Byla 2A-632-431/2014
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo byloje – K. S

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus, Jūratės Varanauskaitės,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens K. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui Š. E. L. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo byloje – K. S..

3Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 7.344,50 Lt draudimo išmokos sumą, 5 % dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas ir draudėjas V. S. sudarė transporto priemonių draudimo sutartį Nr. PZULT1132206, kuria buvo apdraustas draudėjui nuosavybės teise priklausantis automobilis Ford Fiesta, valstybinis numeris ( - ) kuris 2010-10-08 eismo įvykio metu buvo apgadintas. Automobilį vairavo trečiasis asmuo, kuris, degant leidžiamam šviesoforo signalui, išvažiuodamas iš sankryžos, partrenkė dviračiu važiavusį atsakovą, kuris, degant draudžiamam šviesoforo signalui pajudėjo nuo saugumo salelės į važiuojamąją kelio dalį. Įvykį pripažinus draudiminiu, ieškovas, remdamasis 2010-10-11 pranešimu apie įvykį, 2010-10-08 transporto priemonės techninės apžiūros defektų aktu, 2011-05-25 draudimo išmokos mokėjimo pažyma, UAB „Prometecus“ automobilio remonto sąmata Nr. 00021117 bei 2010-05-06 PVM sąskaita-faktūra PRO Nr. 0024281, išmokėjo automobilio remonto darbus atlikusiai bendrovei 7.344,50 Lt draudimo išmoką. Kadangi atsakovas, nevykdė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, degant draudžiamam šviesoforo signalui išvažiavo į važiuojamąją kelio dalį, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimų dviratininkams 70 punktą, jam, kaip eismo įvykio kaltininkui, tenka prievolė kompensuoti ieškovei draudimo išmokos sumą.

6Atsakovas nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad apie įvykį žino tik iš pasakojimų, nes jo visai neatsimena, buvo sunkiai sužeistas, negalėjo normaliai dalyvauti ikiteisminiame tyrime. Atsakovas ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažintas nekentėjusiuoju ir šis statusas nebuvo pakeistas, taip pat administracine tvarka nebuvo pripažintas eismo įvykio kaltininku. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta ekspertizė nustatyti kokiu greičiu važiavo automobilis, kada pradėjo manevrą ir kiti svarbūs klausimai. Todėl atsakovas negali būti pripažintas kaltu dėl įvykusio eismo įvykio ir už automobiliui padarytą žalą. Eismo įvykio metu atsakovas buvo nepilnametis, šiuo metu yra moksleivis, pajamų, turto neturi. Ieškovas klaidingai nurodo, kad baudžiamojoje byloje buvo nustatyta atsakovo kaltė dėl eismo įvykio ir žalos atsiradimo, kadangi baudžiamojoje byloje nebuvo tiriama atsakovo kaltė ir jis nebuvo patrauktas įtariamuoju ar kaltinamuoju, o buvo tiriama tik automobilį vairavusio trečiojo asmens kaltė. Padidinto pavojaus šaltinio valdytojas buvo ne atsakovas, o automobilio vairuotojas ir ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad būtent atsakovo tyčia ar didelis neatsargumas nulėmė žalos atsiradimą automobiliui. Atsakovas, prieš kirsdamas perėją, sustojo saugumo salelėje įsitikinti ar nėra atvažiuojančių automobilių, neišlėkė į kelią neapdairiai ir nerūpestingai. Vairuotojas pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą nesiėmė visų būtiniausių priemonių išvengti susidūrimo, pažeidė Kelių eismo taisykles. Vairuotojas nurodė, kad važiavo 50-60 km/h greičiu, kiti liudytojai parodė, jog jis važiavo 60 km/h, viršijo leistiną greitį. Kelių eismo taisyklėse įtvirtintas bendras vairuotojų atsargumo reikalavimas nevažiuoti aklai pagal kelio ženklus, o atsižvelgti ir į klimato sąlygas, kelio dangą, aplinką. Šiuo konkrečiu atveju vairuotojas važiavo judria miesto gatve, tamsiu paros metu ir nors matomumas buvo pakankamas, bet ne tas, kuris leistų važiuoti maksimaliai leistinu greičiu, trečiasis asmuo turėjo įvertinti aplinkybę, kad kelyje gali būti pėsčiųjų, kitų automobilių. Visuma šių aplinkybių leidžia teigti, kad vairuotojas pažeidė kelių eismo taisykles ir turi būti laikomas atsakingu už padarytą žalą. Atsakovas prašė įvertinti jo amžių tiek eismo įvykio, tiek bylos nagrinėjimo metu, turtinę padėtį, jo teisę į išsilavinimą, taikyti 6.251 str. 2 d., 6.282 str. 3 d. ir sumažinti priteistinos žalos dydį tuo atveju, jei ji būtų priteista.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovo 1.426,91 Lt žalos atlyginimo, 5 % metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2012-03-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 252,59 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė atsakovui iš ieškovo 1.272,56 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteisė valstybei iš ieškovo 36 Lt, o iš atsakovo 9 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Sprendimo dalį dėl 1.426,91 Lt skolos ir 252,59 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo išdėstė 12 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovą mokėti ieškovui kas mėnesį po 139,95 Lt.

