Byla 2A-1624-115/2013

Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Auruškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Burdulienės, Jelenos Šiškinos, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Loritransa“ apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Loritransa“ ieškinį atsakovui V. Š. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Loritransa“ prašė teismo priteisti iš atsakovo V. Š. 30 480,22 Lt nuostolių atlyginimui, bylinėjimosi išlaidas. Pareikštų reikalavimų faktiniu pagrindu ieškovas nurodė aplinkybes, jog atsakovas ieškovo įmonėje nuo 2011 m. sausio 14 d. iki 2011 m. birželio 21 d. dirbo vairuotoju – ekspeditoriumi. Tarnybinės komandiruotės, kurios tikslas buvo krovinio pervežimas vilkiku, metu dėl atsakovo kaltės (nepasirinkus saugaus greičio) įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas vilkikas ir puspriekabė. Kadangi su atsakovu ieškovas buvo sudaręs visiškos materialinės atsakomybės sutartį, atsakovas turi padengti ieškovo patirtas vilkiko ir puspriekabės remonto išlaidas.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovui 265,77 Lt žalos atlyginimo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

7Teismas, susipažinęs su šalių sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartimi, konstatavo, kad sutartyje nėra nurodyta, už kokias materialines vertybes atsakovas prisiima visišką materialinę atsakomybę, todėl eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės nepatenka į šalių sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutarties reguliavimo sritį (DK 256 straipsnio 1 dalis). Anot teismo, ieškovas pažeidė šalių sudarytą visiškos materialinės atsakomybės sutartį, kadangi nesudarė su atsakovu materialinių vertybių priėmimo – perdavimo aktą. Šių motyvų pagrindu teismas laikė, jog atsakovo civilinė atsakomybė už eismo įvykio metu sukeltą žalą kyla bendraisiais pagrindais.

8Konstatavęs, jog eismo įvykis įvyko ne dėl atsakovo tyčios, bet dėl neatsargumo – nepasirinkto saugaus greičio, neatsižvelgus į eismo sąlygas, vietovės reljefą, teismas nurodė, jog atsakovui atsiranda atsakomybė atlyginti ieškovui sukeltą žalą. Nustatęs, jog ieškovas pagal 2006 m. gruodžio 6 d. su AB „SEB lizingas“ sudarytų finansinio lizingo sutarčių sąlygas privalėjo transporto priemones, jeigu jos bus eksploatuojamos užsienyje, apdrausti, tačiau to nepadarė, teismas konstatavo, jog ieškovas kartu prisiėmė transporto priemonių sugadinimo ar praradimo riziką. Remdamasis tuo, teismas sprendė, jog iš atsakovo ieškovui gali būti priteista tik žalos dalis, kurią atsakovas pripažįsta, t.y. 265,77 Lt bauda, atsakovo sumokėta iš ieškovo lėšų.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Loritransa“ prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl 30 214,45 Lt priteisimo, pakeisti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11Skunde aiškinama, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, jog eismo įvykis įvyko dėl atsakovo didelio neatsargumo. Didelis neatsargumas pagal teismų praktiką prilyginamas tyčiniams veiksmams. Taigi atsakovui, ieškovo darbuotojui, sudariusiam su ieškovu visiškos materialinės atsakomybės sutartį, kyla pareiga atlyginti ieškovo patirtus nuostolius. Teismo nurodomų atskirų lokalių bendro pobūdžio aktų pas ieškovą nebuvimas nėra susijęs priežastiniu ryšiu su padaryta žala bei negali būti traktuojamas kaip netinkamas darbdavio pareigų atlikimas arba netinkamas prisiimtų įsipareigojimų užtikrinti sąlygas, kad žala neatsirastų, vykdymas. Teismo išvada, kad ieškovas neapdrausdamas transporto priemonės yra kaltas dėl padarytos žalos, yra nepagrįsta.

12Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. Š. prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas paaiškina, kad ieškovas nevykdydamas savo pareigos transporto priemonę nuostolių draudimo sutartimi prisiėmė ir visą su tuo susijusią riziką. Dėl šios priežasties teismas pagrįstai atmetė ieškinį.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir argumentai

14Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

15Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

16Apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindai suponuoja, jog apeliacinio proceso objektą sudaro apeliaciniame skunde iškelti teisės ir fakto klausimai, susiję atsakovo (kaip ieškovo darbuotojo) materialinės atsakomybės ribomis.

