Byla Ik-812-142/2011

Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės, Henriko Sadausko ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovui M. D., atsakovės atstovei Rūtai Čiuladaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos, Lietuvos darbo federacijos ir Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai,

Nustatė

2pareiškėjai Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos darbo federacija ir Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu (b. l. 1-3, 13-15), keldami tokius reikalavimus: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010 09 17 sprendimą Nr. ( - ); 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją išduoti pareiškėjams pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos organizuoti mitingą 2010 09 29 12-14:30 valandomis prie LR Vyriausybės (( - ), Vilniuje), 3) priteisti Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ir 4) leisti teismo sprendimą vykdyti skubiai.

3Skunduose paaiškina, kad Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ (pareiškėjai organizatoriai) 2010 09 14 raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo (toliau – Susirinkimų įstatymas) 9 straipsnio nustatyta tvarka, pranešdami apie 2010 09 29 12.00-14.30 val. vyksiantį mitingą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (( - ), Vilnius).

4Vilniaus miesto savivaldybėje 2010 09 15 vyko posėdis, kuriame dalyvavo ir Federacijos pirmininkas V. P. Savivaldybės administracija svarstė pareiškėjų prašymą, tačiau atsakymo dėl suderinto laiko nepateikė. Federacijos pirmininkas V. P. 2010 09 16 raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, reikalaudamas laikytis Susirinkimų įstatyme nustatytos prievolės išnagrinėti pareiškimą dėl susirinkimo per 3 dienas ir pateikti motyvuotą atsakymą (Susirinkimų įstatymo 10 straipsnio 1 dalis ir 12 straipsnis). Tačiau Vilniaus miesto savivaldybė delsė pateikti atsakymą dėl susirinkimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsisakymas išduoti pažymėjimą dėl mitingo organizavimo pareiškėjų prašomu laiku buvo gautas tik 2010 09 21, t. y. uždelsus ilgiau, nei leidžia Susirinkimų įstatymas.

5Konstatuoja, kad atsakovas pažeidė Susirinkimų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies reikalavimą. Mano, kad administracija tyčia vilkino sprendimo dėl leidimo išdavimo priėmimą, nes siekė sužlugdyti profesinių sąjungų ir kitų visuomeninių organizacijų organizuojamą taikią akciją, todėl visą savaitę dėl mitingo organizatoriai buvo laikomi nežinioje.

6Savivaldybės administracija pažeidė ir Susirinkimų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies ir 11 straipsnio reikalavimus. Sprendimas atsisakyti išduoti pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos turi būti raštiškas ir motyvuotas (Susirinkimų įstatymo 12 straipsnio reikalavimai). Vilniaus miesto savivaldybė neišdavė leidimo rengti mitingo organizatorių prašomu metu ir tokio sprendimo nemotyvavo. Federacija gavo 2010 09 17 Vilniaus miesto savivaldybės leidimą Nr. ( - ), kuriame teigiama, jog leidžiama organizuoti susirinkimą kitoje vietoje ir kitu laiku. Tačiau ir šis sprendimas yra nemotyvuotas ir nederintas su organizatoriais, todėl prieštarauja Susirinkimų įstatymo 10 straipsnio 3 daliai.

7Remiasi Konstitucijos 36 straipsniu. Mano, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmai vertintini, kaip ribojantys susirinkimų laisvę ir pažeidžiantys Susirinkimų įstatymo nuostatas bei nesuderinami su Konstitucijos 36 straipsniu.

8Teismo posėdyje 2014 03 14 pareiškėjų atstovės palaikė skundą ir patikslintą skundą. Prašė atsižvelgti į Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-20955-465/2010, kurioje buvo sprendžiamas analogiškas reikalavimas. Papildomai nurodė, kad skundžiamu sprendimu pažeidžiama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taikių susirinkimų laisvė. Skundžiamas sprendimas neatitinka ir Konvencijos 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Konfederacijos atstovas 2011 06 02 teismo posėdyje taip pat palaikė skundą. Paaiškino, kad savivaldybės administracijos sprendimas leisti organizuoti mitingą prie „Siemens“ arenos prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Kadangi jau neįmanoma atkurti pažeistų teisių (išduoti leidimą), prašė priimti sprendimą dėl šio reikalavimo teismo nuožiūra.

9Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, ir administracija) atsiliepime į skundą ir patikslintą skundą (b. l. 19-24) pasisakoma, kad atsakovas su skundų reikalavimais nesutinka, ir prašo skundą atmesti.

10Paaiškina, kad vadovaujantis Susirinkimų įstatymo 10 straipsnio nuostatomis pareiškėjų pranešimas dėl organizuojamo mitingo buvo svarstomas 2010 09 15, t. y. ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos ir ne vėliau kaip likus 48 valandoms iki susirinkimo pradžios Renginių (susirinkimų) derinimo komisijos (toliau – ir komisija) posėdyje. Dėl to nesutinka su pareiškėjų teiginiais dėl vilkinimo ir dėl minėtos įstatymo normos pažeidimo. Pažymi, jog komisijos posėdyje dalyvavo ir organizatorių (pareiškėjų) atstovas, kurį komisijos nariai informavo, jog Vinco Kudirkos aikštėje netilps 4000 mitingo dalyvių, todėl organizuojant mitingą toje vietoje gali kilti grėsmė mitingo dalyvių ir praeivių saugumui. Komisijos posėdyje dalyvavęs policijos atstovas atkreipė komisijos narių bei organizatorių dėmesį į tai, kad 2010 m. rugsėjo 29 d. 13-15 val. yra organizuojamas Socialistinio liaudies fronto mitingas, kuriam jau išduotas leidimas. Tokiu atveju policija negalės abiejuose susirinkimuose efektyviai užtikrinti viešosios tvarkos. Dėl šių priežasčių policijos atstovas pasiūlė pakeisti mitingo vietą bei laiką. Dėl nurodytų priežasčių komisija pasiūlė organizatorių atstovui organizuoti mitingą 2010 09 29 16-18.30 val. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintoje nuolatinėje susirinkimų vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje V. Gerulaičio g. prie „Siemens“ arenos.

11Remdamasi tuo, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2010 09 17 leidimu (pažymėjimu) Nr. ( - ) „Dėl suderintos renginio (susirinkimo) vietos laiko ir formos“ leido pareiškėjams organizuoti mitingą 2010 09 29 16–18.30 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie V. Gerulaičo gatvės (prie „Siemens“ arenos). Pagal Susirinkimų įstatymo 10 straipsnį, jeigu nagrinėjant pranešimą išaiškėja aplinkybių, dėl kurių susirinkimas negali būti organizuojamas pranešime nurodyta forma, nurodytoje vietoje ar nurodytu laiku, tai tik dalyvaujant susirinkimo organizatoriams gali būti pateikiami ir svarstomi pasiūlymai dėl kitokių susirinkimo formų, vietos ir laiko. Pareiškėjų atstovas dalyvavo komisijos posėdyje, kuriame nuspręsta leisti mitingą organizuoti ne pareiškėjo nurodytoje vietoje, o komisijos posėdžio metu suderintoje vietoje, t. y. automobilių stovėjimo aikštelėje. Tai reiškia, kad su pareiškėjais mitingo vieta buvo suderinta. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ne atsisakė išduoti leidimą organizuoti mitingą, o suderino pareiškėjo organizuojamo mitingo vietą, laiką ir formą ir išdavė ginčijamą leidimą, todėl pareiškėjų skundo argumentai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Skundžiamas leidimas išduotas teisėtai ir nėra jokio pagrindo panaikinti leidimą (pažymėjimą). Net jeigu būtų nustatyti formalūs pažeidimai, šiuo atveju reikėtų vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu (LVAT 2005 04 22 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-416-2005).

12Nesutinka, kad pažeidė pareiškėjų teisę į susirinkimų laisvę, t. y. pažeidė Konstitucijos 36 straipsnį. Teisės aktuose ir Konstitucijoje žmogaus teisė į taikius susirinkimus yra iš esmės apibrėžiama vienodai – asmenys turi teisę laisvai rinktis į taikius susirinkimus, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Teisės aktai numato išimtis, kai susirinkimų teisė gali būti ribojama. Remiasi Susirinkimų įstatymo nuostatomis bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsnio 2 dalimi. Taip pat remiasi Konstitucinio Teismo 2000 01 07 nutarimu.

13Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnį, panaikinus skundžiamą aktą turi būti atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis, atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Šiuo atveju ginčijamas leidimas yra nebeaktualus, net jį panaikinus ir įpareigojus atsakovą išduoti pažymėjimą, jokių teisinių pasekmių teismo sprendimas nebegalėtų sukelti.

14Pažymi, kad teismas turėtų vertinti, ar ši byla yra teisminga administraciniams teismams. Pareiškėjai į administracinį teismą kreipėsi su skundu dėl vilkinimo ir atsisakymo išduoti leidimą. Susirinkimų įstatymo 13 straipsnis numato, kad susirinkimo organizatoriai atsisakymą išduoti pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos gali apskųsti atitinkamos apylinkės teismui per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo. Teismas tokį pareiškimą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 3 dienas. Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo spręsti 2010 05 27 nutartyje konstatavo, kad tokios bylos teismingos bendrosios kompetencijos teismui.

15Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir motyvus ir prašė skundo netenkinti. Atstovė 2011 03 14 posėdyje paaiškino, kad teismas negali remtis pareiškėjų nurodoma Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo nutartimi, kadangi nutartis yra apskųsta apeliacine tvarka ir apeliacinis skundas dar nėra išnagrinėtas.

16Skundas tenkinamas iš dalies.

17Ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento Kalbos kontrolės ir administracinės veiklos skyriaus 2010 09 17 išduotas Leidimas (pažymėjimas) „Dėl suderintos renginio (susirinkimo) vietos, laiko ir formos“ Nr. ( - ), kurį pasirašė skyriaus vedėjas (b. l. 5, 39).

18Nustatyta, kad Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (toliau – LPSK) 2010 09 09 prašymu Nr. 262 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su pranešimu dėl mitingo organizavimo (b. l. 35). Šiuo pranešimu informavo, kad LPSK, Lietuvos darbo federacija, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacija 2010 09 29 organizuos mitingą „Gana skurdinti žmones. Svarbiausia – darbo vietų kūrimas ir ekonomikos augimas“, kad mitingas bus organizuojamas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (( - )), kad mitingo pradžios laikas numatytas 12 val., pabaigos laikas – 14.30 val., kad numatoma, jog mitinge dalyvaus apie 4000 žmonių. Lietuvos darbo federacija 2010 09 15 raštu Nr. 101-2010 „Dėl sprendimo atsisakyti išduoti leidimą“, vadovaudamasi Susirinkimų įstatymo 12 straipsniu, prašė Lietuvos darbo federacijai pateikti raštišką ir motyvuotą sprendimą, kuris buvo priimtas išnagrinėjus prašymą leisti 2010 09 29 12 val. organizuoti mitingą prie Vyriausybės (b. l. 36). Į šį raštą skyrius, kuris išdavė leidimą, atsakė 2010 09 20 raštu Nr. A51-20214(2.3.4.2-SM3). Šiuo raštu Lietuvos darbo federacijai siunčiamas išduotas leidimas organizuoti renginį (susirinkimą), nurodoma, kad atsakymas gali būti skundžiamas, paduodant skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui, arba Seimo kontrolierių įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 37).

19Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktų dokumentų darytina išvada, kad leidimas (pažymėjimas) organizuoti susirinkimą išduotas remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2010 09 17 įsakymu „Dėl Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos organizuojamo mitingo“ Nr. A30-1056. Šiame įsakyme nurodoma, kad administracijos direktoriaus pavaduotojas suderina mitingo, organizuojamo 2010 09 29, laiką – 16-18.30 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie V. Gerulaičio g. (prie „Siemens“ arenos), laiką, vietą ir formą (b. l. 38). Nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2010 04 28 sprendimu Nr. I-1521 nustatė nuolatines susirinkimų vietas Kalnų parke ir automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie V. Gerulaičio gatvės, mitingų ir kitų renginių laikas nuo 8 val. iki 22 val. (b. l. 40). Taip pat nustatyta, kad pateiktas pranešimas dėl 2010 09 29, 13-15 val. organizuojamo mitingo prie Vyriausybės buvo nagrinėjamas Renginių (susirinkimų) derinimo komisijoje (toliau – komisija), kurios 2010 09 15 posėdis buvo protokoluojamas (b. l. 26-27). Protokole nurodoma, kas dalyvavo posėdyje, nurodant pavardes ir ką tas asmuo atstovauja, tačiau protokoluojant „kviestuosius“ nenurodomos nei dalyvavusių asmenų pavardės, nei jų įgaliojimus patvirtinantys dokumentai, nei jų atstovaujamos organizacijos. Protokolo dalyje „Svarstyta“ nurodoma, ką kalbėjo komisijos nariai, policijos atstovas, komisijos pasiūlymo esmė, bet visiškai nenurodyta, ar kviestieji asmenys, t. y. renginių organizatoriai, jų atstovai, sutiko su komisijos pasiūlymais, ar turėjo prieštaravimų. Toliau protokole aprašoma, kas nutarta, kokių reikalavimų privalo laikytis organizatoriai, kam pavedama išduoti leidimą Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai.