9Teismas nustatė, kad esminė nagrinėjamos bylos aplinkybė yra, jog žala automobiliui buvo padaryta eismo įvykio metu, kuomet automobilis partrenkė dviratininką. Pagal CK 6.270 straipsnio nuostatas automobilio kaip didesnio pavojaus šaltinio, valdytojo civilinė atsakomybė atsiranda tiek esant jo kaltei, tiek be kaltės, t.y. jis atsako už žalą visais atvejais, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios arba didelio neatsargumo. Nagrinėjamoje byloje ieškovo pareiga pagal CK 6.270 straipsnį įrodyti, kad būtent atsakovo, kuris eismo įvykyje nebuvo didesnio pavojaus šaltinio valdytoju, tyčia ar didelis neatsargumas nulėmė žalos atsiradimą automobiliui ir kad būtent atsakovas yra atsakingas už visą ieškovo nurodytą žalą automobiliui. Teismas pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje transporto priemonės vairuotojo veiksmai, jo kaltė dėl atsiradusių pasekmių buvo vertinti tik baudžiamosios teisės prasme ir neanalizuoti kaip didesnio pavojaus šaltinio elgesys civilinės teisės kontekste, t.y. nespręstas ir trečiojo asmens kaip padidinto pavojaus šaltinio atsakomybės klausimas. Todėl teismas nesutiko su ieškovo teiginiais, jog atsakovo kaltė dėl eismo įvykio ir žalos atsiradimo yra nustatyta ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiais liudytojų parodymais bei prokuroro nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą. Svarbi aplinkybė yra ta, kad atsakovo kaltė ikiteisminiame tyrime apskritai nebuvo tiriama, o buvo tiriama automobilį vairavusio asmens, kuris partrenkė dviratininką, kaltė.

10Teismas rėmėsi kasacinio teismo formuojama praktika, kad baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tuo tarpu civilinėje byloje asmens veiksmai vertinami civilinės atsakomybės požiūriu ir gali sukelti civilinius teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-07-15 nutartis 3K-7-2001). Todėl teismas nesirėmė prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą išvadomis, šalinančiomis trečiojo asmens baudžiamąją atsakomybę pagal BK 281 straipsnį, kaip įrodymu, įrodančiu atsakovo kaltę (tyčios ar neatsargumo forma) dėl kilusio autoįvykio ir atsiradusios žalos automobiliui. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008).

11Todėl teismas nagrinėjamoje civilinėje byloje iš naujo savarankiškai vertino aplinkybes, kurios buvo tiriamos ikiteisminio tyrimo medžiagoje, pagal Civilinio proceso kodekse nustatytas bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, kaip vienus iš įrodymų greta kitų. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius liudytojų parodymus teismas vertino ne kaip liudytojų nagrinėjamoje civilinėje byloje duotus parodymus (CPK 192 str.), o kaip rašytinius įrodymus, kuriais remiasi ieškovas, pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (CPK 197 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215, 2009-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-378/2009).

12Civilinėje teisėje įrodymų pakankamumo problema spręstina remiantis tikimybių pusiausvyros principu: faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, negu jo nesant. Svarbios aplinkybės, kurias būtina įvertinti šioje byloje, nustatant civilinės atsakomybės sąlygas (atsakovo tyčią ar neatsargumą) yra faktinės eismo įvykio aplinkybės, kurios buvo tiriamos ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 10-1-01481-10.

