Byla 2A-1236-340/2014
Dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Petkuvienės, Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. Č. ieškinį atsakovui UAB „Viršuliškių būstas“ dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, jog atsakovo 2013-02-11 UAB „Viršuliškių būstas“ rašte Nr. VB-RS-13-041, pateiktame ( - ), panaudoti teiginiai neatitinka tikrovės bei žemina ieškovės garbę ir orumą: 1) „darbo metu galimai savo vadovaujamai įmonei ieško naujų klientų“; 2) „vykdoma veikla buvo Jūsų darbuotojos L. Č. darbo metu ir į tai, kad L. Č. darbo metu siūlė jos vadovaujamos įmonės paslaugas“; 3) „ši darbuotoja darbo metu, būdama ne darbo vietoje, skleidžia galimai tikrovės neatitinkančią informaciją apie UAB „Viršuliškių būstas“; taip pat ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 10 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-02-11 atsakovas UAB „Viršuliškių būstas“ pateikė ( - ) raštą Nr. VB-RS-13-041, kuriame nurodė, kad L. Č. yra įsteigusi įmonę ( - ) ir 2012-02-08 darbo metu daugiabučio namo, esančio Viršuliškių g. 55, Vilnius, bendraturčiams skleisdama neigiamą informaciją apie UAB „Viršuliškių būstas“ bei siūlydama pasirinkti jos vadovaujamos įmonės paslaugas, galimai ieškojo naujų klientų savo vadovaujamai įmonei. Minėtame rašte buvo nurodyti ir anksčiau įvardinti teiginiai. Ieškovė kreipėsi į atsakovą, reikalaudama paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, tačiau atsakovas to nepadarė. Ieškovė teigė, jog atsakovas savo raštuose ( - ) pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, dėl to jos atžvilgiu darbovietėje buvo atliktas patikrinimas dėl galimų jos darbo drausmės pažeidimų, ji turėjo rašyti pasiaiškinimą darbdaviui. Teigė, kad dėl atsakovo veiksmų patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą t.y. patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 10 000,00 Lt ir prašė priteisti iš atsakovo.

5Atsiliepimu atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, kad ieškovė byloje nutyli apie aplinkybes, vykusias 2013-02-08 daugiabučio namo, esančio Viršuliškių g. 55, Vilnius, namo teritorijoje. Atsakovas nurodė, kad ieškovė ieškinyje tiksliai net neįvardijo aplinkybės, jog 2013-02-08 tarp 11 val. 37 min. ir 11 val. 52 min. ji buvo Viršuliškių g. 55 namo teritorijoje, skleidė prieštaringai vertinamą informaciją apie atsakovą, nurodydama, jog atsakovas priklauso „Rubikono“ įmonių grupei, „pinigai vaikšto iš vienų rankų į kitas“ tuo pačiu teigdama, kad jos įmonėje (( - )) dirba keli darbuotojai, kurių paslaugos kur kas yra pigesnės nei atsakovo, kadangi minimo įvykio metu dalyvavo ir daugiau asmenų. Atsakovas teigė, kad ieškovės teiginiai laikytini jos vadovaujamos įmonės ( - ) protegavimu ir atsakovo diskreditavimu. Vien faktas, kad yra sudaryta turto administravimo sutartis nepaneigia tos aplinkybės, kad ieškovė darbo metu atstovavo jos vadovaujamos įmonės interesus. Pažymėjo, kad ieškovė nepagrindė, kuo ir kokia pateikta atsakovo informacija ( - ) padarė žalą, taip pat ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius apie patirtą dvasinį sukrėtimą, reputacijos pablogėjimą, nepatogumus, pažeminimą, todėl neįrodė neturtinės žalos buvimo.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė valstybei iš ieškovės 24, 78 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

