrai, tarp taško 7 ir taško 5 - 20,63 metrai, iš viso plotas 66,14 kvadratiniai metrai;
    3. tarp taškų 9 (taško koordinatės ( - )) - 10 (taško koordinatės ( - )) - 11 (taško koordinatės ( - )) - 13 (taško koordinatės ( - )) - 12 (taško koordinatės ( - )), atstumas tarp taško 9 ir taško 10 - 1,32 metrai, tarp taško 10 ir taško 11 - 11,75 metrai, tarp taško 11 ir taško 13 - 8,95 metrai, tarp taško 13 ir taško 12 - 2,00 metrai, tarp taško 12 ir 9 - 20,50 metrų, iš viso plotas 37,45 kvadratiniai metrai.

14Priteisė iš atsakovo J. D. 169,32 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanos nuo priteistos sumos - 169,32 Eur bylos nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2015 m. sausio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 28,96 Eur žyminio mokesčio ieškovės AB „Lesto“ naudai.

15Priteisė iš atsakovo J. D. valstybės naudai 4,52 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

16Teismas nurodė, kad atsakovas, ketindamas atlikti kasimo darbus jo valdomo sklypo dalyse, kuriose yra elektros kabelių apsaugos zonos, privalo gauti ieškovės sutikimą, o atlikdamas darbus - turi laikytis darbų saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nepriklausomai nuo to, ar Nekilnojamojo turto registre yra registruota apribojimų naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu sklypu. Nors nekilnojamojo turto registre atsakovo naudojamoje sklypo dalyje servitutas nėra registruotas, tačiau servitutas egzistuoja Energetikos įstatyme nustatytų normų pagrindu. Teismas sprendė, jog atsakovas du kartus 2014 m. spalio – lapkričio mėnesiais atkasė elektros kabelius, nesilaikydamas įstatymo reikalavimų, t. y., atliko realią grėsmę keliančius veiksmus tiek jam, tiek neapibrėžtam asmenų ratui bei aplinkai. Iš atsakovo požiūrio į jo atliktus veiksmus teismas darė išvadą, kad jis yra pasirengęs veiksmus pakartoti ir ateityje. Tiksliais matavimais apibrėžus elektros linijų apsaugos zonas, atsakovo teisės, tenkinus ieškinio reikalavimą dėl veiksmų uždraudimo, bus apribotos tik tiek, kiek būtina užkirsti galimai žalai atsirasi. Įvertinęs visas aplinkybes teismas sprendė, jog ieškovės reikalavimas dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius realią grėsmę žalai atsirasti, tenkintinas.

17Teismas pripažino, kad atsakovo atlikti veiksmai – elektros kabelių atkasimas, neturint ieškovės leidimo, yra neteisėti. Ieškovė, siekdama išvengti realios grėsmes ir padaryti tai saugiai, laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų, užkasė atsakovo iškastas tranšėjas. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad egzistuoja visos atsakovo J. D. civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti atsakovo veiksmai – be ieškovės leidimo atsakovas atkasė elektros kabelius, priežastinis ryšys ir nuostoliai – dėl neteisėto kabelių atkasimo ieškovė privalėjo užkasti tranšėjas ir patyrė kasimo darbų išlaidas – nuostolius, atsakovo kaltė – atsakovas suprato savo veiksmų neteisėtumą ir norėjo taip veikti, vadinasi veikė tyčia. Ieškovė pateikė įrodymus apie jos patirtų išlaidų dydį, kurį teismas vertino kaip protingą ir pagrįstą, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 169,32 Eur patirtų nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

18III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

19Atsakovas J. D. patikslintame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015-06-09 sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo; bylai nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; priteisti iš ieškovės AB „Lesto“ 61 Eur žyminio mokesčio. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:

201. Teismas netyrė ir neobjektyviai vertino įrodymus ir padarė materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimus, pažeidė Konstitucijos 23 ir 46 straipsnius, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos ir formuojamos šios kategorijos bylose praktikos, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos dėl teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe. Teismas nepagrįstai netaikė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymo) 4 straipsnio 11, CK 4.111 str., 4.124 str., 4.129 str., 4.160 str., 4.161 str., 4.163 str., 1.137 str., 1.138 str., 1.139 str., bei kitų įstatymų ir teisės aktų, reguliuojančių ginčo dalyką. Teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, nevertino visų faktinių aplinkybių, todėl neatskleidė ginčo esmės, nenurodė apelianto pažeistų teisių atsiradimo priežasčių, apimties ir pasekmių, realios žalos atsiradimo.