13Teismas atsakovo veiksmus vertintino kaip didelį neatsargumą, nes pastarasis privalėjo žinoti ir žinojo Kelių eismo taisyklių reikalavimus, draudžiančius važiuoti degant raudonam šviesoforo signalui, numatė ir galėjo numatyti savo veiksmų žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti.

14Teismas nagrinėjamoje byloje taip pat analizavo ir vertino autoįvykyje dalyvavusio didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiksmus civilinės atsakomybės požiūriu. CK 6.248 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 14 dalis nustato, jog transporto priemonių valdytojų pareigas ir jų veiksmus konkrečiomis situacijomis nustato KET, kurių 134 punktas transporto priemonių valdytojui numato pareigą būti apdairiam ir atidžiam.

15Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra duomenų apie transporto priemonės Ford Fiesta judėjimo greitį iki susidūrimo, eismo įvykio ekspertizė ikiteisminiame tyrime nebuvo atliekama. Trečiojo asmens rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog jis važiavo nuo 50 iki 60 km/h greičiu, liudytojo apklausos protokole trečiasis asmuo nurodė, jog jis važiavo apie 50 km/h greičiu, civilinėje byloje liudytoju apklaustas trečiasis asmuo taip pat nurodė, jog jis važiavo apie 50 km/h greičiu. Liudytojo I. R. apklausos protokole nurodyta, kad automobilio greitis buvo apie 60 km/h. Byloje nėra kitų objektyvių ir leistinų įrodymų, patvirtinančių automobilio vairuotojo važiavimo greitį eismo įvykio metu. 2013-01-17 ekspertizės akto išvadose ekspertai nurodė, kad negali apskaičiuoti automobilio važiavimo greičio prieš dviratininko partrenkimą, partrenkimo metu ir po jo. Esant įrodymų prieštaravimams dėl automobilio važiavimo greičio eismo įvykio metu 50 km/h ar 60 km/h, teismas neturi pagrindo daryti išvadai, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas eismo įvykio metu viršijo maksimalų leistiną greitį ir nesilaikė Kelių eismo taisyklių 135 punkto reikalavimų, nustatančio, kad gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/ha greičiu.

16Tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenimis, 2013-01-17 ekspertizės aktu Nr.11-2479 (12) nustatyta, kad dviratininkui iki partrenkimo vietos nuvažiavus apie 3,3 m atstumą, automobilio vairuotojas, važiuodamas 50 km/h greičiu, neturėjo techninės galimybės išvengti dviratininko partrenkimo, laiku stabdydamas vairuojamą automobilį, nes atstumas, kuriuo automobilis buvo iki partrenkimo vietos yra mažesnis už atstumą, reikalingą automobiliui sustabdyti.

17Remiantis KET nustatytais didesnio pavojaus šaltiniui keliamais reikalavimais būti atidžiam ir apdairiam, automobilio vairuotojas, pasirinkdamas važiavimo greitį, turėjo atsižvelgti į važiavimo sąlygas. Šiuo atveju vairuotojas važiavo judria miesto gatve, tamsiu paros metu, todėl turėjo būti apdairus ir vertinti, ar šioje situacijoje važiavimas maksimaliu greičiu, yra saugus greitis, kad išvengti žalos atsiradimo. Vairuotojas turėjo įvertinti aplinkybę, kad kelyje gali būti pėsčiųjų, kitų automobilių. Trečiojo asmens teigimu, atsakovą jis pamatė tik prie perėjos, kai jis jau buvo išvažiavęs į kelio vidutį. Ši aplinkybė leidžia teigti, kad vairuotojas buvo neatidus kelyje, nespėjo imtis atsargumo priemonių garso signalu įspėti atsakovą. Kaip pažymėta 2013-01-17 ekspertizės akte Nr.11-2479 (12), iškilus grėsmei eismo saugumui (į kelio važiuojamąją dalį įvažiavus dviratininkui) vairuotojas privalėjo savalaikiai mažinti vairuojamo automobilio greitį ar net visiškai sustoti savo važiavimo eismo juostoje. Taigi, trečiasis asmuo nagrinėjamu atveju nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kuris būtų leidęs išvengti žalos atsiradimo.