8Teismas nustatė, jog tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovas paskleidė informaciją apie tai, kad ieškovė darbo metu, būdama ne darbo vietoje, savo vadovaujamai įmonei ( - ) ieškojo naujų klientų, siūlydama jos vadovaujamos įmonės paslaugas, skleidžia galimai tikrovės neatitinkančią informaciją apie UAB „Viršuliškių būstas“ bei tai, kad apie rašte pateiktą informaciją sužinojo pašaliniai asmenys (( - )). Teismas atsakovo 2013-02-11 rašte išsakytus teiginius vertino kaip konkrečią, kategorišką informaciją apie tam tikrą įvykį, t.y. žinias, kurių tikrumą galima objektyviai patikrinti, taikant tikrumo ir tiesos kriterijus. Teismas nustatė, jog ( - ), kurioje dirba ieškovė, pietų pertrauka nustatyta nuo 11.00 iki 11.45 val., tuo tarpu liudytojų parodymais nustatė, kad ieškovė į darbovietę išvyko po 11.52 val., t.y. pasibaigus pietų pertraukai. Teismas sprendė, jog atsakovas įrodė, kad ieškovė prie namo, esančio Viršuliškių g. 55, Vilniuje, buvo darbo metu. Pažymėjo, jog byloje apklausti liudytojai S. K., A. M. pateikė prieštaringus parodymus dėl to, kad ieškovė skleidė neigiamą informaciją apie atsakovą, tuo tarpu liudytojas V. Č. nenurodė nei aplinkybių, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog buvo paskleista neigiama ar tikrovės neatitinkanti informacija, nei kuriuo faktinių aplinkybių konstatavimo metu buvo paskleista informacija, todėl teismas sprendė, jog atsakovas neįrodė, kad ieškovė skleidė apie UAB „Viršuliškių būstas“ neigiamą ar tikrovės neatitinkančią informaciją. Teismas nurodė, jog liudytojų parodymais taip pat nebuvo nustatyta, jog ieškovė savo vadovaujamai įmonei ieškojo naujų klientų ar siūlė pasirinkti jos vadovaujamos įmonės paslaugas, taip pat atsakovas nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie pagrįstų 2013-02-11 rašte nurodytas minėtas aplinkybes. Atsakovui neįrodžius aukščiau minėtų 2013-02-11 rašto teiginių pagrįstumo, teismas pažymėjo, jog šiuo atveju būtina nustatyti, ar atsakovo paskleisti duomenys yra žeminančio pobūdžio, t. y. pažeidžia ieškovės garbę ir orumą (CK 2.24 str. 1 d.). Pažymėjo ir tai, jog vien ta aplinkybė, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, savaime nepatvirtina, kad pažeista asmens garbė ir orumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008). Atkreipė dėmesį, jog ieškovei tenka procesinė našta įrodyti, jog paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys pažeidė jos garbę ir orumą. Teismas nurodė, jog ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog dėl atsakovo rašte paskleistos informacijos pakito darbdavio ar darbuotojų vertinimas, požiūris į ieškovę. Dėl ieškovės kviestų liudytojų parodymų, jog ieškovė 2013-02-08 grįžusi į darbą, o ir vėliau, jautėsi blogai, verkė, sprendė, jog tai savaime neįrodo, jog būtent dėl 2013-02-11 rašte nurodytų teiginių ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, kadangi iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų, matyti, jog tarp šalių iš esmės yra kilęs konfliktas dėl administravimo paslaugų teikimo, be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų, matyti, jog ieškovė pateikusi ieškinį teismui dėl laikraštyje „Respublika“ išspausdintame straipsnyje – „Namų administratorių pakeitę žmonės jaučiasi apgauti“, panaudotų teiginių neatitikimo tikrovei bei neturtinės žalos atlyginimo (civ. bylos Nr. 2-25372-937/2013). Teismas taip pat nustatė, jog ieškovė yra aktyvi partijos narė - viešas asmuo, dėl ko, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, ji nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu kaip privatusis asmuo. Nenustatęs faktų visumos, leidžiančios taikyti CK 2.24 str., teismas ieškinį atmetė.