20Dėl to teismas apklausė liudytojais visus dalyvavusius 2010 09 15 komisijos posėdyje komisijos narius bei galimus (teismo nustatytus) kviestuosius asmenis. Teismo posėdžiuose 2011 04 18 ir 2011 06 02 liudytoju apklaustas V. P. paaiškino, kad jis tuo metu buvo Lietuvos darbo federacijos pirmininkas. Apie savivaldybės administracijoje vyksiantį komisijos posėdį jis sužinojo iš savo sekretorės. Jis nuvyko į komisijos posėdį. Iš mitingo organizatorių dalyvavo tik jis. Komisija jam nepaaiškino, kodėl pakeista mitingo vieta ir laikas, tik informavo, kad bus pakeista. Jam žodžiu pranešė sprendimą, kad mitingo laikas ir vieta pakeičiami. Jis paaiškino, kad nei laikas, nei vieta organizatoriams netinka, kad komisija žlugdo mitingą ir kad jie informuos Europos profesinę sąjungą. Paaiškino, kad organizatoriai yra susitarę, kad jeigu kurio nors jų atstovo nėra, jie automatiškai atstovauja vieni kitus. K. komisijos posėdyje nedalyvavo, nes, atrodo, buvo išvykęs. Mitingas leidime įrašytu laiku ir kitoje vietoje neįvyko visiškai. Kitas organizatorių atstovas A. A. K. teisme patvirtino, kad tą dieną jis komisijos posėdyje nedalyvavo.

21Komisijos nariai V. D., G. T., V. G., E. Z., V. S., I. M., A. M., B. R., E. konkrečių 2010 09 15 komisijos posėdyje vykusių pokalbių, svarstymų neprisiminė, neprisiminė, kas iš organizatorių dalyvavo sprendžiant leidimo pareiškėjams išdavimo klausimą. Liudytoja V. S., komisijos posėdžio sekretorė, paaiškino, kad tai dienai į posėdį leidimą ji išrašė tik A. K., tačiau ji neprisiminė, koks profesinių sąjungų atstovas dalyvavo posėdyje ir ką jis kalbėjo. Tačiau ji nurodė, kad paprastai įrašo, ką atstovas kalba posėdyje. Ji paaiškino, kad kai pakviečia užeiti į komisijos posėdžių salę organizatorių atstovą, ji jo tapatybės netikrina. Paaiškino, kad apie priimtus sprendimus skelbiama nedelsiant žodžiu. Liudytojas V. P. paaiškino, kad jis praėjo į posėdį be jokio leidimo, paaiškino budinčiam, kad eina į komisijos posėdį, ir buvo įleistas. Todėl nėra pagrindo abejoti, kad V. P. dalyvavo komisijos posėdyje. Liudytojas E. M. aiškino, kad buvo daugiau organizatorių atstovų, tačiau jis tiksliai negalėjo prisiminti, ar būtent 2010 09 15 komisijos posėdyje. Tačiau šio liudytojo parodymai nepaneigia V. P. paaiškinimų, kad jis nesutiko su mitingo vietos ir laiko pakeitimu, nes liudytojas teigė, kad organizatorių atstovas, sužinojęs, kad keičiama vieta ir laikas, prašė leisti mitingą prie Vyriausybės kaip eitynes link Seimo. Kadangi dauguma komisijos narių konkrečių pasisakymų neatsimena, nepaneigti liudytojo V. P. parodymai, kad jis nesutiko su mitingo laiko ir vietos pakeitimu.

