Byla 2S-1344-560/2012
Dėl sprendimo nutraukti nuomos sutartis pripažinimo neteisėtu laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-05-02 nutarties, kuria ieškovo A. T. ieškinys atsakovui UAB „Žemės vystymo fondas 11“ dėl sprendimo nutraukti nuomos sutartis pripažinimo neteisėtu laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas A. T. pateikė teismui ieškinį dėl sprendimo nutraukti nuomos sutartis pripažinimo neteisėtu, kuriuo prašė pripažinti neteisėtu atsakovo UAB „Žemės vystymo fondas 11“ sprendimą nuo 2012-03-12 nutraukti su ieškovu A. T. 2009-05-29 sudarytas terminuotas privačios žemės nuomos sutartis.

5Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-03-15 nutartimi nustatė ieškovui A. T. terminą iki 2012-03-29 nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti sprendimą „Dėl vienašalio žemės nuomos sutarčių nutraukimo“ arba suformuluoti ieškinio reikalavimą taip, kad teismas galėtų nagrinėti šalių ginčą.

6Ieškovas A. T. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė atsakovo UAB „Žemės vystymo fondas 11“ įvykdytą vienašališką 2009-05-29 terminuotų privačios žemės nuomos sutarčių nutraukimą pripažinti neteisėtu, negaliojančiu ir nesukuriančiu jokių teisinių pasekmių, taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovas UAB „Žemės vystymo fondas 11“ 2012-02-10 raštu informavo apie tai, jog, ieškovui nevykdant įsipareigojimų pagal sutartis, nuomos sutartys bus laikomos nutrauktomis nuo 2012-03-10. Ieškovo nuomone, šiame rašte aiškiai išreikšta atsakovo valia vienašališkai nutraukti su ieškovu sudarytas sutartis, todėl ieškovas darė išvadą, kad patikslinto ieškinio padavimo dieną (2012-04-26) jos jau yra nutrauktos. Taip pat ieškovas pažymėjo, kad negali pateikti teismui sprendimo dėl vienašalio žemės nuomos sutarčių nutraukimo, kadangi atsakovas jam tokio sprendimo nėra įteikęs.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-05-02 nutartimi ieškovo A. T. ieškinį atsakovui UAB „Žemės vystymo fondas 11“ dėl sprendimo nutraukti nuomos sutartis pripažinimo neteisėtu laikė nepaduotu ir jį grąžino ieškovui. Nurodė, kad iš teismui pateiktų dokumentų, teismas negali daryti išvados, kad ieškovo teisė yra pažeista ar ginčijama. Teismas laikė, kad atsakovo 2012-02-10 raštas „Dėl nuomos sutarties vykdymo“ vertinamas tik kaip atsakovo pranešimas apie galimą žemės nuomos sutarčių nutraukimą ateityje, jei ieškovas nevykdys savo sutartinių prievolių. Duomenų, patvirtinančių vienašalį žemės nuomos sutarčių nutraukimą, ieškovas teismui nepateikė, todėl teismas negali nagrinėti ginčo, kuris galimai kils ateityje.