18Teismas padarė išvadą, jog nepaisant to, kad pripažinta, jog atsakovo veiksmai (didelis neatsargumas) buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, kaltės dalis dėl eismo įvykio tenka ir transporto priemonės vairuotojui. Todėl teismas nustatė, kad atsakovo kaltės dalis dėl kilusio eismo įvykio yra 50 %, didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kaltės dalis dėl įvykio ir atsiradusios žalos – 50 % (CK 6.248 straipsnis).

19Teismas, vertindamas žalos dydį pagrindžiančius įrodymus, padarė išvadą, kad detalių ir remonto darbų bei papildomų išlaidų kaina, kurių bendra suma 1.178,98 Lt, negali būti priskiriami nuostoliams, atsiradusiems dėl eismo įvykio, todėl ši suma atimtina iš prašomo priteisti žalos dydžio. Teismas nustatė, kad naujų dalių kaina, nuo kurios skaičiuojamas nusidėvėjimas yra 3428,74 Lt, o taikytinas nusidėvėjimo yra 19 % ir yra lygus 651,46 Lt, o ne ieškovo nurodytai 441,17 Lt taikyto nusidėvėjimo sumai. Ieškovo priskaičiuota ir išmokėta draudimo išmoka 7.344,50 Lt turi būti mažinama atimant iš jos 247,59 Lt PVM, 651,46 Lt naujoms dalims taikomą nusidėvėjimą (iš šios sumos išskaitytinas paties ieškovo pritaikytas 441,17 Lt draudimo išmokos mažinimas dėl nusidėvėjimo ir žala mažintina likusia neišskaityta 210,28 Lt suma) ir atimant 1.178,98 Lt už papildomas detales ir remonto darbus, kuriuos teismas nepriskyrė nuostoliams, atsiradusiems dėl eismo įvykio, iš viso atimant 1.636,85 Lt sumą (247,59 Lt+210,28 Lt+1178,98 Lt).

20Teismas padarė išvadą, kad žala, kuri yra priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu yra 5.707,65 Lt (7344,50-1636,85 Lt=5707,65 Lt). Byloje nustatyta, kad atsakovo kaltės laipsnis dėl kilusio eismo įvykio yra 50 %, tokiu būdu jam tenkanti atlygintinos žalos dalis yra 2.853,83 Lt (5707,65 Lt :2).

21Teismas taip pat rėmėsi CK 6.251 straipsnio 2 dalim ir CK 6.282 straipsnio 3 dalim bei byloje esančiais įrodymais, todėl padarė išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki - jis studijuoja Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje, objektyviai negali įsidarbinti visą darbo dieną ar gauti pastovių pajamų, pakankamų atlyginti ieškovui žalą, neturi jokio nekilnojamojo ar kito didelės vertės turto bei negauna jokių pastovių pajamų. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad dėl eismo įvykio nukentėjo ne tik automobilis, bei ir pats atsakovas, kurio sveikata buvo sunkiai sužalota. Todėl teismas žalos dydį papildomai sumažino 50 %, t.y. 1.426,91 Lt ir nustatė, kad priteistinos žalos dydis yra 1.426, 91 Lt (2.853,83 Lt – 1.426,91 Lt).

22III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

23Trečiasis asmuo K. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.

24Apeliacinį skundą trečiasis asmuo grindžia šiais argumentais:

251) Teismas, padarydamas išvadą, kad dėl eismo įvykio atsakovo ir trečiojo asmens kaltė yra vienoda, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir suabsoliutino didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę. Pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Byloje surinkti įrodymai, ikiteisminio tyrimo medžiaga, ekspertizės aktas patvirtina, kad eismo įvykis įvyko dėl atsakovo kaltės. Būtent jo veiksmai neišvengiamai sukėlė grėsmę eismo saugumui, o trečiasis asmuo neturėjo galimybės išvengti dviratininko partrenkimo, nes atsakovas išvažiavo į gatvės važiuojamąją dalį, likus apie 10 m iki automobilio. Vairuotojas, manevruodamas į antrą eismo juostą ir stabdydamas automobilį, bandė išvengti dviratininko partrenkimo, tačiau atstumas buvo per mažas. Tai patvirtino teismo paskirtos ekspertizės tyrimas. Nurodytos aplinkybės patvirtina didelį atsakovo neatsargumą ir priešingus teisės normoms veiksmus.