9III. Apeliacinio skundo argumentai

10Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Pažymi, jog ieškiniu reikalavo ne paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, o pripažinti, kad 2013-02-11 UAB „Viršuliškių būstas“ rašte, pateiktame ( - ), panaudoti teiginiai neatitinka tikrovės bei žemina jos garbę ir orumą. Atsižvelgiant į tai, teigia, kad teismas nustatęs, kad iš reikalaujamų pripažinti neatitinkančiais tikrovės 2 teiginiai iš 3 neatitinka tikrovės, ieškinį turėjo tenkinti bent jau iš dalies;
  2. Pirmos instancijos teismas, nenustatinėdamas, ar atsakovo teiginiai pažemino jos garbę ir orumą, pasisakė tik dėl teiginių dalies aplinkybių, t.y. nustatydamas, jog įrodyta, kad ji darbo metu buvo ne darbo vietoje, konstatavo, kad tarnybinis patikrinimas buvo jos pačios elgesio rezultatas ir dėl to jos garbė ir orumas nebuvo pažeminti. Pažymi, jog tarnybinis patikrinimas dėl jos veiksmų apėmė tiek jos buvimo darbe darbo metu tyrimo klausimą, tiek tyrimą dėl kitų aplinkybių;
  3. Teigia, jog faktas, kad atsakovo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija buvo pažeista jos garbė ir orumas, yra įrodytas jos pačios paaiškinimais, liudytojų J. R. ir V. R. parodymais. Pažymi, jog teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje, tuo tarpu nurodydamas informaciją iš teismų informacinės sistemos LITEKO, pirmos instancijos teismas savo sprendimą grindė teismo posėdyje neištirtais įrodymais, dėl ko yra padarytas esminis teisės normų pažeidimas;
  4. Apeliantės vertinimu, fakto, kad šmeižiant kitą asmenį yra padaromas teisės, moralės normų pažeidimas, negarbingas poelgis, netinkamai elgiamasi viešajame gyvenime, net nereikia įrodinėti;
  5. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad ji yra viešas asmuo. Ji dirba pas privatų juridinį asmenį, nėra partijos vadovė, nėra išrinkta į valstybę atstovaujančias institucijas, nėra kandidatė rinkimuose į šias institucijas, todėl, vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 73 d. nuostata, nėra viešas asmuo;
  6. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai pripažino įrodytu faktu, kad ji darbo metu buvo ne darbo vietoje, kadangi nė vienas liudytojas neprisiminė tikslaus laiko, kada ji sugrįžo į savo darbovietę, išskyrus liudytoją J. R., kuri patvirtino aplinkybę, kad apeliantė atvyko į darbą laiku. Tuo tarpu teismas atmetė pastarosios parodymus, nors ši liudytoja tiksliausiai galėjo apibrėžti, kada ji grįžo į darbą. Pažymi, jog teismas nedetalizavo, kodėl laiko J. R. parodymus nepatikimais, nes vien tai, kad jos parodymai nesutampa su atsakovo kviestų liudytojų parodymais nėra aplinkybė nepatikimumui konstatuoti;
  7. Pažymi, jog teismas visiškai neužsiminė sprendime apie jo reikalavimą dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir šio klausimo net nesprendė.

11Atsiliepimu atsakovas prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pateikia šiuos atsikirtimus apeliaciniam skundui:

  1. Pažymi, jog vadovaujantis CK 2.24 str. 1 d. bei kasacinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, tikrovės neatitinkantys teiginiai savaime nežemina asmens garbės ir orumo.
  2. Anot atsakovo, nors teismas nustatė, kad 2 iš 3 teiginių apie ieškovę jo rašte neatitinka tikrovės, tačiau, jo vertinimu, visi ieškovę apibūdinantys teiginiai atitinka tikrovę. Taip patvirtino byloje apklausti liudytojai (antstolis V. Č., S. K.);
  3. Teismui buvo pateikti aiškūs įrodymai bei liudytojų parodymai, patvirtinantys, jog apeliantė darbo metu buvo ne darbo vietoje;
  4. Pažymi, jog tarnybinį apeliantės patikrinimą sąlygojo būtent jos pačios elgesys, kai būdama ne darbo vietoje ne darbo metu atstovauja savo įkurtos įmonės interesus. pažymi, jog apeliantės kviesti liudytojai (J. R., V. R.) paliudijo, jog jos darbovietėje kolegų požiūris į ją nepasikeitė ir išliko teigiamas, tad apeliantės reputacija dėl siųsto rašto apeliantės darbdaviui nepablogėjo. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad apeliantė būtų pažeminta pareigose ar jai būtų skirta drausminė nuobauda ar kaip nors kitaip pakenkta jos karjerai;
  5. Nesutinka su apeliantės pozicija, jog ji nėra viešas asmuo. Pažymi, kad apeliantės nuolatinė veikla yra reikšminga viešiesiems reikalams: ji yra buvusi kandidatė į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą, deleguota LR liberalų sąjūdžio. Pati apeliantė teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra aktyvi partijos narė, užsiima vieša veikla, tuo tarpu pateiktame apeliaciniame skunde nurodo kardinaliai priešingą poziciją;
  6. Pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo klausimas šiuo atveju nėra aktualus, nes nebuvo įrodyta, kad apeliantės garbė ir orumas buvo iš tiesų pažeminti paskleidžiant apie ją informaciją

12IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

13Apeliacinis skundas atmetamas.

14Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d).Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).