9III. Atskirojo skundo argumentai

10Ieškovas A. T. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-05-02 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – A. T. ieškinį priimti bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui UAB „Žemės vystymo fondas 11“ vienašališkai nutraukti terminuotas privačios žemės nuomos sutartis, uždrausti išregistruoti šias sutartis iš viešo registro, uždrausti atsakovui bet kokiu būdu trukdyti ieškovui naudotis išnuomotais žemės sklypais. Nurodė, kad, kaip matyti iš patikslintame ieškinyje esančių reikalavimų, ieškovas A. T. prašė atsakovo UAB „Žemės vystymo fondas 11“ įvykdytą vienašališką terminuotų žemės nuomos sutarčių nutraukimą pripažinti neteisėtu, negaliojančiu ir nesukuriančiu jokių teisinių pasekmių. Ieškovo nuomone, patikslintame ieškinyje suformuluoti reikalavimai yra visiškai aiškūs, o įrodymų apie atsakovo įvykdytą sutarčių nutraukimą ieškovas negalėjo pateikti vien dėl to, kad tokių įrodymų tiesiog neturi. Pasak apelianto, ieškinio priėmimo stadijoje teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovą pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo teisių pažeidimą ir tokiu būdu nepagrįstai apribojo jo teisę į teisminę gynybą. Atskirajame skunde pabrėžiama, kad tiek ieškinyje, tiek ir patikslintame ieškinyje akcentuojama, jog ieškovas A. T. nesutinka su 2012-02-10 rašte nurodyta informacija apie tariamą piniginių prievolių pagal nurodytas nuomos sutartis nevykdymą, o laikosi pozicijos, jog tinkamai vykdo visas nuomos sutartimis prisiimtas prievoles. Akivaizdu, jog tarp šalių yra iškilęs ginčas ne tik dėl sutarties nutraukimo, bet ir dėl sutarties vykdymo. 2012-02-10 rašte aiškiai išreikšta atsakovo valia nutraukti terminuotą sutartį tuo atveju, jei nebus atlikti šiame rašte nurodyti veiksmai. Ieškovui pripažįstant, jog rašte nurodyti veiksmai nebuvo atlikti, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo šio dokumento vertinti tik kaip susirašinėjimo medžiagos, nesukeliančios ieškovui A. T. jokių teisinių padarinių. Ieškovui neįvykdžius rašte nurodytų veiksmų, atsakovas vienašališkai nutraukė sutartis. Pasak apelianto, visos ieškinyje nurodytos aplinkybės turėjo būti patikrintos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Šiuo gi atveju apylinkės teismas jau ieškinio priėmimo stadijoje perėjo į įrodymų tyrimo stadiją ir tokiu būdu nepagrįstai įpareigojo ieškovą įrodyti ieškinio pagrindą jau kreipimosi į teismą metu, nors įstatymas tokios pareigos ieškovui šioje bylos stadijoje nenumato. Taigi, pirmosios instancijos teismas, grąžindamas ieškinį ieškovui, neteisingai aiškino ir taikė CPK nuostatas, dėl ko neteisingai išsprendė ieškinio priėmimo klausimą. Be to, apeliantas nurodo, kad, siekiant efektyvios ieškovo pažeistų teisių ir interesų gynybos, nagrinėjamoje byloje būtina taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

13Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-05-02 nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui ieškovo A. T. ieškinio priėmimo klausimui išspręsti.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstosios dalies ir analizuoja tik atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apelianto A. T. argumentais, jog skundžiama teismo nutartis yra neteisėta, nepagrįsta, todėl naikintina, kadangi teismas nepagrįstai laikė, jog ieškovas nepašalino 2012-03-15 nutartimi teismo nustatytų ieškinio trūkumų, nes neįrodė, jog ginčijamos nuomos sutartys buvo vienašališkai nutrauktos.

15Kaip minėta, iš bylos duomenų seka, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl sprendimo nutraukti nuomos sutartis pripažinimo neteisėtu, kuriuo prašė pripažinti neteisėtu atsakovo UAB „Žemės vystymo fondas 11“ sprendimą nuo 2012-03-12 nutraukti žemės nuomos sutartis. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-03-15 nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti sprendimą „Dėl vienašalio žemės nuomos sutarčių nutraukimo“ arba suformuluoti ieškinio reikalavimą taip, kad teismas galėtų nagrinėti šalių ginčą. Ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį dėl vienašališko nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, kuriame, vykdant minėtos teismo nutarties nurodymus, buvo suformuluotas naujas reikalavimas – atsakovo UAB „Žemės vystymo fondas 11“ įvykdytą vienašališką nuomos sutarčių nutraukimą pripažinti neteisėtu, negaliojančiu ir nesukuriančiu jokių teisinių pasekmių. Teismas skundžiama nutartimi laikė, jog ieškovas ieškinio trūkumų nepašalino.

16LR CPK 138 str. įtvirtinta, kad ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. LR CPK 115 str. 2 d. nustatyta, kad tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti.

17LR CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio (priešieškinio) pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 str.), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai. Pažymėtina, kad civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik suinteresuoto asmens (ieškovo) iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (LR CPK 13 str.). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, kad ieškinys, teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas. Taigi, ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė. Šią teisę, kaip minėta, jis turi įgyvendinti griežtai laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų, nes kiekviena subjektinė teisė, tarp kurių, ir teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai.

18Atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t.y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą (gali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu, turi atitinkamus įgalinimus, jeigu kreipiasi į teismą kito asmens vardu) ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 str.), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Tik tuomet, kai teismas nustato, jog pateiktas ieškinys neatitina jam keliamų formos ar turinio reikalavimų, jis nutartimi paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.). Taigi, teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio. Šioje proceso stadijoje materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, susijusių su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, teismas analizuoti neturi, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Šią aplinkybę savo nutartyse ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-02-17 nutartis c.b. Nr.3K-3-244/2003, 2008-07-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-380/2008 ir kt.). Pažymėtina, kad formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos (kaip pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-2010), jog įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus (taip pat ir atsisakyti priimti ieškinį nepašalinus šių trūkumų) neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas laiko, kad pareikštas patikslintas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami. Kaip minėta, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-05-02 nutartyje teismas nurodė ištaisyti ieškinio trūkumus, t.y. pateikti sprendimo kopiją arba suformuluoti ieškinio reikalavimą taip, kad teismas galėtų nagrinėti šalių ginčą. Ieškovo pateiktame patikslintame ieškinyje buvo naujai suformuluotas ieškovo reikalavimas dėl vienašališko ginčo nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Toks reikalavimas atitinka vieną iš LR CK 1.138 str. numatytų civilinių teisių gynimo būdų. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, jog pateikti duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog nuomos sutartys yra atsakovo vienašališkai nutrauktos bei taip pažeistos ieškovo teisės. Ieškovas patikslintame ieškinyje pažymėjo, jog jokio papildomo įrodymo, patvirtinančio sutarčių nutraukimą teismui negali pateikti, nes tokio įrodymo neturi. Pažymėtina, kad nei ginčo nuomos sutartys, nei norminių teisės aktų reikalavimai nenumato šalies pareigos, vienašališkai nutraukiant sutartį, kitai šaliai išduoti sutarčių nutraukimo faktą patvirtinantį dokumentą. Nuomos sutarčių 8.2 p. numatyta, kad nuomininkas turi teisę vienašališkai nutraukti šią sutartį apie tai pranešęs nuomotojui prieš 30 d., jei nuomotojas pažeidžia šios sutarties 2.1 p. [a] dalies numatytas sąlygas. Ieškovo kartu su ieškiniu pateiktas 2012-02-10 atsakovo UAB „Žemės vystymo fondas 11“ raštas „Dėl nuomos sutarties vykdymo“ patvirtina, jog atsakovas laikosi pozicijos, kad ieškovas tinkamai nevykdo savo įsipareigojimų pagal sutartis, todėl informavo ieškovą, jog šios sutarys laikomos nutrauktos nuo 2012-03-10, t.y. dar iki ieškinio ir patikslinto ieškinio pateikimo teismui. Kaip ne sykį pažymėjo ieškovas, jis nesutiko su atsakovo nurodomais sutarčių pažeidimais, nuo 2012-02-10 iki 2012-03-10 jokių papildomų veiksmų nurodomiems sutarčių pažeidimams pašalinti neatliko. Šios aplinkybės sudaro pagrindą daryti pakankamą išvadą, jog ginčo sutartys atsakovo vienašališkai buvo nutrauktos nuo 2012-03-10. Šį sutarčių nutraukimą ieškovas patikslintu ieškiniu ir prašo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, jog kilęs ginčas negali būti nagrinėjamas teisme.

19Pažymėtina, kad civilinių bylų procese dispozityviose bylose be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį kaip nepagrįstą. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-115/2011). Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Įrodymų nepakankamumo klausimas gali būti sprendžiami ir parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį, išreikalauti reikiamus bylos nagrinėjimui dokumentus ir pan. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas teismui, priėmus procesinį dokumentą nagrinėjimui, numato galimybę prireikus tikslinti šalių pareigą įrodinėti (LR CPK 225 str. 1 p. ir 5 p.) bei atlikti kitus veiksmus, kurie teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą.

20Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių skundžiama nutartis naikintina, o klausimas dėl ieškinio priėmimo ir bylos iškėlimo perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (LR CPK 137 str. 1 d., 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

21Teismas, panaikindamas skundžiamą nutartį ir grąžindamas bylą pirmosios instancijos teismui, nesprendžia ir nepasisako dėl ieškovo išdėstyto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes šio prašymo pagrįstumą išnagrinės bei dėl jo procesinį sprendimą priims pirmosios instancijos teismas, išsprendęs ieškinio priėmimo klausimą.

22Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas.

Nutarė

23Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-05-02 nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius, teismo posėdyje... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas A. T. pateikė teismui ieškinį dėl sprendimo nutraukti nuomos... 5. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-03-15 nutartimi nustatė ieškovui A.... 6. Ieškovas A. T. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė atsakovo UAB... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-05-02 nutartimi ieškovo A. T.... 9. III. Atskirojo skundo argumentai... 10. Ieškovas A. T. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 12. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.... 13. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-05-02 nutartis naikintina ir byla... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 15. Kaip minėta, iš bylos duomenų seka, kad ieškovas kreipėsi į teismą su... 16. LR CPK 138 str. įtvirtinta, kad ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta... 17. LR CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo... 18. Atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad ieškinio priėmimo... 19. Pažymėtina, kad civilinių bylų procese dispozityviose bylose be išimčių... 20. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių skundžiama nutartis naikintina, o... 21. Teismas, panaikindamas skundžiamą nutartį ir grąžindamas bylą pirmosios... 22. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu,... 23. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-05-02 nutartį panaikinti ir ieškinio...