262) Pirmos instancijos teismas, pripažindamas, kad vairuotojo kaltės dalis dėl eismo įvykio yra 50 %, neįvertino aplinkybių, kad trečiasis asmuo, važiuodamas gatvių sankryža, kai prie pėsčiųjų perėjos stovėjo keletas pėsčiųjų, laukiančių žalio šviesoforo signalo, net negalėjo numatyti, jog staiga tarp pėsčiųjų į važiuojamąją gatvės dalį išvažiuos dviratininkas. Tokioje situacijoje įspėti garso signalu buvo neįmanoma, nes vairuotojas tuo pačiu metu negalėtų greitai stabdyti ir manevruoti automobilio, dėl ko pasekmės galėjo būti dar sunkesnės. Trečiasis asmuo važiavo leistinu ir saugiu greičiu. Tokiu pat greičiu važiavo ir kiti automobiliai. Atsakovas, išvažiuodamas į gatvės važiuojamąją dalį, net nežiūrėjo, ar prie jo artėja automobilis. Esant tokiam dideliam atsakovo neatsargumui, jį galėjo partrenkti bet kuris kitas automobilis, važiuojantis gatve. Todėl nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad trečiasis asmuo buvo neatidus. Teismas, darydamas išvadą, kad trečiasis asmuo nepasirinko saugaus greičio, netikrino ir nenustatinėjo, koks šioje situacijoje važiavimo greitis būtų saugus.

27Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ sutiko su trečiojo asmens apeliaciniu skundu, palaikė jame nurodytus motyvus, prašė apeliacinį skundą tenkinti.

28Atsakovas Š. E. L. atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą prašė atmesti skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad byloje esantys įrodymai pagrindžia ir trečiojo asmens kaltę. Ikiteisminio tyrimo metu trečiasis asmuo pats nurodė, jog važiavo nuo 50 km/h iki 60 km/h. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas I.R. Teismo ekspertas nurodė, kad negalima nustatyti automobilio važiavimo greičio. Pats trečiasis asmuo patvirtino, kad pastebėjo atsakovą tik tada, kai jis jau kirto važiuojamąją kelio dalį ties jos viduriu. Taigi, automobilio vairuotojas, važiuodamas tamsiu paros metu gana judrioje gatvėje, esančioje miesto centrinėje dalyje, maksimaliu greičiu, nepasirinko saugaus greičio, nors Kelių eismo taisyklės įpareigoja transporto priemonių vairuotojus ne tik neviršyti leistino greičio, bet ir kiekvienu konkrečiu atveju pasirinkti tokį greitį, kuris užtikrintų saugų vairavimą pagal tuo metu esančias eismo, oro ir kitas sąlygas, turinčias įtakos eismo saugumui.

29IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

30Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

31Byloje kilo ginčas dėl eismo įvykio dalyvių – padidinto pavojaus šaltinio valdytojo ir dviratininko – civilinės atsakomybės kaltės laipsnio.

32Pagal CK 6.248 straipsnio 4 dalį, jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės.

33Byloje nustatyta, kad 2010-10-08, apie 19.45 val., ( - ) gatvių sankryžoje, automobilis Ford Fiesta, valstybinis numeris ( - ) vairuojamas trečiojo asmens, partrenkė ir sužalojo į važiuojamąją kelio dalį išvažiavusį dviratininką. Taigi, žala automobiliui buvo padaryta eismo įvykio metu, kuomet automobilis partrenkė dviratininką. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nustatančią atsakomybę už kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Tačiau 2011-01-27 nutarimu buvo nutrauktas pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nenustačius vairuotojo veiksmuose nusikaltimo požymių (t. I, b.l. 9-11). Šiame nutarime konstatuota, kad dviratininkas į važiuojamąją kelio dalį įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, o automobilio vairuotojo veiksmai atitiko Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) reikalavimus, todėl šio eismo įvykio kilimo pagrindine sąlyga galėjo būti dviračio vairuotojo neatsargūs ir KET reikalavimus dviračių vairuotojams pažeidžiantys veiksmai, t.y. eismo įvykis galėjo kilti dėl paties nukentėjusiojo kaltės. Administracinio teisės pažeidimo byla dėl šio eismo įvykio nebuvo pradėta (b.l. 8).

34Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo sprendimo argumentais, jog pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008), todėl teismas civilinėje byloje turi iš naujo savarankiškai vertinti aplinkybes, kurios buvo tiriamos ikiteisminio tyrimo medžiagoje, pagal CPK nustatytas bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, kaip vienus iš įrodymų, greta kitų.

35Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenis, pagrįstai pripažino, jog atsakovas eismo įvykio metu šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, pėsčiųjų perėjoje į važiuojamąją kelio dalį įvažiavo dviračiu degant draudžiamam - raudonam šviesoforo signalui, ir šiais savo veiksmais atsakovas pažeidė Kelių eismo taisyklių 70 punktą, kuriame numatyta, kad vietose, kur eismą reguliuoja šviesoforai, dviračių vairuotojai privalo paisyti šviesoforų su dviračio simboliu, o kai jų nėra - transporto šviesoforo signalų. Pirmos instancijos teismas tinkamai konstatavo, kad šie atsakovo veiksmai vertintini kaip atsakovo didelis neatsargumas, nes pastarasis privalėjo žinoti ir žinojo Kelių eismo taisyklių reikalavimus, draudžiančius važiuoti degant raudonam šviesoforo signalui, numatė ir galėjo numatyti savo veiksmų žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti.

36Pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad atsakovo veiksmai, dėl kurių kilo eismo įvykis, vertintini kaip atsakovo didelis neatsargumas. Taigi, šia išvada kartu buvo pripažinta ir trečiojo asmens civilinės atsakomybės nebuvimo pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį sąlyga.

37Tiek KET 70 punktas, tiek 78.11-78.14 punktai nustato imperatyvų ir aiškiai apibrėžtą draudimą dviratininkams ir kitiems eismo dalyviams kirsti gatvę, degant raudonam šviesoforo signalui. KET 133 punktas, nustatantis pareigą vairuotojams, pasirenkant važiavimo greitį, atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, yra taikomas bendroms eismo keliuose aplinkybėms, o ne tokiems atvejams, kai kuris nors iš eismo dalyvių šiurkščiai pažeidžia KET numatytas taisykles. Pagal KET 134 punktą, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Taigi, ir šiame punkte yra numatyta išimtis – jis taikomas tada, kai vairuotojas gali pastebėti kliūtį.

38Bylos nagrinėjimo metu 2012-09-20 teismo nutartimi buvo paskirta transporto trasologinė ekspertizė (t. I, b.l. 135-136). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013-01-17 ekspertizės akto Nr.11-2479 (12) išvadų 4-7 punktuose buvo aiškiai nustatyta, kad trečiasis asmuo neturėjo techninės galimybės išvengti dviratininko partrenkimo laiku stabdydamas automobilį, vairuotojo veiksmai neturėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui (t. I, b.l. 153-154).

39Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad vairuotojas buvo neatidus kelyje, nespėjo imtis atsargumo priemonių garso signalu įspėti atsakovą, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, yra nepagrįsta ir paneigta kitų byloje esančių įrodymų, tame tarpe 2013-01-17 ekspertizės akte padarytomis išvadomis. Atitinkamai nepripažintina, kad 50 % kaltės dalis dėl eismo įvykio tenka ir transporto priemonės vairuotojui. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovo kaltė dėl įvykio ir atsiradusios žalos yra lygi 100 %.

40Trečiasis asmuo apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Tačiau pačiame skunde trečiasis asmuo ginčijo tik teismo nustatytą kaltės laipsnį ir nenurodė jokių argumentų, dėl kurių ieškinys turėtų būti tenkintinas visiškai, tai yra priteisiant visą ieškovo reikalautą 7.344,50 Lt draudimo išmoką. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas prašomą priteisti sumą mažino ne tik dėl nustatyto trečiojo asmens kaltės laipsnio, bet ir dėl to, kad pripažino, jog ieškovo nustatyta žala yra per didelė, bei pagal CK 6.251 ir 6.282 straipsnius 50 % papildomai sumažino priteistinos žalos dydį, atsižvelgdamas į sunkią atsakovo turtinę padėtį. Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde šių pirmos instancijos teismo argumentų neginčijo, todėl apeliacinės instancijos teismas netikrina ir nepasisako dėl kitais pagrindais sumažintos priteistinos sumos dydžio.