212. Teismas nepilnai ištyrė faktines aplinkybes, susijusias su apelianto teisių į nuosavybę netrukdomu valdymu, disponavimu ir naudojimu. Teismas nepagrįstai nenagrinėjo, ar AB „Lesto“ nepiktnaudžiauja savo teise, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Nekilnojamojo turto registre neįregistruota AB „Lesto“ daiktinės teisės į žemės sklypą dėl nuosavybės tolimesnio eksploatavimo, nei kaip servitutas, nei kaip užstatymo teisė, nei kaip ilgalaikė nuoma. Tiktai šios įregistruotos daiktinės teisės gali keisti žemės sklypo teisinį statusą tuo pačiu pakeičiant jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisines galimybes.

223. Teismas nesivadovavo LAT išaiškinimu civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011, kurioje išaiškinta, kad teismas gali įpareigoti sudaryti nuomos sutartį dėl žemės sklypo, jeigu nesudarant nuomos sutarties yra pažeidžiamos asmens teisės ir teisėti interesai, o įstatymas ar savanoriškas susitarimas nustato pareigą sudaryti tokią sutartį. Ši taisyklė neturi būti suprantama kaip draudimas teismui įforminti esamus nuomos santykius ar vykdyti prievoles iš žodinės nuomos sutarties. Taip pat teismas neatsižvelgė ir į kitose LAT nutartyse nurodytus išaiškinimus (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-6 nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. V. UAB „Dextera“, bylos Nr. 3K-3-468/2008; 2009-04-03 nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK „Naujieji Bemiūnai“ ir kt. V.J.S., bylos Nr. 3K-3-157/2009).

234. Teismas nesiaiškino dėl kokių priežasčių ieškovė AB „Lesto“ nepasinaudojo užstatymo teise (CK 4.160 – 4.163 str.) ir įstatyminiu servitutu (CK 4.124 str.). Teismas be teisinio pagrindo pakeitė įregistruoto žemės sklypo teisinį statusą iš atsakovo (apelianto) atėmė užstatymo teisę, nuomoti sklypą ir gauti iš jo pajamas.

245. Apeliantas, atlikdamas žemės kasimo darbus, turėdamas tikslą sutvarkyti žemės sklypą nuo užaugusių medžių ir krūmų, išsiaiškinti, kokioje sklypo dalyje galės vykdyti gyvenamojo namo statybą atkasdamas kabelius iki apsauginio gylio, o taip pat tverdamas tvorą jokių teisės aktų nepažeidė, žalos niekam nepadarė, tačiau įsitikino, kad dėl AB „Lesto“ nuosavybės žemės sklype niekada negalės vykdyti kokios nors statybos (atimta užstatymo teisė, 0,063 ha plote).

256. Ieškovės AB „Lesto“ darytas žemės sklypo situacijos planas yra niekinis, nes jį rengią inžinieriai nebeturi nekilnojamojo turto objektų kadastriniams matavimams atlikti licencijų. Planas nesuderintas su valstybine žemėtvarkos institucija pagal teisės aktus. Tačiau, nors ir netiksliai, situacijos planas pirmą kartą grafiškai patvirtina tą faktą, kad žemės sklypas užimtas AB „Lesto“ nuosavybe, kuri nėra žemės sklypo priklausiniai.

267. UAB „Tetas“ neturėjo teisės be savininko leidimo įsibrauti į privačią žemės valdą ir atlikti neteisėtus žemės darbų veiksmus. Ieškovė AB „Lesto“ nepateikė UAB „Tetas“ įrodymų, kad turi kokių nors teisių į privatų žemės sklypą nei nustatyto ir įforminto servituto pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą, nei sklype nustatytų apsauginių zonų. Todėl UAB „Tetas“ neteisėti veiksmai, be savininko leidimo, privačioje valdoje negali būti įkainuoti, o AB „Lesto“ traktuojami kaip žalos atsiradimas.