22Ginčo santykius reglamentuoja Susirinkimų įstatymas (1993 12 02, Nr. I-317, Žin., 1993, Nr. 69-1291). Šio įstatymo 9 straipsnio nuostatos patvirtina, kad susirinkimų organizavimui gauti leidimą nustatyta pareikštinė forma, šioje normoje numatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti pranešimas apie susirinkimų organizavimą. Kadangi pareiškėjų pateiktas pranešimas buvo priimtas ir nagrinėjamas, daroma išvada, kad pranešimas atitiko įstatyme keliamus reikalavimus. Savivaldybės tarybos vykdomojo organo vadovas ar jo įgaliotas atstovas išduoda nustatytos formos pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos. Susirinkimų įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu nagrinėjant pranešimą paaiškėja aplinkybių, dėl kurių susirinkimas negali būti organizuojamas pranešime nurodyta forma, nurodytoje vietoje ar nurodytu laiku, tai tik dalyvaujant susirinkimo organizatoriams, gali būti pateikiami ir svarstomi pasiūlymai dėl kitokių susirinkimo formų, vietos ir laiko. Susirinkimų įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad gali būti priimami dviejų rūšių sprendimai: 1) išduoti susirinkimo organizatoriui pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos; 2) atsisakyti išduoti tokį pažymėjimą, jeigu organizuojant susirinkimą gali būti pažeista valstybės ar visuomenės saugumas, viešoji tvarka, žmonių sveikata ar dorovė ar kitų asmenų teisės ir laisvės. Atsižvelgiant į ginčijamo dokumento turinį, daroma išvada, kad šiuo atveju turėjo būti taikomos minėtos normos nuostatos. Taip pat daroma išvada, kad šiuo atveju dokumentas, sukeliantis teisines pasekmes, yra ne Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymas, o būtent įstatyme nurodytas dokumentas – Pažymėjimas dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos.

23Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjų paduoto skundo turinio (skundo 2 punktas) daroma išvada, kad, pareiškėjų vertinimu, savivaldybės institucija neišdavė leidimo rengti mitingą organizatorių prašomu laiku ir prašomoje vietoje, t. y. priėmė sprendimą atsisakyti išduoti pažymėjimą. Kita pareiškėjų skundo motyvacija yra susijusi su vilkinimu, su tuo, kad priimtas sprendimas nėra motyvuotas (atsisakymas pagal Susirinkimų įstatymo 12 straipsnį turi būti motyvuotas), sprendimas įteiktas pareiškėjams, praleidus Susirinkimų įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą – sprendimas turėjo būti išduotas nedelsiant, t. y. pranešimo išnagrinėjimo dieną, o pareiškėjai (Lietuvos darbo federacija) leidimą (pažymėjimą) gavo tik 2010 09 20 ir po jų specialaus prašymo.

24Ginčijamas sprendimas, t. y. leidimas (pažymėjimas), kuriame nurodyta, kad leidžiama organizuoti mitingą, tačiau ne pareiškėjų nurodytu laiku ir ne jų prašomoje vietoje. Tokių sprendimų ginčijimo tvarkos Susirinkimų įstatymas nenumato, tačiau toks sprendimas laikytinas teisėtu tik tuo atveju, jeigu susirinkimo vieta ir laikas iš tiesų buvo suderinti (11 straipsnio 1 dalies 1 punktas „dėl suderintos vietos, laiko ir formos“). Nėra pagrindo teigti, kad savivaldybės administracija priėmė kokį nors sprendimą atsisakyti išduoti pažymėjimą, todėl teismas vertins tik sprendimą išduoti leidimą (pažymėjimą) dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos. Susirinkimų įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje, kaip ir visame šiame straipsnyje, reglamentuojami pranešimo nagrinėjimo terminai ir tvarka. Šio straipsnio 3 dalyje nėra pasakyta, kaip turi būti priimamas sprendimas „dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos“, o pasakyta tik, kaip turi būti teikiami ir svarstomi pasiūlymai. Todėl daroma išvada, kad nagrinėjant ginčą dėl išduoto pažymėjimo teisėtumo, būtina atsižvelgti į Susirinkimų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir įvertinti, ar iš tiesų su susirinkimo organizatoriais buvo suderinti klausimai dėl susirinkimo vietos ir laiko, juos pakeičiant.