41Pirmos instancijos teismas buvo konstatavęs, jog žala, kuri yra priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu, yra 5707,65 Lt. Taip pat priteistinos žalos dydis buvo papildomai sumažintas 50 %, tai yra iki 2.853,83 Lt, atsižvelgiant į sunkią atsakovo turtinę padėtį ir galinčius kilti jam sunkius padarinius dėl visiško žalos priteisimo. Kadangi apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo kaltės laipsnis dėl sukelto eismo įvykio yra 100 %, todėl priteistinas žalos dydis yra lygus 2.853,83 Lt.

42Aukščiau nurodyti motyvai sudaro pagrindą vertinimui, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, susijusias su padidinto pavojaus šaltinio valdytojo ir asmens, sukėlusio eismo įvykį, kaltės laipsnio nustatymu, todėl nepagrįstai nustatė, jog atsakovo kaltės laipsnis yra tik 50 % ir atitinkamai sumažino priteistinos žalos dydį. Netinkamas materialinės teisės normų taikymas sudaro pagrindą tenkinti trečiojo asmens skundą iš dalies ir pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimą dėl žalos atlyginimo dydžio priteisimo, priteisiant ieškovui 2.853,83 Lt žalos atlyginimo.

43Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, ieškovas sumokėjo 220,00 Lt žyminį mokestį ir 1669,80 Lt bylinėjimosi išlaidų. Tačiau pirmos instancijos teismas, pagrįstai vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, sumažino priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą iki 1.109,40 Lt. Kadangi pakeistu sprendimu yra patenkinta 39 % ieškovo reikalavimų, jam iš atsakovo priteistina 85,61 Lt žyminio mokesčio ir 432,67 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso – 518,28 Lt.

44Atsakovas sumokėjo 971,07 Lt už ekspertizės atlikimą ir 600 Lt byloje dalyvavusio advokato teisinei pagalbai apmokėti. Proporcingai atmestų reikalavimų daliai atsakovui iš ieškovo priteistina 958,35 Lt bylinėjimosi išlaidų.

45Pagal CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 2 dalimi, valstybės naudai iš ieškovo priteistina 27,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o iš atsakovo priteistina 17,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

46Taip pat pakeistinas pirmos instancijos teismo nustatytas dalinių įmokų, išdėstytų 12 mėnesių laikotarpyje, dydis, įpareigojant atsakovą mokėti kas mėnesį ieškovui po 281,01 Lt.

47Trečiasis asmuo už apeliacinį skundą sumokėjo 144,00 Lt žyminį mokestį (t. II, b.l. 5). Kadangi jo apeliacinis skundas patenkintas, trečiajam asmeniui iš atsakovo priteistinas 144,00 Lt žyminis mokestis.

48Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str.,

Nutarė

49Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimą pakeisti iš išdėstyti jį taip:

50Priteisti ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“, j.a.k. 110057869, iš atsakovo Š. E. L., a.k. ( - ) 2.853,83 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt tris litus 83 ct) žalos atlyginimo ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (2.853,83 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2012-03-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 518,28 Lt bylinėjimosi išlaidų.

51Kitą ieškinio dalį atmesti.

52Priteisti atsakovui Š. E. L., ( - ) iš ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“, j.a.k. 110057869, 958,35 Lt (devynis šimtus penkiasdešimt aštuonis litus 35 ct) bylinėjimosi išlaidų.

53Priteisti valstybės naudai iš ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“, į.k. 110057869, 27,45 Lt (dvidešimt septynis litus 45 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

54Priteisti valstybės naudai iš atsakovo Š. E. L., a.k. ( - ) 17,55 Lt (septyniolika litų 55 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

55Grąžinti atsakovui Š. E. L., ( - ) iš Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaitos klientų lėšoms patikėjimo pagrindais saugoti Nr.( - ), 28,93 Lt (dvidešimt aštuonis litus 93 ct) užstatą.

56Išdėstyti sprendimo dalies dėl 2.853,83 Lt skolos ir 518,28 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo įvykdymą 12 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovą Š. E. L. mokėti ieškovui UAB „DK PZU Lietuva“ kas mėnesį po 281,01 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt vieną litą 1 ct), pirmą įmoką sumokant iki mėnesio, einančio po mėnesio, kuriuo įsiteisės teismo sprendimas, paskutinės dienos, toliau mokant įmokas kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, kartu su eiline įmoka mokant tai dienai paskaičiuotas procesines palūkanas.