278. Nuosavybės teisės atstatytos į žemės sklypą ir įregistruotos į Nekilnojamąjį turto registrą 1998 metais, o elektros energetikos įstatymas, numatantis apsauginėse zonose įstatyminį servitutą, priimtas tiktai 2000 m. (žin., 2000, Nr. 66-1984). Vadinasi, atbuline data nustatyti ir taikyti žemės sklypui servitutą negalima. Nėra teisės aktais paremto reglamento.

28Ieškovė AB „Lesto“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

291. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog teismas nepilnai ištyrė faktines aplinkybes, susijusias su apelianto teisių į nuosavybę netrukdomu valdymu, disponavimu ir naudojimu. J. D. 2006-07-27 kreipėsi į teismą reikšdamas ieškinį AB „Lesto“ ir UAB „Druskininkų vandentiekis“ dėl įpareigojimo sudaryti vieneriems metams žemės nuomos sutartį su J. D., nustatant 3000 Lt nuomos mokestį kas mėnesį. Teismas, išnagrinėjęs ieškinį, 2007-07-26 sprendimu ieškinį atmetė, Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs J. D. apeliacinį skundą, Druskininkų miesto apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą (civ. b. Nr. 2-16-183/2007). Apeliacinės instancijos teismo sprendimas kasacine tvarka apskųstas nebuvo. 2008-01-04 J. D. pareiškė ieškinį AB „Lesto“ ir UAB „Druskininkų vandenims“, prašydamas teismą įpareigoti AB „Lesto“ atlaisvinti jam priklausantį sklypą, iškeliant iš sklypo AB „Lesto“ priklausančius elektros kabelius. Teismas išnagrinėjęs bylą 2009-01-22 sprendimu ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas J. D. skundo netenkino ir Druskininkų miesto apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-11-23 nutartimi perdavė bylą nagrinėti iš naujo Druskininkų miesto apylinkės teismui. Nagrinėjant bylą iš naujo, Druskininkų miesto apylinkės teismas 2012-11-23 nutartimi paliko J. D. ieškinį nenagrinėtą (civ. b. Nr. 2-3-297/2013). J. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu. Druskininkų miesto apylinkės teismas 2013-02-07 sprendimu ieškinį atmetė, o Kauno apygardos teismas J. D. apeliacinį skundą atmetė (civ. b. Nr. 2A-1091-221/2013).

302. Nors apelianto nuomone, daiktinė teisė yra absoliutaus pobūdžio ir tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis, kad nuosavybės teisė gali būti varžoma tik įstatymo ar įstatymo pagrindu teismo, tačiau šios daiktinės teisės pobūdis nepaneigia jos įgyvendinimo tam tikrų ribojimų. CK 4.39 straipsnio 1 dalis numato, kad nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo. Teismas skundžiamu sprendimu taip pat pagristai konstatavo, jog apeliantas savo teisėmis turi naudotis laikydamasis įstatymo reikalavimų ir nekeldamas grėsmės kitų asmenų teisėms ir interesams, nekeldamas grėsmės realiai žalai atsirasti (CK 4.37 str.). Elektros energetikos įstatymo 75 str. 4 d. nustato, kad skirstomųjų tinklų operatorius turi teisę nekliudomas prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie jam priklausančio ar jo eksploatuojamo elektros energetikos objekto, esančio kito žemės ar kito nekilnojamojo daikto savininko ar naudotojo teritorijoje, teisės aktų nustatyta tvarka atlikti jo remonto, techninės priežiūros, eksploatavimo, rekonstravimo ar modernizavimo darbus, taip pat įrengti naujus elektros energetikos objektus, neišplečiant esamų apsaugos zonų ribų.

313. Atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esantys bendrovei priklausantys elektros energetikos objektai ir įrenginiai yra eksploatuojami servituto, nustatyto Elektros energetikos įstatymu, pagrindu. Iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai. Kai servitutas yra nustatomas įstatymu, iš tokio servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda nuo įstatymo įsigaliojimo momento, t. y. nepriklausomai nuo servituto įregistravimo viešame registre fakto. Nuo Elektros energetikos įstatymo įsigaliojimo iki dabar nėra atsiradęs nei vienas iš Elektros energetikos įstatymo pagrindu nustatytų žemės servitutų pasibaigimo pagrindų, taigi darytina išvada, kad šiuo įstatymu AB „Lesto“ kaip skirstomųjų tinklų operatoriaus naudai nustatyti žemės servitutai nėra pasibaigę.

324. Civilinėje byloje Nr. 2-28-314/2013 teismas savo iniciatyva nagrinėjo ir svarstė galimybę nustatyti servitutą nutiestoms komunikacijoms J. D. žemės sklypo atitinkamoje dalyje, tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad tokio servituto nustatyti galimybių nėra, nes nežinomos ieškovo valdomo žemės sklypo tikslios ribos, be to, visiškai tikėtina, kad dalis komunikacijų gali ir nepatekti į atsakovo valdomą žemės sklypą, bet patekti į greta esantį sklypą. Atsakovui neatlikus žemės sklypo kadastrinių matavimų, tikslu nustatyti tikslias kabelių koordinates AB „Lesto“ darbuotojai TES inžinierius N. K. ir TEG inžinierius V. B. atliko žemės sklypo, esančio ( - ) unikalaus sklypo Nr. ( - ), dalyje matavimus su prietaisais C.Scope 33XD VIVAX v LocPRO Topcon Hiper+ . Matavimo metu nustatytas kabelinių linijų apsaugos zonų koordinates (LKS94 koordinačių sistemoje) TDG vadovas L. A. perkėlė į atsakovo žemės sklypo dalį, kurioje taikytinas apribojimas, situacijos planą. Apsauginių elektros zonų matavimai, pažymėti valstybinėje koordinačių sistemoje, atlikti dalyvaujant atsakovui J. D.. Nors atsakovas nurodė, kad situacijos planas nėra tikslus, tačiau matavimus paneigiančių įrodymų teismui nepateikė, todėl teismas spręsdamas bylą, pagrįstai remiasi ieškovės pateiktu situacijos planu.

33IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

34Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

35Dėl žodinio bylos nagrinėjimo.

36Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 322 straipsnio nuostatas apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinis skundas nėra grindžiamas aplinkybėmis, kurių įvertinimas galimas tik žodinio bylos proceso metu, kad abi šalys dalyvavo teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme, taip pat į tai, kad ieškovė nepageidauja žodinio apeliacinio proceso, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog žodinis apeliacinis procesas nebūtinas. Nagrinėjamu atveju bylai reikšmingų esminių aplinkybių įvertinimas yra galimas rašytinio apeliacinio proceso tvarka.

37Dėl įrodymų vertinimo.

38Apelianto teigimu, teismas netyrė ir neobjektyviai vertino įrodymus ir padarė materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimus, bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, nevertino visų faktinių aplinkybių, todėl neatskleidė ginčo esmės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino įrodymų visetą, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas išvadas. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė motyvus, kurie nepalankūs vienai iš šalių, ar, kad priėmė vienai iš šalių nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas. Skundžiamojo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantas nepaneigė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo.

39Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, įvertinusi bylos medžiagą, šalių procesinius dokumentus ir jų paaiškinimus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas civilinę bylą išnagrinėjo iš esmės teisingai, tinkamai taikė ir aiškino ginčo santykį reguliuojančias materialinės teisės normas, nepažeidė įrodinėjimo taisyklių, nenukrypo nuo Kasacinio teismo išaiškinimų, dėl ko panaikinti sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

40CK 1.138 str. 3 p. nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad šio civilinių teisių gynimo būdo tikslas – neleisti kilti potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-123/2011).

41Ieškovė AB „Lesto“, siekdama uždrausti atsakovui J. D. atlikti neteisėtus veiksmus, t. y. be raštiško AB „Lesto“ leidimo atlikti žemės kasinėjimo darbus žemės sklype (unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - )), kreipėsi prevenciniu ieškiniu į teismą, kurį pirmosios instancijos teismas patenkino.