17DK darbuotojų materialinė atsakomybė skirstoma į dvi rūšis – ribotą ir visišką. Ribota darbuotojų materialinė atsakomybė įtvirtinta DK 254 straipsnyje, kuriame ribojamas darbuotojo materialinės atsakomybės dydis trimis vidutiniais mėnesiniais darbo užmokesčiais. Visiška materialinė atsakomybė taikoma DK 255 straipsnyje nustatytais atvejais. Pagal DK 255 straipsnio 3 punktą darbuotojas privalo atlyginti visą dėl jo kaltės darbdaviui padarytą žalą, kai su juo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis.

18Nustatyta, kad atsakovui, įsidarbinant pas ieškovą vairuotoju ekspeditoriumi (b. l. 5-7), su juo buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (b. l. 9-10). Atsižvelgiant į visiškos materialinės atsakomybės sutarties prigimtį, teismas turi pareigą patikrinti, ar tokia sutartis buvo sudaryta laikantis DK 256 straipsnio reikalavimų (žr. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K., D. S. v. UAB „Fatalitas“ , bylos Nr. 3K-3-125/2012). DK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe; sutartis įforminama raštu; joje turi būti nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sąlygas, kad žala neatsirastų.

19Ginčo dėl to, kad su atsakovu, atsižvelgiant į jo darbo funkcijų pobūdį – susijusios su materialinių vertybių gabenimu, visiškos materialinės atsakomybės sutartis galėjo būti sudaryta, nėra. Pagal šalių sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutarties 1 punktą atsakovas prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už darbdavio jam perduotas materialines vertybes ir įsipareigojo atlyginti darbdaviui (ieškovui) dėl teisės pažeidimo padarytą žalą. Taigi šalių sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutartyje nėra individualizuota, už kokias konkrečiai materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę. Aptariamu atveju nesutariama dėl to, ar atsakovui perduotos transporto priemonės kroviniui gabenti papuola į atsakovo visiškos materialinės atsakomybės, prisiimtos su ieškovu sudaryta sutartimi, ribas.

20Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193 – 6.195 straipsniuose bei suformuotos kasacinio teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies nauda. Visais atvejais sutarties sąlygos aiškinamos vartotojų ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Creditum Vilnius“ v. UAB „Utenos melioracija“, bylos Nr. 3K-3-318/2011).

21Į bylą pateiktas šalių sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutarties egzempliorius suponuoja, jog sutartis, atsižvelgiant į jos formuluotes, buvo pasirašyta prisijungimo būdu pagal iš anksto paruoštas standartines sąlygas. Sutarties 1 punkte, nustatant atsakovo įsipareigojimų apimtį, nurodoma, kad „Darbuotojas, einantis pareigas vairuotojo – ekspeditoriaus arba dirbantis darbą <...>, tiesiogiai susijusį su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu ir gabenimu prisiima visišką materialię atsakomybę už Darbdavio jam perduotas materialines vertybes ir įsipareigoja atlyginti Darbdaviui dėl teisės pažeidimo padarytą žalą“ <kalba netaisyta>. Po fraze „tiesiogiai susijusį su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu ir gabenimu“ mažesniu šriftu įrašyta „Nurodyti darbo pobūdį: su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu ar gabenimu arba dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe“. Ši nuoroda patvirtina, kad nustatant už kokias konkrečiai materialines vertybes atsakovas prisiėmė visišką materialinę atsakomybę, būtina sutarties 1 punkto formuluotę įvertinti kaip visumą. Kalbiniu požiūriu sutarties 1 punktas yra dviprasmiškas, nes nėra aišku, kaip jis turėtų būti skaitomas, t.y. ar „darbuotojas, einantis pareigas vairuotojo ekspeditoriaus, prisiima visišką materialinę atsakomybę už darbdavio jam perduotas materialines vertybes ir įsipareigoja atlyginti darbdaviui dėl teisės pažeidimo padarytą žalą“, ar „darbuotojas, einantis pareigas vairuotojo ekspeditoriaus, tiesiogiai susijusį su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu ir gabenimu prisiima visišką materialinę atsakomybę už darbdavio jam perduotas materialines vertybes ir įsipareigoja atlyginti darbdaviui dėl teisės pažeidimo padarytą žalą“. Įrodymų, kad ieškovas būtų priėmęs lokalinį aktą, kuriame būtų apibrėžtos vairuotojo – ekspeditoriaus pareigų pobūdžio ribos, byloje nepateikta. Esant neaiškiai suformuluotam visiškos materialinės atsakomybės objektui, sutarties sąlygos aiškinamos atsakovo – silpnesnės ginčo šalies, sutartį sudariusios prisijungimo būdu, naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Aiškinant sutarties 1 punkto nuostatą, atsižvelgiant į visą sutarties teksto visumą, akivaizdu, kad atsakovui ieškovo perduotos priemonės naudotis darbe nepriskirtinos materialinėms vertybėms, už kurias atsakovas prisiėmė visišką materialinę atsakomybę. Tokią išvadą suponuoja, jog sutarties 1 punkte, apibrėžiant atsakovo pareigų pobūdį, nėra išskirta, kad atsakovas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir už priemones, perduotas jam naudotis darbe, apribojant jo atsakomybę už perduotų gabenti vertybių išsaugojimą gabenimo metu. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog 2011 m. sausio 21 d. eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės nepatenka į šalių sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutarties reguliavimo sritį ir atsakovui visiška materialinė atsakomybė šiuo pagrindu negali kilti.