57Priteisti iš atsakovo Š. E. L., ( - ) trečiajam asmeniui K. S., a.k. ( - ) 144,00 Lt žyminio mokesčio.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens... 3. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 7.344,50 Lt draudimo išmokos sumą, 5... 6. Atsakovas nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad apie įvykį žino tik iš... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas nustatė, kad esminė nagrinėjamos bylos aplinkybė yra, jog žala... 10. Teismas rėmėsi kasacinio teismo formuojama praktika, kad baudžiamosios... 11. Todėl teismas nagrinėjamoje civilinėje byloje iš naujo savarankiškai... 12. Civilinėje teisėje įrodymų pakankamumo problema spręstina remiantis... 13. Teismas atsakovo veiksmus vertintino kaip didelį neatsargumą, nes pastarasis... 14. Teismas nagrinėjamoje byloje taip pat analizavo ir vertino autoįvykyje... 15. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra duomenų apie transporto priemonės Ford... 16. Tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenimis, 2013-01-17 ekspertizės aktu... 17. Remiantis KET nustatytais didesnio pavojaus šaltiniui keliamais reikalavimais... 18. Teismas padarė išvadą, jog nepaisant to, kad pripažinta, jog atsakovo... 19. Teismas, vertindamas žalos dydį pagrindžiančius įrodymus, padarė... 20. Teismas padarė išvadą, kad žala, kuri yra priežastiniame ryšyje su... 21. Teismas taip pat rėmėsi CK 6.251 straipsnio 2 dalim ir CK 6.282 straipsnio 3... 22. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 23. Trečiasis asmuo K. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto... 24. Apeliacinį skundą trečiasis asmuo grindžia šiais argumentais:... 25. 1) Teismas, padarydamas išvadą, kad dėl eismo įvykio atsakovo ir trečiojo... 26. 2) Pirmos instancijos teismas, pripažindamas, kad vairuotojo kaltės dalis... 27. Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ sutiko su trečiojo asmens apeliaciniu... 28. Atsakovas Š. E. L. atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą prašė... 29. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 31. Byloje kilo ginčas dėl eismo įvykio dalyvių – padidinto pavojaus... 32. Pagal CK 6.248 straipsnio 4 dalį, jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir... 33. Byloje nustatyta, kad 2010-10-08, apie 19.45 val., ( - ) gatvių sankryžoje,... 34. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo sprendimo argumentais,... 35. Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į ikiteisminio... 36. Pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu... 37. Tiek KET 70 punktas, tiek 78.11-78.14 punktai nustato imperatyvų ir aiškiai... 38. Bylos nagrinėjimo metu 2012-09-20 teismo nutartimi buvo paskirta transporto... 39. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamame sprendime... 40. Trečiasis asmuo apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmos instancijos... 41. Pirmos instancijos teismas buvo konstatavęs, jog žala, kuri yra... 42. Aukščiau nurodyti motyvai sudaro pagrindą vertinimui, kad pirmosios... 43. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar... 44. Atsakovas sumokėjo 971,07 Lt už ekspertizės atlikimą ir 600 Lt byloje... 45. Pagal CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 2 dalimi, valstybės naudai iš... 46. Taip pat pakeistinas pirmos instancijos teismo nustatytas dalinių įmokų,... 47. Trečiasis asmuo už apeliacinį skundą sumokėjo 144,00 Lt žyminį mokestį... 48. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 49. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimą pakeisti... 50. Priteisti ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“, j.a.k. 110057869, iš atsakovo... 51. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 52. Priteisti atsakovui Š. E. L., ( - ) iš ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“,... 53. Priteisti valstybės naudai iš ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“, į.k.... 54. Priteisti valstybės naudai iš atsakovo Š. E. L., a.k. ( - ) 17,55 Lt... 55. Grąžinti atsakovui Š. E. L., ( - ) iš Vilniaus miesto apylinkės teismo... 56. Išdėstyti sprendimo dalies dėl 2.853,83 Lt skolos ir 518,28 Lt bylinėjimosi... 57. Priteisti iš atsakovo Š. E. L., ( - ) trečiajam asmeniui K. S., a.k. ( - )...