15Ieškovė (apeliantė) kreipėsi su ieškiniu dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo, savo reikalavimo įstatyminiu pagrindu nurodė CK 2.24 str. 1, 3 d. bei 6.250 str. normas, t. y. savo reikalavimą kildino iš delikto. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str.). Prievolė atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę) gali atsirasti, jeigu yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti: atsakovo neteisėti veiksmai (ar neveikimas); turtinės ar neturtinės žalos atsiradimo faktas; priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; atsakovo kaltė. Ieškovė neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės pagrindų buvimo, ieškinys pirmosios instancijos teismo atmestas teisėtai ir pagrįstai.

16Apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo bent iš dalies patenkinti jos ieškinį, jeigu teismo nustatytos aplinkybės būtų teisingos, atmetamas. Ieškinyje išdėstyti reikalavimai pripažinti, kad atsakovo 2013-02-11 UAB „Viršuliškių būstas“ rašte Nr. VB-RS-13-041 išdėstyti teiginiai neatitinka tikrovės bei žeidžia ieškovės garbę ir orumą, nėra savarankiški ieškinio reikalavimai. Asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą (CK 2.24. str. 1 d.). Taigi įstatymas numato du garbės ir orumo gynimo būdus – paskleistų žinių paneigimą bei žalos atlyginimą; garbę ir orumo žeminančių ir tikrovei neatitinkančių duomenų paskleidimo fakto nustatymas sudaro pagrindą taikyti ieškovo pasirinktą teisės gynimo būdą (ieškinio pagrindą). Nagrinėjamu atveju ieškovė pasirinko neturinės žalos atlyginimą, teismas neturėjo pareigos rezoliucinėje sprendimo dalyje aprašyti visų bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių ir faktų. Teismas nustatė, kad iš trijų atsakovo paskleistų teiginių apie ieškovę vienas atitinka tikrovę (dėl ieškovės dalyvavimo konflikte darbo metu), bei konstatavo, kad kiti teiginiai nežemina ieškovės garbės ir orumo, dėl to ieškinį atmetė. Teismo sprendimas atmesti ieškinį visą apimtimi aiškus ir nedviprasmiškas, todėl negalima sutikti, kad teismas pažeidė ieškovės nurodytų CPK 259 str. 1 d., 260 str., 270 str. 5 d. bei CK nuostatas.

17Antras apeliacinio skundo argumentas taip pat atmetamas. Byloje nėra duomenų, kad dėl apeliantės veiksmų ( - ) atliko tarnybinį patikrinimą dėl 2013-02-11 UAB „Viršuliškių būstas“ rašto Nr. VB-RS-13-041. Informacija apie tai, kad apeliantė galimai skleidė tikrovės neatitinkančias žinias apie UAB „Viršuliškių būstas“ apeliantės ir jos darbdavių santykiams neturėjo jokios teisinės reikšmės, dėl to mažai tikėtina, kad šios aplinkybės būtų tiriamos. Tai patvirtina ir ( - ) tarnybinio patikrinimo dėl 2013-02-11 UAB „Viršuliškių būstas“ rašto Nr. VB-RS-13-041 išvados turinys - nors išvadoje cituojamas UAB „Viršuliškių būstas“ rašto turinys, tačiau rašte išdėstytos aplinkybės analizuojamos tik darbo drausmės pažeidimo tyrimo aspektu, nes darbdaviui buvo reikšmingas tik darbo drausmės pažeidimo faktas (b.l. 22-25).

18Trečias apeliacinio skundo argumentas atmetamas. Atsakovas 2013-02-11 rašte Nr. VB-RS-13-041 teigia, kad įvykiai (nebuvimas darbe bei informacijos paskleidimas) įvyko faktinių aplinkybių konstatavimo metu. 2013-02-08 antstolis V. Č. buvo pakviestas UAB „Viršuliškių būstas“ vadybininko konstatuoti faktines aplinkybes: spinų nuėmimą ir patekimą į užsakovo nurodytas patalpas, esančias Viršuliškių g.55, Vilniuje. Įsiterpus apeliantei L. Č. ir namo įgaliotinei A.A. M., paaiškėjo, kad namas yra administruojamas nebe UAB „Viršuliškių būstas“, buvo nuspręsta namo spynų nebekeisti ir faktinių aplinkybių konstatavimą baigti (b.l. 63-64); tokios bylos aplinkybės leido teismui padaryti išvadą, kad tarp ieškovės ir atsakovo atstovo įvyko konfliktas dėl namo, esančio Viršuliškių g.55, Vilniuje, administravimo.