25Nustatyta, kad ginčijamas leidimas (pažymėjimas) išduotas apsvarsčius pranešimą 2010 09 15 Renginių (susirinkimų) derinimo komisijos posėdyje. Nors šio posėdžio protokole visiškai nenurodyta, kas iš organizatorių atstovų dalyvavo, ar jie sutiko su pasiūlymais (t. y. suderino vietą ir laiką), tačiau Lietuvos darbo federacijos atstovė užtikrino, kad susirinkime iš organizatorių dalyvavo šios federacijos pirmininkas V. P., bet jam žodis suteiktas nebuvo ir leidimas (pažymėjimas) nedelsiant po nagrinėjimo įteiktas nebuvo. Minėta, kad panašias aplinkybes patvirtino ir liudytojas V. P., tik jis aiškino, kad prieštaravo dėl tokio sprendimo priėmimo. Atsakovės atstovė aiškina, kad jis sprendimą girdėjo, kadangi tai pats pripažino, rašydamas savivaldybės administracijai 2010 09 15 raštą (b. l. 8). Tačiau priešingai, nei aiškina atsakovės atstovė, šis raštas tik patvirtina, kad organizatoriaus Lietuvos darbo federacijos atstovas suprato, jog organizatorių pranešimą iš viso atsisakyta tenkinti, ir jis prašo pateikti motyvuotą sprendimą, kurį numato Susirinkimų įstatymo 12 straipsnis, kas reiškia, kad, jo įsitikinimu, buvo priimtas Susirinkimų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas sprendimas. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad svarstant pranešimą komisijos posėdyje 2010 09 15 dalyvavo vienas organizatorių atstovas, kas atitinka V. P. parodymus. Tačiau atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija neįrodinėjo, nenurodė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad bent su šiuo atstovu iš tiesų buvo suderinta kita susirinkimo vieta ir kitas laikas, kad šis atstovas kaip nors būtų išreiškęs sutikimą pakeisti vietą ir laiką. Tuo tarpu šio atstovo pasirašytas 2010 09 15 raštas Nr. 101-2010 patvirtina, kad kita susirinkimo vieta ir kitas laikas su juo nebuvo suderinti. Administracija patvirtina, kad komisijos posėdyje dalyvavo tik vienas atstovas, kai tuo tarpu pranešimą apie susirinkimą pasirašė dviejų organizacijų atstovai. Administracijos atstovė paaiškino, kad nėra duomenų, jog šis vienas atstovas turėjo įgaliojimą atstovauti visus organizatorius, tačiau teigia, kad toks jo atstovavimas yra preziumuojamas vien dėl to, kad jis dalyvavo komisijos posėdyje. Organizatorių atstovo pasisakymas komisijos posėdžio protokole nenurodytas, nenurodyta, kad jis kaip nors išreiškė sutikimą su pasiūlymais dėl kitos susirinkimo vietos ir laiko. Dėl nurodytų aplinkybių ir dėl minėtų liudytojų parodymų daroma išvada, kad šiuo atveju vieno iš organizatorių atstovų dalyvavimas komisijos posėdyje kviestojo asmens teisėmis nereiškia nagrinėjimo klausimo su juo suderinimo ir juo labiau nereiškia klausimo suderinimo su susirinkimo organizatoriais.