22Nėra ginčo ir dėl to, kad nėra būtinų juridinių faktų pripažinti atsakovą esant materialiai visiškai atsakingu už ieškovo išlaidas remontuojant transporto priemones pagal kitas DK 255 straipsnio nuostatas.

23Nenustačius sąlygų kilti visiškai atsakovo civilinei atsakomybei, spręstina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai apribojo atsakovo materialinę atsakomybę. DK 253 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo). Nesant DK 255 straipsnyje nustatytų atvejų, darbuotojo materialinė atsakomybė ribojama trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžiu (DK 254str.).

24Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindinis šios atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą (DK 245 straipsnis, 253-255 straipsniai). Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija v. J. S., bylos Nr. 3K-3-535/2011).

25Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl atsakovo kaltės (saugaus eismo taisyklių pažeidimo nepasirenkant saugaus greičio atsižvelgiant į eismo sąlygas) 2011 m. sausio 21 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti ieškovo atsakovui kroviniui pervežti patikėti vilkikas ir puspriekabė (b. l. 13). Nustatyta faktinė aplinkybė suponuoja, jog atsakovas yra kaltas dėl 2011 m. sausio 21 d. eismo įvykio (nesilaikė kelių eismo taisyklių), jo veiksmai kvalifikuotini kaip neteisėti bei tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykio pasekmėmis – transporto priemonių apgadinimu. Eismo įvykį atsakovas sukėlė vykdydamas darbo funkcijas.

26Ieškovas patirtą žalą įvertino 30 480,22 Lt: 265,77 Lt bauda už eismo įvykį, 5 758,35 Lt transporto priemonės iškėlimas iš griovio ir nutempimas į stovėjimo aikštelę, 11 187,24 Lt transporto priemonės remonto išlaidos, 12 877 Lt nuostoliai dėl apgintos puspriekabės ir 400 Lt žalos nustatymo išlaidos. Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad iš ieškovo lėšų buvo sumokėta 265,77 Lt bauda (b. l. 15-16), 400 Lt už transporto priemonių vertinimą (b. l. 59), 16 004,13 Lt įmonėms UAB „CENTRAKO“ ir UAB „HANSE TRAILER“ už remonto paslaugas (b. l. 20-23, 64) ir 714 Lt už dalis įmonei UAB „AUTODARA“ (b. l. 19, 63). Ieškovo išlaidos remontui bei detalėms yra nekonkretizuotos, iš pateiktų ir ieškovo apmokėtų PVM sąskaitų – faktūrų negalima identifikuoti, kokios būtent transporto priemonės buvo remontuojamos, kokioms transporto priemonėms buvo perkamos detalės. Pažymėtina, kad skiriasi remonto darbų apimtys, nurodytos ieškovo darbuotojo 2011 m. sausio 24 d. parengtame transporto priemonių apžiūros po auto įvykio akte (b. l. 43 ir preliminarioje detalių, darbų sąmatoje, parengtoje UAB „CENTRAKO“ (b. l. 44). Nenuosekli ieškovo pozicija ir dėl to, ar buvo remontuojami tiek vilkikas, tiek puspriekabė ar tik vilkikas, t.y. 2012 m. spalio 3 d. patikslintame ieškinyje ieškovas jau nurodė, kad 11 187,24 Lt išleido abiejų transporto priemonių remontui, nors prieš tai teigė, jog patyrė tik vilkiko remonto išlaidų. Be to, ieškovas kelis kartus bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme keitė patirtų remonto išlaidų dydį, t.y. tikslino, kurios būtent detalės bei remonto paslaugos buvo pirktos transporto priemonių remontui. 2012 m. gegužės 31 d. teismo posėdyje ieškovo atstovas paaiškino, kad puspriekabė remontuojama nebuvo (b. l. 85), tačiau tokie paaiškinimai akivaizdžiai prieštarauja patikslinto ieškinio pagrindui bei pateiktiems įrodymams dėl detalių, skirtų puspriekabės remontui, pirkimo (b. l. 22). Nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja, jog yra tikėtina, kad atsakovas galėjo patirti abiejų transporto priemonių, apgadintų 2011 m. sausio 21 d. eismo įvykio metu, remonto išlaidų, kurios yra ne didesnės kaip 11 187,24 Lt (CPK 185 straipsnis). Ginčo nėra dėl to, kad ieškovo nuostoliais laikytina 265,77 Lt suma dėl baudos už eismo įvykį padengimo. Kitos ieškovo nurodomos sumos, t.y. 12 877 Lt nuostoliai dėl apgintos puspriekabės ir 400 Lt žalos nustatymo išlaidos bei 5 758,35 Lt transporto priemonės iškėlimo iš griovio ir nutempimo į stovėjimo aikštelę, nepriskirtinos prie ieškovo dėl atsakovo veiksmų patirtų nuostolių. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad ieškovas po ginčo eismo įvykio remontavo puspriekabę, todėl transporto priemonės vertinimo pažyma, parengta 2012 m. balandžio 2 d., t.y. praėjus daugiau kaip vieneriems metams po puspriekabės apgadinimo, negali būti susijusi su šios bylos įrodinėjimo dalyku, kadangi negalima identifikuoti pažymoje nurodytų apgadinimų kilimo priežasties. Taipogi ieškovas nepateikė įrodymų, kurie betarpiškai patvirtintų atsiskaitymą už transporto priemonių iškėlimą iš griovio ir nutempimą į stovėjimo aikštelę. Taigi tikėtinai pagrįstas ieškovo patirtos žalos dydis – 11 214,01 Lt (11 187,24 + 265,77).