19Pažymėtina, kad atsakovo 2013-02-11 rašte Nr. VB-RS-13-041 esanti informacija buvo skirta ieškovės darbdaviams, todėl buvo akcentuojamas galimai jos padarytas darbo drausmės pažeidimas; ieškovės 2013-02-08 faktinių aplinkybių konstatavimo metu paskleista informacija rašte pateikta neatskleidžiant jos konkretaus turinio; nurodyta, kad ieškovė „...bendraturčiams skleidė neigiamą informaciją apie UAB „Viršuliškių būstas“, „...tikrovės neatitinkančią informaciją...“, „...savo vadovaujamai įmonei ieškojo naujų klientų...“, „...siūlė jos vadovaujamos įmonės paslaugas...“. Teisėjų kolegija pritaria teismo išvadai, kad atsakovas neįrodė, jog apeliantė paskleidė apie UAB „Viršuliškių būstas“ neigiamą ar tikrovės neatitinkančią informaciją, ieškojo savo atstovaujamai įmonei naujų klientų, siūlė pasirinkti jos vadovaujamos įmonės paslaugas. Apeliantė šių teismo išvadų neginčija. Tačiau neteisėtu laikomas ne bet kokios tikrovės neatitinkančios informacijos, bet neatitinkančios tikrovės bei žeminančios asmens garbę ir orumą informacijos paskleidimas.

20Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad teiginiai „...skleidė neigiama informaciją...“, „ieškojo naujų klientų...“, „...siūlė jos vadovaujamos įmonės paslaugas...“ apeliantės garbės ir orumo vertinimo kontekste nėra įžeidžiantys, tuo labiau, kad teiginiai buvo pateikti ieškovės darbdaviams adresuotame rašte, kuriame buvo akcentuojamas darbdaviams svarbus aspektas – apeliantės nebuvimas darbe darbo metu. 2013-02-11 rašte apie tai, kad apeliantė darbo metu buvo kitoje vietoje paminėta tris kartus, 2013-02-26 rašte „Dėl 2013 m vasario 11 d. rašte nurodomų faktinių aplinkybių patikslinimo“ atsakovas, patikslindamas faktinių aplinkybių konstatavimo datą, nurodo, kad „... 2013 m. vasario 8 d., 11.30 (darbo dieną) Jūsų darbuotoja L. Č. buvo pastebėta užsiimanti pastatų administravimo veikla..“; t.y. abiejų atsakovo raštų tikslas – pranešti apeliantės darbdaviams apie galimą darbo drausmės pažeidimą (b.l.8-9). Teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovo rašte pateikta informacija pakeitė ieškovės, kaip darbuotojos ir asmenybės, vertinimą jos darbe (pažeidė jos garbę). Apeliantė teigia, kad atsakovo paskleista informacija žeidžia jos garbę ir orumą, tai įrodyta jos pačios paaiškinimais bei J. R. ir V. R. parodymais. Paminėti liudytojai, apeliantės bendradarbiai, parodė, kad ieškovė patyrė stresą dėl UAB „Viršuliškių būstas“ rašto, pergyveno, vartojo raminamuosius, t.y. jų liudijimas susijęs su apeliantės subjektyvia reakcija ir savaime rašte paskleistos informacijos žeminančio pobūdžio neįrodo. Apeliantė nurodė, kad ji buvo apkaltinta neteisingos informacijos skleidimu (šmeižtu), o tai reiškia, kad ji buvo apkaltinta teisės ir moralės normų pažeidimais, negarbingu poelgiu, netinkamu elgesiu viešajame gyvenime, šių aplinkybių, apeliantės vertinimu, nereikia įrodinėti. Teigė, jog jos orumas (asmens savęs vertinimas) akivaizdžiai buvo pažeistas. Teisėjų kolegijos vertinimu, teiginiai apie neigiamos arba tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimą negali būti vienareikšmiškai vertinami kaip kaltinimas moralės ar teisės norimų pažeidimu. Vertinant šį apeliantės argumentą visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste (atsakovo ir apeliantės konfliktas dėl namo administravimo, atsakovo rašto tikslas ir pan.), teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad byloje neįrodyta, jog apeliantės reakcija buvo susijusi su atsakovo teiginiais, jog ji skleidžia neigiamą ar tikrovės neatitinkančią informaciją apie atsakovą. Teismas taip pat pagrįstai pripažino, kad apeliantė yra viešasis asmuo, dėl ko ji nesinaudoja garbės ir orumo gynimu tokia pat apimtimi, kaip privatus asmuo, bei atsižvelgė į tai vertindamas atsakovo paskleistos informacijos pobūdį. Bylos nagrinėjimo metu apeliantė pati teigė, kad ji yra viešasis asmuo: nurodė, jog yra Liberalų sąjūdžio aktyvi narė, visas kadencijas buvo partijos tarybos narė; teigė, kad jai, kaip partijos narei, teko aiškintis dėl konflikto su atsakovu, atsakinėti į telefono skambučius (b.l. 139). Esant tokioms bylos aplinkybėms, apeliantės argumentas, kad teismas be pagrindo sutiko su jos teigtinais, nors nebuvo pagrindų pripažinti ją viešuoju asmeniu pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 73 d. nuostatas, atmetamas. Šis argumentas pirmosios instancijos teismui pateiktas svarstyti nebuvo, jis laikytinas nauju argumentu. Apeliacinis skundas negali būti pagrindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo įrodinėjamos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.), todėl šis apeliantės skundo argumentas, grindžiamas priešingomis aplinkybėmis, nei ji buvo nurodžiusi pirmosios instancijos teismui, atmetamas.