42Apelianto teigimu, teismas nepilnai ištyrė faktines aplinkybes, susijusias su apelianto teisių į nuosavybę netrukdomu valdymu, disponavimu ir naudojimu bei nenagrinėjo ar AB „Lesto“ nepiktnaudžiauja savo teise, kadangi nekilnojamojo turto registre neįregistruota AB „Lesto“ daiktinės teisės į žemės sklypą dėl nuosavybės tolimesnio eksploatavimo, nei kaip servitutas, nei kaip užstatymo teisė, nei kaip ilgalaikė nuoma. Teisėjų kolegija šiuos apelianto teiginius laiko nepagrįstais. Nagrinėjamu atveju Druskininkų miesto apylinkės teismo 2007-07-26 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-16-183/2007, Vilniaus apygardos teismo 2007-11-28 nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-1081-345/2007; Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009-01-22 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-85-418/2009, Vilniaus apygardos teismo 2009-06-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-555-464/2009, Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2009-11-23 nutartimi civilinėje byloje 3K-3-527/2009, Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013-02-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. Nr.2-28-314/2013; Kauno apygardos teismo 2014-06-14 nutartimi civilinėje byloje 2A-1091-221/2013 jau buvo nustatyti šiai bylai reikšmingi prejudiciniai faktai (CPK 182 str. 2 p.) t. y., kad komunikacijos ginčo žemės sklype nutiestos teisėtai, nepažeidžiant jų įrengimo ir teisių perleidimo į jas galiojusių įstatymų nustatytos tvarkos. Remiantis CK 4.124 straipsniu, servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 11 str. 2 d. nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre neregistruojamos įstatymų nustatytos daiktinės teisės. Taigi, kai servitutas yra nustatomas įstatymu (šiuo atveju Elektros energetikos įstatymo 75 str. 4 d.), iš tokio servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda nuo įstatymo įsigaliojimo momento, t. y. nepriklausomai nuo servituto įregistravimo viešame registre fakto. Todėl sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad nors nekilnojamojo turto registre atsakovo naudojamoje sklypo dalyje servitutas nėra registruotas, tačiau servitutas egzistuoja Energetikos įstatyme nustatytų normų pagrindu. Be to, kaip matyti, apelianto motinai atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus bei nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kas laikytina, kad A. D. žemės sklypai buvo grąžinti ribotam naudojimui, nes nuosavybės teisės atkurtos kurortų apsaugos zonoje, vandens telkinių apsaugos zonoje, žemės sklype įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos ir įrenginiai. Ši aplinkybė konstatuota Kauno apygardos teismo 2013-06-14 nutartyje civilinėje byloje 2A-1091-221/2013). Aukštos įtampos linijos, didelio spaudimo kanalizacijos trasos ir vandentiekio trasa nėra vieninteliai apribojimai naudotis žemės sklypu, taigi, apelianto teisės ir be nutiestų komunikacijų yra apribotos. Tokias aplinkybes konstatavo Vilniaus apygardos teismas nagrinėjant J. D. apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. 2A-555-464/2009. Asmuo turi teisę paveldėti tokią palikimo dalį, kokią pagal testamentą ar įstatymą jis turi teisę paveldėti. Įstatymas nenumato galimybės įpėdiniui paveldėti daugiau teisių negu jų priklausė palikėjui. Šiuo atveju, apeliantas paveldėjo atitinkamą palikimo dalį, t. y. nuosavybės teisę į žemės sklypo dalį, kuriai jau buvo nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (apribojimai).

43Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucija pripažįsta tam tikrą galimybę riboti nuosavybės teises. Tačiau tokiu atveju turi būti laikomasi esminės nuostatos, kad apribojimais negalima pažeisti kokios nors pagrindinės žmogaus teisės esmės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 3 d. nutarimas). Ši Konstitucijos nuostata išreikšta CK 4.37 straipsnyje, apibrėžiančiame nuosavybės teisės turinį, savininkas turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Taigi, išimtinis šios daiktinės teisės pobūdis nepaneigia jos įgyvendinimo tam tikrų ribojimų. CK 4.39 straipsnio 1 dalis numato, kad nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo. Taigi, esant teismų sprendimais nustatytoms aplinkybėms, kad komunikacijos ginčo žemės sklype nutiestos teisėtai, servitutas (AB „Lesto“ atžvilgiu) egzistuoja Energetikos įstatyme nustatytų normų pagrindu bei į tai, kad apeliantas paveldėjo žemės sklypo dalį, kuriai jau buvo nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (apribojimai). Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kad atsakovas žinojo apie jo sklype nutiestus aukštos įtampos kabelius ir juos atkasė du kartus, šias aplinkybes patvirtina byloje esantys duomenys (2014-11-18 Alytaus regiono tinklo valdymo departamento pakartotinai atliktos apžiūros aktas, Valstybinės energetikos inspekcijos prie energetikos ministerijos 2014-11-20 faktinių aplinkybių konstatavimo aktas). Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantas tokiais veiksmais atliko realią grėsmę keliančius veiksmus tiek jam, tiek neapibrėžtam asmenų ratui bei aplinkai. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis turi statybos leidimą ir, kad ketino išsiaiškinti kokioje sklypo dalyje galės vykdyti gyvenamojo namo statybas, nesuteikia apeliantui teisės vykdyti kasinėjimo darbus neturint tam reikalingų institucijų leidimų (CK 4.37 str.). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė kabelius užkasė savo lėšomis ir dėl to patyrė 169,32 Eur nuostolių, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei, konstatavęs visas civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus atsakovo veiksmus – be ieškovės leidimo atsakovas atkasė elektros kabelius, priežastinį ryšį ir nuostolius – dėl neteisėto kabelių atkasimo ieškovė privalėjo užkasti tranšėjas ir patyrė kasimo darbų išlaidas – nuostolius, atsakovo kaltę – atsakovas suprato savo veiksmų neteisėtumą ir norėjo taip veikti (CK 6.245 str. 1, 2, 4 d., 6.246 str., 6.247 ir 6.248 str., 6.249 str. 1 d.).

44Druskininkų miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-28-314/2013 nustatė, jog nežinomos J. D. valdomo žemės sklypo tikslios ribos. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovui neatlikus žemės sklypo kadastrinių matavimų, tikslu nustatyti tikslias kabelių koordinates AB „Lesto“ darbuotojai atliko ginčo žemės sklypo dalyje matavimus. Bylos duomenimis apsauginių elektros zonų matavimai, pažymėti valstybinėje koordinačių sistemoje, atlikti dalyvaujant atsakovui J. D.. Ieškovės į bylą pateiktas 2015-05-05 ginčo sklypo dalies, kurioje taikytinas apribojimas, situacijos planas parengtas teisminiam nagrinėjimui, šia schema nebuvo nustatinėjami nei atsakovo žemės sklypo kadastriniai matavimai, nei apsauginių elektros zonų matavimai, o tik pažymėtos elektros kabelių, esančių atsakovo ginčo sklypo dalyje, koordinatės. Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto argumentai, kad matavimus atlikę inžinieriai neturi nekilnojamojo turto objektų kadastriniams matavimams atlikti licencijų, o planas nesuderintas su valstybine žemėtvarkos institucija pagal teisės aktus, nepakankami ir nesudaro pagrindo abejoti 2015-05-05 situacijos plano duomenų patikimumu (CPK 185 str.).

45Nesutiktina su apelianto argumentu, kad teismas nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Pažymėtina, kad vadovautis teismų praktika teismai turi ne a priori, bet atsižvelgdami į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2007), o precedentais yra tik tokie nutartyse išdėstyti išaiškinimai (ratio decidendi), kurie suformuluoti savo faktinėmis aplinkybėmis analogiškose arba iš esmės panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2011). Apelianto nurodytoje Lietuvos Aukščiausio Teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011 išdėstyta neanalogiška nagrinėjamai byla praktika. Tos pačios normos taikymo aplinkybės taip pat turi būti analogiškos. Be to, nepakanka vienos kasacinio teismo nutarties tokio paties pobūdžio bylose, tačiau būtina analizuoti kuo daugiau praktikos analogiškose bylose pavyzdžių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2007).

46Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (LAT 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais motyvais, kuriuos ji išdėstė ieškinyje, teismo posėdžių metu ir dėl kurių išsamiai pasisakė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime. Todėl teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais ir išvadomis, visų jų išsamiai nekartoja.

47Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

48Dėl bylinėjimosi išlaidų.

49Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovui J. D. bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme iš ieškovės nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.).

50LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus atsakovo J. D. apeliacinį skundą šios išlaidos iš apelianto nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (1,26 Eur) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

51Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

52Apeliacinio skundo netenkinti.

53Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.Ginčo esmė... 5. Ieškovė AB „Lesto“ pareikštame prevenciniame ieškinyje, kurį vėliau... 6. 1. tarp taškų 1 (taško koordinatės ( - )) - 2 (taško koordinatės ( - )) -... 7. 2. tarp taškų 5 (taško koordinatės ( - )) - 6 (taško koordinatės ( - )) -... 8. 3. tarp taškų 9 (taško koordinatės ( - )) - 10 (taško koordinatės ( - ))... 9. Nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype... 10. Atsakovas J. D. atsiliepime į ieškinį, prašė ieškinį atmesti. Nurodė,... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. Druskininkų miesto apylinkės teismas 2015-06-09 sprendimu ieškinį tenkino... 13. Uždraudė atsakovui J. D. atlikti neteisėtus veiksmus, t. y., be raštiško... 14. Priteisė iš atsakovo J. D. 169,32 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines... 15. Priteisė iš atsakovo J. D. valstybės naudai 4,52 Eur išlaidų, susijusių... 16. Teismas nurodė, kad atsakovas, ketindamas atlikti kasimo darbus jo valdomo... 17. Teismas pripažino, kad atsakovo atlikti veiksmai – elektros kabelių... 18. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 19. Atsakovas J. D. patikslintame apeliaciniame skunde prašo panaikinti... 20. 1. Teismas netyrė ir neobjektyviai vertino įrodymus ir padarė materialinės... 21. 2. Teismas nepilnai ištyrė faktines aplinkybes, susijusias su apelianto... 22. 3. Teismas nesivadovavo LAT išaiškinimu civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011,... 23. 4. Teismas nesiaiškino dėl kokių priežasčių ieškovė AB „Lesto“... 24. 5. Apeliantas, atlikdamas žemės kasimo darbus, turėdamas tikslą sutvarkyti... 25. 6. Ieškovės AB „Lesto“ darytas žemės sklypo situacijos planas yra... 26. 7. UAB „Tetas“ neturėjo teisės be savininko leidimo įsibrauti į... 27. 8. Nuosavybės teisės atstatytos į žemės sklypą ir įregistruotos į... 28. Ieškovė AB „Lesto“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį... 29. 1. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog teismas nepilnai ištyrė faktines... 30. 2. Nors apelianto nuomone, daiktinė teisė yra absoliutaus pobūdžio ir tai... 31. 3. Atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esantys... 32. 4. Civilinėje byloje Nr. 2-28-314/2013 teismas savo iniciatyva nagrinėjo ir... 33. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 34. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 35. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo.... 36. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 322... 37. Dėl įrodymų vertinimo.... 38. Apelianto teigimu, teismas netyrė ir neobjektyviai vertino įrodymus ir... 39. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų,... 40. CK 1.138 str. 3 p. nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų –... 41. Ieškovė AB „Lesto“, siekdama uždrausti atsakovui J. D. atlikti... 42. Apelianto teigimu, teismas nepilnai ištyrė faktines aplinkybes, susijusias su... 43. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucija pripažįsta tam... 44. Druskininkų miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-28-314/2013... 45. Nesutiktina su apelianto argumentu, kad teismas nukrypo nuo suformuotos... 46. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali... 47. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija... 48. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 49. Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovui J. D. bylinėjimosi išlaidos... 50. LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į... 51. Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 52. Apeliacinio skundo netenkinti.... 53. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimą palikti...