27Ieškovo ir atsakovo sudaryta darbo sutartimi atsakovas įsipareigojo ieškovui mokėti 1 041 Lt darbo užmokestį, o kitų duomenų apie atsakovo gautą vidutinį darbo užmokestį nėra. Taigi atsakovo materialinė atsakomybė negali viršyti 3 123 Lt (1041Ltx3mėn.) sumos (DK 255 straipsnis). Būtent šią sumą, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ir turėjo priteisti iš atsakovo ieškovui. Aplinkybė, jog ieškovas, pažeisdamas su trečiuoju asmeniu AB „SEB lizingas“ sudarytų Finansinio lizingo sutarčių (b. l. 109-119) nuostatas, nebuvo apdraudęs ginčo transporto priemonių turto (KASKO) draudimu, nėra susijusi priežastiniu ryšiu su 2011 m. sausio 21 d. eismo įvykiu bei jo metu sukelta žala. Todėl ši aplinkybė negali būti kvalifikuojama kaip atitinkanti DK 257 straipsnio 5 dalies normos taikymo sąlygas. Nustačius esant visas sąlygas atsakovo materialinei atsakomybei kilti, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas – padidinant iš atsakovo ieškovui žalai atlyginti priteistiną sumą iki 3 123 Lt (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

28Kadangi ieškinys patenkintas vos 10 proc., bylinėjimosi išlaidos pirmoje teismo instancijoje perskirstomos, priteisiant ieškovui nuo patenkintos 3123Lt sumos žyminio mokesčio išlaidas, kurios sudaro 93,69 (3123Ltx3proc.) Lt ir nebuvo priteistos visiškai (CPK 93, 98str.). Tuo tarpu atsakovui priteisiama iš ieškovo 1800Lt advokato išlaidų (200Ltx90proc.) ir tokiu pačiu santykiu paskirstomos 21,42Lt teismo turėtos pašto išlaidos. Taip pat iš ieškovo atsakovui priteisiama 450Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų, o iš atsakovo 85,72 (3123Lt-265,77Lt) x3proc.) Lt ieškovui žyminio mokesčio išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje (CPK 98 straipsnis).

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

30Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

31„Ieškinį patenkinti iš dalies.

32Priteisti iš atsakovo V. Š. (a. k. ( - ) ieškovui UAB „Loritransa“ (j. a. k. 126068148) 3 123 Lt žalai atlyginti, o taip pat 93,69Lt žyminio mokesčio išlaidų.

33Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

34Priteisti iš ieškovo UAB „Loritransa“ 1800Lt atsakovui V. Š. bylinėjimosi išlaidų.

35Priteisti iš ieškovo UAB „Loritransa“ 19,28Lt, o atsakovo V. Š. 2,14Lt valstybei pašto išlaidų“.

36Priteisti iš atsakovo V. Š. (a. k. ( - ) ieškovui UAB „Loritransa“ (j. a. k. 126068148) 85,72Lt žyminio mokesčio išlaidų.

37Priteisti iš ieškovo UAB „Loritransa“ atsakovui V. Š. 450 Lt bylinėjimosi išlaidų.