26Atsižvelgiant į faktines aplinkybes, daroma išvada, kad išduodant pareiškėjams leidimą (pažymėjimą) dėl suderintos renginio (susirinkimo) vietos, laiko ir formos, pažeistos Susirinkimų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, nes išduotas pažymėjimas, kuriame klaidingai nurodyta, kad klausimas yra suderintas, ir 11 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad pažymėjimas išduodamas pranešimo išnagrinėjimo dieną - iš šio straipsnio formuluotės aišku, kad kalbama ne apie žodinį sprendimą, bet apie nustatytos formos pažymėjimą, kuriam ši norma kelia atitinkamus reikalavimus. Jau iš išduoto leidimo (pažymėjimo) datos akivaizdu, kad jis išduotas 2010 09 17, o ne 2010 09 15, kai klausimas buvo svarstomas ir nagrinėjamas. Įstatymas reikalauja ne tik žodinio pranešimo apie sprendimą, bet reikalauja, kad pažymėjimas būtų išduotas išnagrinėjimo dieną (11 straipsnio 2 dalis), taigi įstatymas kalba apie rašytinio dokumento įteikimą. Nurodyti pažeidimai yra įstatyme nustatytos procedūros pažeidimai, dėl kurių skundžiamas aktas gali būti panaikintas Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu. Atsakovė teisingai nurodo, kad šiuo atveju svarbu yra tai, ar procedūros pažeidimas įtakojo priimto sprendimo pagrįstumą. Šiuo atveju galima teigti, kad procedūrinis pažeidimas, ypatingai sprendimo priėmimas nesuderinus susirinkimo vietos ir laiko pakeitimo su organizatoriais, nulėmė neteisėto iš esmės sprendimo priėmimą. Tokiu netinkamu įstatymo taikymu padaromas pareiškėjų teisių ir įstatymų saugomų interesų esminis pažeidimas (paneigiama konstitucinė teisė nesant tam įstatyme nustatyto pagrindo). Pranešimą padavę asmenys, su kuriais pakeitimai nebuvo suderinti, pagrįstai tikėjosi, kad tokiu atveju bus priimtas sprendimas, kurį numato Susirinkimų įstatymo 12 straipsnis. Viena iš žodžio „suderinti“ reikšmių, kurias pateikia Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2000 m., psl. 747) yra „padaryti, kad sutiktų“, kita reikšmė: „padaryti darnų, sutaikyti“. Abi šios reikšmės suponuoja tam tikrą susitarimą, pasiūlymą ir sutikimą. Atsakovė neįrodė, kad toks susitarimas buvo pasiektas, o tai, kad klausimas buvo svarstomas girdint vienam iš suinteresuotų atstovų, bet neatsižvelgiant į jo nuomonę, neįteikiant jam rašytinio pažymėjimo, nereiškia susitarimo ar pritarimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas administracinis aktas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas. Atsižvelgiama į tai, kad liudytojai A. A. K. ir V. P. patvirtino, kad dėl pareiškėjų nurodytų pažeidimų planuotas mitingas leistoje vietoje ir leistu laiku neįvyko visiškai. Atsakovė šio fakto nepaneigė.

27Šiuo atveju teismas nevertina pareiškėjų argumentų, kurie būtų tinkami nagrinėjant sprendimą atsisakyti išduoti pažymėjimą, t. y. argumentų, susijusių su teisės į taikių susirinkimų laisvę įgyvendinimu, šios teisės pažeidimu, nes tokio sprendimo nėra. Savivaldybės administracija tiesiog konstatavo, kad susirinkimo vietos ir laiko pakeitimas yra suderintas, ir išdavė leidimą (pažymėjimą) dėl susirinkimo vietos ir laiko. Būtent tai ir pažeidžia pareiškėjų teises, nes jų atžvilgiu priimtas sprendimas, kuris neatitinka įstatymo reikalavimų.

28Kitas pareiškėjų reikalavimas yra įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją išduoti pareiškėjams pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos organizuoti mitingą 2010 09 29 12-14.30 valandomis prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (( - ), Vilniuje). Šis reikalavimas negali būti tenkinamas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Įpareigojant savivaldybės administraciją priimti tokį sprendimą, kurio prašo pareiškėjai, jokia pažeista ar ginčijama jų teisė nebus įgyvendinta ir apginta, nes pažymėjimas dėl susirinkimo praėjusiai datai jokių teisinių padarinių pareiškėjams negali sukelti. Todėl šis jų reikalavimas yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

29Reikalavimas dėl skubaus vykdymo yra išvestinis iš antrojo reikalavimo.

30Pareiškėjai prašo priteisti LPSK iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 100 Lt žyminis mokestis. Byloje yra pateiktas Mokėjimo nurodymas (b. l. 4), kuris patvirtina, kad LPSK vardu sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis. Kadangi reikalavimai tenkinami tik iš dalies, pareiškėjo LPSK naudai iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteistina 50 Lt. žyminio mokesčio suma.

31Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str., 85 - 88 straipsnio 1, 2 punktais, 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 127 straipsniu,

Nutarė

32panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010 m. rugsėjo 17 d. leidimą (pažymėjimą) „Dėl suderintos renginio (susirinkimo) vietos, laiko ir formos“ Nr. ( - ).

33Kitus reikalavimus atmesti.

34Priteisti Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 50 Lt (penkiasdešimt litų) teismo išlaidų.

35Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.