21Apeliantės argumentas, kad teismas, pasirėmęs informacija iš teismų informacinės sistemos LITEKO ir susiejęs apeliantės neigiamus išgyvenimus su visiškai nesusijusia civiline byla Nr.2-25372-937/2013, pažeidė teismo proceso betarpiškumo principą (CPK 14 str.), atmetamas. Teismų informacinės sistema LITEKO yra vienas iš viešųjų registrų, ji prieinama visiems ir patikimai patvirtina civilinės bylos iškėlimo faktą, iškeltos bylos pagrindą ir dalyką.

22Apeliantės argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo nustatant jos nebuvimo darbe darbo laiku faktą atmetamai. Dauguma apklaustų liudytojų parodė, kad apeliantė atvyko prie namo, Viršuliškių g.55, Vilniuje, iki faktinių aplinkybių konstatavimo, išvyko po faktinių aplinkybių konstatavimo. Rašytiniu įrodymu – faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatyta, kad konstatavimas buvo pabaigtas 11.52 val.. Esant tokioms aplinkybėms teismas pagrįstai kritiškai įverto liudytojos J. R. parodymus apie tai, kad 11.45 val. apeliantė jau buvo darbe ir jais nesivadovavo. Liudytojos parodymai prieštarauja ne tik atsakovo pakviestų liudytojų parodymams, bet ir nešališko asmens – antstolio įvykio dieną užfiksuotoms aplinkybėms. Teismo išvados padarytos nepažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklių.

23Argumentas, kad teismas be pagrindo nepasisakė dėl ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinimo ar netenkinimo atmetamas dėl jau išdėstytų motyvų: reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra vienas iš įstatymo nustatytų pažeistos teisės gynimo būdu (CK 2.24 str.), kiti ieškovės pareikšti reikalavimai nėra savarankiški reikalavimai CK 1.138 str. prasme. Aplinkybė, kad atsakovas neįrodė, jog apeliantė skleidė informaciją apie jį, nesudaro pagrindo tenkinti ieškinį iš dalies, nes ši informacija nėra įžeidžianti. Teismas, konstatavęs civilinės atsakomybės pagrindų nebuvimą, pagrįstai atmetė ieškinį visa apimtimi.

24Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nagrinėjamam klausimui aktualias teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

25Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje neviršija 10 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.

26Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

27Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, jog atsakovo 2013-02-11... 5. Atsiliepimu atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, kad... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas nustatė, jog tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovas... 9. III. Apeliacinio skundo argumentai... 10. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 11. Atsiliepimu atsakovas prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir pirmos... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.... 13. Apeliacinis skundas atmetamas.... 14. Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 15. Ieškovė (apeliantė) kreipėsi su ieškiniu dėl garbės ir orumo gynimo bei... 16. Apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo bent... 17. Antras apeliacinio skundo argumentas taip pat atmetamas. Byloje nėra duomenų,... 18. Trečias apeliacinio skundo argumentas atmetamas. Atsakovas 2013-02-11 rašte... 19. Pažymėtina, kad atsakovo 2013-02-11 rašte Nr. VB-RS-13-041 esanti... 20. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad... 21. Apeliantės argumentas, kad teismas, pasirėmęs informacija iš teismų... 22. Apeliantės argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo nustatant jos... 23. Argumentas, kad teismas be pagrindo nepasisakė dėl ieškovės reikalavimo... 24. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį... 25. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje... 26. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325... 27. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimą palikti...